Vilkai

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.

Vilkų populiacijos būklė.

You may select up to 29 options

 
 
View results

User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Gerb. medžiotojai ! Prašau įsižiūrėti atidžiai į šią foto !
bv.jpg
Tai ta saujalė BV aktyvistų, kurie pastatė "ant ausų" visą AM ir Seimą, kitas institucijas ir pasidarė važnos asabos ! Jų dėka kenčia ūkininkai ir miško žvėrys !
Jų tik sauja, o jie "šustriakai" ! Medžiotojų 30000 štk. , o ten rietenos dėl miasos gabalo, jokios pagarbos nei sau, nei kolegai !
Gal tikrai į senatvę reik užsirašyti į "jų" gretas ir "dulkinti" idiotiškus medžiotojus


Žmonės, kurie rūpinasi vilkais


2017-03-25
ve.lt
Andromeda MILINIENĖ



Sena patarlė byloja, kad žmogus žmogui - vilkas. O žmogus vilkui?.. Šiandien kalbamės su Lina Paškevičiūte, kuri rūpinasi vilkais ir jų taikiu sambūviu su žmogumi.
Prieš dešimtį metų Lietuvoje susikūrė gamtos apsaugos asociacija "Baltijos vilkas". Joje savanoriauja įvairių profesijų atstovai: lituanistai, biologai, inžinieriai... Pasak L. Paškevičiūtės, informacinių technologijų specialistės, visus juos vienija meilė gamtai.

Gamtos advokatai

Sakoma, žmogus žmogui - vilkas, taigi pastarojo nekokia reputacija visuomenėje. O jums kas yra vilkas?

Man vilkas yra sveikos laukinės gamtos simbolis. Tikras miškas negali būti be didžiųjų plėšrūnų: vilkų, lūšių...

Kuo užsiima "Baltijos vilko" savanoriai?

Kiekvienas atsinešame savo idėjų, kaip prisidėti prie bendro tikslo. Susitinkam ir darom. Vienas lankstinukus, kitas - renginį...

Ar jūsų daug?

Ne itin. Tai nelengva veikla. Galima sakyti, esame Lietuvos žinduolių advokatai. Be lankstinukų, informacijos sklaidos internete ir renginiuose, patys važiuojame pas ūkininkus, medžiotojus, valdininkus, kalbamės, diskutuojame, bandome keisti nusistovėjusį požiūrį bei pristatyti savąjį. Padedame spręsti konfliktus. Stengiamės būti ten, kur nutinka kas nors bloga. Taip pat, kiek galime, peržiūrime priimamus teisės aktus, susijusius su vilkais ir kitais žinduoliais. Reaguojame, jei aptinkame ką nenaudingo gamtai.

Bandote keisti nusistovėjusį požiūrį. O koks jis yra?

Kad laukinę gamtą reikia naikinti, kai ji trukdo žmogaus veiklai.


Konflikto šaltiniai


Konfliktai kyla tarp ko? Tarp vilko ir avies?

Iš esmės - tarp priešingų požiūrių. Vienas požiūris, likęs nuo senų laikų, - kad su gyvąja gamta reikia kovoti, ją naikinant, o kitas - kad reikia sugyventi imantis tinkamų apsaugos priemonių.

Didžiausia kliūtis vilkų apsaugai - jų daroma žala ūkiams.

Taip, vilkas - neparankus gyvūnas ūkininkams ir taip pat medžiotojams. Jis pjauna avis. Jis minta kanopiniais gyvūnais - tuo nepatenkinti medžiotojai, tarsi kanopiniai jiems priklausytų.
Yra ir trečias konflikto šaltinis - baimė. Žmonės bijo vilkų, ir toji baimė didele dalimi kyla iš to, kad vilkų nepažįsta. Vilkai gi buvo naikinami kaip blogis. Žmonių sąmonėje išliko toks jų įvaizdis, ir jie sako: tegu vilkai būna, bet kuo toliau nuo mūsų.

PĖDSAKAI. Sunkiausia atskirti vilko pėdsakus nuo šuns. Suaugusio vilko priekinės letenos atspaudo ilgis (be nagų) yra ne mažesnis kaip 10-11 cm. Plotis 7-8 cm. Jeigu jūsų aptikti pėdsakai mažesni, nagai atsispaudę silpnai arba jų visai nesimato, tai buvo ne vilkas. Be to, vilko pado trynė visada yra širdies formos, o daugumos šunų - trikampiška.

O kaip arti žmonių jie gyvena?

Gana arti. Nuo Vilniaus - 30-40 kilometrų, nuo Klaipėdos - gal 20 km, kaimiškose vietovėse ir visai greta.

O jie mus puola?

Vilkas žmogaus nepuola. Jis gali stebėti. Bet nepuola.

Nėra žinomų tokių kriminalų?

Mūsų laikais ir mūsų regione tai išskirtinė retenybė. Vilkas bijo žmogaus. Jis labai atsargus. Ši gyvūnų rūšis tik todėl ir išliko, kad bijojo žmogaus. Iki XX a. vidurio vilkai buvo masiškai žudomi turint tikslą išnaikinti visą rūšį. Daug kur tai pavyko padaryti, bet Lietuvoje vilkai išliko. Dabar jie sugrįžta į Vokietiją, Šveicariją, JAV ir į kitas šalis.

Susigrąžinami jau sąmoningomis žmonių pastangomis?

Taip.


Trys šimtai


Kiek vilkų turi Lietuva?

Paskutinės apskaitos duomenimis, ne mažiau kaip 292. Dabar kaip tik vyksta šių metų apskaitos apibendrinimas.

Kaip vyksta vilkų apskaita?

Pagal tam tikrą metodiką. Miškininkai pildo anketas, kuriose pažymi, kur ir kelių vilkų pėdsakus aptiko. Vėliau šios anketos yra siunčiamos Valstybinei miškų tarnybai, kur visi apskaitos duomenys analizuojami vertinant, kurie užfiksuoti pėdsakai priklauso tiems patiems, o kurie skirtingiems vilkams ar lūšims. Galiausiai duomenys apibendrinami ir nustatomas minimalus vilkų ir lūšių skaičius šalyje. "Baltijos vilkas" atskirai nuo Aplinkos ministerijos atlieka apskaitos anketų analizę.

Trys šimtai vilkų šalyje - čia daug ar mažai?

Nelygu kieno požiūriu... Yra nuomonių, kad 500 vilkų Lietuvai būtų per daug.

Kuo paremta tokia nuomonė?


Žala ūkiui.



Ir vilkas, ir avis

Ką daryti, kad vilkas būtų sotus ir avis sveika? Kaip ūkininkas gali apsaugoti savo turtą?

Tam yra įvairios apsauginės (elektrinės) tvoros, aviganiai šunys. Tokia apsauga nežudo vilkų. Nakčiai gyvulius patariama suginti į tvartus. Nuo vilkų reikia apsaugoti ir šunis: įrengti jiems tvirtą voljerą.

Medžiotojai turi savo nuomonę.

Po naminių gyvulių užpuolimų ūkininkai ir medžiotojai reikalauja baudžiamųjų žygių prieš vilkus. Bet medžioklė neišsprendžia žalos problemos. Vietoje išmedžiotų vilkų ateis nauji.

Vilkas - nakties gyvūnas?

Paprastai vilkai bėgioja prietemoje arba naktį. Kaip minėjau, jie saugosi žmonių, bet yra nedidelė tikimybė pamatyti juos ir dieną. Ne vienas yra matęs ir net nufotografavęs dieną.

Ar galima prisijaukinti vilką?

Ne. Ir niekada nemėginkite to daryti palikdami jam ėdalo. Šeriamas vilkas jus gali palaikyti maitinimosi konkurentu. Šalia savo namų nešerkite ir kitų laukinių gyvūnų, nes paskui juos gali ateiti vilkai.

Šeimoje - kaip žmonės

Yra posakis "vienas kaip vilkas". Tačiau vilkas - socialus gyvūnas. Negali gyventi vienas.

Vilkas - vienas iš nedaugelio žinduolių, kurie gyvena tokioje šeimoje kaip žmogus: mama, tėtis ir vaikai. Susiporuoja visam gyvenimui. Vaikais rūpinasi ne tik mama, bet ir tėtis.

