Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2006-Lap-15 09:00

Daug tarp mūsų, medžiotojų, yra pagyvenusių ir neretai,taip buvo ir mano tėvukui, bemedžiojant "pasigavo" mikro insultą . Čia tuputis informacijos, kaip jus galite padėti kolegoms iki jiems bus suteikta gydytojų pagalba .

INSULTAS: Atsiminkite viso labo tik tris pirmus žingsnius...


Mano draugas atsiuntė man šį straipsnį ir paprašė manęs išsiuntinėti jį po visą pasaulį. Jeigu kas nors įsimins šią nesudėtingą informaciją, tai galės kai kuriems žmonėms išgelbėti gyvybę. Tai tiesa… Perskaitykite, prašau, šią informaciją:

KAIP NUSTATYTI INSULTĄ:

Gamtoje poilsio metu mano draugė suklupo ir parpuolė – ji visus įtikinėjo, kad jai viskas gerai (draugai norėjo iškviesti greitąją pagalbą), kad ji paprasčiausiai užkliuvo už akmens, nes dar nepriprato prie savo naujos avalynės. Draugai jai padėjo atsikelti ir davė naują lėkštutę su vaišėmis. Meri toliau džiaugėsi poilsiu, nežiūrint į tai, kad ji jautėsi šiek tiek susijaudinusi. Vėliau paskambino Meri vyras ir visiems pranešė, kad jo žmoną paguldė į ligoninę – (18 valandą Meri mirė). Pikniko metu ją ištiko insultas. Jeigu jos draugai būtų žinoję kaip nustatyti insulto požymius, galbūt Meri šiandien būtų buvusi su mumis. Gal ir dar kažkas nebūtų numiręs. Vietoj to jie jaučiasi bejėgiai ir neturi vilties ką nors pakeisti.

Kad perskaityti šią informaciją reikia sugaišti tik vieną minutę...
Gydytojas neuropatologas po to pareiškė, kad jeigu jis būtų galėjęs atvykti pas nukentėjusiąją per tris valandas, jis galėjo visiškai pašalinti insulto pasekmes....visiškai. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad problema yra tame, kad niekas negalėjo atpažinti insulto, nustatyti teisingos diagnozės ir po to medicininės pagalbos suteikimui nukentėjusįjį trijų valandų bėgyje nepristatė į gydymo įstaigą. Įvykio liudytojų jėgomis tai buvo sunkiai įvykdoma.

ATPAŽINKITE INSULTĄ

Pasistenkite atsiminti tris pagrindinius žingsnius atpažįstant insulto simptomus, taip vadinamus «NKP».

Perskaitykite ir atsiminkite!

Kartais yra sunku iš karto atpažinti insulto simptomus. Deja nežinojimas gali baigtis tragedija. Nukentėjusiajam nuo insulto gali būti rimtai pažeista smegenų veikla, jeigu šalia esantys žmonės laiku nenustatys insulto požymių. Šiandien, kaip tvirtina gydytojai, bet kuris įvykio liudininkas gali atpažinti insulto požymius, užduodant nukentėjusiajam tris paprastus klausimus:
N*Paprašykite nukentėjusįjį NUSIŠYPSOTI.
K*Paprašykite KALBĖTI. Paprašykite rišliai pasakyti paprastą sakinį. Pvz.: Lauke šviečia saulė.
P*Paprašykite jį arba ją PAKELTI abi rankas.

Dėmesio! Greta paminėtųjų yra dar vienas insulto atpažinimo požymis: paprašykite nukentėjusįjį iškišti liežuvį. Ir jeigu liežuvis yra kreivas arba neteisingos formos ir krenta į vieną ar į kitą pusę, tai yra taip pat insulto požymis. Jeigu jūs pastebėjote kad nukentėjusysis negali atlikti kurių nors iš minėtų užduočių, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą ir atvykusiems medikams nupasakokite pastebėtus simptomus.

Kardiologai tvirtina, kad kiekvienas, kuris gavęs šį laišką išsiųs jį 10-čiai žmonių, gali būti tikras, kad mažų mažiausiai jis vieną gyvybę bus išgelbėjęs.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Spa-23 15:45

Pagaliau atėjo laikas atrakinti šią temą ir dėti savo pastebėjimus, pasidalinti senatvinėmis ligomis ir jų gydymu :pardon:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Spa-23 15:50

Kadangi pasirodo turiu medžiotojiškai ponišką ligą - artritą, tai ieškau visokių receptų kaip apmalšinti kelių ir klubų sanarių skausmus, kurie paskutiniu metu mane baigia užpipipipi :sorry: Sunku vaikščioti ir gulėti, sėdėti irgi darosi kančia, tai dalinuosi tuo ką radau apie šios ligos gydimo būdus.




Adelės pagamintas kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalas

Ką turi žinoti vartotojas


Kaulažolės tepalas pagamintas tik iš gamtinių medžiagų: Vaistinės taukės - Borago officinalis L., trūkažolės – Cycorium intybus L., kalkių, bičių vaško, eglių sakų, sviesto, augalinio aliejaus ir kiaulės taukų mišinio. Kad poveikis būtų geriausias, reikia vartoti taip, kaip nurodyta gaminio etiketėje.

Neišmeskite šio lapelio, nes vėliau gali prireikti dar pasiskaityti.

Jeigu norite sužinoti daugiau arba pasireiškė kokie nors nenumatyti poveikiai, kreipkitės tiesiogiai į gamintoją Adėlę Karaliūnaitę tel.+37061338393 arba el. paštu info@adele.lt

Kas yra Kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalas, kam ir kaip jis naudojamas

Kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalas yra gamtinių medžiagų mišinys, naudojamas išoriškai tepti sąnarių, stuburo, sausgyslių sritis, geriausia vakare, kai sąnariai ir sausgyslės ilsisi. Tepalas labai gerai susigeria į odą ir poodinį sluoksnį, iš kur limfos ir kraujo yra nunešamas į audinius. Dėl gamtinės prigimties, lastelių receptoriai lengvai prisijungia tepale esančias veikliąsias medžiagas: alantoiną, kempferolį, kvercetiną, inuliną, taninus. Todėl tepalas palankiai veikia kaulinį, kremzlinį, sausgyslinį, nervinį ir jungiamąjį audinius Kadangi sąnario ertmėje esantis skystis gaminamas tiesiogiai sąnario kremzlės, tepale esantis alantoinas pagerina sanario kremzlės atsinaujinimą, neleidžia kremzlei dilti, skatina naujų kremzlinių ląstelių augimą. Jei yra likę nors truputis kremzlinio audinio, šis tepalas, naudojant jį ilgą laiką ir saugant gydomą sąnarį nuo didelių apkrovų, gali padėti atauginti sunykusius kremzlinius sąnario audinius. Todėl tepalas labai tinka sąnarių, stuburo skausmams, kaulų išretėjimui, dylant sąnario kremzlei, kaulų lūžiams, pėdos „kauliukui“. Galima naudoti esant sąnario išnirimui, patempimui, išvaržai.

Nakčiai nedidelį kiekį tepalo įtrinti aplink skaudantį sąnarį. Stuburą įtrinti nuo kaukolės pagrindo iki uodegikaulio. Pateptas vietas galima apšiltinti šuns vilnos juosta ar kojinėmis.

Pastebėtas palankus Kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalo poveikis greitai augančių vaikų, besiskundžiančių stuburo arba kaulų skausmais, organizmui. Šiuo atveju nedideliu kiekiu tepalo nakčiai tepama visa stuburo sritis, bamba, padai, delnai.

Galima naudoti ilgai negyjančių opų, pragulų, „diabetinės pėdos“, odos uždegimo atvejais. Padeda greičiau užsiranduoti pjautinėms, kirstinėms, plėštinėms žaizdoms odoje ir gleivinėse, tačiau šiais atvejais negalima naudoti ilgiau, kaip 7 paras, kad neiššauktų audinių išvešėjimo. Nedideliu kiekiu tepalo patepti aplink žaizdos kraštus, jei žaizda pūliuojanti, galima ant žaizdos dėti tepalu pateptą sterilų tvarstį ir keisti jį 2 kartus per dieną.

Taip pat tinka venų uždegimui nuslopinti. Esant venų uždegimui tepalu tepti virš raktikaulių, bambą, padus, kirkšnis, pakinklius ir tas vietas, kur venos yra skausmingos 2 kartus per dieną nedideliu tepaliuko kiekiu. Galima naudoti ilgai, kol uždegimas praeis.

Palankūs duomenys gauti iš žmonių, sergančių išsėtine skleroze. Jiems besigydant Adelės pagamintu Kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalu sąnarius, buvo pastebėta, kad išsėtinės sklerozės požymiai nebedidėja. 2008 - 2010 atlikus 56 žmonių, kurie sutiko naudoti tepalą ne mažiau, kaip 24 mėnesius stebėjimus, gauti sveikatai palankūs rezultatai. Šiais atvejais per mėnesį buvo sunaudota apie 100 ml tepalo, nakčiai patepant virš raktikaulių, bambą, visą stuburo sritį, pakinklius, alkūnių linkius, aplink riešus ir kulkšnis.

Kas žinotina prieš naudojant Kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalą


Negalima naudoti, jei yra padidėjęs jautrumas kuriai nors Kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalo medžiagai.

Kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalo negalima naudoti kartu su cheminiais tepalais, todėl prieš naudojimą reikia vandeniu nuplauti tepamas vietas.

Nepatartina naudoti onkologinėmis ligomis sergantiems, išskyrus tuos atvejus, kai yra pažeistos kaulinio audinio ląstelės.

Galima naudoti nėščiosioms ir maitinančioms moterims.

Galima naudoti visiškos negalios, ilgai gulintiems, kaip masažinį tepalą, tepti ant pragulų 2 kartus per dieną.

Galimas šalutinis poveikis

Šalutinio poveikio kol kas nepastebėta. Jei pasireiškė koks nors šalutinis poveikis naudojant Kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalą ant švarios odos, būtinai praneškite gamintojai Adelėi Karaliūnaitei tel. +37061338393 arba el. paštu info@adele.lt

Kaip laikyti Kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalą


Kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalas pagamintas tik iš gamtinių medžiagų. Uždengtą dangteliu indelį laikykite tamsioje, kambario temperatūros vietoje. Saugokite nuo vaikų.

Galioja 2 metus. Pagaminimo data yra ant indelio dugno.



Kiti patarimai ir informacija

Naudojant Kaulažolės, nugesintos kalkėmis, tepalą sąnarių ir stuburo būklės pagerinimui, patartina bent 3 mėnesius nenutraukti naudojimo ir sumažinti sunkaus darbo krūvį, vaikščioti su lazdele, panešioti įtvarą, pasimankštinti, gerti vitaminų ir mineralų. Galima gerti grūdų ir žolelių nuoviro „Lieknėk“, arbatos „Sergantiems cukralige“, arbatos „Juokis ir duokis“. Esant prieskydinių liaukų ir skydliaukės veiklos sutrikimams, gerti arbatos „7 laivai“. Maistui rinktis kokybiškos triušienos, upių žuvies, ryklienos, varškės, sviesto.

Kaulažolės, nugesintos kalkėmis“ tepalo gamintoja ir rinkodaros teisių turėtoja Adelė Karaliūnaitė. Individualios veiklos registracijos pažymėjimas R3 -1107 Lietuva, Joniškėlis, Vytauto 44. Tel. +370861338393, www.adele.lt el. paštas info@adele.lt
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Spa-23 15:51

Pagamintas tik iš gamtinių medžiagų: vaistinės taukės, trūkažolės, kalkių, bičių vaško, eglių sakų, sviesto, kiaulės taukų. Nešančioji medžiaga priartinta žmogaus riebalų sudėčiai, todėl labai gerai susigeria į paodinį sluoksnį, iš kur limfos ir kraujo yra nunešama į audinius. Dėl gamtinės prigimties, lastelių receptoriai lengvai prisijungia tepale esančias veikliasias medžiagas: alantoiną, kempferolį, kvercetiną ir kt. Todėl tepalas palankiai veikia kaulinį, kremzlinį, sausgyslinį, nervinį ir jungiamąjį audinius. Galima naudoti taip pat ir žaizdų, ilgai negyjančių opų, odos uždegimo atvejais. Padeda greičiau užsiranduoti žaizdoms odoje ir gleivinėse, tačiau šias atvejais negalima naudoti ilgiau, kaip 7 paras, kad neiššauktų audinių išvešėjimo. Kadangi sąnario ertmėje esantis skystis gaminamas tiesiogiai sąnario kremzlės, tepale esantis alantoinas pagerina sanario kremzlės atsinaujinimą, neleidžia kremzlei dilti, skatina naujų kremzlinių lastelių augimą. Jei yra likę nors truputis kremzlinio audinio, šis tepalas, naudojant jį ilgą laiką ir saugant gydomą sąnarį nuo didelių apkrovų, gali atauginti sunykusius kremzlinius sąnario audinius. Todėl tepalas labai tinka sąnarių, stuburo skausmams, kaulų išretėjimui, dylant sąnario kremzlei, kaulų lūžiams, pėdos „kauliukui“, „pentinui“. Taip pat tinka venų uždegimui nuslopinti. Palankūs duomenys gauti iš žmonių, sergančių išsėtine skleroze. Jiems besigydant Adelės kaulažolės tepalu sąnarius, buvo pastebėta, kad išsėtinės sklerozės požymiai nebedidėja. Yra atliekami tolimesni stebėjimai su 56 žmonėmis, kurie sutiko naudoti tepalą ne mažiau, kaip 24 mėnesius. Šiuo atveju per mėnesį reikia sunaudoti apie 100 ml tepalo, nakčiai patepant visą stuburą, pakinklius, alkūnių linkius, aplink riešus ir kulkšnis. Negalima naudoti kartu su cheminiais tepalais, todėl prieš naudojimą reikia nuplauti tepamas vietas. Nakčiai nedidelį kiekį tepalo įtrinti aplink skaudantį sąnarį, būtinai ir iš lenkimo pusės, kur yra daug kraujagyslų. Stuburą įtrinti nuo kaukolės pagrindo iki uodegikaulio. Pateptas vietas galima apšiltinti šuns vilnos juosta ar kojinėmis.

Kadangi tuo pačiu pavadinimu tepalas, pasirodęs vaistinėse, yra visiškai kitokios sudėties, gaminamas ne Adelės, ji neatsako už to tepalo kokybę ir veikimą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Spa-23 16:00

Kaulažolė. Vaistinė taukė.

Kaulažolė- dažniausiai taip vadina žmonės šį augalą (vaistinė taukė – lot. Symphytum officinale L.) , ieškodami priemonės gyjimui po traumų- kaulų lūžių, patempimų, išnirimų.
Kaulų lūžiams gydyti vaistinės taukės arba kaulažolės preparatai vartojami išoriškai tol, kol kremzlinis audinys užpildys lūžio tarpus. Kaulažolės šaknų preparatai pagreitina ląstelių regeneraciją organizme ir yra puiki priemonė po kaulų lūžių, gal būt todėl ir toks liaudiškas šio augalo pavadinimas.
Vaistinė taukė taip pat vartojama nudegimams, žaizdoms, patempimams, venų išsiplėtimams,esant reumatinėms ligoms, kaulų lūžiams, parodontozei, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti. Tačiau nevartokite į vidų savarankiškai- augale yra nuodingų medžiagų ir vietoje naudos galite prisidaryti žalos. O štai išoriškai taukę naudoti ne tik gydantis, bet ir grožio procedūroms galite drąsiai. Galima vartoti ir taukės lapus, bet juose mažiau veikliųjų medžiagų negu šaknyse. Beje, taukės tepalo ar aliejaus nereikia tepti ant pažeistos odos.

Taukių šaknys (Simphyti radix; ankstesnis: Radix Symphyti) kasamos vėlai rudenį (spalio-lapkričio mėn.) ar anksti pavasarį (kovo-balandžio mėn.). Nuvalomos, nuplaunamos šaltu vandeniu. Storesnės šaknys skeliamos išilgai ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje ar džiovykloje ne aukštesnėje 50 ºC temperatūroje. Išdžiovintos šaknys gerai lūžta, juodu paviršiumi, balsvu vidumi.
Nesudėtinga pasiruošti kaulažolės šaknies aliejaus. Iškasta šaknis švariai nuplaunama, susmulkinama ir užpilama aliejumi. Pasirinkite kokybišką aliejų, ne tą, kurį naudojate kasdieniam kepimui virtuvėje!
Palaikius parą, mišinys dedamas ant silpnos ugnies ir porą valandų pakaitinamas. Dar po paros šaknies liekanos gerai nuspaudžiamos.
Šis aliejus gali būti puiki kosmetinė priemonė, gražinanti ir jauninanti veidą, balinanti odą ir lyginanti raukšles. Ir žinoma aliejumi galima patrinti traumų vietas arba uždėti aliejaus kompresą.
Galima pasigaminti spiritinę (su degtine) kaulažolių ištrauką įtrinimams. Kompresams tiks naudoti atskiestą ištrauką.
Puikios kompresus pasigaminsite susmulkinę taukės lapus (elektriniu smulkintuvu ar mėsmale) ir įvynioję į audeklą- toks drėgnas! kompresas dedamas skausmo vietose.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Spa-23 16:17

Va dar radau vieną vaistą - gal pagydys kai kam kitą medžiotojišką ligą - PODAGRA


Viralo "Lipčikas" vartotojui
Skirtas vyrams.


Ką turi žinoti vartotojas

Žolelių viralas „Lipčikas“ (toliau Lipčikas) pagamintas spanguolių (Oxycoccus palustris) uogas, raudonojo dobilo (Trifolium pratense), tikrojo lipiko (Galium verum), gudobelės (Crataegus) žiedus, kelminio paparčio (Aspidium filix-mas), miškinės notros (Stahys sylvatica) žolę, garšvos (Aegopodium podagraria), varpučio (Elytrigia repens) šakniastiebius ir juodauogio šeivamedžio (Sanbucus nigra) žievę lėtai verdant obuolių (Malus domestica) acte. Kad poveikis būtų geriausias, reikia vartoti taip, kaip nurodyta gaminio etiketėje.

Neišmeskite šio lapelio, nes vėliau gali prireikti dar pasiskaityti.

Jeigu norite sužinoti daugiau arba iškilo kokių nors nenumatytų poveikių, kreipkitės tiesiogiai į gamintoją Adelę Karaliūnaitę tel. +37061338393 arba el. paštu info@adele.lt

Kas yra Lipčikas ir kam jis naudojamas

Lėtai virinant rūgščioje terpėje, iš augalinių medžiagų išsiskiria veikliosios dalys - organinės rūgštys: gintaro, obuolių, citrinų, arnidiolis, alkaloidai, karotinoidai, mikroelementai, fermentai, kurie išlieka virale nepakitę. Sudėtyje yra pinito ir kvebrachito, rauginių medžiagų ir dervų. Tai puiki gamtinė priemonė turinti imunomoduliuojančių, priešbakterinių, priešuždegiminių ir priešgrybelinių savybių. Galima gerti bendrai organizmo būklei pagerinti esant cukraligei. Padeda organizmui atstatyti jėgas po sunkių ligų ir operacijų.Tinka sutrikus prostatos ir inkstų, endokrininių liaukų veiklai. Gerina skysčių pasišalinimą, slopina prostatos uždegimą. Tinka esant prostatos išvešėjimui, lėtiniam inkstų ir šlapimo puslės uždegimui. Tinka esant gerybiniams ir piktybiniams augliams, podagrai, sutrikus medžiagų apykaitai, dėl cukraligės išsivysčius odos, nagų, gleivinių grybeliui. Labai tinka esant kraujagyslių kalkėjimui ir kraujotakos ir kraujospūdžio sutrikimui. Esant tropinėms opoms, ilgai negyjančioms žaizdoms dėl kraujotakos sutrikimo ar cukraligės, naudojamas ir vidiniai, ir skalavimui arba pavilgams. Praskiedus santykiu 1 : 5 virintu vandeniu, galima apiplauti puliuojančias žaizdas, išangę, fistulas. Galima skalauti burnos ertmę esant stomatitui, aftoms, pūlingai anginai, gerklų ir stemplės augliams ir opoms.

Kas žinotina prieš vartojant Lipčiką

Negalima vartoti, jei yra padidėjęs jautrumas kuriai nors Lipčiko medžiagai.

Galima vartoti tą pačią dieną, kai leidžiami cheminiai citostatikai, antibiotikai, geriami kraujospūdį reguliuojantys, kraują skystinantys, nuskausminantys ar kiti paskirti vaistai.

Gali naudoti labai nusilpę ar nusenę žmonės.

Vaikai iki 3 metų amžiaus gali naudoti jei serga onkologinėmis ligomis, neoperabilūs, negali vartoti antibiotikų, imunomoduliatorių, citostatikų ar kitų sintetinių preparatų.

Tinka gerti ir gaunant chemoterapiją, ir švitinant. Patartina naudoti kartu su tepalais „Varinis raitelis“, „Sidabrinis raitelis“, derinti su kitais gaminiais iš augalų.

Duomenys apie Lipčiko poveikį yra kaupiami, todėl būtų malonu sulaukti atsiliepimų.

Kaip vartoti Lipčiką

Suaugusiems žmonėms gerti po arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną 15 min. prieš valgį. Jei labai didelis rūgštingumas, o taip pat esant burnos ertmės ir stemplės pažeidimams, gerti po valgio. Sergant onkologinėmis ligomis, visada tartis su gamintoja. Vaikams iki 3 metų amžiaus, sergantiems onkologinėmis ligomis ar cukralige, gerti po 30 lašų 3 kartus per dieną prieš valgį su šaukštu geriamojo vandens. Vaikams išorinis naudojimas toks pat, kaip suaugusiems.

Naudojant išoriškai ir skalavimams, reikia praskiesti 1:5 virintu šaltu vandeniu. Galima pilti į kojų voneles, į vonią, dėti pavilgus ant skaudančių vietų. Kiek atsargiau reikėtų naudoti gydant gleivines, tropines opas. Gerklę skalauti 3 kartus per dieną po valgio. Išangę apiplauti po kiekvieno tuštinimosi. Lipčiko skiedynyje su virintu vandeniu 1:5 suvilgytus higieninius tamponėlius galima dėti į išangę, fistulas. Juos keisti ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.

Naudoti 3 mėnesius be pertraukų, pasirinkus organizmui priimtiniausią dozę ir vartojimo būdą.

Galimas šalutinis poveikis

Labai nusilpusiems, seniems, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui - rėmeniui - geriau naudoti po valgio, praskiesti geriamuoju vandeniu arba pradžioje vartoti mažesnėmis dozėmis, palengva pripratinant organizmą prie reikiamos dozės.

Jeigu pasireiškė kitoks šalutinis poveikis, nutraukite naudojimą, išgerkite stiklinę šilto vandens ir būtinai praneškite Adelei Karaliūnaitei tel. +370861338393 arba el. paštu info@adele.lt

Kaip laikyti Lipčiką

Lipčikas yra pagamintas tik iš gamtinių medžiagų, jame nėra dažančių, konservuojančių, kitų dirbtinių medžiagų. Uždarytą galima laikyti vėsenėje, tamsioje vietoje. Galioja 1 metus. Pradėtą naudoti buteliuką geriausia laikyti uždarytą šaldytuve. Atidarytą buteliuką geriausia išgerti per 30 dienų.

Kiti patarimai ir informacija

Geriant Lipčiką patartina laikytis dietos, vengti ankštinių augalų patiekalų, kiaulienos, gerti daug sulčių, valgyti triušieną, ryklieną. Žmonėms, vyresniems kaip 25 metai, geriau nenaudoti šviežio pieno produktų. Labai tinka tuo pačiu metu gerti žolelių sėklų ir grūdų nuovirą “LIEKNĖK”. Jis valo kepenis, plonąjį ir storąjį žarnyną, stiprina organizmą, pagerina savijautą.

Lipčikas supilstytas į 0,5 litro talpos siaurakaklius butelius. Grynas kiekis 450 ml.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Spa-23 18:14

Gerbiama Genovaite, mums pavyko gauti tokį Kaulažolęs tepalo receptą:
Šviežiai iškastas kaulažolės šaknis nuplauti (nevalyti, neskusti, tik gerai nuplauti), supjaustyti ir triskart permalti. Žaliavos turi būti 150 g.
Jei naudosite džiovintas šaknis, užteks 50 g , jas reikia 4-5 valandoms užpilti vandeniu, kad tik apsemtų. Beje, nupylus vandenį jį siūloma sumaišyti perpus su degtine- tai taip pat bus puiki priemonė sąnarių įtrynimams, o išbrinkintas šaknis taip pat reikia triskart permalti mėsmale.
170-200 g. kiaulinių taukų sudėti į indą kartu su sumaltomis kaulažolės šaknimis ir kaitinti ant mažos liepsnos 25-30 minučių, maišant mediniu šaukštu. Po to plona srovele įpilti 50 g. degtinės ir nukelti indą nuo ugnies.
Buvo aprašyta kaulažolių aliejinės ištraukos gamyba, aliejus taip pat turi naudingąsias kaulažolių savybės.
Kai išbandysite, lauksime jūsų atsiliepimo.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Lap-13 11:48

Vietoj imbiero geriau krienai


valstietis.lt

Rapolas Tamošiūnas Atšalus orams medikai pataria užkrimsti ko nors aštraus ir šildančio organizmą. Dažnas renkasi imbierą ir pamiršta, kad Lietuvoje nuo seno auga krienai, kuriuos mūsų senoliai vertino už daugelį puikių savybių.

Krienų tėvynė – Pietryčių Europa. Viduramžiais Vokietijoje krienai jau buvo auginami kaip daržovė. Dabar krienai vertinami visose pasaulio šalyse. Krienai, pasak agronomės Joanos Giedraitytės, labai tinka prie žuvies, kiaušinių ir šaltų mėsos užkandžių. Krienų dedama ruošiant salotas su burokėliais arba obuoliais, gaminant aštrius padažus. Krienų lapų arba šaknų dedama konservuojant arba marinuojant agurkus ir kitas daržoves.

Mūsų šalies fitoterapeutai jau seniai rekomenduoja imbierus keisti krienais, nes jie auga mūsų geografinėje zonoje, todėl labiau tinka mūsų organizmui. „Krienai yra vertinga daržovė, tačiau neauginkite jų daržo viduryje, nes juos nukasus iš likusių dirvoje smulkių šaknelių jie greit atžels. Jei norėsite toje vietoje auginti ką nors kitą, juos bus sunku išnaikinti, – perspėjo agronomė.

– Krienams skirkite nuošaliausią vietą. Tą žemės plotelį giliai įdirbkite ir patręškite organinėmis bei mineralinėmis trąšomis. Tik tada jie, kaip ir kitos šakniavaisinės daržovės, užaugins dideles ir sultingas šaknis.“ J.Giedraitytė patarė maistui krienų šaknis kasti vėlai rudenį, po šalnų. Galima vartoti ir laukinių krienų šaknis, tačiau, anot pašnekovės, jos būna šakotos, kietos ir daug prastesnio skonio.

„Sodinimui krienų šakneles paruoškite rudenį. Tinka 0,8–1,2 cm storio šaknelės, nupjautos nuo storesnių maistui skirtų šaknų. Šakneles supjaustykite 15–20 cm ilgio gabalais, sudėkite į dėžutę sluoksniuodami su smėliu arba durpėmis, ir padėkite rūsyje. Pavasarį ant krienų šaknelių išauga daug pumpurų. Prieš sodindami palikite tiktai viršutinius pumpurus, o kitus pašalinkite“, – aiškino J.Giedraitytė.

Į dirvą krienai sodinami anksti pavasarį, šalpusniui pražydus. Storesnis šaknelių galas turi būti viršuje. Sodinti reikia įstrižai (45° kampu), tarp augalų paliekant 70 × 30 cm tarpus. Sodinama tokiu gyliu, kad virš šaknies galo būtų 2–4 cm storio žemės sluoksniu. Pasodinus būtina palaistyti. Lapams išaugus iki 15–20 cm aukščio, krienus reikia kaupti. Faktai Krienai išskiria daug fitoncidų, todėl turi antimikrobinių savybių. Turistinėse kelionėse arba neturint šaldytuvo, maisto produktai geriau laikysis, jeigu juos pabarstysime smulkintomis krienų šaknimis. Krienų šaknyse gausu vitamino C, mineralinių medžiagų (natrio, kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies), angliavandenių, riebalų.

Specifinį krienų kvapą lemia juose esantis gliukozidas sinigrinas. Ypatingos krienų savybės Nustatyta, kad vandeniu praskiestos krienų sultys gydo gastritą, bet tik tada, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Liaudies medicinoje krienai vartojami šlapimo išsiskyrimui skatinti sergant vandene, šlapimo pūslės akmenlige, podagra, reumatu. Sušalus ant kelių ir pėdų dedami karšti krienų kompresai. Šaknų košelė arba antpilas gydo pūlines žaizdas, ausų uždegimą. Vandeniu praskiestos krienų sultys tinka burnai ir gerklei skalauti prasidėjus gleivinių uždegimui arba anginai, nes krienuose yra lizocimo, kuris veikia kaip baktericidas. Ant veido sumažės šlakų ir pigmentinių dėmių, jeigu jį valysime tarkuotų krienų šaknų vandeniniu antpilu arba krienų trauktine.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Lap-14 21:57

Užspringęs žmogus gali mirti per keletą minučių: ką daryti, kad taip neįvyktų


Teigiama, kad kasmet užspringę miršta apie 3600 žmonių, o ši nelaimė gresia kiekvienam – tiek jaunam, tiek senam, tiek sveikam, tiek ligotam.
Štai visai neseniai ir Lietuvoje mirė užspringęs 61 metų vyras, o artimieji, laukdami medikų, tik bejėgiškai stebėjo jo agoniją. Todėl kiekvienas žmogus privalo žinoti, kaip tokiais atvejais padėti ir sau, ir aplinkiniams.

Kaip teisingai trinktelėti per nugarą

Nemakščiuose gyvenęs buvęs agronomas, kaip vėliau pasakojo jo sutuoktinė, iš pradžių abiem rankomis atsirėmė į stalą ir kažkaip keistai ėmė linguoti galvą, tačiau negalėjo nieko pasakyti. Vėliau ėmė svirduliuoti, o prisėdęs pradėjo netekti sąmonės. Supratusi, kad jis užspringo, moteris jam sudavė per nugarą ir iš burnos išėmė pusę bulvės ir dešros gabaliuką. Tačiau į prašymą spjauti viską vyras nereagavo. Jis visiškai prarado sąmonę ir nugriuvo. Patamsėjo jo smilkiniai, lūpos.
Kaip paaiškino Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė, užspringus gali būti dalinis kvėpavimo takų uždarymas ir pilnas. Jei žmogus dar šiek tiek įkvepia, nors ir švokšdamas, yra sąmoningas ir dar gali kosėti, reikia, kad jis pasilenktų į priekį (galva turi būti žemiau negu krūtinės ląsta) ir, kiek įmanoma, smarkiau kosėtų. Kosėjant labai ženkliai padidėja krūtinės ląstos slėgis ir svetimkūnis dažnai pasišalina.
„Jei žmogus beveik negali kosėti, reikia jam delno pagrindu penkis kartus padaužyti tarp menčių. Žmogus vis dar turi būti pasilenkęs. Jeigu šis būdas nepadeda, palinkusį į priekį žmogų reikia apkabinti iš nugaros, rankas sudėti jam po duobute, t. y. skrandžio srityje, ir spausti judesį nukreipiant aukštyn, kad padidėtų krūtinės ląstos slėgis. Taip truktelėti reikia taip pat penkis kartus. Tuomet vėl daužyti tarp menčių.

Jeigu moteris yra nėščia arba žmogus labai nutukęs, reikia apkabinti krūtinės ląstą ir spaudyti ją taip pat, nukreipiant aukštyn, kaip pasakojau apie skrandžio sritį. Spaudyti po duobute negalima ir vaikams, kadangi jų kepenų kapsulė silpna – gali plyšti. Juos taip pat reikėtų apkabinti per krūtinės ląstą. Jeigu užspringęs žmogus nugriuvo ant grindų, tuos pačius spaudymo veiksmus reikia atlikti jam gulinčiam. Pavertus jį ant šono galima pabandyti pražiodyti ir pasižiūrėti – galbūt matosi svetimkūnis. Krapštyti jo negalima – nebent pasiimtų su pincetu“, - aiškino ilgametę darbo patirtį turinti medikė.

Žinoma, prieš tai būtina iškviesti greitąją pagalbą. Tačiau, pasak pašnekovės, dauguma atvejų, jei viskas atliekama teisingai, šie būdai yra labai veiksmingi.
„Kai mums skambina dėl užspringimo, brigada išskuba iš karto, tačiau dispečeriai vietoje esantiems žmonėms diktuoja, ką jie turi daryti. Ir žmonės susitvarko. Medikai nuvažiavę dažnai jau neturi, ką veikti, tik pasidžiaugti, kad viskas gerai baigėsi. Tiesa, jei žmogui jau būna aptemusi sąmonė, po to kartais pasipila skrandžio turinys. Kad nebūtų įtraukimų į plaučius, neišsivystytų plaučių uždegimas ar dar kažkas, tokiais atvejais vis tiek vežame žmogų į ligoninę“, - sakė V. Pumputienė.

Požymiai, rodantys, kad žmogus užspringo

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, užspringimas – tai mechaninė oro srauto iš aplinkos į plaučius kliūtis. Svetimkūnis paprastai patenka į nosiaryklę, gerklas, gerklę, jis dirgina kvėpavimo takų gleivinę ir sukelia balso stygų bei bronchų spazmą. Užspringus sunku kvėpuoti, nes oro srautas dalinai ar visiškai negali patekti į plaučius. Ilgai trunkantis dalinis ar visiškas užspringimas sukelia uždusimą ir yra potencialiai mirtinas. Deguonies atsargos plaučiuose bei kraujyje aukai, kurios kvėpavimas visiškai sustojo, gyvybę gali palaikyti vos kelias minutes. Smegenys yra nepaprastai jautrios deguonies trūkumui ir per pirmas 4-6 minutes pradeda mirti. Po 10 minučių įvyksta negrįžtami smegenų pokyčiai.
Suaugusieji dažniausiai užspringsta valgio metu, kai tinkamai nekramto maisto. Kalbėjimas ar juokas valgio metu gali lemti, jog maisto gabalėlis pateks ne ten, kur reikia. Be to, rijimo mechanizmai gali būti sutrikdyti, jei asmuo padaugino alkoholio, serga tam tikromis ligomis. Vaikai dažniausiai užspringsta, nes nepilnai sukramto maistą, gauna per didelių maisto gabalėlių, prisigrūda per didelį maisto kiekį. JAV kasmet nuo užspringimo miršta 200 jaunesnių kaip 4 m. amžiaus vaikų. Kasmet užspringę miršta per 3 tūkst. žmonių.
Pagrindiniai užspringimo požymiai: žmogus pradeda kosėti, gurguliuoja arba garsiai vemia. Esant rimtesniam užspringimui, šie simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs ar jų visai gali nebūti. Žmogaus kvėpavimas sunkus, žiopčiojama ir švokščiama, gali desperatiškai laikytis už burnos ar kišti pirštus gerklėn. Jei kvėpavimas neatsistato, žmogaus veidas mėlynuoja. Pirmiausiai tai pastebima apie veidą, lūpas, nagus. Jei kvėpavimas neatsistato, žmogus praranda sąmonę.

Jei užspringo kūdikis

Užspringus mažam vaikui, o jis nesugeba maisto iškosėti, nereikėtų bandyti įlindusio svetimkūnio ištraukti pirštais – taip jis tik bus įstumtas giliau. Tikrinant, ar burnoje nėra svetimkūnių, taip pat negalima kišti piršo.
Pasisodinkite vaiką ant kelių, nulenkite galvą taip, kad būtų žemiau krūtinės. Staigiais smūgiais suduokite jam 4-5 kartus tarp mentikaulių – svetimkūnis turėtų iššokti. Kūdikį galima paguldyti kniūbsčią ant rankos (dilbio) ar kelio žemyn galva (pirštais prilaikant už apatinio žandikaulio, kad būtų atviri kvėpavimo takai). Tada kelis kartus stuktelėkite jam delnu tarp menčių.
Apverskite vaiką ant nugaros nenukeldami nuo rankos ar kelio ir patikrinkite burną. Jei svetimkūnis matosi burnoje, jį išimkite. Jei ne, paguldykite kūdikį veidu aukštyn ant rankos ir 4-5 kartus per 3-5 sekundes dviem pirštais staigiai spustelėkite krūtinę (ties viduriniuoju krūtinkaulio trečdaliu per piršto plotį žemiau spenelius jungiančios linijos) taip, lyg darydami išorinį širdies masažą. Negalima kūdikio kratyti už kojų – į smegenis gali išsilieti kraujas.

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... z2keShB97F
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Lap-18 11:35

Kažkada apturėjau medžioklėje "tokį malonumą" , o vakar radau knygelę su patarimais - " PIRMOJI PAGALBA ŠAUTINIŲ IR KITOKIOS KILMĖS ŽMOGAUS KUNO SUŽALOJIMŲ ATVEJAIS" - kaip elgtis sužeidimo atveju, tad įdėsiu ir Jums pasiskaitymui, kad žinotumėte kaip teisingai elgtis esant nukentėjusiam.
kliudė.JPG
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Lap-18 13:27

PIRMOJI PAGALBA ŠAUTINIŲ IR KITOKIOS KILMĖS ŽMOGAUS KUNO SUŽALOJIMŲ ATVEJAIS

Pirmos pagalbos suteikimas esant šautiniams sužalojimams

Asmenys, turintys arba norintys įsigyti šaunamąjį ginklą, privalo žinoti ką reikia daryti ir kaip elgtis esant šautiniam žmogaus kūno sužalojimui. Tokių žinių ir praktinių sugebėjimų panaudojimas vadinamas pirmąja pagalba. Čia mes sąmoningai tokios pagalbos nevadiname "medicinine", nes ją, kaip taisyklė, suteikia žmogus, ginklo savininkas ar pašalinis asmuo, neturintis specialaus medicininio išsilavinimo. Mūsų tikslas, kad šaunamojo ginklo savininkas turėtų kuo geresnį supratimą apie pirmosios pagalbos suteikimą esant šautiniam sužalojimui.

Pirmoji medicininė pagalba skirstoma į kvalifikuotą ir specializuotą. Pastaroji laikytina gydymo etapais. Pirmiausia būtina išsiaiškinti aplinkybes:

1. Kas? (Kas yra sužalotas).

2. Kur? (Kur yra sužalotasis).

3. Kokiomis aplinkybėmis? (Kokiomis aplinkybėmis asmuo buvo sužalotas).

4. Kada? (Kada asmuo buvo sužalotas? Kiek laiko praėjo po sužalojimo?)

Nelaimingo atsitikimo atveju šių aplinkybių žinojimas ir detalus išsiaiškinimas yra labai svarbus ne tik pačiam nukentėjusiam ir jo tolesniam gydymui, bet ir kitoms žinyboms: policijai ir prokuratūrai tiriant nusikaltimo padarymo aplinkybes, draudimo įstaigoms konpensacijos nustatymui ir taip toliau.

Teikiantis pirmąją pagalbą nukentėjusiajam asmuo turi pasitikrinti:

1. Ar mokės ir galės padėti nukentėjusiajam, ar jo veiksmai nepablogins ligonio būklės.

2. Ar turi parankines priemones, kuriomis, prireikus, galima padėti nukentėjusiajam.?

3. Ar asmeninės savybės leis atlikti veiksmus, gelbstint nukentėjusįjį? Ar neapalps nuo kraujo, vėmalų, dejonių ar kraupaus sužalojimo vaizdo?

Pagalbą nukentėjusiam teikiantis žmogus privalo nugalėti savo silpnybes, elgtis energingai ir tiksliai, nes gydytojo - traumatologo praktikoje dažnai tenka pastebėti, kai netinkamai suteikta pirmoji pagalba netgi pablogina nukentėjusiojo būklę. Pradėjus teikti pagalbą, būtina matyti visą sužalotą vietą. Šautinio sužalojimo atveju reikia surasti ne tik kulkos ar šratų įėjimo, bet ir išėjimo vietą (angas). Reikia atminti, kad kulkos išėjimo anga, kaip taisyklė, būna žymiai didesnė ir pavojingesnė žmogaus sveikatai, nei kulkos įėjimo anga. Dažnai kulkos išėjimo iš kūno anga būna nelygios formos, jos kraštai būna įplyšę. Dėl to ir kraujavimas iš kulkos išėjimo angos būna didesnis. Teikiant pagalbą asmeniui šautinio sužalojimo atveju (kaip ir esant kitokiam kūno sužalojimui) žmogaus rūbai neturi jokios vertės. Jeigu negalima sužalotos kūno vietos atidengti - rūbus būtina perkirpti, perpjauti arba tiesiog nuplėšti.

Kraujavimas. Jo rūšys ir stabdymo būdai

Kraujagyslės kartu su širdimi sudaro kraujotakos sistemą, kurios veikla verčia kraują tekėti po visą organizmą. Tuo būdu organizmo ląstelės ir audiniai gauna iš kraujo deguonies bei jiems reikalingų maisto medžiagų ir išskiria į kraują anglies dioksidą bei gyvybinės veikos procese susidariusius irimo produktus.

Širdis yra tuščiaviduris raumeningas organas, kurį sudaro dvi dalys -dešinioji ir kairioji. Kiekvieną širdies dalį savo ruožtu sudaro du savitarpyje sujungti skyriai - prieširdis ir skilvelis. Širdis be paliovos ritmiškai susitraukinėja ir kiekvieną kartą susitraukdama išstumia kraują į kraujagysles. Vidutiniškai per vieną susitraukimą širdis išstumia apie 60 ml kraujo.

Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies, vadinamos arterijomis. Didžiausia arterija - aorta. Ji išeina iš kairiojo širdies skilvelio, iš pradžių eina lanku, o paskui krypsta žemyn, į pilvo ertmę. Nuo aortos lanko atsiskiria miego arterijos, vėliau pereinančios į priekinį kaklo paviršių iš dešinės ir iš kairės gerklės pusės. Jos neša kraują į kaukolės ertmę ir veido dalį. Nuo aortos lanko prasideda paraktinės arterijos - dešinioji ir kairioji. Abi šios arterijos eina pro pažasties duobutes į žastus ir aprūpina krauju viršutines galūnes. Alkūnės sąnario srityje žasto arterija išsišakoja į dvi - alkūninę ir stipininę. Šios arterijos yra dilbio srityje.

Krūtinės ir pilvo ertmėje nuo aortos atsišakoja daug arterijų į vidaus organus, o ties ketvirtuoju juosmens slanksteliu aorta dalijasi į dešiniąją ir kairiąją klubo arterijas, kurios aprūpina krauju dubenį ir apatines galūnes. Šlaunies srityje klubo arterija vadinama šlaunies arterija.

Kiekviena arterija dalijasi į vis smulkesnes šakas ir galiausiai išsišakoja į daugybę smulkių kraujagyslių - kapiliarų, per kurių sieneles deguonis ir maisto medžiagos pereina iš kraujo į audinius, o iš audinių į kraują patenka irimo produktai ir anglies dioksido dujos. Kapiliarai, vis jungdamiesi tarpusavyje, sudaro venas (venos yra kraujagyslės, kuriomis kraujas grįžta į širdį, į jos dešnijį prieširdį.

Kelias, kurį nueina kraujas nuo širdies kairiojo skilvelio iki dešiniojo prieširdžio, vadinamas didžiuoju kraujo apytakos ratu. Be didžiojo kraujo apytakos rato dar yra ir mažasis kraujo apytakos ratas,prasidedantis dešiniojoje širdies pusėje. Kraujas, grįždamas venomis į širdį, iš dešiniojo skilvelio teka į plaučius, ten atiduoda anglies dioksidą, prisisotina deguonies ir sugrįžęs į kairiąją širdies pusę, vėl pradeda kelią didžiuoju kraujo apytakos ratu.

Ritmiški širdies susitraukimai perduodami arterijų sienelėmis, ir tą tvinksėjimą (pulsą) galime pajusti, pridėjus pirštus prie arterijos toje vietoje, kur ji yra negiliai. Sveiko žmogaus pulso dažnumas atitinka širdies susitraukimų skaičių 70-72 tvinksniai per minutę. Paprastai skaičiuojamas stipininės arterijos pulsas dilbio srityje, ties plaštaka.

Bet kokio žmogaus kūno sužalojimo atveju sužalojamos ir kraujagyslės, dėl to žaizda ima kraujuoti. Kraujavimas gali būti nedidelis, kai jam sustabdyti specialių priemonių nereikia, pakanka žaizdą sutvarstyti, ir labai smarkus, pavojingas gyvybei. Toks kraujavimas stabdomas specialiais būdais ir nedelsiant.

Arterinis kraujavimas

Arterinis kraujavimas atsiranda sužeidus (pvz. peršovus ar įpjovus peiliu, stiklu ir pan.) arterijas, lokio kraujavimo požymiai yra šie: kraujas skaisčios, ryškiai raudonos spalvos ir plūsta iš žaizdos srove, kaip fontanas. Arterinis kraujavimas pavojingas gyvybei, nes per trumpą laiką sužeistasis gali netekti daug kraujo. Šiuo atveju, prieš uždedant ant žaizdos tvarstį, reikia imtis skubių priemonių kiaujavimui sustabdyti.

Kadangi kraujas arterijomis teka nuo širdies, arterinį kraujavimą galima sustabdyti, prispaudus arteriją aukščiau sužeidimo vietos. Tam yra keletas būdų. Galima prispausti arteriją pirštais. Lengviausia tai padaryti tose vietose, kur ji eina arti kaulo arba virš jo. Pavyzdžiui, jeigu žaizda yra dilbio srityje, arteriją galima lengvai prispausti prie žastikaulio iš žasto vidinės pusės. Tik reikia šį būdą išbandyti su savimi ar kuo nors kitu ir išmokti greitai surasti arteriją pagal jos tvinkčiojimą. Pirštais užčiuopiame, kad arterija yra šalia kaulo, prie kurio, jei reikia, ji ir prispaudžiama.

Arteriniam kraujui plūstant iš blauzdos, reikia prispausti pakinklio arteriją. Tai daroma abiem rankomis nykščiai dedami ant kelio sąnario priekinio paviršiaus, o kitais pirstais užčiuopiama arterija pakinklio duobutėje ir prispaudžiama prie kaulo. Šlaunies arteriją lengvai galima išmokti surasti viršutinėje šlaunies dalyje, prie pat kirkšnies. Prispaudus arteriją nykščiu, kraujavimas iš šlaunies sustabdomas.

Kraujui plūstant iš žaizdos galvoje, galima pamėginti jį sustabdyti arba bent sumažinti, prispaudus sužeistosios pusės smilkinio arteriją. Ji yra 1-1.5 cm į priekį nuo ausies grybelio, j.į lengva rasti pagal tvinkčiojimą.

Kraujavimas iš skruosto sustabdomas, prispaudus veido arteriją, kuri, eidama iš kaklo į skruosto audinius, lenkiasi per apatinio žandikaulio kraštą tarp jo kampo ir smakro.

Kraujuojant kaklo žaizdai, žemiau žaizdos prispaudžiama toje pačioje pusėje esanti miego arterija. Jos tvinkčiojimą lengva užčiuopti šalia trachėjos (kvėpuojamosios gerklės).

Jei žaizda yra žasto viršutinėje dalyje, netoli peties sąnario arba pažasties srityje, kraujavimą galima sustabdyti, prispaudus paraktinę arteriją duobutėje virš raktikaulio. Arterija prispaudžiama prie pirmojo šonkaulio. Patogiausios arterijų prispaudimo vietos parodytos žemiau pateikiamuose paveikslėliuose:

Patogiausios arterijų prispaudimo vietos.

arterijos.JPG

Parakti-kaulinė arterija.
Žasto arterija.
Šlaunies arterija.
Pirštais prispaudžiama arterija, kraujui tekant iš kaklo žaizdos.
Pirštais prispaudžiama arterija, kraujuojant žaizdai dilbyje.
Kumščiu prispaudžiama arterija, kraujuojant sužeistai šlauniai.


Būtina žinoti, kad arterijai prispausti prie kaulo reikia daug jėgos ir pirštai greitai pavargsta. Net labai stiprus žmogus negali išlaikyti prispaustos arterijos ilgiau, kaip 15-20 min.

Arteriniam kraujavimui iš sužeistos galūnės sustabdyti, naudojama veržiklis arba timpa. Jie dedami ant šlaunies, blauzdos, žasto ar dilbio, šiek tiek aukščiau sužeistos vietos ir kiek galima arčiau jos.

Kraujavimo stabdymas veržikliu

Galūnė aukščiau sužeistos vietos apsukama skarele, virvute ir pan., o paskui, perkišus per susidariusį žiedą lazdelę arba kitą daiktą, sukama tol, kol galūnė bus užveržta ir kraujas nustos tekėti. Vietoje pačių pasidaryto veržiklio galima naudoti specialią guminę timpą kraujavimui stabdyti. Ši timpa - tai guminė žarnelė arba juostelė su kabliuku viename gale ir grandinėle kitame. Guminė timpa imama už galų, šiek tiek įtempiama ir apsukama apie galūnę 2-3 kartus, iš anksto padėjus po ja audeklinį paklotą. Po to viena grandis užkabinama kabliuku. Jeigu žaizda yra prie galūnės pagrindo (viršutiniame žasto arba šlaunies trečdalyje), timpa dedama aštuoniukės pavidalu: apvyniojus apie galūnę timpą 2-3 kartus, ji dar apsukama apie liemenį ir tada užkabinama.

Vietoje timpos esant būtinybei galima naudoti ir kelnių diržą. Galūnės vieta, kur reikia uždėti timpą, apjuosiama diržu, o jos galas perkišamas per sagtį iš viršaus į apačią. Paskui diržo galas vėl apsukamas apie galūnę ir perkišamas per sagtį iš kitos pusės. Gaunama dviguba galūnę apjuosianti kilpa - išorinė ir vidinė. Timpa užveržiama traukiant už diržo galo. Galima iš anksto padaryti iš diržo dvigubą kilpą, o paskui taip susidariusį žiedą uždėti ant kraujuojančios galūnės ir užveržti. Kad veržiklis ar timpa negnybtų odos, ji apsaugoma švelniu paklotu, drabužiu ir pan.
timpa.JPG
guminė.JPG


Sėkmingai uždėjus veržiklį ar timpą ir sutvarsčius žaizdą, sužeistasis tuojau pat siunčiamas pas gydytoją kraujavimui sustabdyti. Reikia visada atsiminti, kad timpą galima laikyti ne ilgiau kaip 1-1.5 valandos, nes gali prasidėti audinių apmirimas. Jei po šio laiko gydytojas nukentėjusiam dar nebuvo spėjęs suteikti medicininės pagalbos ir kraujavimas nebuvo galutinai sustabdytas, reikia kelioms minutėms šiek tiek atleisti veržiklį ar timpą, kad į galūnę galėtų pritekėti šiek tiek kraujo, o paskui, jei kraujavimas atsinaujins, galūnė vėl užveržiama ankstesniu būdu. Kad būtų galima kontroliuoti, kiek laiko praėjo nuo timpos uždėjimo, prie jos arba po ja pritvirtinamas raštelis ar lentelė, kur pažymimas timpos uždėjimo laikas (data, valanda, minutė).
Jeigu sužeista galūnė, kraujavimą galima laikinai sustabdyti maksimaliai galūnę sulenkus ir užfiksavus tokioje padėtyje. Sakykime, blauzdos sužeidimo atveju, į pakinklio duobutę dedamas volelis iš vatos, marlės ar kokio nors audeklo (kas atsiras po ranka), koja per kelio sąnarį sulenkiama kiek tik galima ir tokioje padėtyje užfiksuojama diržu, bintu, rankšluosčiu, skarele ir panašiai. Toks pat būdas naudojamas sustabdyti kraujavimui iš žaizdos dilbyje. Ranka tokia pat tvarka sulenkiama per alkūnę ir užfiksuojama.
Jeigu sužeista viršutinė šlaunies dalis, kur neįmanoma uždėti timpos, vatos ir marlės volelis dedamas kirkšnies srityje, o šlaunis maksimaliai prispaudžiama prie pilvo ir užfiksuojama tokioje padėtyje.

Jeigu žaizda pažasties srityje arba viršutinėje žasto dalyje prie sąnario,

galūnė.JPG

Kraujavimo stabdymas maksimaliai sulenkiant galūnę.

reikia kiek galima labiau užlenkti ranką atgal ir prispausti ją prie nugaros.
Be arterinio kraujavimo būna ir veninis kraujavimas, atsirandantis dėl venų sužalojimo, ir kapiliarinis kraujavimas, - kai dėl kokių nors priežasčių sužeidžiamos smulkios kraujagyslės - kapiliarai.
Kai kraujavimas kapiliarinis - kraujas sunkiasi visu žaizdos paviršiumi, kaip iš kempinės. Paprastai toks kraujavimas nebūna smarkus, ir jam sustabdyti dažniausiai pakanka uždėti paprastą tvarstį. Jeigu sužeista ranka arba koja - patartina ją kuriam laikui pakelti aukščiau. Jeigu kraujavimas liovėsi, uždėtas tvarstis nepermirks. Jeigu ant žaizdos uždėtas tvarstis visgi šiek tiek permirks (pasirodys nedidelė kraujo dėmelė), reikia ją padengti keliomis naujomis binto vijomis, t.y. papildyti tvarstį. Jeigu tvarstis vėl permirks, t.y. kraujavimas nesibaigs, reikia uždėti vadinamąjį spaudžiamąjį tvarstį. Neatidengus žaizdos, virš ją dengiančios marlės dedamas į standų kamuoliuką susuktas vatos gabalas arba skarelė ir sužeista vieta stipriai subintuojama, kad tas kamuoliukas gerai prispaustų žaizdą.

Veninis kraujavimas

Kraujavimo iš venos požymis yra tamsiai raudonos, vyšninės spalvos kraujas, tekantis iš žaizdos nepertraukiama srove, bet lėtai, ramiai, nepulsuojant. Toks kraujavimas gali būti gausus, tačiau jam sustabdyti paprastai pakanka uždėti spaudžiamąjį tvarstį ir sužeistą kūno dalį pakelti aukščiau.
Aukščiau pateikti kraujavimo stabdymo būdai yra laikini, jie paprastai naudojami suteikiant nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, šiais būdais stabdant kraujavimą nereikalingos specialios ir gilios medicininės žinios. Galutinai kraujavimą sustabdo gydytojas žaizdos chirurginio apdorojimo metu.
Be išorinio kraujavimo, kurio metu kraujas išsilieja į paviršių, yra vadinamasis vidinis, kai iš sužeistos kraujagyslės ištekantis kraujas kaupiasi kurioje nors kūno vidinėje ertmėje, pavyzdžiui krūtinės arba pilvo. Vidinis kraujavimas nustatomas pagal šiuos požymius:

1. Staigiai išblykšta veidas.

2. Pabąla ir atšąla plaštakos ir pėdos.

3. Pulsas vis dažnėja ir vis silpniau prisipildo.

4. Vėliau ima svaigti galva, spengti ausyse, išpila šaltas prakaitas, ligonis apalpsta.

Vidinis kraujavimas atsiranda, pavyzdžiui, dėl pilvo sumušimo, plyšus kepenims arba blužniai. Šiuo atveju išorinių sužalojimų gali ir nebūti. Pastebėjus pirmuosius vidinio kraujavimo požymius, nukentėjusįjį reikia nedelsiant siųsti į gydymo įstaigą. Jeigu yra galimybė, prie tos kūno srities, kur spėjamas vidinis kraujavimas, pridedama pūslė ar plastmasinis maišelis su ledais arba šaltu vandeniu.

Trauminis šokas

Kai sužalojimai: sužeidimai, lūžimai, nudegimai būna dideli, nukentėjęs staiga netenka jėgų, prigęsta visos organizmo gyvybinės funkcijos. Kvėpavimas būna vos pastebimas, paviršinis, pulsas padažnėjęs ir sunkiai užčiuopiamas, veidas išblykšta ir prakaituoja. Nukentėjęs darosi abejingas aplinkai ir, nors trauma sunki, nedejuoja, nesiskundžia skausmais ir neprašo pagalbos, nors sąmonę jis ir turi. Tokia organizmo būsena vadinama šoku. Jis atsiranda dėl nervų sistemos pertempimo nuo stiprių


skausmo dirgiklių, kraujo netekimo ir kitų priežasčių.

Nukentėjusiems, esantiems šoko būsenoje, pagalbą reikia teikti kuo greičiau. Visų pirma pasirūpinama, kad būtų pašalintas skausmas. Pavyzdžiui lūžimo atveju jau vien tik įtvėrimas pagerina bendrąją nukentėjusiojo būklę, - kai lūžusi vieta nejudinama, skausmas iš karto sumažėja. Jeigu yra galimybė, ligoniui įšvirkščiami skausmą mažinantys ir širdies darbą stiprinantys vaistai. Šoko būsenoje esantį nukentėjusįjį reikia sušildyti, užkloti antklode, apdėti šildytuvais, duoti karštos ir saldžios stiprios arbatos, vyno. Šaltu metų laiku nukentėjusysis būtinai įnešamas į šiltą patalpą. Jeigu tvirtai žinoma, kad šoko būsenoje esančiam nukentėjusiajam nesužeisti pilvo ertmės organai, jam rekomenduojama duoti vandens, viename litre ištirpinus pusę arbatinio šaukštelio valgomosios druskos ir vieną šaukštelį geriamosios sodos.
Įvairių sprogimų metu dėl stipraus ir staigaus oro bangos smūgio neretai pasitaiko bendrų viso organizmo sužalojimų, vadinamų kontūzija. Priklausomai nuo smūgio bangos stiprumo žmogus apsvaigsta arba visiškai netenka sąmonės, o vėliau gali apkursti, pradėti mikčioti, atsirasti įvairių psichinių sutrikimų. Kontūzijos atveju nukentėjusysis paguldomas ant neštuvų ir kuo greičiau siunčiamas į gydymo įstaigą. Jeigu kontūzytasis dar ir sužeistas - jam suteikiama pirma pagalba (transportinė imobilizacija, sutvarstymas, kraujo stabdymas).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Gru-12 16:09

Žolininkės patarimai: peršalimas be komplikacijų

2013.12.11
valstietis.lt

Pataria Žolinčių akademijos vadovė Danutė Kunčienė.

Kadaise mamos, pastebėjusios, kad vaikas peršalo, pripildavo didelį dubenį karšto vandens, įberdavo druskos ir liepdavo pamirkyti kojas. Jei išgirsdavo vaiką kosint ar sunkiau kvėpuojant, tuoj pat išvirdavo bulvių su lupenomis ir liepdavo pakvėpuoti jų garais, taip pat duodavo pauostyti ką tik iškeptos duonos.

Kartais išmirkydavo kojas šiltame bulvių nuovire, o krūtinę iki pat kaklo ištepdavo kiaulės taukais su keliais lašeliais terpentino ar kamparo aliejaus, pagirdydavo pušies spyglių ar aviečių lapų arbata ir paguldžiusi šiltai apklodavo.

Esant nosiaryklės uždegimui, patartina į nosies landas įlašinti po 1 lašą burokėlių sulčių. Be to, reikėtų kramtyti džiovintų krienų, mat jie turi daug fungicidų – natūralių augalinių antibiotikų. Be to, jie mažina cukraus kiekį kraujyje ir stimuliuoja kasos darbą.

Pajutus pirmus peršalimo požymius, o ir profilaktiškai, patartina valgyti duoną su sviestu ir česnaku, o dar geriau į sviestą įmaišius trintų krienų, juo aptepti duonos riekes ir valgyti su kapotu česnaku – ir skanu, ir sveika. Imuninę sistemą labai stiprina medaus, citrinų ar spanguolių ir krienų košelė. Ją galima pasidaryti sumaišius po stiklinę dviejų pirmųjų sudedamųjų dalių ir apie 150 g krienų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Gru-12 16:20

Kada padės citrina?


07.12. 2013
silutesnaujienos.lt


Parduotuvėse citrinų galima gauti ištisus metus, tad visada po ranka galime turėti puikią natūralią dezinfekcinę ir sveikatinimo priemonę.

Bet prieš naudojimą nepamirškite vaisių gerai nuplauti.

XVIII a. pradžioje citrina pradėta vartoti skorbutui gydyti. Taip pat buvo naudojama skrandžio skausmui malšinti, palengvinti kvėpavimą, o šiuo metu ji naudojama visur: nuo gerklės skausmo iki gaivinamojo gėrimo.

Citrinos sultys tirpdo organizme esančias druskas ir aprūpina jį vitaminu C, kuris pagerina kitų vitaminų pasisavinimą ir tokiu būdu padeda priešintis ligai. Vaisiuje yra gana daug vitaminų B1 ir B2.

Citrinų rūgštis mažina kalcio išsiskyrimą ir padeda išvengti mažų akmenukų .

Citrina šalina iš organizmo susikaupusią šlapimo rūgštį, t.y. lengvina reumatą, šalina tulžies ir inkstų akmenis. Gydo baltąsias išskyras.

Citrinos padeda, jei esate psichiškai pavargęs, padeda atgaivinti skaudantį kūną, pagreitinti cirkuliaciją, naikinti celiulitą ar šildyti kojas bei rankas.

Citrinų žievelėse yra gausu bioflavonoido (antioksidantinių augalų medžiagų), vadinamo rutinu, kuris stiprina venų sieneles ir kapiliarus bei malšina varikozės keliamus skausmus.
Citrinos stiprina imunitetą ir kraujagysles, padeda išgyti odai ir net stabdo tam tikrus ląstelių pokyčius, galinčius sukelti vėžinius susirgimus.

Ir gerkite, ir uostykite

Kad šio vaisiaus sultys nesudirgintų jautrios skrandžio gleivinės, vienos citrinos sultis suvartokite per kelis kartus. Pavyzdžiui, pusės citrinos sultis įspauskite į stiklinę virinto vandens ir rytą išgurkšnokite tuščiu skrandžiu. Likusiomis sultimis apšlakstykite pietums ar vakarienei ruošiamas šviežių daržovių salotas.

Vienoje citrinoje yra 40 mg vitamino C - visa rekomenduojama dienos norma. Jeigu jūsų skrandis nėra labai jautrus, tai rytą tuščiu skrandžiu išgerkite stiklinę citrininio gėrimo, kuris veiksmingai šalina iš organizmo toksinus. Išspauskite vienos citrinos sultis ir atskiedę negazuotu mineraliniu vandeniu pasaldinkite šaukšteliu medaus.

Citrinos žievelėje esantys eterinio aliejaus aromatai maloniai nuteikia surūgėlius, tonizuoja ir gerina nuotaiką. Galite išmėginti citrinų aromato terapiją. Keletą lašų eterinio citrinų aliejaus įlašinkite į aromatų terapijos lempą ir pastatykite kambaryje, kuriame praleidžiate daugiausia laiko. Arba į puodelį vandens įlašinkite 8-10 lašų minėto aliejaus, supilkite į purkštuvą ir kelis kartus per dieną gaivinkite kambario orą.

Skauda galvą. Į puodelį nesaldintos juodosios kavos supilkite pusės citrinos sultis ir lėtai išgurkšnokite. Kitas variantas - atsipjaukite du nykščio dydžio citrinos žievelės gabalėlius ir uždėkite ant smilkinių. 10 minučių palaikykite, pasistenkite atsipalaiduoti, nusiraminti. Galvos skausmas turėtų aprimti.

Mažas kraujospūdis. Į litrą šalto pieno įmeskite tris trintas česnako skilteles ir nedidelį smulkintą svogūną. Pakaitinkite, kol užvirs, ir palikite 5 minutes, kad pritrauktų. Perkoškite. Kai atvės, supilkite trijų citrinų sultis ir išmaišykite. Litrą skysčio padalykite į kelias lygias dalis ir per dieną išgerkite.

Stomatitas. Šaukštą džiovintų ramunėlių užpilkite stikline distiliuoto vandens ir 15 minučių pakaitinkite karšto vandens vonelėje. Kai atvės, perkoškite, įdėkite šaukštelį medaus, įpilkite 2 šaukštus šviežių citrinų sulčių ir išmaišykite. Ištrauka skalaukite burną kelis kartus per dieną.

Pūslelinė. Lašą eterinio citrinų aliejaus užlašinkite ant vata apvynioto kosmetinio pagaliuko ir kelis kartus per dieną dezinfekuokite pūsleles.

Parodontozė. Į stiklinę šilto virinto vandens supilkite vienos citrinos sultis. Gautu mišiniu rytą ir vakarą skalaukite burną ne trumpiau nei 3-4 minutes.

Angina. Šviežias sultis atskieskite šiltu vandeniu (santykiu 1:2) ir gerai įtrinkite kaklą. Likusiame mišinyje suvilgykite kelių sluoksnių marlės skiautę, uždėkite ant kaklo ir apriškite šiltu šaliku. Kai atvės, kompresą pakeiskite šiltu.

Nuo peršalimo taip pat padės šis receptas: įpilkite į stiklinę 150 ml virinto vandens, šiek tiek praaušinkite, supilkite vienos citrinos sultis, pasaldinkite medumi ir gerkite karštą 3-4 kartus per dieną.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2013-Gru-27 15:08

Senovėje žmonės gydydavosi vynu


balsas.lt

Senovėje žmonės labiau rūpindavosi savo sveikata, jėgomis, gyvenimo trukme, ištverme, darbingumu, energija ir netgi potencija, nes kuo daugiau vaikų, tuo tvirtesnė šeima, tuo ilgiau truks giminės tvermė ir būvis žemėje.
Gilioje senovėje, kai mes visi buvome gamtatikiais, žyniai prieš ligas ir negalias siūlė augalų ištraukas, nuovirus ir sultis (dabar tą dalyką mes vadiname fitoterapija). Vėlesniais laikais atsirado ir kitokių ligų gydymo priemonių.
Nereikia galvoti, kad Lietuvos aristokratija, didikai ir bajorai buvo netikėliai ir tamsuoliai. Atvirkščiai, jie mokėsi, studijavo, žinojo daug kalbų.
Savo pilyse, rūmuose ir dvaruose didikai įsirengdavo didžiules bibliotekas, kuriose laikydavo nemažai knygų apie mediciną. Dažno aristokrato bibliotekoje buvo persų gydytojo Avicenos žinynas „Medicinos kanonas“, iš kurio iki naujausiųjų laikų buvo mokoma Europos universitetuose. Priėmus žydų krikščionybę, kiekvieno šviesaus žmogaus bibliotekoje arba knygų lentynoje privalėjo būti šventosios Hildegardos fon Bingen „Cause Et Curae" ir panašių viduramžių spaudinių.
O savo sveikatą patikėdavo eskulapams iš Vakarų ir iš Rytų, kurie sėmėsi žinių iš Babilono, senovės Egipto, Kinijos, Tibeto, Indijos (Ajurvedos), senovės Graikijos ir Romos medicinos.

Štai vienas iš senovės romėnų gydytojų buvo iš Mažosios Azijos kilęs graikas Asklepiadas. Tai pirmasis graikas gydytojas, kuriam pavyko įgyti romėnų pasitikėjimą. Asklepiadas ligoniams skyrė tik paprastas, gamtines medžiagas, vengė gydymo, kuris suteiktų kokių nors nemalonumų, ir retai skyrė tuo metu populiarių laisvinamųjų, vimdomųjų, prakaitavimą skatinančių vaistų. Asklepiadas dažnai gydydavo vynu: šaltą arba karštą vyną pasūdydavo arba įberdavo pipirų. Jo gydymo principas - greitai, saugiai ir maloniai (cito, tute et jucunde).

Ir Lietuvoje netrūko gydytojų, kurie, kaip mini senoviniai šaltiniai, jau nuo XIV amžiaus gydymui naudojo vyną. Eskulapai, remdamiesi tradicine medicinos sistema, taip pat ajurvedos, kinų, persų, senovės Graikijos, Romos, Tibeto medicina, iš kartos į kartą perduodamas žinias sistemino, kūrė diagnostikos metodus, leidžiančius konkrečiam žmogui parinkti tinkamą gydymą. Gydymo tikslams naudojamą vyną patys gamindavo ir kitiems rekomenduodavo gaminti iš augalų, augančių toje pat vietovėje, kaip ir sergantis žmogus, t.y. lietuvis turėtų būti gydomas lietuviškomis žolėmis, daržovių uogų ir vaisių sultimis. Juk augalai ir žmonės per daugelį metų prisitaiko vieni prie kitų.
Veiksmingiausias anų laikų vaistas buvo šešių uogų vynas ir Lietuvą jau tada garsinantis pienių vynas, kurių sveikatinimo reikalais reikėdavo gerti valandą prieš valgį rytais, per pietus ir vakare. Viena dozė apie 87-90 gramų, o per dieną – 230g.
Butelis turėdavo būti tamsaus stiklo ir laikomas kambario temperatūroje, nupylus dalį vyno, sandariai uždaromas. Šiandien tiktų kamštis su ištraukiamu oru.
Pasitelkę šiuolaikines žinias apie minimas uogas ir pienes, pažiūrėkime ar tiesą sakė viduramžių gydytojai:

Avietės slopina aterosklerozę, gerina virškinimą, tinka sergant kepenų ligomis.
Mėlynės ypatingai gerina regėjimą, tinka sergant glaukoma, podagra, reumatu. Uogose gausu anticianinų, pačių stipriausių iš visų natūralių antioksidantų, kurie padeda kūno ląstelėms atsinaujinti, gydo ūmias ir lėtines virškinamojo trakto ligas, viduriavimą, gydo ir inkstų akmenligę, podagrą, reumatą, mažakraujystę, širdies ir kraujagyslių sutrikimus.
Juodieji serbentai – nuostabi profilaktikos priemonė nuo širdies ir kraujagyslių sistemos problemų, Alzheimerio ligos ir netgi piktybinių auglių. Yra žinoma, kad juodieji serbentai užkerta kelią diabeto vystymuisi, pagyvenusių žmonių intelektualinių gebėjimų nusilpimui. Juodieji serbentai taip pat naudingi sergant inkstų, kepenų ir kvėpavimo takų ligomis. Nereikėtų pamiršti šių uogų kamuojant progresuojančiai aterosklerozei.
Raudonieji serbentai
turi medžiagų, kurios vadinamos oksi-kumarinais ir atlieka svarbiausią vaidmenį normalizuojant kraujo krešėjimą, o tai labai svarbu infarkto profilaktikai. Serbentų veikliosios medžiagos tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, reguliuoja kraujo spaudimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, padeda sergant ateroskleroze, reumatu, podagra, bronchitu, gastritu, esat sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui, viduriuojant. Šiandien serbentų preparatais gydoma avitaminozė, mažakraujystė, sąnarių uždegimai, stabdomas kraujavimas iš dantenų ar nosies gleivinės.
Spanguolės mažina cholesterolio kiekį kraujyje bei kraujo spaudimą. Vyno gamybai geriausiai tinka uogos, surinktos prasidėjus pirmiems šalčiams arba uogos, surinktos anksti pavasarį. Natūralios sultys geriamos karščiuojant, sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant infekcinėmis šlapimtakių ligomis ir kaip profilaktinė priemonė, kad nesusidarytų akmenys inkstuose. Rekomenduojamos sergant hipertonine liga, esant kraujagyslių spazmams. Sultys tinka, kai kamuoja stiprus kosulys, sergama lėtiniu inkstų uždegimu, angina, skaudant galvai. Jos gerina virškinimą, mažina troškulį, varo šlapimą, mažina žarnyno puvimo procesus, padeda sergant hipertonija, žarnyno mikroflorai atkurti, stimuliuoja kasos sekreciją.
Vyšnios aktyvina gynybines organizmo jėgas, skatina žaizdų gijimą, taigi kartu ir naujų audinių formavimąsi, nukenksmina jungiamajame audinyje susikaupusius nuodus, pagerina šlakų išsiskyrimą ir gerina daugelio svarbių organų funkcijas. Be to gerina apetitą, tinka sergant mažakraujyste, kvėpavimo takų uždegimu, esant vidurių užkietėjimui, taip pat malšina troškulį, lengvina atsikosėjimą.

Ar toks jau stebuklingas buvo pienių vynas?

Net mūsų dienomis gydytojai savo ligoniams po kepenų operacijos pataria per dieną suvalgyti penkis šešis šviežius pienių, saulės žiedų kotus su žiedais, nes pienės gydo lėtinį kepenų uždegimą, o jo karčiosios medžiagos stimuliuoja kepenų funkcijas, ardo kepenų akmenis ir šalina iš inkstų susidariusį smėlį, mažina padidėjusi cukraus kiekį kraujyje.
Kol pienės žydi, gydytojai diabetikams pataria valgyti žiedus su stiebais iki dešimties kartų. O dažnai sirguliuojantiems, prislėgtiems ir pavargusiems, vertėtų ir 14 dienų gydymo kursą pasidaryti. Fitoterapeutai pienę vadina gyvenimo eliksyru, nes pienės gydo tulžies pūslės uždegimą, kepenų cirozę, net aterosklerozę, padeda gydyti ir sąnarių uždegimus.
Pienės padeda ir nuo kitų ligų: šviežios sultys neskausmingai ištirpina tulžies pūslės akmenis, padeda nuo podagros ir reumato, geltligės ir blužnies ligų, valo skrandį. Senovėje žolininkės pienių nuovirais išgydydavo net tuberkuliozę. Pienių lapai suteikia dantims stiprumo ir todėl slopina paradantozės pasireiškimą. Pienių sultimis gydomos karpos, odos uždegimai, nuodingų vabzdžių įkandimai. Pienių nuovirai panaikina nuovargį ir stimuliuoja darbingumą, padeda maitinančioms motinoms pieno pagausinimui. Pienių šaknų milteliais gydydavo pūlingas žaizdas, nudegimus, nuogulas.
Senose vaistažolių knygose rašoma, kad pienių lapus ir šaknis moterys užplikydavo ir gautą antpilą naudodavo kaip grožio priemonę. Sultimis naikindavo strazdanas, pigmentines dėmes. O Lietuvos aristokratės pienių vyną vartodavo norėdamos sulieknėti, – jį gerdavo valandą prieš valgį rytais, per pietus ir vakare. Viena dozė - apie 87-90 gramų, o per dieną – 230g.

Pienių vynu net prausdavosi tam, kad kuo ilgiau nesiraukšlėtų oda, ji išliktų stangri ir jaunatviška. Pienų vyną gerdavo iš taurės be kojelės, nes pienių vyno aromatinės ir skoninės savybės geriausiai atsiskleisdavo laikant taurę padėtą ant rankos ir šildant ją savo šiluma. Degustuojant šlakelį ką tik įpilto kambario temperatūros aukštos kokybės pienių vyno turi jaustis pienės karstelėjimas, o ilgiau palaikius delne, vynui nuo delno šilumos įšilus, pienių vynas turi priminti tikro chereso skonį ir kvapą.


Vincentas Sakas
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: GREITOJI PAGALBA MIŠKE. Gydomės patys. Patarimai.

2014-Bir-13 09:44

12 artėjančio infarkto požymių, kuriuos būtina laiku pastebėti


lrytas.lt
2014-06-12

Daugelyje Vakarų šalių širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis, lenkianti net vėžį. Kodėl dėl infarkto miršta tiek daug žmonių?


Pirmoji priežastis yra ta, kad pasireiškus pirmiesiems požymiams, niekas neskuba ieškoti pagalbos. Jei aplinkiniai pamato žmogų, staiga susigriebusį už krūtinės, puola skambinti pagalbai, tačiau ne visada infarkto požymiai būna tokie intensyvūs ir akivaizdūs. Jie priklauso nuo konkretaus asmens ir lyties.

Pirmuosius širdies lygų požymius sunku nustatyti, todėl gydytojai įspėja neignoruoti pirmųjų pavojaus signalų, galvojant, jog jie praeis arba ieškoti kitų priežasčių. Tai ypač aktualu vyresniems, virš 65 metų, žmonėms. Taip pat asmenims, turintiems širdies rizikos veiksnių, tokių kaip didelis cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, nutukimas, rūkymas, cukrinis diabetas, arba širdies ligų paveldimumas.

„Kuo daugiau rizikos faktorių turite, tuo didesnė tikimybė, kad šis požymis reiškia, jog kažkas vyksta su jūsų širdimi, - teigė Davidas Fridas, Klivlando Klinikos kardiologas. - Žmonės dažnai nenori pripažinti, kad yra pakankamai seni ar turi rimtų širdies problemų. Atidėti gydymą dėl kitų medicininių problemų galima, bet rimtos širdies problemos gali reikšti staigią mirtį.“

Štai keletas požymių, galinčių reikšti, kad turite rimtų širdies problemų:

1. Nerimas. Širdies priepuolis gali sukelti stiprų nerimą ar mirties baimę. Išgyvenę infarktą žmonės dažnai mini prieš tai jautę „artėjančią mirtį“.

2. Nemalonus jausmas krūtinės srityje. Skausmas krūtinėje yra klasikinis širdies priepuolio požymis. Tačiau nereikia manyti, kad prieš kiekvieną infarktą būtinai jaučiamas skausmas krūtinėje. Su širdimi susijęs skausmas jaučiamas už krūtinkaulio, šiek tiek kairiau, apie širdį. Nemalonus spaudimo jausmas nupasakojamas lyg „dramblys sėdėtų ant krūtinės“. Moterims dažnai skausmas būna ne toks stiprus, taip pat jos dažniau tą skausmą apibūdina kaip deginantį, ne spaudžiantį ar slegiantį. Kartais žmonės šį skausmą supainioja su pilvo ar skrandžio problemomis.

3. Kosulys. Nuolatinis kosulys ar švokštimas gali būti širdies nepakankamumo simptomas - skysčių kaupimosi plaučiuose rezultatas. Žmonės, sergantys šia liga, kosėja su krauju.

4. Galvos svaigimas. Širdies priepuoliai gali sukelti galvos svaigimą ir sąmonės netekimą. Tai gali būti potencialiai pavojingi širdies ritmo sutrikimai, vadinami aritmija.

5. Nuovargis. Ypač tarp moterų, neįprastą nuovargį galite jausti tiek pačio infarkto metu, tiek savaites ar dienas iki jo. Žinoma, nuovargį galite jausti ir dėl kitokių priežasčių, tačiau šis yra nuolatinis ir kylantis be priežasties.

6. Pykinimas arba apetito stoka. Prieš infarktą žmonėms įprasta jausti pykinimą ar vemti jo metu. Dėl pilvo patinimo, susijusio su širdies nepakankamumu, gali sumažėti apetitas.

7. Įvairių kūno dalių skausmas. Prieš širdies priepuolį, skausmas prasideda krūtinėje ir plinta į pečius, rankas, alkūnes, nugarą, kaklą, žandikaulius ar pilvą. Kartais skausmo krūtinės srityje galite net nejausti - tik skausmas kitose kūno srityse, pavyzdžiui, vienos ar abiejų rankų, tarp pečių. Skausmas gali užeiti ir praeiti.

8. Dažnas ir nereguliarus pulsas. Gydytojai sako, kad nieko blogo, jei retkarčiais pulsas sutrinka. Bet dažnas ir nereguliarus, ypač kartu su silpnumu, galvos svaigimu ar dusuliu pasireiškiantis, pulsas gali būti infarkto, širdies nepakankamumo arba aritmijos įrodymas.

9. Dusulys. Žmonės, kurie jaučia dusulį poilsio metu arba po minimalaus krūvio, gali sirgti plaučių ligomis, pavyzdžiui, astma arba lėtine obstrukcine plaučių liga. Bet dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį arba jo nepakankamumą. Kai kurie žmonės prieš infarktą nejaučia spaudimo krūtinės srityje, tačiau stipriai dūsta.

10. Prakaitavimas. Dažnas artėjančio infarkto požymis yra šaltas prakaitas. Galite sėdėti ant kėdės, bet prakaituoti taip, lyg būtumėte ką tik dirbęs.

11. Tinimas. Dėl širdies nepakankamumo gali padidėti skysčių kaupimasis organizme. Tai gali sukelti įvairių kūno dalių – pėdų, kulkšnų, blauzdų ar pilvo tinimą. Taip pat staiga gali nukristi svoris ar dingti apetitas.

12. Silpnumas. Prieš infarktą jaučiamas ypatingas silpnumas. Kai kuriems būna sunku nulaikyti net popieriaus lapą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 3 ir 0 svečių