Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Bal-24 08:01

"Trihektariai - tarsi rakštis"


up.lt
Milda JONKIENĖ
2013-04-13, Nr. 43


Jau daug metų ūkininkai keiksnoja politikus už tai, kad Lietuvos žemė kažkada buvo suraikyta trihektariais ir beatodairiškai dalyta į kairę ir dešinę. Tuomet tikriausiai atrodė, kad, sugriuvus kolūkiams, kaimo žmonės liks be pragyvenimo šaltinio, tad atrėžtas žemės sklypelis kaimiečius turėjo gelbėti nuo skurdo ir bado.
Iš pradžių daugelyje trihektarių išties uoliai triūsė jų turėtojai – laikė karvutes, auginosi paršelių, pievas nusišienaudavo, daržovių užsiaugindavo. Kai kas iš valstybės šią asmeniniam ūkiui gautą žemę išsipirko, tačiau kiti taip ir liko ilgamečiai nuomininkai.
Beje, nemažai jų įsigudrino ne patys tą žemę dirbti, bet pernuomoti ūkininkams. Už ne savą turtą jie metai iš metų gauna nemažus nuompinigius, ūkininkai sumoka dar ir žemės mokesčius, be to, sklypai visada pavyzdingai prižiūrėti. Kai kurie tokie „trihektarininkai“ dar iš valstybės ir socialines pašalpas gauna, žiemai seniūnijos jiems malkų parūpina. Jiems nei sėti, nei akėti, nei karvę ar paršelį turėti – viskuo už juos pasirūpinta. Tokių „gudručių“ pilni Lietuvos kaimai. Tačiau ne dykaduoniai valstybės institucijų yra baudžiami, o ūkininkai, kurie dirba išsinuomotus trihektarius.

Tūkstančiai jų -pernuomoti

Neapsikentęs tokia neteisybe vienas Suvalkijos ūkininkas nutarė viešai apie tai prabilti. Pasak Petro Murausko, netrukus vėl teks deklaruoti pasėlius ir jis dvejoja, kaip pasielgti su tais trihektarių plotais, kuriuos nuomojasi. Daugiau kaip 500 ha dirbančiam ūkininkui apie 20 ha užimantys trihektariai – tarsi rakštis geroje vietoje, mat oficialiai nei jų dirbti, nei nuomotis ar pirkti jis neturi teisės, nes tai valstybei priklausanti žemė, kurios statusas – asmeninio ūkio žemė. Vadinasi, ji yra fiziniams asmenims valstybės suteikta žemė naudoti asmeniniam ūkiui laikinos nuomos pagrindais.
Subnuomoti šios žemės jiems nevalia – reikia patiems dirbti arba grąžinti į valstybinį laisvos žemės fondą. Tačiau vieša paslaptis, kad tūkstančiai trihektarių yra pernuomoti ūkininkams. Kol kas deklaruojant pasėlius niekas ūkininkų nevertė įrodinėti, kokią nuomojamą žemę jie dirba.
Niekas akylai ir nekontroliavo, kas išties dirba iš valstybės gautą asmeninio ūkio žemę. Todėl daug metų tęsiasi ši keistoka situacija.
– Pagal galiojančius įstatymus žmonės, kuriems buvo skirti tie sklypai, turėjo teisę juos išsipirkti, tačiau nemaža dalis trihektarius gavusiųjų, tuoj juos pernuomavo ūkininkams. Vieni tikina neturėję už ką žemę išsipirkti, pensininkai aiškina, jog nebepajėgia žemės dirbti, todėl perleido ūkininkams, o asocialūs asmenys net neslepia, kad jie nemato reikalo tuo užsiimti. Yra ir tokių „trihektarininkų“, kurie užsienyje uždarbiauja, o čia sugrįžę tik susirenka nuompinigius ir vėl atgal išrūksta. Regis, galėčiau atsisakyti tų trihektarių – neturiu noro pažeidinėti įstatymo, tačiau jie jungia stambius mano laukų masyvus, yra daug metų prižiūrimi, apsėti javais. Jei aš jų nedeklaruosiu, mažiau rizikuočiau, bet tuomet už kiekvieną hektarą prarasiu apie 400 Lt išmokų, negausiu nuolaidų kurui, o juk 300 Lt/ha vis tiek reikės sumokėti tam, kuris man žemę išnuomavo, dar 70 Lt valstybei žemės nuomos mokestį, o juk yra ir tokių, kurių skolas už kelis metus tenka padengti.
Kita vertus, jei „trihektarininkas“ dabar norėtų tą žemę išsipirkti, negalėtų, mat šiandien valstybinės žemės pardavimas sustabdytas. Taigi jis negali tos žemės įteisinti, o aš jos dirbti negaliu – kažkokia nesąmonė.
Klausiau žemėtvarkos specialistų, kaip man elgtis: jie patarė dvejus metus tos žemės nedirbti, o kai ji piktžolėmis apeis, tada jie turėsią teisę iš tokių nesitvarkančiųjų ją atimti. Bet jei aš nuomotojui pareikšiu, kad nedirbsiu tos žemės, jis kitam ją išnuomos! Šiame krašte žemės paklausa labai didelė. O žemei patekus į valstybės fondą ji taip pat gali būti atiduota bet kam – nebūtinai man. Tebūnie. Duokime tiems, kas žemę dirbs. Juk tai galėtų būti gera paskata jaunoms šeimoms, kurios norėtų įsikurti kaime. Svarbu, kad su žeme būtų tinkamai elgiamasi, – tikina ūkininkas P. Murauskas.

Beveik reketas!

Beje, jei kas turi bent sklypelį nuosavos žemės, tam pašalpos nepriklauso, tad kai kurie pasvarsto, kad jiems geriau tokio turto neturėti.
– Antai vienas žmogus paliko likimo valiai savo trihektarį ir su žmona išvyko į Rusiją. Daug metų savivaldybės taryba svarstė, kaip reikėtų paimti iš jo tą žemę, bet be jo paties to negalėjo padaryti. Laukė, kol jo lietuviškas pasas pasibaigs. Aš jam sakydavau, tu parvažiuok, susitvarkyk dokumentus, palik kokį įgaliojimą dėl tos žemės. O jis tuoj atrėždavo: jei tą jis padarys, iš jo pašalpos bus atimtos. Nesusitvarkė žemės dokumentų. Numirė. Tuomet jo žmona pareiškė, kad duočiau po 1000 Lt už hektarą, ji tuomet nueisianti į žemėtvarkos skyrių ir tos žemės atsisakysianti. Tą ir padariau – sumokėjau 3 tūkst. litų. Argi tai ne reketas? Aš dar jos paklausiau, ar supranta, kad kaip labdarą jai daug metų mokėjau žemės nuomos mokestį?
– Kita vertus, jei būtų žemę jie laiku įforminę, parduodami galėjo gauti už ją kelis kartus daugiau. Juk žemė – turtas, bet man susidaro įspūdis, kad tie, kas gauna pašalpas, ilgainiui savarankiškai mąstyti nustoja. Jie tik bijo, kad neprarastų pašalpų. Manau, valstybė turėtų rimčiau atkreipti dėmesį į trihektarių problemą. Seniūnė manęs prašo, kad imčiau tvarkyti apleistus plotus, bet aš neturiu teisės to daryti. Veši piktžolynai iki pažastų – niekam tas nerūpi. Ar neturėtų tokių plotų savininkai būti baudžiami už žemės nepriežiūrą? Daug metų Nacionalinė žemės tarnyba tos problemos nesutvarko – ar ne ji turėtų už tai atsakyti? O dabar kaltinami ūkininkai, kurie neva nelegaliai trihektarius dirba, – piktinosi Suvalkijos krašto ūkininkas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM specialistai patikino, kad kasmet iki gegužės 31 d. šios tarnybos teritoriniai skyriai kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiančiais asmenimis nustato, kurie fiziniai asmenys nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, ir sudaro tokių fizinių asmenų sąrašą.
Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai šiame sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai nuolat atlieka valstybinę žemės naudojimo kontrolę. Tikrinama, ar faktinis žemės nuomininkas naudoja valstybinę žemę pagal paskirtį. Nustačius pažeidimus, gali būti pareikalauta juos pašalinti, atlyginti žalą arba inicijuojamas nuomos sutarčių nutraukimas prieš terminą. Tuomet tokia žemė patenka į valstybės laisvos žemės fondą.
Tik priskyrus minėtus sklypus laisvos žemės fondo žemės plotui, jie gali būti nuomojami arba laikinai suteikti naudotis kitiems asmenims. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties plotus gali tik asmenys, turintys juridinį pagrindą, t.y. turintys valstybinės žemės nuomos sutartis arba Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritorinio skyriaus vadovo įsakymus dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme. Valstybinės žemės subnuoma tarp fizinių asmenų negalima.

Už ką baus ūkininką?

Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Laima Kasparavičiūtė, komentuodama šią situaciją, paantrino Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus teiginius bei nurodė galiojančius įstatymus, kurie pabrėžia, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame nėra statinių, subnuomoti negalima, o asmeninio ūkio žemę turi naudoti patys piliečiai, kuriems ši žemė skirta. Apie tai, kaip gali būti baudžiami ūkininkai, nelegaliai dirbantys „trihektarius“, buvo pasiūlyta kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą.
NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė paaiškino, jog Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse yra nuostata Nr. 40 dėl neteisėto deklaravimo. NMA nustačiusi, kad deklaruoti žemės sklypai neturi atitinkamų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentų, gali konstatuoti, kad pareiškėjas neteisėtai deklaruoja minėtus plotus. Tokiais atvejais taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo.
Kaip už tai gali būti baudžiama, smulkiau kalbama atitinkamose taisyklėse, kurias galima rasti NMA tinklalapyje.
Beje, NMA atstovė taip pat pasiteiravo, gal galėtų sužinoti konkretaus ūkininko, kuris domisi šia problema, duomenis, neva tuomet galėtų labai konkrečiai pasakyti, kas jam gresia. Tačiau net ir straipsnyje pakeitėme tikrąjį jo vardą ir pavardę, kad ūkininkas neturėtų rūpesčių su valdžios institucijomis.
Deja, atsakymo, kaip jam pasielgti su nuomojamais trihektariais, taip ir nepavyko rasti... Ūkininkas paprasčiausiai turėtų žinoti tai, kad nėra to gero darbo, už kurį nebūtum nubaustas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Bal-25 10:36

Viešojo intereso gynimas: laikas išsiaiškinti žaidimo taisykles


Rita Griguolaitė 2013-04-25
lrytas.lt

Viešasis interesas ir su jo gynimu susijusios problemos pasiekia vis daugiau politikų. Balandžio pradžioje tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ šia tema rengė konferenciją valstybės institucijoms ir regionų atstovams.
Dar sausį ūkio ministrė spaudoje pabrėžė, kad viešojo intereso gynimas neturi riboti šalies ekonominės plėtros. O intensyviai Aplinkos ministerijos rengiamas naujas Teritorijų planavimo įstatymas rodo, kad siekiama spręsti problemas.

Laikas išsiaiškinti žaidimo taisykles

Ne vienas galėtų papasakoti komiškų ir į neviltį varančių istorijų apie tai, kaip kelerius metus mina savivaldybės slenkstį, kad pasikeistų žemės paskirtį namui statyti, kaip įmonė niekaip nesusitaria su vietos bendruomene dėl vieno ar kito verslo vykdymo kaimynystėje.
Na, o apie teismo sprendimus nugriauti pajūryje teisėtiems tretiesiems savininkams priklausančius pastatus ir sumas, kurias valstybė už tai turės sumokėti savininkams, turbūt, neliko negirdėjusių.
Visos šios situacijos kyla dėl esamo viešojo intereso reglamentavimo. O gal tiksliau, dėl to, kad, kaip Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas išaiškino, viešasis interesas „yra vertinamojo pobūdžio“. Tai reiškia, kad bet kurie objektai gali būti pripažinti viešaisiais, bet kurie interesai – visuomenei reikšmingi.
Štai neseniai priėmus Mėgėjiškos žūklės įstatymą viešojo intereso pagrindu įtvirtinta asmens teisė gaudyti žuvis nepriklausomai nuo to, kur jos – viešame ar privačiame vandens telkinyje.

Žvėrys – taip pat gamtos turtas, todėl pagal Medžioklės įstatymą išskirtinės teisės į žvėrelius priklauso medžiotojų būreliams, o žemių, kuriose medžiojama, savininkas lieka beteisis.

Nors Konstitucinis Teismas prieštarauja šiai praktikai, praėjusią savaitę Seimo plenariniame posėdyje svarstyti nuo 2008 metų rengiami pakeitimai, ieškant kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, sukėlė nemažai aistrų. Pirmiausia dėl to, kas didesnė vertybė – medžioklės pomėgis ar privati nuosavybė.

Vertinimų gali būti įvairių. Ir jie dažnai vienas kitam prieštarauja. Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai lemia tai, kad namai turi būti apšiltinti. Bet jei namas – senamiestyje, kultūros paveldo apsauga gerokai apsukins galimybes įvykdyti pirmąjį reikalavimą. Visi suinteresuoti, kad Lietuvoje būtų investuojama, statoma, įdarbinami žmonės.

Tačiau šį lengvai suvokiamą visų interesą blokuoja „viešasis interesas“, toks kaip, pavyzdžiui, „noriu, kad pro mano langą matytųsi tik toks ir ne kitoks vaizdas“. Kai kurios valdžios institucijos sugeba suvokti ekonominės gerovės svarbą ir savo vykdomus projektus pakrikštija „valstybinės svarbos projektais“. Bet nesuvokia, kad privačių piliečių investicijos taip pat kuria gerovę ir yra svarbios valstybei.

Viešojo intereso objektų rato plėtimas, atskirų žmonių deklaravimas to, kas jiems svarbu ar reikšminga pats savaime nėra bėda. Problemų karuselė įsisuka tada, kai įstatymu ar teismo sprendimu pripažinus vieną ar kitą deklaruotą vertybę viešuoju interesu įsijungia viešojo intereso gynimo mechanizmas, kurio pagrindu ribojamos nuosavybės teisės.

Net ir savininkui priklausančioje žemėje negalima be leidimo taip paprastai ko nors pasistatyti, nesvarbu, kas tai būtų šulinys, malkinė ar tvora. Statant gamyklą procesų derinimas su bendruomene dažnai užtrunka ilgiau nei pastatyti pastatą.

O jį pastačius negali būti tikras, ar valstybės institucijos nepadarė klaidų išduodamos leidimus, ir po kelerių metų prokuroras nepradės tyrimo, siekdamas apginti viešąjį interesą – ištaisant klaidas ir skriaudą visuomenei pareikalauti nugriauti pastatą. Lygiai taip pat, jei puoselėjote savo vandens telkinį – įstatymo leidėjas gali įpareigoti pasidalinti sukurta verte su visuomene ir leisti ten žvejoti.

Taip „viešasis interesas“ įspaudžia savininką į rėmus ir sukuria netikrumą dėl turimos nuosavybės, neleisdamas priimti kasdienių sprendimų dėl jos valdymo ir naudojimo.

Tie draudimai nėra tik nemalonumai ar nepatogumai. Trukdant naudoti nuosavybę atimama galimybė vykdyti savarankišką ūkinę veiklą ir uždirbti. Namą pasistatęs ir šalia sodą užsiveisęs žmogus gali savo šeimai gauti papildomų pajamų. Logistikos centrą statanti įmonė gali ne tik tiesiogiai įdarbinti keletą vietos gyventojų, bet ir paskatinti kitus imtis veiklos – įkurti kavinę jos pašonėje pravažiuojantiems sunkvežimiams.

Apskritai, gerovė kuriama tik tada, kai žmogus, pasitelkdamas savo sugebėjimus tobulina jam priklausančių nuosavybę ir realizuoja jos vertę. Todėl su nuosavybe reikėtų elgtis atsakingai. Uždrausti lengva. Čia visiems rūpima žemės apsauga, čia aplinkos apsauga, čia triukšmas ar šiaip emocinis prisirišimas prie plyno lauko. Viešojo intereso mechanizmas būtent ir tampa įrankiu riboti kito asmens veiklą.

Įstatymo pagrindu ginčydama vienokią ar kitokią veiklą ar dėl jos besikreipianti į teismą bendruomenė nedaro nieko neteisėto. Naudojasi joms suteikta teise žinoti, kas vyksta, ir reikšti dėl to nepasitenkinimą.

Didžiausias paradoksas, kad šiandieninis detaliai reglamentuotas viešojo intereso gynimo mechanizmas nieko netenkina – nei visuomenės, kuri nuolat skundžiasi, kad nėra tinkamai informuota, nei asmenų, norinčių vykdyti ekonominę-ūkinę veiklą, nes ilgi ir nenuspėjami procesai tampa pagaliu ratuose. Valstybės institucijos taip pat kantriai atlieka pareigas ir vis negali būti tikros, ar kada po kelerių metų neišlįs prokuroras su skundais, o tai dar labiau sulėtina ir taip lėtą biurokratinį procesą.

Vadinkime daiktus tikraisiais vardais – nesutarimai dėl tvoros nėra viešasis interesas

Šias nepasitenkinimų audras galima būtų išspręsti ne abstrakčiai kalbant apie visuomenės informavimą ar viešojo intereso gynimą, o vadinant daiktus tikraisiais vardais. Padrikas investuotojų ir „visuomenės“ dialogas galėtų būti daug konstruktyvesnis, jei ir vyktų tarp suinteresuotų šalių – konkretaus kaimo penkių gyventojų, kuriuos palies veikla, ir investuotojo, o ne tarp savivaldybės mero ir valstybės institucijos atvesto investuotojo.

Lygiai taip pat kaip kaimynai, nesusitariantys dėl tvoros, savo ginčą turėtų spręsti lygių šalių teisme, o ne akivaizdžiai privatų nesutarimą turėti teisę grįsti viešuoju interesu ir gauti prokurorą, kaip nemokamą advokatą.

Prokuratūra savo ataskaitoje nurodo, kad vykdydami viešojo intereso gynimo funkciją, teismams 2012 m. pateikė 490 ieškinių. Nors tai 200 ieškinių mažiau nei 2011 m., tačiau ieškinių suma 2012m. buvo tris kartus didesnė – 147 mln.782 tūkst. Lt. Suma įspūdinga, dirbama uoliai pagal suteiktas funkcijas – bet kada, net po 10 metų, pradėti procesą kito, kad ir sąžiningo teisių įgijėjo atžvilgiu.

Daugumą bėdų galima išspręsti tiesiog nustatant aiškias žaidimo taisykles, t.y. procesą, kas, kaip ir kada gali veikti. Pasirūpinus pirmiausia tiesioginiu kaimynų informavimu, o ne abstrakčios neapibrėžtos visuomenės informavimu apie būsimus projektus šalia jų nuosavybės, nustačius senaties terminus per kiek laiko galima kreiptis į teismą dėl jau įvykdytų statybos ar planavimo projektų – nepasitenkinimo iš visų pusių sumažėtų perpus. Taigi, gal verta atsitraukti nuo ginčų apie tai, kas yra viešasis interesas ir aiškiai reglamentuoti, kada, kas ir kaip gali įrodinėti savo privačius interesus kaip visiems priimtinus.

Komentaro autorė Rita Griguolaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Bal-26 11:09

Žemės savininkai galės uždrausti medžioklę jiems priklausančiuose sklypuose


ELTA ir lrytas.lt inf.
2013-04-25 1

Nuo kitų metų įsigalios ketvirtadienį Seimo priimtos Medžioklės įstatymo pataisos, už kurias balsavo 67 Seimo nariai, susilaikė 4 parlamentarai.
Nuo kitų metų įsigalios ketvirtadienį Seimo priimtos Medžioklės įstatymo pataisos.
Seimas patikslino medžioklės plotų naudotojų pareigas ir žemės sklypų savininkų teises. Pagal naujas nuostatas, medžioklės plotų naudotojai negalės medžioti žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai nuspręs uždrausti medžioti, taip pat privalės kreiptis į žemės sklypo savininką, kuris nuspręs nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame sklype sąlygas dėl šias sąlygas nustatančios rašytinės sutarties sudarymo ir nemedžioti šiame žemės sklype tol, kol papildomas medžiojimo sąlygas nustatanti rašytinė sutartis bus sudaryta ir perduota Aplinkos ministerijos regiono Aplinkos apsaugos departamentui, o vėliau - laikytis šioje rašytinėje sutartyje nustatytų sąlygų.

Privačios žemės sklypo savininkas, kuris turės medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklausys ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turės teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų kolektyvo įstatuose numatytas pareigas ir teises. Medžioklės plotų naudotojai privalės priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo prašymo pateikimo dienos.

Privačios žemės sklypo savininkas, kurio žemė nepateks į teritorijas, kuriuose negalima medžioklė, ir yra numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo metu, taip pat bet kuriuo metu vėliau turės teisę uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, panaikinti ankstesnį draudimą medžioti arba nustatyti papildomas medžiojimo jam priklausančiame žemės sklype sąlygas.

Priimtais teisės akto pakeitimais nutarta patikslinti nuostatas dėl medžioklės plotų, kuriuose medžioklė yra draudžiama. Medžioti bus draudžiama kapinėse, urbanizuotose teritorijose, valstybiniuose rezervatuose ir rezervatuose, esančiuose valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose ir kitose teritorijose, kuriose šią veiklą draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai; taip pat kitose teritorijose, kuriose atsižvelgiant į vietos sąlygas negali būti medžiojama ir kurias nustato institucijos, sudarančios medžioklės plotų vienetus.

Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengs šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Komisija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pasiūlymo sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas gavimo turės parengti preliminarų projektą, šio projekto dokumentus iškabinti viešai prieinamose savivaldybės administracijos patalpose ir apie šio projekto parengimą paskelbti šalies ir vietinėje spaudoje. Suinteresuoti asmenys pastabas dėl parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto galės pateikti komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskelbimo apie šį projektą šalies ir vietinėje spaudoje dienos. Pasibaigus 3 mėnesių terminui, komisija ne vėliau kaip per 1 mėnesį turės išnagrinėti gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, prireikus, projektą pakeisti ar patikslinti ir pateikti jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projekto patvirtinimo savivaldybės administracijos direktorius turės priimti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo projekto gavimo.

Galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad medžioklės plotų vienetas turi apimti ne mažiau kaip 1000 ha vientisų medžioklės plotų, išskyrus atvejus, kai mažesni medžioklės plotų vienetai sudaromi Aplinkos ministerijos siūlymu mokslo ir mokymo tikslams arba kai tokie vienetai sudaromi Žemės ūkio ministerijos siūlymu žuvininkystės tvenkinių teritorijose. Priimtomis pataisomis įtvirtinta, kad mažesnių kaip 1000 ha medžioklės plotų naudotojai su gretimų medžioklės plotų naudotojais galės susitarti dėl medžioklės plotų padidinimo iki 1000 ha arba šių plotų sujungimo, tai įformindami dokumentu ir komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti pateikdami bendrą prašymą dėl medžioklės plotų pripažinimo medžioklės plotų vienetu.

Tikslinant reglamentavimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, nuspręsta nuo 2013 m. spalio 1 d. įtvirtinti galimybę atlyginti žalą, kai ją ūkiniams gyvūnams padarys vilkai.

Priimti nauji teisės akto pakeitimai, išskyrus nuostatą dėl vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams, įsigalios 2014 m. sausio 1 d.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Geg-03 16:10

Joooooo... iškilo čia toks klausimas :twisted: Jei žvėrys pasidarytų privatininko - savininko, kas turėtų kompensuoti susidūrimo su žvėrimis :roll: nuostolius ???
Žvėrys (daleiskim) būtų kaip ir savininko nuosavybė - "jo sklype" - tai ir nuostolius matyt tektų reikalauti iš JO !
Valdžia ir kiti savininkai pareikalautų susimokėti TO "savininko", pas kurį bebrai patvenkė melioracijos griovį, o sutrikus visai drenažo sistemai užliejo kaimynų laukus ir miškus. Kiti savininkai pasakytų - va rūpūže, pas tave miške veisiasi šernai, o pas mane iškniso pievas, pas Joną nusiaubė kviečių (avižų) lauką. o pas Petronėlę bulves tik neseniai pasodintas "nuravėjo".
O pas Petrą, nuosavo miško masyve, vilkai laikosi, bet atbėga pas mus į kaimą avių, šunų ir veršių pjauti :evil: Petrai - kompensuok "savo" vilkų nuostolius :evil:

Ech - kiek dar visokių niuansų būtų galima panagrinėti :crazy:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
Zaibas
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 874
Užsiregistravo: 2007-Geg-18 22:32
Miestas: Vilnius-kaunas

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Geg-06 08:39

medziotojas rašė:Joooooo... iškilo čia toks klausimas :twisted: Jei žvėrys pasidarytų privatininko - savininko, kas turėtų kompensuoti susidūrimo su žvėrimis :roll: nuostolius ???
Žvėrys (daleiskim) būtų kaip ir savininko nuosavybė - "jo sklype" - tai ir nuostolius matyt tektų reikalauti iš JO !
Valdžia ir kiti savininkai pareikalautų susimokėti TO "savininko", pas kurį bebrai patvenkė melioracijos griovį, o sutrikus visai drenažo sistemai užliejo kaimynų laukus ir miškus. Kiti savininkai pasakytų - va rūpūže, pas tave miške veisiasi šernai, o pas mane iškniso pievas, pas Joną nusiaubė kviečių (avižų) lauką. o pas Petronėlę bulves tik neseniai pasodintas "nuravėjo".
O pas Petrą, nuosavo miško masyve, vilkai laikosi, bet atbėga pas mus į kaimą avių, šunų ir veršių pjauti :evil: Petrai - kompensuok "savo" vilkų nuostolius :evil:

Ech - kiek dar visokių niuansų būtų galima panagrinėti :crazy:


Jokių aš čia niuansų nematau. jeigu mano sklype man kviečius nuknis tai aš pats kaltas būsiu, o jeigu iš mano miško atėjo pas kaimyną Petrą ir jam nukniso, tai jis pats kaltas kad nesaugojo ir viskas. Aš matau kitą bėdą, kad būdamas ūkininku aš šernus laikyčiau lygiai tokiu pat kenkėju kaip kokius vabalaus ar piktoželes kurie kenkia mano derliui ir laikyčiau juos kenkėjais kuriuos naikinčiau, ir versčiau mamka kad ji nepaliktų palikuonių, va čia ir bėda.
visada prisiekes medziotojas

Vartotojo avataras
laukinis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 746
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 18:30
Miestas: Kelme

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Geg-06 17:16

Jei vilkas paliko Petro miska, jis jau nebe Petro, jis jau Petroneles :ROFL:

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Bir-27 17:24

Valdžia kapituliavo: užsieniečiai galės pirkti Lietuvos žemę


Martynas Čerkauskas 2013-06-27
lrytas.lt

Vyriausybė nutarė ignoruoti Seimo daugumos siūlymą Lietuvai pradėti derybas su Europos Komisija, kad būtų pratęstas draudimas užsienio šalių piliečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

Premjeras Algirdas Butkevičius pakeitė nuomonę ir ketvirtadienį Seimo nariams pareiškė, kad derybos su Briuseliu nebus pradėtos. Šio elgesio priežasčių premjeras nedetalizavo.

"Vyriausybė nieko nepadarė ir nesiruošia pradėti atnaujinančių derybų", - sakė Vyriausybės vadovas, Seime paklaustas, ar Vyriausybė vykdys Seimo valią.

Toks sprendimas buvo priimtas nepaisant Seimo valdančiųjų partijų atstovų ir konservatorių balsais prieš kelias savaites Vyriausybei pateikto nutarimo pradėti tokias derybas.
Apie tai, kad draudimas įsigyti žemę užsieniečiams turi būti pratęstas, viešai kalbėjo ir premjeras A. Butkevičius.
„Kai Seimas svarstė siūlymą pratęsti draudimą pirkti žemę, mes aiškiai pasakėme, kad parlamentarai politikuoja tuščiai, nes Vyriausybė nieko nedarys. Vis dėl to buvo pradėta diskusija, dalinti pažadai žmonėms. Dabar matome, kad premjero nuomonė vėl pasikeitė“, - stebėjosi Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.
"A.Butkevičius šiandien trenkė antausį savo vadovaujamai Seimo valdančiajai daugumai", - įsitikinęs liberalas.

Draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę galios iki kitų metų gegužės.

Idėjos, pradėti naujas derybas, skeptikai jau seniai kalbėjo, kad politikai tik be reikalo klaidina žmones. Draudimas pirkti žemę užsieniečiams kartą jau buvo pratestas, o norint jį tęsti dar kartą reikėtų keisti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungos sutartį. Sutarties keitimui turėtų pritarti visos 28 ES šalys.

Na matyt dabar prasidės :twisted:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Lie-25 22:13

Referendumas savai žemei apginti

2013 liepos mėn. 25 d.
Dalia BYČIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė


Lietuvos žemės nepardavimo užsieniečiams iniciatyvinė grupė telkia Tautą apginti Lietuvą nuo kolonizacijos. Organizatoriai artimiausiu metu ketina įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą dėl referendumo rengimo, o rugpjūčio pabaigoje numatoma kviesti žemės gynėjų suvažiavimą. Apie tai, kas laukia Lietuvos, jeigu referendumu nebus priimtos konstitucinės pataisos, kalbėjomės su iniciatyvinės grupės vadovu Pranciškumi ŠLIUŽU.

- Ar referendume bus raginama pasisakyti tik dėl žemės pardavimo užsieniečiams?

- Ne tik. Norime išgirsti žmonių nuomonę ir kitais svarbiais Lietuvos išlikimo klausimais. Vis dėlto vienas svarbiausių referendumo tikslų yra paraginti lietuvius apsispręsti, ar jie nori, kad Lietuvos žemė, pažeidžiant Lietuvos žemių vientisumą, būtų išparceliuota užsieniečių. Ateinančių metų gegužę baigiasi Europos Komisijos atidėtas terminas dėl žemės, vandenų ir miškų pirkimo sandorių įteisinimo užsienio šalių subjektams ir šis procesas gali pakeisti Lietuvą amžiams. Referendume taip pat numatoma atsiklausti žmonių dėl kitų dviejų svarbių Konstitucijos pataisų. Bus prašoma sumažinti reikalaujančių rengti referendumą piliečių skaičių iki protingumo ribos ir suteikti galimybę tautai pačiai spręsti, kaip valdyti šalies gamtos turtus, išteklius, vandenis ir oro erdvę. Mes manome, kad referendumui sušaukti turėtų užtekti 7 procentų visų atėjusių į paskutinius Seimo, savivaldybių arba prezidento rinkimus žmonių, apie 100 tūkst. piliečių, pritarimo vietoj dabar Konstitucijoje galiojančių 300 tūkst. Lyg yla iš maišo išlindo skalūninių dujų gamyba, o dar Europos Sąjungoje rengiama direktyva net geriamąjį vandenį privatizuoti. Todėl manome, kad Lietuvos žemės gelmės ir gamtos turtai pramoniniam naudojimui galimi tik atsiklausus tautos.

- Kaip atsitiko, kad būdama demokratine valstybe Lietuva iš svarbiausių klausimų sprendimo eliminavo savo piliečius?

- Iš Lietuvos Konstitucijos dabar išbraukta Lietuvos piliečių teisė į savo žemę, į savo vandenis ir į savo miškus. Šita teisė numatyta tik užsienio šalių subjektams. Mes norime grąžinti ankstesnę Konstitucijos nuostatą, kad visais svarbiausiais tautos gyvavimo klausimais reikalingas tautos pritarimas. Lietuvos Seimas 2003 m. kovo mėnesį, neatsiklausęs tautos, savavališkai, išdavikiškai, absurdiškai pakeitė šią nuostatą į baisiausią kada nors buvusią per visus amžius. Nė viename išlikusiame valstybiniame dokumente nebuvo fiksuota galimybė užsieniečiams įsigyti Lietuvos žemių. Šitie išgamos įteisino žemės pardavimą užsieniečiams, neatsiklausę savo tautos.

Visi svarbiausi Lietuvos gyvenimo klausimai turi būti sprendžiami referendumu, ir šią teisę reikia atkurti ir įteisinti. Europos Sąjunga pasmerkė Lietuvą išnykti. Vokiečiai, prancūzai ir visi kiti nuo seno buvo kolonizatoriai. Mes, lietuviai, nuolat turėjome priešintis tiems, kurie ėjo į mūsų kraštą ir norėjo okupuoti mūsų žemes. Ne vienas lopinėlis dėl šios teisės aplaistytas lietuvių krauju. Dabar jie ne tankais, ne šautuvais ir ne kalavijais Lietuvą ima. Ima ją savo eurais. Mus elementariai kolonizuoja, o mes tylime.

- Ar, be referendumo, nėra kitų pasipriešinimo priemonių?

- Referendumas yra vienintelis Europos teisėje išlikęs teisėtas būdas pasisakyti dėl Konstitucijos pakeitimo ar patvirtinimo bei kitų vidaus politikos klausimų. Galima tikėtis, kad atsiras Lietuvoje teisingas prezidentas, kuris iškels šį klausimą. Konstitucines pataisas galėtų priimti ir Lietuvos Seimas, bet Seimas, kaip ir visa sistema, yra valdomas partinių grupių. Seimas yra visiškai reguliuojamas ir negina tautos interesų. Visame pasaulyje partinė sistema yra totaliai supuvusi, neišskiriant ir Lietuvos.

- Kaip paveiks Lietuvą leidimas pirkti žemę užsienio piliečiams? Kaip apsisprendė mūsų kaimynai? Ar tokių pamokų pasaulyje jau buvo ir kaip jos paveikė istoriją?

- Leidimas pirkti žemę užsieniečiams yra absoliutus Lietuvos kolonizavimas, jos išnaikinimas iš Europos žemėlapių. Žemės pardavimas pažeidžia teritorinio vientisumo principą, kuris yra fiksuotas Lietuvos Konstitucijoje ir kiekvieno Seimo nario, ir kiekvieno prezidento priesaikoje. Jie jau seniai sulaužė priesaiką ir už priesaikos sulaužymą turėtų būti griežčiausiai nubausti be teismo ir be tyrimo.

Kaimynai jau pražuvo. Su latviais buvau susitikęs, jie verkia. Latvių nebėra. Estai Europai nebuvo didelė problema, nes jau seniai yra suomių padalinys. Apie estus niekas nebešneka kaip apie atskirą valstybę ar atskirą tautą. Pamokų pasaulyje yra įvairių. Liūdnas Palestinos, Aliaskos, Indijos, kitų kolonijų likimas. Neieškokime atitikmenų Lietuvai pasaulyje. Lietuva yra vienintelė, o mes, lietuvių tauta, turime prigimtinę teisę gyventi savoje žemėje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2014-Geg-17 10:20

Plieskiasi medžiotojų ir žemės savininkų karai

Violeta LIUKAITIENĖ
up.lt
2014.05.15


Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus LR Medžioklės įstatymo pataisoms, privačios žemės sklypų savininkai, turintys medžiotojo bilietą ir kuriems konkrečiame medžioklės plote nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško arba žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo – medžiotojų kolektyvo nariais. Ši, atrodytų, teisinga nuostata jau įskėlė nesantaikos žiežirbų ne vieno medžiotojų kolektyvo ir žemės savininkų santykiuose.

Stojimo mokestis – 20 tūkstančių

Į „Ūkininko patarėjo“ redakciją kreipėsi daugiau kaip 100 ha žemės Vilkyškių seniūnijoje, Pagėgių savivaldybėje, Žukų medžiotojų būrelio plotuose turintis Teofilis Dargelis. Jis papasakojo, kad kartu su sūnumi Toniu (valdo skirtingus žemės plotus) buvo parašę pareiškimus tapti Žukų medžiotojų būrelio nariais, tačiau būrelis jų nenori priimti arba priima tik su nepagrįsto dydžio stojamuoju mokesčiu – 20 tūkstančių litų.
Iš tiesų, šių metų vasarį vykusiame šio būrelio visuotiniame medžiotojų susirinkime nutarta atidėti Tonio Dargelio priėmimą, bet suteikti išskirtines teises medžioti savo nuosavybės teise turimoje žemėje be mokesčio, o kitur – svečio teisėmis. O Teofilį Dargelį nutarta priimti į būrelį, bet tik tuomet, kai šis įvykdys būrelio vidaus taisyklėse numatytus reikalavimus, t.y. sumokės stojamąjį 20 tūkst. litų mokestį. Nurodytas motyvas – vyrai yra tos pačios šeimos nariai. Beje, būreliui jie pristatė ir VĮ „Registrų centro“ pažymas apie savo valdomas žemes.
Taigi Teofilis Dargelis piktinasi, kad Žukų būrelis nepaiso naujųjų Medžioklės įstatymo nuostatų. „Įsivaizduokite, dvidešimt tūkstančių litų, - stebisi T. Dargelis. – Tai labai dideli pinigai, manau, ne tik man, mano sūnui, bet ir daugumai medžiotojų.“
T. Dargelio pasipiktinimas greičiausiai yra pagrįstas, juk niekas nereglamentuoja, kokio dydžio stojamąjį mokestį būreliai gali nustatyti. Juolab jeigu jie nesuinteresuoti priimti naujų narių.

Nebuvo pavyzdingas medžiotojas?

Žukų medžiotojų būrelio buvęs pirmininkas Vaidas Bendaravičius (jis vadovavo būreliui, kai buvo svarstomas Dargelių klausimas) nenustebo dėl tokio skundo. Jis sutinka, kad žemės savininkus būreliai privalo priimti į narius, tačiau laikantis būrelio vidaus taisyklių. „Pagal mūsų taisykles, reikia mokėti stojamąjį mokestį, o pas mus jis nustatytas būtent tokio dydžio“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė V. Bendaravičius.
Pasak buvusio vadovo, tiek sūnui, tiek tėvui buvo siūloma medžioti svečio teisėmis, bet tėvas būtinai nori tapti būrelio nariu.
Žukų būrelio medžioklės plotai nedideli, medžiotojų – daug (arti keturiasdešimties). To paties būrelio narys jau yra ir Teofilio Dargelio anūkas. „Juk nebūtų problemos jam medžioti svečio teisėmis, išduotume medžioklės lapą. Žinoma, reikia, kad kartu eitų medžiotojas, tačiau su juo juk galėtų eiti anūkas, jeigu nenorėtų svetimo žmogaus“, - sakė V. Bendaravičius.
Buvęs pirmininkas prisiminė, kad Teofilis Dargelis prieš keliolika metų jau buvo jų būrelio narys, tačiau nemokėdavo mėnesinio nario mokesčio. O pagal vidaus taisykles, narys, kuris iki nurodytų terminų to mokesčio nesumoka, iš būrelio šalinamas. „Svarbiausia, jis net nenurodydavo motyvų, kodėl nemoka. Sakydavo, nemokėsiu ir viskas, - pasakojo buvęs pirmininkas. – Na, ne tik mano nuomone, šis žmogus yra labai konfliktiška asmenybė. Tačiau jeigu įvykdytų tai, kas priklauso, į būrelį priimtume.“

Nereikėtų veltis į konfliktus

Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas, prisidėjęs rengiant minėtas Medžioklės įstatymo pataisas, sako, kad reikėtų stengtis išvengti medžiotojų ir žemės savininkų konfliktų. „Jie niekam nenaudingi, - sakė E.Tijušas. – Reikia dažniau susėsti prie derybų stalo ir išsiaiškinti nesutarimus.“
Pasak šalies medžiotojų vadovo, 20 tūkstančių litų stojamasis mokestis yra kiek dirbtinis. „Negaliu pasakyti, kad tokio mokesčio nebūna, bet man atrodo, jog jis pernelyg išpūstas, - stebėjosi E. Tijušas. – Paprastai stojamasis mokestis svyruoja tarp kelių šimtų ir kelių tūkstančių litų. Dvi dešimtys – tai jau tikrai labai daug.“
Taip, pagal įstatymo nuostatas būreliai privalo priimti į narius žemės savininkus, tačiau pastarieji turi prisiimti visas to medžiotojų kolektyvo taisykles ir pareigas. Vadinasi, Žukų medžiotojų būrelis pagrįstai reikalauja stojamojo mokesčio. Tačiau jeigu bet kuris būrelis nustatys dar didesnį mokestį, ar realiai galima bus teigti, kad žemės savininkams įstatymas užtikrino teisę tapti jo nariu?

Panašią bylą teisme laimėjo

Tai ne vienintelis atvejis, kai susikerta medžiotojų ir žemės savininkų interesai. Štai visai neseniai Plungės r. apylinkės teismas išnagrinėjo plungiškio žemės savininko Mindaugo Bondauskio ieškinį Kulių medžiotojų būreliui ir jį patenkino.
M. Bondauskis nuo 2012 metų siekė tapti šio būrelio nariu, nes norėjo medžioti jam nuosavybės teise priklausančiuose plotuose (žemėje ir miške). Tačiau, kaip ir Žukų medžiotojų būrelyje, taip ir čia jam buvo siūloma medžioti svečio teisėmis. Tokia situacija tęsėsi iki šių metų pradžios, kol įsigaliojo naujosios Medžioklės įstatymo pataisos. Tad sausio 6 d. žmogus vėl parašė prašymą, įsitikinęs, kad šįkart jis nebus atmestas. Klydo – būrelio valdyba atmetė prašymą, nurodydama, kad jis neatitinka Kulių medžiotojų būrelio asmenų priėmimo į būrelio narius-kandidatus priėmimo tvarkos, kurioje numatyta, kad asmuo būrelio valdybai privalo pateikti sąžiningumo deklaraciją, kurioje patvirtina, kad nėra kitų medžioklės būrelių (klubų) steigėjas, dalyvis, narys, valdymo organo narys ir gauti trijų Kulių medžiotojų būrelio narių, turinčių ne mažesnį kaip trejų metų medžiotojo stažą, raštišką rekomendaciją.
M. Bondauskiui tokie reikalavimai pasirodė neteisėti. Paradoksali ir pati situacija – miško savininkas neįgijo teisės medžioti savo žemėse, nes tam prieštaravo Kulių medžiotojų būrelis.
Teismas pripažino neteisėtu trijų rekomendacijų reikalavimą kaip perteklinį bei reikalavimą nebūti kitų būrelių ar asociacijų nariu. Taip pat konstatavo, kad įstatymo pataisų paskirtis ir buvo lengvatos žemės savininkams patekti į medžiotojų būrelius, tad jas įstatais ar vadovų sprendimais gudriais būdais bandyti panaikinti yra neteisinga.
Taigi M. Bondauskio ieškinys patenkintas, tačiau kol kas neaišku, ar sprendimą medžiotojų būrelis skųs apeliacine tvarka. Laiko yra daug – teismas įpareigojo per 30 dienų žemės savininką priimti į narius, tačiau šis terminas skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, o tam reikia laukti dar 30 dienų.

Ragina nenusileisti medžiotojų būreliams

M. Bondauskis „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad ir jam buvo užsiminta apie 18 tūkst. litų dydžio stojamąjį mokestį. „Bet įstatyme apskritai apie tokį mokestį žemės savininkams net nekalbama, - sakė M. Bondauskis. – Ten nurodoma, kad savininkas privalo turėti medžiotojo bilietą, leidimą ginklui, nuosavybės teise priklausiančios ne mažiau kaip 100 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės dokumentus ir užtenka parašyti pareiškimą.“
M. Bondauskiui apskritai situacija atrodo mažų mažiausiai paradoksali: kažkas medžioja tavo žemėje, o tu pats negali. Tad kol bus priimtas į būrelį, jis laikinai uždraudė savo žemėse medžioti kitiems. Teismą laimėjęs plungiškis ragina ir kitus savininkus nenusileisti medžiotojams. „Tegu skundžia juos teismams arba bent jau savo regiono aplinkos apsaugos agentūroms, kad būrelis nesilaiko Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkto, nurodančio užtikrinti privačios žemės savininko teises, - patarė M. Bondauskis. – Jeigu jau yra įstatymas, jo reikia laikytis.“
Plungiškis pasakojo, kad kiti žemės savininkai, turintys panašių problemų, sužinoję apie jo laimėtą bylą, jam ėmė skambinti ir klausinėti apie ją. Matyt, ne vienas susidūrė su panašia problema ir žada ieškoti teisybės panašiu, teisminiu, keliu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2015-Kov-31 10:21

Kaip sutaikyti žemės savininkus ir žvejus

Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo skundą, kuriame ant paprasto, pageltusio sąsiuvinio lapo, senyvo žmogaus rašysena žmogus dėstė savo nuoskaudą ir prašė paaiškinti, kokie teisės aktai gina žemės ir vandens telkinių savininkų teises. Skundo turinio esmė tame, kad atėjus pavasariui, pėsti ir važiuoti prie vandens telkinių bandantys patekti žvejai, išmindo pievas, ganyklas, visureigiais išplaka ne tik kelius, bet kartais ir sodybų kiemus. Suprantamas šios žemės savininkų pasipiktinimas, kai negali žmogus paprastu automobiliu privažiuoti iki sodybos, kai randa gilias automobilio provėžas ant kiemo vejos, o ką bekalbėti apie pakrantėje paliktas šiukšles arba žvejų užimtą už savas lėšas įrengtą lieptą. Vienu žodžiu, asmuo, įsigijęs žemės vandens telkinio pakrantėje, įsigyja ir problemą. Tačiau tenka išklausyti ir kitą pusę. Šie irgi turi savų argumentų. Pavyzdžiui - privataus miško savininkas vykdė kirtimą. Išveždamas medieną taip suniokojo kažkada buvusį normalų miško kelią, kad ir su visureigiu nepravažiuosi. Arba susitarę keli savininkai ant bendro naudojimo kelio už kelių šimtų metrų nuo savų valdų pastatė rakinamą užtvarą. Žvejai, grybautojai ar poilsiautojai pradeda ieškoti apvažiavimų, važiuoja per pievas, ganyklas. Žmonės skundėsi, kad pravažiavę ženklą ,,Privati valda“ yra pradūrę automobilio padangas. Beje, apie šiuos ženklus. Taip įvairiai pateiktos informacijos, daugiau niekur nepamatysi – ant skardos gabalų, lentų, tvorų, kelio ženklų, tiesiog vinimis prikaltų prie medžių ir dar su grasinančiomis pasekmėmis, jei peržengsi šią ribą. Tokiu būdu pateikta informacija savininkams garbės tikrai nedaro, o kitus tik erzina. Taip ir vyksta neskelbtas, pilnas pykčio ir pagiežos karas. Dabar pažiūrėkime į šią problemą iš teisinės pusės. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje sakoma, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, o nuosavybė gali būti paimama tik įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktas žemės savininkus įpareigoja leisti kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus (teritorijas). Išlieka patekimo prie vandens telkinio problema - kaip patekti iki tos pakrantės apsaugos juostos. Nors pagal Kelių eismo taisykles draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, tačiau jei yra ši problema, ji nesuteikia teisės gadinti žolinę dangą ar miško paklotę važinėjant ne keliais.
Pakrantės apsaugos juosta prie kiekvieno vandens telkinio gali būti skirtinga. Ji nustatoma pagal Aplinkos ministro įsakymu patvirtintą paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą. Apsaugos juostos išorinė riba turi būti nutolusi nuo pakrantės šlaito, o kai pakrantės šlaito nėra, – nuo kranto linijos tokiu atstumu (atstumas matuojamas teritorijos projekcijoje): kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas iki 50– 5 m; kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas nuo 50 iki 100 – 10 m; kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio/polinkio kampas 100 ir didesnis – net 25 m. Apsaugos juostose, pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, draudžiama įrengti poilsiavietes (išskyrus paplūdimius), statyti autotransporto priemones, kūrenti laužus. Už šių pakrantės apsaugos reikalavimų nevykdymą LR ATPK 55 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė - paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimt aštuonių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų ir baudą pareigūnams – nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.
Žvejai mėgėjai skundžiasi, kad privačių vandens telkinių savininkai draudžia žvejoti nuosavybės teise priklausančiuose vandens telkiniuose. Ar teisėtas toks draudimas? Pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, o vadovaujantis Mėgėjų žvejybos įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, ,,Mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Šio įstatymo 11 straipsnio ,,Teisės į mėgėjų žvejybą suteikimas“ 1 punktas nurodo, kad ,,Teisę į mėgėjų žvejybą suteikia mėgėjų žvejybos leidimas”. Šiuo atveju vandens telkinio savininkas uždrausti mėgėjų žvejybą kaip ir neturi teisės, jei asmuo pas jį yra įsigijęs mėgėjų žvejybos leidimą, kuriuos savininkas privalo išduoti aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Aišku viena, kad vien teisinėmis priemonėmis iki smulkmenų kiekvienu atveju nusakyti vienų ir kitų teises ir pareigas yra neįmanoma. Reikalingas savitarpio supratimas, pagarba vieni kitiems. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai visų šių problemų neišspręs, kadangi ne viskas jų kompetencijoje. Dėl padarytos materialinės žalos sugadinus kelius, pievas ar pasėlius, siūlome civiline tvarka kreiptis į teismą, o dėl aplinkosauginių pažeidimų – gavę konkrečią informaciją tikrai sureaguosime.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2015-Bir-25 14:28

Pažeidei savininkų teises – nebemedžiosi!

forest.lt
2015-06-03



Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. paskelbė nutartį, pagal kurią žemės ir miškų savininkų teisių pažeidimai gali būti pripažinti teisiniu pagrindu naikinti medžiotojų būreliui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, - supažindina LMSA Valdybos narys advokatas Algimantas Šindeikis.

Nors Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. pakeitimas, kuriame numatyta imperatyvi pareiga medžiotojų būreliams priimti į savo medžiotojų kolektyvo narius žemės ūkio ir miško paskirties savininkus, kurie turi medžioklės plotų vienete ne mažiau kaip 100 ha nuosavybės teise priklausančios žemės ūkio ir miško paskirties nuosavybę, galioja tik antrus metus, bet LVAT jau paskelbė nutartį, kuria toks savininkų teisės pažeidimas yra pripažįstamas pagrindu medžiotojų būreliui panaikinti Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

Medžiotojų būreliui naikinant Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius yra aktualus ir Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas, kuriame nurodyta, kad juridinio asmens (inter alia Medžiotojų būrelio) kaip nusikalstamos veikos subjekto specifika, t.y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį vientisumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis (šiuo atveju medžiotojus), suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesams, kalte. Juridinio asmens (medžiotojų būrelio), kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens (medžiotojo), veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesams, nusikalstama veika.

Šiuo atveju medžiotojų būreliui taikyta jo teises iš esmės ribojanti poveikio priemonė – Leidimo panaikinimas, nėra turtinio pobūdžio sankcija – bauda, savo prigimtimi ir paskirtimi ji nėra panaši ir į kitas administracines nuobaudas: įspėjimą, daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimą, administracinį areštą, nušalinimą nuo darbo (pareigų) ar specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimą, kuriuo apskritai paneigiama konkretaus fizinio asmens galimybė panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant, to visiškai nesiejant su medžiojimui reikalingo medžioklės plotų vieneto suteikimu. Be to, medžiotojų būrelio narių teisės pažeidimai, užtraukę sankciją Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius panaikinimą nėra tapatus medžiotojų kolektyvo narių padarytiems pažeidimams, kadangi šiuo atveju būrelis nubaustas už bendro pobūdžio pareigos užtikrinti savo veikslo teisėtumą netinkamą vykdymą.


Medžiotojų būrelio atskirų narių administraciniai pažeidimai gali būti priskiriami juridiniam asmeniui – medžiotojų būreliui ir už individualius administracinius šiurkščius ir sistemingus medžioklės taisyklų pažeidimus gali būti naikinamas Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Leidimo medžiotojų būreliui naikinamas nėra traktuojamas kaip antra bausmė už tą patį nusižengimą, nes tai skirtingos atsakomybės rūšis ir jos gali būti taikomos kartu, t.y. nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t.y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

Teismas taip pat konstatavo, kad medžiotojų būrelis nepriimdamas miško savininko į medžiotojų būrelio kolektyvo narius, nesilaikė Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius 12 str. 1 dalies 7 punkto (ankstesnė Medžioklės įstatymo redakcija) reikalavimų. Leidimo 13 punkte yra numatyta medžioklės ploto naudotojo pareiga užtikrinti Medžioklės įstatymo 13 str. 1 dalyje įtvirtintą privačios žemės, miško ar vandens telkinio sklypų, įtrauktų į medžioklės plotų vienetą, savininkų teisę. Medžioklės įstatymo 13 str. 1 d. numatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, kuris turi medžiotojo bilietą ir kuriam konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 100 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės, turi teisę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu, prisiimdamas visas medžiotojų įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas privalo priimti į medžiotojų kolektyvą narius per 30 dienų nuo jų prašymo pateikimo dienos. Todėl teismas konstatavo, kad toks savininkų teisių pažeidimas kartu su kitais sistemingais ir šiurkščiais pažeidimais yra pagrindas panaikinti medžiotojų būreliui Leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2017-Sau-17 07:04

Medžiotojų atstovai nieko negirdėjo apie Gretos Kildišienės rengiamas Medžioklės įstatymo pataisas


LAURYNA VIRELIŪNAITĖ
Šaltinis: 15min
2017.01.17


„Valstiečių“ viršūnė žiniasklaidos pranešimus apie nuslėptus parlamentarės Gretos Kildišienės gyvenimo faktus aiškina suinteresuotų grupių susidorojimu, nes „valstietė“ ketina pajudinti medžiotojų interesus. Tuo metu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas 15min teigė nieko negirdėję apie G.Kildišienės rengiamas Medžioklės įstatymo pataisas, nors anksčiau apie reguliavimo pasikeitimus su medžiotojais būdavo kalbamasi.
Į skandalą dėl, kaip pati teigia, artimo giminaičio iš bendrovės „Agrokoncernas“ išperkamosios nuomos būdu pirkto automobilio bei neteisingai biografijoje nurodytos informacijos apie studijas įklimpusi „valstietė“ Greta Kildišienė antradienį žada pristatyti Medžioklės įstatymo pataisas, kurios, anot Ramūno Karbauskio, ir lėmė, kad žiniasklaida esą ėmė ieškoti priekabių prie Seimo narės. „Bus siekiama, kad žemės savininkai tai pat turėtų teisę į medžioklės plotus, bus siekiama sunorminti tai, ko nepavyko tuos 26 metus sunorminti. Dabar žemės savininkai neturi jokių teisių, dabar viską turi tik būreliai ir aš jums tą faktą bandau pasakyti, kad šiuo atveju mes iki pirmadienio, antradienio pabandysime pavardėmis surinkti ir parodyti, kaip viskas susiję. Kaip tie žmonės, kurie Anykščių rajone medžiotojų būreliams priklauso, susiję su tais žmonėmis, kurie minimi šiame straipsnyje. Tai užsakytas, tendencingas straipsnis, siekiant sumenkinti Seimo narę, kuri pajudino labai svarbų klausimą“, – BNS šeštadienį tikino R.Karbauskis. „Šis dalykas, mano įsitikinimu, susijęs su bandymu sustabdyti Seimo narę, sustabdyti tą procesą, kuris Lietuvoje sukels labai dideles bangas“, – kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis. Jis leido suprasti, kad tai gali būti iš partijos pašalintų Gemos Umbrasienės ir Manto Leliuko kerštas, ir ne tik jų, bet su jais susijusių žmonių, kurie priklauso Anykščių rajono medžiotojų būreliams. Esą juose daug advokatų iš Panevėžio. Tačiau pati G.Kildišienė pirmadienį 15min atsisakė pasakyti, ką konkrečiai siūlo keisti Medžioklės įstatyme. Į visus 15min klausimus parlamentarė atsakinėjo kartodama tą patį: antradienį įvyks spaudos konferencija, kurioje bus atsakyta į daugelį klausimų.R.Karbauskis minėjo, kad daugiau apie tai gali papasakoti Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Pataisų idėja gimė po apsilankymo Anykščiuose

K.Mažeika 15min pasakojo, kad mintis patobulinti Medžioklės įstatymą kilo po pernai gruodžio pradžioje įvykusios diskusijos Anykščiuose, į kurią jį pasikvietė G.Kildišienė. Anykščių rajono medžiotojus jau kelerius metus drasko nesutarimai. Apie juos kartais parašo rajono spauda. K.Mažeika 15min sakė, kad vietos medžiotojų būrelis naudoja 14 ha plotą. Keli vietos ūkininkai norėjo suformuoti savo turimoje žemėje atskirą medžioklės plotą ir jame medžioti patys, tačiau tam jų žemės nepakanka, nes pagal Medžioklės įstatymą toks plotas negali būti mažesnis kaip 1 tūkst. ha. Pasak parlamentaro, nesuformavę medžioklės ploto ūkininkai uždraudė kitiems medžioti savo žemėje, todėl ten dabar – didžiausias Lietuvoje afrikinio kiaulių maro židinys. Pagal dabartinį įstatymą, privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą, turi teisę nustatyta tvarka savo žemėje medžioti tik susitaręs su medžioklės plotų naudotojais – su medžiotojų būreliais. K.Mažeikos teigimu, Medžioklės įstatymu bus siekiama leisti sudaryti medžioklės plotą iš mažesnių plotų nei 1 tūkst. ha. „Įstatymo rėmuose galime padėti ūkininkams išspręsti tą problemą“, – teigė jis.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas pabrėžė, kad su panašiomis problemomis susiduria ir kitų rajonų ūkininkai, kurie kenčia nuo medžiotojams palankaus reguliavimo. „Matyti, kad medžiotojai naudojasi įstatymo viršenybe ir jie nenori spręsti tos problemos“, – sakė jis.
„Aš nesu tikras dėl to (kad G.Kildišienę purtantis skandalas – medžiotojų užsakymas, – aut. past.), bet aš kalbu apie pačios problemos esmę ir jos dydį, nes tai susiję su tikrai dideliais pinigais. Jeigu medžiotojai organizuoja medžiokles ir savaitgalį tai kainuoja po kelis šimtus eurų vienam asmeniui ir susirenka dešimtys medžiotojų... Neaišku, kokios buhalterijos vyksta, pažiūrėkit, skelbimuose kiek internete yra parduodama žvėrienos, konservai visa kita ir kiek medžiotojai sumoka už tuos medžioklės plotus. Suvedus taškus išeina, kad tai yra dar viena šešėlinio verslo sritis daug kur. Nesakau, kad visur Lietuvoje“, – teigė komiteto vadovas. K.Mažeika sakė, kad medžiotojų atstovams buvo nusiųstas raštas apie planuojamus pokyčius, kad būtų pradėtas dialogas. „Galim jiems pasakyti, kad planuojame tikrai rimtus pokyčius ir jeigu jie nesusitaria gražiuoju, tai bus jiems nuo to tik blogiau“, – sakė jis. K.Mažeika tvirtino, kad su medžiotojų atstovais yra kalbėta, kad pokyčiai būtini, tačiau šie pokyčiams priešinasi.

Medžiotojai apie pataisas negirdėjo

Tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei E.Tijušas pirmadienį 15min teigė tik iš žiniasklaidos sužinojęs, kad rengiami kažkokie Medžioklės įstatymo pakeitimai.
„Tikrai – tik tiek pat (žinome – aut.) kaip ir jūs. Procedūros paprastai būdavo tokios, kad neapeinami esame, kai planuojama kažkas keisti Medžioklės įstatyme – buvo visada klausiama mūsų nuomonės. Šiaip ar taip esame didžiausia medžiotojus vienijanti organizacija Lietuvoje“, – gūžčiojo pečiais jis. E.Tijušo teigimu, prieš kurį laiką buvo metinis draugijos susirinkimas, į kurį pakviestas K.Mažeika yra užsiminęs, kad yra taisytinų dalykų. Bet kad jau yra kažkokie konkretūs ketinimai arba net parengti projektai keisti medžioklės įstatymą, tikrai nesame nieko girdėję. „Daugiau ėjo kalba apie mokesčius, tačiau jie su Medžioklės įstatymu nesusiję. Bet kad jau yra kažkokie konkretūs ketinimai arba net parengti projektai keisti medžioklės įstatymą, tikrai nesame nieko girdėję“, – pabrėžė jis. Paklaustas, kaip reaguoja į R.Karbauskio versiją, kad puolimą prieš G.Kildišienę galėjo surengti medžiotojai, pašnekovas sakė kategoriškai atsiribojantis nuo tokių dalykų: „Mes negalime atsakyti už kiekvieną mūsų narį, kurių yra gerokai per 20 tūkst., bet draugijos pozicija tokia, kad į politikavimą mes nelendame. (...) Politikavimas nėra mūsų užsiėmimas, pagrindinė mūsų funkcija – atstovauti mūsų narių interesams – nieko daugiau. Taip kad tie kaltinimai kažkokiais sąmokslais neturi jokio pagrindo.“ E.Tijušas pabrėžė, kad dabartinis Medžioklės įstatymas taip apibrėžia žemės savininkų teises: jie turi absoliučią teisę uždrausti medžioti savo plotuose, turi absoliučią teisę reikalauti atlyginti žalą, kurią padarė kanopiniai žvėrys, bebrai ir vilkai. Įstatymas taip pat numato, kad jeigu asmuo turi didesnį nei 100 ha plotą ir teisę medžioti, jis be išlygų turi teisę tapti teritorijos medžiotojų būrelio nariu ir su jais kartu medžioti.

Medžioklės įstatymas labiausiai domino B.Bradauską

Praėjusioje kadencijoje socialdemokratas, medžiotojas Bronius Bradauskas ne kartą bandė keisti Medžioklės įstatymą – jis net kelis kartus buvo registravęs pataisas, kurios leistų medžioklėje naudoti naktinio matymo prietaisus, tačiau Seimas tam nepritarė. B.Bradauskas su kitu socialdemokratu Andriumi Palioniu taip pat bandė įteisinti tvarką, kad užkrečiamų ligų pavojaus atveju privačiame sklype, neperduotame medžiotojų būreliui, gyvūnų gausą reguliuoja nebe žemės sklypo savininkas, bet ten medžiojantis būrelis. Tačiau ši pataisa taip pat nebuvo priimta.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2017-Sau-17 07:50

mezgime.jpg
:D Labai taikliai pasakyta :good:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2017-Kov-24 21:17

Kaip nekeista, pasirodo per paskutinius kelis metus, klubo teritorijoje, atsirado net apie 15 žemės savininlkų - medžiotojų, valdančių nuo 20 ir daugiau ha, kurie anksčiau buvo čiut ne "veganai - žalieji" ir smerkę medžioklę, patapo medžiotojais :shock:
Vienas iš jų miške turi ale " poilsio bazę", kur pamatęs mus koneveikdavo už vaikščiojimą ir medžiojimą po jo mišką, o dabar tik pyst ir ... Medžiotojas patapo :P

Nežinau kuo čia baigsis ši "reforma" , bet kandidatų "turime sočiai... Manau ir finingėlių, jei jie pretenduos į klubo narius, surinksime sočiai :ROFL:

Kas kol kas manau gerai tai, kad visų valdoma "nuosava - nupirkta" žemė yra gan toli viena nuo kitos, kad suformuoti atskirą medžioklės plotų vienetą :twisted:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2017-Kov-25 18:32

Žiūriu p. Mažeika kol kas tikrai nėra populiarus ... Būrelyje jo 44 medžiotojai, o fakjuboke tik 40 :ROFL:

mazeika.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 7 ir 0 svečių