Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2012-Rgp-16 10:13

Prasideda antrasis erkių sezonas

Žurnalas MIESTE
2012 m. rugpjūčio 16 d.



Kaip saugotis nuo erkių ir ką daryti, jei ji įsisiurbė? Apie tai kalbamės su medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja Neringa Burokiene.
- Į ką reikėtų atkreipti dėmesį einant į mišką, kad neįsisiurbtų erkė?
Gerai pagalvokite apie drabužius. Rinkitės šviesius, ilgomis rankovėmis, nes ant tokių drabužių lengva pastebėti ropojančius parazitus. Patartina kelnių klešnes susikišti į kojines ar batus, galvą reikėtų pridengti kepure ar skarele. Atbaidyti erkes padeda įvairūs repelentai ar eteriniai aliejai. Norėdami išvengti vabzdžių įkandimų, vykdami į gamtą nesikvėpinkite.
- Į ką atkreipti dėmesį, renkantis apsaugines priemones?
Priemonės, apsaugančios nuo uodų, erkių ir kitų vabzdžių, turi atitikti kelis reikalavimus: kuo mažesnis pašalinis veikimas žmogui, kuo ilgesnis veikimo periodas ir aukšta preparato kokybė. Yra priemonių, kuriomis galima purkšti atviras kūno vietas, drabužius (negadina jų, nepalieka dėmių), orlaidžių kraštus, palapinių prieangius ar vaiko vežimėlio kraštus. Ant apipurkšto paviršiaus jie sudaro nematomą plėvelę, nuo kurios veiklioji medžiaga garuoja ir atbaido visus puolančius vabzdžius.
- Kada erkės būna aktyviausios?
Balandžio-spalio mėnesiais. Išlieka aktyvios, kol dirvožemio temperatūra siekia apie 5-7 laipsnius. Pavasarinio erkių aktyvumo metu daugiausia jų būna gegužės viduryje. Antrasis aktyvumo pakilimas – rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
- Kaip ištraukti įsisiurbusią erkę?
Erkę suimkite pincetu ar specialiu erkės ištraukimo prietaisu kiek įmanoma arčiau odos ir tvirtu judesiu ištraukite. Nespauskite erkės kūno, kadangi tokiu atveju jos skrandžio turinys gali būti išspaustas į kraujotaką. Įkandimo vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu.

Daugiau informacijos - naujame rugpjūčio mėnesio žurnale MIESTE.

http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sve ... z23gtMB0xx
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Bal-08 16:05

Kodėl Lietuvoje tiek daug erkių?

Vitalius Zaikauskas,
GRYNAS.lt
2013 m. balandžio 7 d.


GRYNAS.lt kalbina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologę Mildą Žygutienę apie erkių platinamas ligas.

- 2012 m. Lietuvoje registruota 2440 Laimo ligos ir 495 erkinio encefalito atvejai. Kaip atrodo Lietuva kitų Europos šalių kontekste?
- Baltijos šalyse yra didžiausias tokių ligų sergamumas. Kalbant apie erkinį encefalitą, 2000-2009 metais didžiausias sergamumas 100 tūkstančių gyventojų buvo Estijoje, 13 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Labai panašūs rodikliai ir Slovėnijoje – skiriasi vos kelioms dešimtosiomis – Latvijoje – 11,3, o Lietuvoje – 11,2. Tai - Europos šalys, registruojančios didžiausius sergamumus erkiniu encefalitu.
- O kaip kaimyninėje Baltarusijoje, kurioje gamtinės sąlygos yra labai panašios į mūsiškes?
- Apie Baltarusiją kalbėti yra labai sudėtinga, kadangi atsiskaitoma skirtinguose tinkluose, o kiek yra publikuojama – pas juos yra ženkliai mažesni šie skaičiai. Būtų labai sunku komentuoti kodėl taip yra...
- Panašios gamtinės sąlygos su mūsiškėmis yra ir Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje – kaip tose šalyse?

- Reikėtų pažymėti, kad šiaurės šalyse ( Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje) nuo 1990-ųjų metų registruojamas taip pat sergamumo didėjimas. Tiesa, jis toli gražu neprilygsta mūsų skaičiams, tačiau akivaizdžios didėjimo tendencijos, geografinės teritorijos be jokios abejonės kasmet didėja.

Austrijoje sergamumas erkiniu encefalitu buvo nepaprastai didelis, bet jie padėtį suvaldė skiepais. Tai, atrodo, yra vienintelė šalis, kurioje skiepijimas yra privalomas. Skiepijasi beveik 90 proc. visos šalies populiacijos, skiepus gauna visi vaikai nuo vienerių metų amžiaus. Dabar ten per metus serga ne daugiau 10 žmonių.

Lietuvoje skiepijimas nėra privalomas, tačiau tiems darbdaviams, kurių darbuotojai yra rizikos grupėje, yra rekomenduojama savo darbuotojus skiepyti. Tai - miškų darbininkai, kelininkai, geležinkeliečiai, geologai, melioratoriai, mokslininkai, dirbantys laukuose ir pan. Rekomenduojama, kad jie būtų skiepijami darbdavio sąskaita. Tačiau valstybiniu mastu skiepai nėra subsidijuojami, o darbdaviai įpareigojami, kad po to nebūtų konstatuoti profesiniai susirgimai.

- Ar yra kokia išeitis, kaip žymiai sumažinti šiuos sergamumus Lietuvoje?

