Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2014-Geg-26 15:22

Miške deginate laužą? Turėkite 400 litų


Eglė Indrelytė
alytusplius.lt
2014-05-25


Atšilus orams bei prasidėjus iškylų sezonui, dažnas miestelėnas traukia į gamtą išsikepti šašlykų ar pavakaroti. Tačiau atsiranda tokių žmonių, kurie nesibodi deginti laužo ten, kur to daryti nederėtų.

Portalo alytusplius.lt skaitytojos atsiųstoje nuotraukoje užfiksuoti vyriškiai iškylaujantys miesto teritorijoje esančiame miške.
„Vieną vakarą išėjusi pasivaikščioti prie Didžiosios Dailidės ežerėlio Alytuje pastebėjau iš miško rūkstančius dūmus. Smalsumo vedama priėjau pasižiūrėti iš arčiau. Tai ką išvydau, mane apstulbino.
Miesto teritorijoje keli vyrai degino laužą, triukšmavo ir, neabejoju, kad šiukšlių išeidami nesusirinko“, - į redakciją atsiųstame laiške rašė mergina.

Pasak Alytaus miškų urėdijos, kuri prižiūri miško teritoriją prie Didžiosios Dailidės Alytuje, vadovo Vytauto Zeleniaus, laužą deginti miške, ne tam specialiai skirtoje vietoje, yra draudžiama, o pažeidėjai baudžiami pinigine bauda.
Jam paantrino ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento, Alytaus miesto agentūros vedėjas Jaunius Janonis. „Gerai, kad informavote nuvažiuosime prie Didžiosios Dailidės ežerėlio pasižvalgyti dažniau“, - sakė J. Janonis.
Aplinkos apsaugos specialistas akcentavo, kad pagal miško lankymo taisykles laužas gali būti kūrenamas tik specialiai pažymėtose ir įrengtose laužavietėse. Visais kitais atvejais gali būti fiksuojamas pažeidimas už kurį bauda siekia iki 400 litų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2014-Bir-06 16:42

Gelbėkit, mus puola šiukšlės ir šiukšlintojai!


krastonaujienos.lt
02/06/2014

Pirmadienio rytą „Krašto naujienos“ sulaukė kvietimo į talką. „Va, stoviu su grėbliu ir nežinau, nuo kurio galo pradėti,“ – mums guodėsi skambinančioji (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.past.). Tik nuvykę į vietą sužinojome, kad ne talkos gyventojams reikia, o pagalbos. Pagalbos, kaip išspręsti poilsiautojų šiukšlinimo problemą.

Širvintiškės sklypas ribojasi su upeliu ir jo žaliąja zona. „Šito užmiršto Dievo kampelio niekas netvarko. Kažkada per talką surinko šiukšles. O jų čia nuolat kalnai dygsta,“ – mums kalbėjo moteris. Pasirodo, kiekvieną kartą po savaitgalio aplinkiniai gyventojai surenka žvejų ir šiaip pasilinksminti susirenkančio jaunimo šiukšles. Priekaištauti nedrįsta – dėl svetimo turto bartis nadrąsu, „o kas, jei katras padegs?..“ Taip ir vargsta kasmet. Ankstyvais rytais jų sapnus perskrodžia skirtinguose krantuose sustojusių žvejų pasišūkaliojimai, vakarais ir naktimis jaunimėlis „palinksmina“. O vieta išties puiki – Vilniaus gatvės pradžia – miesto centras, bet privatūs namai ir medžiai užstoja nuo gatvės. Tad pravažiuojantis policijos ekipažas niekada nepamatys, kas yra veikiama. Na, kad ir matytų, juk prie kiekvieno poilsiaujančio po pareigūną ar kitokį prižiūrėtoją nepastatysi.
DSC_0945.jpg

Tiesa, vietiniai nepyksta, jie supranta, kad upeliukas visų ir kad vandens gaiva pasilepinti kiekvienam malonu. Tik va – tos nevidonės šiukšlės. Jos paliekamos paupyje, metamos į čia pat esančius kiemus ir kruopščiai puoselėjamus gyventojų daržus. Įžūlumui ribų nėra, kartą rado šiukšles net į mašinos priekabą sukrautas. Šiukšlės, tiesą pasakius, labai vienodos – plastmasinė stipraus alaus tara, cigarečių pakeliai ir saulėgrąžų maišeliai. Vien mūsų akyse vietinė gyventoja surenka jų keturis maišus.

Čia pat atsisuka ir atsidūsta: „Va, nueisiu ir nupirksiu didelių maišų šiukšlėms. Dar ir užrašą pakabinsiu. Parašykite, kad žmonės į juos tas šiukšles krautų. Man nesunku – išnešiu. Bet kaskart rankioti šiukšlių malonumo nejaučiu. Juk ir patys lai pagalvoja, ateis kitą kartą, o čia švaru – argi ne maloniau?“

Žinoma, tikėtis, kad visada šiukšlinę žvejai ir jaunimas staiga ims tvarkytis – naivu. Tačiau norėtųsi jiems priminti, kad įstatymas šiuo kartu yra vietinių gyventojų pusėje. Taip, įstatymas byloja, kad upių, ežerų pakrantės yra visuomenės nuosavybė ir skirti visuomenės naudojimui. Tačiau visuomenei derėtų neužmiršti, kad kiekviena privilegija teikia ir pareigų. Šiuo atveju – nešiukšlinti viešoje vietoje.

Širvintų rajono savivaldybė meras Vincas Jasiukevičius, išgirdęs problemą nenustebo. Pasirodo ir jis pats yra dalyvavęs talkoje upeliuko pakrantes valant. “Oj-oj-oj, kiek tada šiukšlių pririnkome – specifinių – nuo alaus „bambalių“…“ Išgirdęs, kad gyventojai tvarkosi patys, labai nudžiunga ir paprašo jiems padėkoti, o pats pažada, kad asmeniškai paprašys, jog policijos ekipažai dažniau užsuktų į paupį ir pasikalbėtų su ten būnančiais žmonėmis. Tikėkimės, kad pareigūnų griežtas pareikalavimas padės žmonėms susivokti, jog viešomis vietomis ne tik naudotis galima, bet ir jas saugoti privalu.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2014-Bir-09 18:49

Prasidėjo akcija „Nešiukšlink miške“

Prasidėjus vasaros sezonui, prasidėjo ir akcija „Nešiukšlink miške“. Akcijos tikslas – miškų taršos atliekomis prevencija. Akcijos trukmė nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.
Primena, kad reikia būti atsakingais poilsiautojais - nepalikti susidariusių atliekų poilsiavietėse bei jų nedeginti, taip pat laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. D1-849 „Dėl lankymosi miške taisyklių patvirtinimo“. Vadovaujantis šių Taisyklių 15 p. fiziniams asmenims lankantis miškuose draudžiama:
• kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą;
• kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus, ardyti miško paklotę;
• gaudyti, naikinti laukinius gyvūnus, juos gabenti, rinkti kiaušinius, ardyti gyvūnų būstus (olas, dreves, lizdus, skruzdėlynus, inkilus ir kt.);
• gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius;
• paleisti miške šunį be antsnukio. Antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas už pavadėlio;
• triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus;
• trukdyti asmenų, besilankančių miške, poilsį; • plauti transporto priemones miške;
• teršti ar šiukšlinti mišką. Miško lankytojai privalo:
• pastebėję gaisrą, nedelsdami pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ar VĮ miškų urėdijai;
• nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti;
• apie pastebėtus sužeistus, ligotus ar keistai besielgiančius laukinius gyvūnus pagal galimybę pranešti regiono aplinkos apsaugos departamento agentūrai ar veterinarijos tarnybai.

Laiškas miško lankytojui

Apsidairyk, kur atėjai?
Gamta - visų antri namai.
Čia prieglobstį suras ir mažas
Paukštelis išsiritęs medy.
Žaltys saulutėj šildysis ramiai,
Šerniukai žais po ąžuolu smagiai.
Genys atskrido į svečius:
Tuk-tuk, jau beldžias į medžius.
Ir tu miške neatsitiktinai!
Pabodo miesto šurmulys, darbai.
Jau pasiilgote tylos,
Ramybės sklidinos gamtos.
Tai svečias būk tvarkingas, atidus,
Nešiukšlink, susirink ir butelius.
Atvažiavai ieškot tylos?
Tai muziką užsuk lig pabaigos.
Su nuorūka būk atsargus,
- Paragink ir kitus draugus.
Susiruošei važiuot mikliai,
O laužą ar užgesinai?
Užmerk akis, įkvėpk giliai,
Gamta juk mums - antri namai.
Šis laiškas tau nuo mūsų nuoširdžiai,
Lai primena, kad mes miške - svečiai.
Ir jei sugrįžt norėsi čia dažniau,
Šių patarimų tau prireiks, manau!

Antašavos pagrindinės mokyklos JMBB „Eiguliukai“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2014-Bir-17 23:42

Neapdairūs poilsiautojai gali ir susiprogdinti

Projektas „Aplinkosauga“
2014 m. birželio 17 d.
delfi.lt


Miškai skirti ne tik medkirčiams ir laukiniams gyvūnams. Kiekvienas žmogus gali poilsiauti gamtoje beveik visuose miškuose, bet negalima pamiršti lankymosi miške taisyklių. Jų nepaisymas trukdo ne tik kitiems poilsiautojams, bet ir gali pakenkti gamtai.

Šalčininkų miškų urėdijos Girios girininkijos girininkas Darius Šapokas savo darbe prisižiūrėjo pakankamai neatsakingo poilsiautojų elgesio. Palaidi šunys, nesąmoningi uogautojai, savižudžiai keturratininkai ir festivalininkai miške – kasdienybė vienuose gražiausių miškų Vilniaus regione.

D. Šapokas išskiria pagrindines nesąmoningų poilsiautojų keliamas problemas.

„Šiukšlinimas yra didžiausia problema, taip pat kyla ir gaisrų pavojus. Laimei, šiemet jų išvengėme. Garsios muzikos klausymas miške baido gyvūnus ir trukdo kitiems lankytojams, kaip ir šunų be pavadėlio vedžiojimas“, – pasakojo girininkas.

Šunims didžiulis malonumas išsilakstyti miškuose, bet pagal miško lankymo taisykles, negalima šunų paleisti. Anot girininko, net mažiausias kišeninis šunelis gali užvaikyti ir stirną.

„Šunys vaiko ne tik gyvūnus, bet ir paukščius. Išlieka tikimybė, kad šunys gali sudraskyti paukščių jauniklius lizduose ant žemės, baidyti nuo kiaušinių pateles, dėl ko neišsivysto paukščiukai. Miškuose galima paleisti tik medžioklinius šunis ir tik medžioklės tikslais, o visus kitus reikia laikyti už pavadėlio", – kalbėjo girininkas.

Miškuose jau kepures pradėjo kaišioti pirmieji grybai, o netrukus prisirps ir uogos, tad netoli sostinės esantys miškai užsipildys lankytojais. Jų paliekamos šiukšlės gal ir nėra pati didžiausia problema. Daug didesnė – neatsakingas uogavimas, dėl kurio žalojami krūmeliai.

„Grybai pasirodė jau dabar. Žmonės randa voveraičių, kelmučių. Pats pikas prasidės mėnesio pabaigoje, gal liepą. Liepą, rugpjūtį, jei grybingi metai, lankytojų būna tikrai daug. Kai kurie uogautojai nėra sąmoningi. Draudžiama miške naudoti raškymo įrankius, nes jais sužalojami uogienojai – tai labai didelė bėda“, – pasakojo girininkas.

Nemažai keturračių vairuotojų taip pat sukelia problemų miškininkams. Bekelei skirtos transporto priemonės žaloja miško paklotę. Samanoms ir grybienai atsikurti prireikia ne vienerių metų, tačiau D. Šapokas akcentuoja ne tai, o specifinę jų valdose kylančią problemą: kai kuriose Girios girininkijojos vietose važinėjantys keturratininkai žaidžia su savo likimu.

Iki nepriklausomybės atgavimo Girios girininkija priklausė okupacinei kariuomenei ir joje buvo įkurtas aviacijos poligonas. Kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai bombarduodavo taikinius, tačiau ne visos bombos pasiekdavo tikslą ir nugulė miško tankmėje. Praėjus ketvirčiui amžiaus, dar ne visos jos rastos ir gali lengvai detonuotis.

„Uždrausti važiuoti miško keliu transporto priemonėms mes neturime įgaliojimų. Keturračių vairuotojai ne visada laikosi nustatytų taisyklių. Mes darome reidus su policija, kitomis institucijomis ir bandome aiškinti žmonėms, kad nereikėtų to daryti, nes tai yra pavojinga gyvybei“, – kalbėjo girininkas.

Keturračių vairuotojai pyksta ir įstatymą draudžiantį važinėti mišku vadina nelogišku. Anot jų, sunkiasvoriai miškavežiai miškui padaro daug daugiau žalos. D. Šapokas jiems paprieštarautų.

„Dažniausiai miško traukimo technika važinėja sukrautomis šakomis – valksmomis, o nuo jų nuvažiuoti leidžiama tik ekstremaliais atvejais. Keturračiai nepritaikyti važinėti miškais, tai nepalyginami dalykai, be to, kad ir koks kvailas įstatymas atrodytų, jo privalu laikytis“, – sakė D. Šapokas.

Primename, kad pagal lankymosi miške taisykles, turite teisę lankytis visuose miškuose, išskyrus privačius miškus, esančius iki 100 metrų atstumu nuo miško savininko sodybos, bei miškus, kuriuose tai apribota kitais teisės aktais. Valstybės saugomose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose) lankytis leidžiama, jei tai neprieštarauja šių teritorijų apsaugos ir naudojimo režimui.

Draudžiama lankytis miško sklypuose, kuriuose vyksta medienos ruošos darbai arba panaudotos cheminės ar biologinės miško apsaugos priemonės.

Laužą kurti galima tik tam skirtose poilsiavietėse, o malkų reikėtų atsivežti pačiam arba galima pasirinkti sausų šakų. Jokiu būdu negalima kirsti sausuolių, kurie palikti retiems paukščiams ir vabzdžiams. Taip pat draudžiama kirsti krūmus bei žaloti miško paklotę.

Laužų bet kur kurti negalima, kaip ir mėtyti nuorūkų ar degtukų. Automobilių plauti miške taip pat negalima dėl į dirvožemį patenkančių teršalų. Vaikyti miško gyvūnus, išsinešti jauniklius ar paukščių kiaušinius irgi draudžiama.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2014-Lie-07 15:08

Kaip iškylauti, kad negautum baudos: teks susirinkti ir svetimas šiukšles

Projektas „Aplinkosauga“
2014 m. liepos 7 d.

siuksles-65139889.jpg

© DELFI skaitytojo nuotr.

Nereikia nei grybų, nei uogų sezono, užtenka tik gero oro ir miškai bus užpildyti stovyklauti išsiruošusiais miestiečiais. Nors visi miškai yra bendras mūsų turtas, juo naudotis reikia atsakingai ir bet kur savo stovyklos įsikurti negalima, o net ir įsikūrus legalioje stovyklavietėje, svarbu tinkamai elgtis, kad gamtai poveikis būtų kuo mažesnis.

Lietuvoje negalima kurti stovyklaviečių miške, saugomose teritorijose. Palapines statyti ir laužus kurenti galima tik specialiai įrengtose stovyklavietėse. Priešingai – pinigines teks ploninti.

Baudos už savavališkai įrengtas stovyklavietes paprastame miške siekia iki 200 litų, o už rezervatuose – 500 litų.

Gražutės regioninio parko vyriausiasis rekreacininkas Vytautas Eidėjus pasakojo, kad žmonių savavališkai poilsiaujančių tam nepritaikytose vietose tik vienetai, tačiau didžiausias problemas kelia netinkamai oficialiose stovyklavietėse poilsiaujantys žmonės.

„Būna, pavyzdžiui, žmonės iš įpratimo važiuoja į sovietmečiu buvusias stovyklavietes. Planams pasikeitus jos išnyko iš žemėlapių – žemė tapo saugoma ar privati, tačiau žmonės važiuoja. Ypač jei ten graži vieta, koks savavališkai sukaltas suolelis, tai žmonės ir stoja stovyklauti. Jos nepritaikytos stovyklavimui – nei tualeto, nei laužavietės, nei atliekų konteinerių“. – pasakojo V. Eidėjus.

Stovyklavietės parenkamos taip, kad rekreaciniu požiūriu būtų kuo vertingesnės, o biologiniu mažiau. Tokiose vietose stovyklaujant poveikis aplinkai ir gamtai minimalus. Jose, net ir paprasčiausiose, išsprendžiama daug logistinių problemų.

„Stovyklavietės ne šiaip sau tokiomis vadinamos. Jei tai yra stovyklavietė, tai bus ir stovėjimo aikštelė. Negalima statyti automobilio ant žolės, ten yra infrastruktūra – tualetai, šiukšlių konteineriai, o ir miško ten netyčia neuždegsi“, – pasakojo vyriausiasis rekreacininkas.

Tačiau net ir oficialioje stovyklavietėje reikia žinoti, kaip tinkamai leisti laiką. Plikam ir basam ten geriau nevažiuoti. Nors aplinkui ir miškai, bet malkomis reikėtų pasirūpinti atskirai.

„Esmė tokia – jei privati stovyklavietė, tai ten rasi sąrašą, kontaktus, kainas už viską. Valstybinėje ir tualetas gali būti nelabai švarus, ir konteineriai pilni. Malkų ten nerasi nusipirkti. Miškai dažnai būna privatūs, o jų savininkai nelabai nori, kad kas nors jų sausuolius kirstų. Malkomis geriau pasirūpinti patiems, o jei laužavietės nepažymėtos žemėlapyje, geriau atsivežti ir savo grilį ar šašlykinę. Tada žalos nepadarysi – žolės ar miško paklotės neuždegsi. Nebent specialiai“, – pasakojo V. Eidėjus.

Opiausia žmonių veiklos problema – atliekos. Ne vienas miškininkas buvo pasakojęs, kad šiukšlių miške - kaip grybų, ir buvo ne vienas atvejis, kai per valandą kompanija prirenka pilną priekabą šiukšlių. Savo atliekų taip pat neužtenka surinkti į maišus ir palikti šalia konteinerio.

„Kitas dalykas - atliekos. Su privačiomis stovyklavietėmis viskas tvarkoje, bet valstybinėse yra šiukšlių problema. Prie jų pastatytuose konteineriuose dažnai nėra vietos, tad geriau šiukšles būtų išsivežti, bet ne iki artimiausios autobusų stotelės. Taip pat žmonės iš įpratimo veža į vietas, kur rūšiavimo konteineriai nebestovi porą metų“, – pasakojo V. Eidėjus.

Rekreacininkas teigė, kad nors aplinkui ir gamta, bet reikėtų per daug neįsijausti ir prisiminti, kad esi ne vienas. Tačiau ne tik dėl kitų poilsiautojų.

„Šunys taip pat turėtų būti pririšti. Tai nurodyta įvairiose taisyklėse. Maži vaikai ir žmonės kartais tiesiog paniškai jų bijo, bet jie taip pat baido paukščius, miško gyvūnus, poilsiavietes teršia jų išmatos. Taip pat negalima triukšmauti. Ne tik dėl kitų poilsiautojų, bet, pavyzdžiui, miške pasistačius automobilį ir visą dieną leidžiant iš jo muziką, naivu tikėtis, kad paukščiai aplink tupės lizduose ir šildys kiaušinius“, – pasakojo rekreacininkas.

Prakalbęs apie automobilius, V. Eidėjus prisiminė, kad jų negalima statyti arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio, o susirinkti reikėtų ne tik savo šiukšles. 5 metrų spinduliu aplink poilsiavietę nuo šių metų poilsiautojams, kaip ir žvejams, privaloma surinkti visas atliekas, net ir svetimas.

Kompleksiškai laikantis Gražutės regioninio parko vyriausio rekreacininko patarimų, poilsis gamtoje taps ne tik malonesnis kitiems poilsiautojams, bet ir gamta pajaus mažiausią jūsų veiklos pėdsaką.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2014-Rgp-13 17:35

Ką daryti, kad vietoje grybų ir uogų netektų rinkti šiukšlių?

alytausnaujienos.lt
2014.08.13

Vasarą ir rudenį miškai apdovanoja uogų, vėliau – grybų derliumi, tačiau ne visi gyventojai atsidėkoja tuo pačiu. Neretai patys grybautojai ar stovyklautojai miškuose palieka plastikinius maišelius, butelius ar alaus skardines. Visgi kur kas opesnė problema – pamiškėse piktavališkaipaliekami elektroniniai prietaisai, išmetamos padangos, kaupiamos buitinės atliekos.Jei tokį „sąvartyną“ aptikote ir jūs, rašykite mums paštu siukslintojai@grynas.lt

Susirinkti savo šiukles verčia piliečių sąmojingumas

Kokią žalą padarome gamtai tiesiog nesutvarkę savo stovyklavietės, užtenka žinoti mokslininkų atliktus tyrimus. Štai plastikiniui maišeliui suirti prireikia dvidešimties metų, plastikiniui buteliui – 400 metų, o stiklinis butelis gali išlikti net keletą tūkstantmečių. Ką jau kalbėti apie pavojingas elektronikos atliekas, kurias išmetus ne tik prišiukšlinama keliems tūkstančiams metų, bet ir paskleidžiamos nuodingos medžiagos. Paprastai teršėjas nesuvokia žalos mastų ir ne visada žino, jog už išmestų atliekų tvakymą jis sumoka įsigydamas naują prekę.
Elektrioninių atliekų surinkimą ir perdirbimą organizuojančios Elektronikos Platintojų Asociacijos vadovas Mantas Varaška pabrėžia, kad tokios pavojingos atliekos kaip elektronika grąžintos jų pardavėjams lemtų mažesnes jų kainas ateityje. „Gyventojų pagalba surinkus daugiau elektroninių atliekų, platintojai galėtų rasti būdus kaip jas sėkmingai ir pelningai perdirbti. Taip būtų sutaupomos verslo išlaidos elektronikos tvarkymo mokesčiams, kurios kiekvienais metais siekia keliolika milijonų litų. Atitinkamai, mažėtų naujų tokio pobūdžio prekių savikaina.“

Sutvarkyti šiukšlynams reikia darbo jėgos

Šešiuose Lietuvos miestųžaliųjų erdvių plotuose įrengę nuotykių parkus, „UNO parks“darbuotojai gali pasidalinti netikėčiausiomis istorijomis ir radiniais. Parko vadovo Marijaus Krasnicko pasakojimu, įrenginėjant parką Vilniuje, Spalvotųjų šaltinių parko dalis buvo visiškai apleista.10 žmonių komanda dvi savaites skyrė šios vietos tvarkymui: surinko ne tik kalną švirkštų, bet ir padangų, senų televizorių, o iš pačių šaltinių teko traukti net ir pusę automobilio. „Galima teigti, kad atradome neįprastos šaltinių spalvos priežastį“, – juokavo M. Krasnickas. Panašaus likimo buvo ištiktos ir kitos miškų vietos, kuriose šiandien įrengti tvarkingi, lankytojų mėgiami pramogų parkai.
Regioninių aplinkos apsaugos departamentų duomenimis, šiuo metu miškų teršimas atliekomis yra sumažėjęs. Dažniausiai miškuose pasitaiko nepavojingos buitinės atliekos, statybinės atliekos, iš jų dažniausiai randamos asbestinio šiferio atliekos. Taip pat dažnai pasitaiko automobilių detalių atliekos, plastikai, sėdynės, padangos, kiek rečiau randamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos (seni televizoriai, šaldytuvų korpusai).

Dažni teršėjai - automobilių ardytojai

„Vienareikšmiškai atsakyti, kas dažniausiai teršia mišką atliekomis, nėra taip paprasta. Remiantis regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) pateikta informacija, daugiausiai pažeidimų padaro fiziniai asmenys. Kaip vieną iš grupių, kurios teršia mišką atliekomis, galėtumėme išskirti nelegalius automobilių ardytojus, nes miškuose dažniausiai randamos atliekos, kurias atsisako surinkti atliekų tvarkytojai (pvz., automobilių vidaus ,,panelės“, durų apmušalai, plastmasės detalės – bamperiai, posparniai),“ – apibendrindama situaciją komentuoja Aplinkos apsaugos agentūros, Atliekų ir užterštų teritorijų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėja Marija Lippa.

Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros pareigūnas pasidalino ir viena kuriozine situacija. Tikrinant seniūniją, atliekų krūvoje rastas automobilio valstybinis numeris. Nustačius jo savininką,agentūros darbuotojas išsiuntė kvietimą atvykti. Po kurio laiko paskambino rusų tautybės pilietis ir padėkojo, jog surastas iš jo pavogtas automobilis. Deja, iš Lietuvos emigravusį pilietį teko nuvilti paaiškinus, jog rastos tik pora jo automobilio kėbulo detalių. Susisiekus su policijos pareigūnais, jie patvirtino automobilio vagystės faktą.

Pagautiems šiukšlintojams – penkiaženklės baudos

Nors daugelis teršėjų šiuklindami miškuose jaučiasi saugūs, regionininiai aplinkos apsaugos departamentai daro viską, kad sena patarlė „nepagautas – ne vagis“ nepasitvirtintų. Dažniausiai asmenis, kurie užteršė mišką atliekomis, bandoma surasti pagal atliekose randamus dokumentus (užrašai, mokėjimo kvitai ir kt.) ar daiktus, taip pat pagal liudytojų parodymus. Neradus kaltininko, ieškomas miško savininkas, kuris įpareigojamas sutvarkyti atliekas.

Už aplinkos teršimą atliekomis priklausomai nuo atliekų kiekio (iki 1 m3 ir kt.), atliekų savybių (nepavojingos, pavojingos) ir užterštos teritorijos (saugoma teritorija, kurortų apsaugos zonose) pagal įstatymą numatyta administracinė atsakomybė. Už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis gali būti skiriama bauda iki 15000 Lt, o teršimą pavojingomis atliekomis (akumuliatoriais, elektroniniais prietaisais, medicininiais preparatais) - iki 30000Lt.

Radus atliekų valstybiniuose miškuose, atliekas sutvarkyti įpareigojamos miškų urėdijos.



Daina Leščinskienė
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2014-Rgs-02 17:18

Nauji laikai: simbolinių baudų už aplinkos teršimą nebelieka


GRYNAS.lt
2014 m. rugsėjo 2 d.

Aplinkos ministro įsakymu, nuo spalio 1 d. įsigalioja žalos apskaičiavimo metodikos pakeitimai, nustatantys minimalų taikomą žalos atlyginimo dydį už aplinkai padarytą žalą.

Neretai neįmanoma tiksliai įvertinti, kiek teršalų buvo išmesta į aplinką, ir apskaičiuoti, kokia žala aplinkai buvo padaryta. Dėl taršos sklaidos ir absorbavimo, tai dar sunkiau padaryti esant ilgalaikiam aplinkos teršimui. Dėl to iki šiol buvo neįmanoma adekvačiai nubausti ilgalaikės taršos sukėlėjų. Pavyzdžiui, apie į upelį tekančias nuotekas pareigūnai sužino tik po savaitės. Per kelias valandas problema išsprendžiama, bet pažeidėjas galėjo būti baudžiamas tik už tą teršalo kiekį, kuris buvo išmestas į aplinką per tas kelias valandas, kuomet teršimas buvo užfiksuotas. Tai neatspindėdavo realios aplinkai padarytos žalos. Pavyzdžiui, už 100 kg sulfatų išpylimą į aplinką tekdavo atlyginti 12 Lt žalą.

„Labai dažnai piktybiški pažeidėjai išsisukdavo naudodamiesi esama situacija ir žala aplinkai likdavo neatlyginta. Nuo šiol ir jie turės atsakyti pagal minimalius žalos įkainius. Jei tik yra akivaizdūs faktai, kad žala aplinkai buvo padaryta, aplinkosaugininkai galės pritaikyti minimalius aplinkai padarytos žalos įkainius. Nebebus tokios situacijos, kai valstybei pareigūno darbas, laboratoriniai tyrimai ir dokumentacija kainuodavo daugiau nei skiriama bauda“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Nauji aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos pakeitimai numato, kad minimalus žalos aplinkai dydis, kuris padaromas vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, sukeliamas biologinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, nuotekos) bus ne mažesnis nei 518 Lt (150 eurų). Jei aplinka užteršiama cheminėmis medžiagomis – 691 Lt (200 eurų). Minimalus įkainis už bet kokią oro taršą (pavyzdžiui, deginama plastmasė) – 345 Lt (100 eurų).

Pagal naują tvarką, bus išvengta simbolinių žalos dydžių ir teršėjai turės sumokėti ne mažesnę nei minimalią sumą.

Minimalūs žalos atlyginimo dydžiai jau daugiau nei metus galioja atliekų tvarkymo srityje. Už aplinkos teršimą nepavojingomis atliekomis baudžiama mažiausiai 500 litų (145 eurai). Atlyginti už aplinkai daroma žalą pavojingomis atliekomis tenka mažiausiai 1 500 litų (434 eurai).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2014-Rgs-11 11:41

Muziejui reikia JŪSŲ šiukšlių

ekonaujienos.lt
2014-09-10


Iki šių metų rugsėjo 16 dienos Energetikos ir technikos muziejus (Rinktinės g. 2, Vilnius) kviečia antrines žaliavas keisti į nemokamą apsilankymą muziejuje. Ši akcija – viena iš visuomenės aplinkosauginio švietimo projekto „Ne viską mesk, kas šiukšle žiba“ veiklų.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyriaus finansuojamas visuomenės aplinkosauginio švietimo projektas „Ne viską mesk, kas šiukšle žiba“ siekia visuomenei priminti rūšiavimo aktualumą, pabrėžti su šiuo procesu susijusias problemas ir pateikti įvairias alternatyvas, kaip elgtis su nebereikalingais daiktais. Surinktos antrinės žaliavos virs praktiškomis meninėmis instaliacijomis, kurias konstruos jaunieji kūrėjai ir muziejaus lankytojai.

Iš antrinių žaliavų muziejuje bus kuriami meno objektai, kartu demonstruojantys atliekų praktinį panaudojimą. Projekto vadovė architektė Emilija Armakauskaitė tikisi, jog „vienos rūšies atliekų gausa kiekvienam iš mūsų parodys, kiek daug suvartojame, ir paskatins atsakingai žiūrėti į aplinką, kurioje gyvename, ir pradėti rūšiuoti“.

Nemokamas pakvietimas į Energetikos ir technikos muziejų, galiojantis tris mėnesius, keičiamas į 5 tuščius, nesulankstytus, nepažeistus purškiamų dažų flakonus, arba 50 vnt. 2 litrų talpos nesulankstytus plastikinius butelius, arba 20 cm aukščio, ne mažesnės nei A4 formato, švarios, sausos makulatūros ryšulį, arba 100 vnt. ar vieną pilną pirkinių maišą panaudotų spalvotų, švarių, sausų plastikinių maišelių.

Muziejaus antrinių žaliavų rinkimo akcijoje dalyvauja ir Vilniuje vykstančio grafičio festivalio „Vilnius street art“ organizatoriai bei dalyviai. Visame mieste vykstančiame festivalyje planuojama sunaudoti apie 300 purškiamų dažų flakonėlių, kurie bus atiduoti prisikelti naujam gyvenimui Energetikos ir technikos muziejuje.

Energetikos ir technikos muziejaus žalioji veikla: 2011 m. kartu su UAB „EMP Recycling“ surengta akcija „Atiduok seną „plytą“ perdirbti!“, atidarytas smulkios buitinės technikos surinkimo punktas, 2012 m. VšĮ „Mes darom“ ir susivienijimas ŽALI.LT muziejų įtraukė į „Žaliąjį Vilniaus žemėlapį“, 2013 m. eksponuota paroda „Sustok, akimirka žalinga!“.

Vilniaus miesto savivaldybės informacija
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2014-Rgs-15 14:46

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2014-Rgs-18 07:42

Šiukšlių karas: rusė įžūliai pamoko šiukšlinančius vairuotojus


GRYNAS.lt
2014 m. rugsėjo 17 d.

Šiukšlintojai ir šiukšlės erzina daugelį. O šiukšlintojų nemažėja ir neretai niekas neturi galių jų pagauti ir nubausti. Tad ką tuomet daryti?

Na, viena Rusijos motociklininkė nusprendė, jog šiukšles tiesiog sugrąžins automobilių vairuotojams į saloną.
https://www.youtube.com/watch?v=Xbs6eMxa5ds

Kovotoja už švarą ir tvarką nesismulkina: išmetei nuorūką pro durelių stiklą? Į saloną skrieja visa pelenų sklidina peleninė.
Išmetei maišelį „Mc'Donald's“ restorano šiukšlių su šiek tiek likusio majonezo padažo? Netrukus juo bus aptaškytos visos priekinės automobilio sėdynės.

Žinoma, mergina turi šioje situacijoje turbūt patį svarbiausią įrankį – motociklą. Taip pasielgusi ji greitai nurūksta tolyn tarpu tarp eismo juostų, palikdama keiktis įsiutusius vairuotojus.

Ar toks būdas tikrai paskatintų žmones nešiukšlinti? Ar įžuliu elgesiu įmanoma pasiekti teigiamų pokyčių? Šia tema paliekame padiskutuoti jums.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2014-Spa-09 12:22

Kodėl gamtoje nereikia šiukšliadėžių?

ekonaujienos.lt
2014-10-06


Rodyti negalima slėpti – kur dėsime kablelį?
Visiems smagu pailsėti švarioje vietoje, pasėdėti ant žolytės ar pabraidyti pakrante. Tik visai ne erkės gąsdina ir griauna mūsų poilsį... Na, nebent erkėmis perkeltine prasme pavadintume tuos, kurie „išsiurbia“ visą rekreacinį potencialą iš gražios vietovės ir užteršia žaliąją erdvę savo paliktais „nuodais“.
šiukšlė.jpg

Žmogui iš prigimties patinka grožis, todėl jį traukia pasivaikščioti po unikalias vietoves ar net jose prisiekti amžiną meilę tą ypatingą savo gyvenime dieną. Viena iš tokių vietų Kauno marių regioniniame parke yra Arlaviškių botaninis draustinis (Kadagių slėnis), kuriame įrengtas pažintinis takas. Džiugu, kai lankytojai atranda (o neretai jiems padeda atrasti šviesos greičiu sklindanti reklama žiniasklaidoje) šią vietą ir žavisi ja, tačiau kiekviena moneta turi dvi puses.

Kažkodėl dažniau nei pagyrų už įrengtą taką ir galimybę susipažinti su draustinio vertybėmis sulaukiame priekaištų, kad slepiame tokią vietą nuo žmonių (mat trūksta nuorodų). Pasvarstykit, kodėl? Dar keisčiau girdėti skundus, kad ten yra šiukšlių ir per mažai šiukšliadėžių. Štai šiame teiginyje ir slypi vienas iš galimų atsakymo variantų į ankstesnį klausimą. Mums belieka tik vėl giliai įkvėpti ir pakartoti, jog pažintiniuose takuose, kaip tarkim Arlaviškių kadagyne, šiukšliadėžės pastatytos iš nevilties, nors ten yra gamtinis draustinis, kurio pritaikymas lankymui ir taip yra didelė dovana visuomenei, už kurią lankytojai atsilyginti galėtų supratingu elgesiu. Ką jau bekalbėti apie tokią vietą kaip Dubravos rezervatinė apyrubė, kuri, jei lyginsime religiniame kontekste, yra tiesiog šventovė, prieinama kiekvienam mirtingajam. Ar žinote dar bent vieną rezervatą, į kurį galėtumėte žengti be specialaus leidimo? O gal atvirkščiai, žmogus toks gyvūnas, kuriam reikalingi draudimai, kad suvoktų vietos vertę ir išmoktų atsakomybės?

Daug maloniau sutikus parko teritorijoje lankytoją pabendrauti su juo lankymo klausimais ar apie orą, o ne barti už netinkamą elgesį ar pažeidimą, dėl kurio jis dar įnirtingai bando teisintis, ginčytis ir įrodinėti savo tiesą net ne itin draugiškais gestais (stiprūs, drąsūs, vikrūs...). Tiesa, tokiu atveju veikia „raminamieji“ – baudos už šiukšlinimą (primename, kad numesta cigaretės nuorūka jums gali „kainuoti“ iki 200 litų). Kaip žinia, Lietuva – materialistų kraštas: kai kerta per kišenę, tada labiau pradedama sukt galvelę ir skaudėt širdelę. Bet ir taip savaime aišku, jog didžiausia bausmė, kad ir ne savo valia, o kitų „dėka“ – gyventi tarp šiukšlių.


Lankytojo ABC: ką atsinešei – išsinešk

Pristatyti šiukšliadėžių – ne išeitis. Atvirkščiai, gamtoje joms ne vieta. Apie tai kalbėjome jau daugybę kartų. Galime pakartoti.

A. Pirma, tiesiog negražu. Šiukšliadėžė gamtoje – estetinis svetimkūnis, kurio reikia vengti. Paprastai tariant, gadina vaizdą, ypač kai norite pasidaryti „selfį“ ir geltonuojančių maumedžių fone netikėtai jūsų grožį užgožia atliekų konteineris...

B. Antra, šiukšliadėžes reikia prižiūrėti nuolat (išlaidos, išlaidos...), nes užsibuvusias šiukšles išnaršo ir išbarsto smalsūs gyvūnai ir pašėlęs vėjas. O tada jau – gaudyk tą vėją laukuose ir rink šiukšles pievose...

C. Trečia, šiukšles reikia išvežti (vėl išlaidos...), o kartais dar ir pasiekti (ypatingai tokias vietas, kur sudėtinga net pėsčiomis prieiti – tarp griovų, pačioje marių pakrantėje, o kaip žinia, būtent tokių vietų atokių kampelių ieško nuo civilizacijos bėgantys lankytojai).

Tad pigiausias ir paprasčiausias būdas – tiesiog išsinešti tai, ką atsinešei. Logikos dėsnis veikia taip: jei atsinešei kuprinėje (rankinuke, delninuke, „Maximos“ maišelyje), produktų pakuotėse – joms ištuštėjus, neturėtų būti sunku tuščias pakuotes išsinešti ir išmesti ten, kur yra tam skirtos vietos. Dar geriau – naudoti daugkartinius indus, kuriuos išmesti – tiesiog gaila.
Mesk į krepšį – ne ant žemės

Šiukšliadėžių šalininkams dar galime pridurti: jūs esate netaiklūs. Dažnai poilsiautojai nepataiko net į įrengtas šiukšliadėžes: meta atliekas ant žemės, slepia tarp krūmų, palieka pakrantėje, o juk Kaunas – krepšinio miestas, tad vertėtų nepasišiukšlinti ir išlaikyti taiklumo rodiklį. Ateityje tikimės, jog šiukšliadėžių gamtoje statyti nebereikės ir nebeteks aiškintis, kodėl jų nėra, nes išsinešti šiukšles taps savaime suprantamu įpročiu.

Tuo tarpu, į kovą su šiukšlinimu bandome pasitelkti visas įmanomas priemones, lietuvių liaudies užkalbėjimus, asmenybės testus bei Kauno marių undinėlę. Taip pat mums padeda draustiniuose paliktos piktų bebrų žinutės ir net reindžeris Chuck‘as Noriss‘as. Tikslas pateisina priemones: gal šmaikščios žinutės pasieks šiukšlintojų sąmonę. O tuos, kurie taip nedaro – privers nusišypsoti ir prisijungti prie mūsų bičiulių rato.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2015-Vas-25 08:04

Jau kilę žolės gaisrai galėjo pražudyti tik atsivestus kiškučius


lrytas.lt
2015-02-24


Nors žiema dar nesibaigė, tačiau Vakarų Lietuvoje, Nemuno žemupyje, jau rūko pirmieji šiemetiniai žolės gaisrai. Pasak gamtininkų, Pagėgių savivaldybės teritorijoje išdegusiose pievose neabejotinai žuvo pirmieji atvesti kiškučiai.


Degindami pernykštę augaliją, savo pievas ir laukus kasmet bando „tvarkyti“ gamtos netausojantys žmonės. Toks ją niokojantis „tvarkymo“ būdas yra prigijęs ne visoje šalyje – kai kuriuose regionuose istoriškai jis siejamas su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu. Šalia Lietuvos esančiuose Rusijos Federacijos Kaliningrado srities regionuose pirmi žolės gaisrai šiemet buvo užfiksuoti jau sausio 3 d., o iki šiol jų čia užregistruota arti pusantro šimto.

Aplinkosaugininkai kreipiasi į visus gyventojus, kad niekas nepraeitų pro šalį pamatęs degančią žolę ir pasistengtų užgesinti ugnį, kad ji neplistų. Nedideliame plote ją lengva užplakti šakomis ir užtrypti kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Matant, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Ugnies nuniokoti laukai ir pievos – skaudžios gamtos žaizdos. Kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre žūsta daugybė vorų, vabzdžių, bestuburių. Ugnis nepagaili nei ant žemės perinčių paukščių lizdų su dėtimis, nei ežių, nei neršti keliaujančių varliagyvių. Nuo liepsnojančios žolės ji neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Tokie gaisrai kelia pavojų ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 28 eurų iki 231 euro bauda. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 57 iki 289 eurų bauda. Pareigūnams šios baudos dar didesnės.

Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 28 iki 173 eurų bauda, taip pat sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.

Padegėjui gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį. Tais atvejais, kai žolės gaisras išplinta į miškus ar saugomas teritorijas, skaičiuojant žalą taikomi atitinkami koeficientai ir ji gali siekti tūkstančius eurų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2015-Kov-09 09:57

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2015-Kov-12 13:49

Gamtos niokotojams – ministro staigmena


Projektas „Aplinkosauga“
2015 m. kovo 12 d.


Po žiemos darganų atėjęs pavasaris žmonėms atneša gražius orus, daug gražių akimirkų gamtoje, bet pačiai gamtai dažnai būna skausmingas. Žolės deginimas – beprasmis, tamsiais mitais apipintas procesas, dėl kurio daroma nepamatuojamai didelė žala. Nors didelė dalis Lietuvos paviršiaus dar po sniegu, bet šiemet jau buvo kilusių gaisrų.

Neabejojama, kad šiemet Pagėgių rajone kilusiuose gaisruose pražuvo ką tik atvesti kiškučiai, vėliau ateis laikas, kai pavojus grės ir paukščių lizdams bei kiaušiniams, žūva nesuskaičiuojama galybė vabzdžių, teršiamas oras.

Kodėl žolė deginama? Gamtoje savaiminiai gaisrai nekyla. Teoriškai įmanoma, kad nuo žaibo išlydžio ar stiklo šukės gali kilti ugnis, bet praktiškai tokių gaisrų nebūna. Apsileidę ūkininkai taip šalina pernai metais nenušienautų pievų žolę. Taip pat yra gajus mitas, kad sudeginus žolę patręšiama žemė, bet iš tiesų gaisrai tik skatina jos eroziją.

„Artėja žolės deginimo sezonas ir aš tikiuosi, kad mes čia sulauksime visuomenės pagalbos. Pirmiausia bendruoju pagalbos telefonu 112“, – kalbėjo Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Nenušienautos pievos deginamos beveik visus metus, o intensyviausiai tai daroma pavasarį. Vasarį kilę pirmieji gaisrai Pagėgiuose buvo rekordiškai ankstyvi. Atsiminti verta, kad žala daroma ne tik gamtai, bet ir valstybei tiesiogiai.

Į kiekvieną pranešimą privalo reaguoti ugniagesiai, o jų darbo įrankiai ir priemonės kainuoja nemažai. Skaičiuojama, kad ekipažo darbo valanda mokesčių mokėtojams atsieina 70 eurų – tai už kurą ir gaisrų gesinimo priemonės, tad nėra ko tikėtis, kad baudos bus nedidelės.

Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, daržo atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gresia baudos nuo 28 iki 231 eurų. Kiek didesnės, nuo 57 iki 289 eurų baudos, gali būti skiriamos už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą. Pareigūnams šios baudos dar didesnės.

Atsakomybė numatyta ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems galima skirti baudą nuo 28 iki 173 eurų, o taip pat sumažinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose vyko gaisras, bet tai dar ne viskas. Aplinkos ministras tokiems degintojams yra paruošęs staigmeną, bet kokią – dar per daug nepasakojo.

„Bandysime pakeisti šiek tiek tvarką. Būna, kad pats žmogus padega, pats stovi ir prižiūri tą gaisrą, o pareigūnų paklaustas, įrodinėja, kad ėjo pro šalį ir tik sustojo pažiūrėti. Bandysime padaryti taip, kad būtų privaloma informuoti ugniagesius apie tokius gaisrus. Šioje vietoje reikia aiškiai pasakyti, kas galima ir kas negalima“, – sakė ministras.

Žolės gaisrai pievose yra baisi rykštė vietinei augmenijai ir gyvūnijai, bet ugnis ne visada būna kontroliuojama. Porą žolės degintojų yra netgi žuvę per savo užsiėmimą, žolės gaisrai yra persimetę ir į mišką. O tokiu atveju, žala auga labai greitai, o kažkam ją reikės atlyginti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: "Miško kenkėjai" - dvikojai

2015-Kov-14 08:27

Įkliuvo: degino žolę, tačiau „nudegs“ ir pats


GRYNAS.lt
2015 m. kovo 13 d.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Anykščių rajono agentūros pareigūnai kovo 11-ają, vykdydami reidą Anykščių rajone, Varkujų kaime sulaikė to paties kaimo gyventoją K. S., kuris degino sausą žolę. Iki atvykstant pareigūnams pažeidėjas jau buvo spėjęs išdeginti beveik 1 ha plotą pievos. Pažeidėjui K. S. gresia administracinė bauda nuo nuo 28 iki 231 euro bei teks atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri siekia 774,56 Eur.

Gamtos sergėtojai primena, kad už žolės deginimą numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusižengimus baudžiami jų tėvai. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse už nustatytus gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus numatyta tokia administracinė atsakomybė:

- už žolės, nukritusių medžių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, piliečiai gali būti baudžiami nuo 28 iki 231 eurų, o pareigūnai - nuo 57 iki 289 eurų baudomis;

- už ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiai gali būti baudžiami nuo 57 iki 289 eurų, o pareigūnai - nuo 115 iki 347 eurų baudomis;

- už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnai-nuo 86 iki 173 eurų baudomis;

- už priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą arba jo išplitimą, piliečiai gali būti baudžiami nuo 579 iki 1158 eurų, o pareigūnai - nuo 1158 iki 2316 eurų baudomis.

Be to, gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų. Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą. Jie gali būti baudžiami nuo 28 iki 173 eurų baudomis. Taip pat jiems gali būti sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias