Re: Medžiojame bebrą
Posted: 2015-Apr-15 11:54
Škes, su sąlyga, kad paskutinį kartą medžioklėj buvau tik sausio pabaigoj vakar darbo dienos gale nutariau, kad neturiu jokio noro vakarą leisti tarp keturių sienų tad susiskambinu su klubo vadu ir sutariam kur ir kada susitinkam, kad pakutentume bebrams kailinius
Šiaip ne taip pabaigus dienos darbus, lekiu namo, vieną formą keičiu kita, šautuvą ant peties, šunį į mašiną ir minu gelažėlę į plotus... o širdis jau džiaugiasi ištrūkus iš keturių sienų apsupties, galva atsipalaidavusi laukia gryno oro dozės... žodžiu, dar važiuojant jau lafąąąąą
Atavažiavus į susitikimo vietą, rašomės lapan, derinam strategiją "kas kur, kodėl ir kaip" po trumpo pasitarimo skirstomės visi kaip sutarę, kas kur Su Lika persėdam į vado auto, šis mus pavėžėja iki pelkės vidury miško, visai šalia "Laimos bokštelio" (tuoj ir pelkę mano nuosavybėn paskirs, ne tik bokštelį) rudenį toj pelkėj buvo išmedžioti bebrai, ekskavatoriumi išvalyta užtvanka ir tokiu būdu atsikratyta miškininkų priekaištų, o išlipus iš auto pasitiko va tokis vaizdelis: Su sąlyga, kad visdar ankstokoka, sumaniau pabraidyt pakrantėm, paleidau šunį nuo pavadėlio ir tepu tepu pakrante Lika pažiūrėjusi į kurią pusę einu aš, nukūrė ta pačia kryptimi į priekį. Po kiek laiko girdžiu lojant... nutipenu pas ją, o toji susiradus "kompanjoną", duoda ratais aplink usurkį ir be perstojo loja (nu čia dabar, kaip čia taip, aš gi su ja į medžioklę retai, o ir mokyt nekažką mokiau ) pasišaukiu šunį, pagiriu ir paliekam usurkį ramybėj (gražus toks, ne nenuplikęs, nusprendžiau nešaut (vis tik pavasaris, vaikų vedimo metas)) ir keliaujam toliau pelkės pakrantėm
Tep bebraidant, mano Lika išmaišė pusė miško ir tiek pat pelkės (ir iš kur pas ją tiek energijos..? )
Laukti įsitaisiau netoli užtvankos, dabar nežinau kodėl taip nusprendžiau, bet vakar toks sprendimas atrodė teisingas O mano atamanė toliau duoda ratais susirado kelmą šalia užtvankos, angas po šaknimis uostė, kapstė ir visaip kitaip tikrino tol kol neapsikentęs iš po to kelmo pabėgo pacukas (vienas iš pelinių graužikų, koks nežinau, nesuspėjau įžiūrėti) Tada jau nuo kelmo atamanė persimetė į užtvankos patikrą
Likai toliau šmirinėjant ratais aplink užtvanką, aš tep sakant toliau leidžiu laiką savo išsirinktoj pozicijoj sižų , kūrių , a žizni dūmajų ( ) ir tik fyst, vidury pelkės matau kaip tais lėtai plaukiančią galvą iš kur ta atsirado, pamisliau, ka gal vaidenas , ale dar tiek negeriu, gaivinančių sulčių, kad vaidentis pradėtų Pasižiūrėjau, pamisliau... nu su savo mažiuku Iž'iuku kaip ir pasiekčiau aš tą galvucę... ale mintis apie ankstyvas maudynes, kažko ti nevilioja tad šautuvas nekyla tep sedžiu toliau visą likusį vakarą viena akį užmetus į pelkę, kitą į šunį (tep sakant ir grybauju ir riešutauju vienu metu )
Pabaigėm medžioklę pakankamai anksti, 21.30, tamsu miške kaip š....
Grįžus namo spėjau Liką pasigaut tarpdurį į miegamąjį ir grūdau į dušą (nelabai jai ši procedūra patiko, bet žino, kad su manim nepakovosi)
Tik vat nesupratau ar miško oras ir pelkės vanduo, ar dušas, mano Liką veikia kaip energetinis gėrimas + degtinė mane davė ratais po namus visą likusį vakarą (džiaugiausi, kad po mano butu - laiptinė, o tai kaimynai būtų nesupratę kas ten pas mane vyksta )
Tai vat tokį, visai smagų, vakarą vakar turėjau
Šiaip ne taip pabaigus dienos darbus, lekiu namo, vieną formą keičiu kita, šautuvą ant peties, šunį į mašiną ir minu gelažėlę į plotus... o širdis jau džiaugiasi ištrūkus iš keturių sienų apsupties, galva atsipalaidavusi laukia gryno oro dozės... žodžiu, dar važiuojant jau lafąąąąą
Atavažiavus į susitikimo vietą, rašomės lapan, derinam strategiją "kas kur, kodėl ir kaip" po trumpo pasitarimo skirstomės visi kaip sutarę, kas kur Su Lika persėdam į vado auto, šis mus pavėžėja iki pelkės vidury miško, visai šalia "Laimos bokštelio" (tuoj ir pelkę mano nuosavybėn paskirs, ne tik bokštelį) rudenį toj pelkėj buvo išmedžioti bebrai, ekskavatoriumi išvalyta užtvanka ir tokiu būdu atsikratyta miškininkų priekaištų, o išlipus iš auto pasitiko va tokis vaizdelis: Su sąlyga, kad visdar ankstokoka, sumaniau pabraidyt pakrantėm, paleidau šunį nuo pavadėlio ir tepu tepu pakrante Lika pažiūrėjusi į kurią pusę einu aš, nukūrė ta pačia kryptimi į priekį. Po kiek laiko girdžiu lojant... nutipenu pas ją, o toji susiradus "kompanjoną", duoda ratais aplink usurkį ir be perstojo loja (nu čia dabar, kaip čia taip, aš gi su ja į medžioklę retai, o ir mokyt nekažką mokiau ) pasišaukiu šunį, pagiriu ir paliekam usurkį ramybėj (gražus toks, ne nenuplikęs, nusprendžiau nešaut (vis tik pavasaris, vaikų vedimo metas)) ir keliaujam toliau pelkės pakrantėm
Tep bebraidant, mano Lika išmaišė pusė miško ir tiek pat pelkės (ir iš kur pas ją tiek energijos..? )
Laukti įsitaisiau netoli užtvankos, dabar nežinau kodėl taip nusprendžiau, bet vakar toks sprendimas atrodė teisingas O mano atamanė toliau duoda ratais susirado kelmą šalia užtvankos, angas po šaknimis uostė, kapstė ir visaip kitaip tikrino tol kol neapsikentęs iš po to kelmo pabėgo pacukas (vienas iš pelinių graužikų, koks nežinau, nesuspėjau įžiūrėti) Tada jau nuo kelmo atamanė persimetė į užtvankos patikrą
Likai toliau šmirinėjant ratais aplink užtvanką, aš tep sakant toliau leidžiu laiką savo išsirinktoj pozicijoj sižų , kūrių , a žizni dūmajų ( ) ir tik fyst, vidury pelkės matau kaip tais lėtai plaukiančią galvą iš kur ta atsirado, pamisliau, ka gal vaidenas , ale dar tiek negeriu, gaivinančių sulčių, kad vaidentis pradėtų Pasižiūrėjau, pamisliau... nu su savo mažiuku Iž'iuku kaip ir pasiekčiau aš tą galvucę... ale mintis apie ankstyvas maudynes, kažko ti nevilioja tad šautuvas nekyla tep sedžiu toliau visą likusį vakarą viena akį užmetus į pelkę, kitą į šunį (tep sakant ir grybauju ir riešutauju vienu metu )
Pabaigėm medžioklę pakankamai anksti, 21.30, tamsu miške kaip š....
Grįžus namo spėjau Liką pasigaut tarpdurį į miegamąjį ir grūdau į dušą (nelabai jai ši procedūra patiko, bet žino, kad su manim nepakovosi)
Tik vat nesupratau ar miško oras ir pelkės vanduo, ar dušas, mano Liką veikia kaip energetinis gėrimas + degtinė mane davė ratais po namus visą likusį vakarą (džiaugiausi, kad po mano butu - laiptinė, o tai kaimynai būtų nesupratę kas ten pas mane vyksta )
Tai vat tokį, visai smagų, vakarą vakar turėjau