Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Gyvatės įgėlimas retas, bet skausmingas

Karolina STAŽYTĖ
kurjeris.lt
2013-07-08


Girininkas Bronislovas Ambrozas teigia angį Sakalinės miškuose matęs tik kartą, o štai žaltį pavyksta išvysti kone kas savaitę. B.Ambrozo nuotrauka
Joniškės soduose vaikinui, kaip manoma, į pėdą įkando dobiluose besiilsėjusi gyvatė. Kas nutiko, roplio „auka“ tapęs tauragiškis suvokė ne iš karto. Įdėmiau apžiūrėti žaizdą privertė bloga savijauta ir tinstanti bei paraudonavusi galūnė. O ką susidūrę su gyvate ir patyrę jos kirtį darytumėte jūs?

Kirtį pajuto dobiluose

Savaitgalį vaikštinėdamas pievoje, dvidešimtmetis vaikinas pajuto durį pėdoje. Pagalvojęs, jog įkando bitė, vaikinas nekreipė dėmesio. Kurį laiką sėdėjo pakėlęs skaudamą koją bei šaldė ją ledu. Tik parvykęs namo (pajudėjus iš vietos kraujotaka suaktyvėjo, tad nuodai pasklido) vaikinas pasijuto prastai: veido oda išbalo, ėmė krėsti drebulys, kūną išpylė šaltas prakaitas, nukrito spaudimas, įgelta vieta paraudonavo ir pamėlo, pėda patino. Įdėmiau apžiūrėjęs padą, vaikinas pastebėjo dvi 3–5 mm atstumu viena nuo kitos nutolusias gyvatės dantų žymes. Pasijusti geriau įgeltajam padėjo tik prieššokiniai hormoniniai vaistai.
Padės tik gydytojas
Paklausta, ar į Tauragės apskrities ligoninę dažnai kreipiasi nuo gyvačių įkandimų nukentėję žmonės, anesteziologė-reanimatologė Vilma Kakštienė teigė tokių pacientų Reanimacijos skyriuje sulaukianti itin retai. Daugiau, pasak jos, atvyksta žmonių, sugeltų širšių.

– Pasitaiko. Bet į mūsų skyrių papuola tik sunkiausi ligoniai. Prisimenu penkiametę mergaitę iš Šilalės, kuri su gyvate susidūrė žaisdama savo namų kieme kaime. Reanimacijos skyriuje yra gulėjęs ir gyvatės sugeltas kareivukas, – įsimintiniausius pacientus išvardino V.Kakštienė.

Anot jos, pojūčiai bei pasekmės įkandus gyvatei priklauso nuo įgeltojo organizmo būklės, įkandimo vietos ir nuo to, per kiek laiko buvo kreiptasi į gydytoją.

– Žmogus gali jausti bendrą silpnumą, jį gali kamuoti dusulys, pykinimas, sąmonės sutrikimai. Manoma, jog tik įkandus gyvatei nukentėjusią galūnę reikia užveržti, tačiau to daryti šiuolaikinė medicina nerekomenduoja. Nukentėjus nuo gyvatės pirmiausia reikia skubėti pas gydytoją. Ligoninėje sušvirkščiamas priešnuodis ir žmogui pagerėja. Pacientai dažniausiai pasveiksta po dienos kitos. Tačiau pasitaiko ir tokių, kuriuos dar ilgai kamuoja vienokios ar kitokios pasekmės, – teigė V.Kakštienė.
Norėdamas nerasi, nesitikėdamas – užminsi

Ar gyvatė – dažnai pasitaikantis gyvis mūsų rajone, pasiteiravau Tauragės krašto muziejaus muziejininko-gamtininko Aleksandro Naryškino.

– Lyginant su kitais, Tauragėje šių roplių populiacija yra įprasta. Žiemoja gyvatės ten, kur temperatūra nenukrenta žemiau 4 laipsnių šilumos: urveliuose, mėšlo krūvose, malkinėse. Tiesiog įsirausia giliau į žemę. Pavasarį nutirpus sniegui šie ropliai atgyja iš sąstingio ir pasklinda. Šiuo metu karšta, tad gyvatę galima pamatyti bet kur. Man pačiam keletą kartų teko išvysti bundančius gyvačių būrius. Kiek jų buvo? Kiekvienoje poroje kvadratinių metrų – po tris. Šildėsi sau ant kalvų viršūnių. O būna, kad ir norėdamas gyvatės miške nesutiksi, – paaiškino A.Naryškinas.

Gamtininkas prisiminė pernai sulaukęs soduose gyvenančio žmogaus skambučio. Jis teigė savo kieme matęs į malkų krūvą bešliaužiantį metro ilgio žalią žaltį.

– Perkraustėme malkas, apžiūrėjome aplinką – jokio žalčio. Po kurio laiko vyras perskambino ir pasakė, kad rado padarėlį pervažiuotą ant kelio. Žalčiukas buvo juodas ir nesiekė metro, – pasakojo A.Naryškinas.
Puola tik besigindamos

Išgirdęs pasakojimą apie tai, kaip dvidešimtmečiui soduose įkando gyvatė, vyras ėmė pasakoti apie paprastąją angį.

– Lietuvoje nuodinga yra tik ji. Po angies įkandimo žmogaus kūne lieka dvi žymės, atstumas tarp kurių gali būti iki 1 centimetro ilgio. Įkandimai labai retais atvejais tampa mirties priežastimi. Kuo arčiau stambiųjų arterijų, tuo greičiau suveikia nuodai. Tačiau būna ir vadinamųjų sausų įkandimų, kai gyvatė nuodų neišleidžia, – pastebėjo Tauragės krašto muziejininkas.

Pastarajam pasirodė keista, kad soduose nuo gyvatės nukentėjęs vaikinas su ja susidūrė vaikščiodamas po dobilus. Anot A.Naryškino, pievos bei dobilai nėra angių mėgstama vieta.

– Gyvatė puola tik kai ant jos užlipi ar užsėdi. Nėra jos labai agresyvios ir pavojingos, – šyptelėjo gamtininkas. – O štai žalčiai iš viso nekanda – jų gynimosi mechanizmas kitoks. Išsigandę žalčiai išleidžia labai nemalonaus kvapo skystį, kurį sunku nuplauti. Tačiau kad taip atsitiktų, reikia jį paimti į rankas.

Gamtą fotografuojantis Šilinės girininkijos girininkas Bronislovas Ambrozas teigia žalčių sutinkantis kone kas savaitę, tačiau angį jam pasisekė pamatyti tik kartą – prieš 7 metus.

– Jei tam vaikinui soduose išties įkando angis, jis – laimės kūdikis, – pašmaikštavo B.Ambrozas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Prasidėjus erkių sezonui, žmonės sukruto draustis nuo erkinio encefalito


lzinios.lt
2013-07-09

Įsi­bė­gė­jant va­sa­rai, dau­gė­ja žmo­nių, su­si­do­mė­ju­siu drau­di­mu nuo įvai­rių li­gų, tarp jų ir er­kių su­ke­lia­mo er­ki­nio en­ce­fa­li­to. Drau­di­mas, kai­nuo­jan­tis dvi­ženk­les su­mas, itin ak­tua­lus gam­tos mė­gė­jams: gry­bau­to­jams, uo­gau­to­jams, žve­jams bei eko­lo­giš­kų pro­duk­tų mė­gė­jams, be­si­mė­gau­jan­tiems ūki­nin­kų par­duo­da­mu ter­miš­kai ne­ap­do­ro­tu kar­vės pie­nu.

Er­ki­nio en­ce­fa­li­to su­sir­gi­mo at­ve­jų dau­gė­ja: per­nai šia li­ga Lie­tu­vo­je už­si­krė­tė 495 as­me­nys, 2011-ai­siais – 365. 2012 me­tų lie­pos-rugp­jū­čio mė­ne­siais BTA fik­sa­vo 10 er­ki­nio en­ce­fa­li­to drau­di­mi­nių at­ve­jų tarp 38-53 am­žiaus žmo­nių.

„Ne­nuos­ta­bu, kad spar­čiai po­pu­lia­rė­ja skie­pai nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to. Tu­rė­jo­me tra­giš­ką ilius­tra­ty­vų at­ve­jį, kai vy­ras, ne dėl ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo ar įvy­kio, bet tie­siog pa­si­ga­vęs er­ki­nį en­ce­fa­li­tą vaikš­čio­da­mas par­ke vi­sam gy­ve­ni­mui at­si­dū­rė in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je. Šiuo me­tu jis ne­ga­li pa­si­rū­pin­ti ne tik sa­vo šei­ma, bet ir sa­vi­mi. Taip at­si­tin­ka to­dėl, kad Lie­tu­va yra en­de­mi­nė er­ki­nio en­ce­fa­li­to ša­lis, to­dėl už­si­krės­ti ga­li­ma bet ku­rio­je ša­lies vie­to­vė­je, o pa­sta­ruo­ju me­tu ge­ro­kai il­gė­ja ir er­kių ak­ty­vu­mo se­zo­nas. Ver­tė­tų pa­si­sau­go­ti bei ap­sid­raus­ti, ka­dan­gi ši li­ga ga­li su­kel­ti ne­ma­žų gy­dy­mo iš­lai­dų bei tam ti­kram, o kar­tais ir vi­sam lai­kui ati­mti dar­bin­gu­mą”, - tei­gia BTA Ža­lų re­gu­lia­vi­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ka­ro­li­na Kar­po­va.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, šiuo me­tu vi­si aki­vaiz­džiai la­biau sau­go­si er­kių: per­ka dau­giau purš­kia­mų ap­sau­gos nuo vabz­džių prie­mo­nių bei ski­ria dau­giau dė­me­sio ir ke­tur­ko­jams au­gin­ti­niams. Šu­nų er­ki­nis en­ce­fa­li­tas šiuo me­tu yra taip mu­ta­vęs, kad gy­vū­nai nuo jo žai­biš­kai dve­sia, to­dėl va­sa­rą pa­tar­ti­na sau­go­ti ne tik sa­ve, bet ir pa­si­rū­pin­ti au­gin­ti­niais.

Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, er­kių ak­ty­vu­mo se­zo­nas Lie­tu­vo­je dar prieš de­šimt me­tų truk­da­vo nuo ba­lan­džio iki spa­lio. Pa­sta­ruo­ju me­tu, esant švel­nes­nėms žie­moms, šis se­zo­nas pa­il­gė­jo nuo ko­vo iki lap­kri­čio, o kai ka­da ir iki gruo­džio.

Er­ki­nis en­ce­fa­li­tas – tai su­nki gam­ti­nė ži­di­ni­nė vi­ru­si­nė li­ga, su­ke­lia­ma er­ki­nio en­ce­fa­li­to vi­ru­so, pa­žei­džian­ti gal­vos sme­ge­nis, jų dan­ga­lus ar pe­ri­fe­ri­nius ne­rvus. Tai yra vie­na iš svar­biau­sių vi­ru­si­nių žmo­gaus cen­tri­nės ne­rvų sis­te­mos in­fek­ci­jų, ku­riai bū­din­gi lie­ka­mie­ji reiš­ki­niai, kar­tais su­ke­lian­tys in­va­li­du­mą, o iki 4% - mir­tį. Kaip ro­do me­di­kų sta­tis­ti­ka, maž­daug treč­da­lis žmo­nių, per­sir­gu­sių šia li­ga, ne­vi­siš­kai pa­sveiks­ta. Daž­niau­si lie­ka­mie­ji reiš­ki­niai: ne­ga­lė­ji­mas su­si­kaup­ti, mie­go su­tri­ki­mai, nuo­la­ti­niai gal­vos skaus­mai, pa­di­dė­jęs jau­tru­mas, el­ge­sio po­ky­čiai. Re­čiau – par­aly­žius.

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad rei­kia sau­go­tis nuo er­kių su­ke­lia­mų li­gų bei da­li­na­si pa­ta­ri­mais. Anot jų, bū­da­mi gam­to­je kas ke­lias va­lan­das ap­žiū­rė­ki­te sa­vo kū­ną. Spe­cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja miš­ke vil­kė­ti švie­sių spal­vų dra­bu­žiais: ant jų ge­riau ma­to­si tam­sios er­kės. Vir­šu­ti­niai dra­bu­žiai tu­rė­tų bū­ti il­go­mis ran­ko­vė­mis, ku­rių ran­ko­ga­liai ge­rai pri­glun­da prie rie­šo, kel­nių kleš­nių apa­čia taip pat tu­rė­tų bū­ti pri­glu­du­si ar­ba su­kiš­ta į ba­tus ar ko­ji­nes. Gal­vą pa­tar­ti­na ap­si­riš­ti ska­re­le ar­ba už­si­dė­ti gal­vą gau­bian­čią ke­pu­rę. Er­kes at­bai­dan­čiais che­mi­niais pre­pa­ra­tais – re­pe­len­tais api­purkš­ki­te vi­sas at­vi­ras kū­no vie­tas – vei­dą, kak­lą, plaš­ta­kas bei vil­ki­mus dra­bu­žius. Bū­ti­nai at­kreip­ki­te dė­me­sį, kiek lai­ko pa­si­rink­to­ji prie­mo­nė yra efek­ty­vi, ir esant rei­ka­lui, pa­si­nau­do­ki­te ja dar kar­tą. Jei er­kė vis dėl­to įsi­siur­bė, ne­pa­ni­kuo­ki­te. Pin­ce­tu ar spe­cia­liu er­kių pin­ce­tu­ku švel­niai su­im­ki­te er­kę už pa­grin­do ir at­sar­giai iš lė­to su­ki­te ją prieš lai­kro­džio ro­dyk­lę, kol ji iš­lįs. Jei ra­miai pro­ce­dū­ros at­lik­ti ne­pa­vy­ko, ir kū­ne li­ko jos gal­vu­tė, ją ga­li­te at­sar­giai iš­trauk­ti de­zin­fe­kuo­ta ada­ta. Ta­čiau, nau­jau­siais duo­me­ni­mis, me­di­kai re­ko­men­duo­ja jos pa­pil­do­mai ne­trauk­ti - ne­gy­vos er­kės gal­vu­tė ne­tru­kus pa­si­ša­lins pa­ti. Pa­sak me­di­kų, tir­ti er­kę ne­tiks­lin­ga, nes ne vi­sos už­si­krė­tu­sios er­kės su­ke­lia li­gą. Apie mė­ne­sį bū­ti­na ste­bė­ti sa­vo sa­vi­jau­tą ir at­si­ra­dus pir­mie­siems į gri­pą pa­na­šiems po­žy­miams ar par­au­do­na­vus pa­žeis­tai vie­tai, kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją.

Re­mian­tis Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, per pir­muo­sius pen­kis šių me­tų mė­ne­sius „BTA In­su­ran­ce Com­pa­ny“ SE fi­lia­lio Lie­tu­vo­je įmo­kos au­go 9,6 proc. iki 75 mln. li­tų, ly­gi­nant su tuo pa­čiu per­nai me­tų lai­ko­tar­piu. Bend­ro­vė ne gy­vy­bės drau­di­mo rin­ko­je šok­te­lė­jo į an­trą po­zi­ci­ją bei šiuo me­tu uži­ma 13,6 proc. rin­kos. 2013 m. sau­sį-ge­gu­žę ne gy­vy­bės drau­di­mo įmo­nė at­ly­gi­no nuo­sto­lių drau­dė­jams 5,3 proc. dau­giau nei per­nai ati­tin­ka­mu lai­ko­tar­piu (36,3 mln. li­tų).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Audinys, kuris apsaugo nuo uodų ir erkių

DELFI.lt
2013 m. liepos 22 d.



Lenkijoje Balstogės mieste esanti firma „Andropol“ sukūrė pirmą Lenkijoje audinį, apsaugantį nuo vabzdžių. Jis atbaido uodus, erkes, skruzdėles, blusas ir arklines muses. Audinys jau gaminamas ir susilaukė didžiulio klientų dėmesio - rašo dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Tai tarsi paprastas audinys, tačiau jo galutinėje stadijoje panaudota speciali aktyvi substancija, atbaidanti vabzdžius.

„Andropol“ specialistai tikina, kad iš šio audinio pasiūti drabužiai saugo nuo pačių pavojingiausių vabzdžių.

Pasak firmos prekybos direktoriaus Radoslawo Klinowskio, ligų po erkių įkandimų labai daugėja, o naujai sukurta medžiaga psaugos daugelį žmonių, ypač miško darbuotojus, daržininkus, žvejus.

Specialistai nustatė, jog specialia substancija impregnuota medžiaga žmogaus sveikatai nekenkia.

Dar vienas naujojo audinio privalumas – iš jo pasiūti drabužiai apsaugos nuo vabzdžių savybes išsaugo netgi po 50 skalbimų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Po mikroskopu: pirmąsyk nufilmuota, kaip uodas siurbia kraują


technologijos.lt
grynas.lt
2013 m. rugpjūčio 7 d.


Kažkokia rusva, lanksti adata, karštą vasaros dieną (visai kaip šiandien) mėginanti pasikasti po ledo kubeliais. Nieko panašaus. Tai – uodo geluonis, pasirinktos aukos audiniuose ieškantis kraujo kapiliarų. Uodo įkandimo procesą pro mikroskopą pirmąsyk pavyko nufilmuoti Pastero instituto (Prancūzija) mokslininkai, informuoja „National Geographic“.

Valerie Choumet su kolegomis stebėjo, kaip maliarinis uodas nutupia ir įkanda anestetikais užmigdytai pelei. Vaizdo siužete užfiksuoti beprecedenčiai kadrai, kaip iš labai arti atrodo uodo įkandimo ir kraujo siurbimo procesas.

Pirmiausia dėmesį atkreipia neįtikėtinas uodo „snapo“ lankstumas – geluonis lankstosi į visas puses, įvairiausiais kampais, ieško kelio tarp ląstelių ir labiau primena ne adatą, o straubliuką. Jis leidžia uodui reikalus susitvarkyti kuo mažesniu bandymų skaičiumi, nors pasiurbti kraujo iš pirmo karto pavyksta toli gražu ne kiekvienąsyk (dažnai prireikia kelių bandymų ir keleto minučių laiko).

„Buvau visiškai nustebintas to, ką išvydau šiame siužete, – emocijomis dalijasi uodus tyrinėjantis Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos tyrėjas Džeimsas Loganas (James Logan). – Buvau skaitęs, kad geluonies dalys yra lanksčios, mobilios, tačiau pamatyti, kaip jos veikia tikrovėje, buvo nuostabu. Uodo geluonis – tarsi lanksti ir visiškai kontroliuojama adata. Vabzdžių kūno stebuklai nepaliauja stebinę!“
Kita įdomybė ir netikėtumas – uodo geluonies struktūra. Žiūrint į uodą be mikroskopo, atrodo, kad jo geluonis yra vientisas. Tačiau pro mikroskopą matyti, kad tai – sudėtingas padargas, išsišakojantis į šešis kanalėlius: keturi atstoja stabilizavimo funkciją atliekančius vabzdžio žandikaulius (žiauturus), o centre – didelė adata, sudaryta iš dviejų lygiagrečių vamzdelių. Jais žemyn švirkščiamos seilės ir siurbiamas kraujas.

Kai uodas savo sudėtingu instrumentu pagaliau suranda kraujo tinkamą kapiliarą, prasideda puota, kuri trunka vidutiniškai apie 4 minutes. Uodas siurbia taip smarkiai, kad kraujo kapiliarai net subliūkšta, o kai kurie įplyšta ir kraujas išsilieja į supančius audinius. Taip nutikus, uodas kartais pasinaudoja aplinkybėmis ir siurbia kraują tiesiai iš jo paties sutverto kraujo baseinėlio.

Kai uodas užsikrėtęs maliariją platinančiais parazitais „Plasmodium“, kraujo kapiliarų jis ieško ilgiau. Kodėl – neaišku. Galbūt parazitas turi įtakos uodo nervų sistemai ar kaip nors kitaip veikia vabzdžio kraujosiurbos sistemą. Šiaip ar taip, infekuotas uodas būna atkaklesnis ir kraujo ieško agresyviau, o tai padidina šansus, kad maliariją sukeliantis parazitas pateks į uodo aukos organizmą.

V. Choumet tyrėjų komanda pastebėjo, kad po įkandimo praėjus daugeliui valandų, parazitai „Plasmodium“ įkandimo vietoje būriavosi ten, kur likę daugiau uodo seilių. Uodui seilės pradeda skirtis išsyk, kai tik jis smeigia savo geluonį į audinius, nors kapiliaro gali būti ir neradęs. Seilėse yra medžiagų, kurios stabdo kraujagyslių veržimąsi, kraujo krešėjimą, apsaugo nuo uždegimo. Seilės pro mikroskopą matomos kaip maži burbuliukai aplink geluonį. Net kai uodas nustoja siurbti kraują, seilių lieka žemesniuose odos sluoksniuose. Kartu lieka ir maliarijos sukėlėjų.

Uodo geluonies sistema:
http://www.youtube.com/watch?v=RLIYuXlUS3k

Uodo geluonis randa kraujo kapiliarą:
http://www.youtube.com/watch?v=MbXSPacvuak
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Sostinėje ir apylinkėse daugėja užsikrėtusių Laimo liga

ELTA
2013 m. rugpjūčio 7 d.



Epidemiologai pastebi erkių aktyvumo pakilimą ir Lietuvoje registruoja daugiau susirgusiųjų Laimo liga. Specialistai primena, kad rugpjūtį tradiciškai pastebima antroji erkių suaktyvėjimo banga.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais per pirmą pusmetį buvo užregistruoti 152 atvejai Laimo ligos ir 24 atvejai erkinio encefalito susirgimų, o šįmet per tą patį laikotarpį užregistruoti 173 atvejai Laimo ligos ir 22 atvejai erkinio encefalito. "Taigi Laimo ligos kreivė šiais metais kiek padidėjo. Jau kokie ketveri metai iš eilės šių susirgimų po truputį daugėja", - pastebi Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė Violeta Dūdienė.

Iš erkių aktyvumu pasižyminčių Vilniaus miesto rajonų išskiriami žalieji Žirmūnų plotai, Vingio parkas, aplink sostinę esantys miškai. "Ypač daug erkinio encefalito židinių yra Vilniaus apylinkėse, pavyzdžiui, Mickūnų, Lavoriškių miškuose. Šiuose židiniuose yra graužikų, žvėrių, erkių, užsikrėtusių erkinio encefalito virusu", - sakė trečiadienį LRT televizijai V. Dūdienė.

Epidemiologai neabejoja, kad iki rudens užsikrėtusiųjų erkių platinamomis ligomis skaičiai augs ir bus ne mažesni negu 2012 metais.

Specialistai pažymi, kad niekas nėra apdraustas nuo erkių įkandimo, tačiau pastaruoju metu daugiausia registruojami asmenys, vyresni negu 35 metų amžiaus. "Tikriausiai tai yra susiję su tuo, kad jie dažniausiai lankosi miškuose, grybauja, uogauja ir "susitinka" su erkėmis", - teigia V. Dūdienė.

Specialistai primena, kad vykstant į gamtą derėtų nepamiršti vilkėti drabužius, kurie palieka kuo mažiau atvirų kūno vietų, rinktis ilgas kelnes, marškinėlius ilgomis rankovėmis. Lengviausia ropojančias erkes pamatyti ant šviesių drabužių. Atviras kūno vietas bei drabužius reikėtų papurkšti specialiomis priemonėmis nuo erkių, kurios trukdo užuosti žmogaus kvapą, todėl kraujasiurbės nepuola aukos. Jei purškalas veikia trumpai, reikia nepamiršti juo pasipurkšti dažniau. Taip pat derėtų žinoti, kad gausiai prakaituojant tokia priemonė gali nepadėti, nes prakaito kvapas erkei signalizuoja, kur slepiasi auka. Grįžus iš lauko reikėtų apžiūrėti visą kūną ir persirengti kitais drabužiais, o tuos, kuriais buvo vilkėta gamtoje, išpurtyti. Grįžus iš gamtos būtina apžiūrėti kūną, ar nėra įsikabinusių erkių, ypač paausių, pažastų, nugaros srityje. Pamačius erkę būtina ją tuoj pat ištraukti, nes jei ji ilgiau išbus įsisiurbusi, galima susirgti borelioze. Jei erkė nešioja erkinio encefalito virusą, šis virusas su erkės seilėmis į žmogaus organizmą patenka vos erkei įkandus.

Skiepai saugo tik nuo erkinio encefalito, o Laimo ligos simptomai šiuo metu gydomi antibiotikais. Skiepytis patariama dar prieš erkių sezoną, ankstyvą pavasarį, kad išsivystytų imunitetas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
gegls
Naujokas
Posts: 1
Joined: 2013-Sep-29 21:09

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by gegls »

Buvau siokia tokia apsauga nusipirkes tinkleliu is domuslumina bet neilgai telaike tas mano irenginukas. Cia isvardinti patarimai irgi nelabai nepadeda. Gal kas dar ka nors originaliau galit parekomenduot?
Last edited by gegls on 2013-Oct-03 16:49, edited 1 time in total.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Atrodo ir atšalę ir lietukas vakar lyjo, bet uodai pjovė :shock:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

S. Paltanavičius. Erkės bus aktyvios iki pat žiemos

LRT Radijo laida „Ryto garsai“,
www.lrt.lt
2013 m. spalio 24 d.


Spaliui liko visai nedaug laiko – savaitė. Lyg norėdamas išsaugoti gerą savo vardą, jis mums atnešė dovanų – šilumos, kai kada saulės, švelnaus pietų krypties vėjo. Tačiau reikia nepamiršti, kad gražiu rudeniu dar džiaugiasi ir priešai - erkės.

Žinoma, vėjai daro ir kitą darbą. Skabo, plėšo, retina medžių lapus, kloja ant žemės. Per keletą paskutinių dienų girios rūbas tapo skylėtas, jame vis mažiau gaivos. Tačiau kol kas tikrai yra kuo džiaugtis, nes kiekviena medžio viršūnė plevena, mums moja savo lapų vėliavomis.

Iki lapkričio tradiciškai netenkame didžiausios medžių lapų dalies. Tik dabar galima pamatyti, koks gausus ir storas medžių užaugintas rūbas. Ant žemės suklotas purus lapų sluoksnis yra puiki apsauga šaknims. Žinome, kad medžio šaknų plotis maždaug tolygus lajai. Todėl ramiu oru lapai krinta ant žemės ir gali nuo šalčio saugoti šaknis.

Žinoma, greitai lapai bus priplakti, priploti prie žemės. Juos į savo urvelius pradės neštis sliekai, tačiau visko sunešti nespės. Todėl žiemą medžiai jaus ir savo lapų išsaugotą šilumą. Nukritę lapai ne tik skaidomi. Pakelkite lapą ir pamatysite prie jo prisitvirtinusias vabzdžių lėliukes, o gal net pačius vabzdelius, prigludusius ir pasiruošusius ilgai ramybei.

Pūstelėjęs pietys kelionėn šaukia paskutinius migruojančius paukščius. Šio rudens migracijos srautas neįprastai užsitęsė, kai kurie paukščiai užtruko. Orai ir maisto gausa dar turėtų jų neskubinti. Tačiau paukščiai, matyt, žino, kažką daugiau. Pietų krypties vėjų ypač laukia paukščių žieduotojai, nes, pučiant šiam priešiniam vėjui, paukščiai skrenda pažeme ir pakliūva į tinklus. Genami žiemių vėjo, jie kyla aukštai ir mums gali pamoti sparnais iš padebesių.

Paskutinę spalio savaitę į žiemos slėptuves keliauja ropliai ir varliagyviai. Žinoma, didžiausia jų migracija jau baigėsi anksčiau, todėl dabar varlės slapstosi tarp lapų ir sušilusios skuba maitintis. Jų įmygis truks ilgai, daugiau kaip pusę metų. Jam reikia atsakingai pasiruošti.

Beje, nors miškuose grybų beveik nėra, daug kas keliauja stebėti paukščių, grožėtis gamta, fotografuoti. Pagaliau – ilsėtis. Tačiau visi turime žinoti – erkės, galinčios pernešti encefalito ir Laimo ligų sukėlėjus, yra aktyvios. Tokios jos bus iki pat žiemos, todėl, eidami girion, apsirenkime tinkamai, o sugrįžę įsitikinkime, kad neparsinešėme šių voragyvių į namus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Ankstyvas pavasaris budina erkes

15min.lt
2014.03.14


Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad atšilus orui prasideda erkių aktyvumo periodas. Reikia išlikti budriems ir atminti, kad šie voragyviai platina pavojingas ligas - erkinį encefalitą (EE) ir Laimo ligą (LL).


Centro duomenimis, jau šiais metais sausio mėnesį buvo užregistruotas pirmasis EE atvejis (Panevėžio r.). 2013 m. Panevėžio apskrityje sergamumas EE siekė 2,79 atv./10 tūkst. gyv., kur buvo užregistruoti 67 šios pavojingos ligos atvejai. Daugiausiai EE atvejų užregistruota Panevėžio r. (5,58 atv./10 tūkst. gyv.), kur sergamumo rodiklis daugiau nei 3 kartus viršijo Lietuvos sergamumo EE rodiklį (1,69 atv./10 tūkst. gyv.).

Nuo LL skiepų nėra, tačiau vienintelė ir efektyvi priemonė, padedanti išvengti EE yra skiepai (trijų dozių vakcina). Šie skiepai yra neatlyginami iš valstybės biudžeto, o imunoprofilaktikos kainą ir apmokėjimo tvarką nustato skiepijimus atliekanti įstaiga.

Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos charakteristikų santraukoje. Žmogus tampa pilnai apsaugotas nuo EE, praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo (tiek taikant įprastinę, tiek pagreitintą vakcinacijos schemą). EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Jaunesnio amžiaus vaikai skiepijami tik išimtiniais atvejais, esant realiai grėsmei užsikrėsti.

2013 m. Panevėžio apskrityje pirmą kartą atėjusių pasiskiepyti nuo EE žmonių skaičius buvo šiek tiek mažesnis nei 2012 m. (atitinkamai 1161 ir 1279). Praėjusiais metais mažiau Panevėžio miesto gyventojų atėjo pirmą kartą pasiskiepyti nuo EE nei 2012 m. (atitinkamai 868 ir 544), tačiau kitų Panevėžio apskrities rajonų gyventojai buvo aktyvesni.

Siekiant išvengti erkių platinamų ligų, reikia imtis erkių gausą mažinančių apsaugos priemonių. Svarbu tinkamai prižiūrėti parkus, poilsiavietes, dažnai žmonių lankomus miškus: nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, iškirsti menkaverčius krūmus, išvežti arba sudeginti miško darbų atliekas, išvartas, nupjautą žolę, praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takus, vedančius link vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių. Reguliuoti graužikų populiaciją (deratizacija). Taip pat svarbu atsižvelgti į individualias apsaugos priemones. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais (viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis, prigludusiomis rankovėmis, o kelnių klešnių apačia – prigludusi prie kūno). Repelentais (erkes atbaidančios priemonėmis) apruošti atviras žmogaus kūno vietas: veidą, kaklą, rankas, gamtoje dėvimus drabužius. Būnant ar grįžus iš gamtos patariama rūpestingai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Erkinio encefalito prevencijai vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Erkinis encefalitas. Kaip apsisaugoti?

Trečiadienis, 2014 balandžio 09
vilkmerge.lt


UKMERGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS INFORMUOJA: Erkinis encefalitas (sutrumpintai – EE) kartais dar vadinamas rusiškuoju arba Roslago encefalitu. Virusas aptinkamas kai kurių žinduolių, ypač nedidelių graužikų, kraujyje ir žmogui perduodamas per erkes.

Ligos simptomai. EE – viena sunkiausių virusinių smegenų infekcijų. Asmuo, užkrėstas EE virusu, praėjus dviem ar trim savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstajam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis. Tokiu atveju po 2–7 dienų vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymių: stiprus galvos skausmas, vėmimas, galvos svaigimas; gali būti pusiausvyros, sąmonės sutrikimų, paralyžius. Atsiradus tokiems požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Diagnozei patvirtinti atliekami kraujo bei nugaros smegenų skysčio tyrimai. Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, antibiotikai neveiklūs. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą, išliekantį visą gyvenimą. Tik 30 proc. susirgusiųjų iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Kiti 30 proc. pasveiksta per 1–3 metus. Maždaug trečdaliui žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, visam gyvenimui išlieka šie psichoneurologiniai simptomai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, elgesio pokyčiai, parezės. 9 proc. susirgusiųjų tampa nedarbingi. Geriausia profilaktinė priemonė nuo šios ligos – skiepai.

Kaip apsisaugoti nuo erkių ? Nėra vienintelio patikimo būdo padedančio apsisaugoti nuo erkių. Tačiau galima kai ką padaryti, kad jų išvengtume. Atkreipkite dėmesį į aprangą. Dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. Iškylai į gamtą pasirinkite šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkę pastebėsite ir išvengsite jos įkandimo. Po iškylos gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną. Ieškant prilipusių ir ropinėjančių erkių patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, naudokite erkes atbaidančias priemones, nors tai gelbsti tik trumpam laikui.

Rekomenduojama skiepyti vaikus nuo vienerių metų amžiaus. Tačiau gydytojai paprastai neprieštarauja, jei tėvai nori paskiepyti jaunesnio amžiaus vaikus.

Būtinai turėtų pasiskiepyti dirbantieji endeminėse vietovėse, t.y. miškuose, parkuose, taip pat minėtųjų vietovių nuolatiniai gyventojai ir vasarotojai. Skiepytis patartina ir keliaujant į endemines teritorijas – šalis, kuriose EE virusas yra paplitęs: Rusiją, Latviją, Estiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją, Slovėniją, Slovakiją, Švediją, Suomiją ir kt.

Ką daryti įkandus erkei ? Aptikus erkę reikia ją kuo greičiau ištraukti. Nepastebėjus jos išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir netepkite jo riebalais. Pincetu pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos. Pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite. Galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Rekomenduojama pas gydytoją apsilankyti profilaktiškai jeigu jūs esate nepasiskiepijęs nuo erkinio encefalito.

Parengė Dainora Širvytė, visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
DJ
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 955
Joined: 2006-Aug-08 09:23
Location: Vilnius - Varėna

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by DJ »

blexa kiek siemet erkiu prabudo... va jum nedegint pievu ble :evil: tik praeik ir jau ropoja.... :evil: gal kas koki purskala rekomenduosit suniui? ampule supylta, BBD tos erkes ant tu ampuliu... :( nafik, sakiau kai pakursiu visa pieva prie saves tada ramus busiu...
Tik medžiotoju tapes žmogus išsiskyrė iš kitų gyvūnų (G.Klark)
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medzioklis »

Naudok BARS
User avatar
GRIZLEY
Super Men
Super Men
Posts: 1884
Joined: 2008-Jan-01 23:12
Location: vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by GRIZLEY »

medzioklis wrote:Naudok BARS

jo as irgi sita naudoju :good:
Kas globoja, tas ir medžioja
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by medziotojas »

Kokios natūralios priemonės atbaido erkes?

15min.lt

Šilta žiema ir ankstyvas pavasaris prabudino piktąsias erkes, tad kyla klausimas: kaip nuo jų apsisaugoti?
Žinia, kraujasiurbės puikiai jaučiasi aukštoje žolėje, miškingose ir krūmingose vietovėse, tačiau pastaraisiais metais jų nestinga ir ant asfalto. Kadangi kiekvienais metais vis girdime naujų pranešimų apie erkių sukeltas ligas, verčiau pasistenkime jų išvengti, į pagalbą pasitelkdami natūralias priemones.

Štai keli patarimai, kurie pravers išsiruošus į gamtą.

► Sumaišykite 2 dalis baltojo vyno acto su 1 dalimi vandens. Įlašinkite mėgstamo eterinio aliejaus (idealu, jeigu rinktumėtės citrinų, eukaliptų, pipirmėčių) ir gerai suplakite. Supilkite į butelį su purkštuvu ir naudokite kas kelias valandas, t. y. apipurkškite drabužius ar atviras kūno vietas.
► Nuo erkių apsaugo ir nimbabmedžių, citrinžolės, levandų, kedrų, rozmarinų, šalavijų, pelargonijų eteriniai aliejai. Juos maišykite su vandeniu ir padenkite atviras kūno vietas dažnai, t. y. bent kas kelias valandas. Vietoj vandens puikiai tiks ir bazinis aliejus, tarkime, migdolų, alyvuogių, vynuogių kauliukų ir pan.
► Jeigu skubate ir neturite laiko ilgai gaišti, gamindami apsauginę priemonę nuo erkių, puikiai tiks citrinos užpilas. Supjaustykite citriną griežinėliais, užpilkite verdančiu vandeniu ir gautu užpilu trinkite atviras kūno vietas.
► Ar žinojote, kad erkės tiesiog negali pakęsti serenčių aromato? Taigi savo sodelyje jų pasodinkite su kaupu. Juk šios mielos gėlės dar ir puikiai atrodo! Išlošite, jeigu kovai su erkėmis pasitelksite ir medetkas, pavyzdžiui, jų nuovirą, aliejų ir t. t.
► Nuo erkių padės ir anksčiau mūsų išgirtas arbatmedžių eterinis aliejus. Be to, jis malšina ir vabzdžių sukąstas kūno vietas. Skanaukite česnako, kadangi jame esančios medžiagos bei aromatas itin nepatinka erkėms.
► Išbandykite štai tokį receptą: 2 arbat. š. ricinos aliejaus, 3–4 lašai pelargonijų eterinio aliejaus, 2–3 lašai arbatmedžių eterinio aliejaus, 100 ml kėnio hidrolato. Sumaišykite, supilkite į butelį ir purkškitės kelis kartus per dieną. Sudedamąsias dalis galite keisti savo nuožiūra, pavyzdžiui, vietoje ricinų aliejaus naudoti alyvuogių, hidrolatą pakeisti pušų pumpurų nuoviru, distiliuotu vandeniu ir pan.
► Gvazdikėliai mums gal ir kvepia labai maloniai, tačiau erkės ir uodai šio kvapo nemėgsta. Geriausio rezultato pasieksite su eteriniu gvazdikėlių aliejumi arba šio puikaus prieskonio nuoviru.
► Amerikiečių mokslininkai tikina, kad nuo erkių gali padėti... greipfrutai. Iš esmės tai neturėtų stebinti, kadangi citrusinių vaisių kvapai jau seniai naudojami kovojant su įvairiausio plauko vabzdžiais. Taigi, į eterinių aliejų sąrašą galite įtraukti ir dar vieną stebuklą – greipfrutus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
forester99
Stažuotojas
Stažuotojas
Posts: 197
Joined: 2008-Nov-05 15:15
Location: Elektrėnai

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

Post by forester99 »

Na ką,vakar atidariau kraujasiurbių vaikymo sezoną su ThermaCell aparatu :evil: :twisted: .Visokių kalbų bei liaupsinimų girdėjau,bet pagaliau teko pačiam savo kailiu išbandyt šį stebūklą.Kadangi miške kuisiai jau darosi nagli kaip tankai,tad buvau priverstas užkurt aparačiuką.Rezultate - 5min. ir kuisių nebėr bokštelyje,ir sėdžiu sau ramus kaip belgas.Super. :Yahoo!: :D :good:
P.S. special ačiū Vitei už nuostabybišką dovaną. :beer: :friends: :Rose: :good:
Post Reply