- Dabar Lietuvoje susidariusios sąlygos, leidžiančios erkėms jaustis nepaprastai gerai. Jeigu mes galime pasiskųsti blogu gyvenimu, tai erkės - tikrai laimingos pas mus. Pirmiausia dėlto, kad erkės yra labai nereiklus ir neįnoringas gyvis, joms pakanka vos kartą metuose pasimaitinti šiltakraujo gyvūno ar žmogaus krauju, pakanka drėgmės, joms tinkamas mūsų klimatas ir gamtinės sąlygos, nes daugiau nei 30 proc. visos šalies teritorijos sudaro miškai ir želdynai.

Didžiąją savo gyvenimo dalį jos pratūno po miško paklote. Vienintelis jų priešas yra sausra. Tuomet jos arba žūsta, arba traukiasi, kur gana drėgmės. Šiltakraujės gyvūnijos pas mus yra gausu, todėl joms tikrai pas mus yra gera gyventi. Kad ir stirnos – jos daug laiko praleidžia gulėdamas, todėl erkėmis tiesiog aplipusios.

Jeigu 1960 metais stirnų buvo priskaičiuojama virš 26 tūkstančių Lietuvos miškuose, tai dabar – 2010 metais jų buvo 120 tūkstančių. O kur dar kiti gyvūnai? Kiškiai, lapės, briedžiai, smulkūs graužikai. Tai ne tik, kad erkių maitintojai, bet ir jų rezervuaras. Smulkieji graužikai taip pat labai sparčiai plinta, nes šalyje vis daugiau apleistų teritorijų, nedirbamų žemių, nešienaujamų pievų, skverų, parkų ir t.t. Tai ir yra faktoriai, sąlygojantys erkių išplitimą. Be jokios abejonės, mūsų nevalyvumas – joms labai patinka.

Paprastai erkės atsigauna apie kovą – šiemet, kaip matome, bus vėliau, tačiau, vos pražydus žibutėms, jos jau lauks savo gausių aukų... Pats jų aktyvumo pikas Lietuvoje paprastai registruojamas gegužės mėnesį ar birželio pirmoje dekadoje. Negalima būtų išskirti kurio vieno Lietuvos rajono, kur erkių yra mažiau – jų gausu visoje šalyje gal tolygiai. Tačiau, jeigu jų mažiau būdavo pastebima miestuose – tai dabar ir juose netrūksta. Čia erkes perneša valkataujančios ar trumpam pasprukusios katės, šunys. Miestuose arkės jau labai priartėjo iki mūsų.

- Betgi ne kiekviena erkė yra ligos pernešėja? Kodėl taip yra?
- Tikrai, labai svarbu žinoti, kad ne visos erkės yra ligų pernešėjos. Mūsų paskaičiavimai Lietuvoje visiškai sutampa su Europos vidurkiais: 14 proc. yra užsikėtusių Laimo liga ir ne daugiau 1 procento užsikrėtusių erkiniu encefalitu. Tačiau reikia pasakyti, kad užsikrėtus Laimo liga, ilgiau vyksta pats procesas. O erkiniu encefalitu užsikrėsti galima jau per pirmąsias 10 minučių nuo įsisiurbimo į odą.

- Iš kur jos tuos virusus gauna?

- Erkės nepaprastai gerai prisitaikiusios. Pradėkime nuo motinos. Jeigu erkių patelė buvo infekuota encefalito virusu, tai beveik ketvirtis jos padėtų kiaušinėlių jau bus su virusu. Vos išsiritusi iš kiaušinėlio, lervutė jau bus užsikrėsta, todėl pačiu pirmuoju įsisiurbimu į žmogaus ar gyvūno odą ji yra pavojinga. Bet patys gyvūnai nei Laimo liga, nei erkiniu encefalitu neužsikrečia - jie tėra „rezervuaras“, kuriame krauju virusas cirkuliuoja po visą organizmą..

Erkė, besimaitindama to gyvūno krauju, kuriame jau yra sukėlėjas, įgauna infekciją pati ir platina toliau. Tada ji, sekantį kartą besimaitindama kieno nors krauju, perduoda užkratą kitam gyvūnui ar žmogui.
Pavyzdžiui, jau mūsų minėtosios stirnos. Jeigu į ją įsisiurbia, tarkime, 10 erkių, ir nors viena iš jų ar vienuoliktoji bus infekuota – visos 10 gaus tą virusą ir pasimaitinusios kris žemėn vystytis toliau, o po to laukti savo naujos aukos. Taip virusas plinta labai sparčiai... Erkės paprastai ant gyvūno odos išsilaiko maždaug savaitę, o, kaip jau sakėme, infekcija patenka į organizmą per pirmąsias 10 minučių nuo įsisiurbimo, todėl jos platina ligą itin sparčiai. .
Beje, reikia pažymėti, kad erkės gamtoje priešų beveik neturi. Nepastebėta, kad tarp jų būtų pasitaikę kokių jų tarpusavio susirgimų, kuris populiaciją arba išnaikintų visiškai, arba bent jau žymiai sumažintų. Niekas jų nelesa – per mažas kąsnelis, pasisotinusios ir nukritusios nuo gyvūno jos saugiai laikosi po miško paklote. Laikui atėjus, išropoja aukštyn ant augalo, kad savo pirmosiomis kojelėmis pajaustų artėjančio gyvūno ar žmogaus šilumą ir tada viskas iš pradžių. Jos nemato – akių neturi, bet jaučia šilumos spindulius arba iškvepiamą anglies dioksidą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Bal-18 16:16

Šiemet pranašaujamas aktyvus uodų sezonas. Kaip nuo jų apsisaugoti?

15min.lt


Dėl sniegingos žiemos šiemet prognozuojamas aktyvus uodų sezonas. Tirpsmo vanduo sudarys puikias sąlygas formuotis uodų veisykloms. Kenkėjų kontrolės ekspertai kovai su uodais pataria ruoštis jau dabar.

1. Išnaikinkite uodų lervas

Pirmieji uodai pasirodo atšilus orams, pradėjus tirpti sniegui. Šaltąjį sezoną rūsiuose, įvairiuose plyšiuose peržiemojusios patelės ieško maitinimosi šaltinių. Pasimatinusios jos skrenda prie stovinčių vandens telkinių, kur sudeda kiaušinėlius. Todėl kenkėjų kontrolės ekspertai tikina, kad vienas iš efektyviausių uodų naikinimo būdų – lervų naikinimas biologiniais preparatais. Jie yra pilami į įvairius nedidelius vandens telkinius, kur ir veisiasi uodai.

2. Purškite uodų mėgstamus paviršius

Vabzdžius naikinti galima ir cheminėmis medžiagomis purškiant uodų mėgstamus paviršius. Kaip kenkėjų kontrolės ekspertai teigia, dažniausiai kraujasiurbiai tupi ant pavėsinių, lauko terasų, įvairių stogelių ir kt.

Paviršių purškimas gerokai efektyvesnis nei įprastos parduotuvėse randamos priemonės. Cheminėms medžiagomis sukuriamas laukas, kuris atbaido uodus ir jie į tą pusę neskrenda, tačiau paviršius purkšti reikėtų kelis kartus per sezoną – artėjant kraujasiurbių antplūdžiui.

3. Nusausinkite vandens šaltinius

Uodai veisiasi stovinčiame vandenyje: neišdžiūvusiose pievose, grioviuose, balose. Patelė poruojasi tik kartą gyvenime ir vandenyje padeda nuo 150 iki 300, iš kurių per 2 savaites išsivystę suaugę vabzdžiai atakuoja teritoriją iki 13 kilometrų atstumu. Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria, jei yra galimybė, pašalinti uodų veisyklą. Tam, kad gerokai sumažėtų kraujasiurbių, kartais pakanka nusausinti prie namų, sodybos ar sodo namelio esančias balas. Tačiau tą padaryti būtina kuo greičiau, kol dar uodo lerva nepasiekė IV stadijos, t.y., kol uodas dar neišsirito iš lėliukės.

Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ įspėja, kad uodų saugotis reikia ne tik dėl alerginės reakcijos, bet ir pernešamų infekcinių ligų: maliarijos, geltonosios ir dengė karštinės bei kt.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Geg-16 12:31

Ant nuodingos gyvatės užlipusi mergina nugabenta į ligoninę

Ieva Urbonaitė-Vainienė, DELFI.lt
2013 m. gegužės 16 d.




Netyčia ant nuodingos gyvatės užlipusiai dvidešimtmetei merginai pasivaikščiojimas baigėsi ligoninėje. Kaip DELFI sakė klinikinis toksikologas Robertas Badaras, mergina gydoma Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriuje.
„Netyčia užlipo ant gyvatės ir ji įkando į koją. Paskui žmonės tą gyvatę užmušė, tik neaišku, kodėl: patys užpuolė, patys gyvybę atėmė“, - stebėjosi daktaras.
R. Badaro teigimu, gyvatės bijoti nereikia, „svarbu nelipti jai ant galvos, o į mišką eiti ne su basutėmis, o rimčiau apsiavus“.

Nuo gyvačių nukentėję žmonės gali skambinti ir konsultuotis visą parą veikiančiu Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro telefonu Vilniuje 23362052 ar mobiliuoju telefonu 8 687 53378.


Klausiantiems, ką daryti, jei netoli namų apsigyveno gyvatė ir kaip tokiu atveju elgtis, biuro vedėja Laima Gruzdytė tokiais atvejais pataria saugotis, kiek įmanoma aplink sodybą šienauti žolę, vietose, kur gali būti gyvačių nevaikščioti basomis, avėti apavą, apsaugantį nuo gyvatės įkandimo.
„Daugiau receptų kaip miškingose vietovėse apsisaugoti nuo gyvačių nėra - reikia bandyti taikiai su jomis sugyventi“, - sakė DELFI pašnekovė.
Paprašyta išvardyti, ko negalima daryti įkirtus gyvatei, L. Gruzdytė minėjo populiariausius mitus: kad sužeistą vietą reikia prapjauti, prideginti, galūnę - užveržti.
„Jeigu jau įkando gyvatė, pirma pagalba - galūnės (dažniausiai gyvatės įkerta į kojas ir rankas) įmobilizavimas. Kai galūnė nejuda, yra mažesnė kraujotaka, todėl pažeidimas mažiau išplinta. Jeigu turime, ant įkandimo vietos galima uždėti į audeklą įvynioto ledo ar šaltą daiktą ir kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą“, - patarė Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vadovė.

Dėl nuodų iščiulpimo iš žaizdos yra kelios nuomonės. „Gal būt tai ir gali pagerintų nukentėjusiojo būklę, bet jei gelbėtojo burnoje yra kad ir nedidelis pažeidimas ir nuodas pateks į kraujotaką, burnos gleivinę, gelbėtojas nukentės greičiau ir labiau už auką, nes kuo arčiau galvos patenka nuodai, tuo didesnį pavojų kelia. Todėl nuodų čiulpimas ir nerekomenduojamas, nes gelbėtojas gali labiau nukentėti už tą žmogų, kuriam įkando gyvatė“, - atkreipė dėmesį DELFI pašnekovė.

Pasak specialistės, vienintelės nuodingos gyvatės Lietuvoje angies įkandimai nėra mirtini, paprastai jie sukelia vietinę uždegiminę reakciją, kraujo kūnelių irimą, pakankamai platų ir skausmingą uždegimą su limfagyslių pakenkimu, bet nukentėjusiojo būklė nebūna grėsminga gyvybei: ligoninėje kelias dienas ar savaitę simptomiškai gydomas pacientas pasveiksta.

„Tačiau kai kurių žmonių organizmas į gyvatės įkandimą reaguoja audringai: krinta kraujospūdis, būklė tampa nestabili, žmogus gali greitai prarasti sąmonę. Pasitaiko tikrai gyvybei grėsmingų būklių. Tuomet reikalingi priešnuodžiai, kurie turi būti suleidžiami per šešias valandas“, - sakė L. Gruzdytė.

Specialistės teigimu, tikrai ne visos ambulatorijos ir net ligoninės turi priešnuodžių nuo gyvatės įkandimo: priešnuodžiai prieš angies įkandimą nėra įtraukti į būtinųjų priešnuodžių sąrašą. Jie naudojami pakankamai retai ir prireikus ligoniai skubiai gabenami į tas įstaigas, kuriose minėto priešnuodžio yra.

„Tai brangus priešnuodis, jo galiojimas trumpas, prireikia gana retai, todėl galima ant abiejų rankų pirštų suskaičiuoti, kiek gydymo įstaigų jį turi“, - sakė specialistė, pabrėždama, jog tai nėra didelė problema, nes įstaigos gerai koordinuoja darbą, o bereikalingai suleistas priešnuodis gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.

Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro duomenimis, mirčių nuo angies įkandimo nėra buvę per daugiau nei dešimt pastarųjų metų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
aurys
Stažuotojas
Stažuotojas
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2013-Sau-27 20:00
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Geg-17 17:43

Ar vertas sitas daigtas tokiu pinigu?
Gaunasi su papildymu ir paciu aparatu 235 Lt kazkur.
Veliau naudojant viena valanda 1,65 Lt.
Prikabinti failai
d8f1b69cb128acedb3af8eb9a154f626.jpg
d8f1b69cb128acedb3af8eb9a154f626.jpg (8.75 KiB) Viewed 1743 times

Vartotojo avataras
fukas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 2793
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 18:46
Miestas: Marijampolė

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Geg-17 18:44

turiu, kol kas naudojau nedaug, bet tuos kartus kuomet naudojau atrodo veikė, bet dar negaliu tvirtai pasakyti kad būten šis aparatas juos atbaidė, nes uodai tai vistik dar nedrąsūs. Beje aš jį pirkau pernai ir su papildymu jis man berods 145 Lt. kainavo
nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Vartotojo avataras
aurys
Stažuotojas
Stažuotojas
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2013-Sau-27 20:00
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Geg-17 20:34

As is tikro nezinau su kokia jis kolplektacija parduodamas, bet pvz jo kaina 145 lt. Tai jei tu ji pirkai tai turejo buti tada komplektacijoje ir tie uzpildymai. Reiks manau ir man pirkti toki, nes kiek klausiau tai visi geri atsiliepimai.

Vartotojo avataras
fukas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 2793
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 18:46
Miestas: Marijampolė

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Geg-17 22:08

Na taip jame yra papildymo komplektas startinėje pakuotėje. Va dabar sėdžiu bokšte, įjungiau ir po kelių minučių uodai dingo
nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Vartotojo avataras
aurys
Stažuotojas
Stažuotojas
Pranešimai: 91
Užsiregistravo: 2013-Sau-27 20:00
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Geg-17 22:43

Reiks manau ir man nusipirkti kazkaip zmones labai jau gerai atsiliepia.

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Geg-20 12:28

Šakių rajone jau yra užsikrėtusių Laimo liga

17 Gegužė 2013 14:46


Kasmet registruojama vis daugiau erkių platinamų ligų – Laimo ligos (toliau - LL) ir erkinio encefalito (toliau - EE)– susirgimų. 2013 metais Šakių rajone jau užregistruotas 1 LL atvejis. Pernai mūsų rajone buvo daugiausiai EE susirgimų apskrityje.

Erkių platinamų ligų sergamumo rodikliai kasmet kinta. Vienas iš faktorių – pastaraisiais metais stebimas erkių populiacijos pagausėjimas, tam yra ir kitų priežasčių. Kazlų Rūdos girininkijos miškai yra laikomi EE endeminiu židiniu. Marijampolės apskrityje nuolat registruojami susirgimai LL ir EE. 2012 m. Marijampolės apskrities užkrečiamų ligų struktūroje, išskyrus gripą ir ŪVKTI, erkių platinamos ligos sudarė 2 proc. 2012 m. apskrityje užregistruoti septyni EE atvejai. Daugiausiai susirgimų – keturi - buvo Šakių rajone, du Kazlų Rūdos savivaldybėje ir vienas Vilkaviškio rajone. 2012 m. LL apskrityje sirgo 39 asmenys. Daugiausiai šios ligos atvejų užregistruota Marijampolės savivaldybėje – 19. Lietuvoje praėjusiais metais užregistruota 495 ( 2011 m. -365) EE ir 2441 ( 2011 m. - 2430) LL atvejų.

EE susergama įsisiurbus iksodinei erkei, užsikrėtusiai EE virusais, arba pavartojus nepasterizuotą ar kitaip termiškai neapdorotą, EE virusais užkrėstą karvių ar ožkų pieną. Dažniausiai susergama praėjus dviem – trim savaitėms po užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7-14 dienų) liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, kartais sveikata gali pagerėti ir po to vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai. Persirgus EE dažnai lieka sveikatos sutrikimai, trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą (paralyžiai, pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos).

LL sukelia bakterijos. Ligai būdinga didėjanti odos eritema (paraudusi dėmė), atsiradusi per dvi savaites buvusioje erkės įsisiurbimo vietoje. Jos skersmuo turėtų būti apie penkis centimetrus, vėliau dėmė didėja, plečiasi, o spalva iš centro į kraštus blykšta. Lieka pakilę dėmės kraštai, kurie labiau matomi sušilus, išsimaudžius vonioje. Tai pirmoji ligos stadija. Jos metu galimi ir galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas. Antroje ligos stadijoje atsiranda sunkių neurologinių (neuritai, meningitai), kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimai.

Aplinkos tvarkymas – viena iš ekologiškiausių ir svarbiausių erkių gausą mažinančių priemonių. Rekomenduojama nuolat valyti parkų, sodų, gyvenamųjų namų teritorijas: grėbti lapus, naikinti beverčius krūmus, reguliariai pjauti žolę, išvežti susidariusias augalines šiukšles ir kt. Vykstant į gamtą patartina rengtis uždarais, prigludusiais, šviesesniais rūbais, kad būtų galima lengviau pastebėti erkę. Grįžus namo – atidžiai apsižiūrėti kūną, rūpestingai patikrinti paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą - į šias vietas erkės labai mėgsta įsisiurbti. Nuo erkių ne vienas saugosi ir įvairiais repelentais (erkes atbaidančios priemonės), tačiau jų poveikis trumpalaikis, todėl juos būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus. Gyvūnus nuo erkių patariama saugoti specialiais antkakliais ir pan.

Visgi viena efektyviausių EE profilaktikos priemonių - skiepai. Vakcina, kuri apsaugotų nuo LL, erlichiozės, babeziozės dar nesukurta, todėl gyventojai turėtų saugotis erkių įkandimų.

„Draugo“ inf.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Geg-23 11:05

„Lietuvos draudimas“ nuo erkių sukeliamų ligų draus nemokamai

santarve.lt


Specialistams prognozuojant, kad šiemet erkių sezonas bus daug aktyvesnis ir rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis tik didėja, didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pasiūlė visiems gyventojams nemokamai apsidrausti nuo erkių platinamų ligų. Praėjusiais metais šalyje registruota daugiau nei 2,4 tūkst. Laimo ligos ir apie 500 erkinio encefalito atvejų.

Išmokų skiriama vis daugiau

Draudimo rinkos lyderio rizikos ekspertai pažymi, kad kasmet papildomai pasirenkančių draudimą nuo erkių sukeliamų erkinio encefalito ir Laimo ligų klientų skaičius kasmet išauga apie 15 proc., tačiau bendras draustumas nuo šių ligų vis dar yra itin žemas, palyginti su brandesnėmis draudimo rinkomis.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien pernai dėl erkių sukeltų ligų klientams buvo išmokėta 100 tūkstančių litų. Per penkerius metus dėl erkių ligų žalų išmokama 3 kartus daugiau išmokų apsidraudusiems klientams. Laimo liga užsikrėtusiems klientams bendrovė pernai išmokėjo po vidutiniškai 1350 litų, erkiniu encefalitu – beveik 900 litų.
„Mūsų bendrovės klientų sergamumo erkių platinamomis ligomis statistika rodo, kad Laimo liga yra apie 6 kartus dažnesnė nei erkinis encefalitas. Statistiškai šia liga dažniau suserga moterys nei vyrai, dažniau tai būna vaikai arba 30–40 metų amžiaus žmonės. Nors ši liga pagydoma, nepastebėjus jos požymių iš karto, pasireiškia rimtesni sutrikimai. Kaip besisaugosi, niekada negali būti tikras, ar ligos nešiotoja erkė nesugadins vasaros atostogų ir neteks jų praleisti gydantis“, – sako „Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Draudimas galios vienerius metus

Apsidrausti nuo erkių platinamų ligų draudimo bendrovės siūlo jau ne vienerius metus, toks draudimas siūlomas kartu su nelaimingų atsitikimų draudimu ir jo kaina metams, priklausomai nuo draudimo sumos, prasideda nuo 15 litų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiuo metu daugiau nei 30 proc. bendrovės nelaimingų atsitikimų draudimo klientų yra apsidraudę ir nuo šių ligų.
„Mūsų klientai, nukentėję nuo erkių platinamų ligų, pripažįsta, kad draudimo išmoką panaudojo vaistams, laikinai netekto darbingumo išlaidoms kompensuoti ar tiesiog pamalonino save ir savo šeimą neilgomis reabilitacinėmis atostogomis. Kasmet vis didėjant užsikrėtusiųjų erkių platinamomis ligomis skaičiui, žmonės aktyviau domisi galimybe apsidrausti. Šiemet draudimą erkių ligų rizikai dalinsime nemokamai. Laimo ar erkinio encefalito ligomis užsikrėtusiam „Lietuvos draudimo“ klientui bus išmokėta vienkartinė 1 tūkst. litų išmoka. Draudimas nuo erkių nešiojamų ligų galios vienerius metus, kiekvienam norinčiajam tokiu būdu išvengti nuostolių susirgus šiomis ligomis, bus išduodamas draudimo sertifikatas, patvirtinantis, kad žmogus yra apdraustas“, – sako A. Gimbickas.

Tarp daugiausiai sergančiųjų – ir Telšių rajonas

Šiais metais „Lietuvos draudimas“ sudarė šalies sergančiųjų Laimo liga žemėlapį, kuris parodo bendrovės klientų sergamumo pasiskirstymą pagal regionus. Daugiausiai sergančiųjų 100 tūkst. gyventojų tenka Palangos ir Panevėžio miestuose, taip pat Anykščių, Utenos, Zarasų, Panevėžio ir Telšių rajonuose. Rečiau Laimo liga sirgo Pietų ir Pietryčių Lietuvos gyventojai. Didžiuosiuose šalies miestuose 2012 m. Laimo liga sirgo maždaug vienas iš 10 tūkst. gyventojų.
Saugantis pavojingų erkių platinamų ligų, specialistai pataria šiltuoju metų laiku vengti vietų, kur gali būti erkių. Einant į mišką, reikia dėvėti aprangą ilgomis rankovėmis, kelnes susikišti į kojines, apsivilkti šviesius drabužius, nes ant jų geriau matyti ropojančios erkės. Patartina naudoti erkes atbaidančias priemones, o grįžus namo atidžiai apžiūrėti kūną, radus įsisiurbusią erkę, kuo greičiau ją pašalinti, nes kuo trumpiau erkė būna įsisiurbusi, tuo užsikrėtimo tikimybė mažesnė. Pasitaiko atvejų, kai viena erkė užkrečia iš karto abiem ligomis. Tai reti, tačiau itin pavojingi atvejai. Jei ligos metu pažeidžiami nugaros smegenys, žmonės negalavimus jaučia ir pasibaigus gydymui, dalis lieka neįgalūs.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Bir-02 09:21

Gyvačių bijoti nereikia, tačiau saugotis privaloma


2013 gegužės mėn. 25 d.
Laura BAGDŽIŪNAITĖ,
zinios@vakarozinios.lt

Atšilus orams, miškuose galima sutikti ne tik išalkusių erkučių, bet ir saulėje besikaitinančių gyvačių. Pasak specialistų, baimintis dėl jų tikrai nereikia, tačiau svarbu žinoti, kaip elgtis susidūrus su šaltakrauju ropliu.
Lietuvos zoologijos sodo vyriausioji herpetologė Alma Pikūnienė pasakojo, kad Lietuvoje yra vienintelė gyvačių rūšis. Tai paprastoji angis. Jos teigimu, žmonės dažnai mano, kad mūsų kraštuose yra net keletas jų rūšių, o priklausomai nuo gyvačių rūšies skiriasi jų spalva, tačiau tai netiesa. Ta pati vienintelė rūšis gali turėti daugybę skirtingų atspalvių.
„Spalvų gama - nuo beveik juodos iki šviesiai rusvos arba pilkos. Svarbu atminti, kad gyvatė ir žaltys - ne tas pats roplys. Gyvatė nuo jo skiriasi tuo, kad ji visada turi zigzaginį, stačiu kampu einantį raštą. Nesvarbu, kokios spalvos būtų gyvatė, ją visada galima pažinti pagal minėtą raštą. Bijoti jų nereikia, bet saugotis, aišku, kad taip“, - priminė herpetologė.

Pavojingos kaip bitės

Gyvatės, gyvenančios mūsų aplinkoje, yra nuodingos ir gamina hemotoksiną, kuris veikia per kraują. Kobros gamina neurotoksinus, kurių poveikis yra žymiai greitesnis už hemotoksino. Tad lietuviškos gyvatės tikrai nėra pačios pavojingiausios. A.Pikūnienės teigimu, pagal statistiką, mūsų šalyje nuo gyvatės įkandimų miršta ne daugiau žmonių nei nuo bitės ar širšės įkandimų.
„Saugotis neabejotinai reikia, nes gydymas yra gana ilgas, priklauso nuo to, kaip žmogaus organizmas sureaguos. Yra pastebėta, kad žmonės, kurie dažnai vartoja alkoholį, paprastai labai lengvai pakelia gyvačių įkandimą. Bet aš tik juokauju ir tikrai neskatinu vartoti alkoholio“, - pasakojo specialistė.
Išankstinių vaistų ir skiepų nuo gyvatės įkandimo nėra. Yra tik specialūs priešnuodžiai, kurie naudojami įkandus gyvatei. Lietuvos zoologijos sodo vyr. herpetologės teigimu, Lietuvoje jų nebėra: „Anksčiau turėdavo kelios gydymo įstaigos - Kauno klinikos, Vilniaus Santariškių ligoninė. Visi šie priešnuodžiai yra baltyminės kilmės ir dėl to labai greitai sensta. Jie labai brangūs, o galioja tik pusę metų.“

Pasekmės neišvengiamos

Jei žmogus yra alergiškas arba gyvatė įkanda į kraujagysles arčiau širdies, gali nutikti taip, kad ištinsta kvėpavimo takai, gali kilti didelės komplikacijos. Dažniausiai gyvatės kimba į kojas, nepasiekia aukščiau esančių kūno vietų. Gyvatė pakyla, prieš kirsdama žmogui ji visada padaro perspėjimo judesį - s raidės formos. Gyvatės pakelia galvą, pakyla nuo žemės, suraito savo kūną į minėtą poziciją ir tai yra ženklas, kad ši jau pasiruošusi puolimui. Tokia pozicija leidžia šiam ropliui pakilti aukščiau ir padidinti šuolį. Įkandimo vieta priklauso ir nuo gyvatės dydžio. Kuo ji ilgesnė - tuo aukštesnes žmogaus kūno dalis gali sužaloti. Vidutinis lietuviškųjų gyvačių ilgis yra apie 1 m 20 cm ir trumpesnės.

Aktyvios, kai šilta

Paprastai, jei gyvatė yra pasislėpusi, jos pastebėti beveik neįmanoma. Tokiu atveju ji būna prisnūdusi, sumažėja jos puolimo tikimybė. Įkandimo atvejai padažnėja tuomet, kada gyvatė šliaužia ir ant jos yra užlipama. Kitas atvejis - kada gyvatė šildosi, nes šiam šaltakraujam ropliui šis procesas yra svarbus. Miške ar pamiškės zonose yra kupstų, kelmukų ar kokių nors kitų iškilimų, ant kurių gyvatės mėgsta susiraityti ir šildytis.
„Kuo gyvatė labiau įšyla, tuo ji tampa aktyvesnė, padidėja jos puolimo tikimybė. Taigi galima daryti išvadą, kad debesuotomis dienomis gyvatės nelinkusios pulti, jos būna vangesnės, o saulėtomis - gali įkąsti“, - pasakojo A.Pikūnienė.

Erzinti negalima

Gyvatė nepuola piktybiškai, nes žmogus jai nėra prasimaitinimo šaltinis. Ji puola tik tokiu atveju, kai pajaučia grėsmę ir nori nuo jos apsisaugoti arba ant jos yra užlipama. Reikia atsiminti, kad būtina laikytis atsargaus atstumo nuo šio roplio ir jokiu būdu jo neerzinti.
„Vaikai mėgsta baksnoti gyvates su pagaliais ar kokiomis nors šakelėmis. Tačiau šis gyvūnas yra labai judrus. Kadangi jis turi galimybę jausti šilumą, jis nepuls tos šakos, tačiau jis lengvai pasieks erzinančiojo ranką ar koją.
Pamačius gyvatę, reikia nuo jos atsitraukti atatupstom bent jau 1 m atstumu, o paskui tiesiog ramiai nueiti. Specialistės teigimu, roplys, jei jam nieko nebuvo padaryta, nesivys žmogaus, nors pagal greičio galimybes, tikrai galėtų. Visgi tokių atvejų pasitaiko nebent vienas per dešimt metų.
„Gyvatės aktyvios visą šiltąjį sezoną, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į pačius metus. Šiemet balandžio mėnuo buvo pakankamai šaltas, tad didžiausias aktyvumas turi būti pastebimas kaip tik gegužės ir birželio mėnesiais. Pavasarį gyvatėms reikia priaugti svorio, tokiu metu jos aktyviai medžioja graužikus, varliagyvius, netgi driežiukus. Paskui patelės pradės nešioti jauniklius, kurie apsunkina jų įprastus gyvenimus, jos pasidaro mažiau judrios“, - dėstė herpetologė.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Bir-03 14:30

Kokių aromatų nemėgsta erkės?


Siūlome pasidomėti, kokie natūralūs kvapai padidina šansus, kad klastingosios erkės nebelįs prie jūsų!


► Arbatmedis nemėgstamas ne tik uodų, bet ir erkių. Išbandykite: 10 eterinio arbatmedžių aliejaus lašų sumaišykite su 50 ml vandens ir supilkite į purškiamą flakoną. Gerai sukratykite ir apipurkškite atviras kūno vietas bei drabužius.

► Actas veikia kaip natūralus repelentas. Į butelį įpilkite 1 dalį acto, 1 dalį vandens, į lašinkite 10 lašų eterinio eukaliptų ar pipirmėčių aliejaus. Purkškitės gautu mišiniu kas kelias valandas.

► Erkės, negali pakęsti česnakų kvapo. Todėl vasarodamos gamtoje juos drąsiai įtraukite į savo valgiaraštį arba patepkite atviras kūno vietas česnakų sultimis.

► Nimbamedžio aliejus, kuris labai dažnai naudojamas ajurvedos medicinoje, taip pat apsaugo nuo erkių. Sumaišykite 5–10 jo lašų su puodeliu vandens ir ištepkite atviras kūno vietas.

► Nedideliame buteliuke galite sumaišyti 4 valg. š. migdolų aliejaus ir 10 eterinio snapučių aliejaus lašų. Gerai sukratykite ir turėsite puikią apsaugą nuo pavojingųjų erkių. Snapučių eterinį aliejų galite pakeisti levandų arba sumaišyti abu aliejus. Tuomet lašinkite kiekvieno po 5 lašus.

► Sumaišykite 1 puodelį vandens, ½ puodelio obuolių acto, įlašinkite 6–10 eterinio snapučių arba levandų aliejaus lašų. Gautu skysčiu tepkite atviras kūno vietas.

► Erkės taip pat negali pakęsti citrusinių vaisių kvapo. Taigi galite nesunkiai pasiruošti natūralaus erkių baidiklio. Užvirinkite 2 puodelius vandens ir supjaustykite 2 pasirinktus citrusinius vaisius: citrinas, žaliąsias citrinas, apelsinus ar greipfrutus. Tiesa, idealiausias pasirinkimas būtų žalioji arba geltonoji citrina, nes jų kvapas yra aitriausias. Pavirinkite citrusinius vaisius apie valandą ir, praėjus nurodytam laikui, išgriebkite, o nuovirą perkoškite bei supilkite į butelį. Galite naudoti visai šeimai, gyvūnams, pievelei.

► 1 puodelį vandens sumaišykite su 10 eterinio pipirmėčių aliejaus lašų. Supilkite į purkštuvą ir naudokite kas kelias valandas.

► Erkių sezonas kaip tik ant bangos, tad visuomet kruopščiai apžiūrėkite savo kūną, kad nerastumėte arba laiku atsikratytumėte šio nemalonaus kraujasiurbio. Pasigauti erkių kur kas paprasčiau, negu galite numanyti – nebūtina net keliauti į mišką, jos gali tykoti ir namų pievelėje... Tad natūralios, namuose pačių pasigamintos apsaugos priemonės jums gali labai praversti! Tik įsitikinkite, kad nesate alergiškos, kuriai nors sudedamajai daliai ir venkite patekimo į nosį, akis, burną.

Skaitykite daugiau 15min.lt/ji24
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Bir-26 11:27

Kada išsitirti kraują įkandus erkei?

2013 m. birželio 25 d.
skrastas.lt


La­bo­ra­to­ri­nius ty­ri­mus rei­kia at­lik­ti po 2 – 5 sa­vai­čių – tai pri­klau­so nuo už­kra­to.

Po ma­lo­naus poil­sio gam­to­je daž­nai ne­pa­lie­ka ty­lus ne­ri­mas dėl sa­vo svei­ka­tos. Iš tie­sų dau­ge­ly­je Lie­tu­vos ra­jo­nų er­kių per­duo­da­mų li­gų pa­vo­jus itin di­de­lis. Bet pa­ni­kuo­ti ne­ver­ta: jei įkan­do er­kė, tai ge­riau grei­tai kon­sul­tuo­tis su me­di­kais ir lai­ku at­lik­ti krau­jo ty­ri­mus. Tuo­met ga­li­ma su­ži­no­ti, ar ap­len­kė li­ga. Ki­tu at­ve­ju teks kant­riai gy­dy­tis.

La­bo­ra­to­ri­niai ty­ri­mai pa­ren­ka­mi pagal or­ga­niz­mo reak­ci­jos po­žy­mius. Su­sir­gu­sio žmo­gaus or­ga­niz­me pra­de­da­mi ga­min­ti ati­tin­ka­mos li­gos an­ti­kū­nai, ku­rie iš­ti­ria­mi iš krau­jo mė­gi­nio.

Pa­vyz­džiui, ūmią Lai­mo li­gos (bo­re­lio­zės) for­mą lei­džia diag­no­zuo­ti po 3 sa­vai­čių nuo ga­li­mo už­si­krė­ti­mo ap­tik­ti IgM an­ti­kū­nai. Jei ty­ri­mas nei­gia­mas, jį rei­kė­tų pa­kar­to­ti po sa­vai­tės. Lė­ti­nį su­si­rgi­mą ga­li­ma diag­no­zuo­ti iš­ty­rus Lai­mo li­gos IgG an­ti­kū­nus, praė­jus 4–5 sa­vai­tėms po įkan­di­mo. Per­sir­gus, šių an­ti­kū­nų pa­di­dė­jęs kie­kis ga­li iš­lik­ti il­giau nei me­tus.

Ki­ta itin pa­pli­tu­si er­kių per­duo­da­ma li­ga – er­ki­nis en­ce­fa­li­tas. Ūmią šio su­si­rgi­mo for­mą pa­ro­do po 2 sa­vai­čių nuo įkan­di­mo iš­tir­ti er­ki­nio en­ce­fa­li­to IgM an­ti­kū­nai. Lė­ti­nę for­mą – IgG an­ti­kū­nų iš­ty­ri­mas, praė­jus 3–4 sa­vai­tėms po ga­li­mo už­si­krė­ti­mo.

Be­je, er­ki­niu en­ce­fa­li­tu kai ku­rie žmo­nės per­ser­ga ne­pas­te­bi­mai. To­dėl, nu­spren­dus skie­py­tis nuo šios li­gos, iš pra­džių reik­tų at­lik­ti la­bo­ra­to­ri­nius ty­ri­mus. Paaiš­kė­jus, kad er­ki­nį en­ce­fa­li­tą or­ga­niz­mas su­ge­bė­jo įveik­ti be pa­sek­mių, skie­pų ne­be­reiks – imu­ni­te­tas su­si­da­rė vi­sam gy­ve­ni­mui.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Apsauga nuo uodų, erkių ir kitų parazitų

2013-Lie-08 11:30

Erkių apgultis: smarkiai išaugo encefalito atvejų

ELTA
2013 m. liepos 8 d.


Vasarą daugiau laiko praleidžiant gamtoje, erkių antpuolio išvengti nepavyksta. Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, per šių metų sezoninį erkių aktyvumo laikotarpį nuo gegužės mėnesio užregistruotų naujų erkinio encefalito atvejų skaičiai smarkiai išaugo.

Nukentėjusių nuo erkių - vis daugiau, skelbia „Šiaulių naujienos“. Pateikiama tokia statistika: Joniškio rajone - 1, Pakruojo rajone - 2. Laimo ligos - 12 Šiaulių mieste, 1 - Šiaulių rajone, 3 - Kelmės ir 1 - Radviliškio rajone.

Bendras užregistruotų susirgimų skaičius Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose beveik nesikeičia nuo praėjusių metų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 8 ir 0 svečių