Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
EIWIS
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 731
Joined: 2007-Dec-06 16:43
Location: Varena

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by EIWIS »

Aš taip pat galvoju įsigyti šita aparačiuka, tik kad papildymas salyginai brangokas gaunasi nes palyginus gan trumpai jis veikia. :(
User avatar
Varovas32
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Posts: 320
Joined: 2010-Nov-29 12:05
Location: Kaunas

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by Varovas32 »

Idomu kaip sis papildas veiktu ,uzguozentis zmogaus kvapa .
http://www.uodams-ne.lt/lt/produktai.ht ... egory_id=1
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

HOME MADE MOSQUITO REPELLENT (ALSO FOR ANTS & FLEAS)
Remember to click share!! Its camping season and people need this!
uodas.jpg
Ingredients:

1/2 litre of alcohol
100 gram of whole cloves
100 ml of baby oil or similar (almond, sesame, chamomile, lavender, fennel etc)

Preparation:
Leave cloves to marinate in alcohol four days
Stir every morning and evening
After 4 days add the oil
It's now ready to use.

How to use:

Gently rub a few drops into the skin of the arms and legs.
Observe the mosquitoes fleeing the room.
Repels fleas on pets too.

Gal kas galite tiksliai išversti :idd30: kas čia per preparatas ???
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
30-06
Administratorius
Administratorius
Posts: 2079
Joined: 2006-Jul-07 20:49
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by 30-06 »

:pardon: Puse litro alkoholio,gvazdikeliai ir koks nors aliejus .Gali buti tas kur vaikams subines aliejuoja,gali buti kokosu,sezamo, ir t.t. Keturias dienas mirkai gvazdikelius snapse ,po to maisai su aliejum ir tepi ant mordos.Uodai per mylia ratu apskrenda :D .
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti
User avatar
DJ
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 955
Joined: 2006-Aug-08 09:23
Location: Vilnius - Varėna

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by DJ »

kazi ar pats nuo tu gvazdikeliu kvapo neisgriusi :crazy:
Tik medžiotoju tapes žmogus išsiskyrė iš kitų gyvūnų (G.Klark)
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Uodai ir erkės. Kaip išvengti jų įkandimų?


lzinios.lt
2014-06-09

Įky­rus uo­dų zy­zi­mas iš­blaš­ko mie­gą, ma­ži­na dar­bin­gu­mą, jų įkan­di­mai skaus­min­gi, su­ke­lia nie­žu­lį, o aler­giš­kiems žmo­nėms – įvai­rius odos pa­to­lo­gi­nius simp­to­mus. Er­kių at­akų pa­sek­mės dar pa­vo­jin­ges­nės. Kau­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro spe­cia­lis­tai pa­ta­ria, kaip iš­veng­ti šių gy­vių at­akų ir kaip elg­tis, jiems jau įkan­dus.

Uo­dai – ne­ats­ki­ria­mi poil­sio gam­to­je pa­ly­do­vai. Pel­kė­to­se ir aps­kri­tai drėg­nes­nė­se vie­to­se šil­tu oru žmo­gų ir gy­vū­nus puo­la ne­sus­kai­čiuo­ja­mi uo­dų spie­čiai. Uo­dai pa­pli­tę be­veik vi­sa­me pa­sau­ly­je: tiek karš­tuo­se, tiek šal­tuo­se kraš­tuo­se. Pa­sau­ly­je ži­no­ma apie 3 000 rū­šių uo­dų, Lie­tu­vo­je gy­ve­na apie 300. Ta­čiau ne vi­sų rū­šių uo­dai puo­la žmo­gų: vie­ni ren­ka­si pa­ukš­čius, ki­ti – ark­lius, o kai ku­rie – var­les ir vėž­lius. Be to, ne vi­si uo­dai yra krau­ge­riai.

Kai ku­rie uo­dai pla­ti­na pa­vo­jin­gas už­kre­čia­mą­sias li­gas – jie ga­li per­duo­ti iki 150 su­kė­lė­jų rū­šių, iš jų 50 pa­to­ge­niš­kų žmo­gui. Pa­vo­jin­giau­si yra ma­lia­ri­niai uo­dai, pla­ti­nan­tys ke­tu­rių rū­šių ma­lia­ri­jos su­kė­lė­jus, ku­rie bręs­ta uo­do pa­te­lės or­ga­niz­me.

Kaip tei­gia Kau­no vi­suo­me­nės svei­ka­tos cen­tro vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Iri­na Bul­sie­nė, nors uo­dų pla­ti­na­mos li­gos dau­giau bū­din­gos tro­pi­nio kli­ma­to ša­lims (gel­to­no­ji karšt­li­gė, den­ge karšt­li­gė, fi­lia­ri­jo­zės ir kt.), yra gru­pė li­gų, pa­pli­tu­sių ir vi­du­ti­nio kli­ma­to juo­sto­je - ma­lia­ri­ja, uo­dų pla­ti­na­mi en­ce­fa­li­tai.

Uo­dų elg­se­na ir ki­tos bio­lo­gi­nės sa­vy­bės pri­klau­so nuo jų rū­šies. La­biau­siai Lie­tu­vo­je pa­pli­tę taip va­di­na­mi miš­ko uo­dai: apie 98 proc. žmo­gų puo­lan­tys uo­dai, pri­klau­so Ae­des gen­čiai. Šie krau­ja­siur­biai vei­sia­si lai­ki­nuo­se van­dens tel­ki­niuo­se: ne­di­de­liuo­se sto­vin­čio van­dens kla­nuo­se, miš­ko ba­lu­tė­se, dre­vė­tuo­se drėg­nuo­se me­džiuo­se, pa­ke­lės grio­viuo­se, kel­mų duo­bė­se, sta­ti­nė­se, ki­to­se van­dens tal­po­se. Kuo dau­giau van­dens tel­ki­nių ir kuo šil­tes­nė oro tem­pe­ra­tū­ra – tuo uo­dų po­pu­lia­ci­ja gau­ses­nė.

Kaip iš­veng­ti uo­dų įkan­di­mų?

Na­mus nuo šių vabz­džių pa­ti­ki­miau­siai ap­sau­gos spe­cia­lūs tink­le­liai lan­gams ir du­rims. Na, o vyks­tan­tiems į gam­tą ap­si­sau­go­ji­mui nuo uo­dų įkan­di­mų pa­tar­ti­na nau­do­ti re­pe­len­tus (krau­ja­siur­bius na­riuo­ta­ko­jus at­bai­dan­čias me­džia­gas). Jų ga­li bū­ti įvai­rios kon­sis­ten­ci­jos ir san­da­ros - ae­ro­zo­liai, te­pa­lai, kre­mai, pieš­tu­kai ar­ba ga­ruo­jan­tys prie­tai­sai. Efek­ty­vu­mas ir vei­ki­mo truk­mė pri­klau­so nuo re­pe­len­to rū­šies, nau­do­ji­mo bū­do, ap­lin­kos są­ly­gų (tem­pe­ra­tū­ros, drėg­mės, vė­jo), vabz­džių jau­tru­mo re­pe­len­tui.

Lau­ke pa­tar­ti­na nau­do­ti prieš uo­dus skir­tas žva­kes. Jų su­dė­ty­je yra aro­ma­ti­nių me­džia­gų, ku­rios de­gant pa­sklin­da ap­lin­ko­je ir at­bai­do uo­dus.

Ga­mi­na­mos ir ki­tos prie­mo­nes, nau­do­ja­mos ir pa­tal­pų ap­sau­gai: in­sek­ti­ci­dus ga­ri­nan­čios spi­ra­lės, elek­tri­niai in­sek­ti­ci­dų ga­rin­to­jai.

Ke­le­tas liau­diš­kų pa­ta­ri­mų, kaip at­bai­dy­ti uo­dus:

•Uo­dus at­bai­do gvaz­di­kė­lių, ba­zi­li­ko, pe­lar­go­ni­jos, any­žiaus ir eu­ka­lip­to kva­pai. Šių au­ga­lų alie­ju­mi reik­tų pa­tep­ti odą ar­ba už­la­šin­ti ke­lis la­šus ant ši­lu­mos šal­ti­nio, pa­vyz­džiui, lau­žo, deg­tu­ko ar net įkai­tin­tos kep­tu­vės. Taip pat ga­li­ma ant pa­lan­gės pa­dė­ti šių au­ga­lų alie­ju­je iš­mir­ky­tą va­tos ga­ba­lė­lį.

•Ar­bat­me­džio alie­jus taip pat ga­li pa­si­tar­nau­ti at­bai­dant uo­dus. Be to, jis pa­de­da su­švel­nin­ti įkan­di­mo pa­sek­mes.

•Se­no­vė­je uo­dų ir ki­tų krau­ją siur­bian­čių vabz­džių at­bai­dy­mui bu­vo nau­do­ja­mas var­pu­čio (pla­čiai pa­pli­tu­sios pikt­žo­lės) šak­nų nuo­vi­ras.

•Ga­li­ma nau­do­ti smul­kiai su­pjaus­ty­tus švie­žius ie­vos ar ba­zi­li­ko la­pus bei žie­dus.

•Švie­žiai nu­skin­tos šei­va­me­džio ša­ke­les, po­mi­do­rų la­pų kva­pas taip pat ge­rai bai­do uo­dus.

•Jei­gu nu­spren­dė­te pa­bū­ti gam­to­je, į lau­žą ga­li­ma įmes­ti pu­šų, eg­lių kan­ko­rė­žių ar­ba tru­pu­tį pa­džio­vin­tų ka­da­gio spyg­lių.

•Ked­rų alie­jaus kva­pas at­bai­do ne tik uo­dus, bet ir mu­ses bei ta­ra­ko­nus.

•Joks vabz­dys ne­drįs nu­tūp­ti ant vei­do, jei­gu jį nu­sip­rau­si­te pe­ly­no nuo­vi­ru.

Jei­gu jau įkan­do:

•Uo­dų su­kan­džio­tas vie­tas bū­ti­nai nu­plau­ki­te šva­riu vė­siu van­de­niu su mui­lu ir ne­trin­da­mi nu­sau­sin­ki­te. Ta­da ant skau­da­mų vie­tų už­dė­ki­te le­do ar­ba ki­to­kį šal­tą komp­re­są, įkan­di­mų vie­tą pa­tep­ki­te de­zin­fe­kuo­ja­muo­ju tir­pa­lu, o ta­da pre­pa­ra­tais, ku­rie efek­ty­viai mal­ši­na už­de­gi­mą ir nie­žu­lį, ma­ži­na skaus­mą ir ti­ni­mą.

•Uo­do įkan­di­mo su­kel­tą nie­žu­lį ga­li­ma nu­mal­šin­ti ant įkan­di­mo vie­tos 15 min. pa­lai­kius va­tos gniu­žu­lė­lį, su­vil­gy­tą spi­ri­ti­niu me­det­kų žie­dų ant­pi­lu.

•Skaus­mą ir nie­žu­lį ge­rai nai­ki­na švie­žiai trin­ti pe­ly­no, pe­tra­žo­lės, mė­tos ar gys­lo­čio la­pai.

•Ne­reik­tų pa­mirš­ti „se­no ge­ro“ te­pa­lo „Žvaigž­du­tė“. Jis, be­je, taip pat ge­rai at­bai­do uo­dus.

Ką rei­kia ži­no­ti apie er­kes?

Bū­nant gam­to­je, ne­pa­mirš­ki­te ir apie ne­by­lias „te­ro­ris­tes“, ty­kan­čias žo­lė­je – er­kes. Er­kės – vo­ra­gy­vių kla­sės gy­vū­nai. Pa­sau­ly­je jų pri­skai­čiuo­ja­ma apie 850 rū­šių. Eu­ra­zi­jo­je su­tin­ka­ma apie 70 rū­šių er­kių. Lie­tu­vo­je daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čių er­kių iš­vaiz­da pri­me­na ma­žą vo­rą, ta­čiau jų kū­nas plokš­čias, kie­tas. Dau­gu­ma er­kių yra įvai­rių ru­dų at­spal­vių. Eu­ro­pi­nė miš­ko er­kė Ixo­des ri­ci­nus – pa­grin­di­nis er­kių pla­ti­na­mų li­gų pla­tin­to­jas Eu­ro­po­je ir Lie­tu­vo­je.

Žmo­gus er­kių pla­ti­na­mo­mis li­go­mis (Lai­mo li­ga, er­ki­niu en­ce­fa­li­tu, ba­be­zio­ze, er­li­chi­jo­ze ir kt.) daž­niau­siai už­si­kre­čia įsi­siur­bus su­kė­lė­jais in­fe­kuo­tai er­kei, ta­čiau er­ki­niu en­ce­fa­li­tu ga­li­ma už­si­krės­ti taip pat var­to­jant ne­pas­te­ri­zuo­tą, vi­ru­su in­fe­kuo­tą ož­kų ir kar­vių pie­ną bei jo pro­duk­tus.

Kur dau­giau­siai ga­li­ma ras­ti er­kių?

Er­kės mėgs­ta drėg­mę ir prie­blan­dą, to­dėl gau­siau­sia jų yra la­puo­čių miš­kuo­se. Daž­niau­siai er­kės gy­ve­na to­se te­ri­to­ri­jo­se, kur daug lau­ki­nių gy­vū­nų – nuo­la­ti­nių jų mai­tin­to­jų.

Šių ne­by­lių te­ro­ris­čių ga­li­ma su­tik­ti miš­ko ta­ke­lių pa­kraš­čiuo­se, tan­kiuo­se brūz­gy­nuo­se – avie­ty­nuo­se, alks­ny­nuo­se, rie­šu­ty­nuo­se, miš­ko jau­nuo­ly­ne. Juo­se veš­li žo­lė, daug per­pu­vu­sių au­ga­lų ir ša­kų. Ne­ma­žai er­kių ga­li­ma ap­tik­ti ir miš­ko kir­ti­muo­se, kur daug se­nų kel­mų bei ša­kų. Mi­nė­to­se vie­to­vė­se sau prie­globs­tį ran­da lau­ki­niai gy­vū­nai, gau­sų grau­ži­kų. Bū­tent čia er­kės puo­la sa­vo “mai­tin­to­jus”, o pri­si­so­ti­nu­sios krau­jo pa­lie­ka gy­vū­no kū­ną ir čia pat tę­sia sa­vo rai­dą.

Er­kių ga­li­ma ap­tik­ti ne tik miš­ke – jų ap­tin­ka­ma ko­lek­ty­vi­niuo­se so­duo­se, mies­to par­kuo­se, skve­ruo­se, sta­dio­nuo­se, ka­pi­nių te­ri­to­ri­jo­je, pa­plū­di­mių ža­lio­jo­je zo­no­je ir net mi­kro­ra­jo­nų ža­liuo­siuo­se žel­di­nių plo­tuo­se.

Kaip iš­veng­ti er­kės įsi­siur­bi­mo? Štai ke­le­tas pa­ta­ri­mų.

Tin­ka­ma apranga

•Dirb­da­mi so­de ar pla­nuo­da­mi iš­vy­ką į gam­tą, tin­ka­mai ap­si­ren­ki­te – dė­vė­ki­te švie­sius dra­bu­žius, pa­siū­tus iš ly­gaus au­di­nio. Apy­kak­lė ir ran­ko­ga­liai tu­ri bū­ti pri­glu­dę prie kū­no, kel­nės įkiš­tos į ba­tus ar ko­ji­nes. Dra­bu­žius ir at­vi­ras kū­no vie­tas re­ko­men­duo­ja­ma ap­do­ro­ti re­pe­len­tais – pre­pa­ra­tais, at­bai­dan­čiais er­kes.

•Kas 1-2 va­lan­das ap­žiū­rė­ki­te dra­bu­žius – ar jais ne­ro­po­ja er­kė, ir kū­ną – gal er­kė jau įsi­siur­bė?

•Poil­siui ir ap­žiū­rė­ji­mui pa­si­rin­ki­te at­vi­rą, sau­lė­tą aikš­te­lę, ku­rio­je ne­ve­ši žo­lė. Er­kės daž­niau­siai įsi­siur­bia poil­siau­jant – ju­dant rau­me­nims joms su­nkiau tai pa­da­ry­ti. To­dėl gu­lė­ti žo­lė­je ar sė­dė­ti ant kel­mų ne­pa­tar­ti­na.

•Grį­žę iš miš­ko, so­do ar pa­si­vaikš­čio­ji­mo gam­to­je, dra­bu­žius, ku­riais vil­kė­jo­te, pa­ka­bin­ki­te ne­gy­ve­na­mo­je pa­tal­po­je ar­ba sau­lė­to­je vie­to­je. Sau­sa­me ore er­kės gy­ve­na la­bai trum­pai. Pa­ka­bi­nus dra­bu­žius kam­ba­ry­je, juo­se pa­si­li­ku­sios er­kės ga­li įsi­siurb­ti ki­tiems šei­mos na­riams, net ir ne­bu­vu­siems gam­to­je. Dar kar­tą ap­žiū­rė­ki­te sa­vo kū­ną, rū­pes­tin­gai pa­ti­krin­ki­te pa­au­sius, pa­kink­lius, kirkš­nis, pa­žas­tis, spran­dą - į šias vie­tas er­kės la­bai mėgs­ta įsi­siurb­ti. Ge­rai iš­šu­kuo­ki­te plau­kus, iš­si­mau­dy­ki­te.

Er­kių gau­su­mą su­ma­žins tin­ka­mai su­tvar­ky­ta ap­lin­ka:

•Poil­siui par­in­ki­te at­vi­rą aikš­te­lę, kuo to­liau nuo brūz­gy­nų, per­nykš­čio šie­no ir šiau­dų ku­pe­tų, grio­vių, ga­nyk­lų.

•Aikš­te­lė­je iš­kirs­ki­te men­ka­ver­čius krū­mokš­nius, su­rin­ki­te sau­sas ša­kas.

•Nuo­lat šie­nau­ki­te žo­lę ir iš­neš­ki­te ją kuo to­liau nuo poil­sia­vie­tės, sto­vyk­la­vie­tės, ki­tų poil­sio ir dar­bo ob­jek­tų, taip pat - so­dų, sa­na­to­ri­jų, rea­bi­li­ta­ci­jos ir gy­dy­mo įstai­gų.

•Ne­ga­li­ma ar­ti įreng­ti bui­ti­nių at­lie­kų są­var­ty­no, nes pri­vi­lio­ti grau­ži­kai ant sa­vo kū­no at­neš er­kių.

•Miš­ką apie poil­sia­vie­tes, sto­vyk­la­vie­tes ar so­dą rei­kia su­tvar­ky­ti 30-50 me­trų spin­du­liu – iš­kirs­ti sau­suo­lius, pa­ša­lin­ti se­nus kel­mus, pra­re­tin­ti krū­mus, nu­šie­nau­ti žo­lę, su­rink­ti sau­sas ša­kas, la­pus ir t.t.

•Pa­si­vaikš­čio­ji­mo ar bė­gi­mo ta­kai tu­ri bū­ti ne siau­res­ni kaip 1,5 me­tro plo­čio, žo­lę prie jų rei­kia nuo­lat šie­nau­ti ir nu­neš­ti kuo to­liau nuo poil­sia­vie­tės.

•Pe­rio­diš­kai nai­kin­ki­te grau­ži­kus gy­ven­vie­čių, poil­sia­vie­čių, sto­vyk­la­vie­čių, sa­na­to­ri­jų, ki­tų dar­bo bei poil­sio ob­jek­tų te­ri­to­ri­jo­se.

Jei er­kė įsi­siur­bė

Jei taip nu­ti­ko, kuo grei­čiau ją iš­trau­ki­te! Kuo il­giau er­kė bus įsi­siur­bu­si, tuo dau­giau li­gos su­kė­lė­jų pa­klius į or­ga­niz­mą. Jei ne­tu­ri­te ga­li­my­bių pa­ša­lin­ti er­kę gy­dy­mo įstai­go­je, pa­im­ki­te pin­ce­tą (tiks ir tan­kus au­di­nio ar­ba po­pie­riaus ga­ba­lė­lis), su­im­ki­te er­kę už gal­vos kuo ar­čiau odos ir iš lė­to trau­ki­te, kol pa­ki­lęs odos pa­vir­šius su­da­rys “pa­la­pi­nę”. Ke­lio­li­ka se­kun­džių iš­lai­ky­ki­te to­kią pa­dė­tį. Po to er­kę stai­giu ju­de­siu iš­trau­ki­te ir įkan­di­mo vie­tą rū­pes­tin­gai de­zin­fe­kuo­ki­te – nu­plau­ki­te mui­lu, pa­tep­ki­te spi­ri­ti­niu tir­pa­lu. Trauk­da­mi er­kę, sten­ki­tės ne­sus­paus­ti jos pil­ve­lio – ga­li­te įšvirkš­ti ten esan­čius Lai­mo li­gos su­kė­lė­jus tie­siai į žaiz­de­lę, to­kiu bū­du pa­ge­rin­da­mi už­kra­to pa­te­ki­mą į or­ga­niz­mą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Erkės visai suįžūlėjo


Alytaus visuomenės sveikatos centro informacija
alytusplius.lt
2014-09-06


Kad aktyvus poilsis gamtoje neapkarstų, į miškus plūstantys grybautojai turi pasirūpinti savo saugumu. Sergamumas erkių platinamomis ligomis išaugo.
Alytaus apskrityje stebimas sergamumo erkių platinamomis ligomis didėjimas. Per 8 šių metų mėnesius registruotas 51 šių ligų atvejis (pernai per tą patį laikotarpį registruoti 27 atvejai).
Sergamumas erkiniu encefalitu apskrityje padidėjo 2,4 karto, registruoti 26 (per 2013 metų 8 mėn. – 11) ligos atvejai. Sergamumas Laimo liga padidėjo 1,6 karto, registruoti 25 (per 2013 metų 8 mėn. – 16) atvejai.
Alytaus mieste per 8 šių metų mėnesius nustatyti 8 Laimo ligos (per 2013 metų 8 mėn. – 4) bei 5 erkinio encefalito (per 2013 metų 8 mėn. – 5) atvejai.
Alytaus rajone sergamumas minėtomis ligomis taip pat padidėjo, registruoti 6 erkinio encefalito bei 3 Laimo ligos atvejai (praėjusiais metais per tą patį laikotarpį - atitinkamai 5 ir 1 atvejis).
Alytaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad skiepai – patikimiausia apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonė (skiepų nuo Laimo ligos nėra). Labai svarbios ir kitos apsisaugojimo priemonės, padedančios išvengti erkių įkandimo.
Ruošiantis į gamtą rekomenduojama vilkėti šviesesnius drabužius, ant kurių lengviau pastebėti ropojančią erkę, naudoti repelentus, atbaidančias erkes. Grįžus iš miško ar buvimo gamtoje svarbu nepamiršti gerai apžiūrėti visą savo kūną, vilkėtus drabužius pakabinti sausoje, saulėtoje vietoje. Būtina tinkamai prižiūrėti parkus, poilsio vietas, laiku nupjauti žolę.

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją būtina skubiai pašalinti. Erkė suimama kuo giliau ir atsargiai ištraukiama. Įsisiurbimo vieta dezinfekuojama.

Po erkės įkandimo apie mėnesį reikia stebėti sveikatą. Pasireiškus į gripą panašiems simptomams ar erkės įsisiurbimo vietoje atsiradus raudonai besiplečiančiai dėmei, būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Erkė pražudė grybautoją

lrytas.lt
Loreta Juodzevičienė
2014-09-10

Pomėgis grybauti Kazlų Rūdos gyventojui kainavo gyvybę. Medikai nebegalėjo išgelbėti erkiniu encefalitu užsikrėtusio 47 metų grybautojo, kai šis į juos kreipėsi pagalbos.


N.N. mirė užvakar Marijampolės ligoninės Reanimacijos skyriuje. Vyriškis dažnai lankėsi Kazlų Rūdos regiono miškuose, kuriuose ypač gausu erkių.

Pirminiais duomenimis, grybauti mėgstantis vyras nebuvo pasiskiepijęs nuo erkių platinamų ligų.

N.N. maždaug prieš dvi savaites grįžęs iš miško pastebėjo įsisiurbusią erkę ir ją išsitraukė.

Po kiek laiko vyras ėmė prastai jaustis. Jis karščiavo, skundėsi galvos ir širdies skausmais. Į medikus jis kreipėsi rugpjūčio pabaigoje. Ligonis buvo paguldytas į Reanimacijos skyrių.

N.N. būklė kasdien vis blogėjo, jį ištiko koma ir iš jos jis nebeatsigavo.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro gydytoja Loreta Radzevičienė „Lietuvos rytui“ teigė, kad šis Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojas yra pirmoji erkių platinamos ligos auka.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Susirgimų erkių pernešamomis ligomis daugėja

14 Spalis 2014

2014 m. sausio - rugsėjo mėn. Marijampolės apskrityje užregistruota 35 Laimo ligos atvejai (2013 m. sausio - rugsėjo mėn. buvo užregistruota 26 atvejai). Daugiausiai susirgimų užregistruota Marijampolės savivaldybėje - 12 atvejų, Kazlų Rūdos savivaldybėje - 8 atvejai ir Šakių rajono savivaldybėje - 12 atvejų.

Šakių rajono savivaldybėje sergamumo rodiklis Laimo liga lyginat 2014 m. ir 2013 m. sausio - rugsėjo mėn. laikotarpius padidėjo 3 kartus. 2014 m. sausio - rugsėjo mėn. Marijampolės apskrityje užregistruoti 5 erkinio encefalito atvejai (2013 m. sausio - rugsėjo mėn. buvo užregistruoti 2 atvejai). Daugiausiai susirgimų užregistruota Kazlų Rūdos savivaldybėje - 3 atvejai, vienas iš ligonių mirė. Š.m. rugsėjo pirmosiomis dienomis erkinis encefalitas nustatytas 47 m. amžiaus Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojui. Žmogus rugpjūčio mėn. paskutinėmis dienomis kreipėsi į medikus dėl labai prastos savijautos, galvos skausmo, skausmo širdies plote, karščiavimo, kraujotakos sutrikimo. Ligonis buvo hospitalizuotas į Intensyvios terapijos skyrių, būklė greitai blogėjo, išsivystė koma. 2014 m. rugsėjo 9 d. ligonis mirė. Mūsų duomenimis, ligonis prieš dvi savaites pastebėjo įsisiurbusią erkę, ją pašalino. Erkė galimai įsisiurbė Kazlų Rūdos regiono miškuose, kur ligonis dažnai lankėsi rinkdamas grybus.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad erkių aktyvumo sezonas prasidėjo ankstyvą pavasarį, balandžio mėnesį, ir tęsis iki lapkričio mėnesio. Erkės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos. Lietuva priskiriama didelės rizikos zonai užsikrėst LL ir EE. Šių ligų sukėlėjus nešioja IKSODINĖS ERKĖS (Ixodes ricinus), kurios paplitusios visose teritorijose, todėl užsikrėsti erkių pernešamomis ligomis galima bet kur. Minėtu erkių gausa Lietuvoje išaugo per paskutinį dešimtmetį. Vidutinis metinis erkių gausos rodiklis erkių stebėsenos vietose sieke 25 erkes viename maršruto kilometre. Žinomos Marijampolės apskrities teritorijos, kuriose paplitusios erkės (daugiamečių tyrimų pagrindu nustatytos), pernešančios LL ir EE sukėlėjus: Kazlų Rūdos apylinkių, Ąžuolų Būdos ir Jūrės girininkijos miškai, Gudelių apylinkių Rudėnų miškai, Igliaukos apylinkių Varnabūdės ir Sasnavos girininkijos, Kalvarijos girininkijos, Jurgežerių apylinkių miškai, Iglės ežero poilsio zona, Šakių rajone– Lukšių seniūnijos Kleivinių girininkijos Liepalotų miškai, Vilkaviškio rajone – Matarių km., Podvarko poilsiavietės, Stirniškių miškas, Vištyčio apylinkių poilsiavietės. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje 0,1-5 proc. erkių rizikos rajonuose yra užsikrėtusios EE virusu. "Dovanų" galima parsivežti iš visų aplinkinių rajonų, kolektyvinių sodų, paežerių, miškų, parkų. Erkės geriausiai jaučiasi drėgnose, apželdintose vietose. Jos savo aukos tyko apie 70 cm. aukštyje.

Trumpai apie erkių pernešamas ligas

EE susergama įsisiurbus iksodinei erkei, užsikrėtusiai EE virusais arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, EE virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną. Žmogus užsikrečia įkandus nimfoms arba suaugusioms erkėms. Didžiausia tikimybė užsikrėsti žmogui yra nuo nimfų. Jos labai mažos ( apie 1 mm skersmens ), todėl sunkiai pastebimos, aktyviausios vasarą, kuomet žmogus daugiausia laiko praleidžia gamtoje. EE virusai gyvena ir dauginasi erkių seilių liaukose, todėl gali būti perduodami vos pradėjus erkei siurbti kraują. Šia liga dažniausiai susergama praėjus 2-3 savaitėms po užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. EE virusai pirmiausiai dauginasi odoje, vėliau su limfa patenka į limfmazgius ir kraujotaką, išnešiojami ir dauginasi įvairiuose organuose, vėl patenka į kraujotaką ir pažeidžia centrinę nervų sistemą. Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7-14 dienų) liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, kartais sveikata gali pagerėti ir po to vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai. Persirgus EE dažni liekamieji reiškiniai, trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą (paralyžiai, pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos).

LL sukėlėjai – bakterijos. Jos gyvena ir dauginasi erkės žarnyne, todėl erkė perduoda LL sukėlėjus per ilgesnį laiką negu EE (turi įsiurbti tiek kraujo, kad jį ,, atvemtų" į žaizdą). Ligai būdingas požymis – didėjanti odos eritema (paraudusi dėmė), atsiradusi per dvi savaites buvusioje erkės įsisiurbimo vietoje. Jos skersmuo turėtų būti apie penkis centimetrus, vėliau dėmė didėja, plečiasi, o spalva iš centro į kraštus blykšta. Lieka pakilę dėmės kraštai, kurie labiau matomi sušilus, išsimaudžius vonioje. Tai pirmoji ligos stadija. Jos metu galimi ir galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas. Antroje ligos stadijoje atsiranda sunkių nervų sistemos, širdies kraujotakos sistemos kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimai.

Manoma, kad Lietuvoje apie 8,3 proc. iksodinių erkių yra užsikrėtusios LL borelijomis, o kai kuriuose rajonuose užsikrėtusios net iki 18-27 proc. Kiek iksodinių erkių užsikrėtę erkinio encefalito virusais Lietuvoje, tiksliai nežinoma.

Erkių įsisiurbimas. Erkės akių neturi. Joms orientuotis erdvėje ir pajusti auką padeda specialus organas, esantis ant priekinės erkių kojų poros (Helerio aparatas). Savo aukas erkės atskiria iš kvapo bei skleidžiamos kūno šilumos. Suaugusi erkė tūno žolėje laukdama grobio, kad pasimaitintų krauju. Net labai trumpo žmogaus ar gyvūno kontakto su žole pakanka, kad erkė užropotų ant laukto šeimininko. Tai trunka vos akimirką. Ropodama žmogaus kūnu erkė ieško minkštos ir švelnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad būtų lengviau įsisiurbti ir maitintis. Kol kas nėra aišku, kodėl erkės įsisiurbia į vieną ar kitą žmogų bei gyvūną. Manoma, kad jas suvilioja kažkokios nežinomos medžiagos, esančios prakaite, kurių kvapas erkėms itin patrauklus. Įsisiurbusi erkė su seilėmis išskiria medžiagų, kuriose yra analgetikų, priešuždegiminių bei kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, o tai užkerta kelią įdūrimo vietoje prasidėti uždegimui ir slopina skausmą. Dėl analgetikų įkandimo vieta tampa nejautri, nejaučiame ir erkės straubliuko skverbimosi į odą. Pamačius erkę ant odos, jei ji dar nebuvo įsisiurbusi, galite būti ramūs, nėra jokios rizikos užsikrėsti EE ar LL. Jeigu erkė ir buvo užsikrėtusi, perduoti viruso negalėjo. Užkrečiama tik tada, kai erkė turi kontaktą su krauju.

Vienintelė efektyvi EE profilaktikos priemonė – skiepai. Vakcina, kuri apsaugotų nuo LL dar nesukurta, todėl gyventojai turėtų saugotis erkių įkandimų. Galbūt šiandien susirgimų EE būtų registruojama mažiau, jei žmonės, rizikuojantys kontaktuoti su erkėmis – dažnai besilankantys miškuose, gyvenantys miškingose vietovėse – skiepytųsi. Skiepytis nuo EE niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios. PATIKIMIAUSIA APSAUGA – 3 DOZĖS. EE vakcina yra skiepijama išlaikant 1-3 mėnesių intervalą tarp pirmosios ir antrosios dozių, po kurių susidaro imunitetas, visiškai apsaugantis žmogų nuo EE išsivystymo vienerius metus. Trečia vakcinos dozė skiriama maždaug po metų (9-12 mėn.). Vėliau, siekiant palaikyti apsauginį imuniteto lygį, kas trejus-penkerius metus reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę. Atsižvelgiant į situaciją, pavyzdžiui, šiltuoju metų periodu, kai erkės jau aktyvios, gali būti taikoma pagreitintos vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių yra išlaikomas 1-2 savaičių intervalas. Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 5-12 mėn. po antrosios dozės. Vėliau, kas trejus-penkerius metus, reikia pakartotinai skiepytis po vieną dozę. Patikima apsauga įgyjama tik įskiepijus tris vakcinos dozes, o neužbaigus skiepijimo apsauga gali nesusidaryti (taikant tiek pagreitintą tiek įprastinę skiepijimo schemą).Vakcina neapsaugo nuo EE , jei erkė įkando dar prieš skiepijantis ar per dvi savaites po pirmos dozės suleidimo. Skiepai garantuoja apsaugą nuo EE praėjus dviem savaitėm nuo antrosios dozės įskiepijimo

Nuo erkinio encefalito rekomenduojama pasiskiepyti gyventojams, kurie dirba miškuose, parkuose. Skiepytis reikia ir tiems, kurie mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, prasidėjus grybų sezonui, dažnai besilankantiems miške. Erkinio encefalito vakcina Lietuvoje yra mokama. Tačiau dažnai būnantiems gamtoje nereikėtų gailėti pinigų ir pasirūpinti savo sveikata. Vaikai gali būti skiepijami nuo vienerių metų amžiaus.

Kontraindikacijos skiepams - karščiavimas ir alergija sudėtinėms vakcinoms dalims. Netiesa, kad po skiepijimo itin blogai jaučiasi dauguma žmonių. Dauguma žmonių jaučiasi gerai arba turi tik šiokių tokių nusiskundimų, kas laikoma normalia organizmo reakcija į skiepą, kadangi vakcina - tai maža dozė ligą sukeliančių komponentų, kuri "pamoko" organizmą savigynos reakcijų, nesukeldama susirgimo. Prieš skiepijantis bet kokiomis vakcinomis, nepriklausomai nuo amžiaus, pirmiausiai reikia pasitarti su šeimos gydytoju. Jis žino, kokia paciento sveikatos būklė, ir gali profesionaliausiai patarti. Reikia atkreipti dėmesį, kad asmenys, turintys lėtinių ligų, susirgę erkiniu encefalitu, serga sunkiau ir dažniau lieka komplikacijų po ligos.

Kitos, mažiau efektyvios nespecifinės profilaktikos priemonės:

Aplinkos tvarkymas – vienas iš ekologiškiausių ir svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių. Erkėms patinka gyventi ten, kur nenupjauta, sukritusi žolė, nesugrėbti lapai. Jei anksčiau erkės būdavo aptinkamos miškuose, tai dabar jų yra praktiškai visur – kolektyviniuose soduose, miestų parkuose, skveruose, kapinių, gyvenamųjų namų teritorijose ir pan. Todėl labai svarbu sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir plisti, nuolat valyti ir prižiūrėti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas: grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles ir kt.

Išvykstant į gamtą - patartina rengtis šviesesniais rūbais (kad būtų galima lengviau pastebėti erkę), ilgomis rankovėmis su prigludusiais rankogaliais, ilgomis kelnėmis, apsiauti batus su aukštais aulais, užsidėti kepuraitę ar skarelę (sudaryti barjerą erkėms patekti ant odos). Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Jų gausu tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, kirtimuose, aukštoje žolėje. Poilsiui reikėtų pasirinkti atvirą, saulėtą aikštelę. Grįžę į namus atidžiai apžiūrėkite savo kūną, išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu. Drabužius, kuriais vilkėjote, pakabinkite negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės gyvena labai trumpai). Pakabinus drabužius kambaryje, juose pasilikusios erkės gali įsisiurbti kitiems šeimos nariams, net ir nebuvusiems gamtoje. Apžiūrėkite savo, ypač vaikų kūną, rūpestingai patikrinkite paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą - į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti.

Cheminės priemonės prieš erkes- repelentai (erkes atbaidančios priemonės) skirti rūbams ar kūnui. Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus. Įsigyjant repelentus, rinktis ropojantiems (ne skraidantiems) vabzdžiams atbaidyti skirtas priemones. Geriausiai pirkti vaistinėse, kur gausite informaciją, ar priemonė tinkama vaikams. Yra specialiai vaikams pagamintų preparatų, atbaidančių vabzdžius, erkes. Perkant parduotuvėje, reikia atidžiai skaityti, kas nurodyta etiketėse, kam skirtas preparatas. Nevienoda preparatų veikimo trukmė, todėl reikia sužinoti, kas kiek laiko pakartoti apipurškimą. Jei galima, geriau apipurkšti rūbus nei purkšti tiesiai ant odos.

Pienas - erkių aktyvumo periodu, siekdami išvengti erkinio encefalito, vartokite tik pasterizuotą ar virintą karvių ar ožkų pieną, ypač jei gyvuliai ganosi miškingose vietovėse.

Gyvūnų apsauga nuo erkių - kad apsaugotume šunis nuo erkių, rekomenduojama naudoti specialias apsaugines ir profilaktines priemones. Tai gali būti antkaklis (dažnai antkaklis turi nemalonų kvapą, todėl šeimininkai jo nemėgsta), kuris pagamintas specialiai šunims. Negalima naudoti šio antkaklio jaunesniems nei 6 mėn. šuniukams, taip pat besilaukiančioms ir žindančioms kalėms. Jis atsparus vandeniui, todėl antkaklis išlieka efektyvus net šuneliui išsimaudžius. Nėra skiepų šunims nuo erkių pernešamų ligų. Po pasivaikščiojimo augintinį būtina kruopščiai apžiūrėti, o suradus erkę, ją atsargiai ištraukti. Nepamirškite apie tai, kad gyvūnėlis gali parnešti erkių į namus.

Jei įsisiurbė erkė, nedelsiant ją pašalinkite. Pirštais ar pincetu erkę stumkite kuo arčiau odos, kol pakilusi oda bus panaši į „palapinę" ir staigiu judesiu ištraukite. Traukiant erkę, nespauskite jos pilvuko, kad ši „neįšvirkštų" į žaizdą LL sukėlėjų, taip pat labai svarbu, kad žaizdoje neliktų erkės galvos. Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite: nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu. Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus. Greitas įsisiurbusių erkių pašalinimas labai svarbus LL profilaktikai, šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 48 valandas. Kadangi EE virusai tarpsta erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami tuo pačiu metu, kai tik erkė pažeidžia odą. Todėl labai svarbu skubi ir efektyvi pagalba.

Ištraukus erkę, kreiptis į gydytoją visais atvejais nebūtina. Kreipkimės į medikus tuo atveju, kai įkandimo vietoje oda parausta arba ją išberia, taip pat dviejų savaičių bėgyje atsiradus į gripą panašiems ar kitiems ligų simptomams.

Ištraukus erkę, nereikalinga ją tirti laboratorijoje, nes tyrimas gana brangus ir nesuteikia reikiamos informacijos. Jei Jums ir įkando užkrėsta erkė, tai dar nebūtinai ji spėjo perduoti ligos sukėlėją ir nebūtinai Jūs susirgsite. Profilaktinių priemonių po erkės įkandimo nuo LL ar EE nėra. Ištraukus įsisiurbusią erkę reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą ne mažiau kaip keturias savaites. Skiepijimasis nuo EE po erkės įkandimo jau yra neveiksmingas, norint išvengti šios erkės perduotos ligos. Tačiau tai geras laikas pagalvoti apie skiepus, norint saugiau jaustis ateityje.

Parengė Loreta Radzevičienė
Marijampolės visuomenės sveikatos centro
Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Medikai perspėja: erkės jau aktyvios

lzinios.lt
2015-03-13
erkė.jpg
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės paskutinį vasario dešimtadienį jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose. Jau žinomas atvejis, kai erkė įsisiurbė žmogui Klaipėdos apskrityje. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų, nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro, laukdama tinkamos aukos. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą.
Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkst. žmonių. 2014 metais mūsų šalyje užregistruoti 353 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2257 – Laimo liga. Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito. Pasiskiepyti galima skiepų kabinetuose. Patikimas apsisaugojimo nuo erkių būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios cheminės priemonės).
Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje – sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia pašalinti nedelsiant.

Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje dar prieš dešimt metų trukdavo nuo balandžio iki spalio mėnesio. Pastaruoju metu, buvus švelnioms žiemoms, šis sezonas prailgėjo nuo kovo iki gruodžio mėnesio.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
shwiesele
Varovas
Varovas
Posts: 30
Joined: 2015-Feb-19 19:38

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by shwiesele »

o tokias apyrankes bandet kas ?

http://pirkis.lt/item?id=9772479
Junka
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Posts: 369
Joined: 2009-Apr-20 23:01

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by Junka »

Šiandien praėjau gal 200 m kirtimu ir nuo kelnių nurinkau 17 erkių. Aš apakęs...
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Įvertino erkes naikinančias priemones: išsigelbėjimas visai kitur


Birutė Davidonytė,
GRYNAS.lt
2015 m. balandžio 17 d.

Pavasarį atšilus orams atgyja ir vienas didžiausių žmonių gamtinių priešų – erkės. Sodybose ar kaimuose žmonės dažnai stengiasi išnaikinti erkių židinius, kartais griebdamiesi net cheminių priemonių ar žolės padegimo. GRYNAS.lt klausia, ką apie tai mano specialistai.

Siūlo chemines priemones

Įvairios įmonės siūlo erkes savo sklype išnaikinti cheminėmis medžiagomis. Jos paaiškina, kaip tai daryti ir kokių papildomų atsargumo priemonių vertėtų imtis.
„Naudojama minimali medžiagos koncentracija, reikalinga paveikti erkėms, todėl stambesnių vabzdžių ji neturėtų paveikti. Praėjus porai valandų po purškimo – drąsiai galima vėl būti lauke. Vienintelis patarimas: pora dienų nelakstyti po sklypą basomis ir į kiemą neleisti kačių“, - rašoma vienos iš įmonių pranešime.
Teigiama, kad purškimo metu naudojamos kontaktinio veikimo medžiagos, kurios kontakto metu mirtinai paveikia erkes. Purškimo metu tokios medžiagos tolygiai padengia teritorijos plotus, kuriuose gali tykoti erkės, todėl chemija, kaip teigia pardavėjai, išnaikina visas tuo metu sklype esančios erkės.
Įmonė teigia erkių naikinimą atliekanti tiek dideliuose parkuose ir stovyklų teritorijose, tiek individualių namų kiemuose. Vis dėlto specialistai tokias medžiagas vertina skeptiškai.

Chemija ir deginimas nepadės

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Povilas Ivinskis teigia, kad erkių išnaikinti nepadės nei chemija, nei žolės deginimas.
„Erkių židinius galima kažkiek apmažinti, bet iš viso išnaikinti yra labai sunku. Tiesiog savo sodyboje reikia pjauti žolę, be to, šunys ir katės jas nešioja ir atneša į sodybas, nes pačios erkės ten nelabai ateina. Ypač benamiai gyvūnai jas atneša į urbanizuotas teritorijas: parkus ir miestus. Jos juk nėra labai judrios“, - sakė P. Ivinskis.
Mokslininko nuomone, cheminės medžiagos jų neišnaikins, nes chemija turi tiesiogiai pakliūti ant erkės. Be to, erkės, anot pašnekovo, nežus ir deginant žolę.
„Visos erkės tikrai nežus: tos erkės, kurios prisisiurbė kraujo pavasarį, kiaušinėlius dės vasarą ir lervutės išsiris rudenį. Galbūt dalis jų ir žūtų, bet šalia juk bus nenudegintas plotas, be to, visi graužikai ir gyvūnėliai juda ir jas vėl atneš. O tų erkių, kurios kraujo prisisiurbė rudenį, kiaušinėliai bus dirvoje, todėl ugnis jų tikrai neišnaikins“, - aiškino P. Ivinskis.
Mokslininko teigimu, yra dar vienas mitas, susijęs su erkėmis: „Tai yra mitas, kad erkės plinta dėl klimato atšilimo. Prieš 70 metų niekas tų erkių nežinojo ir nebuvo tų ligų, jos kaip tik plinta iš šiaurės, iš Sibiro ir Tolimųjų rytų, kur per dieną jų gali prisisiurbti keli šimtai. Erkės nėra pietinio paplitimo, pietuose jų kaip tik yra mažai. Ir, manau, kad klimato kaita čia įtakos neturi.“

Siūlo apsišvarinti

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys vietoj gamtai kenkiančių cheminių priemonių siūlo tiesiog apsitvarkyti.
„Cheminės priemonės nėra be pašalinio poveikio, dažniausiai tokios priemonės naudojamos, kai kyla grėsmė žmonių sveikatai ir gyvybei bei nėra kitos išeities. Žinoma, yra daug įmonių, kurios prekiauja cheminiais preparatais, tačiau su jais reikia elgtis labai atsargiai. Galima naudoti tik tuos, kurie yra sertifikuoti Europos Sąjungoje, nes norint kažką gero sau padaryti, galime gauti priešingą efektą“, - sakė L. Budrys.
Anot jo, norint išvengti erkių, pirmiausiai reikia sudaryti tokias sąlygas, kad erkės negalėtų gyventi ir veistis: „Erkė – toks gyvūnas, kuris mėgsta apaugančias teritorijas, kur yra pomiškis, daug žolinės augmenijos. Ten, kur namų aplinka yra apleista, sudaromos geros sąlygos erkėms veistis. Todėl pirmiausiai, viskas turi būti gražiai nušienauta, iškirsti krūmai, jeigu teritorijoje tiesiogiai patenka saulės spinduliai, erkės paprasčiausiai iš tos vietos traukiasi.“
Senolių būdas kovai su erkėmis – žolės deginimas - ne tik draudžiamas teisiškai. Čia yra dar ir etikos aspektas. Pasak specialisto, visiems aišku prie ko privestų žolės padegimas namų aplinkoje.
„Žolę degina toliau nuo namų, tačiau padegimas nieko neišsprendžia, jeigu prie namų liks nesutvarkytos teritorijos, tik dar daugiau erkių ten gali ateiti. Dabar visi ir kaimuose, kas turi sodybas, bulvių ir runkelių neaugina, turi vejas, tačiau reikia jas gerai prižiūrėti. Tuomet retas atvejis, kad susiformuotų erkių židinys, gali pasitaikyti tik viena ar kita erkė“, - kalbėjo L. Budrys.

Kaip „Tėve mūsų“ grįžus iš miško

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja – medicinos entomologė Milda Žygutienė anksčiau GRYNAS.lt skaitytojus ragino skiepytis. Anot jos, tai yra patikimiausia apsaugos priemonė.
„Skiepytis galima visada. Tai darome ne vienam sezonui, o visam likusiam gyvenimui. Tikrai reikėtų pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra, bet tada tinka visos kitos priemonės, apie kurias kalbame: repelentai, tinkama apranga, tinkamas elgesys. Grįžus iš gamtos visada reikia gerai apžiūrėti visą kūną ir drabužius. Čia kaip „Tėve mūsų“, - pasakojo M. Žygutienė.
Vis dėlto, klimato kaita, anot specialistės, daro įtaką erkėms: „Tai daro įtaką erkių neaktyvumo laikui. Jeigu anksčiau gruodžio mėnesį tikrai negalėjome pagalvoti, kad kokia nors erkė būtų aktyvi, tai dabar kai kuriuose vietose, ypatingai pajūryje, jos yra aktyvios iki gruodžio vidurio, jeigu neužšąla. Ir jau ne pirmus metus kovo pradžioje kalbame apie nubudusias erkes. Tai dabar turim tik du su trupučiu mėnesio, kai erkės yra neaktyvios.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Kaip teisingai pašalinti erkę
erkė.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Эффективное домашнее средство от комаров: об укусах насекомых ты забудешь навсегда!


14.05.2015


Самым широко используемым ингредиентом в большинстве фабричных репеллентов является диэтилтолуамид, известный как ДЭТА. Это вещество, отпугивающее насекомых, может сильно навредить здоровью человека. Например, оно может быть причиной сыпи, раздражения глаз, а еще оно может быть одной из причин неврологических заболеваний. Что самое страшное – ученые из медицинского центра Университета Дьюка обнаружили, что ДЭТА вызывает смерть клеток мозга и изменения в поведении крыс.
Чтобы ты не навредил здоровью этим химикатом, мы подготовили для тебя несколько рецептов репеллентов, которые можно без проблем приготовить дома.
uodas.jpg
Репеллент на основе эфирных масел

Ингредиенты:
2 ст. л. водки (или медицинского спирта) и/или настойки гамамелиса;
1/2 ч. л. водки в качестве консерванта (в случае использования гамамелиса — без водки);
2 ст. л. одного или нескольких масел: из виноградных косточек, жожоба, миндального, оливкового или масла нима (содержит натуральные инсектицидные соединения);
100-110 капель одного или нескольких эфирных масел: эвкалипта лимонного, лаванды, цитронеллы, гвоздики, лемонграсса, розмарина, чайного дерева, каепутового, эвкалипта, кедра, мяты, корицы, базилика.
Например, ты можешь смешать масла следующим образом: 55 капель масла эвкалипта лимонного (натуральный заменитель ДЭТА, но не рекомендуется применять его для детей до 3 лет), 15 капель масла кедра, 15 капель масла лаванды, 15 капель масла розмарина.
Приготовление:
Сначала необходимо соединить все жидкости (водку, гамамелис, масло). Для этого залей их в небольшой распылитель (100 мл). Затем добавь эфирные масла и встряхни емкость.
Применение:
Перед применением приготовленную смесь необходимо взбалтывать и затем разбрызгивать на тело. Можешь повторять процедуру каждые 2-3 часа. Но будь осторожен и не злоупотребляй этим средством, если используешь его для защиты детей.

Репеллент из сушеных или свежих трав

Ингредиенты:
200 мл дистиллированной воды;
200 мл настойки гамамелиса или водки (медицинского спирта);
3-4 столовые ложки сушеной травы в любой комбинации: мята перечная, мята колосистая, цитронелла, лемонграсс, кошачья мята, лаванда и другие. Лучше использовать по крайней мере один вид травы из рода мяты.
Например, можно взять 1 ст. л. мяты колосистой, 1 ст. л. мяты перечной, 1 ст. л. кошачьей мяты, 1 ст. л. лаванды. Также можно добавить пару сушеных гвоздик.
Приготовление:
Сначала воду необходимо довести до кипения и вылить ее в емкость, где ты будешь готовить репеллент. Затем добавь свежие или сушеные травы и тщательно перемешай смесь. Накрой емкость крышкой и дай остыть. Когда смесь остынет, процеди ее и залей в распылитель. А потом добавь 200 мл настойки гамамелиса или водки.

Сильное средство «Уксус четырех воров»

Это средство имеет очень резкий запах, но после выветривания запах пропадает. Его можно применять также против клещей и других насекомых.
Ингредиенты:
2 ст. л. сушеного тимьяна;
2 ст. л. сушеного розмарина;
2 ст. л. сушеного шалфея;
2 ст. л. сушеной лаванды;
2 ст. л. сушеной мяты;
4-8 зубчиков измельченного чеснока (по желанию);
1 л яблочного уксуса.
Приготовление:
Сушеные травы вместе с чесноком помести в большую стеклянную банку и залей их уксусом. Закрой полимерной крышкой и оставь банку на 2-3 недели, но не забывай взбалтывать ее ежедневно. Через 2-3 недели процеди настой и храни его в бутылке (желательно в холодильнике).
Применение:
Чтобы распылить данное средство на кожу, его надо предварительно разбавить водой 1:1.

Не забывай, что все эти средства имеют достаточно сильный эффект и нужно с осторожностью их использовать при защите детей, беременных женщин и людей, имеющих аллергические реакции на компоненты данных репеллентов. Но помни, что эти натуральные средства намного безвреднее химии, которую мы покупаем в магазинах!
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply