"Miško kenkėjai" - dvikojai

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medziotojas »

Išlaisvinkime miškus nuo šiukšlių

Žmonių gyvenamosiose teritorijose ir laukuose sniegą tarsi kažkas išnešė per porą dienų arba pavertė jį smagiai čiurlenančiais upeliukais ir tyvuliuojančiomis balomis. Miškuose šie procesai gerokai nuosaikesni ir lėtesni, tačiau jau dabar iš po nykstančių sniego pusnių gėdingai savo galvas ar uodegas kiša tai, kuo negarbingi mūsų piliečiai atsikratė dar rudenį - tai visokios rūšies ir visokių gabaritų šiukšlės bei atliekos.

Kad ir kaip liūdna bebūtų, bet panašu, kad miškų, ar apskirtai gamtos teršimas, dar ilgai liks kai kurių žmonių (ne)kultūros dalimi ir (ne)priimtina elgesio norma. Tačiau tai galbūt „gera” žinia tiems, kurie užsiima visuotinių vadavimosi nuo šiukšlių akcijų organizavimu, mat tokia veikla mūsuose bus aktuali dar bent dešimtmetį kol tam tikrai daliai visuomenės bus įskiepyta teisingi atsikratymo šiukšlėmis ir atliekomis kultūra.

Pernai balandžio mėnesį vyko dvi visuotinės švarinimosi akcijos - tai visiems gerai žinoma akcija „Darom”, kurioje kasmet dalyvauja tūkstančiai visos Lietuvos piliečių ir surenka šimtus tonų šiukšlių kiemuose, gyvenvietėse, pakrantėse, parkuose ir pan., o kita - VšĮ „Rūpi” organizuota akcija „Išlaisvinkime miškus nuo šiukšlių”. Šios akcijos organizatoriai pirmą kartą atkreipė visuomenės dėmesį ne į šiukšles miestuose ar pakrantėse, bet į žymiai rimtesnę problemą - Lietuvos miškų virtimą sąvartynais!

Po sėkmingos miškų tvarkymo akcijos pernai, VšĮ „Rūpi” šiemet nusprendė dar labiau įprasminti šią veiklą, prisidedant prie miškų sodinimo darbų, kurie kasmet vyksta visose Lietuvos urėdijose. Į miškasodį šiemet bus kviečiamos šeimos su vaikais, o ateityje prie šios iniciatyvos turėtų jungtis ir vietos mokyklų bendruomenės, siekiant kuo aktyvesnio moksleivių dalyvavimo. Tuo tarpu akcijai „Darom” perimant pavasarinę miškų tvarkymo estafetę, akcija „Išlaisvinkime miškus nuo šiukšlių” perkeliama į rudenį.

Po vasaros miškuose piktavaliai ir nesąžiningi poilsiautojai, o taip pat ir kai kurie vietos gyventojai palieka daugybę šiukšlių, kurios irdamos per rudenį ir žiemą skleidžia į aplinką kenksmingas medžiagas. Tad išlaisvinti miškus ir pamiškes nuo šiukšlių prieš ilgąjį žiemos laikotarpį yra itin prasminga ir naudinga, juolab, kad mūsų visuomenė į tokias akcijas reaguoja vis aktyviau ir entuziastingiau. Taigi pavasarinis miškų švarinimas nuo šiukšlių VšĮ „Rūpi” iniciatyva perkeliamas į rudenį.

Tikėkimės, kad po pavasarinės „Darom” akcijos, kuri šiemet ketina apimti ir miškų tvarkymą, bei po rudeninės - „Išlaisvinkime miškus nuo šiukšlių” 2014-jų pavasarį pirmąsias žibutes rinksime švaresniuose miškuose!

Rudeninė akcija „Išlaisvinkime miškus nuo šiukšlių” planuojama 2013-jų spalio mėnesį, į kurią bus kviečiami jungtis visi geros valios žmonės ir moksleiviai, siekiant ugdyti sąmoningą, atsakingą ir gamtą tausojančią ateities kartą.

VšĮ „Rūpi”
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
šatas
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 958
Joined: 2008-May-12 18:26

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by šatas »

Šiandy jau mačiau pas tata plotuose padegintos žolės,bet manau čy dar tik pradzia :x
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medziotojas »

Kirsta iš peties - baudos šiukšlintojams padidintos iki 15 kartų

GRYNAS.lt
2013 m. gegužės 15 d.


Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymo projektą, kuriame įkainiai už atliekų išmetimą į aplinką didinami dešimtimis kartų.
„Kuomet per akciją „Darom“ pamačiau, kas darosi mūsų miškuose, supratau, kad kitokios išeities neturime. Jei norime išvaduoti aplinką nuo dešimčių ar net šimtų „sąvartynėlių“, turime skubiai imtis griežtų priemonių“, - teigia V. Mazuronis.
Ministro žodžiais, dabar galiojantys atliekų, išmestų į aplinką, padarytos žalos tarifai – viso labo simboliniai. „Aš asmeniškai juos pavadinčiau juokingais. Kai tarifai tokie, tai nereikia stebėtis, kodėl visur aplink - šiukšlės“, - sako Aplinkos ministerijos vadovas.
Įkainis už išmestas statybines medžiagas šiandien – 1000 litų, padangas – 1300 litų, kitas nepavojingas atliekas – 1800 litų, pavojingas atliekas - 12 tūkst. litų. Tuo tarpu naujajame įsakymo projekte siūloma atliekas skirstyti tik į dvi kategorijas: pavojingas ir nepavojingas. Tarifas už pirmųjų išmetimą - 36 tūkst. litų, už antrųjų – 15 tūkst. litų.
„Be to, įvedamas ir minimalios žalos dydis, koks šiandien apskritai neegzistuoja. Įkainis už nedidelę taršą nepavojingomis atliekomis siektų 500 litų, pavojingomis - 1500 litų“, - informuoja V. Mazuronis.

Įsakymo projektas perduotas derinti Žemės ūkio, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio bei Krašto apsaugos ministerijoms.

„Tikiuosi, jog artimiausiu metu šiuos tarifus galėsime įteisinti. Nuo tada, manau, prabangą šiukšlinti sau leis nebent tik turtingi žmonės. O visi kiti turės pačią geriausią alternatyvą: šiukšles dėti ten, kur jas ir privalu dėti“, - reziumuoja ministras V. Mazuronis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medziotojas »

Už triukšmą ir girtavimą miške gali tekti pakloti iki tūkstančio litų

2013-07-10
Rugilė Audenienė
Alfa.lt

Miškas – vieta, kurioje triukšmo lygio niekas netikrina, ar vieša vieta, kur už triukšmavimą baudžiama? Nors Aplinkos ministerija ir policininkai triukšmavimą miške vertina skirtingai, išsiruošusiems paūžti gamtoje verta žinoti, kad tai daryti teks saikingai.

Viešas ar neviešas miškas – triukšmauti draudžiama

Bent kartą per vasarą į naktinę žvejybą išsiruošiantis vilnietis Tomas turi savo ritualą: ant medžio pasikabina radiją, kuri padeda neužsnūsti laukiant kibimo. Muzika groja ne itin garsiai, netoliese žvejojantys žmonės ar prie laužo naktinėjantys poilsiautojai nesiskundžia.
Kur kas daugiau bėdų dėl apsvaigusio jaunimo: Tomas pasakojo ne kartą turėjęs pasiieškoti kitos žvejybos vietos, norėdamas išvengti pernelyg įsismarkavusių, trankią muziką leidžiančių, šūkaujančių jaunuolių.
„Miškas ir miško aikštelės, miško teritorijos nėra viešosios vietos, todėl triukšmo lygis nėra reglamentuojamas.
Miške triukšmas gali kilti dėl vykdomų miško darbų ir buitinio, asmenų sukelto triukšmo. Miškų ir parkų lankymo taisyklės draudžia trikdyti kitų lankytojų poilsį triukšminga muzika“, – prieštaringų nuostatų apie triukšmą miške pateikė Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus specialistė Raimonda Karnackaitė.
Aplinkosaugininkai, pasak jos, neturi įgaliojimų bausti už triukšmavimą gamtoje. „Jie triukšmadarių gali tik paprašyti liautis ar, esant reikalui, iškviesti teisėsaugos pareigūnus“, – patikino R. Karnackaitė.
Tuo metu pareigūnai net ir nekviesti vasarą kreipia didesnį dėmesį į miškuose, poilsiavietėse besilinksminančius, triukšmaujančius ir girtaujančius piliečius.
„Vieša vieta – visur, kur lankosi žmonės, bet kokie triukšmą keliantys veiksmai, jei trikdo viešąją rimtį, gali užtraukti atsakomybę“, – paaiškino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas Gintaras Mažintas.

Baudžia garsiai muzikos klausančius ir girtaujančius

Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto už triukšmavimą, užtraukia baudą piliečiams arba pareigūnams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų. Tokius ribojimus numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
Nuo šių metų pradžios iki liepos pirmosios dienos vien Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate užfiksuotas 1381 triukšmavimo, daugiausia vakaro ir nakties metu, atvejis. „Manau, kad dalis tų, kurie piktinasi triukšmautojais, veikiausiai į policiją nesikreipia. Gal jie linkę pasirinkti nuošalesnę vietą, o ne kovoti už savo teises, nors aš rekomenduočiau kovoti.
307 atvejais iš minėtų surašyti protokolai, skirtos nuobaudos dėl triukšmavimo. Kitais atvejais arba nepasitvirtino, arba žmonės buvo įspėti, nebetriukšmavo“, – sakė pareigūnas G. Mažintas, pridūręs, kad ne visi drįsta paprašyti garsiai muzikos besiklausančių poilsiautojų ją pritildyti.
Paplūdimiuose, miškuose, poilsiavietėse viešosios rimties nesutrikdysi, jei aplink nebus žmonių. Tačiau šalia kitų poilsiautojų stovyklavietę įsirengę ir triukšmauti pradėję piliečiai nuo 18 val. turėtų aprimti. „Įstatymas numato, kad pirmą kartą galima susitaikyti su valstybe, paskui triukšmavimas užtraukia įspėjimą ar baudą iki 300 litų. Jei triukšmauja girti žmonės, tai jau sunkinanti aplinkybė, bauda gali didėti. Šiemet jau yra už tai nubaustų tūkstančio litų baudomis.
Ar būna, kad paprašyti nusiraminti žmonės, išvažiavus pareigūnams, vėl triukšmauja? Taip, kartais važiuojame antrą kartą – būtume prasti pareigūnai, jei po dviejų kartų neišsiaiškintumėme“, – situaciją paaiškino G. Mažintas, pridūręs, kad triukšmo policininkai nevertina kaip smulkaus pažeidimo.
Pasak policininko, jei aplink nėra nė vieno žmogaus – dainuokite ir triukšmaukite iki soties. Bet jei nusprendėte savaitgalį atsipūsti prie ežero, išsirinkote vietelę, kurioje jau ir taip ilsisi pusė nedidelio miestelio, prisigabenote svaigiųjų gėrimų, atsidarėte automobilio langus ir visu garsu paleidote muziką, greičiausiai sulauksite pareigūnų vizito ir susimokėsite už pramogą valstybei.

Triukšmus, kuriuos sukelia ne švenčiantys gyventojai, o, pavyzdžiui, didelius objektus šalia gyvenamųjų namų statantys statybininkai, reguliuoja Lietuvos higienos norma.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medziotojas »

Ministerija auklės gamtos teršėjus. Teks rinkti ir svetimas šiukšles.


2013.07.19
balsas.lt


Aplinkos ministerija užsimojo poilsiautojus gamtoje, žvejus, uogautojus kultūringo elgesio mokyti kirčiais per kišenę. Vasara toks metas, kai gamta tampa antraisiais žmonių namais tikrąja to žodžio prasme. Miškai pilni uogautojų ir grybautojų, prie vandens telkinių pristatyta palapinių, žvejai ir naktimis neištraukia meškerių iš vandens.

Teks rinkti ir svetimas šiukšles

Gamtoje kaip reikiant atsipalaiduoti įpratusiems gyventojams šiais metais teks keisti savo įpročius. Aplinkos ministerija ritmai nusiteikusi iškylautojus, gamtos gėrybių rinkėjus pamokyti kultūringo elgesio gamtoje. Bene didžiausia staigmena laukia žvejų. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patikslino žvejybos vidaus vandenyse taisykles. Jose numatyta, kad žvejys, prieš pradėdamas žvejybą ir jos metu, susirinktų visas šiukšles penkių metrų spinduliu nuo žvejybos vietos. Baigus žvejoti privalu žvejybos vietą sutvarkyti taip, kad joje neliktų jokių popierių, „bambalių“, skardinių ir panašiai. Jeigu žvejys nesilaikys švarios žvejybos taisyklių – paliks savo šiukšles ar, pavyzdžiui, nesurinks žvejybos vietoje ir apie ją rastų svetimų šiukšlių, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 25 iki 200 litų. Ministras aiškina nematąs kito būdo, kaip išauklėti žvejus. „Palikti tvarkingą žvejybos vietą iki šiol buvo tik žvejo kultūros reikalas, deja, ši kultūra dar su sermėga. Norint apsaugoti gražiąsias paežeres ir upių pakrantes nuo šiukšlių, tai reikia daryti visiems sutartinai“, – Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime cituojamas ministras. Ministerija kreipėsi į šalies savivaldybes ir paprašė, kad jos savo teritorijose nustatytų vietas, kur renkasi daugiausia žvejų, ir pastatytų konteinerius. Kur atsiras konteineriai Panevėžio rajone, kol kas neaišku. Panevėžio rajono savivaldybės ekologė šiuo metu atostogauja. Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Petras Narbutas sakė, kad konteineriai reikalingi prie Dubulių, Ėriškių, Liberiškio tvenkinių. Jo teigimu, konteineriai praverstų ir prie kitų didesnių vandens telkinių, kur renkasi daugiau žvejų, tačiau viskas priklauso nuo Savivaldybės finansinių galimybių. Žinia, šiukšlių išvežimas kainuoja. P. Narbutas nesipiktina, kad žvejams reikės surinkti ne tik savo, bet ir kitų paliktas šiukšles. „O kaip kitaip įvesi tvarką? Kaip inspektoriui žinoti, kad žvejybos vietą apšnerkštė ne joje šiuo metu žvejojantis žmogus, o kažkas kitas? Kai visi privalės surinkti ir savo, ir svetimas :x šiukšles, gal praeis noras šiukšlinti“, – kalbėjo miesto Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas. Tiems žvejams, kurie bodėsis surinkti pirmtakų paliktas atliekas, jis siūlo tiesiog pasiieškoti kitos, švarios, vietos. P. Narbutas svarsto, kad sankcijos žaibiškai nepakeis žmonių mentaliteto, bet efektyvesnių priemonių šiuo metu irgi nėra. „Žmonių kultūra vis dar žemo lygio. Prie vandens telkinių, pamiškėse akis bado krūvos šiukšlių. Poilsiautojai, drįstu tvirtinti, gamtą teršia labiau negu žvejai. Ką jau kalbėti apie buitinėmis atliekomis miškuose atsikratančius gyventojus“, – sako jis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medziotojas »

Specialistų patirtis byloja: šiukšlių miškuose nemažėja

siloaidas.lt
Rita KIUPELYTĖ

Šilalės rajono miškai užima maždaug 34 tūkst. ha plotą, iš kurių 15 tūkst. ha yra privatūs. Anot Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiųjų specialistų Reginos Komžienės ir Albino Rimidžio, vykdančių privačių miškų valstybinę kontrolę, Šilalės rajono miškų savininkai ūkinę veiklą organizuoja be didesnių priekaištų. Visgi…

Piktnaudžiavimai – dėl neišmanymo

Pasak R. Komžienės ir A. Rimidžio, miško kirtimas be leidimo laikomas neteisėtu. Privačių miškų savininkai dėl leidimų kirsti sveikus, augančius medžius savo sklype kreipiasi į Valstybinės miškų tarnybos teritorinius poskyrius. Iki 3 ha miško valdoje leidimas miškui kirsti gali būti išduodamas be Vidinės miškotvarkos projekto (pagal jį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo ir miško žemių tvarkymo darbai). 3 ha ir didesnio ploto miško valdoje, norint kirsti brandų mišką, minėtas projektas būtinas.

Kai kuriais atvejais užtenka privačių miškų savininkų pranešimų apie ketinimą kirsti mišką, kuriuos privaloma pateikti teritoriniam poskyriui. Pavyzdžiui, kai ruošiamasi vykdyti atrankinį sanitarinį kirtimą (iškirsti šviežiai miško kenkėjų bei ligų užpultus medžius), plynąjį sanitarinį kirtimą (po stichinių nelaimių miškuose) ir pan.

Sanitariniu atžvilgiu, pasak specialistų, kenkėjų užpultus, nulaužtus ar išverstus medžius iškirsti būtina. Tačiau šiais atvejais pasitaiko nesusipratimų. Pareigūnai pasakojo, kad po ypač didelių vėjų, kai vėjavartų ir vėjalaužų skaičius būna masiškas (miško skalsumas likęs 0,4 ir mažesnis) – reikia gauti leidimą miškui kirsti. Miško skalsumą ne specialistui įvertinti gana sudėtinga, todėl, paskubėję savarankiškai tvarkytis su audrų padariniais, miškų savininkai nepiktybiškai nusižengia reikalingoms procedūroms.

Beje, R. Komžienė ir A. Rimidis pažymėjo, kad, prisidengiant stichinėmis nelaimėmis, miško savininkams atsiranda galimybių piktnaudžiauti – praretinti ne tik sužalotų, bet ir sveikų medžių gretas. Laimei, specialistams su tokiais „gudruoliais“ Šilalės rajone beveik netenka susidurti.

Norėdami vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ir vėjalaužos, šviesinimo ir valymo kirtimus iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose, ribinių linijų prakirtimus, miškų savininkai gali nepateikti pranešimų ir patys atsirinkti medžius. Tačiau pranešimai būtini visais atvejais, kai medieną ketinama pateikti į rinką.

Labai svarbu, kad, vykdant jaunuolynų ugdymo kirtimus, nebūtų iškirsti perspektyvūs pagrindinių rūšių medžiai, o medynų skalsumas po visų išvardytų kirtimų negali likti mažesnis kaip 0,6.

Miško atkūrimas – būtina pareiga visiems

Miškas – ne tik prieglobstis gyviems organizmams, bet ir didžiulis žmogaus turtas, kurį būtina tausoti ir saugoti. Džiugu, jei gavus pajamų už miško žaliavą, nepamirštama dalies jų skirti miško atkūrimui. Čia ypač reikalingas miško savininkų sąmoningumas. Šilališkiams, regis, jo netrūksta. R. Komžienė ir A. Rimidis pasakojo šiais metais patikrinę jau apie 50 ha prieš trejus metus iškirstų biržių, kurių tarpe pasitaikė vos0,3 ha neatkurto miško.

Miško atkūrimas yra vertinamas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose patvirtintus reikalavimus. Savininkams, pamiršusiems savo pareigas ir neatkūrusiems miško, gresia administracinės baudos po 1000 litų už vieną neatkurtą miško hektarą. Jeigu miškas nebūna atkurtas ir pakartotinio tikrinimo metu, gresia 1500 Lt / ha bauda.

Miškų įstatyme numatyta, kad mišką atkurti privalo jo savininkai, valdytojai ir naudotojai savo lėšomis, ne vėliau kaip per 3 metus nuo kirtaviečių atsiradimo. Vidinės miškotvarkos projekto rengėjas arba biržių rėžėjas, suderinęs su miško savininku, parenka tai augavietei miško atkūrimo būdą ir medelių rūšis. Beje, kartais miškas atsikuria želdamas savaime. Jeigu natūraliai atsikūręs miškas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, konstatuojama, kad žmogaus prievolė atkurti mišką atlikta.

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose taip pat įtvirtinta prievolė prižiūrėti miško želdinius ir žėlinius iki susiformuoja jaunuolynas ir prasideda ugdymo kirtimai (minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuonerių metų). Miško želdinių ir žėlinių priežiūra apima pasodintų medelių priežiūrą ir žolinės augmenijos, stelbiančios sodinukus, šalinimą bei kt. darbus. Vėliau vykdomi medyno ugdymo kirtimai – aplink tikslinius medžius šalinami menkaverčiai arba tikslinių rūšių medžiai (kai jų tankis per didelis), siekiant išauginti tam tikros rūšinės sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną.

Už tvarką miške atsako jo savininkas

Valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai vykdo privačių miško valdų stebėseną, atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus. Stebėsenos metu vykdomi biržių atrėžimo, miško kirtimų, atkūrimo, Vidinės miškotvarkos projektų derinimo ir bendrieji privačių miško sklypų patikrinimai. Planiniai patikrinimai vykdomi pagal Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus patvirtintą metinį planą.

„Vykdydami miško valdų stebėseną ir patikrinimus, Šilalės rajone daugiausiai fiksuojame šiuos pažeidimus ir trūkumus: neprakirstas arba neaiškias miško valdų ribines linijas, miško kirtimo tvarkos pažeidimus, miško šiukšlinimą“ – pasakojo specialistai.

Privataus miško valdos privalo būti atribotos (pažymėtos). Aiški ribinė linija – tai miško valdos ribas natūroje žyminti 1–1,5 m pločio linija, kurioje iškirstas pomiškis ir trakas (krūmai), o stori medžiai arba iškirsti, arba pažymėti užtašymais ar dažais. Anot R. Komžienės, nesant aiškių ribų, pasitaiko, jog kaimynas pradeda „šeimininkauti“ ne savo valdoje. Todėl šią prievolę privačių miškų savininkai turėtų atlikti pirmiausia siekdami apsaugoti savo ir kaimyno turtą.

Šilalės rajone 2012 metais buvo įvesta Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą. Ja labiausiai siekta pažaboti gamtos šiukšlintojus, neva nesukaupiančius atliekų, o iš tiesų jomis užverčiančius miškus ir pamiškes. Tikėtasi, kad prie kiekvienų namų atsiradę konteineriai sulaikys šiukšlių kelionę tiesiai į gamtą. Deja, nors minėjome, kad Šilalės rajono miškų savininkai gana neblogai vykdo savo pareigas, šiukšlių problema vis dar aktuali. Apie mažesnę taršą, anot R. Komžienės ir A. Rimidžio, kol kas vargiai tegalima kalbėti.

Specialistai pažymi, kad privataus miško savininkas privalo pats rūpintis savo valdų tvarka, vykdyti miško apsaugą. Aptikus šiukšlių, pirmiausia kreipiamasi į miško savininką ir įpareigojama išsikuopti. Tiesa, pasitaiko, kad matyti, jog prie netvarkos bus pasidarbavę kiti asmenys, pavyzdžiui, priversta didelis kiekis automobilinių padangų. Tuomet kreipiamasi pagalbos į seniūnijas – bandoma surasti tikruosius teršėjus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medziotojas »

Mano "laimikis" :evil: Dzūkijos miškuose, mūsų plotuose. Parazitai mūsų žmonės :x
IMG_1907.JPG
IMG_1908.JPG
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medziotojas »

Aktyviausiam teršėjų medžiotojui - fotoaparatas

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę aktyviai prisidėti prie nelegalių šiukšlynų šalyje mažinimo ir ragina gyventojus fiksuoti gamtos teršėjus bei juos viešinti. Dalyvauti šioje akcijoje kviečia ir visos šalies savivaldybės. Aktyviausiam akcijos dalyviui atiteks skaitmeninis fotoaparatas.
Akcijos organizatoriai ragina dalintis ir vaizdo medžiaga, ir išsamia informacija apie šiukšlinimo atvejus, ypač nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, gamtos rezervatuose ar kitose saugomose teritorijose. Aktyviausiems arba didžiausius šiukšlinimo atvejus užfiksavusiems piliečiams aplinkos ministras Valentinas Mazuronis baigiamojo renginio metu įteiks specialias padėkas. Vienas iš aktyvuolių bus apdovanotas skaitmeniniu fotoaparatu.

Taigi filmuok, fotografuok bei dalinkis nuotraukomis apie ne vietoje stūksančius šiukšlių kalnus ir šia medžiaga Delfi.lt rubrikoje „Nutverk šiukšlintoją". Informaciją reikia siųsti el. paštu siukslintojai@grynas.lt Aktyviausiam akcijos dalyviui atiteks skaitmeninis fotoaparatas.

GR inform.
Publikavimo data: 2013.12.09
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Gedasas
Super Men
Super Men
Posts: 1592
Joined: 2006-Aug-10 15:25
Location: Pirčiupiai

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by Gedasas »

as manau kad uz kiekviena susekta siukslintoja galetu dovanot po fotika... vistiek siukslintojas tokia bauda susimoka, kad lieka ir valstybei ir medziotojui
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medziotojas »

Žolė dega dar nespėjus nutirpti sniegui

Vasario mėnesį klimatui mus lepinant pavasarėjančiais orais, dar nesuspėjus ištirpti visam sniegui, kartu su gamta bunda ir pirmieji sausos žolės degintojai.
Šių metų vasario 24 d. Kalvarijos agentūros pareigūnai nustatė pirmąjį šiais metais sausos žolės deginimo atvejį. Ne be neatsakingai besielgiančio žmogaus pagalbos Girkantų k., Kalvarijos sav. išdegė 1514 m2 sausos, nenupjautos žolės plotas, kuriame liepsnos pražudė visa kas gyva. Už šį neatsakingą poelgį pažeidėjai teks atsakyti LR ATPK nustatyta tvarka bei atlyginti aplinkai padarytą žalą.
Kalvarijos agentūros pareigūnai dar kartą ragina nebūti abejingiems ir pastebėjus degančią žolę nepraeiti pro šalį. Saugokime gamtą ir savo turtą.

Kalvarijos agentūros informacija, 2014-02-25
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medzioklis »

Už žolės deginimą teks mokėti baudas


15min.lt
2014.02.28


Dar neatėjus pavasariui, šalyje jau pradėta deginti pernykštė žolė. Šiemet atvirose teritorijose jau kilo 172 gaisrai.
dega.jpg
„Scanpix“ nuotr. / Deganti žolė..
Pernai ugniagesiai užgesino 4350 gaisrų atvirose teritorijose, išdeginusių daugiau nei 4 tūkstančius hektarų.
Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet žūva ir žmonių.
Žolės gaisrai atneša didelių nuostolių ir šalies priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms. Jų gesinimui išleidžiama daug lėšų, sunaudojama daug degalų – per dieną kartais tenka vykti gesinti šimtus tokių gaisrų.

Siekiant užtikrinti efektyvią gaisrų atvirose teritorijose prevenciją, kaip ir kasmet valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai planuoja reidus į rajono seniūnijų atviras teritorijas, kurių metu techninėmis priemonėmis bus fiksuojamos išdegintų plotų koordinatės ir kita informacija.
Ji bus kaupiama ir saugoma, o esant būtinybei pateikiama Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, sprendžiant paramos išmokos klausimus.
Už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių nusižengimus yra baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1200 litų.
Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, esant žolės deginimo atvejams, gali taikyti sankcijas išmokant paramą. Už tyčinį turto sunaikinimą padegant asmenys įstatymų numatyta tvarka gali būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti juos užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medziotojas »

Vakar gryžtant iš medžioklės mačiau pakurtą pakelės žolę :evil: Tik tik pradėję degt buvo, matyt kaimietis tep nusprendė "apsišienauti"
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medziotojas »

Ugniagesiai gelbėtojai tramdo įsismarkavusį gaisrą

Tomas Janonis,
GRYNAS.lt
2014 m. kovo 3 d.

Ugniagesiai gelbėtojai GRYNAS.lt informavo, kad šiuo metu Vilniaus rajone, prie Lydos plento sutelktos Nemenčinės ugniagesių gelbėtojų pajėgos užgesinti, kaip įtariama, specialiai padegtą žolę. Pranešama, kad ugnis pasiglemžė maždaug 200 ha pernykštės žolės.
žolė.JPG
Kaip informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė, pirmadienį Nemenčinės ugniagesiai gelbėtojai išskubėjo netoli Lydos plento gesinti užsiliepsnojusios žolės.

Pašnekovė teigė, kad pirminiais duomenimis, tai – padegimas. Tokią prielaidą galima daryti ir dėl to, kad toje pačioje vietoje žolė panašiu metu dega kiekvienais metais.

Pareigūnė svarstė, kad greičiausiai gyventojai rudenį nepasirūpina senos žolės nupjovimu ir pavasarį, kai ji ima kelti rūpesčių, nusprendžia ją sunaikinti įplieksdami ugnį. Anot jos, greičiausiai dėl tokių tikslų žolė kiekvieną pavasarį užsidega daugelyje Lietuvos vietų.

Gaisras, kilęs prie Lydos plento, pasak pareigūnės, grėsmės nekelia nei pastatams, nei žmonėms. Tačiau, jos teigimu, „niekas nežino, kas būtų nutikę, jei gaisras nebūtų pastebėtas ir apie jį nebūtų pranešta ugniagesiams“.

Šio ryto duomenimis, šalyje praėjusią parą gesintas 21 gaisras, kilęs atvirose teritorijose. Gaisrų metu Lietuvoje išdegė maždaug 52 ha žolės. Iš jų didžioji dalis - 44 ha - išdegė Vilniaus apskrityje.

Šiais metais ugniagesiai gesinti žolės gaisrų jau vyko 200 kartų. Pernai iš viso buvo užgesinta 4350 gaisrų atvirose teritorijose. Jų metų išdegė daugiau nei 4000 ha žolės.

GRYNAS.lt primena, kad už žolės padegimą gresia nuo 200 iki 1000 Lt bauda, o pareigūnams ji dar didesnė – nuo 400 iki 1200 Lt. Už nepilnamečių nusižengimus baudžiami tėvai.

V. Šmigelskienė prašė pamačius degančią žolę kuo skubiau apie tai pranešti ugniagesiams gelbėtojams, nes laiku neužgesintas gaisras gali sukelti rimtą pavojų netoliese esantiems pastatams ir žmonių gyvybei.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
30-06
Administratorius
Administratorius
Posts: 2079
Joined: 2006-Jul-07 20:49
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by 30-06 »

:evil: Mazuroniui 10x pakelt baudas brakonieriams smarves uzteko :twisted: ,a sitie piromanai turbut isskirtine publika ir zalos gamtai nedaro?? :idd32: :idd32:
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

Post by medziotojas »

Pavasarinė beprotybė: Vilniaus r. sudeginta 10 tūkst. arų žolės


Andrius Vaitkevičius
2014-03-04
lrytas.lt

Kasmetinė pavasarinė beprotybė pamažu įsibėgėja. Pastaruoju metu ugniagesiai su kiekviena diena vis dažniau važiuoja gesinti degančios pernykštės žolės. Iki šiol liepsnodavo gana maži plotai. Tačiau antradienį vakare Vilniaus rajone ugnis jau nusiaubė didžiulę teritoriją – išdegė apie 10 tūkst. arų sausos pernykštės žolės
Kaip lrytas.lt sužinojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriuje, Vilniaus rajone, greta Dambriškių kaimo degančios sausos žolės ugniagesiai gesinti išvyko apie 19 val. 10 min. Darbus gelbėtojai baigė tik 20 val. 59 min.

Iš viso antradienio vakarą greta Dambriškių išdegė apie 10 tūkst. arų sausos pernykštės žolės.

Tai nebuvo vienintelis žolės gaisras greta Vilniaus. Smulkesnių gaisrų buvo ir kitose vietose.

Šiais metais (iki antradienio ryto) ugniagesiai jau užfiksavo 227 gaisrus atvirose teritorijose, vien praėjusią parą jų buvo 28.

Ugniagesiai primena, kad nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet žūva ir žmonių. Prieš kelerius metus Vilniaus rajone nuo degančios žolės užsiliepsnojo ir sudegė pusė kaimo.

Žolės gaisrai atneša didelių nuostolių ir šalies priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms. Jų gesinimui išleidžiama daug lėšų, sunaudojama daug degalų – juk per dieną kartais tenka vykti gesinti net ne dešimtis, o šimtus tokių gaisrų. Be to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į didesnius gaisrus ar kitas nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Gelbėtojai primena, kad už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių nusižengimus yra baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1200 litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų, o Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, esant žolės deginimo atvejams, gali taikyti sankcijas išmokant paramą.

Už tyčinį turto sunaikinimą padegant asmenys įstatymų numatyta tvarka gali būti patraukti ir baudžiamojon atsakomybėn.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, bet pasistengti juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply