PIRMOJI PAGALBA ŠAUTINIŲ IR KITOKIOS KILMĖS ŽMOGAUS KUNO SUŽALOJIMŲ ATVEJAIS
Pirmos pagalbos suteikimas esant šautiniams sužalojimams
Asmenys, turintys arba norintys įsigyti šaunamąjį ginklą, privalo žinoti ką reikia daryti ir kaip elgtis esant šautiniam žmogaus kūno sužalojimui. Tokių žinių ir praktinių sugebėjimų panaudojimas vadinamas pirmąja pagalba. Čia mes sąmoningai tokios pagalbos nevadiname "medicinine", nes ją, kaip taisyklė, suteikia žmogus, ginklo savininkas ar pašalinis asmuo, neturintis specialaus medicininio išsilavinimo. Mūsų tikslas, kad šaunamojo ginklo savininkas turėtų kuo geresnį supratimą apie pirmosios pagalbos suteikimą esant šautiniam sužalojimui.
Pirmoji medicininė pagalba skirstoma į kvalifikuotą ir specializuotą. Pastaroji laikytina gydymo etapais. Pirmiausia būtina išsiaiškinti aplinkybes:
1. Kas? (Kas yra sužalotas).
2. Kur? (Kur yra sužalotasis).
3. Kokiomis aplinkybėmis? (Kokiomis aplinkybėmis asmuo buvo sužalotas).
4. Kada? (Kada asmuo buvo sužalotas? Kiek laiko praėjo po sužalojimo?)
Nelaimingo atsitikimo atveju šių aplinkybių žinojimas ir detalus išsiaiškinimas yra labai svarbus ne tik pačiam nukentėjusiam ir jo tolesniam gydymui, bet ir kitoms žinyboms: policijai ir prokuratūrai tiriant nusikaltimo padarymo aplinkybes, draudimo įstaigoms konpensacijos nustatymui ir taip toliau.
Teikiantis pirmąją pagalbą nukentėjusiajam asmuo turi pasitikrinti:
1. Ar mokės ir galės padėti nukentėjusiajam, ar jo veiksmai nepablogins ligonio būklės.
2. Ar turi parankines priemones, kuriomis, prireikus, galima padėti nukentėjusiajam.?
3. Ar asmeninės savybės leis atlikti veiksmus, gelbstint nukentėjusįjį? Ar neapalps nuo kraujo, vėmalų, dejonių ar kraupaus sužalojimo vaizdo?
Pagalbą nukentėjusiam teikiantis žmogus privalo nugalėti savo silpnybes, elgtis energingai ir tiksliai, nes gydytojo - traumatologo praktikoje dažnai tenka pastebėti, kai netinkamai suteikta pirmoji pagalba netgi pablogina nukentėjusiojo būklę. Pradėjus teikti pagalbą, būtina matyti visą sužalotą vietą. Šautinio sužalojimo atveju reikia surasti ne tik kulkos ar šratų įėjimo, bet ir išėjimo vietą (angas). Reikia atminti, kad kulkos išėjimo anga, kaip taisyklė, būna žymiai didesnė ir pavojingesnė žmogaus sveikatai, nei kulkos įėjimo anga. Dažnai kulkos išėjimo iš kūno anga būna nelygios formos, jos kraštai būna įplyšę. Dėl to ir kraujavimas iš kulkos išėjimo angos būna didesnis. Teikiant pagalbą asmeniui šautinio sužalojimo atveju (kaip ir esant kitokiam kūno sužalojimui) žmogaus rūbai neturi jokios vertės. Jeigu negalima sužalotos kūno vietos atidengti - rūbus būtina perkirpti, perpjauti arba tiesiog nuplėšti.
Kraujavimas. Jo rūšys ir stabdymo būdai
Kraujagyslės kartu su širdimi sudaro kraujotakos sistemą, kurios veikla verčia kraują tekėti po visą organizmą. Tuo būdu organizmo ląstelės ir audiniai gauna iš kraujo deguonies bei jiems reikalingų maisto medžiagų ir išskiria į kraują anglies dioksidą bei gyvybinės veikos procese susidariusius irimo produktus.
Širdis yra tuščiaviduris raumeningas organas, kurį sudaro dvi dalys -dešinioji ir kairioji. Kiekvieną širdies dalį savo ruožtu sudaro du savitarpyje sujungti skyriai - prieširdis ir skilvelis. Širdis be paliovos ritmiškai susitraukinėja ir kiekvieną kartą susitraukdama išstumia kraują į kraujagysles. Vidutiniškai per vieną susitraukimą širdis išstumia apie 60 ml kraujo.
Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies, vadinamos arterijomis. Didžiausia arterija - aorta. Ji išeina iš kairiojo širdies skilvelio, iš pradžių eina lanku, o paskui krypsta žemyn, į pilvo ertmę. Nuo aortos lanko atsiskiria miego arterijos, vėliau pereinančios į priekinį kaklo paviršių iš dešinės ir iš kairės gerklės pusės. Jos neša kraują į kaukolės ertmę ir veido dalį. Nuo aortos lanko prasideda paraktinės arterijos - dešinioji ir kairioji. Abi šios arterijos eina pro pažasties duobutes į žastus ir aprūpina krauju viršutines galūnes. Alkūnės sąnario srityje žasto arterija išsišakoja į dvi - alkūninę ir stipininę. Šios arterijos yra dilbio srityje.
Krūtinės ir pilvo ertmėje nuo aortos atsišakoja daug arterijų į vidaus organus, o ties ketvirtuoju juosmens slanksteliu aorta dalijasi į dešiniąją ir kairiąją klubo arterijas, kurios aprūpina krauju dubenį ir apatines galūnes. Šlaunies srityje klubo arterija vadinama šlaunies arterija.
Kiekviena arterija dalijasi į vis smulkesnes šakas ir galiausiai išsišakoja į daugybę smulkių kraujagyslių - kapiliarų, per kurių sieneles deguonis ir maisto medžiagos pereina iš kraujo į audinius, o iš audinių į kraują patenka irimo produktai ir anglies dioksido dujos. Kapiliarai, vis jungdamiesi tarpusavyje, sudaro venas (venos yra kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį, į jos dešnijį prieširdį.
Kelias, kurį nueina kraujas nuo širdies kairiojo skilvelio iki dešiniojo prieširdžio, vadinamas didžiuoju kraujo apytakos ratu. Be didžiojo kraujo apytakos rato dar yra ir mažasis kraujo apytakos ratas,prasidedantis dešiniojoje širdies pusėje. Kraujas, grįždamas venomis į širdį, iš dešiniojo skilvelio teka į plaučius, ten atiduoda anglies dioksidą, prisisotina deguonies ir sugrįžęs į kairiąją širdies pusę, vėl pradeda kelią didžiuoju kraujo apytakos ratu.
Ritmiški širdies susitraukimai perduodami arterijų sienelėmis, ir tą tvinksėjimą (pulsą) galime pajusti, pridėjus pirštus prie arterijos toje vietoje, kur ji yra negiliai. Sveiko žmogaus pulso dažnumas atitinka širdies susitraukimų skaičių 70-72 tvinksniai per minutę. Paprastai skaičiuojamas stipininės arterijos pulsas dilbio srityje, ties plaštaka.
Bet kokio žmogaus kūno sužalojimo atveju sužalojamos ir kraujagyslės, dėl to žaizda ima kraujuoti. Kraujavimas gali būti nedidelis, kai jam sustabdyti specialių priemonių nereikia, pakanka žaizdą sutvarstyti, ir labai smarkus, pavojingas gyvybei. Toks kraujavimas stabdomas specialiais būdais ir nedelsiant.
Arterinis kraujavimas
Arterinis kraujavimas atsiranda sužeidus (pvz. peršovus ar įpjovus peiliu, stiklu ir pan.) arterijas, lokio kraujavimo požymiai yra šie: kraujas skaisčios, ryškiai raudonos spalvos ir plūsta iš žaizdos srove, kaip fontanas. Arterinis kraujavimas pavojingas gyvybei, nes per trumpą laiką sužeistasis gali netekti daug kraujo. Šiuo atveju, prieš uždedant ant žaizdos tvarstį, reikia imtis skubių priemonių kiaujavimui sustabdyti.
Kadangi kraujas arterijomis teka nuo širdies, arterinį kraujavimą galima sustabdyti, prispaudus arteriją aukščiau sužeidimo vietos. Tam yra keletas būdų. Galima prispausti arteriją pirštais. Lengviausia tai padaryti tose vietose, kur ji eina arti kaulo arba virš jo. Pavyzdžiui, jeigu žaizda yra dilbio srityje, arteriją galima lengvai prispausti prie žastikaulio iš žasto vidinės pusės. Tik reikia šį būdą išbandyti su savimi ar kuo nors kitu ir išmokti greitai surasti arteriją pagal jos tvinkčiojimą. Pirštais užčiuopiame, kad arterija yra šalia kaulo, prie kurio, jei reikia, ji ir prispaudžiama.
Arteriniam kraujui plūstant iš blauzdos, reikia prispausti pakinklio arteriją. Tai daroma abiem rankomis nykščiai dedami ant kelio sąnario priekinio paviršiaus, o kitais pirstais užčiuopiama arterija pakinklio duobutėje ir prispaudžiama prie kaulo. Šlaunies arteriją lengvai galima išmokti surasti viršutinėje šlaunies dalyje, prie pat kirkšnies. Prispaudus arteriją nykščiu, kraujavimas iš šlaunies sustabdomas.
Kraujui plūstant iš žaizdos galvoje, galima pamėginti jį sustabdyti arba bent sumažinti, prispaudus sužeistosios pusės smilkinio arteriją. Ji yra 1-1.5 cm į priekį nuo ausies grybelio, j.į lengva rasti pagal tvinkčiojimą.
Kraujavimas iš skruosto sustabdomas, prispaudus veido arteriją, kuri, eidama iš kaklo į skruosto audinius, lenkiasi per apatinio žandikaulio kraštą tarp jo kampo ir smakro.
Kraujuojant kaklo žaizdai, žemiau žaizdos prispaudžiama toje pačioje pusėje esanti miego arterija. Jos tvinkčiojimą lengva užčiuopti šalia trachėjos (kvėpuojamosios gerklės).
Jei žaizda yra žasto viršutinėje dalyje, netoli peties sąnario arba pažasties srityje, kraujavimą galima sustabdyti, prispaudus paraktinę arteriją duobutėje virš raktikaulio. Arterija prispaudžiama prie pirmojo šonkaulio. Patogiausios arterijų prispaudimo vietos parodytos žemiau pateikiamuose paveikslėliuose:
Patogiausios arterijų prispaudimo vietos.
Parakti-kaulinė arterija.
Žasto arterija.
Šlaunies arterija.
Pirštais prispaudžiama arterija, kraujui tekant iš kaklo žaizdos.
Pirštais prispaudžiama arterija, kraujuojant žaizdai dilbyje.
Kumščiu prispaudžiama arterija, kraujuojant sužeistai šlauniai.
Būtina žinoti, kad arterijai prispausti prie kaulo reikia daug jėgos ir pirštai greitai pavargsta. Net labai stiprus žmogus negali išlaikyti prispaustos arterijos ilgiau, kaip 15-20 min.
Arteriniam kraujavimui iš sužeistos galūnės sustabdyti, naudojama veržiklis arba timpa. Jie dedami ant šlaunies, blauzdos, žasto ar dilbio, šiek tiek aukščiau sužeistos vietos ir kiek galima arčiau jos.
Kraujavimo stabdymas veržikliu
Galūnė aukščiau sužeistos vietos apsukama skarele, virvute ir pan., o paskui, perkišus per susidariusį žiedą lazdelę arba kitą daiktą, sukama tol, kol galūnė bus užveržta ir kraujas nustos tekėti. Vietoje pačių pasidaryto veržiklio galima naudoti specialią guminę timpą kraujavimui stabdyti. Ši timpa - tai guminė žarnelė arba juostelė su kabliuku viename gale ir grandinėle kitame. Guminė timpa imama už galų, šiek tiek įtempiama ir apsukama apie galūnę 2-3 kartus, iš anksto padėjus po ja audeklinį paklotą. Po to viena grandis užkabinama kabliuku. Jeigu žaizda yra prie galūnės pagrindo (viršutiniame žasto arba šlaunies trečdalyje), timpa dedama aštuoniukės pavidalu: apvyniojus apie galūnę timpą 2-3 kartus, ji dar apsukama apie liemenį ir tada užkabinama.
Vietoje timpos esant būtinybei galima naudoti ir kelnių diržą. Galūnės vieta, kur reikia uždėti timpą, apjuosiama diržu, o jos galas perkišamas per sagtį iš viršaus į apačią. Paskui diržo galas vėl apsukamas apie galūnę ir perkišamas per sagtį iš kitos pusės. Gaunama dviguba galūnę apjuosianti kilpa - išorinė ir vidinė. Timpa užveržiama traukiant už diržo galo. Galima iš anksto padaryti iš diržo dvigubą kilpą, o paskui taip susidariusį žiedą uždėti ant kraujuojančios galūnės ir užveržti. Kad veržiklis ar timpa negnybtų odos, ji apsaugoma švelniu paklotu, drabužiu ir pan.
Sėkmingai uždėjus veržiklį ar timpą ir sutvarsčius žaizdą, sužeistasis tuojau pat siunčiamas pas gydytoją kraujavimui sustabdyti. Reikia visada atsiminti, kad timpą galima laikyti ne ilgiau kaip 1-1.5 valandos, nes gali prasidėti audinių apmirimas. Jei po šio laiko gydytojas nukentėjusiam dar nebuvo spėjęs suteikti medicininės pagalbos ir kraujavimas nebuvo galutinai sustabdytas, reikia kelioms minutėms šiek tiek atleisti veržiklį ar timpą, kad į galūnę galėtų pritekėti šiek tiek kraujo, o paskui, jei kraujavimas atsinaujins, galūnė vėl užveržiama ankstesniu būdu. Kad būtų galima kontroliuoti, kiek laiko praėjo nuo timpos uždėjimo, prie jos arba po ja pritvirtinamas raštelis ar lentelė, kur pažymimas timpos uždėjimo laikas (data, valanda, minutė).
Jeigu sužeista galūnė, kraujavimą galima laikinai sustabdyti maksimaliai galūnę sulenkus ir užfiksavus tokioje padėtyje. Sakykime, blauzdos sužeidimo atveju, į pakinklio duobutę dedamas volelis iš vatos, marlės ar kokio nors audeklo (kas atsiras po ranka), koja per kelio sąnarį sulenkiama kiek tik galima ir tokioje padėtyje užfiksuojama diržu, bintu, rankšluosčiu, skarele ir panašiai. Toks pat būdas naudojamas sustabdyti kraujavimui iš žaizdos dilbyje. Ranka tokia pat tvarka sulenkiama per alkūnę ir užfiksuojama.
Jeigu sužeista viršutinė šlaunies dalis, kur neįmanoma uždėti timpos, vatos ir marlės volelis dedamas kirkšnies srityje, o šlaunis maksimaliai prispaudžiama prie pilvo ir užfiksuojama tokioje padėtyje.
Jeigu žaizda pažasties srityje arba viršutinėje žasto dalyje prie sąnario,
Kraujavimo stabdymas maksimaliai sulenkiant galūnę.
reikia kiek galima labiau užlenkti ranką atgal ir prispausti ją prie nugaros.
Be arterinio kraujavimo būna ir veninis kraujavimas, atsirandantis dėl venų sužalojimo, ir kapiliarinis kraujavimas, - kai dėl kokių nors priežasčių sužeidžiamos smulkios kraujagyslės - kapiliarai.
Kai kraujavimas kapiliarinis - kraujas sunkiasi visu žaizdos paviršiumi, kaip iš kempinės. Paprastai toks kraujavimas nebūna smarkus, ir jam sustabdyti dažniausiai pakanka uždėti paprastą tvarstį. Jeigu sužeista ranka arba koja - patartina ją kuriam laikui pakelti aukščiau. Jeigu kraujavimas liovėsi, uždėtas tvarstis nepermirks. Jeigu ant žaizdos uždėtas tvarstis visgi šiek tiek permirks (pasirodys nedidelė kraujo dėmelė), reikia ją padengti keliomis naujomis binto vijomis, t.y. papildyti tvarstį. Jeigu tvarstis vėl permirks, t.y. kraujavimas nesibaigs, reikia uždėti vadinamąjį spaudžiamąjį tvarstį. Neatidengus žaizdos, virš ją dengiančios marlės dedamas į standų kamuoliuką susuktas vatos gabalas arba skarelė ir sužeista vieta stipriai subintuojama, kad tas kamuoliukas gerai prispaustų žaizdą.
Veninis kraujavimas
Kraujavimo iš venos požymis yra tamsiai raudonos, vyšninės spalvos kraujas, tekantis iš žaizdos nepertraukiama srove, bet lėtai, ramiai, nepulsuojant. Toks kraujavimas gali būti gausus, tačiau jam sustabdyti paprastai pakanka uždėti spaudžiamąjį tvarstį ir sužeistą kūno dalį pakelti aukščiau.
Aukščiau pateikti kraujavimo stabdymo būdai yra laikini, jie paprastai naudojami suteikiant nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, šiais būdais stabdant kraujavimą nereikalingos specialios ir gilios medicininės žinios. Galutinai kraujavimą sustabdo gydytojas žaizdos chirurginio apdorojimo metu.
Be išorinio kraujavimo, kurio metu kraujas išsilieja į paviršių, yra vadinamasis vidinis, kai iš sužeistos kraujagyslės ištekantis kraujas kaupiasi kurioje nors kūno vidinėje ertmėje, pavyzdžiui krūtinės arba pilvo. Vidinis kraujavimas nustatomas pagal šiuos požymius:
1. Staigiai išblykšta veidas.
2. Pabąla ir atšąla plaštakos ir pėdos.
3. Pulsas vis dažnėja ir vis silpniau prisipildo.
4. Vėliau ima svaigti galva, spengti ausyse, išpila šaltas prakaitas, ligonis apalpsta.
Vidinis kraujavimas atsiranda, pavyzdžiui, dėl pilvo sumušimo, plyšus kepenims arba blužniai. Šiuo atveju išorinių sužalojimų gali ir nebūti. Pastebėjus pirmuosius vidinio kraujavimo požymius, nukentėjusįjį reikia nedelsiant siųsti į gydymo įstaigą. Jeigu yra galimybė, prie tos kūno srities, kur spėjamas vidinis kraujavimas, pridedama pūslė ar plastmasinis maišelis su ledais arba šaltu vandeniu.
Trauminis šokas
Kai sužalojimai: sužeidimai, lūžimai, nudegimai būna dideli, nukentėjęs staiga netenka jėgų, prigęsta visos organizmo gyvybinės funkcijos. Kvėpavimas būna vos pastebimas, paviršinis, pulsas padažnėjęs ir sunkiai užčiuopiamas, veidas išblykšta ir prakaituoja. Nukentėjęs darosi abejingas aplinkai ir, nors trauma sunki, nedejuoja, nesiskundžia skausmais ir neprašo pagalbos, nors sąmonę jis ir turi. Tokia organizmo būsena vadinama šoku. Jis atsiranda dėl nervų sistemos pertempimo nuo stiprių
skausmo dirgiklių, kraujo netekimo ir kitų priežasčių.
Nukentėjusiems, esantiems šoko būsenoje, pagalbą reikia teikti kuo greičiau. Visų pirma pasirūpinama, kad būtų pašalintas skausmas. Pavyzdžiui lūžimo atveju jau vien tik įtvėrimas pagerina bendrąją nukentėjusiojo būklę, - kai lūžusi vieta nejudinama, skausmas iš karto sumažėja. Jeigu yra galimybė, ligoniui įšvirkščiami skausmą mažinantys ir širdies darbą stiprinantys vaistai. Šoko būsenoje esantį nukentėjusįjį reikia sušildyti, užkloti antklode, apdėti šildytuvais, duoti karštos ir saldžios stiprios arbatos, vyno. Šaltu metų laiku nukentėjusysis būtinai įnešamas į šiltą patalpą. Jeigu tvirtai žinoma, kad šoko būsenoje esančiam nukentėjusiajam nesužeisti pilvo ertmės organai, jam rekomenduojama duoti vandens, viename litre ištirpinus pusę arbatinio šaukštelio valgomosios druskos ir vieną šaukštelį geriamosios sodos.
Įvairių sprogimų metu dėl stipraus ir staigaus oro bangos smūgio neretai pasitaiko bendrų viso organizmo sužalojimų, vadinamų kontūzija. Priklausomai nuo smūgio bangos stiprumo žmogus apsvaigsta arba visiškai netenka sąmonės, o vėliau gali apkursti, pradėti mikčioti, atsirasti įvairių psichinių sutrikimų. Kontūzijos atveju nukentėjusysis paguldomas ant neštuvų ir kuo greičiau siunčiamas į gydymo įstaigą. Jeigu kontūzytasis dar ir sužeistas - jam suteikiama pirma pagalba (transportinė imobilizacija, sutvarstymas, kraujo stabdymas).