Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Kov-01 00:01

Papasakosiu apie konferenciją ir padiskutuosime apie "prigimtinę" teisę būti savininku :twisted:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Kov-01 08:07

Truputis info apie konferenciją

Medžioklė - tema, nepaliekanti abejingų
2013-02-28
forest.lt


Lietuvos žemės savininkų sąjunga kartu su Lietuvos miško savininkų asociacija 2013-02-28 (ketvirtadienį) surengė konferenciją „Medžioklės aktualijos Lietuvoje ir medžioklės tradicijos Europos valstybėse“. Diskutuota apie santykius tarp medžiotojų būrelių ir žemės savininkų, aptartos su medžioklės plotais susijusios problemos ir žemės savininkų teisių ribojimo klausimai, bei kitos aktualios temos.

Konferencijos organizatoriai sukvietė vienoje salėje apie 100 dalyvių: Lietuvos miškų ir žemės savininkus, ūkininkus, mokslininkus ir žiniasklaidos atstovus, teisės žinovus ir politikus bei medžiotojus, kviesdami aktyviai dalyvauti ir pasinaudoti galimybe išsakyti savo poziciją, diskutuoti ir bendrai ieškoti problemų sprendimo būdų
Konferencijoje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) nariai darbiečiai Raimundas Paliukas bei Darius Ulickas, parlamentinės Lietuvos Liberalų Sąjūdžio partijos frakcijos seniūnas Gintaras Steponavičius, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojas Gintaras Saldžiūnas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos Miškininkystės reikalų komiteto pirmininkas Albinas Morkūnas, Seimo AAK biuro vedėjas Danius Lygis ir šio komiteto patarėja Jolita Jakučionytė ir kiti atsakingi pareigūnai bei medžioklės klausimais besidomintys politikai, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

iIY57RYJM.jpg

Pilna salė konferencijos dalyvių iš visos Lietuvos prigužėjo gerokai prieš prasidedant renginiui.

LR Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius L.Budrys (centre) ir po jo kalbėjęs LMSA Valdybos narys, Medžioklės reikalų komiteto pirmininkasK.Tubis buvo išklausyti su dideliu dėmesiu.
Šiltai konferencijos dalyvių sutiktas nuosekliai atstovaujančios privačios nuosavybės teises parlamentinės Lietuvos Liberalų Sąjūdžio frakcijos seniūnas G.Steponavičius

Konferencijoje kalbėta, kad didžiojoje daugumoje demokratinių Europos Sąjungos valstybių, į kurias lygiuojasi Lietuva, suteikimas teisės naudoti privačią teritoriją laukinių gyvūnų medžioklei yra neatsiejama žemės/miško nuosavybės teisių dalis. Pranešimą tema"Kaip atstatyti antikonstituciškai paneigtą žemės ir/ar miško sąvininko prigimtinę teisę medžioti: konstitucinio balanso paieška" padarė konstitucinės teisės ekspertas dr. Algimantas Šindeikis. Pagal ES teisę, medžioklės teisė įvardijama, kaip išvestinė teisė pirminės, konstitucinės žemės nuosavybės teisės atžvilgiu, tą savo 2005-05-13 nutarimo konstatuojamoje dalyje pabrėžė ir Medžioklės įstatymo konstitucingumą nagrinėjęs LR Konstitucinis teismas.

LR Seimo 2002 05 23 d. priimtas Medžioklės įstatymas pažeidė Konstitucijoje įteisintą nuosavybės neliečiamumo principą ir miško bei žemės savininkų teises; Medžioklės įstatymą keliskart vetavo LR Prezidentas, įstatymo 7, 8, 11, 13 ir 22 straipsnių neatitikimą LR Konstitucijai nustatė LR Konstitucinis teismas, Konstatuojamoje LR Konstitucinio teismo 2005-05-13 sprendimo dalyje yra nurodoma ir daugiau galimų Medžioklės įstatymo prieštaravimų LR Konstitucijai. Laikome absoliučiai nepriimtina praktika valstybės teisėkūros praktikoje, kuomet jau 8 metai nevykdoma LR Konstitucinio Teismo nutartis.

Pranešimą tema "Medžioklės plotai ir su jais susijusios problemos: santykiai tarp žemės savininkų ir medžiotojų būrelių narių" padarė Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos poziciją medžioklės klausimais pristatė LŽSS Šiaulių skyr. Tarybos pirmininkas Evaldas Danilovas

LR Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys kalbėjo tema "Principinės medžioklės nuostatos Lietuvoje"

Lietuvos miško savininkų asociacijos Valdybos narys, Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Tubis padarė pranešimą tema "Medžioklės Lietuvoje teisinis reglamentavimas, principai, teisės normų konkurencija"

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas ir LMŽD biologė Vitalija Zeleniūtė pristatė pranešimą tema "Teisinio medžioklės reguliavimo Lietuvoje raida ir poveikis medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms"
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Kov-01 11:49

Gerai pasiskaitykite šį "dokument1" ir suprasite viso šito hajaus ęsmę

SWScan01440.pdf
(1.03 MiB) Atsisiųsta 82 kartus(ų)
SWScan01441.pdf
(1.05 MiB) Atsisiųsta 63 kartus(ų)
SWScan01442.pdf
(1.07 MiB) Atsisiųsta 53 kartus(ų)
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Kov-01 12:13

Žemės ir miškų savininkai nori griebtis ginklų

Inga Labutytė, GRYNAS.lt
2013 m. kovo 1 d.


„Atvažiuoja iš miestų, laukus, pasėlius išvažinėja savo džipais, o kad leistų kartu medžioti – nė girdėt nenori!“ „Noriu uždrausti savo žemėse medžioti tam būreliui, kuris dabar medžioja. Nes bardakas. Noriu leisti medžioti normaliam būreliui. Ką daryti?“ - tokie pasisakymai iš plotų, kuriuose medžiojama, savininkų pusės skambėjo ketvirtadienį vykusioje konferencijoje „Medžioklės aktualijos Lietuvoje ir medžioklės tradicijos Europos valstybėse“.

Konferencijos tikslas iš tiesų buvo susodinti vienoje salėje Lietuvos miškų ir žemės plotų savininkus bei medžiotojus, kad būtų išspręstas įsisenėjęs jų tarpusavio konfliktas. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus miško ar žemės savininkai turi susitarti su jų plotuose medžiojančiu medžioklės būreliu, kad patys galėtų medžioti. O patys medžiotojai neturi atsiklausti, ar gali medžioti savininko plotuose.
Dažniausiai būreliai nenoriai įsileidžia naujus narius, tad savininkai negali reguliuoti laukinių gyvūnų populiacijos savo žemėse.

Sieks, kad leidimai medžioti nebūtų automatiškai pratęsiami dešimtmečiui

Medžiotojai su žemės savininku retai varginasi diskutuoti, kada geriau medžioti, kur neberti pašarų (nes atbėgę ėsti žvėrys nuniokoja pasėlius), kur statyti medžioklės bokštelius.
Dauguma konferencijoje kalbėjusių pranešėjų pabrėžė, kad dabar medžioklės įstatyme galioja antikonstitucinė nuostata, nes miško savininkas negali nuspręsti, kas ir kada gali medžioti jo plotuose, taip pat negali pats juose medžioti (net jei turi medžiotojo bilietą), nepritarus būreliui.
Savininkai konferencijos pabaigoje pasirašė rezoliuciją, kuri bus įteikta Prezidentei, Seimo nariams, Aplinkos ministerijai ir Vyriausybei. Joje išreikšta pozicija, jog miško ir žemės savininkai nepritaria šiuo metu galiojančiai medžioklės plotų naudojimo teisių suteikimo tvarkai.
Žemės ir miško savininkai nesidžiaugia, jog nuo šių metų kovo mėnesio leidimai medžiotojams naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienetuose bus automatiškai pratęsti dar dešimčiai metų. Konferencijoje jie vieningai nusprendė – užteks ir metų.
„Nusprendėme, kad šios sutartys būtų pratęstos ne ilgiau, kaip metams. Per tą laiką būtų išspręsta dėl tų Konstitucijai prieštaraujančių medžioklės įstatymo nuostatų. Norime sustabdyti tą automatinį pratęsimą dešimtmečiui ir skirti vienerių metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį Seimas būtų įpareigotas peržiūrėti tą įstatymą. Antras akcentas – kad žemės savininkų sutartys būtų pripažįstamos. Nes dabar žemės savininkai-medžiotojai tarpusavyje sudaro sutartis, norėdami formuoti individualų medžioklės ploto vienetą, bet jie nėra registruojami, neva tos sutartys negalioja“, - apie pagrindinius rezoliucijos akcentus kalbėjo A. Gaižutis.

„Geriečiai“ medžiotojai prieš „šlėktas“?

Apie įstatymo neatitikimą Konstitucijai konferencijoje kalbėjęs žurnalistas, publicistas dr. Algimantas Šindeikis teigė, jog miško ir žemės savininkai iš tiesų šiandien gyvena suvaržytomis teisėmis.
„Kaip buvo kuriamas tas medžioklės įstatymas? Kalbėsiu tiesiai šviesiai, nes buvau toje darbo grupėje ir mačiau, kaip jis buvo kuriamas. Ir „stumiamas“. Jis buvo toks postsovietinis. Tarsi santykiai buvo pasikeitę, tačiau medžioklės ūkyje buvo siekiama išlaikyti seną tarybinę tvarką. Tai yra, kad būreliai ir toliau naudojasi medžioklės plotais, tik surašomas naujas įstatymas. Tiems, kas medžioja daug metų, pakankamai aišku, kad tai yra tie patys tarybiniai būreliai, persivadinę asociacijomis, bet gavo tuos pačius medžioklės plotus, be ypatingų naujų įsipareigojimų ir teisių“, - dėstė A. Šindeikis.
Jis priminė, jog dabar galiojantį medžioklės įstatymą įvairios darbo grupės ir suinteresuoti žmonės bando pakeisti jau gerą dešimtmetį. Kodėl reikia jį keisti?
A. Šindeikis kalbėjo apie tai, kuo piktinasi miškų ir žemių savininkai – prigimtinės žmogaus teisės šioje situacijoje yra varžomos.
„Kalbama, kad medžiotojai yra tie gerieji žmonės, kurie rūpinasi gamta, o savininkai – tai tie „niekšeliai“, supraskite – šlėktos, kurie tenorėtų visus žvėris paimti ir iššaudyti“, - ironizavo A. Šindeikis.

Vokietijoje savininkams leidžiama medžioti

Žmonių, kurie šiandien Lietuvoje turi žemės ar miško lopinėlį skaičius artėja prie milijono. Tačiau jų teisė į medžioklę pažeidžiama.
„Medžioklės įstatymu miško ar žemės savininko teisė medžioti yra visiškai paneigta. Įstatyme yra įrašyta: miško savininkas turi susitarti su medžiotojų būreliu. Palaukite – kas su kuo turi tartis? Ar savininkas su medžiotojais, ar medžiotojai su savininku, kurio miške ar žemėje jie medžioja? Tai jeigu norime pusiausvyros, tai gal nustatykime abipuses teises ir pareigas? Dėl to ir manau, kad įstatymas vis dar įtvirtina tą sovietinį požiūrį: „savininkas yra niekas“, - savo požiūrį argumentavo A. Šindeikis, prisipažinęs, kad pats yra ir žemės savininkas, ir medžiotojas.
Pranešėjas pateikė citatą iš Vokietijos medžioklės įstatymo: „Medžioklės teisė priklauso žemės savininkui. Ji neatsiejama nuo žemės nuosavybės.“
„Kas gali argumentuoti, kad į žvėris, kurie gimsta miško savininko žemėje, maitinasi ir miršta joje, daugiau teisių turi kažkoks neaiškus darinys – tarybinis būrelis, nei tos žemės savininkas?“, - retoriškai klausė A. Šindeikis.
Jis netrukus pabrėžė, kad Vokietijos įstatymai taip pat neleidžia ūkininkui griebti šautuvą ir išeiti į laukus medžioti – ši jo teisė taip pat yra reglamentuojama daugeliu taisyklių ir reikalavimų.
Be to, dėl medžiotojų mokamų mokesčių formuojasi kitas paradoksas – mokesčius jie sumoka valstybei, o naudojasi privačia nuosavybe.
A. Šindeikis kalbėjo, jog greičiausiai reikėtų visiškai naujo medžioklės įstatymo, kuris būtų panašesnis į minėtą Vokietijos modelį. Vyras pridūrė, jog jis nesitiki, kad šis ar dar kitas parlamentas jį priims.
Tačiau jis pabrėžė, kad savininkų teisės negali būti skirtingai traktuojamos Lietuvoje ir Vokietijoje.

Hektaro savininkas per teismus iškovojo teisę medžioti

Lietuvoje buvo spręsta vienintelė byla tarp žemės savininko ir medžiotojų būrelio.
Šis žemės savininkas turėjo vos 1,26 hektaro žemės, tačiau pareikalavo iš medžioklės būrelio visiškos teisės medžioti: medžioklės lapų, visų licencijų, norėjo dalyvauti visose kolektyvinėse medžioklėse.
Būrelis, žinoma, su tuo nesutiko. Pagal Vokietijos konstitucinę teisę, savininkas buvo teisus.
Keli skirtingi Panevėžio rajono teismai išaiškino, jog savininkas gali medžioti su būreliu, vis dėlto, su tam tikrais apribojimais.
Lietuvos miškų savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis teigė, jog savininkai šiuo metu turi lygiai 0 teisių. Net jei jie yra ir savininkai, ir medžiotojai, jie turi prašyti būrelio leidimo medžioti.
„Turime ne priešintis, ne spjaudytis, ne kaltinti vieni kitų, bet įtvirtinti nuostatas, kad tie, kurie turi žemės ar miško savininko teises galėtų dalyvauti sprendimų priėmime sprendžiant, kas gali ir turi teisę medžioti. Mūsų asociacija visuomet teigė, jog medžioklė yra reikalinga“, - bandė rasti kompromisą A. Gaižutis.

Nerimavo, jog savininkai dalinsis Lietuvos žvėris

Vis dėlto Aplinkos ministerijai atstovavęs Laimutis Budrys nerimavo, kad suteikus savininkams jų prašomą teisę medžioti, nukentės Lietuvos gyvūnijos ištekliai.
„Nenorėčiau daryti eksperimentų su Lietuvos gyvąja gamta. Eksperimentai atliekami laboratorijoje su gyvūnėliais. Mes kalbame apie laukinę gyvūniją – laisvėje ir nelaisvėje gyvenančių gyvūnų visumą. Pas mus, kaip nedaugelyje šalių yra priimta nuostata, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Tai kartu reiškia – visiems Lietuvos piliečiams, - kalbėjo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. - Neskirstykime – medžiotojai ir savininkai, gerieji ir blogieji. Visi vienaip ar kitaip yra savininkai.
Gyvūnai vienose žemėse maitinasi, kitose ilsisi, trečiose – veisiasi. Dauguma gyvūnų, gyvenančių miške, minta žemės ūkio pasėliais. Tuomet jau tampa neaišku, kiek tas gyvūnas pasinaudoja miško savininko gėrybėmis ir kiek – ūkininko gėrybėmis. Ir tada turime spręsti, kiek tas pats žvėrelis procentais priklauso žemės savininkui ar miško savininkui? Tuomet išeina stirnos ar briedžio „ketvirčiavimas“. Būtent todėl valstybė nustato tokį teisinį reguliavimą: naudoti gyvūnijos išteklius teisę turi kiekvienas Lietuvos pilietis. O toliau yra nustatyta, kas gali tapti medžiotoju.“
L. Budrys pabrėžė, kad pagal naująjį medžioklės įstatymo projektą savininkas galės uždrausti medžioti savo žemėse, tačiau tuomet negalės pretenduoti į gyvūnijos padarytos žalos atlyginimą.
Pagal naująjį įstatymą, savininkas sudarys rašytinį susitarimą su medžioklės plotų naudotojais. Taip pat Aplinkos ministerijos atstovas pripažino, jog žemės savininkas turi turėti teisę medžioti.
Naujasis medžioklės įstatymas Lietuvos respublikos Seime greičiausiai bus svarstomas pavasario sesijoje. Miško ir žemės savininkai tikisi, jog bus atsižvelgta ir į šioje konferencijoje pasirašytos rezoliucijos nuostatas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Kov-01 12:44

Pagaliau ši konferencija parodė tikruosius "pseudo dievų" tikslus - bet kokia kaina sudaryti sąlygas "saviems" - noras iš 100 ha išspausti viskas kas galima (daryti komercines medžiokles). Gerai Petras ir pasakė - jums briedžių , elnių, šernų komercinė medžioklė, o mums jūsų plotuose teks rūpintis meldinėmis nendrinukėmis, pelėdomis, kurapkomis, baliniais vėžliais ir pan. :cool:
Žodžiu jums dievams Višūnėlės, o likusiems "valkatoms" (neasocijuotiems, laisviems medžiotojams) kaip išsireiškė vienas pseudodievų) ir kitiems bežemiams medžiotojams - šaknelės.
Kažkodėl bangas kelia tik saujalė žemvaldžių, kurių vienintelis dievas - litas (euras) , visi kiti sėkmingai medžioja SAVO žemėse :pardon:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Kov-06 06:45

dr.R.Valiulis. Medžioklės teisinio reguliavimo Lietuvoje paradoksai kitų ES šalių teisės aktų bei ES teisės kontekste.

2013-03-03
forest.lt

Per pastaruosius kelis metus Privačių medžioklės plotų savininkų asociacijos (PMPSA) pavedimu teko dalyvauti daugelyje tarptautinių seminarų ir konferencijų, kuriose buvo nagrinėjamos su medžioklės teise susijusios temos, o taip pat alternatyvaus žemdirbystei kaimo turizmo ar privataus medžioklės verslo vystymo galimybės ES šalyse Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Suomijoje ir Estijoje,- pasakoja PMPSA pirmininkas dr.Rimvydas Valiulis.

Ypač vertinga konferencija Lietuvos žemės savininkų sąjungos ir Lietuvos miško savininkų asociacijos iniciatyva vyko š.m. vasario 28 d. Vilniuje tema „Medžioklės aktualijos Lietuvoje ir medžioklės tradicijos Europos valstybėse“, pritraukusi didelį būrį žemių ir miškų savininkų iš visų Lietuvos regionų, o taip medžioklės temomis rašančių žiniasklaidos atstovų (pvz. iš „Ūkininko patarėjo“), medžiotojų asociacijų atstovų ir politikų. Kadangi tinklapyje www.lietuvosmiskai.lt konferencijos eiga nušviečiama išsamiai ir objektyviai, čia pamėginsiu pasidalinti savo kai kuriais pastebėjimais bei pakomentuosiu labiausiai įstrigusius konferencijos pranešėjų bei pasisakiusiųjų teiginius.

Neabejotina konferencijos sėkme laikyčiau žurnalisto ,konstitucinės teisės specialisto dr. Algimanto Šindeikio pranešimą apie konstitucinio balanso paiešką atstatant antikonstituciškai paneigtą žemės ir miško savininko prigimtinę teisę medžioti savo žemėje. Pranešėjas davė išsamią analizę, kaip ir kodėl 2002m. Medžioklės įstatymu buvo paneigta žemės savininko konstitucinė teisė į disponavimą savo privačia nuosavybe – žeme ar mišku, po Medžioklės įstatymo priėmimo be savininko valios, dažnai jam ir nežinant, įtrauktos į svetimų, dažniausiai iš miestų atvykstančių medžiotojų būrelių ar klubu medžioklės plotus.

Kadangi kartu su A. Šindeikiu man taip pat teko dalyvauti Seimo komisijos parengti Medžioklės įstatymo pakeitimo projektą 2005 -2006 m. darbe, nes Prezidentas V.Adamkus tuomet buvo jau antrą kartą vetavęs „naują“ įstatymo projektą, puikiai mačiau, kad tas Medžioklės įstatymas turėjo apginti buvusių tarybinių medžiotojų būrelių, persikrikštijusių į gražius pavadinimus turinčius klubus ar asociacijas, sovietmečiu turėtus medžioklės plotus, tarsi nacionalizuotos žemės gražinimo tikriesiems savininkams Lietuvoje procesas neartėtų prie pabaigos. Visi PMPSA narių pasiūlymai, visi žemės savininkų A.Mickūno, L.Naudužo, A.Garšvos, V.Stepšio pasiūlymai, visi LMSA pasiūlymai, netgi teisininko A.Šindeikio, Seimo narių G.Steponavičiaus, K.Starkevičiaus naujo įstatymo projektai buvo automatiškai atmetami komisijos daugumos (joje dominavo LMŽD nariai) balsais.

Medžioklės įstatymas iš esmės įtvirtino sovietmečiu įkurtų medžiotojų būrelių plotų tęstinumą, aišku, nomenklatūriniai būreliai vėl gavo teisę naudotis tais savo anksčiau turėtais žvėrių gausa bei įvairove pasižyminčiais buvusiais CK, Ministrų Tarybos ar rajonų partsekretorių plotais, vėliau vadintais „prezidentiniais‘, „reprezentacinei medžioklei skirtais plotais“ ar pan., nors tų plotų žemės nuosavybės teisę turėjo tikrieji savininkai, kurie norėjo turėti realią įtaką medžioklių procesams, vykstantiems jų nuosavybėje. Įstatymas faktiškai įtvirtino sovietmečio būrelių pramogas medžioklėje, nes būrelių pareigos buvo numatytos tik deklaratyvios. Taigi, tais metais naujas įstatymo projektas Seime taip ir nebuvo priimtas, kaip ir 2008 m. Seimo sesijos paskutinę darbo dieną.

Dabar gi vėl stumiamas tas pats buv. Seimo nario J.Jaruševičiaus 2008-05-27 teiktas įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projektas XP- 3116, kuriame detaliau mėginama aptarti tik vieną visiškai nereikšmingą mechanizmą, kokiu būdu savininkas gali uždrausti medžioti jo žemėje svetimiems. Ne ši įstatymo vieta yra svarbiausia teisinė problema, kurią ginčija savininkai, ne tam reikia skirti net kelis įstatymo straipsnius. Šis supelijęs įstatymo projektas – naujas beviltiškas bandymas „pataisyti socializmą“, kaip vaizdžiai konferencijoje pasisakė gerb. A. Šindeikis.

Štai, 1925 m. Lietuvos Medžioklės įstatymas teturėjo 27 vieno sakinio punktus, išdėstytus 4 lapuose, bet jame trumpai ir aiškiai buvo aprašytos žemės plotų savininkų teisės ( tik jie turėjo medžioklės teisę, kurią galėjo perleisti kitiems) ir nuobaudos už įstatymo pažeidimus. Vokietijos Medžioklės įstatymas ( Bundesjagdgesetz ) taip pat gana trumpas, o jo pagrindinis 3 str. teigia, kad „Medžioklės teisė priklauso savininkui. Ji neatsiejama nuo žemės nuosavybės .Ji negali būti įrodyta, kaip atskira daiktinė teisė“. Mes, Lietuvos piliečiai, žemių ir miškų savininkai, taip pat pageidaujame, kad mūsų įstatyme mūsų konstitucinė nuosavybės teisė nebūtų paneigiama ar suvaržoma, o teisė į medžioklę (tuo labiau mūsų žemėje) būtų siejama su nuosavybės teise.

Todėl labai keistai nuskambėjo LMŽD atstovo (einančio šios organizacijos pirmininko pareigas?) Eugenijaus Tijušo pasisakymas konferencijoje, kad veltui gerb.A. Šindeikis savo teiginiuose apie mūsų įstatymo antikonstitucingumą remiasi Vokietijos Medžioklės įstatymo straipsniais, nes, anot E. Tijušo, patys vokiečiai nėra patenkinti jų medžioklių teisiniu reglamentavimu, nes įstatymas sukelia daug problemų visuomenėje.

Kadangi 2009 m. dalyvavau Taline tarptautinėje konferencijoje „Viešosios politikos sprendimai medžioklės srityje Rytų ir Centrinės Europos šalyse“, tarp kurios pranešėjų buvo profesorius Sven Herzog iš Vokietijos, Drezdeno Technikos Universiteto (su juo teko susitikti ir 2012 m. Vokietijoje), žinau, kad Europos šalių piliečiams nesuprantami lietuviškos medžioklės ypatumai, kuomet savininkas savo žemėje negali medžioti, o jo nuosavybėje vyksta svetimų klubų medžioklės. Panaši padėtis iki Vokietijos susivienijimo buvo ir Rytų Vokietijos žemėse, bet ten savininkams atgavus žemes, jų medžioklės teisės nekvestijonuojamos. Visų Talino konferencijoje dalyvavusių šalių atstovų nuomone, Lietuvos Medžioklės įstatymas yra ydingas ir jį būtina keisti sutinkamai su ES teise.

Daug neaiškumų kelia kol kas mūsų įstatyme įtvirtintas minimalus medžioklės plotų dydis ( 1000 ha vientisas žemės plotas), kai anksčiau galiojusiuose „Medžioklės Lietuvos Respublikoje nuostatuose“ tas minimalus dydis buvo 100-500 ha, ir net turėdamas daugiau žemės, savo didesnio individualaus vieneto negalėjai registruoti. Tad daug diskusijų konferencijoje sukėlė siūlymai nustatyti, kad vienam savininkui nuosavybės teise priklausant ne mažiau 100 ha, tokį plotą leisti įteisinti, t. y. sugrįžti prie „Medžioklės nuostatuose“ 2000 -2002 m. galiojusių plotų dydžių.

Aišku, vėl sulaukėme E.Tijušo ir Aplinkos ministerijos departamento direktoriaus Laimučio Budrio pasipriešinimo bei komentarų, kad sodo dydžio sklype bus sunaikintas paskutinis ten tegalintis gyventi kiškelis, mat, savininkai norės savo sode iššaudyti visa kas gyva. Be to, savininkų norai, turint tik 1,26 ha žemės, turėti savo nuosavus plotus, juokingi.

Matyt, taip reaguota į A.Šindeikio pranešime paminėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr.3K-3-143/2011, kurioje 1,26 ha žemės turinčiam piliečiui (ji įeina į būrelio „Vilnius“ kolektyvinius medžioklės plotus) pavyko apginti savo teisę netrukdomai , prieš būrelio valią, medžioti visame būrelio plotų vienete (11412,23 ha), aišku, pagal Medžioklės įstatymo ir Medžioklės taisyklių nustatytas normas. Taigi, formuojasi palanki savininkams teismų praktika, kuomet teismuose bus įmano ginti savo pažeistas medžioklės teises.

Kalbėdamas diskusijose, pateikiau duomenis apie įvairių ES šalių medžioklės teisinį reglamentavimą: medžioklės plotų dydžius, naudojimo teisės į laukinę gyvūniją priklausomybę, galimybę savininkams perleisti savo medžioklės teisę pagal sutartis, medžioklės vienetų sudarymo sąlygas ir t.t.
Konferencijoje kalba šio straipsnio autorius PMPSA pirmininkas dr.Rimvydas Valiulis

Pateikdamas duomenis, rėmiausi ir tomis žiniomis, kurias gavau dalyvaudamas konferencijose Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje bei Suomijoje, ten bendraudamas su medžiotojų ir savininkų organizatorių atstovais. Taigi, tokio sovietinio medžioklės raugo nebėra nei vienoje ES šalyje , netgi neseniai į ES įstojusioje. Aukščiau išvardintose šalyse, taip pat Belgijoje, Danijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Portugalijoje, Airijoje, Estijoje, Latvijoje, iš dalies- Ispanijoje, Šveicarijoje, Graikijoje medžioklės teisė susieta su žemės nuosavybės teise, ją žemės savininkai gali perleisti kitiems: ar medžiotojų susivienijimams, ar pavieniams medžiotojams.

Daugelyje šalių žemių savininkai, ypač smulkesnieji, didesnes pajamas gauna ne vystydami tradicinę žemdirbystę, bet iš savo žemių nuomos medžioklei arba patys vystydami privatų medžioklės verslą. Laisvėje gyvenantis laukinis gyvūnas šiose šalyse nėra kieno nors (taip pat ir valstybės) nuosavybė, kol nebūna sumedžiotas. Sumedžiojus žvėrį, jis tampa sumedžiojusiojo nuosavybe arba savininko, kurio žemėje sumedžiotas, nuosavybe. Sudarant medžioklės plotus, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Danijoje, Suomijoje iš viso nenumatytas plotų dydžio minimumo reikalavimas, o kitose ES šalyse minimalus plotų dydis nepalyginamai žemesnis, negu dabar yra Lietuvoje. Skirtinguose Belgijos regionuose plotų dydis - 25-50 ha vientisos savininko žemės, Vokietijoje plotų minimalus dydis 75 ha, Austrijoje 115 ha (nors kai kuriose jos federalinėse žemėse -300 ha), Švedijoje savininkas turi teisę medžioti turėdamas 5 ha miško, Prancūzijoje – 25 ha žemės. Netgi mūsų oponentų kaip pavyzdžiu minimoje Latvijoje minimalus plotų dydis atskirų žvėrių rūšių medžioklei yra žymiai mažesnis, pvz. stirnų medžioklei – tik 200 ha.

Tad Aplinkos ministerijos pareigūnų ar LMŽD vadų virkavimai, jog mažesniuose nei 1000 ha dydžio plotuose tik kelis kiškius ar peles (netgi tokiu argumentu buvome gąsdinami darbo grupėje) tegali medžioti rodo jų visišką nesupratimą ir pilną savininkų medžioklių teisių blokavimą klubų ar būrelių naudai.

Savo pranešime l.e.p. LMŽD pirmininkas Eugenijus Tijušas vėl bandė įrodyti, kad klubai nebus pajėgūs sudaryti sutartis su savininkais, jei toks reikalavimas bus įtvirtintas naujame įstatyme. Mat, kiekvienas klubas plotus turi tūkstančių savininkų žemėje, juos neįmanoma surasti ir pan. T.y., argumentavo tais pačiais argumentais, kaip ir 2005 -2006 m. kartu dirbant darbo grupėje.

Kad tai netiesa, savo pasisakyme įrodė 600 ha žemės dirbantis ūkininkas iš Jurbarko raj. Veliuonos seniūnijos Zubrickų kaimo Arūnas Mickūnas, papasakojęs, kad jis vienas per 2 mėnesius sudarė sutarčių dėl medžioklės plotų nuomos bendrai 997 ha sumai, taigi, kiekvienas klubas, pasitelkęs visus savo klubo narius, lengvai susirastų savininkus ir susitartų dėl medžioklės jų žemėje raštu, jei tik norėtų.

Be to, nuo 2002 m. Medžioklės įstatymo priėmimo praėjo jau 11 metų, per tą laiką dirbant daug kartų buvo galima susipažinti su visais savininkais, kurių žemėje medžiojama, jei būtų pagarba privačiai nuosavybei. Šį kartą E. Tijušo pasisakyme jau nebeišgirdau anksčiau kartotų „neatremiamų“ argumentų, kad privačių medžioklės plotų egzistavimo laikotarpiu 2000 - 2002 m. dėl tų plotų savininkų grobuoniškos medžioklės žymiai sumažėjo kanopinių žvėrių populiacijos, todėl ir reikėjo tuos privačius plotus sunaikinti. Mat, ne kartą darbo grupėse ar pasitarimuose pateikdavau Aplinkos ministerijos duomenis apie kanopinių žvėrių apskaitą 1934 – 2009 m, kuri rodė, kad žvėrių gausos svyravimai , jų sumažėjimas buvo ir tais metais, kai egzistavo tarybinių būrelių sistema, arba kai pradėjo medžioti dabartiniai klubai. Savo pasisakyme parodžiau, kad po Medžioklės nuostatų priėmimo įkūrus privačius medžioklės plotus, kai kurių kanopinių, pvz., stirnų ar šernų populiacija tik didėjo, o jų skaičiaus sumažėjimas pastebėtas kaip tik 2003 – 2004 m., kuomet mūsų privatūs plotai buvo jau sunaikinti.

Aišku, dėl to, kad savininkai savo žemėse tada išlaikė gausias šernų ar kitų kanopinių žvėrių populiacijas, sulaukiau konferencijos svečio Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojo G. Saldžiūno nepasitenkinimo, nes žvėrių gausa neigiamai veikia nykstančias paukščių rūšis. Na, bet manau, ne savininkai kalti, kad jų žemėse medžiojantys medžiotojai gausiai šeria žvėris, kad vėliau juos, netgi tiesiai prie šėryklų, sumedžiotų.


Konferencijoje savo bėdomis ir patirtimi pasidalijo daug žemių ar miškų savininkų. Visų jų nuomonė – gana vieninga: tokia betvarkė, kuomet antikonstituciškas Medžioklės įstatymas netaisomas, kuomet savininkai neturi medžioklės teisių, kuomet jie negauna jokių pajamų iš svetimų medžioklių jų žemėse, kuomet be jų sutikimo klubai statosi jų pasėliuose medžioklės įrenginius, dažnai net iškirsdami savininkų medieną bokštelių statybai, kuomet neatlyginama savininkų pasėliams padaryta žala (o ją daro ne tik žvėrys, bet netgi dažnai didesnę – po pasėlius važinėjantys medžiotojai) daugiau tęstis nebegali.

Visi pabrėžė, kas savininkai – ne prieš medžioklę ar medžiotojus nusiteikę, bet jie nori bet lygių su medžiotojais teisių medžioklių proceso metu.

Mane nustebino konferencijos diskusijose pasisakęs Medžiotojų sąjungos „Gamta“ pirmininko pavaduotojas Albertas Stanislovaitis, aptakiai kalbėjęs apie savininkų teisę į medžiokles savo žemėje. Bet paklaustas, ar Medžiotojų sąjunga „Gamta“ pritartų medžioklės plotų formavimą vykdyti medžiotojų ir savininkų žemės nuomos medžioklei sutarčių pagrindu, atsakęs, kad yra prieš sutarčių sudarymą.

Anksčiau žinojau A.Stanislovaitį kaip civilizuotose ES taikomo medžioklės modelio su pagarba privačiai nuosavybei šalininką, nes kartu dirbau keliose darbo grupėse.

Supratau, kad sąjunga „ Gamta“ sėkmingai savo medžioklės plotus įregistravo pagal 2002 m. Medžioklės įstatymą, nieko keisti nenori, nenori papildomų rūpesčių, jei tektų sudarinėti plotų nuomos sutartis.

Visiškai iš bendro konferencijos konteksto iškrito Medžiotojų sąjungos „Sūduva“ vadovų Gražvydo Pėtelio ir Antano Valinčiaus pasisakymai.

Pirmasis apkaltino savininkus tuo, kad jie apsitvėrė visą Dusios ežerą tvoromis, taip trukdydami kitiems asmenims, suprask, medžiotojams, laisvai vaikštinėti po jų privačias valdas pakrantėje. Antanas Valinčius, buvęs nomenklatūrininkas iš Marijampolės (tada Kapsuko) apskrities, dabar LMŽD valdybos narys, nustebino konferencijos dalyvius, teigdamas, kad kalbėjusieji žemių savininkai reikalauja sau kažkokių privilegijų ir nori būti viršesni už medžiotojus, tad, aišku, kad medžiotojai su tuo niekada nesutiks.
LMŽD valdybos narys Antanas Valinčius daugelį nustebino savo išvedžiojimais, kad neva savininkai negali tikėtis kažkokių teisių į savo privačią nuosavybę, nes antraip tai prieštarautų Konstitucijoje įvardintam piliečių lygiateisiškumui ...

Esu dėkingas LŽSS ir LMSA, kad pavyko surengti tokią savininkams ir medžiotojams aktualią ir reikalingą konferenciją . Mat, Aplinkos ministerija forsuoja dabartinių medžioklės plotų sutarčių pratęsimą 10 –čiai metų klubams, net nelaukdama naujo Medžioklės įstatymo parengimo ir priėmimo, o tai dar dešimtmečiui sustabdytų sovietinio medžioklės modelio pertvarkymą, remiantis ES teise ir Konstitucinio Teismo sprendimu. Todėl galvoju, kad būtina informuoti respublikos Prezidentę, Ministrą Pirmininką ir Seimą apie tokią grėsmę mūsų valstybės demokratijai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Kov-07 07:33

Iš tos pačios serijos. O čia kartais ne "Goro" ausys kyšo ?

Medžioklės ypatumai Lietuvoje. Valdininkams teismo sprendimai nė motais


2013-03-07

Ūkininko patarėjas

Linas Naudužas nuo 2003 m. teismuose ieškojo teisybės. Nors po ilgų teisybės paieškų bylą laimėjo, tačiau savo pergale jis kol kas negali džiaugtis – Joniškio r. pareigūnai nevykdo teismo nutarties,- pasakoja laikraščio "Ūkininko patarėjas" korespondentė Aldona SIREIKIENĖ 2013-03-05 straipsnyje "Valdininkams teismo sprendimai nė motais".


Įregistravo medžioklės vienetą

Žagarės sen. Stelmokų kaime Linas su broliu atkūrė nuosavybės teisę į senelio turėtą žemę. Savo dalį jis atidavė ūkį įregistravusiam broliui, dažnai atvažiuoja į gimtinę ir jam padeda dirbti ūkio darbus. Tose vietose, kur Naudužai susigrąžino senelio turėtą žemę, buvo laisva medžioklės teritorija. Ten sovietmečiu veikė Gulbinų medžioklės ūkis. Pasak Lino, pradėjusiam ūkininkauti broliui daug žalos pridarė žvėrys: žiemą elniai, ieškodami maisto, kojomis atkapstydavo sniegą nuo rapsų, paskui nemaži plotai iššaldavo, šernai su jaunikliais siaubdavo kviečių, miežių laukus. Ko tik ūkininkai nedarė, kad atbaidytų žalą darančius žvėris: iš petardų į orą šaudė, skambino įvairiais skambalais, vaikė iš laukų, bet keturkojai būriais kaip ėjo, taip ir ėjo į pasėlių plotus. Ką daryti? Nusprendė teisėtai žvėris medžioti.

L. Naudužas turėjo 11 metų medžiotojo patirtį, be to, su broliu jau dirbo 246 ha žemės, todėl 2001 m. balandžio 13 d. įregistravo individualų medžioklės plotą. Pagrindinis reikalavimas tada buvo turėti ne mažesnį negu 100 ha plotą. Lietuvoje turintiesiems nuosavos žemės arba sudariusiesiems sutartis su kaimynais pirmą kartą buvo leidžiama įregistruoti individualius vientisus medžioklės vienetus. 2001 m. balandžio 13-ąją Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio agentūroje įregistravo 246,11 ha individualios medžioklės vienetą.

Tų pačių metų gruodžio 29 d. priimtas Laukinės gyvūnijos įstatymas – valstybė nustatė naujas žaidimo taisykles. Nurodyta, kad privatiems asmenims individualus medžioklės vienetas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 ha, taip, ko gero, buvo siekiama, kad nebeliktų smulkių medžioklės vienetų. L. Naudužas, norėdamas išsaugoti individualų vientisą medžioklės plotą, atsižvelgdamas į minėto įstatymo reikalavimą turėti ne mažiau nei 1 000 ha žemės, sukosi kaip įmanydamas, greitai sugebėjo su 111 asmenų sudaryti ilgalaikes sutartis.

„Padidinau savo medžioklės plotus iki 1 132 ha, iš jų – 50,45 ha miško. Iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio r. agentūros 2002 m. gegužės 14 d. gavau raštą, kad pateiktos sutartys dėl medžioklės plotų nuomos yra užregistruotos agentūroje. Sutartyse parašyta, kad aš įsipareigoju ūkininkams atlyginti žvėrių padarytą žalą, jei tokia bus nustatyta, informuosiu, jeigu pastebėsiu, kad miške kas neteisėtai kerta medžius ir kt. Ūkininkams, kurie norėjo medžioti savo valdose, suteikiau tokią galimybę, nes aš buvau gavęs medžioklės lapus ir licencijas žvėrims medžioti. Pavieniai ūkininkai tokios teisės neturėjo, nes nebuvo įregistravę medžioklės vieneto“, – apie savo teisėtą medžiotojo veiklą pasakojo L. Naudužas.

Atsirado galingas medžioklės kaimynas

Dažnai atvažiuodamas iš Vilniaus į gimtinę ir padėdamas broliui ūkininkauti L. Naudužas laisvalaikiu medžiodavo. Sakė, jog jis buvęs labai pareigingas, medžiotojo veiklą vykdęs pagal visus reikalavimus. Anot Lino, viską sujaukė Medžioklės įstatymas, kuris buvo priimtas 2002 m. birželio 20 d. (Beje, vėliau paaiškėjo, kad šis įstatymas prieštarauja LR Konstitucijai – tai išaiškino Konstitucinis Teismas.)

Medžiotojas L. Naudžiūnas nė baisiausiame sapne nesapnavo, kad taip galėjo nutikti: Joniškio r. savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija nusprendė iš jo atimti teisėtai įregistruotus medžioklės plotus ir priskyrė komercinės medžioklės plotams. Taip buvo „sulipdytas“ galingas komercinės medžioklės plotas – net 5 tūkst. ha.

„Ir taip į Žagarės profesionalios medžioklės plotus pateko jau anksčiau mano įregistruoti medžioklės plotai. Komisija nusprendė iš manęs atimti 80 proc. turėto medžioklės ploto ir „nustūmė“ kitur: už 5 km davė medžioklei bevertę teritoriją – ten patenka trys kaimai, mechaninės dirbtuvės, mokykla, miško – nė vieno hektaro. Aš kūriau medžioklės plotų vienetą ir jį įregistravau pirmiausia dėl to, kad galėčiau nuo žvėrių apsaugoti privačius laukus, o čia mane ėmė ir „išstūmė“ kitur. Kokia medžioklė, jei neturi miško? Sunku sveiku protu suvokti: aš turiu 111 ilgalaikių medžioklės plotų nuomos sutarčių, jos visos įregistruotos, galiojančios, be to, turiu nuosavos žemės ir nuosavo miško, turiu leidimus medžioti, bet realiai negaliu medžioti – paskirti plotai netinkami medžioklei. Politikos veikėjams, svečiams iš užsienio medžioti buvo suformuotas specialus, itin didelis Žagarės profesionalios medžioklės vienetas“, – pasakojo L. Naudužas.

Jis vartė krūvą dokumentų ir sakė, kad rajono Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija keitė jo turėto medžioklės ploto vieneto ribas, nes turėto medžioklės ploto vieneto riba eina pamiške, o to pagal Medžioklės įstatymą negali būti. Jo manymu, ploto ribą, kuri ėjo pamiške, buvo galima koreguoti iš esmės nekeičiant medžioklės vieneto ploto. Komisija patvirtino naują L. Naudužo individualios medžioklės ploto vienetą, kurio didžioji dalis yra kitoje vietoje, negu anksčiau buvusioji, bendrame 1 066 ha plote – 315 ha nemedžiojamų plotų, o iš 50,45 ha miško liko tik 23 ha.


Prasidėjo teismų maratonas

L. Naudužas apie dešimt metų negali realizuoti savo teisės medžioti. Teisybės jis pradėjo ieškoti teismuose. Nuo 2003 m. prasidėjęs teismų maratonas tebesitęsia iki šiol. Jau pasiekta svarbi pergalė, bet pabaigos dar nematyti.
Teismų posėdžiai, prasidėję Šiauliuose, persikėlė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą Vilniuje, po to vėl sugrįžo į Šiaulius. Ir taip keletą kartų. Joniškio r. savivaldybės Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų keitimo komisija Šiaulių apygardos teismo sprendimu turėjo iš naujo patvirtinti L. Naudužo medžioklės plotus. Tai buvo 2003-ieji metai. Pasak ūkininko, komisija trejus metus vilkino teismo sprendimą, neatsižvelgė į teismo nurodytus terminus. Atėjo 2006–ieji. Vėl teismo posėdžiai. Kaip sakė L. Naudužas, komisija suklaidino Šiaulių apygardos teismą, neva jo medžioklės plotas neatitiko vientisumo kriterijų. „Tai – netiesa, kai registravau individualios medžioklės vienetą, buvo laikomasi medžioklės plotų teritorijos vientisumo principo, – teigė L. Naudužas. – Po to verdiktą paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Komisijai paskyrė baudą už vilkinimą, kad nevykdo teismo sprendimo. Apie 50 žmonių, su kuriais buvau pasirašęs ilgalaikes sutartis, kreipėsi į teismą, kad prieš jų valią medžioklės plotai – nuosava žemė ir miškai – buvo atimti iš manęs ir perduoti kitiems medžioklės naudotojams.“ L. Naudužas net tris kartus važiavo pas aplinkos ministrą, kreipėsi į tuometį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, visur įrodinėjo, kad turėjo teisėtus lūkesčius, įregistravo individualios medžioklės plotų vienetą, kad jam turi būti taikomas tęstinumo principas, kad Žagarės profesionalios medžioklės vienetas buvo įregistruotas vėliau.

Daugybė teismo posėdžių vyko iki 2012 m. Pasak pašnekovo, komisija keturis kartus kartojo tą pačią klaidą – nepatvirtino jo turėtų medžioklės plotų, o jam paskirtasis plotas 70 proc. skiriasi nuo to, į kurį jis pretenduoja pagal tęstinumo principą (iš pradžių skyrėsi net 80 proc. nuo turėto ploto).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. priėmė nutartį ir konstatavo: nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo L. Naudužo teisė patvirtinti individualų medžioklės plotų vienetą nepažeidžiant naudojamo medžioklės ploto tęstinumo principo. Jo naudojami plotai nebuvo apskritai eliminuoti iš medžioklei priskiriamų teritorijų, bet buvo perduoti kitiems asmenims. Įstatymo ginama teisė į medžioklės plotų tęstinumą turi būti suprantama kaip asmens galimybė realizuoti savo teisėtus interesus ne mažesne (ar labai panašia) apimtimi pasikeitus teisiniam reguliavimui, t. y. turėti panašaus dydžio medžioklės plotą, kuriame būtų panašus miško plotas ir panašios kitos medžioklės sąlygos.
Teismas, remdamasis pateiktais duomenimis, konstatavo, kad komisija veikė išimtinai vieno medžiojimo subjekto (VĮ Joniškio miškų urėdijos Žagarės profesionalios medžioklės klubo) interesais. Teismas įpareigojo Joniškio r. savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų keitimo komisiją per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir pateikti Joniškio r. savivaldybės administracijai tvirtinti L. Naudužo individualios medžioklės plotų vienetą, taip pat įpareigojo Joniškio r. savivaldybės administraciją per 70 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patvirtinti komisijos pateiktą L. Naudužo individualios medžioklės plotų vienetą.
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjui L. Naudužui priteistino neturtinės žalos atlyginimo, nes jam individualios medžioklės plotų vieneto parengimas bei patvirtinimas yra užsitęsęs nepateisinamai ilgą laiką. Pripažino, kad atsakovai vilkina priimti sprendimą dėl L. Naudužo individualios medžioklės plotų vieneto patvirtinimo ir priteisė jam iš Joniškio r. savivaldybės biudžeto 700 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš atsakovų pareiškėjams Klemensui Daščiorui ir Ringaudui Ibijanskui 1 220 Lt teismo išlaidų, o pareiškėjui L. Naudužui – 3 124 Lt teismo išlaidų.

Kodėl nevykdoma teismo nutartis?

Pašnekovas sakė, kad Joniškio r. savivaldybės administracijos Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisija nevykdo teismo nutarties – iki gruodžio 6 d. turėjo sumokėti priteistą sumą, patvirtinti jo medžioklės plotų ribas. L. Naudužas sako, kad už vieną pradelstą dieną Joniškio r. savivaldybės administracijai gali tekti sumokėti nuo 100 iki 1 000 Lt. Jau pradelsti trys mėnesiai. Nesugebėjęs priteistos sumos išreikalauti ir antstolis, kuris kreipėsi į teismą dėl baudos išieškojimo.

Į Šiaulių apygardos teismą dar kartą kreipėsi L. Naudužas. Jis prašo, kad būtų vykdoma teismo nutartis ir būtų atkurti teisėtai įregistruoti jo medžioklės plotai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Kov-07 07:38

P.Rakštys. Prakalbus apie medžioklę: jeigu visi esame savininkai, kodėl dalis dar linkę ignoruoti privačią nuosavybę?

2013-03-02


Diskutuoti iki sutariant dėl vieningos pozicijos teks dar ilgokai, - svarsto miško savininkas, medžiotojas Paulius Rakštys, pasidalindamas įspūdžiais iš nesenai Vilniuje surengtos konferencijos medžioklės.
Pats mišką paveldėjęs iš senelio, profesionaliai užsiimantis medžioklių organizavimu, Paulius Rakštys pastebi dar didelį požiūrių skirtumą tarp žemės savininkų, ūkininkų, miško savininkų ir jų privačioje žemėje nuo sovietmečio medžiojančiųjų būrelių narių.
Susidarė keistokas įspūdis, kad visi kalbėję-tiek medžiotojų organizacijų tiek ir žemės ir miškų asociacijų atstovai, kalbėdami kažkodėl pabrėždavo, kad jie yra žemės arba miško savininkai. Iš to kyla pagrindinis klausimas, kam mes čia dar diskutuojame, jeigu visi esame vienminčiai ir savininkai. Juk nei vienas nenorėtume, kad nors ir sodo sklypo žolytėje besimaitinantį zuikutį išvytų staiga atsiradęs varovas varyminės medžioklės metu.
Ko gero ir pats Bronius Bradauskas, įkūręs savo sodybą su žaliais pašvietimais netoli autostrados Vilnius-Ukmergė, pastatęs uždarą bokštelį bei įrengęs šalia šėryklą, labai supyktų, kad jo privačioje valdoje kas nors trukdydų jo prižiūrimą ir medžiojamą fauną.
Gal čia slypi kitos nesutarimo problemėlės, gal tie, kurie kalbėjo pasipuošę puikiomis medžioklinėmis - šventinėmis uniformomis labiau norėjo pasirodyti, kokie mes gražūs ir tikri medžiotojai, o gal kiti, taip gerai įvaldę kalbėjimo meną prieš TV kameras atstovauja kažkieno interesus ir pribijo prarasti minkštas bei patogias kėdes, todėl savo nuosavybes atidėjo į šalį?
Buvo ir tokių pasisakiusių savininkų, kurie savo garsia kalbėjimo maniera norėjo visus išgąsdinti, kaip koks kulkosvaidis prabilęs tyloje iš doto karo metu.
Didžioji dauguma konferencijoje užsiregistravusių dalyvių jau yra tokio amžiaus, kad kitose šalyse prigyti, kaip koks medis nebegalės, tad migracija kaip ir negresia, todėl belieka ramiai susitarti ir pasukti, kaip kokiems švedams ar vokiečiams, į privačią nuosavybę gerbiančiųjų pusę.
Kam tas prarastas laikas bereikalingiems prieštaravimams, vis tiek anksčiau ar vėliau sėsime ant senai kapitalistinio pasaulio išrasto dviračio, kad nuosavas daiktas, miškas ar žemė, yra Šventas dalykas, kuris priklauso tam, kieno tai yra, ir nieko naujo čia nesugalvosi.

Visiems kitiems, kurie neturi tos nuosavybės ar neturi jokio noro jos turėti, teks susitaikyti ir pradėti nuosavybę gerbti, su ja skaitytis pagal Įstatymą, pagal tradicijas ir pagal žmonių bendravimo etiką, nesvarbu tai medžioklei, žvejybai, darbui ar poilsiui ši nuosavybė skirta ir sukurta bei puoselėjama.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Kov-07 07:43

Už žemę mokėjo 200 Lt mokestį - dabar teks jau 3 tūkst. Lt

Milda Januškevičienė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“,
lrt.lt
2013 m. kovo 7 d.



Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo žemės mokesčio pataisos, kurios privertė gyventojus ir verslininkus susigriebti už galvų. Registrų centrui pervertinus sklypus remiantis rinkos kainomis, dauguma jų tapo aukso vertės, tad nenuostabu, kad už juos daugumai lietuvių teks mokėti kur kas daugiau nei seniau, kai mokestis buvo skaičiuojamas pagal mokestinę žemės vertę.
„Registrų centras turi pakankamai duomenų, kokiomis vertėmis yra parduodama žemė skirtinguose regionuose. Tuo remdamiesi jie sudaro verčių žemėlapius, ir kiekvienas žemės sklypas yra įvertinamas pagal tai, kaip jis būtų parduodamas rinkoje, ir nuo tos vertės yra skaičiuojamas mokestis“, – sako vyresnioji „Sorainen“ teisininkė Saulė Dagilytė.
„Lietuva nieko naujo neišrado. Daugelyje šalių yra mokestis būtent nuo žemes vertės. Pliusas tas, kad tai suteikia savivaldai daugiau teisių disponuojant žeme – ne tik formalių, bet ir juridinių teisių, kurios lemia ir finansinius pliusus“, – teigia Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Anot S. Dagilytės, tikrai yra vietovių, kur žemės vertė išaugo dešimtimis ir keliolika kartų: „Daug kam padidėjo bazė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis“.
Į šią grupę pateko ir Vladas Šipelis, gyvenantis Panevėžio mieste. Vyrui priklauso 13 žemės ūkio paskirties hektarų, kurie visi yra Panevėžio miesto teritorijoje.
„Žemės ūkio paskirties žemė pabrango – vietoj 28 tūkst. litų tapo 714 tūkst. litų, bet į ją nieko nebuvo įdėta. Kai ji buvo grąžinta, jos vertė buvo 28 tūkst. litų., ir nuo to pradėjo skaičiuoti mokesčius. Mes seniau mokėdavome 200 litų už tą žemę, po to buvo padaryti kadastriniai matavimai, ir ji pabrango iki 500 litų. O dabar tas žemės mokestis bus 3070 litų“, – sako V. Šipelis.
VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudutytė sako, kad jei žmogus nesutinka su žemės verte, reikia kreiptis į Registrų centrą.
„Jei vertė skiriasi nuo privataus vertintojo nustatytos vertės 20 procentų ir daugiau, tai mokestinė žemės vertė bus perskaičiuojama Registru centre, nes ten ir nustatoma pagrindinė mokestinė vertė masinio vertinimo būdu rinkos kaina. Gyventojas, kuris nesutinka su ta verte, kreipiasi į Registrų centrą ir pasako, kad jo netenkina nustatyta vertė ir jis nori, kad vertė butu nustatoma individualaus vertinimo būdu“, – sako A. Gaudutytė.

Anot S. Dagilytės, įstatymas numatė, kad bus atvejų, kai žemės vertė labai stipriai pakils.

„Yra numatytas 5 metų laikotarpis, per kurį yra išdėstomas tas vertės pakilimas, pavyzdžiui, jei žemės vertė buvo 100 litų, dabar tos žemės mokestinė vertė bus 1100 litų, tai tas tūkstančio litų pakilimas išdėstomas per 5 metus“, – aiškina vyresnioji „Sorainen“ teisininkė.
Žemės mokesčio įstatymas numato 0,01–4 proc. žemės mokesčio tarifą pagal žemės vertę, bet konkretų mokesčio dydį nustato kiekviena savivaldybė atskirai. Ji gali nustatyti skirtingus tarifus, atsižvelgdama į žemės paskirtį – ar žemė skirta gyvenamajai teritorijai, ar komercinei aplinkai, ar, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijai auginti.
„Iki šiol taikytas 1,5 proc. visoje Lietuvoje. Jis buvo pakeistas pagal tą pačią logiką kaip ir nekilnojamo turto mokestis ir padaryta taip, kad kiekviena savivaldybė savo nustatytose ribose gali nusistatyti tą mokesčio tarifą. Nustatytos ribos buvo nuo 0,01 iki 4 proc. Tai yra labai plačios ribos, turint omenyje, kad skirtumas yra net 4 procentai“, – tikina S. Dagilytė.
Pasak K. Starkevičiaus, daugelis oponentų sako, kad savivaldybėmis nepasitiki ir mano, kad jos labai padidins mokesčius, o tai turės neigiamų pasekmių verslui.
„Tačiau iš 60 savivaldybių penkios net sumažino tuos mokesčius, o kitos arba paliko juos tokio paties dydžio, arba mokesčiai kilo nedaug“, – sako K. Starkevičius.
„Savivaldybių tarifų pasiskirstymas ir tai, kodėl jie nustato maksimalų tarifą vienam arba kitam, gali būti kvestionuojamas dėl proporcingumo: ar tai yra teisinga? Palyginus 0,01 proc. vienoje savivaldybėje ir 4 proc. kitoje, skirtumas yra 40 kartų“, – teigia S. Dagilytė.
V. Šipelis sako nesiginčijantis dėl koeficientų, bet, jo manymu, kainos yra užkeltos fiktyviai.
Įvedus naujus žemės mokesčio koeficientus žemės ūkio paskirties žemei, ties senuoju, 1,5 proc., liko 16 savivaldybių iš 56, 17 įsivedė didesnį nei buvęs, tačiau neviršija 2,6 proc. Septynios taiko kintantį žemės mokesčio tarifą, o 16 įsivedė mažesnį nei taikė anksčiau.

Siekė atkreipti dėmesį į apleistas žemes

„Įstatymas turėjo tikslą atkreipti dėmesį į apleistas ir nenaudojamas žemes ir suteikė savivaldybėms galimybę tokioms žemėms taikyti iki 4 proc. mokesčių tarifą. Reikėtų pasakyti, kad nedaugelis pasinaudojo tokiu maksimaliu tarifu“, – tvirtina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros agentūros direktorius Mindaugas Statulevičius.
„Įstatymo leidėjų intencija buvo numatyti aukštesnį tarifą apleistai žemei, kad paskatintų žmones susitvarkyti ją. Priiminėjant šitą įstatymą buvo padarytos teisininkų išvados, kad galima abejoti dėl maksimalaus tarifo apleistai žemei teisėtumo, nes tai tampa kaip bauda. Administracinės nuobaudos gali būti skiriamos apleistai žemei, todėl už tą patį apleistos žemės sklypą galima gauti administracinę nuobaudą ir dar mokėti didesnį mokestį“, – tvirtina S. Dagilytė.
M. Statulevičius sako, kad buvo atkreiptas tiek įstatymo leidėjų, tiek savivaldybių dėmesys, kad dar negalima kalbėti apie ekonomikos pakilimą nekilnojamo turto sektoriuje.
„Galbūt yra tolygus ėjimas ekonominio augimo link, bet skatinti vykdyti tuos mokestinius projektus yra truputį rizikingą“, – mano Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros agentūros direktorius.
Kaip tikina K. Starkevičius, prieš 5 metus apleistų žemių Lietuvoje buvo apie pusę milijono, o šiandien jau skaičiuojama tik 250 tūkstančiai.

Su žemės mokesčio dydžiu yra susijęs ir nuomos mokestis

Ne ką mažiau sunerimę ir žemdirbiai. Žmonės nežino, pagal ką bus skaičiuojami mokesčiai, tad sunku planuoti ir savo išlaidas. Dar didesniu galvos skausmu šis įstatymas tapo ūkininkams, kurie savo dirbamą žemę nuomojasi.
„Su žemės mokesčio dydžiu yra susijęs ir nuomos mokestis. Jei tik mokestį pakeliam, tai pakeliama ir nuomos kaina. Dar nuomininkas turi sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Nors tos išlaidos nėra didelės, bet šitas įstatymas sukūrė įtampą. 2700 000 ha žemės, kurią naudoja žemės ūkio produkcijai gaminti, būtų apmokestinta nuo žemės našumo balo“, – sako Lietuvos Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.
„Tai tada mes nebežinosim, kaip skaičiuoti, nes toje pačioje kadastrinėje vietovėje gali būti keli tie žemės balai, tada bus sudėtingas tas skaičiavimas“, – mano K. Starkevičius.
Anot J. Kraujelio, žemdirbiai sutinka mokėti ir didesnį mokestį, bet svarbu, kad didesnė jo dalis kauptųsi kokiame nors specialiame žemės fonde, kad tie sumokėti mokesčiai grįžtų žemei.

„Kur tas mokestis eina? Eina į savivaldybę. Savivaldybė turi savo Žemės ūkio skyrius“, – aiškina Seimo narys, buvęs Žemės ūkio ministras K. Starkevičius.

Išpūsto žemės mokesčio išgąsdinti privačios žemės savininkai vis dažniau susimąsto apie jos pardavimą. Registrų centro nustatyta žemės vertė pardavimui itin palanki, tačiau yra kur kas sudėtingiau rasti žmonių, kurie sugebėtų sumokėti tokią sumą už parduodamą žemę.
„Nepatenkinti tie, kurie turi nusipirkę žemę ir nieko joje nedaro. Mano manymu, kiekviena savivaldybė atsižvelgs į tai, jei nurodys priežastis, kodėl negali vystyti to projekto, bet bent jau prižiūrėti žemę tai privalės“, – teigia K. Starkevičius.
„Mums perkainavimas visai nereikalingas. Perkainavimas reikalingas, kai žmogus parduoda arba perka, tada jam aktualu žinoti, kokia kaina perka ir t. t. Pavyzdžiui, kampinis sklypas kainuoja brangiau, o kitas sklypas, kuris yra nuošaliau, už 200 metrų, kainuoja 10 kartų pigiau“, – teigia V. Šipelis.
Kaip tvirtina K. Starkevičius, žemė turi kurti pridedamąją vertę. „Jei mes neauginsim ten grudų, gyvulių, tai mes nesukursim tos pridėtines vertės. Ir čia yra tokia sistema, kuri skatina ūkininkus pasistengti gauti kuo daugiau naudos iš tos žemės, o rajonų savivaldybėms suteikta teisė paskatinti juos“, – tvirtina K. Starkevičius.
Kasmet savivaldybių biudžetus papildo daugiau nei 50 mln. litų, kurie iš gyventojų ir verslininkų surenkami už žemę. Šįmet savivaldybės iš žemės mokesčio tikisi dar daugiau pajamų. Tačiau gali nutikti ir taip, kad jos gali likti ir be nieko.
„Įstatymo įsigaliojimui reikalingus teisės aktus turėjo priimti ne tik Vyriausybė. Turėjo priimti ir savivaldybės, nes nuo šių metų savivaldybės nustato tarifus. Pagal įstatymą, jos tarifus turėjo nustatyti iki gruodžio 1 dienos. Jos tai padarė, tačiau vadovaujantis teisine technika, žiūrint iš tos pusės, kaip suformuotas įstatymas, savivaldybėms iki sausio 1 dienos nebuvo sutekta galimybės, jos neturėjo teisės priimti nutarimus, nes nebuvo įsigaliojęs įstatymas. Jeigu nebus taisoma susidariusi situacija, Vyriausybės atstovas gali kreiptis į teismą ir sakyti, kad savivaldybės nustatyti tarifai negalioja, nes jie priimti tada, kai savivaldybė tokios teisės dar neturėjo“, – teigia vyresnioji „Sorainen“ teisininkė S. Dagilytė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iš viso šalyje yra per 939 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka beveik trys ketvirtadaliai gyventojų ir įmonių. 2010 metais buvo sumokėta 52 mln. litų, 2011 metais – 54 mln. litų, o praėjusiais metais – apie 64 mln. litų.
„Savivaldybės dabar yra tarsi susidariusios situacijos įkaitai. Jos nežino, ar gali planuotis pajamas iš to mokesčio. Neatmestina situacija, kad metų pabaigoje pasirodys, jog jie nieko negauna, nes teismas priims galutinį sprendimą, kad tie tarifai buvo nustatyti neteisėtai ir praktiškai taip visos savivaldybės netektų pajamų iš šito mokesčio“, – sako S. Dagilytė.
Specialistų teigimu, dabartinė valdžia bus priversta narplioti žemės mokesčio rebusą. Greičiausiai to gali imtis premjero Algirdo Butkevičiaus suburta darbo grupė mokesčių klausimams spręsti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Kov-13 14:04

Teisė medžioti žemės savininkams vėl slysta iš rankų

Inga Labutytė, GRYNAS.lt
2013 m. kovo 13 d.


Trečiadienį Seimo aplinkos apsaugos komitetas svarstė Medžioklės įstatymo straipsnių pakeitimus. Naujame medžioklės įstatymo projekte numatyta sureguliuoti medžiotojų ir žemės ar miško savininkų, kurių plotuose jie medžioja, santykius. Vis dėlto kompromiso tarp medžiotojų ir savininkų pasiekti kol kas nepavyko.

Pristatydamas darbotvarkę komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas pabrėžė, jog įstatymas svarstomas jau 8-eri metai, Konstitucinio teismo pripažinta, jog kai kurios senojo įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

Išvijus medžiotojus teks taikstytis su žvėrių daromais nuostoliais

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius L. Budrys komiteto posėdyje pristatė, kokios galimybės miško ar žemės savininkams bus suteikiamos priėmus naująjį Medžioklės įstatymą.
„Medžioklės įstatymas svarstomas jau trečią kadenciją. Konstitucinis teismas pasisakė už 6 jo straipsnių neatitikimą Konstitucijai. Tas neatitikimas susijęs su privačių žemių savininkų teisėmis. Dabar galiojančiame įstatyme yra numatyta, kad žemės savininkas gali uždrausti medžioti tik tuomet, kai sudaromi nauji medžioklės ploto vienetai arba kai medžioklės metu daroma žala miškams arba pasėliams. Įstatymo projekte siūloma, kad medžioklės savininkas gali uždrausti medžioti savo žemėje bet kuriuo metu. Jei tik jo interesai nesutinka su medžioklės ploto naudotojų, medžiotojų interesais. Laukinė gyvūnija pagal įstatymą lieka valstybinė nuosavybė.
Ja naudotis gali ir savininkas, ir medžiotojas. Jei savo plotuose savininkas draudžia naudotis šia valstybine nuosavybe, jis tuo pačiu netenka galimybės gauti atlyginimą už gyvūnų daromą žalą“, - dėstė Aplinkos ministerijos atstovas.

Jis siūlė nemažinti mažiausio medžioklės ploto vieneto dydžio – palikti jį 1000 hektarų ploto.

Teisę galės gauti tik stambūs žemės savininkai

„Savininkui suteikiamos trys galimybės: uždrausti medžioti, leisti medžioti bendrai nustatyta tvarka, kartu atgaunant iš medžiotojų žvėrių padarytą žalą. Trečia galimybė - žemės savininkas gali sudaryti rašytinį susitarimą su būreliu, kuriame apibrėžtų medžioklės sąlygas. Žemės savininkas gali tapti medžioklės būrelio pilnateisiu nariu, prisiimti visus tuos medžiotojo įsipareigojimus ir būrelis privalo jį priimti. Tačiau tuo atveju, jei jis turi ne mažiau, nei 100 hektarų žemės. Tokį plotą nutarėme nustatyti padiskutavę su visom suinteresuotom pusėm. Nes hektaras, du hektarai ar trys hektarai medžioklei jokios didesnės reikšmės nesudaro. Vien kiškiui gyventi reikia 300 hektarų“, - naujojo Medžioklės įstatymo pasiūlymus vardijo L. Budrys.

„Ar įstatymo spragos, kurios prieštarauja Konstitucijai, šiuo įstatymo projektu ištaisomos?“, - teiravosi Seimo narė Aurelija Stancikienė. Ji siūlė įstatymo projektą, kuriuo medžioti leidžiamą bet kokio žemės ploto savininkams, žinoma, pirmiausia įgijus teisę medžioti pagal visus įstatymus.
„Taip, visas, bei pridedame kelias lydinčias nuostatas, tokias kaip vilkų daromos žalos atlyginimas“, - patvirtino L. Budrys.
Tačiau žėmės ir miško savininkui Egidijui Jasiūniui neatrodė, jog naujasis įstatymas išspręs įsisenėjusią problemą.
„Nuo 2009 metų bandau įgyvendinti savo teisę (medžioti, - red. past.), kuri numatyta Medžioklės įstatyme. Bet kiek bandau apginti tą savo teisę, man niekaip nepavyksta. Panevėžio gamtos apsaugos departamentas su visokiais išvedžiojimais sako, kad turiu geranoriškai susitarti su medžiotojais“, - tvirtino E. Jasiūnas.
„Šis atvejis labai gerai išreiškia priešpriešą tarp medžiotojų ir žemės savininkų. Ponas Jasiūnas turi 1,6 hektaro. Ir nori visų medžioklės bilietų ir teisių“, - šyptelėjo Aplinkos ministerijos atstovas L. Budrys.

„Nedraugauja“ net teismo sprendimu

Su medžiotojų būreliu besibylinėjusiam E. Jasiūnui pavyko gauti netgi teismo išvadą, jog būrelis turi priimti jį ir suteikti dalines teises medžioti. Medžiotojų būrelis, net įpareigotas teismo, to nedaro.
Privačių žemės plotų savininkų asociacijos pirmininkas daktaras Rimvydas Valiulis prisiminė žemės savininkų konferencijos metu pateiktą statistiką.
„Naujasis įstatymas neįtvirtina savininkų teisės medžioti. Kaip suprantu, savininkas, turintis 99 hektarus, jau negauna tos teisės. Virš 100 hektarų žemės, Lietuvoje turi tik 400 savininkų. Vadinasi, norite, kad tie 400 iš milijono savininkų turėtų teisę medžioti?,“ - klausė R. Valiulis.

„Tiek yra tik viename rajone, - prieštaravo L. Budrys.

Linas Naudužas, žemės ir miško savininkas bei vieno privataus medžioklės ploto savininkas priminė, jog dar 1925-aisiais metais priimto Medžioklės įstatymo pirmas punktas sako, kad teisę medžioti pirmiausia turi žemės savininkas. Šį įstatymą pasirašė tuometinis Prezidentas Aleksandras Stulginskis.
„Įstatymo leidėjas, pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą, turi sukurti tokį įstatymą, kad būtų klausiama žemės savininko sutikimo. Juk aš esu savininkas, ateikite, susitarkite, atsiklauskite. Dabar sėdi kaimo žmogus troboje ir žiūri, kaip džipais po jo žemę važinėja“, - tikino vyras.
L. Naudužas sakė, jog per 8-erius metus jau kone atmintinai išmoko keliasdešimties lapų Konstitucinio teismo išaiškinimą.

Pripažino sulaukęs spaudimo iš Seimo narių

Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis Gaižutis apgailestavo, jog į GRYNAS.lt jau aprašytos konferencijos dalyvių pasiūlymus vis tiek nebuvo atsižvelgta.
„Šis įstatymas nekeičia nieko. Apmaudu, kad įregistruoti įstatymo projektai tiek Aurelijos Stancikienės, tiek daugiau nei 100 žmonių konferencijos rezoliucijos pasiūlymai yra atmetami. Neatsižvelgta į siūlymus, kuriuos asociacija teikė raštu. Įstatymas tenkina tik medžiotojus,“ - konstatavo A. Gaižutis.

„Ar norime tą įstatymą priimti, ar dar 8 metus apie jį kalbėti? - neištvėrė komiteto pirmininkas A. Salamakinas - Mane spaudžia iš visų pusių - ypač Seimo nariai medžiotojai. Reikia kažkokių nuolaidų iš abiejų pusių. Jei surašysite tokį įstatymą, kokio norite, Seimas jo vėl nepriims.“
„Jeigu įrašom tą 100 hektarų reikalavimą, tai jau iš karto neišsprendžiame pagrindinio punkto dėl pažeistų žemės savininkų teisių. Bent jau tą 100 hektarų reikalavimą turime naikinti“, - svarstė Aplinkos apsaugos komiteto narė A. Stancikienė.
Kol kas komiteto nariai sutarė, kad atidžiai peržvelgs ir Laimučio Budrio pristatytas, ir parlamentarės Aurelijos Stancikienės pasiūlytas Medžioklės įstatymų pataisas, įvairius kitus dokumentus.
Teigiama, jog jau birželio mėnesį arba dar anksčiau įstatymas, 8-erius metus galiojęs kaip prieštaraujantis Konstitucijai, bus pakeistas.

Ar juo labiau džiaugsis medžiotojai, ar žemės ir miško savininkai – lieka neaišku.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Kov-13 22:08

http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/teise- ... 1&no=0&s=2

gamtakrusys
2013-03-13 22:05


Gimiau nevisprotis, pastoviai jauciu gyvybei pykti, zverienai alki. Gamta protelio pagailejo, bet tevas dave kruva pinigu. Nusipirkau nauja dzipa, fiskaro kirvi, zeberkla zuvims badyti, nusipirksiu ir dvivamzdi sautuva su lazerine optika svarovskio, o sale misko isigysiu zemes sklypa. Sklype pasesiu savo varpa zveriugoms privilioti, pasistatysiu medzioklei boksta triju aukstu, su stiklo paketais ir burzuika. Kersysiu motulei gamtai uz zeuru poksta su manim. Kirsiu medzius kol nebeliks, saudysiu zveriugas pakol visus prarysiu. Ir nusisvilpt ant jusu istatymu man tevas dave kruva pinigu, o as vargselis pastoviai alkanas esu.


:ROFL:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Bal-10 20:16

Teisingai šiandien suvažiavime buvo pasakyta - 5 šmikiai norintys užsiimti komercija 100 ha plote kelia bangas ir sumaištį visam šitam procese. Toks p. Gaižutis vis nerimsta - na, norisi pasikviesti, į "privačius 100 ha "medžioklės plotus", užsienietį, kad jis susimedžiotų "jo plotuose" MŪSŲ žvėrį ...
:x
Kas liks iš žvėrių, jei kiekvienas šimtahektarinis kviesis svečius, ale "pamedžioti jo nuosavuose plotuose" ???
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Bal-16 16:45

Per medžioklės išeigines teko susitikti ir su "ale savininkais" - sako Ramai - už savo jėgom tau savo žemėje pastatau kelis bokštelius - dusink bebrus kurie tvenkia griovius ir iki namų negaliu daeiti net pėsčias, dusink šernus kurie man pasėlius baigia melioracijos grioviais padaryti - daryk rodą bratka :pardon:
Sakau, pažūrėsim, pamislysim ir tada nuspręsime :twisted: ar pačio pasiūlymas tinkamas :pardon:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Bal-17 19:52

Balsavimo išvakarėse: medžioti bus leista visiems, turintiems bent lopinėlį žemės


Inga Labutytė, GRYNAS.lt
2013 m. balandžio 17 d.


Medžioklės įstatymo priėmimo išvakarėse Aplinkos apsaugos komitetas svarstė paskutinius Seimo narių pasiūlymus dėl šio įstatymo. Dauguma jų buvo susiję su platesnių galimybių medžioti suteikimu miško ar žemės savininkams.
Vis dėlto, bet kokius pasiūlymus, kuriuose siūlyta sudaryti sutartis tarp medžiotojo ir miško ar žemės savininko, komiteto nariai nusprendė atmesti.
Aplinkos apsaugos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys priminė, jog laukiniai gyvūnai negali būti sutarties objektas – jie yra valstybės nuosavybė.

Tarp medžioklės yra ir mokslui skirtų plotų

Siūlyta sumažinti medžioklės ploto vieneto plotą : nuo 1000 ha iki 100 ha. Šį pasiūlymą pateikė Gintaras Steponavičius ir Algis Kašėta. Tokiam pasiūlymui taip pat nepritarta.

Aplinkos apsaugos komiteto nariams kilo klausimai, kas yra „plotai, skirti moksliniams tikslams“.
„Galiu paaiškinti. Profesionalios medžioklės plotai yra visai kas kita, nei plotai, skirti mokslui ir mokymui. Pastaruosiuose plotuose vykdoma mokslinė tiriamoji veikla, jiems kuriama programa, rašomos ataskaitos. Įprastos medžioklės čia nevyksta. Pavyzdžiui, prie Giedraičių ekologijos instituto yra seniausi moksliniams tikslams skirti plotai. Jiems jau – 30 metų. Ten įkurtas barsukų stebėjimo poligonas“, - paaiškino L. Budrys.
Seimo narys Remigijus Žemataitis buvo siūlęs pakeisti įstatymo punktą, jog medžiotojų būrelis privalo priimti žemės savininką į būrelį, jei jis atitinka visas įstatyme numatytas nuostatas bei atsakyti į jo užklausimą per 30 darbo dienų.
Toks pasiūlymas atmestas, Laimutis Budrys teigė, jog į bet kokius raštiškus užklausimus, raštus, turi būti atsakoma per 30 darbo dienų. Tai nustato kiti valstybės įstatymai. Taigi savininkas medžioklės būrelio poziciją dėl jo galimybės medžioti bet kokiu atveju sužinos per gerą mėnesį, o įpareigojimas būtinai jį priimti į LMŽD būrelį jau prieštarauja asociacijų įstatymui.

Kokio ploto žemės sklypas užtikrins teisę medžioti?

L. Budrys taip pat paaiškino, kas bus tuomet, jei miško ar sklypo savininkas uždraus medžioti savo žemėse.
„Tas 1000 hektarų medžioklės ploto vienetas dėl to „nesugrius“. Medžiotojai negalės medžioti toje teritorijoje, tačiau šis plotas vis tiek bus įskaitomas į medžioklės ploto vienetą. Jei kvartalas viduryje miško, kur uždrausta medžioti, į tą kvartalą niekas negali įkelti kojos. Vaikyti žvėrių – taip pat“, - kalbėjo L. Budrys.
Didžiausios diskusijos užvirė skaičiuojant, kokį plotą turėtų turėti savininkas, kad būtų priimtas į medžiotojų būrelį.
Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė teigė, jog nesvarbu, kokį plotą žemės turi jos savininkas, jis turi teisę medžioti. Apie tai savo išvadose skelbė ir Konstitucinis teismas.
Paulius Saudargas siūlė nustatyti šį plotą 50 hektarų, Seimo narys Kazimieras Kuzminskas – 30 hektarų.
„Taip pat norime įregistruoti pataisą, jog žemės savininkas turėtų šią žemę ne mažiau, kaip penkerius metus“, - priminė A. Stancikienė.
„Būtų įdomu pamatyti, kiek žmonių (žemės savininkų ir kartu medžiotojų, - red. past.) liečia ši pataisa. Kiek žmonių liečia, jei nustatysime būtiną 100 hektarų žemės nuosavybę? Kiek – jei nustatysime 50 hektarų? Kodėl nutarėme būtent 100 hektarų? 50 hektarų irgi nėra toks plotas, kurį nubėgsi ir nusipirksi – ir ten, ir ten“, - domėjosi komiteto narys Paulius Saudargas.

Savininkai žada uždrausti medžioti visoje Lietuvoje

L. Budrys teigė, jog Medžiotojų ir žvejų draugija nusprendė apibendrinti duomenis ir per visą Lietuvą suskaičiavo 400 tokio ploto (100 hektarų) miško ar žemės savininkų, kurie kartu yra ir medžiotojai.
„Esu medžiotojas nuo 1969-ų metų, šiuo metu esu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos taryboje. Kodėl pasiūliau, kad būtų priimtas medžioti savininkas, turintis 30 hektarų žemės? Nes po sovietinio okupacinio laikotarpio Lietuvoje niekas neturėjo daugiau žemės nei 80 hektarų. O kodėl30 hektarų? Nes šiuo metu žemę paveldi vaikai, ją pasidalina. Net kai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas buvo prof. R. Benetis, jis sakė: „Nusileiskim, juk Konstitucinis teismas taip išaiškino“, - dėstė Seimo narys Kazimieras Kuzminskas. - Kalbėjau su savininkais. Jei jiems nebus suteikta teisė medžioti, prašys Prezidentės tą įstatymą vetuoti. O galiausiai visi savininkai uždraus medžioti savo plotuose – jie nusprendė tai padaryti per visą Lietuvą. Liksit medžiotojai, medžioti tik valstybiniuose miškuose.“
Aplinkos apsaugos komiteto narys Gintautas Mikolaitis garsiai svarstė, jog jis medžioja net šešiuose būreliuose ir visuose juose savininkai priimami medžioti geranoriškai.
„Bet yra tokių, kurie negauna tos teisės. Gal jie eiliniai žmonės... Yra būrelių, kur tik savo klanas, priiminėja tik vaikus ir savo pažįstamus“, - susirūpinęs kalbėjo K. Kuzminskas.
Vėliau GRYNAS.lt žurnalistams K. Kuzminskas patvirtino, jog savininkai iš tiesų turi planų uždrausti medžioti savo žemėje visoje Lietuvoje. Kartu su naujai priimtu Medžioklės įstatymu jie gali nesulaukti leidimo medžioti patys, tačiau uždrausti medžioti savo žemėse – galės.
„Jie sako – kaip jūs mums, taip ir mes. Nes Konstitucinio teismo sprendimas jiems suteikti teisę medžioti – nevykdomas“, - dėstė K. Kuzminskas. - Jie nori medžioti kartu. Ne taip, kad miesčionys suvažiuoja į mano miškus, medžioja, šiukšlina, o vėliau aš turiu mišką tvarkyt. Kodėl? Kai kartu medžios ir prižiūrės. Jau gal net nereikalaus kompensacijos už žalą, padarytą pasėliams ar miškui. Nes pats medžiojo, pats pražiopsojo. Pats neišdabojo.“

Galėtų medžioti rečiau

„Konstitucinis teismas aiškiai pasakė – žmonėms turi būti suteikta teisė, būnant savininkais, medžioti. Tai jau neleidžiam nei jiems patiems sudaryti tų savarankiškų medžioklės plotų - tuomet bent jau šitoj vietoj išimkim bet kokius apribojimus – jei žmogus turi nuosavybę, jis turi teisę medžioti“, - ragino A. Stancikienė.
Kadangi pasigirdo nuogąstavimų, jog žmonės įvairiuose rajonuose susipirks po hektarą žemės ir gviešis kiekviename jų medžioti, komitete pasiūlyta pridėti punktą, jog žemės savininkas turi šią nuosavybę turėti bent penkerius metus. Tik tuomet teisė medžioti jam bus suteikta.
„Dabar medžiotojų būreliai – po 50-60 žmonių. O kodėl negali būti 120? Kodėl tas pats medžiotojas turi medžioti kiekvieną dieną? Ypač tie, kurie patys bokštelius pasistatę. Būrelis sudarytų grafiką, ir nuvažiuotų pamedžioti kartą per mėnesį. Tai būtų nors jam šventė. O dabar... Dieną neina į darbą, naktį – bokštelį sėdi“, - stebėjosi kolegomis ilgametis medžiotojas, Seimo narys K. Kuzminskas.
Linas Balsys priminė, jog reikia gerbti ne tik miško savininkų, medžiotojų, bet ir žvėrių interesus.
„Jei įteisinsim nors kokią ribą, kiek savininkas turi turėti žemės, vėl eisime į Konstitucinį teismą“, - prognozavo L. Balsys.

Saugiklis: medžios tik penkerius metus turintys nuosavybę

„Tikrai norėčiau, kad nebūtų piktnaudžiavimo. Yra žmonių, kurie tikrai truputį nesveikai supranta tą medžioklę. Ačiū dievui, tokių nedaug. Bet šiuo įstatymu tokia galimybė tikrai atsiranda. Medžiotojų būrelių pas mus yra apie 830. Iš jų – 30 turtingų būrelių. Ir iš jų tikrai atsiras norinčių... kaip buvo, kai pagal Vyriausybės nutarimą buvo leidžiama sudaryti sutartis medžioti nuo 100 iki 500 hektarų plote, patys geriausi medžioklės plotai, ir tos teritorijos, kurios buvo paliktos kaip žvėrių ramybės oazės, buvo išnuomotos ir prasidėjo visuotinis žvėrių šaudymas, - nuogąstavo Laimutis Budrys. - Kiek hektarų – 30, 50 ar 100 – iš gamtinės pusės nėra skirtumo. Bet jei siūlytumėt įvesti nuosavybės laiko cenzą, pritarčiau.“
Komiteto nariai, išklausę visus argumentus, pritarė, kad medžioti galėtų bet kokį plotą turintis žemės ar miško savininkas, jei nuosavybės teises į žemę jis turi ne trumpiau, nei 5-erius metus.
„Konstitucinis teismas nepasisakė, kad turime mažinti medžioklės ploto vienetus nuo 1000 hektarų iki mažesnio ploto. Konstitucinis teismas pasisakė, kad žvėrys yra visuotinė nuosavybė, o ne miško savininko. Todėl su tuo susijusius Seimo narių pasiūlymus teko atmesti.
Nusprendėme, kad jeigu 5-erius metus mišką turi, tuomet nesvarbu, kiek turi hektarų, gauni teisę įstoti į medžiotojų būrelį“, - Aplinkos apsaugos komiteto narių sprendimus apibendrino pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Ketvirtadienį priešpiet Seimas turėtų apsispręsti dėl šio naujojo įstatymo. A. Salamakinas teigia, jog blogiausias variantas būtų, jei Prezidentė, kaip kažkada Prezidentas Valdas Adamkus, vetuotų šį įstatymą arba įstatymas būtų nepriimtas Seime.

Jo nuomone, šios pataisos – tai didelis žingsnis į priekį.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Žemės savininkas, dievo vietininkas žemėje ???

2013-Bal-23 17:13

Auto medžioklei :twisted:

naujų-žemvaldž.jpg
Naujalietuvių savininkų

vergų.jpg
bežemių vergų
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių