Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.

Apskritys (balsuodami dėkite balsą pri Jūsų manymu būsimo rasto vilkų kiekio)

You may select up to 9 options

 
 
View results

User avatar
hunter330
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1265
Joined: 2006-Sep-27 10:26
Location: Anykščiai - Pasvalys

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by hunter330 »

Ale žiūrėk - "oficialų" skaičių praktiškai atspėjau :ROFL:
Снаипер бъёт из далека, но всегда наверняка!
Optimistas studijuoja anglų kalbą, pesimistas-kiniečių, o realistas studijuoja kalašnikovo automatą
MIEGAS YRA TIEMS, KURIE NEŽINO KAS YRA MEDŽIOKLĖ.
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by medzioklis »

Suskaičiavo Lietuvos vilkus ir lūšis


Birutė Davidonytė,
GRYNAS.lt
2015 m. kovo 25 d.


Miškininkai šių metų žiemą vasario 3 ir 6 dienomis vykdė visuose šalies miškuose vilkų ir lūšių apskaitą. GRYNAS.lt gavo apskaitos duomenis, kurie yra jau apibendrinti, tačiau dar nepaskelbti. Nustatytas toks minimalus šių plėšriųjų gyvūnų skaičius: 292 vienetai vilkų ir 97 vienetai lūšių.


Skaičiai džiuginantys

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas teigia, kad apskaita nėra visiškai tiksli, tačiau skaičiai yra pozityvūs.
„Vilkų skaičius šiek tiek padidėjo. Čia yra minimalus skaičius, tai reiškia, kad galbūt jų yra ir daugiau, tačiau jų niekas nematė, o pagal pėdsakus nustatė tokį minimalų skaičių. Žiemą sąlygos apskaitai nebuvo itin palankios, todėl negaliu sakyti, kad tie skaičiai yra visiškai teisingi. Tačiau kadangi vilkų skaičius šiek tiek didėja, tai sako, kad vilkams grėsmės išnykti Lietuvoje šiuo metu nėra, nors tai ir yra saugoma rūšis“, - sakė S. Žebrauskas.
Atsižvelgiant į apskaitos duomenis, bus peržiūrimos ir vilkų medžioklės kvotos bei sprendžiama, kiek jų bus galima sumedžioti.
„Leidžiamas sumedžioti vilkų skaičius šiek tiek padidės, bet mes tai darysime atsižvelgdami į naminiams galvijams padaromą žalą ir į apskaitos duomenis. Tačiau tas skaičiavimas bus atliktas tik rugsėjo mėnesį prieš vilkų medžioklės sezoną“, - teigė S. Žebrauskas.
Lietuvoje padaugėjo ne tik vilkų, bet ir į Raudonąją knygą įrašytų lūšių: „Lūšys yra paslaptingesni gyvūnai ir jų apskaita yra dar mažiau tiksli, galbūt apskaitos laikas turėtų būti ilgesnis, kadangi jos gyvena lokaliai, lūšis gyvena mažesniam plote negu vilkai, todėl suskaičiuoti yra sunkiau. Tačiau duomenys rodo, kad jų skaičius yra didėjantis, tą patį teigia ir medžiotojai, ir kiti žmonės, kurie vis dažniau pamato šiuos gyvūnus.“

Vis dėlto, apie lūšių medžioklę, pašnekovo teigimu, kalbėti dar kur kas per anksti, nes jų didėjimas vyksta labai lėtai.

„Kol kas apie tai kalbos nėra, kadangi jų didėjimas vyksta labai iš lėto. Reikia vykdyti stebėseną, kad matytumėm, kai jų skaičius pasieks kritinę ribą. Plėšriems gyvūnams viską lemia gyvenimo sąlygos, jeigu maisto yra, jie gyvena tos vietose, kai maisto nebėra, jie išsikrausto. Kol lūšims bus pakankamai stirnų ar kitų gyvūnų, jos ten gyvens, bet kai jos jas išpjaus, ieškosis maisto kažkur kitur. Šių gyvūnų populiacijos dydis labai priklauso nuo mitybinės bazės“, - aiškino S. Žebrauskas.

Reikia medžioti tik problematiškus vilkus

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius teigė, kad šie duomenys panašus į tiesą ir jais reikia tik džiaugtis.
„Kad vilkų daugėja, reikia tik džiaugtis. Pagal vilkų apsaugos planą jų gali daugėti iki 500 ir tai būtų normali populiacija. Manau, kad ta kreivė, kuri kyla aukštyn ir rodo, kad vilkų didėja, atitinka tikrovę, taip yra iš tiesų. Apsaugos priemonės pasiteisino. Ir kvota yra paskirstyta per rajonus, nėra taip kaip anksčiau, kad visos Lietuvos vilkai kenčia už vienam rajone padarytą žalą, be to, yra didelės visuomenės dėmesys“, - sakė A. Gaidamavičius.
Gamtininko teigimu, vilkų daroma žala nepriklauso nuo vilkų skaičiaus ir jo padidėjimas tikrai nereiškia, kad žalos bus daugiau: „Žala priklauso nuo vilkų šeimų kokybės, jeigu vilkų šeimos yra neišardytos, jie turi galimybę misti laukiniu būdu, bet jeigu gyvena tik pora vilkų arba vienas vilkas, jis neturi kitos išeities, tik kėsintis į ūkininko avį, nes vilkai grobį medžioja su visa grupe.“

Anot gamtininko, medžioklės kvota turėtų būti tokia pati – apie 30 leidžiamų sumedžioti vilkų.

„Jeigu paaiškės, kad yra vilkų gyvenamos teritorijos, bet ten jie žalos nedaro, ten ir nebus vilkams nustatytos kvotos ir vilkų šeimos bus išsaugotos. Tuomet akivaizdžiai pasimatys, kad vilkų daroma žala nepriklauso tiesiogiai nuo jų skaičiaus, o priklauso nuo populiacijos kokybės. Svarbu dar kaip žmonės saugosi, kaip patys ūkininkai prižiūri savo gyvulius.

Svarbu parodyti ūkininkams, kaip sugyventi su stambiaisiais plėšrūnais ir kad jie nepatirtų žalos. Manau, kad ateityje vilkų medžioklė bus tik atskirų individų, kurie yra problematiški, medžioklė, nes yra tokių plėšrūnų, kurie sugalvoja misti vien tik avimis“, - kalbėjo A. Gaidamavičius.
Anot jo, nors lūšių taip pat daugėja, bet jų skaičius toli gražu yra nepakankamas, o daugelyje Europos šalių lūšių yra netgi daugiau nei vilkų: „Pas mus jų skaičius nesiekia 100, o tarkime Latvijoje yra iki 500 lūšių. Tai rodo, kad jų populiacija dar nėra atsistačiusi, nes miškingumas abiejų šalių yra panašus. Galbūt kažkiek padėjo dirbtinis veisimas ir paleidimas į laisvę. Bet manau, kad žymiai didesnį efektą duotų nustatymas zonos Latvijoje, kad 50 km iki Lietuvos sienos lūšys nebūtų medžiojamos ir galėtų ten natūraliai migruoti. Mūsų pagrindinės lūšių radavietės yra prie Latvijos sienos, todėl dažnai latviai nušauna ir mūsų lūšis. Dabar lūšis į Lietuvą plinta iš pietų, iš Lenkijos, nes ten jos labai griežtai saugomos.“

Grėsmė vilkams – konfliktai su žmogumi

Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad dabartiniai skaičiai dar nerodo, kad grėsmės išnykti vilkams nėra.
„Reikia pasidžiaugti, kad vilkų skaičius Lietuvoje pagaliau perkopė 250 ribą. Lietuva vilkų apsaugos plane yra apsibrėžusi, kad nori turėti vilkų populiaciją tarp 250 ir 500 vienetų, nes tai yra stabili populiacija. Ankstesni duomenis rodė tokią negerą tendenciją, kad galbūt turime per mažai vilkų“, - teigė L. Paškevičiūtė.
Anot jos, pagrindinė grėsmė vilkams yra konfliktai su žmogumi: „Mes turime spręsti šią problemą, nes kitaip visuomet liks spaudimas vilkų populiaciją mažinti. Šiemet mes inicijuojame akciją ir sukūrėme svetainę, kurioje galima rasti apsaugos priemones nuo vilkų. Pagrindinis tikslas yra šviesti ūkininkus, kartu su jais ieškoti būdų, kaip galima mėsinius galvijus apsaugoti. Jeigu mokėsime saugotis, galime ir didėjant vilkų skaičiui, mažinti patiriamą žalą.“

L. Paškevičiūtės teigimu kadangi problema yra ūkininkų patiriama žala, reikia koncentruoti dėmesį būtent į tai, o medžioklė yra tik paskutinė priemonė. Dabar labai retai medžioklė vykdoma tiksliai ten, kur
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by medziotojas »

Na ką, pagaliau :ROFL:

Suskaičiuoti Lietuvos vilkai ir lūšys

Mažiausiai 292 vilkai ir 97 lūšys gyvena Lietuvos miškuose. Tai rodo vasario pradžioje atlikta šių gyvūnų apskaita.

Šią apskaitą vykdė miškų urėdijų, valstybinių gamtinių rezervatų direkcijų darbuotojai, joje dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, medžiotojai.

2013 m. suskaičiuota, kad Lietuvos miškuose gyveno 208 vilkai.

Pasak vilkų ir lūšių apskaitoje dalyvavusio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, gauti duomenys yra svarbūs vertinant vilkų ir lūšių populiacijos pokyčius ir priimant sprendimus dėl vilkų medžioklės limito. „Apie konkrečius skaičius kalbėti dar per anksti, nes medžioklės limitas priklauso ne vien nuo populiacijos, bet vieną iš skaičiavimo dedamųjų jau turime“, – sakė aplinkos ministras.

Lietuvoje vilkas priskiriamas prie saugomų rūšių, tačiau mūsų šaliai yra netaikomas Berno konvencijoje įtvirtintas draudimas medžioti vilkus. Šie gyvūnai medžiojami nustatant kasmetinius jų sumedžiojimo limitus.

Vilkų sumedžiojimo limitai nustatomi atsižvelgiant į vilkų apskaitos duomenis, padarytą ar daromą žalą ūkiniams gyvūnams, mokslinius tyrimus ir mokslininkų pateiktas rekomendacijas.

Jeigu vilkų yra 100 ir mažiau individų – jie nemedžiojami. Kai populiacijos dydis didesnis nei 100 individų, bet nesiekia 250 individų, sumedžiojimo limitas nustatomas iki 20 proc. nuo vilkų populiacijos dydžio, tačiau užtikrinant jos tolygų augimą iki 250 individų. Kai populiacijos dydis didesnis nei 250 individų, bet nesiekia 500 individų, populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos ilgalaikis stabilumas šiose ribose, sumedžiojimo limitą nustatant iki 20 proc. nuo vilkų populiacijos dydžio.

Nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams dydį ir jos pasiskirstymą.

Nuo 1979 m. lūšys Lietuvoje nemedžiojamos, o 2000 m. rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. 2007 m. išleistoje Lietuvos raudonojoje knygoje konstatuojama, kad Lietuvos populiaciją sudaro apie 30–40 lūšių.

Tokia Lietuvoje gyvenančių lūšių būklė vertinta kaip kritinė. Šios rūšies apsaugos priemonės pradėtos planuoti stojimo į ES metu: buvo numatyta įsteigti buveinių apsaugai skirtas teritorijas, kuriose saugomos lūšys. Šis procesas vyksta iki šiol, jau įsteigtos 8 tokios teritorijos.

Preliminarus vilkų populiacijos pasiskirstymas:

Apskritis: Vilkai
Vilniaus 81
Panevėžio 33
Telšių 33
Alytaus 32
Utenos 31
Kauno 28
Šiaulių 22
Tauragės 21
Marijampolės 7
Klaipėdos 4
VISO: 292

Visuomenės informavimo skyrius

2015-03-26
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by medzioklis »

Tai kas nugalejo :Yahoo!: :D
Almas81
Stažuotojas
Stažuotojas
Posts: 112
Joined: 2011-Mar-31 10:33

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by Almas81 »

blemba - Marijampoles apskrity 7 vilkai :shock: prie zuvinto tik kolegos mate 7 vilku gauja besiblaskancia, tai pasirodo cia pastarieji ir buvo... Ir aplamai, jei sia besniege ziema vistik pripazino netoli 300 vilku esant, tai kiek ju realiai yra?
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by medziotojas »

Oficialiai pripažino, kad vilkų "turim" - 292

Na kū :twisted: iš visų spėjusių arčiausiai "tiesos" buvo:

1. Hunter - 290
2. Masas - 295
3. Giriu karalius - 300
4. Svetimas - 300

Sveikinimai spėjikams :beer: kas užsimanys pamedžioti pas mane - lauksiu pasiūlymų :wink:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
sharakanas
Super Men
Super Men
Posts: 1988
Joined: 2006-Sep-19 23:09
Location: Birzai

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by sharakanas »

Pas wilenskus daugiaus :lol: ui juokdariai, negaliu :ROFL: ir ne tep ka bisk daugiau, bet nepasikuklina tep - beveik 3 kartus daugiau nei visur kitur :D
Taupykime vandeni, gerkime alu :D
bezdelnikam alus gerti sveika :D
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by medziotojas »

Nuomonė. Suskaičiavome vilkus ir lūšis: kas iš to?


Vaidas Balys
grynas.lt
2015 m. kovo 27 d.

Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai. Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas” nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tikslūs, ar jie džiuginantys, pagaliau kaip jie atsilieps patiems gyvūnams?

Minimalūs dydžiai, maksimalūs nesusipratimai

Jeigu reikėtų išrinkti daugiausia nesusipratimų keliantį apskaitų aspektą, tai neabejotinai laimėtų gauto rezultato – minimalaus skaičiaus – interpretavimas. Nuo pat 2006-ųjų metų, kai plėšrūnus pradėjo skaičiuoti miškininkai, yra nustatomas minimalus populiacijos dydis. Ir nuo pat 2006-ųjų metų tęsiasi su tuo susijusios problemos. Nepaisant to, kad kasmet šis klausimas yra aptariamas po kelis sykius, niekas nesikeičia. Bet aš pabandysiu dar kartą.
Minimalus populiacijos dydis yra apskaitoje nustatytas žvėrių skaičius, dėl kurio galime būti (beveik) garantuoti, kad jų tikrai tiek yra. Todėl šių metų apskaitos rezultatai reikštų, kad Lietuvos miškuose gyvena, tiksliau, apskaitos metu gyveno – mažiausiai 292 vilkai ir mažiausiai 97 lūšys. Viskas. Ši apskaita daugiau nieko nepasako apie populiacijų dydį.
Jei jus domina klausimas, kiek vilkų ar lūšių yra iš viso, įskaitant ir tuos, kurių pėdsakai nebuvo aptikti, tai ši apskaita į jį negali atsakyti. Gali būti lygiai 292 vilkai, gali būti 392, o gali būti ir 2292 – nė vienas iš šių skaičių negali būti patvirtintas ar paneigtas pagal apskaitos duomenis ir rezultatus. Todėl tiems, kurie piktinasi, kad suskaičiuota mažiau nei yra iš tikro, tegaliu priminti, kad kiek bemuši arklį, jis neims duoti karvės pieno.
Lygiai taip pat iš minimalaus skaičiaus negalima įvertinti gausos tendencijų. Natūraliai norisi lyginti skirtingų metų rezultatus ir pagal tai daryti išvadas apie visos populiacijos dydžio pokyčius. Natūralu, tačiau moksliškai nepagrįsta. Paprasta analogija – jei žiūrėdami per langą suskaičiuojate 10 varnėnų, o po valandos pamatote jau 20, tai nereiškia, kad per valandą jūsų mieste varnėnų padaugėjo dvigubai. Jūs nežinote, kurią dalį visų miesto varnėnų matėte prieš valandą ir kurią matote dabar. Gal varnėnų netgi sumažėjo, bet tiesiog didesnė jų dalis suskrido į jus paspoksoti.
Su plėšrūnų apskaita yra panašiai. Suprantama, kad apskaitos intensyvumas ir metodika yra nepalyginamai rimtesni už varnėnų skaičiavimą per langą, tačiau vis tiek suskaičiuojama tik dalis žvėrių – tie, kurių pėdsakus pavyko aptikti apskaitos dienomis. Ir nėra žinoma bei neįmanoma įvertinti, ar ta dalis yra tokia pati skirtingais metais. Todėl remiantis vien šios apskaitos rezultatais neįmanoma pasakyti, ar žvėrių padaugėjo, ar sumažėjo.

Apskaita - ne bevertė

Visa tai jokiu būdu nereiškia, kad apskaita yra bevertė. Minimalus populiacijos dydis yra labai svarbus ir naudingas rezultatas, jis yra ganėtinai patikimas, be to, gaunamas ne iš lubų, o taikant mokslinį metodą. Be to, jokie kiti gyvūnai nėra skaičiuojami taip intensyviai ir kruopščiai, kaip kad stambieji plėšrūnai. Ir kas taip pat svarbu, jis nėra labai brangus. Alternatyvių metodikų su palyginamu kainos ir kokybės santykiu praktiškai nėra.
Tačiau neapsimetinėsiu naiviu, lyg nesuprasčiau, kad visuomenei, žurnalistams ar valdininkams nerūpi moksliškai korektiški atsakymai. Jiems reikia tikro plėšrūnų skaičiaus ar gausos pokyčių įvertinimo. Ir kartais šis poreikis toks stiprus, kad imamasi abejotinų veiksmų. Tikiuosi, kad bent jau šiais metais bus apsieita be iliuzionistų triukų, kaip 2013-ais metais, kai iš rankovės buvo ištrauktas „perskaičiuotas“ rezultatas be menkiausio mokslinio pagrindimo ar paaiškinimo, iš kur jis atsirado.
Reikia suprasti, kad norint kitokių rezultatų nei gali duoti ši apskaita, yra tik vienas kelias – keisti metodiką. Asmeniškai aš dideles viltis dedu į Gamtos tyrimų cetro ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pradėtą plėšrūnų stebėjimo projektą, tik jo rezultatų dar teks palūkėti. O kol kas turime vienintelį praktinį būdą skaičiuoti Lietuvos plėšrūnus, ir vienintelius moksliškai pagrįstus rezultatus. Kuriais ir turime remtis priimdami sprendimus.

Ar teisingai suskaičiavo?

Metas klausimui apie rezultatų tikslumą. Taigi, ar gauti skaičiai – 292 vilkai ir 97 lūšys – tikrai yra minimalūs dydžiai, kuriuos buvo galima nustatyti iš surinktų apskaitos duomenų?
Visų pirma, turiu priminti, kad minimalaus skaičiaus metodikoje yra vienas kertinis momentas – reikia nustatyti ir atmesti pasikartojančius individus, t.y. kiekvienas gyvūnas turi būti suskaičiuotas tik vieną kartą, nepriklausomai nuo to, kur ir kiek jis pripėdavo. Tai darant yra taikomi tam tikri principai, tokie kaip senų pėdsakų atmetimas, kai yra šviežių; individų skaičiavimas pėdsakų eilės išsiskyrimo taškuose, o ne pagal skirtingose vietose aptiktus pėdsakus; judėjimo krypčių bei atstumų analizė, kad per parą-dvi toli nukeliavusi grupė nebūtų suskaičiuojama kelis kartus. Ir nors absoliučiai tikslių algoritmų nėra, tačiau iš tų pačių duomenų skirtingi analizuotojai turėtų gauti panašius rezultatus, jeigu nepadaro grubių klaidų.
Kaip ir ankstesniais metais, mes atlikome alternatyvią tų pačių pradinių duomenų analizę. Visų pirma, skaitmenizavome anketų duomenis, tada juos automatiškai perkėlėme į GIS sistemą ir analizę atlikome bendrame Lietuvos žemėlapyje. Valstybinė miškų tarnyba ėjo kitu keliu – analizę atliko lokaliai, paskirų anketų lygyje, nesukeldami visko į vieną bendrą žemėlapį. Tai yra vienas rimčiausių ir nuoširdžiai nustebinusių skirtumų nuo 2013-ųjų apskaitos. Dėl stambiųjų plėšrūnų užimamų teritorijų ir nueinamų atstumų dydžio jų analizė prasminga tik platesniame geografiniame kontekste nei viena girininkija. Kitu atveju, rizikuojama tuos pačius gyvūnus suskaičiuoti kelis kartus. Taip pat Valstybinė miškų tarnyba analizavo tik antrosios (vasario 6 dienos) duomenis, nes šią dieną buvo tinkamesnės sąlygos apskaitai. Tai jau tapo ganėtinai įprasta praktika, nes paprastai viena diena būna daug tinkamesnė pėdsekystei. Mes dirbome su abiejų dienų duomenimis.
Mūsų gauti rezultatai neprieštarauja oficialiems, t.y. 292 vilkai ir 97 lūšys patenka į mūsų nustatytas galimas ribas. Todėl apibendrindamas galiu teigti, kad nors ir skyrėsi analizės būdai, tačiau mūsų vertinimu oficialūs rezultatai tikrai gali būti laikomi minimaliu vilkų ir lūšių populiacijų dydžiu.

Džiaugtis ar liūdėti?

300 vilkų ir 100 lūšių – daug ar mažai, džiaugtis tuo, ar pergyventi? Aš manau, kad rezultatai yra džiuginantys. Aišku, turint galvoje, jog tai tik minimalūs skaičiai, o tikrieji lieka nežinomi.
Žiūrint formaliai, 300 vilkų yra daugiau nei Vilko apsaugos plane užsibrėžtas minimumas (250), todėl galima laikyti, kad šių gyvūnų apsaugos būklė gausos požiūriu yra gera. Vilkų paplitimas nuo 2004-ųjų metų nuosekliai didėja – tai dar vienas geras ženklas, rodantis, kad vilkai susigrąžina jiems teisėtai priklausančią vietą Lietuvos miškų ekosistemose.
Asmeniškai, manau, kad per dešimtmetį po truputį atsistatė ir vilkų gausa, kuri apie 2004-uosius buvo stipriai sumažėjusi dėl nelimituotos medžioklės. Turiu pabrėžti, kad šis įvertinimas yra visiškai subjektyvus ir netiesioginis, nes, kaip ir minėjau, tiesiogiai palyginti apskaitose gautų skaičių negalima.
Manau, kad jeigu ateityje priimami vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos sprendimai nebus drastiški (pvz. protu nesuvokiami triženkliai sumedžiojimo limitai, kurių nuosekliai siekia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas), tai vilkų populiacijos apsaugos perspektyvos yra neblogos. O pagrindinis uždavinys turės būti konfliktų su žmogumi sprendimas.
Lūšių apskaitos rezultatai taip pat džiuginantys. Nustatytas minimalus skaičius viršija pesimistinius ekspertinius vertinimus, sklandžiusius kelis paskutinius metus, kad šalyje likę viso labo 40 ar 50 lūšių. Žinoma, norėtųsi, kad lūšių būtų suskaičiuojama ne 100, o irgi 300, bet kol kas apie tai galime tik pasvajoti. Kadangi Estijos miškuose sėkmingai sutelpa 250 vilkų, 800 lūšių ir 600 meškų, tai mums dar tikrai yra kur pasitempti.
Subjektyviai vertinčiau, kad lūšių mūsų miškuose gausėja, ypač pastaruosius kelis metus. Jeigu taip išties ir yra, tai būtų praktinis kontrargumentas teigusiems, kad kai daugėja vilkų, šie išstumia lūšis, todėl jų ima mažėti. Tačiau į vilkų ir lūšių sugyvenimo Lietuvos miškuose klausimą patikimai galėtų atsakyti tik rimti moksliniai tyrimai.

Be pačių rezultatų yra ir daugiau kuo pasidžiaugti.

Oponentai menkiausia proga apeliuoja į nevyriausybininkų mėgėjiškumą arba šaiposi iš kelių apskaitai netinkamą avalynę pasirinkusių savanorių. Tačiau faktas, kad miškininkai šiandien daro tai, ką į basutes įsispyrę savanoriai sėkmingai darė jau prieš 4 metus – pildo standartinę „mėgėjų“ sudarytą anketą, žymi aptiktus pėdsakus žemėlapiuose, ir visa tai daro skaitydami vėlgi tų pačių „mėgėjų” paruoštas instrukcijas.
Todėl šiandien rezultatai nustatomi nebe aritmetiškai sumuojant skaičius iš miškininkų galvas laužiusių anketų, o ant žemėlapio analizuojant tikslius pėdsakų duomenis, judėjimo kryptis ir atstumus. Valstybinė miškų tarnyba šiais metais džiaugėsi, kad analizė buvo daug lengvesnė, anketos užpildomos aiškiai ir standartizuotai. Taip pat pagal surenkamus duomenis galima tiksliau ir detaliau įvertinti plėšrūnų paplitimą. Netgi tie patys savanoriai nuo šių metų į apskaitas kviečiami pačių miškininkų iniciatyva, nes urėdijoms tai visapusiškai naudinga.
Sakyčiau, kad tai ne tokie ir blogi mėgėjų pasiekimai.

Ateities perspektyvos

Po apskaitos rezultatų paskelbimo visada seka medžioklės klausimas. Didelę medžiotojų dalį turbūt domina tik šis vienas aspektas – kiek vilkų leis sumedžioti. Visa kita svarbu tik tiek, kiek didina limitą.
Džiugina tai, kad Aplinkos ministerija yra nusiteikusi vilkų medžioklės limitą nustatyti rudenį, prieš medžioklės sezono pradžią. Dėl vienos paprastos ir logiškos priežasties – rugsėjo pradžioje bus gauti vilkų žalos duomenys iš savivaldybių ir tik tada, sugretinus juos su apskaitos rezultatais, bus galima priimti pagrįstus sprendimus dėl limito dydžio bei jo paskirstymo regionams. Pagal Vilko apsaugos planą ir šių metų apskaitos rezultatus, medžioklės limitas gali būti tarp 0 ir 58 vilkų. Atmetus 5 vilkus, kuriais buvo viršytas praėjusio sezono limitas, Aplinkos ministerija turės pasirinkti skaičių tarp 0 ir 53. Nėra jokių abejonių, kad spaudimas jau dabar skelbti limitą ir, aišku, kuo didesnį, bus jaučiamas iki pat sezono pradžios.
Kalbant apie vilkus ir jų medžioklę neišvengiamai tenka aptarti ir jų daromos žalos problemą. Žala yra arba bent jau turėtų būti pagrindinė medžioklės priežastis ir limitų dydžio bei jų paskirstymo pagrindimas. Tačiau svarbu neužmiršti, kad žiemą vykdoma medžioklė nėra vienintelis ar tinkamiausias jos mažinimo būdas.
Žiūrint formaliai, 300 vilkų yra daugiau nei Vilko apsaugos plane užsibrėžtas minimumas (250), todėl galima laikyti, kad šių gyvūnų apsaugos būklė gausos požiūriu yra gera. Vilkų paplitimas nuo 2004-ųjų metų nuosekliai didėja – tai dar vienas geras ženklas, rodantis, kad vilkai susigrąžina jiems teisėtai priklausančią vietą Lietuvos miškų ekosistemose.
Pirmiausia reikalinga efektyvi gyvulių apsauga. Suprasdami to svarbą bei iškylančius sunkumus, šiais metais pradėjome “Saugios avies” iniciatyvą, kurios tikslas – populiarinti gyvulių apsaugos priemones ir skatinti jų įrengimą.
Taip pat reikia suprasti, kad vilkų medžioklė žiemą nepanaikina praėjusią vasarą jau patirtos žalos. Juk ir medžiojama ne visada ten, kur buvo didžiausios problemos – apie tai galite patys susidaryti nuomonę pagal pateiktą žalos ir medžioklės žemėlapį. Todėl tikėtinai efektyvesnis sprendimas yra iš karto reaguoti į situaciją, išduodant specialų leidimą sumedžioti vilką ne sezono metu karštame taške – ten, kur apsaugos priemonės negelbsti ir žala kartojasi. Ši galimybė numatyta Vilko apsaugos plane, bet praėjusiais metais dėl biurokratinių problemų ja nebuvo pasinaudota. Panašu, kad šiais metais Aplinkos ministerija yra nusiteikusi šį klausimą spręsti efektyviau ir operatyviau – tam įtakos turėjo ir vykęs bendras susitikimas su Kalvarijos-Vištyčio regiono ūkininkais, praėjusią vasarą kentėjusiais nuo vilkų.
Lūšys jau ketvirtį amžiaus nėra medžiojamos, tačiau nereikia apsigauti – šie žvėrys medžiotojams nepatinka netgi labiau, nei vilkai. Kadangi nėra galimybės prisidengti daroma žala ūkininkams, apie lūšių medžioklę šnekama tik puse lūpų. Nes kitu atveju tektų garsiai pripažinti, kad pagrindinė plėšrūnų medžioklės priežastis visgi yra visai ne avys ir karvės, o stirnos ir elniai. Tačiau užkulisiuose apie tai šnekama, ir jau seniai. Galima pastebėti ir besikeičiančią Aplinkos ministerijos atstovų retoriką. Prieš porą metų buvusį „nėra jokios kalbos, tai Raudonosios Knygos rūšis“ dabar keičia „reikia paskaičiuoti, reikia priimti racionalius sprendimus, kol kas dar ne laikas“. Esu tikras, kad jei apskaitos rodys gerą lūšių populiacijos būklę, tai šitas klausimas bus klibinamas vis stipriau.

Reziumuodamas noriu pasidžiaugti, kad šių metų apskaitos rezultatai rodo neblogą stambiųjų plėšrūnų populiacijų būklę. Suprantu su tuo susijusias problemas, tokias kaip vilkų daroma žala ūkininkams. Tačiau tikrai nesu vienas iš tų, kurie mano, kad artėja pasaulio pabaiga ir reikia kuo greičiau čiupus ginklus atstatyti 2004-ųjų status quo. Vilkai ir lūšys tikrai nėra toks baubas, kokiu juos padaro spauda ar „savo“ stirnas saugantys medžiotojai. Vietos ir maisto užteks visiems, o miške gyvenantys ir savo reikalais užsiimantys plėšrūnai yra mūsų visų turtas, kuriuo turėtume džiaugtis ir didžiuotis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by medziotojas »

Plėšrūnų aritmetika: 2015-ųjų versija

2015-03-31
Vaidas Balys
ekonaujienos.lt


Pagaliau paskelbti oficialūs šių metų stambiųjų plėšrūnų apskaitos rezultatai (http://www.am.lt/VI/index.php#a/15734). Nustatyta, kad šalies miškuose gyvena bent 292 vilkai ir 97 lūšys. Paprastai po rezultatų paskelbimo diskusijos ne baigiasi, bet įsisiūbuoja. Manančių, kad gauti skaičiai yra netikslūs, o plėšrūnų yra daug daugiau arba daug mažiau, greičiausiai netrūks ir šįsyk. O kokia yra GAA „Baltijos vilkas“ nuomonė apie šiuos rezultatus – ar jie tikslūs, ar jie džiuginantys, pagaliau kaip jie atsilieps patiems gyvūnams?

Minimalūs dydžiai, maksimalūs nesusipratimai

Jeigu reikėtų išrinkti daugiausia nesusipratimų keliantį apskaitų aspektą, tai neabejotinai laimėtų gauto rezultato – minimalaus skaičiaus – interpretavimas. Nuo pat 2006-ųjų metų, kai plėšrūnus pradėjo skaičiuoti miškininkai, yra nustatomas minimalus populiacijos dydis. Ir nuo pat 2006-ųjų metų tęsiasi su tuo susijusios problemos. Nepaisant to, kad kasmet šis klausimas yra aptariamas po kelis sykius, niekas nesikeičia. Bet aš pabandysiu dar kartą.

Minimalus populiacijos dydis yra apskaitoje nustatytas žvėrių skaičius, dėl kurio galime būti (beveik) garantuoti, kad jų tikrai tiek yra. Todėl šių metų apskaitos rezultatai reikštų, kad Lietuvos miškuose gyvena – tiksliau, apskaitos metu gyveno – mažiausiai 292 vilkai ir mažiausiai 97 lūšys. Viskas. Ši apskaita daugiau nieko nepasako apie populiacijų dydį.

Jei jus domina klausimas, kiek vilkų ar lūšių yra iš viso, įskaitant ir tuos, kurių pėdsakai nebuvo aptikti, tai ši apskaita į jį negali atsakyti. Gali būti lygiai 292 vilkai, gali būti 392, o gali būti ir 2292 – nė vienas iš šių skaičių negali būti patvirtintas ar paneigtas pagal apskaitos duomenis ir rezultatus. Todėl tiems, kurie piktinasi, kad suskaičiuota mažiau, nei yra iš tikro, tegaliu priminti, kad kiek bemuši arklį, jis neims duoti karvės pieno.

Lygiai taip pat iš minimalaus skaičiaus negalima įvertinti gausos tendencijų. Natūraliai norisi lyginti skirtingų metų rezultatus ir pagal tai daryti išvadas apie visos populiacijos dydžio pokyčius. Natūralu, tačiau moksliškai nepagrįsta. Paprasta analogija – jei žiūrėdami per langą suskaičiuojate 10 varnėnų, o po valandos pamatote jau 20, tai nereiškia, kad per valandą jūsų mieste varnėnų padaugėjo dvigubai. Jūs nežinote, kurią dalį visų miesto varnėnų matėte prieš valandą ir kurią matote dabar. Gal varnėnų netgi sumažėjo, bet tiesiog didesnė jų dalis suskrido į jus paspoksoti.

Su plėšrūnų apskaita yra panašiai. Suprantama, kad apskaitos intensyvumas ir metodika yra nepalyginamai rimtesni už varnėnų skaičiavimą per langą, tačiau vis tiek suskaičiuojama tik dalis žvėrių – tie, kurių pėdsakus pavyko aptikti apskaitos dienomis. Ir nėra žinoma bei neįmanoma įvertinti, ar ta dalis yra tokia pati skirtingais metais. Todėl remiantis vien šios apskaitos rezultatais neįmanoma pasakyti, ar žvėrių padaugėjo, ar sumažėjo.

Visa tai jokiu būdu nereiškia, kad apskaita yra bevertė. Minimalus populiacijos dydis yra labai svarbus ir naudingas rezultatas, jis yra ganėtinai patikimas, be to, gaunamas ne iš lubų, o taikant mokslinį metodą. Be to, jokie kiti gyvūnai nėra skaičiuojami taip intensyviai ir kruopščiai, kaip kad stambieji plėšrūnai. Ir kas taip pat svarbu, jis nėra labai brangus. Alternatyvių metodikų su palyginamu kainos ir kokybės santykiu praktiškai nėra.
1Vilku_paplitimas_taskai_2015.jpg
Tačiau neapsimetinėsiu naiviu, lyg nesuprasčiau, kad visuomenei, žurnalistams ar valdininkams nerūpi moksliškai korektiški atsakymai. Jiems reikia tikro plėšrūnų skaičiaus ar gausos pokyčių įvertinimo. Ir kartais šis poreikis toks stiprus, kad imamasi abejotinų veiksmų. Tikiuosi, kad bent jau šiais metais bus apsieita be iliuzionistų triukų, kaip 2013-ais metais, kai iš rankovės buvo ištrauktas „perskaičiuotas“ rezultatas be menkiausio mokslinio pagrindimo ar paaiškinimo, iš kur jis atsirado.

Reikia suprasti, kad norint kitokių rezultatų, nei gali duoti ši apskaita, yra tik vienas kelias – keisti metodiką. Asmeniškai aš dideles viltis dedu į Gamtos tyrimų centro ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pradėtą plėšrūnų stebėjimo projektą, tik jo rezultatų dar teks palūkėti. O kol kas turime vienintelį praktinį būdą skaičiuoti Lietuvos plėšrūnus, ir vienintelius moksliškai pagrįstus rezultatus. Kuriais ir turime remtis priimdami sprendimus.

Ar teisingai suskaičiavo?

Metas klausimui apie rezultatų tikslumą. Taigi, ar gauti skaičiai – 292 vilkai ir 97 lūšys – tikrai yra minimalūs dydžiai, kuriuos buvo galima nustatyti iš surinktų apskaitos duomenų?
Visų pirma turiu priminti, kad minimalaus skaičiaus metodikoje yra vienas kertinis momentas – reikia nustatyti ir atmesti pasikartojančius individus, t. y. kiekvienas gyvūnas turi būti suskaičiuotas tik vieną kartą, nepriklausomai nuo to, kur ir kiek jis pripėdavo. Tai darant yra taikomi tam tikri principai, tokie kaip senų pėdsakų atmetimas, kai yra šviežių; individų skaičiavimas pėdsakų eilės išsiskyrimo taškuose, o ne pagal skirtingose vietose aptiktus pėdsakus; judėjimo krypčių bei atstumų analizė, kad per parą-dvi toli nukeliavusi grupė nebūtų suskaičiuojama kelis kartus. Ir nors absoliučiai tikslių algoritmų nėra, tačiau iš tų pačių duomenų skirtingi analizuotojai turėtų gauti panašius rezultatus, jeigu nepadaro grubių klaidų.

Kaip ir ankstesniais metais, mes atlikome alternatyvią tų pačių pradinių duomenų analizę. Visų pirma skaitmenizavome anketų duomenis, tada juos automatiškai perkėlėme į GIS sistemą, ir analizę atlikome bendrame Lietuvos žemėlapyje (pėdsakų žemėlapius rasite prie šio straipsnio). Valstybinė miškų tarnyba ėjo kitu keliu – analizę atliko lokaliai, paskirų anketų lygyje, nesukeldami visko į vieną bendrą žemėlapį. Tai yra vienas rimčiausių ir nuoširdžiai nustebinusių skirtumų nuo 2013-ųjų apskaitos. Dėl stambiųjų plėšrūnų užimamų teritorijų ir nueinamų atstumų dydžio jų analizė prasminga tik platesniame geografiniame kontekste, nei viena girininkija. Kitu atveju rizikuojama tuos pačius gyvūnus suskaičiuoti kelis kartus. Taip pat Valstybinė miškų tarnyba analizavo tik antrosios (vasario 6 dienos) duomenis, nes šią dieną buvo tinkamesnės sąlygos apskaitai. Tai jau tapo ganėtinai įprasta praktika, nes paprastai viena diena būna daug tinkamesnė pėdsekystei. Mes dirbome su abiejų dienų duomenimis.
2Lusiu_paplitimas_taskai_2015.jpg
Mūsų gauti rezultatai neprieštarauja oficialiems, t. y. 292 vilkai ir 97 lūšys patenka į mūsų nustatytas galimas ribas. Todėl apibendrindamas galiu teigti, kad nors ir skyrėsi analizės būdai, tačiau, mūsų vertinimu, oficialūs rezultatai tikrai gali būti laikomi minimaliu vilkų ir lūšių populiacijų dydžiu.

Džiaugtis ar liūdėti?

300 vilkų ir 100 lūšių – daug ar mažai, džiaugtis tuo ar pergyventi? Aš manau, kad rezultatai yra džiuginantys. Aišku, turint galvoje, jog tai tik minimalūs skaičiai, o tikrieji lieka nežinomi.
Žiūrint formaliai, 300 vilkų yra daugiau, nei Vilko apsaugos plane užsibrėžtas minimumas (250), todėl galima laikyti, kad šių gyvūnų apsaugos būklė gausos požiūriu yra gera. Vilkų paplitimas nuo 2004-ųjų metų nuosekliai didėja (vilkų ir lūšių paplitimo žemėlapius taip pat rasite prie šio straipsnio) – tai dar vienas geras ženklas, rodantis, kad vilkai susigrąžina jiems teisėtai priklausančią vietą Lietuvos miškų ekosistemose. Asmeniškai manau, kad per dešimtmetį po truputį atsistatė ir vilkų gausa, kuri apie 2004-uosius buvo stipriai sumažėjusi dėl nelimituotos medžioklės. Turiu pabrėžti, kad šis įvertinimas yra visiškai subjektyvus ir netiesioginis, nes, kaip ir minėjau, tiesiogiai palyginti apskaitose gautų skaičių negalima.
3Vilku_paplitimas_2015.jpg
Manau, kad jeigu ateityje priimami vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos sprendimai nebus drastiški (pvz. protu nesuvokiami triženkliai sumedžiojimo limitai, kurių nuosekliai siekia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas), tai vilkų populiacijos apsaugos perspektyvos yra neblogos. O pagrindinis uždavinys turės būti konfliktų su žmogumi sprendimas.

Lūšių apskaitos rezultatai taip pat džiuginantys. Nustatytas minimalus skaičius viršija pesimistinius ekspertinius vertinimus, sklandžiusius kelis paskutinius metus, kad šalyje likę viso labo 40 ar 50 lūšių. Žinoma, norėtųsi, kad lūšių būtų suskaičiuojama ne 100, o irgi 300, bet kol kas apie tai galime tik pasvajoti. Kadangi Estijos miškuose sėkmingai sutelpa 250 vilkų, 800 lūšių ir 600 meškų, tai mums dar tikrai yra kur pasitempti.

Subjektyviai vertinčiau, kad lūšių mūsų miškuose gausėja, ypač pastaruosius kelis metus. Jeigu taip išties ir yra, tai būtų praktinis kontrargumentas teigusiems, kad kai daugėja vilkų, šie išstumia lūšis, todėl jų ima mažėti. Tačiau į vilkų ir lūšių sugyvenimo Lietuvos miškuose klausimą patikimai galėtų atsakyti tik rimti moksliniai tyrimai.
4Lusiu_paplitimas_2015.jpg
Be pačių rezultatų yra ir daugiau kuo pasidžiaugti.

Oponentai menkiausia proga apeliuoja į nevyriausybininkų mėgėjiškumą arba šaiposi iš kelių apskaitai netinkamą avalynę pasirinkusių savanorių. Tačiau faktas, kad miškininkai šiandien daro tai, ką į basutes įsispyrę savanoriai sėkmingai darė jau prieš 4 metus – pildo standartinę „mėgėjų“ sudarytą anketą, žymi aptiktus pėdsakus žemėlapiuose, ir visa tai daro skaitydami vėlgi tų pačių „mėgėjų“ paruoštas instrukcijas.
Todėl šiandien rezultatai nustatomi nebe aritmetiškai sumuojant skaičius iš miškininkų galvas laužiusių anketų, o ant žemėlapio analizuojant tikslius pėdsakų duomenis, judėjimo kryptis ir atstumus. Valstybinė miškų tarnyba šiais metais džiaugėsi, kad analizė buvo daug lengvesnė, anketos užpildomos aiškiai ir standartizuotai. Taip pat pagal surenkamus duomenis galima tiksliau ir detaliau įvertinti plėšrūnų paplitimą. Netgi tie patys savanoriai nuo šių metų į apskaitas kviečiami pačių miškininkų iniciatyva, nes urėdijoms tai visapusiškai naudinga.
Sakyčiau, kad tai ne tokie ir blogi mėgėjų pasiekimai.

Ateities perspektyvos

Po apskaitos rezultatų paskelbimo visada seka medžioklės klausimas. Didelę medžiotojų dalį turbūt domina tik šis vienas aspektas – kiek vilkų leis sumedžioti. Visa kita svarbu tik tiek, kiek didina limitą.
Džiugina tai, kad Aplinkos ministerija yra nusiteikusi vilkų medžioklės limitą nustatyti rudenį, prieš medžioklės sezono pradžią. Dėl vienos paprastos ir logiškos priežasties – rugsėjo pradžioje bus gauti vilkų žalos duomenys iš savivaldybių ir tik tada, sugretinus juos su apskaitos rezultatais, bus galima priimti pagrįstus sprendimus dėl limito dydžio bei jo paskirstymo regionams. Pagal Vilko apsaugos planą ir šių metų apskaitos rezultatus, medžioklės limitas gali būti tarp 0 ir 58 vilkų. Atmetus 5 vilkus, kuriais buvo viršytas praėjusio sezono limitas, Aplinkos ministerija turės pasirinkti skaičių tarp 0 ir 53. Nėra jokių abejonių, kad spaudimas jau dabar skelbti limitą ir, aišku, kuo didesnį, bus jaučiamas iki pat sezono pradžios.
Kalbant apie vilkus ir jų medžioklę neišvengiamai tenka aptarti ir jų daromos žalos problemą. Žala yra arba bent jau turėtų būti pagrindinė medžioklės priežastis ir limitų dydžio bei jų paskirstymo pagrindimas. Tačiau svarbu neužmiršti, kad žiemą vykdoma medžioklė nėra vienintelis ar tinkamiausias jos mažinimo būdas.

Pirmiausia reikalinga efektyvi gyvulių apsauga. Suprasdami to svarbą bei iškylančius sunkumus, šiais metais pradėjome „Saugios avies“ iniciatyvą (http://www.SaugiAvis.lt), kurios tikslas – populiarinti gyvulių apsaugos priemones ir skatinti jų įrengimą.
5Zala_medziokle_apskaita_2015.jpg
Taip pat reikia suprasti, kad vilkų medžioklė žiemą nepanaikina praėjusią vasarą jau patirtos žalos. Juk ir medžiojama ne visada ten, kur buvo didžiausios problemos – apie tai galite patys susidaryti nuomonę pagal pateiktą žalos ir medžioklės žemėlapį. Todėl tikėtinai efektyvesnis sprendimas yra iš karto reaguoti į situaciją, išduodant specialų leidimą sumedžioti vilką ne sezono metu karštame taške – ten, kur apsaugos priemonės negelbsti ir žala kartojasi. Ši galimybė numatyta Vilko apsaugos plane, bet praėjusiais metais dėl biurokratinių problemų ja nebuvo pasinaudota. Panašu, kad šiais metais Aplinkos ministerija yra nusiteikusi šį klausimą spręsti efektyviau ir operatyviau – tam įtakos turėjo ir vykęs bendras susitikimas su Kalvarijos-Vištyčio regiono ūkininkais, praėjusią vasarą kentėjusiais nuo vilkų.

Lūšys jau ketvirtį amžiaus nėra medžiojamos, tačiau nereikia apsigauti – šie žvėrys medžiotojams nepatinka netgi labiau, nei vilkai. Kadangi nėra galimybės prisidengti daroma žala ūkininkams, apie lūšių medžioklę šnekama tik puse lūpų. Nes kitu atveju tektų garsiai pripažinti, kad pagrindinė plėšrūnų medžioklės priežastis visgi yra visai ne avys ir karvės, o stirnos ir elniai. Tačiau užkulisiuose apie tai šnekama, ir jau seniai. Galima pastebėti ir besikeičiančią Aplinkos ministerijos atstovų retoriką. Prieš porą metų buvusį „nėra jokios kalbos, tai Raudonosios knygos rūšis“ dabar keičia „reikia paskaičiuoti, reikia priimti racionalius sprendimus, kol kas dar ne laikas“. Esu tikras, kad jei apskaitos rodys gerą lūšių populiacijos būklę, tai šitas klausimas bus klibinamas vis stipriau.

Reziumuodamas noriu pasidžiaugti, kad šių metų apskaitos rezultatai rodo neblogą stambiųjų plėšrūnų populiacijų būklę. Suprantu su tuo susijusias problemas, tokias kaip vilkų daroma žala ūkininkams. Tačiau tikrai nesu vienas iš tų, kurie mano, kad artėja pasaulio pabaiga ir reikia kuo greičiau čiupus ginklus atstatyti 2004-ųjų status quo. Vilkai ir lūšys tikrai nėra toks baubas, kokiu juos padaro spauda ar „savo“ stirnas saugantys medžiotojai. Vietos ir maisto užteks visiems, o miške gyvenantys ir savo reikalais užsiimantys plėšrūnai yra mūsų visų turtas, kuriuo turėtume džiaugtis ir didžiuotis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by medziotojas »

Įdomu, kokiais skaičiavimais remsis būsimoje apskaitoje ? Ale bandys naują metodiką, ar liks prie senos pėdsakų skaičiavimo metodikos ?
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by medziotojas »

Laikas susimastyti dėl pilkių :( Jų populiacija pas mus respublikoje tikrai per didelė :twisted:

http://www.e-peticija.lt/peticija/288/d ... -pratesimo
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
hunter330
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1265
Joined: 2006-Sep-27 10:26
Location: Anykščiai - Pasvalys

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by hunter330 »

Balsą uždėjau, nes iš tikrųjų medžioju tokiuose plotuoe, kur pilkių netrūksta...
Снаипер бъёт из далека, но всегда наверняка!
Optimistas studijuoja anglų kalbą, pesimistas-kiniečių, o realistas studijuoja kalašnikovo automatą
MIEGAS YRA TIEMS, KURIE NEŽINO KAS YRA MEDŽIOKLĖ.
User avatar
Zaibas
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 879
Joined: 2007-May-18 22:32
Location: Vilnius-kaunas

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by Zaibas »

Balso neduodu, nors mūsų vienuose plotuose (apie 8000ha) ir laikosi šiuo metu 3-4 vilkai (vienas pagal pėdas ant 3jų kojų). taip pat jie tam rajone (Širvintų) daro nemažą žalą ūkininkams, bet manau, kad jų nėra nei per daug nei per mažai, jeigu duotas limitas išsilaiko taip ilgai (neatmetant tikimybės, kad pradžioj sezono priduoti nelegaliiai sumedžioti vilkai, bei pats esu liūdininkas kai nutrenktas vilkas buvo neapiformintas). Būčiau už jeigu būtų padidintas limitas tik keliems rajonams (kaip pvz Anykščiai, Biržai ir pan.) kur vilkai daro didelę žalą ūkininkams.
visada prisiekes medziotojas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by medziotojas »

Vilkų tikrai yra, ūkininkai ir miškas kenčia nemažai, bet kad vilkas ėstų griuvusius AKMščikus, va tada būtų kita daina - aš būčiau už juos Šiuo laiku, bet jiems reik šviežio kraujo :twisted:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
Zaibas
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 879
Joined: 2007-May-18 22:32
Location: Vilnius-kaunas

Re: Lažybos. Kiek vilkų bus suskaičiuota šiais metais ?

Post by Zaibas »

Visiškai nesutinku. Lūšiai taip reikia šviežianos, o vilkas yra tas gyvūnas kuris minta tiek šviežia mėsa tiek dvėseliana., kodėl Ramai anksčiau su dvėselena (tiek kiaulės, tiek avies, tiek arklio) viliodavo pilkius? Miškui jie žalos nedaro čia faktas, nes jie yra didesnė miško dalis nei mes (medžiotojai). Jų medžioklė reikalinga tik dėl per didelės civilizacijos, nes jie daro žalą ūkininkams, bet miškui jie žalos nedaro :)
visada prisiekes medziotojas
Post Reply