Kaip elgiasi vilkas, jeigu medžiotojai išardo jo šeimą? Kas su juo vyksta?

Vilkai yra ne tik protingi, bet ir labai emocionalūs. Kaip jaučiasi? O kaip jaustųsi žmogus tokioje situacijoje?
Vilkai dėl to nekeršija?

Ne. Vilkai taip nesielgia. Žmonių baimė - jų išlikimo sąlyga.

Vadinasi, bijome vieni kitų. Tačiau į mišką vis tiek einame. O jeigu nuėjai ir sutikai vilką - ką daryti?

Dainuokite. Garsiai kalbėkite. Žodžiu, kelkite triukšmą. Stenkitės atrodyti kuo didesni, pavyzdžiui, iškelkite į viršų rankas, kuprinę.


Vertybė


Ar jums yra tekę su plėšrūnais susitikti akis į akį?

Tik su mažaisiais. Vilko neteko savo akimis pamatyti.

Kas jus atvedė prie gamtosaugos?

Man nuo mažens gamta buvo vertybė. Man tai natūralu. Domiuosi pėdsekyste, lankiau kursus. Per juos susipažinau su "Baltijos vilku".
Klausimas "kodėl reikia saugoti vilkus?" jums turbūt atrodo keistas.
Žmogui gyventi reikia sveikos aplinkos. Žmogui reikia, kad aplink būtų oras, medžiai, žolė, gyvūnai. Sveika ekosistema mums yra būtinybė.
Mes rūpinamės ne tik vilkų, bet visų Lietuvos žinduolių, pavyzdžiui, stumbrų, saugojimu, tiksliau - taikiu buvimu su žmogumi.
Kalbant apie vilkus, jie duoda naudos miškininkams. Ten, kur vilkai, mažiau kanopinių, vadinasi, mažesnė žala miškui. Vilkas - ir bebro priešas numeris vienas.

Pas mus nesidrovima iškratyti statybinių šiukšlių pušyne. Laukinių žvėrių pjudyti šunimis. Jūsų požiūriu, Lietuvoje elgesys su gamta - normalus, pakenčiamas ar tragiškas?

Turime fantastišką gamtą: senų miškų, įvairių gyvūnų... Vilkų padėtis geresnė nei prieš 10-15 metų. Tačiau neramina miškų kirtimas. Didžiausia bėda yra žmonių požiūris į gamtą.

Ką kiekvienas galėtume pakeisti?

Nelaikyti gamtos savo priešu - tai būtų pats pirmas ir labai reikalingas kiekvieno žmogaus žingsnis.

APIE VILKUS
* Vilkai gyvena gana didelėse teritorijose, nuo 20 iki 100 tūkst. ha. Vilkų šeima ir jų palikuonys toje pačioje teritorijoje gyvena dešimtmečiais.
* Vilkai yra socialūs gyvūnai, negali gyventi vieni, todėl populiarus posakis "vienišas vilkas" yra neteisingas.
* Staugimu, kuris sklinda 4 km spinduliu, vilkai praneša savo gentainiams apie buvimo vietą, pavojų ir apie sielvartą netekus gyvenimo partnerio. Mokslininkai iššifravo, ką reiškia 22 vilkų staugimo variantai, o kiek dar neiššifruotų...
* Susitikę miške vilką, vargu ar atskirtumėte jo lytį. Tačiau vilkai jus atskiria. Dėl šios priežasties vyras, kurio kvapas reiškia agresiją ir pavojų, visada turėjo mažiau galimybių vilką pamatyti ir pažinti. Nuo seniausių laikų, tiek lietuvių, tiek ir kitų tautų mitologijoje, vilko ir moters ryšys buvo ypatingas. Šis ryšys išliko ir šių laikų kultūroje bei moksle. Galima būtų įtarti, kad dvasiniame lygmenyje moteris ir yra vilkė.
* Bėgdamas risčia, vilkas kojas stato taip, kad užpakalinė tiksliai pataikytų į priekinės pėdsaką. Šunys bėga tarsi išsižergę ir jų galinė koja niekada nepataiko į priekinės pėdsaką. Tai negalioja vokiečių aviganiui ir į jį panašiems, kurie, taip pat kaip ir vilkai, gražiai bėga "viena linija".
* Vilkai visada juda tikslingai, retai išsuka iš savo kelio, ilgus atstumus nukeliauja nekeisdami judėjimo pobūdžio. Šunys bėga blaškydamiesi, vis stabteldami prie kokio nors juos sudominusio objekto.
* Klausimas, kaip atskirti vilko ir šuns pėdsaką, yra komplikuotas, nes vilkas ir yra šuo. Arba atvirkščiai - jūsų draugiškas augintinis genetine prasme yra pats tikriausias vilkas, o jūs esate ne kas kitas kaip jo Alfa, kuriam jis besąlygiškai paklūsta ir demonstruoja savo ištikimybę.
Andrejus GAIDAMAVIČIUS
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Akistata su įžūlėjančiais plėšrūnais: tampa sumanesni už žmones


lrytaslt
2017-07-09

Kasmet Vilkaviškio krašto gyvulių augintojams vilkai pridaro nuostolių, tačiau šiemet ūkininkai pastebėjo, jog šie plėšrūnai vis labiau įžūlėja, atsliūkina bemaž į kiemą ir nesibaido žmonių.
Ūkininkai priversti ieškoti vis naujesnių būdų, kaip apsaugoti galvijus, tačiau vilkai sumanumu aplenkia žmones.
Į kalvotose Vištyčio seniūnijos apylinkėse besiganančią trisdešimties žalmargių bandą naktį įsisukę vilkai užpuolė ką tik karvės atsivestus du veršelius. „Kai išvakarėse apžiūrėjome bandą, karvė dar nebuvo apisveršiavusi. Atvažiavome kitą dieną per pietus ir aptvaro pakraštyje radome du naujagimius veršelius išėstais viduriais“, – pasakojo bandos savininkė Asta Ivanauskienė. Moteris teigė, jog ūkininkauti ji pradėjo neseniai, tad šis vilkų išpuolis jai buvo tarsi pirmas krikštas.
A.Ivanauskienė augina Šveicarijoje išvestos, Vokietijos rytinėse žemės populiarios simentalių veislės mėsinius galvijus.
Banda yra apdrausta, tačiau ūkininkė dvejoja, ar draudimas atlygins vilkų padarytą žalą, nes plėšrūnų aukomis tapę veršeliai dar nebuvo ir negalėjo būti registruoti.
Screenshot_1.jpg
„Šiaip tai galvijai gina veršelius, jei jiems gresia pavojus. Šį kartą, matyt, besiveršiuojanti karvė buvo tolėliau nuo bandos. Iš pradžių pamaniau, kad šunys naujagimius užpuolė. Tačiau kiti ūkininkai, išgirdę, jog veršeliams buvo išėsti viduriai, tvirtino, kad tai vilkų darbas. Nespėjome net apdrausti, – tik gimė, ir suėdė“, – guodėsi A.Ivanauskienė.
Moteris teigė, jog vilkų padaryta žala yra nemenka, nes už veislinętelyčią mokama 2200 eurų, o už bulių – apie 3 tūkst. eurų.
„Naudą gaunu tik iš veršių, nes karvės nėra melžiamos. Bandos nakčiai negaliu suvaryti į tvartą. Kadangi ūkininkauti pradėjau neseniai, ganyklą gavau tik per 30 kilometrų nuo namų. Aptvarą juosia elektrinis piemuo, tačiau jis neapsaugojo“, – slėpdama apmaudą kalbėjo moteris. Apie apylinkėse kasmet siaučiančius vilkus ji girdėjo daugybę istorijų. Plėšrūnai avis, karves, ožkas puola ne tik ganyklose, bet ir prie pat gyvenamųjų namų, drąsiai vaikšto vidury dienos, sudrasko prie būdos pririštus šunis.
Padvarniškių kaimo kalvose, netoli A.Ivanauskienės bandos ganyklos, vienkiemyje gyvenantis Gediminas praėjusiais metais prarado dvi ožkas. Šiemet vyras augina septynias raguotasias, tačiau dažnai laiko jas uždarytas, nes vilkai vėl atsėlina beveik iki pat vienkiemio. Apie patirtus nuostolius Gediminas kalba be nuoskaudos.
„O kam saugotis vilkų? Taip turi būti. Nuo žmonių reikia saugoti. O vilkas ką? Atėjo ir pasiėmė savo, kas priklauso“, – šyptelėjo vienkiemio gyventojas. Nors Gedimino namas netoli besiganančių Astos karvių aptvaro, tą naktį, kai vilkai puolė ūkininkės veršelius, vyras negirdėjo jokio triukšmo. Tik kitą rytą medžiotojai jo klausinėjo, ko taip staugė šunys.
Praėjusiais metais Vilkaviškio rajone vilkai sudraskė 37 avis, 2 karves ir 17 veršelių. Gyvulių augintojai pastebėjo, jog šiemet vilkai ėmė siautėti daug anksčiau nei praėjusiais metais. Per pastarąsias tris savaites rajone vilkai jau papjovė 4 veršelius, 4 avis ir 1 veislinį aviną, kurio neišgelbėjo net galingi ragai. Avys buvo sudraskytos Vilkaviškio priemiestyje, kur net nėra miškų.
Ūkininkai teigia, jog vilkai nebebijo elektrinio piemens, jų nebegąsdina ir raudonos vėliavėlės. Prieš kiek laiko vienas Pajevonio apylinkių ūkininkas, pamiškėje traktoriumi grėbdamas šieną, nustėro, kai aplink triukšmingai burzgiančią galingą mašiną ratus ėmė sukti iš miško atsliūkinęs vilkas. Ūkininkas neslėpė, jog plėšrūnas gerokai įvarė baimės ir jam, ir traktoriaus kabinoje tupinčiam šuneliui. Šis taip kaukė ir blaškėsi, jog ūkininkas vos jį nulaikė.
Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Paulius Uleckas teigia, jog viskas vyksta kaip ir kiekvienais metais, – vasarą vilkai pradeda mokyti vilkiukus. Plėšrūnai gyvena pagal gamtos dėsnius, todėl žmogus pirmiausia pats turi pasirūpinti savo gyvulių saugumu. P.Uleckas pasakojo, jog vienas jo bičiulis augina danielius. „Jis pastatė kapitalinį aptvarą su pamatais. Vilkai net po jais prasikasė ir puolė danielius. Gyveno vilkas ir gyvens“, – teigė P.Uleckas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Leliūnuose vilkai papjovė keturias avis

2017.07.18
anyksta.lt


Praėjusią naktį Debeikių seniūnijos Leliūnų kaime vilkai papjovė keturias avis. Gyvuliai pačiame kaime buvo laikomi aptvare, kuris apjuostas elektriniu piemeniu.
Avis auginanti leliūnietė Birutė Ražanskienė „Anykštai“ sakė net neabejojanti, kad tai – vilkų darbas.
„Yra vilkų pėdos šalia esančiame rapsų lauke“, - pasakojo B.Ražanskienė, prisipažindama, kad net negalėjusi pagalvoti apie tai, kad vilkai galėtų ateiti į patį kaimą, prie namų ir imti pjauti avis.
Iš viso Ražanskai lauko aptvare laikė 24 avis.
„Tvartas –visa apsauga. Lauke nebeįmanoma laikyti“, - apie tai, ką darys su likusiomis avimis, sakė Leliūnų kaimo gyventoja B.Ražanskienė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Rokiškio rajone per savaitę vilkai išpjovė devynias avis

Šaltinis: BNS


Pamiškėse Rokiškio rajone gyvenantys ūkininkai kenčia nuo vilkų antpuolių – per savaitę plėšrūnai papjovė devynias avis, trečiadienį rašo „Lietuvos rytas“.
Rokiškio rajono Juodupės seniūnijos Neršionių kaime ūkininkaujantys Dalia ir Remigijus Milaševičiai prieš keletą dienų per naktį neteko keturių avių – jas papjovė savo jauniklius medžioti mokantys vilkai. Šimtą avių su vyru auginanti D.Milaševičienė sakė, kad vilkų užpulta banda ganėsi prie pat avidės esančioje elektrinio piemens saugomoje penkių hektarų pločio ganykloje.
Prieš savaitę Milaševičiai jau buvo sulaukę vieno vilkų antpuolio. Tąkart taip pat prie avidės jie rado papjautas tris avis ir du ėriukus.

Šiemet Rokiškio krašte vilkai papjovė 39 avis ir du veršiukus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Pilkiai dasistūgavo :twisted: Šį šeštadienį bus suorganizuota medžioklė su varovais.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Maro pasekmė: išbadėję ir išdrąsėję vilkai


Laimis KAVOLIŪNAS,
www.panskliautas.lt
2017 rugpjūčio 24 d.


Grobio ieškantys vilkai taip įsidrąsino, kad nebebijo atsėlinti į sodybas, dargi įsigudrina atidaryti rąstais užremtas tvartų duris arba prasikasti landą ir įlįsti į aptvarą su gyvuliais.


Griebė smulkiausią telyčią


Iš Aukštaitijos krašto ūkininkų nuo vilkų šiemet labiausiai kenčia anykštėnai ir rokiškiečiai. Štai užvakar Rokiškio rajone, Juodupės seniūnijoje, netoli pasienio su Latvija, vilkai papjovė ekologine pienininkyste besiverčiančių Onuškio ūkininkų Genutės ir Rimanto Gražių telyčią.

Miškų apsuptose ganyklose Gražiai laiko dvi gyvulių bandas, viename aptvare ganėsi veršingos telyčios, kitame – dar neapsėklintos. Vilkai įsisuko į pastarąjį aptvarą ir čiupo smulkiausią telyčaitę, sveriančią apie 400 kilogramų.

Pas ūkininkus apsilankiusi rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Irina Barauskienė sakė, kad ganykla buvo aptverta elektriniu piemeniu, tačiau nuo vilkų tai neapsaugojo.

„Karvutė buvo smarkiai apgraužta, kiti gyvuliai labai išsigandę susispietė vienoje vietoje, bet iš aptvarų neišsilakstė“, – matytą kraupų vaizdą atpasakojo I.Barauskienė.


Pavojingiausia – prie miškų


Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė sakė, kad už vilkų papjautą telyčią Gražiai tikrai gaus kompensaciją, tačiau ji dar neapskaičiuota.
Šįmet rajone jau užregistruota 12 vilkų padarytos žalos atvejų – ūkininkai neteko 49 avių, 3 veršelių ir 1 telyčios. Pilkiai labiausiai siautėja miškingose Kamajų, Pandėlio ir Juodupės seniūnijose.

Jau rašėme, kad šį mėnesį net du kartus vilkų antpuolio sulaukė Juodupės seniūnijoje, netoli pasienio su Latvija esančiame Neršionių kaime, ūkininkaujantys Dalia ir Remigijus Milaševičiai. Iš pradžių pilkiai prie avidės papjovė tris avis ir du ėriukus, o po savaitės sudraskė dar keturias avis.
Šiemet rajono ūkininkams už papjautus naminius gyvulius jau išmokėta 2500 eurų kompensacijų. Pernai registruota 40 tokių atvejų, vilkai papjovė 106 gyvulius, žmonės gavo 3800 eurų išmokų.


Šernų nebėra – puola šunis


Dar daugiau nuostolių šiemet vilkai pridarė Anykščių rajono gyventojams. Pilkiai per 25 išpuolius jau papjovė 77 naminius gyvulius, daugiausia avis.

Už 66 gyvulius ūkininkams jau išmokėta 6366 eurų kompensacijų. Per visus praėjusius metus vilkai rajone sudraskė 60 gyvulių, bendra išmokų suma sudarė 6500 eurų.
Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Virmantas Velikonis sakė, kad šiemet vilkai labai anksti pradėjo pulti naminius gyvulius, pirmas atvejis užregistruotas gegužės vidury.

Miško plėšrūnai puola ne tik avis ar veršelius, bet ir šunis. Troškūnų seniūnijos Kanapynės kaime gyvenantis vyras vieną rytą neberado šuns, buvo likusi tik nutraukta virvė.
Anykštėnai kalba, kad vilkai nebijo ieškoti grobio sodybose, nes miškuose dėl afrikinio kiaulių maro beveik nebeliko šernų.


Nuvertė į duris įremtą kuolą


Iš Kupiškio rajono gyventojų nuo vilkų šiemet labiausiai nukentėjo Šimonių seniūnijos Juodpėnų kaimo ūkininkas. Birželį pilkiai papjovė sode prie pat namų laikytas keturias ožkas ir tris avis.
Prieš dvi savaites vilkai sudraskė Kupiškio seniūnijos Skodinių kaimo ūkininko dvi avis, laikytas visai šalia namų. Plėšrūnai į aptvarą įlindo prasikasę landą po tvora.

Liepą trijų avių neteko vienas Alizavos ūkininkas. Gyvuliai buvo uždaryti tvarte, tačiau vilkai įsigudrino nuversti į duris įremtą kuolą ir patekę į vidų papjovė avis.

Tą patį mėnesį pilkiai apsilankė Noriūnų seniūnijos Rudilių kaimo ūkininkų sodyboje ir sudraskė du veršelius. Jie buvo pririšti beveik prie namo sienos, tačiau vilkams tai buvo nė motais.

Rajono Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus vedėjas Saulius Kareiva sakė, kad kompensacijos žmonėms bus pradėtos mokėti šį mėnesį. Jų dydžiai priklauso nuo gyvulio amžiaus ir svorio: už avį ir ožką galima tikėtis 50–60 eurų, išmoka už veršiuką gali viršyti ir 100 eurų.
Pernai dėl kompensacijų kreipėsi 24 rajono ūkininkai, vilkai iš viso papjovė 36 naminius gyvulius.


Karvutei perkando gerklę


Pasvalio rajone šiemet nuo vilkų kol kas nukentėjo vienintelė Krinčino seniūnijos Gulbinėnų kaimo gyventoja. Atsėlinę pilkiai papjovė pievoje šalia sodybos grandine pririštą maždaug mėnesio karvutę. Ją moteris buvo nusipirkusi vos prieš savaitę.
Pas gulbinėniškę apsilankiusi rajono Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Sabienė sakė, kad netoli karvutės ganėsi viena suaugusi karvė, kiek atokiau buvo daugiau gyvulių, tačiau plėšrūnų tai neišgąsdino.

„Vilkas pirmiausia čiupo veršeliui už gerklės ir ją perkando, paskui išdraskė vidurius. Vaizdas buvo kraupus“, – pasakojo A.Sabienė.

Už papjautą karvutę moteris gaus kompensaciją, tačiau tiksli suma dar neapskaičiuota. A.Sabienė primetė, kad karvutė svėrė apie 50 kg, tad gulbinėniškė turėtų gauti maždaug 90 eurų išmoką.
Pernai vilkai Pasvalio rajone papjovė dešimt naminių gyvulių – avių ir veršelių.


Galbūt žmonės nežino


Užtat Biržų ir Panevėžio rajonuose ramu – atlyginti vilkų padarytos žalos šiemet dar nesikreipė nė vienas šių kraštų ūkininkas.
Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vena Mozūrienė sakė, kad žmonės galbūt pradėjo labiau saugoti gyvulius arba nėra užregistravę gyvūnų registre. Tokiu atveju ūkininkas už vilkų papjautas avis ar veršelius negali tikėtis kompensacijos.

V.Mozūrienė sakė, kad pernai buvo gauta 15 prašymų dėl išmokų už vilkų padarytą žalą, žmonėms išmokėta 2383 eurai kompensacijų. Daugiausia Vabalninko ir Papilio seniūnijose siautėję plėšrūnai grobiu rinkosi mažus veršelius ir avis.

Panevėžio rajono Žemės ūkio skyriui vadovaujantis Vytas Jakubonis sakė, kad nė vieno prašymo vilkų padarytai žalai atlyginti negauta ne tik šiemet, bet ir per visus praėjusius metus.

„Gal žmonės nežino, kad gali gauti kompensaciją, o gal vilkai tiesiog apėjo mūsų ūkininkų gyvulius“, – stebėjosi V.Jakubonis.

Užpernai kompensacijas už pilkių papjautas avis gavo penki rajono gyventojai iš Karsakiškio, Krekenavos ir Miežiškių seniūnijų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Vakar vyriokai girdėjo, kaip pilkiai AKMščikų gretas retino, pagal balsus, tai visa šeimyna puotavo :twisted:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
valerijus30
Varovas
Varovas
Posts: 40
Joined: 2016-Aug-23 18:54

Re: Vilkai

Post by valerijus30 »

Ramunai gal sitas veiksmas buvo mano pusei?nes daznokai girdisi
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

S. Paltanavičius: vilkai keičia savo būdą ir tampa vis „civilizuotesni“

LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“, LRT.lt, www.lrt.lt
2017 m. rugsėjo 16 d.


Lietuvoje – rugsėjo vidurys. Šiemet tai metas, kurį jau galime vadinti rudens pradžia. Ko gero, atsargia rudens pradžia, nes gamtoje dar vyrauja žalia spalva. Tik ne spalvos lemia fenologinius ciklus. O jie paklūsta ypatingoms gamtos jėgoms, kurias ne visada galime įvardyti.

Po savaitės sulauksime rudens lygiadienio. Kai kurios Europos tautos rudens pradžia laiko būtent lygiadienį ir ženklą tam duoda būtent dangaus kūnai. Astronominė atžyma – pati tiksliausia... Kodėl mes to nedarome?

Na, pas mus rugsėjo trečioji dekada rudenio pradžiai lyg ir per vėlus metas. Tradiciškai mes gyvename kitose gamtinėse sąlygose ir keisti ką nors net gerais metais nepavyktų. Žinoma, to niekam ir nereikia. Geriau jau tas ruduo, kokį turime. Jei ne tas vanduo, o jo kai kuriuose regionuose nematyta neregėta, viskas būtų tiesiog puiku.

Iš tikro, kai kur vandens yra daugiau nei reikia. Ypač dabar, kai ūkininkai nespėjo nuimti viso savo derliaus. Kai kur javai stovi vandenyje, ir net nežinia, ar juos pavyks kaip nors iš ten ištraukti. Jūs tikriausiai dar nepamiršote, kad pernai visi kartu dūsavome, išgyvenome, nes sausra buvo nusigavusi taip giliai, grėsė kone visuotinis išdžiūvimas. O dabar prašau – viskas sutvarkyta. Bet mes ir vėl nepatenkinti...

Kodėl nepatenkinti? Kai kas tuo labai džiaugiasi – antai laukuose į javus paplaukioti ir maitintis leidžiasi antys. Arba gervės – braido sau, kapsi išmirkusias ir jau dygti pradedančias javų varpas. Paukščiai skuba sulesti tai, kas, matyt, jau nebus išgelbėta.

Iš pelkės glūdumos visą naktį skardėjo gervės. Jų balsai atgijo paryčiais, prieš švintant. Paukščiai visada pirmieji pajaučia ir pamato rytą ir švintantį dangų. Dabar jau susirinko gervės iš plačių apylinkių, iš visos Lietuvos ir apsistojo ten, kur saugiausia.

Žinoma, tai yra saugomos teritorijos, pelkės, kurių viduryje arba sekliame retame nendryne per vandenį prie miegančių paukščių neprieis, nepribris joks žvėris. Tiesa, o kodėl žvėris? Argi gerves kas nors gaudo, medžioja?

Taip – net ir gervės gamtoje nėra saugios. Tuo lyg ir nereikėtų stebėtis – juk gamtoje santykiai šiek tiek sudėtingesni, nei mes manome. Pavasarį gervių kiaušinių tyko krankliai, prie lizdo taikosi prislinkti ir kiaušinius pagrobti lapė arba mangutas. Jauniklius gali nutverti bet kuris plėšrūnas. Ne paslaptis – ir suaugusius paukščius be vargo nutveria jūrinis erelis, Lietuvoje žinoma tokių atvejų. Naktį gervės gali tapti vilko grobiu – tai įvyksta ne taip jau dažnai, bet tą žinoti mums būtina.

Iš tikro, gervės Lietuvoje dar gyvens visą mėnesį, kai kurie jų pulkeliai net dar ilgiau. Tačiau mes priminėme vilkus – taip, jie yra medžiotojai, jie minta sumedžiotu grobiu. Ir ne tik gervėmis, laukiniais stambesniais ar smulkesniais gyvūnais. Vasaros gale ar rudenį mėgstamiausias vilkų grobis – naminiai gyvuliai, kai kada – paukščiai: žąsys, kalakutai. Ar galima išvengti vilkų daromos žalos? Kokie jos mastai Lietuvoje?

Vilkų tema sena. Su jais nesitaikstė, nuo jų kentėjo mūsų protėviai, jie visada buvo medžiojami, kai kada net naikinami. Dabar vilkų gausa reguliuojama, kiekvienam medžioklės sezonui nustatant sumedžiojimo limitą.

O jis koks? Žinome, kad Lietuvoje gyvena apie 300 vilkų. Vilkas – judrus žvėris, jis, kaip ir kiti gyvūnai, nežino valstybių sienų, gali keliauti pas mus iš Baltarusijos, Lenkijos ar Latvijos. Žinoma, mūsiškiai žvėrys laisvai pasiekia ir šių valstybių miškus.

O apie jų medžiojimą... Štai 2010–2011 m. per medžioklės sezoną nušauta 40 vilkų, 2011–2012 m. – 12. Vėliau šis skaičius didėjo: 2012–2013 m. sumedžioti 48, 2015–2016 m. – 60, o 2016–2017 m. – 62 vilkai.

Tai nei daug, nei mažai. Tokie limitai yra kasmet nustatomi ir patvirtinami. Taigi, juos turėtume laikyti optimaliais. Vilkų daroma žala naminiams gyvūnams nemažėja, vilkai keičia savo būdą – jie tampa vis „civilizuotesni“, nebijo garsinių, optinių baidymo priemonių. Dar ne taip seniai vilkui bet koks aptvaras, tvora buvo įtartini, jie to vengė. Dabar net ir aptvare esantys gyvuliai ne visada saugūs.

Kaip elgtis gyvulių augintojui šiuo metu, kai vilkai klajoja po Lietuvą? Beje, ar grybautojai, užplūdę miškus, neprisideda ir prie vilkų blaškymosi? Kur dabar dėtis žvėrims?

Tai tiesa – vilkai išbaidomi, blaškomi, todėl dažnai apsistoja vidury laukų esančiuose miškeliuose, pelkutėse. Kartais mes net neįtariame, kad jie yra kažkur čia pat, greta mūsų.

Iš tokių vietų vilkams lengviau medžioti naminius gyvulius. Todėl visi turi tą žinoti ir nerizikuoti, nepalikti jų nakčiai be priežiūros.

Rudens dienos trumpėja, mums nelengva suspėti nudirbti visus darbus, viską pamatyti. Taigi, ar yra kas naujo?

O taip – viena naujiena nelabai kokia. Kasmet vasaros gale Lietuvą užplūsdavo iš Europos Pietų atskridę raudonkojai sakalai. Šie nedideli sakaliukai Vengrijoje, Rumunijoje, Ukrainos pietuose peri kolonijose, jų svarbiausias grobis – stambūs vabzdžiai, ypač žiogai, taip pat driežai. O pas mus karštomis vasaromis viso to buvo iki valios. Tuo labiau kad ir orai nelabai skirdavosi. Tačiau šiemet šių mielų sakaliukų nedaug. Gal per šalta?

O geresnė šios naujienos dalis – Kuršių nerijoje, prie jūros stovinčiame didžiajame žieduotojų tinkle, sugautas ir sužieduotas Lietuvoje pirmasis raudonkojis sakalas. Apie tai pranešė Juodkrantės gamtos tyrimo laboratorijos vedėja Ligita Pareigienė.

Kuo daugiau žmonių, dirbančių gamtoje, pagaliau – žingeidžių, mėgstančių ją stebėti ir pranešančių apie savo atradimus, tuo daugiau žinome mes visi.

Beje, turime dar vieną labai svarbią žinią. O gal – net ne žinią: trumpėjant dienoms, vis didėja grėsmė, kad į kelią prieš jūsų automobilį iš tamsos išnirs briedis, šernas ar stirna. Jei važiuosite per greitai...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Kaimuose siautėja vilkai. Jų bijo net šunys


lrytas.lt
2017-09-24


Lietuvos kaimuose siautėja vilkai, atnešantys ūkininkams didelius nuostolius. Grėsmingų žvėrių bijo net šunys. Apie vilkus pasklidus kalboms, iš apylinkių dingo ir grybautojai.
Mikalių kaime (Biržų r.) gyvenanti ūkininkų Elmos ir Valentino Kirkliauskų šeima patyrė šoką, kai po nakties rado vilkų papjautus ir sužalotus 10 veršių ir telyčių. Iš lentų sukaltas apie pusantro metro aukščio aptvaras, kuriame ganėsi gyvuliai, buvo apjuostas elektriniu piemeniu. Į grobį nusitaikiusiems vilkams ši kliūtis buvo nesunkiai įveikiama, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Iš 14 aptvare buvusių gyvulių septyni negyvi tysojo pievoje. Vieni – tik perkąstomis gerklėmis, kiti – išdraskytomis užpakalinėmis dalimis, paleistais viduriais. Apie gaišenas klaidžiojo likusios gyvos telyčaitės ir buliukai. Trys iš šių gyvulių – smarkiai apdraskyti ir, veterinarijos gydytojo teigimu, jau nebe šios žemės gyventojai. V.Kirkliauskas skaičiuoja, kad žvėrys padarė apie šešių tūkstančių eurų nuostolį. Ūkininkai neteko ir veislei atrinktų telyčių, ir pačių gražiausių jautukų. Mokėti teks ir už maitų utilizavimą. Ūkininkai dėl žalos atlyginimo kreipsis į Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių. Nuostolių dėl vilkų ūkininkai patiria ne pirmą kartą, tačiau iki šiol prarasdavo tik po vieną kitą gyvulį.
Žvėrių bijo net šunys. Ir kraupiąją naktį Mikalių kaimo sodyboje didieji šunys tylėjo – lojo tik mažylis. Vilkai puolė gyvulius ir Anykščių rajone. Kaip pasakojo portalo lrytas.lt skaitytojas Artūras per dešimt dienų Skiemonių apylinkėje, Anykščių rajone, vilkai jau du kartus užpuolė jo kaimynų gyvulius. Per dvi naktis vilkai papjovė du kaimynų veršelius. Vieno kaimynų papjautą veršelį vyras net nufotografavo. Antroji vilkų auka Skiemonių apylinkėse.
Ir vieni, ir kiti kaimynai patyrė nuostolių. „Apie tai pasklidus kalboms, savaime suprantama, nebesimato ir grybautojų“, – teigė Artūras.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Pagaliau pasakė tiesą į akis :twisted:


Ministrą pribloškė medžiotojų vado kalba apie brakonieriavimą
Algis Kubilius
Algis Kubilius
Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkui Algiui Kubiliui susitikimas su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku tikriausiai įsimins ilgam. Kaip, beje, turėtų įsiminti ir pačiam ministrui, tikrai nesitikėjusiam per viešnagę mūsų krašte iš viso rajono medžiotojų vadovo išgirsti viešos kalbos apie nelegalią vilkų medžioklę.

Rėžė į akis

Aplinkos ministras K. Navickas su Seimo nariais Kęstučiu Smirnovu bei Kęstučiu Mažeika mūsų rajone lankėsi prieš savaitę. Delegacija užsuko ir į Pajevonio seniūniją pasikalbėti su ūkininkais bei medžiotojais, daugiausiai – apie laukinės gyvūnijos daromą žalą.
Apie tai, kad būtina mažinti vilkų skaičių, mat šie pjauna avis, veršius ir net šunis, daug kalbėjo tiek ūkininkai, tiek rajono Savivaldybės atstovai.

Tačiau atsistojęs Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos (VMŽD) pirmininkas rėžė tokią kalbą, jog išsipūtė tiek svečių iš Vilniaus, tiek salėje sėdėjusių žmonių akys.

– Aš siūlau: baigiame šitą žaidimą ir leidžiame medžioti vilkus visus metus – ir nebus jokios problemos, jų nesumažės. Juk gretimai – ir Lenkija, Rusija. O kad rajonui leidžiate sumedžioti keturis vilkus – tai nebijau pasakyti ministrui: tik oficialiai keturis vilkus rajone sumedžioja. Ateina medžioklė ir padaro medžiotojus brakonieriais, nes jiems gaila ūkininkų, o ir stirnų Vištyčio miškuose nebėra. Pridėkite dar kokį dešimt, tada gal bus panašus skaičius, – kalbėjo A. Kubilius.

– Jūs ką tik pripažinote, kad brakonieriaujate, tad licencijos atėmimo klausimą jūsų būreliui tikrai pradėsime, – apstulbęs pažadėjo ministras.

Apie tai kitą dieną K. Navickas parašė net ir savo feisbuko paskyroje (kalba netaisyta): „Buvo ir nemalonus incidentas Lietuvos medžiotojų ir žvejų Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Algis Kubilius viešai pripažino, kad jis ir jo vadovaujamas būrelis sumedžioja kelis kart daugiau vilkų, nei jiems suteikiama leidimuose. Rytoj pavesiu Marijampolės RAAD pradėti tyrimą.“

Rėmėsi „pletkais“

Nors emocingoje kalboje A. Kubilius nei apie savo paties medžiokles, nei apie savo būrelį (VMŽD pirmininkas vadovauja „Alvito“ medžiotojų klubui) neužsiminė nė žodžiu, jau šios savaitės pradžioje Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Gintautas Česaitis gavo ministro K. Navicko pavedimą pradėti tyrimą dėl jo būrelio sumedžiojamų vilkų. G. Česaitis savo ruožtu šį reikalą ištirti pavedė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Tyrimas turi būti atliktas iki spalio pradžios.

– Aš konkrečių faktų nežinau, bet žmonės taip pašneka. Aš pats vilko per šautuvo vamzdį nematęs, tik jaučiu, kad jų sumedžiojama daugiau. Gal ir ūkininkai kokį „nutrenkia“, tik nepasisako. Faktų nėra – būtų faktas, būtų ir baudos, būtų šautuvai atimti. O kalbos sklando jau seniai – tai tegu jie ir gaudo, jų darbas toks. Aš tik „pletkų“ lygiu ir pasakiau. Galiu pasakyti, kad ir dramblį sumedžiojau, – bet visur įrodymų reikia. O apie savo būrelį aš iš viso nekalbėjau. Jei tokį faktą sužinočiau, pats pulčiau savo vyrus, kad nekištų nagų! – sakė A. Kubilius.

VMŽD pirmininkas dar kartą nusistebėjo, kodėl Lietuvoje taip saugomi vilkai.
– Ūkininkams jie daro žalą, Savivaldybė turi mokėti pinigus, šuniukus žmonėms nuneša. Ir vis tiek didžiausia meilė – vilkui! Jų buvo visada, seniau visus metus medžiojome, net premiją gaudavome, bet jie neišnyko, – savo poziciją dėstė A. Kubilius.

Skaičiai neatitinka tikrovės

Ką mano apie vilkų medžioklės limitus Lietuvoje, paklausėme Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo. Jis sakė, jog dėl nepalankių gamtos sąlygų vilkai nebuvo skaičiuoti jau treti metai, tad skaičiai, kuriais remiantis skiriamos licencijos, visiškai neatitinka tikrovės. Aplinkos ministerija yra gavusi penkių organizacijų (Avių augintojų, Mėsinių galvijų augintojų bei Savivaldybių asociacijų, Ūkininkų sąjungos ir LMŽD) vadovų pasirašytą kreipimąsi peržiūrėti Vilko apsaugos planą ir įvertinti jį pagal esamą realią situaciją.

– Vilko apsaugos planas priimtas tada, kai darant įtaką tam tikroms visuomeninėms jėgoms vilkas buvo paskelbtas visiška šventąja ir nykstančia „karve“, ir nuo to laiko šių žvėrių sumedžiojimo limito nustatymo tvarka atsiremia į dideles biurokratines kliūtis visiškai neįvertinant realybės. Bet ir ūkininkai, ir medžiotojai mato kitą realybę, – kalbėjo E. Tijušas. – O jokio kito priešo, išskyrus žmogų, gamtoje vilkas neturi ir jokių kitų priežasčių, dėl ko vilko populiacija mažėtų, nėra. Tad neadekvačiai ribojant vilkų medžiojimą jų neišvengiamai gausėja.

Liečia visą bendruomenę

Apie Pajevonyje ministrui išrėžtą A. Kubiliaus kalbą LMŽD pirmininko pavaduotojas sakė išgirdęs tik iš žurnalistų.

– Neįsivaizduoju, kuo remdamasis jis taip kalbėjo, jei iš viso taip kalbėjo. A. Kubilius yra mūsų draugijos tarybos narys, ir jei taip buvo viešai pasakyta, artimiausiame eiliniame tarybos posėdyje paklausime, ką jis turėjo galvoje, nes tai liečia visą mūsų bendruomenę. Tačiau Vilkaviškio MŽD yra savarankiškas juridinis asmuo, visuomeninė organizacija, o A. Kubilius į vadovus renkamas to rajono medžiotojų. Ir nei Lietuvos MŽD, nei ministerija jo atleisti ar priimti tikrai negali. Mes galime tiktai pagrūmoti pirštu, – sakė E. Tijušas.

Priminsime, jog už nelegalų vilko nušovimą įstatymai numato baudą nuo 800 iki 1800 eurų su medžioklės įrankių ir transporto priemonės konfiskavimu. Taip pat suskaičiuojama gamtai padaryta žala, tad suma susidaro įspūdinga.

Tačiau, suprantama, norint už nelegalią medžioklę ką nors nubausti, tokį faktą pirmiausia reikia įrodyti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Kokį gribnyką pas mus užverstų nabagai, va tadu ir ...


Britų turistę Graikijoje sudraskė vilkų gauja: didelė dalis palaikų iki šiol nerasta

ELTA
2017-09-28


Vilkai Šiaurės Graikijoje užpuolė ir mirtinai sudraskė britų turistę. „Tai neabejotinai buvo vilkai. Tai mes nustatėme po kelias valandas trukusio tyrimo su veterinarijos ekspertu“, - sakė teismo medicinos ekspertas Nikolaosas Kifnidis.

Auka, policijos duomenimis, rugsėjo 21-ąją iš Komotinės išvyko į antikines Maronėjos vietas. Pradžioje pranešta, kad ji dingo. Vėliau gelbėtojai regione rado moters asmeninių daiktų ir dokumentus. Galiausiai buvo aptikta ir žmogaus kaulų. Tada pradėtas tyrimas.

„Mes neturime abejonių. Kaulai, kuriuos radome, yra 63 metų anglės“, - sakė N. Kifnidis ir pridūrė, kad didelės dalies palaikų kol kas nerasta. „Vilkai tempia savo grobį į slėptuvę“, - aiškino ekspertas. Jis teigė to „dar niekada nematęs savo gyvenime“.

Pasak graikų ir britų žiniasklaidos, žvėrių užpulta britė dar spėjo apie tai pranešti giminaičiams Anglijoje, kurie tada kreipėsi į Graikijos žinybas. Netoli Maronėjos yra tankūs miškai. Manoma, kad čia gyvena ne viena vilkų ruja.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Ne gi vėl tik 60 vilkų kvotą nustatė :evil:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

Ūkininkai perpykę: vilkai pjauna gyvulius, o sprendimo nėra

Justina Maciūnaitė,
www.GRYNAS.lt
2017 m. spalio 13 d.

Bene ilgiausiai besitęsiantis žmogaus ir gamtos konfliktas vyksta tarp žmogaus ir vilko. Šis miško gyvūnas, norėdamas pramisti, pridaro nemažai nuostolių gyvulių augintojams, todėl pastarieji vilkus keiksnoja ir siūlo didinti galimų sumedžioti vilkų skaičių. Tačiau gamtosaugininkai to daryti nesutinka, nes kol kas neaiškus vilkų populiacijos dydis. GRYNAS.lt aiškinasi, kiek šiuo metu Lietuvoje gali būti vilkų, kiek reikėtų jų sumedžioti ir ką daryti ūkininkams, kurie patiria daugiatūkstantinius nuostolius dėl vilkų atakų.

Lietuvoje vilkas priskiriamas prie saugomų rūšių: jam numatytas apsaugos režimas. Dėl šios priežasties vilkus medžioti galima, tačiau jų medžioklė yra ribojama – kiekvienais metais nustatoma, kiek vilkų bus galima sumedžioti. Be to, vilkų apsaugai Lietuvoje 2014 metais patvirtintas Vilko apsaugos planas. Jame teigiama, kad nuo 1993 m. iki 1999 m. vilkai buvo paplitę beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Tačiau 2000 – 2005 metais jų gerokai sumažėjo: 2000-2002 m. apėmė 80 procentų šalies teritorijos, 2003 m. – 70 proc., 2004 m. – 60 proc. Nuo 2006 metų vilkų pasiskirstymas darėsi tolygesnis, o per 2004 - 2013 metus, pagal atliktas vilko populiacijos apskaitas pagal pėdsakus (tokia pasirinkta vilkų skaičiavimo metodika), Lietuvoje gyveno ne mažiau kaip 200 - 300 vilkų.

Vilkai Lietuvoje saugomi

Kadangi pastaraisiais metais Lietuvoje buvo mažai sniego, paskutinis vilkų skaičiavimas vyko 2015 metais. Tąkart paskaičiuota, kad vilkų yra ne mažiau nei 292 individai. Pagal tai nustatytas ir galimas sumedžioti vilkų skaičius – 60. Pagal jau minėtą Vilkų apsaugos planą, jei vilkų skaičiavimas neįvyksta, medžioklės kvota paliekama remiantis paskutinio vilkų skaičiavimo rezultatais (kvota sumažinama tokiu atveju, jei sumažėja ūkininkams padaryta žala).
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Urbelionytės teigimu, mokslo institucijos kasmet pateikia vertinimus apie populiacijos pokyčių kryptis (tendencijas), tačiau konkrečių skaičių neįmanoma įvardyti. Apie tendencijas mokslininkai sprendžia iš netiesioginių požymių, pvz., skirto medžioklės limito išnaudojimo greičio, sumedžiojimų geografinio pasiskirstymo, vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams dažnumo ir pobūdžio, kitokių susidūrimų su vilkais registracijų ir pan.
Specialistė pateikia duomenis, kokios vilkų sumedžiojimo kvotos buvo nustatytos 2014 – 2017 metais.


Ūkininkai skaičiuoja tūkstantinę žalą


Kiek vilkų bus leista sumedžioti šiais metais, paskelbta dar nėra. Medžioklės sezonas pradedamas spalio 15 dieną ir baigiamas balandžio 1 dieną. Vis dėlto, kadangi vilkų skaičiavimas pastaraisiais metais neįvyko, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas spėja, kad institucijos neatsižvelgs į mokslininkų pateiktus faktus apie vilkų populiacijos augimą ir leistiną jų sumedžioti skaičių paliks tą patį.
„Buvome konsultacinėj darbo grupėj (sprendžiant šių metų vilkų medžioklės kvotas – red.) ir atsakingas darbuotojas už gyvūnus ir miškus pasakė, kad dvejus metus sniego nebuvo, vilkų skaičiaus apskaičiuoti negalėjo, tai kvotas paliekame tokias pat, 60 vilkų. Bet buvo daroma apklausa dėl vilkų populiacijos plano ir kiek būtų galima sumedžioti, tai trys moksliniai institutai pateikė išvadas, kad turi būti medžiojama 100 – 140 vilkų. Bet ta panelė, kuri buvo susirinkime, vilkų gynimo organizacijos, mūsų Lietuvos mokslininkus vertina kaip nieko nežinančius“, – tvirtina J. Talmantas.
Ūkininkų atstovas tęsia, kad gyvulininkyste užsiimantiems žmonėms kasmet tenka patirti didžiulius nuostolius. Anot jo, vienas veislinis gyvulys kainuoja 2000 – 3000 eurų, todėl jei išpjaunamas ūkis, kuriame yra 10 galvijų, nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų.
„Dabar neseniai vienam ūkininkui papjovė 50 avių, tai jis uždaro savo ūkį, nes niekas, kur jis besikreiptų, jam nepadeda. Negana to, kad gamtos sąlygos Lietuvoje nėra palankios gyvulininkystei, bet dar ir mus kankina stumbrai, vilkai, gervės, gulbės, žąsys ir pan. Ir niekas jokių priemonių nesiima. Nė vienas ūkininkas nenori, kad vilkų visai nebūtų, bet turi būti jų tam tikras skaičius, reikia reguliuoti populiaciją. <...> Tegu būna ji normali ir nenukentės nei ūkininkas, nei vilkas“, – piktinasi pašnekovas.

Skaičiuoja, kad vilkų yra kur kas daugiau

Pagal medžioklės taisykles, legaliai Lietuvoje galima sumedžioti 20 proc. individų nuo populiacijos skaičiaus. Toks medžioklės intensyvumas, kaip rodo moksliniai tyrimai, nedaro neigiamos įtakos populiacijai. Tačiau, Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovų teigimu, nustatant vilkų medžioklės kvotas, retai atsižvelgiama į brakonieriavimo galimai padaromą žalą vilkų populiacijai. Anot jų, gali būti, kad vilkų yra kur kas mažiau nei 292, todėl labai svarbu kuo greičiau surasti būdą, kaip juos suskaičiuoti.
Dėl realaus vilkų skaičiaus Lietuvoje nesutaria ir mokslininkai. Kita vertus, jie labiau linkę vertinti vilkų populiaciją kaip augančią. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas sako, kad viena pagrindinių to priežasčių yra pastaraisiais metais buvusios itin palankios išlikimo sąlygos.
„Kai nėra apskaitos, pasakyti tiksliai, kiek yra vilkų, yra labai rizikinga. Bet tikrai ne 300, kaip bandoma skaičiuoti, kiek tų vilkų turėtų būti. Jų galbūt yra žymiai daugiau, nes ir jų populiacijos padidėjimas yra, kiek pastebima. <...> Palankios sąlygos (vilkams gyventi – red.) yra apsauga ir netrikdymas atsivesti jauniklių. Jau buvo pora vadų, tai su medžioklės apribojimais ir pačių medžiotojų mažu vilkų medžiojimu, vados galimai padidėjo. Be to, padidėjo mitybinė bazė, nes kitų miško gyvūnų, pavyzdžiui, kanopinių, populiacijos padidėjusios, taip pat žmonės dėl kiaulių maro išskerdžia kiaules ir išauga kitų naminių gyvulių skaičiai“, – aiškina dr. A. Paulauskas.
Mokslininkas akcentuoja, kad vilkų populiacija galėjo augti dėl suintensyvėjusios šernų medžioklės. Kadangi Lietuvoje yra nemaža kiaulių maro grėsmė ir medžiotojų paprašyta sumedžioti kuo daugiau šernų, mažėja kitų miško žvėrių medžioklė. Be to, dėl kiaulių maro ūkininkai turi išskersti kiaules ir imasi kitų gyvulių auginimo.
„<...> Šiuo metu populiarėja avininkystė, nes kiaules visas reikia išskersti, tai ką daryti su tais žmonėmis, kurie turi gyventi, užsiimti verslu? Čia jau yra ne tik biologinė problema, bet ir socialinės, ekonominės. <...> Mes turime matyti visas puse ir būti objektyvūs. Turi būti kompleksinis saugojimas, kad, prižiūrint vienus, neišnyktų kiti. Pavyzdžiui, kas su kitais miško gyvūnais nutiks, su stirnomis, briedžiais? Visi šie klausimai turi būti sprendžiami kompleksu, o ne pavieniui“, – teigia VDU profesorius.

Dėl optimalaus vilkų skaičiaus nesutariama

Visuomenėje nesutariama ne tik dėl tikslaus vilkų skaičiaus. Diskutuojama ir koks turėtų būti optimalaus šių miško gyvūnų Lietuvoje populiacijos dydis. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius skaičiuoja, kad vilkų Lietuvos teritorijoje galėtų būti bene dvigubai daugiau nei yra dabar. „Jeigu žiūrint pagal mūsų šalies plotą, tai vilkų šeimyna užima teritoriją 15 km spinduliu. Tokiu principu tilptų apie 500 – 600 vilkų. Populiacija šiaip svyruoja nuo galimybės turėti maisto, nes vilkas prisitaiko. Taip pat jam svarbu buveinės: ramesni miškai, pelkės. Bet maistas yra pagrindinis veiksnys, ir jei to maisto tikrai pakanka, populiacija laikytųsi stabili“, – mano A. Laurinavičius.
Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. A. Paulauskas optimalią vilkų populiaciją Lietuvoje linkęs skaičiuoti pagal tai, kiek vilkai per metus atsiveda jauniklių: „Jeigu mes norime, kad populiacija neišnyktų, <...> reikia suskaičiuoti, kiek mes jų turime ir kiekvienais metais palikti po 2 – 3 vilkiukus. Ir vada neišnyks.“
Mokslininkas tęsia, kad tokiu būdu būtų atsižvelgiama ne tik gyvybingos vilkų populiacijos išsaugojimą, bet ir į ūkininkų interesus bei sumažinami jų patiriami nuostoliai dėl vilkų išpuolių.

Didinti kvotų neleidžia Vilko apsaugos planas

Prof. habil. dr. A. Paulauskas akcentuoja, kad priimant sprendimus dėl vilkų medžioklės kvotų, būtina žinoti tikrąjį jų skaičių. Kaip jau buvo minėta, paskutinis vilkų skaičiavimas vyko 2015 metais, nes nei pernai, nei užpernai žiemą miškuose nebuvo pakankamai sniego dangos, kad būtų įmanoma skaičiuoti vilkų pėdsakus. GRYNAS.lt dar 2016 metų rudenį domėjosi, ar neketinama pakeisti vilkų skaičiavimo metodikos, nes, kaip sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas, žiema Lietuvoje tampa egzotika.
„Vilkų skaičiavimas pagal jų pėdsakus perspektyvos neturi, nes, kaip matome, žiema tampa egzotika pas mus, tai paprasčiausias būdas būtų pripažinti tą faktą, kad tikslios apskaitos pagal šitą metodiką padaryti nebeįmanoma ir reikia keisti tą vilkų populiacijos vertinimo principą“, – tvirtina E. Tijušas.
Apie planus keisti vilkų skaičiavimo metodiką GRYNAS.lt prieš metus pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė J. Urbelionytė. Ji informavo, kad ministerija bendradarbiauja su mokslininkais ir laukia pasiūlymų, kaip galima tobulinti esamą vilkų skaičiavimo būdą. „Baltijos vilko“ tarybos pirmininkas A. Laurinavičius prisimena, kad pasiūlymų būta, jis pats dalyvavęs keliuose pasitarimuose, tačiau nauja metodika taip ir nepatvirtinta.
Šiemet Aplinkos ministerija GRYNAS.lt žurnalistus informavo, kad prie šio klausimo vėl grįžtama ir jau formuojama darbo grupė. Tiesa, Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė J. Urbelionytė teigia, kad anksčiau mokslininkų pateiktose rekomendacijose siūloma neatsisakyti šiuo metu patvirtintos žiemos apskaitos. Tad, kol sprendimas, kaip skaičiuoti vilkus, nepriimtas, institucija kreipiasi į mokslininkus prašydama įvertinti vilkų skaičių miškuose ir rekomenduoti jų medžioklės kvotas.
„Aplinkos ministerija kreipėsi į mokslo institucijas, prašydama įvertinti ir rekomenduoti kvotas. Dalyvavau pasitarime, kur buvo paskelbta, kad bent 3 mokslo institucijos rekomendavo kvotą taikyti į 130 – 150 vilkų šį sezoną. Bet problema yra ta, kad biurokratiškai nepakeitus vieno sakinio vilko apsaugos plane, kuriame teigiama, kad jei apskaita neįvyko pagal nustatytą metodiką, tai privalu vadovautis kvota kaip ir praėjusį sezoną“, – GRYNAS.lt tvirtina medžiotojas E. Tijušas.
Tačiau drastiškai kvotų keisti neleidžia tai, kad vilkas vis dar yra saugoma rūšis Lietuvoje. Kaip aiškina E. Tijušas, ir ministerija, ir mokslininkai yra bejėgiai, kol nėra pakeistas Vilko apsaugos planas: „Mes skubinome Aplinkos ministeriją. Akivaizdu: vadinamasis Vilko apsaugos planas yra pasenęs, tai ir mokslininkai pripažįsta. Jis buvo kuriamas teigiant, kad vilkų populiacijai Lietuvoje yra grėsmė išnykti. Dabar nežinau, kas galėtų po tokiu teiginiu pasirašyti <...>.“

Statistiniai duomenys rodo vilkų žalos mažėjimą

Kita vertus, kol vilkų skaičiavimai nevyksta, norėdama padėti ūkininkams, Aplinkos ministerija imasi priemonių, kaip sumažinti jų nuostolius. „Siekiant sumažinti ūkiniams gyvūnams vilkų daromą žalą, Aplinkos ministerija dar 2016 metais parengė Saugomų rūšių naudojimo tvarkos pakeitimus, kurie numatė galimybę sumedžioti vilkus ne jų medžiojimo sezono metu, jei jie daro žalą ūkiniams gyvūnams. 2016 m. iš viso kreipėsi 7 savivaldybės – Anykščių, Lazdijų, Tauragės, Varėnos, Šilalės, Rokiškio ir Vilkaviškio. Leidimas neišduotas tik Vilkaviškio sav. (pagal pateiktus duomenis, žalos atvejų skaičius buvo per mažas leidimui išduoti pagal senus reikalavimus). Pagal išduotus leidimus galima buvo sumedžioti 12 vilkų, sumedžioti – 3 (visi Anykščių r. sav.)“, – rašoma Aplinkos ministerijos pateiktoje informacijoje.
zala.jpg
Vilkų padaryta žala ūkininkams© Aplinkos ministerija

2017 m. išduotas tik 1 leidimas (Anykščių r. sav. ). Leista sumedžioti 2 vilkus, sumedžiotas – 1. Kitos savivaldybės leidimų neprašė, nors tokia teise galėjo pasinaudoti dar 4 sav. - Alytaus, Molėtų, Rokiškio ir Varėnos rajonų savivaldybės (savivaldybėse registruota daugiau kaip 10 vilkų žalos atvejų po birželio 1 d.).
Aplinkos ministerija pateikia ir duomenis apie vilkų padarytą žalą ūkininkams. Savivaldybių duomenimis, 2017 m. vilkų žala sumažėjo lyginant su ankstesniais metais. 2017 m. nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Lietuvoje užfiksuoti 196 vilkų žalos atvejai (20 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį), papjauti arba sužaloti 666 ūkiniai gyvūnai (3 proc. mažiau), apskaičiuota žalos atlyginimo suma 60 tūkst. Eur (15 proc. mažesnė) – 2016 m. per tą patį laikotarpį buvo 245 žalos atvejai, nukentėjo 689 gyvūnai, žalos suma – 71 tūkst. Eur.
Akivaizdu, kad tikslus vilkų skaičius yra reikalingas ne tik dėl to, kad jų gali būti gerokai daugiau nei dabar skelbiama, bet ir siekiant apsaugoti šią rūšį, jei šių miško gyvūnų populiacija sumažėjo. Tad specialistai ir gamtosaugininkai tikisi greitai sulaukti sprendimo dėl vilkų skaičiavimo metodikos, o ūkininkai pagalbos, tvarkantis su vilkų padaryta žala jų gyvulių ūkiui.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Vilkai

Post by medziotojas »

SUMEDŽIOTI VILKAI 2017-10-15 – 2017-10-20



Sumedžiojimo vieta (rajonas, savivaldybė) Sumedžiota, vnt. Sumedžiojimo data

Vilniaus r. - 1 - 2017-02-23*

Varėnos r. - 1 - 2017-02-27**

Anykščių r. - 1 - 2017-08-01***

Pagėgių sav. - 1 - 2017-10-15

Pasvalio r. - 1 - 2017-10-15

Rietavo sav. - 1 - 2017-10-15

Biržų r. - 1 - 2017-10-18

Iš viso - 7 vnt.



*-rastas kritęs

**-rastas partrenktas automobilio

***-sumedžioti pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą naudoti saugomas rūšis
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply