Gyvūnų ir paukščių ligos.

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medzioklis »

medziotojas wrote:Nori išnaikinti visas kiaules 10 km atstumu nuo sienos su Baltarusija

Paulius Šironas, LRT radijas,
lrt.lt
2013 m. liepos 24 d.


Minskui kovojant su afrikiniu kiaulių maru, Lietuva svarsto galimybę dešimties kilometrų atstumu nuo sienos su Baltarusija išnaikinti visas kiaules.

Lietuva prašo Europos Komisijos (EK) paramos siekiant žmonėms kompensuoti nuostolius. Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius sako, kad kiaulių naikinimas pasienyje padidintų apsauginę zoną.
„Norime Europos Komisijai įteikti tokį pasiūlymą. Aišku, norime apie tą patį kalbėti ir su Lenkijos, Latvijos ir Estijos kolegomis – kad sukurtume zoną, kuri atstotų vadinamąją tvorą. Matėme, kad tai [tvora – LRT.lt] nebus operatyviai padaryta, tad dabar siūlome tokias priemones. Kadangi Šalčininkuose kiaulės naikinamos 200 metrų nuo mūsų laikytojų, mums labai neramu“, – LRT radijui kalbėjo Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius.

10 tūkstančių kiaulių pasienyje būtų sunaikinta tik jeigu tam pritars Europos Komisija.

Ketvirtadienį J. Milius vyksta į Baltarusiją, kur dalyvaus susitikime su šios šalies Rusijos veterinarijos tarnybų vadovais.
Nori isnaikinti kiaules otai kaip bus su sernais... :o :o :o
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Kiaulių maro virusas keliauja per sienas

2013 liepos mėn. 25 d.
Genė SILICKIENĖ,
„Respublikos“ žurnalistė


Afrikinis kiaulių maras, jei jo židinys būtų aptiktas mūsų šalyje, trejiems metams užkirstų kelius eksportuoti kiaulieną ir jos gaminius, suduotų skaudų smūgį šalies ekonomikai. Rusijai ir Baltarusijai sunkiai sekasi kontroliuoti šią pavojingą ligą. Lietuva griežtina patikrą pasienyje, prašo Europos Komisijos skirti lėšų apsauginei tvorai ir kitoms priemonėms nuo maro.

Nuo šios savaitės pasienyje su Baltarusija, Medininkų, Lavoriškių, Šalčininkų, Raigardo ir mažesniuose pasienio punktuose, visi atvykstantys keleiviai privalo pereiti per dezinfekuojamąjį kilimėlį. Draudžiama įvežti ar įnešti gyvulinės kilmės maisto produktus, pašarus. Pasienyje jie konfiskuojami, sumetami į specialius konteinerius ir utilizuojami. Nuo metų pradžios jau sunaikintos 4 tonos tokių produktų.

Nors keliaujantys per sieną turėtų būti atsakingi, per pastarąsias tris savaites įvežamų neleistinų produktų padaugėjo 5 kartus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Mačiulis teigia, kad per mėnesį konfiskuota daugiau kaip tona draudžiamų įvežti produktų. Kadangi vasarą keliauja daugiau turistų, sustiprinta asmeninio bagažo patikra, neleidžiama turėti net sumuštinių su dešra, mėsa ar pieno produktais.
Jau trečia savaitė apipurškiami lengvųjų automobilių ir sunkvežimių ratai ir kabinos, o jei sunkvežimis vežė gyvulius ar pašarus ir grįžta tuščias, dezinfekuojamas jo vidus.
Kovai su afrikiniu maru skirtų 750 tūkst. litų, specialistų skaičiavimu, užteks tik iki rugsėjo 1 dienos. Lietuva prašo, kad Europos Komisija skirtų daugiau nei 13 mln. eurų statyti apsauginei tvorai, kuri apsaugotų nuo šernų ir kitų marą galinčių pernešti laukinių gyvūnų.

Užsikamšė skyles

Mūsų šalies kiaulių augintojai dar neatsigavo po siautusio prieš dvejus metus klasikinio kiaulių maro. Dar neatšauktas draudimas įvežti gyvas kiaules į Rusiją. Jei mūsų kiaulių kompleksuose išplistų afrikinis kiaulių maras, kiaulininkystės plėtrai būtų suduotas naujas smūgis.
Bendrovės „Gražionių bekonas“, per metus užauginančios ir parduodančios apie 20 tūkst. bekonų, vadovas Edmundas Adomavičius „Respublikai“ teigė, kad kiaulių augintojai jaučiasi nesaugūs, tačiau mažai ką gali padaryti, nes virusą platina laukiniai gyvūnai, šernai, erkės, netgi musės ar paukščiai: „Dezinfekuojame transportą, apkamšėme skyles tvorose, kad į teritoriją nepatektų laukiniai gyvūnai, į fermas neįleidžiame pašalinių - pavojus yra didelis. Koks nors medžiotojas gali nušauti užsikrėtusį šerną, nepatikrinti mėsos. Žmogui virusas nepavojingas, tačiau dorojant mėsą ir nesilaikant sanitarijos taisyklių gali išplisti. Vasarą daugiau keliaujama, bendraujama, virusas gali būti atvežtas pačiais nekalčiausiais būdais. Kiekvienas keliaujantis ar laikantis kiaules, kiekvienas medžiotojas turi būti atsakingas ir labai atidus“.
Jei ne afrikinio maro grėsmė, ši vasara kiaulių augintojams būtų visai nebloga. Nuo 750 iki 550-530 litų atpigo grūdai. Pašarai sudaro net 72-75 proc. išlaidų, todėl atpigimas augintojus džiugina. Juk būtent dėl pašarų brangumo šalies smulkiuosiuose ūkeliuose nustota auginti kiaules. Iš kitų šalių Lietuva jau įsiveža daugiau kaip pusę mums reikalingos kiaulienos.

„Kiekvienam šalies gyventojui per metus reikėtų užauginti po vieną bekoną, reikėtų beveik 3 mln., o teturime vos 1 mln. 100 tūkst. kiaulių“, - apgailestauja E.Adomavičius.

Turi rūpėti visiems

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas M.Mačiulis teigia, kad pirmasis afrikinio kiaulių maro židinys, apie kurį Baltarusija pranešė oficialiai, aptiktas vos už 40 km nuo Lietuvos, Baltarusijos Gardino srities Čiapuno kaime. Kiaulių maras Baltarusijoje išplito į 5 sritis. Rusijoje jau nustatyti 52 afrikinio maro protrūkiai 12 šalies regionų. Maras plinta iš vieno regiono į kitą, todėl akivaizdu, kad pavojingą ligą labai sunku suvaldyti.
Pasienyje dezinfekuojamos transporto priemonės ir žmonių avalynė, tačiau ligą pernešantys laukiniai gyvūnai tarp šalių migruoja laisvai.

Lietuvoje šiemet ištirta 1300 šernų. Užsikrėtusių afrikiniu maru nerasta. Tačiau ar galima pasitikėti visais medžiotojais?

M.Mačiulis teigia, kad būtent jie pirmieji gali aptikti afrikinio kiaulių maro židinius. Pastebėjus miške gaišenas, medžiotojų prašoma pranešti veterinarijos tarnyboms. Kiekvieno sumedžioto šerno kraujas ir organai privalo būti ištirti. Nuo birželio 26 d. ištirti jau pristatyta daugiau kaip 300 mėginių. Liga plinta žaibiškai, todėl ją gali išplatinti užsikrėtusių šernų gaišenas suėd-ę kiti laukiniai gyvūnai. Maras gali išplisti, jei apdorojant skerdieną nesilaikoma sanitarijos reikalavimų. Medžiotojams po medžioklės rekomenduojama pasikeisti drabužius ir 72 valandas neiti į tvartus. Kiekvienas gyventojas turi būti atsargus, neleisti į savo tvartelius pašalinių žmonių.

„Noriu apeliuoti į visų gyventojų sąmoningumą - juk jei liga išplistų, nuostolių patirtų ne tik kiaulių augintojai, visa Lietuva nukentėtų. Trejus metus būtume izoliuoti, prarastume teisę eksportuoti kiaulieną ir jos gaminius“, - sako M.Mačiulis.

Trijų kilometrų atstumu nuo ligos židinio turėtų būti paskerdžiamos ir naikinamos visos kiaulės - ir užsikrėtusios, ir sveikos.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad apie bet kokius įtartinus pakitimus ar kiaulių kritimus pranešti yra privaloma. Nepranešusieji ne tik praras teisę į kompensacijas, bet ir patys privalės atlyginti visus padarytus nuostolius.

Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Lietuva skatina medžioti šernus

BNS ir lrytas.lt inf.
2013-07-26

Medžiotojai Lietuvoje, ypač pasienyje su Baltarusija, skatinami medžioti šernus, tačiau nėra įpareigoti to daryti. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS sako, kad dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės šernų medžioklei netaikomi jokie apribojimai.
Paprastai vyresnius šernus galima medžioti pavasarį ir rudens-žiemos mėnesiais.
„Nepaisant laiko ir ar tai yra patinas, ar patelė, šernus leidžiama medžioti, kad būtų sumažinta jų populiacija. Neturime konkrečių duomenų, kiek per dieną Lietuvoje sumedžiojama šernų“, - sakė V. Mazuronis.

Paprastai vyresnius šernus galima medžioti pavasarį ir rudens-žiemos mėnesiais.

Baltarusijos, kuri aktyviai kovoja su afrikiniu kiaulių maru, prezidento įsakymu šalyje per dieną sumedžiojama apie 500-1000 šernų, ir už tai mokamas atlygis.

Baltarusijoje oficialiai patvirtinti du maro užkrato židiniai, baiminamasi, kad jį gali platinti migruojantys šer
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas: Lietuva dėl afrikinio kiaulių maro patenka į dvi grėsmės zonas

LRT radijo laida „Ryto garsai“
Lrt.lt


Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos veterinarijos tarnybų vadovai tariasi, kaip kovoti su plintančiu afrikiniu kiaulių maru. Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus teigimu, Baltarusijoje yra nustatytos dvi grėsmės zonos ir Lietuva patenka į jas abi.
Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas ketvirtadienį grįžo iš Baltarusijoje vykusio susitikimo, kuriame buvo kalbama apie tai, kaip suvaldyti plintantį afrikinių kiaulių marą. „Tai buvo tikrai labai naudingas pasitarimas .[Vertingas tuo požiūriu], kad galėčiau įvertinti situaciją, ką mes darome, kad galėčiau įvertinti situaciją dėl mūsų ateities eksporto reikalų“, – sako J. Milius.

Jis pasakoja, kad afrikinio kiaulių maro likvidavimui Baltarusijoje įkurtas štabas, kuriam vadovauja šalies vicepremjeras. Jame taip pat dirba penki ministrai ir veterinarijos tarnybos vadovas. Šalyje, pasak J. Miliaus, rasti afrikinio kiaulių maro židiniai ir nustatytos dvi grėsmės zonos, į kurias patenka ir Lietuva.

„Kadangi pirma grėsmės zona – ne mažiau 50 km. Taigi pastatyti kontrolės praleidimo postai su dezinfekciniais kilimėliais, tikrinamas maisto produktų judėjimas, jis yra draudžiamas, taip pat draudžiamas gyvūnų judėjimas. Atliekamas stebėjimas, gyventojų auginamos kiaulės yra naikinamos. Kiekvieną dieną visoje Baltarusijos teritorijoje medžiojami šernai“, – vardina specialistas.
Anot jo, per dieną visoje Baltarusijos teritorijoje sumedžiojama nuo 500 iki 1000 šernų. Jie visi yra užkasami – ši šerniena draudžiama maisto vartojimui. Baltarusijos prezidentas išleido įsakymą, kuriame leidžiama šernus medžioti nesilaikant taisyklių ir už sumedžiotus šernus yra mokama.
„Antra grėsmės zona yra ne mažiau 100 km. Mes, Lietuva, taip pat į tą zoną patenkame. Čia taip pat yra pastatyti kontrolės postai, praleidimo postai su dezinfekciniais kilimėliais ir imtasi panašių priemonių kaip ir pirmoje grėsmės zonoje“, – sako Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
Pačioje Baltarusijoje, pasak jo, aplink kiaulių auginimo kompleksus 5 km spinduliu naikinamos gyventojų kiaulės. Tuo metu miškuose, kur laikomi šernai, kiaulės naikinamos 20 km spinduliu. J. Miliaus teigimu, baltarusiai planuoja gyventojams visai uždrausti laikyti kiaules, mat šalies kompleksuose yra 3,5 mln. kiaulių.

Ekspertai: afrikinis kiaulių maras išplis

Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas atkreipė dėmesį ir į Rusijos vadovų pranešimus, kurie esą aktualūs ir Lietuvai. „Tai jie pranešė Europos ekspertų rizikos vertinimą, kurį aš girdėjau jau prieš dvejus metus. [...] Europos mokslininkai iš Danijos pasakė, kad per Baltarusiją afrikinis kiaulių maras ateityje išplis į Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją. Tokie buvo Europos rizikos vertinimo instituto vertinimai. [Jie sakė, kad] per Ukrainą [afrikinis kiaulių maras] išplis į Vengriją ir Austriją. Kaip matote, mūsų geografinė situacija tiek dėl gyvūnų ligų, tiek dėl maisto saugos nėra labai rami“, – tvirtina specialistas. Rusijoje per 8 metus yra aptikta daugiau nei 500 minėtos ligos židinių. Rusai teigė turį problemų su klasikiniu kiaulių maru bei snukio ir nagų liga.

Pasak J. Miliaus, susitikime taip pat kalbėta apie eksportą bei jo reikalavimus. „Šiandien mes, [Lietuva], jau negalime vežti maisto produktų iš abiejų grėsmės zonų [Baltarusijoje] [...] Mes tą ir darome“, – pabrėžia J. Milius. Jis sako, kad afrikinis kiaulių maras išplito dėl žmogiškojo faktoriaus, kuomet maisto atliekos buvo naudojamos kiaulių ir šernų auginimui.
„Net šaldytuvai Baltarusijoje yra tikrinami. Ir jeigu pas gyventojus, kurie papjovė kiaulę be veterinarijos gydytojo leidimo, randama mėsa, ji yra sunaikinama. Aš esu minėjęs, kad šaldytuve laikomoje šaldytoje mėsoje virusas išlieka gyvybingas iki 6 metų“, – pažymi specialistas.

Pirmadienį J. Milius teigia susitiksiąs su atstovais iš Estijos, Latvijos ir Lenkijos ir kalbėsiąsis apie tai, kad turi būti imamasi visų priemonių, kurių jau imtasi mūsų šalyje. „Ir dėl biologinių saugos priemonių – ypač“, – pabrėžia Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Almas81
Stažuotojas
Stažuotojas
Posts: 112
Joined: 2011-Mar-31 10:33

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by Almas81 »

kaip suprantu bulbos sernus zada visus isdet? :( pasakysiu atvirai - neramu man kaip ir medziotojui, bet dar neramiau ir del to, kad mano verslas susijes - mesos perdirbimas.... Nori nenori ausyse skama - vyrai, bukim tvirti, nes pyzda jau arti... :shock:
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

"VMVT prieš AKM"

Vytenis NEVERDAUSKAS
up.lt


2013-07-27, Nr. 87(3044)

- Pastaruoju metu afrikiniam kiaulių marui Baltarusijoje skiriama labai daug dėmesio, ieškoma vis naujų prevencinių priemonių, tačiau daugeliui gali kilti klausimas – ar neperlenkiama lazda?
- Tikrai ne. Manau, kad dar nepamiršome žalos ir nuostolių, kuriuos patyrėme dėl klasikinio kiaulių maro protrūkio Jonavos rajone prieš dvejus metus. Todėl, kai pavojinga užkrečiamoji gyvūnų liga siaučia vos 40 kilometrų nuo Lietuvos pasienio, tai turi būti vertinama kaip ypač grėsminga, didžiausios rizikos situacija. Juk virusai ir jų sukeltos ligos valstybių sienų nepaiso. O afrikinio kiaulių maro virusui patekus į Lietuvos teritoriją tiek tiesioginiai, tiek ir dėl taikomų apribojimų patirti nuostoliai būtų milžiniški, o taikomų sankcijų pasekmes jaustume ne vienus metus. Gydymas ar ligos likvidavimas visuomet kainuoja gerokai brangiau nei prevencijos priemonės, todėl stengiamės visas jėgas sutelkti būtent prevencijai ir biosaugos priemonėms stiprinti.
- Šiomis dienomis pateikėte dar vieną pasiūlymą dėl dar vienos radikalios prevencijos priemonės. Ruošiamasi nustatyti buferinę ligos zoną 10 kilometrų pasienio ruože. Ką tai reiškia toje teritorijoje gyvenantiems ūkininkams?
- Reikia pasakyti, kad didžiausia rizika pavojingam užkratui išplisti kyla smulkiuose ūkininkų ūkiuose, kur biosaugos priemonės labai dažnai yra silpnos, ūkiai atviri, neapsaugoti nuo virusą pernešti galinčių veiksnių. Buferinė ligos zona reiškia, kad toje teritorijoje nebūtų auginami ligai imlių veislių gyvūnai, šiuo atveju – kiaulės, šernakiaulės, šernai. Dabar yra svarstomi techniniai ir teisiniai mechanizmai, kaip būtų galima tokią priemonę įgyvendinti, numatyti kompensacijų kiaulių laikytojams principus. Nustačius buferinę zoną, joje esančios kiaulių fermos ir smulkieji ūkininkai turėtų paskersti laikomas kiaules. Mėsą, žinoma, būtų galima parduoti ar suvartoti savo reikmėms, be to, bus numatytos kompensacijos, kad tam tikrą laiką neaugintų kiaulių.
- Kaip manote, kiek ilgai gali reikėti taikyti visas šias prevencines priemones?
- Afrikinio kiaulių maro virusas yra labai gyvybingas. Pavyzdžiui, šaldytoje mėsoje jis gali išlikti gyvybingas net iki šešerių metų, sūdytoje mėsoje – iki metų, o gyvūnų organizme – pusmetį. Šaltyje virusas nežūsta, o konservuojasi ir atšilus vėl yra gyvybingas bei gali greitai plisti. Todėl prevencinės priemonės turi būti ilgalaikės, o biosaugos reikalavimų vykdymas – nuolatinis ir griežtai kontroliuojamas. Aišku, mūsų taikomų prevencijos priemonių, tokių kaip dezinfekciniai barjerai pasienio postuose ar buferinės zonos, nustatymo trukmė nemaža dalimi priklausys ir nuo to, kaip ligą seksis suvaldyti mūsų kaimynams.
- Nuo pat pirmųjų oficialių signalų apie afrikinio kiaulių maro protrūkį kalbėdamas su žiniasklaida pabrėždavote, kad trūksta tikslios ir išsamios informacijos apie padėtį kaimyninėje valstybėje. Šią savaitę lankėtės Baltarusijoje, koks šio vizito tikslas, galbūt pavyko nuodugniai aptarti susidariusią padėtį ir susitarti dėl galimybės prevencines priemones taikyti bendrai?
- Vykau į Baltarusiją, kad galėčiau pats įvertinti padėtį ir kolegų taikomas priemones, pamatyti, kokias eksporto galimybes Lietuva turi šiuo metu ir kokios jos būtų, jei mūsų šalyje pasireikštų ši liga. Baltarusijoje dalyvavau specialiame posėdyje, kuriame buvo aptartos kovos su afrikiniu kiaulių maru priemonės. Posėdžiui vadovavo Baltarusijos Respublikos vicepremjeras, dalyvavo Baltarusijos žemės ūkio ministras, Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos vadovas, Ukrainos veterinarijos tarnybos vadovas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos atstovai. Susitikime dalyvavo paties aukščiausio lygio veterinarijos pareigūnai ir politikai. Tai rodo, kad padėtis Baltarusijoje yra vertinama labai rimtai ir šalis pasiryžusi imtis visų priemonių, kad ligos plitimas būtų sustabdytas.
- Kokias konkrečias priemones susitikimo metu pristatė Jūsų kolegos?
- Baltarusijos žemės ūkio ministras informavo, kad šalyje yra įkurtas specialus ligos likvidavimo štabas, jam vadovauja vicepremjeras, o sudėtyje yra dar penki ministrai, specialiųjų tarnybų ir veterinarijos tarnybos vadovai.
Baltarusijos ekspertai apie abu afrikinio kiaulių maro židinius Gardino srityje ir Vitebsko rajone yra nubrėžę dvi 50 ir 100 kilometrų spindulio grėsmės zonas. Reikia pasakyti, kad į šias grėsmės zonas patenka ir dalis Lietuvos teritorijos. Grėsmės zonose įrengti kontrolės postai su dezinfekciniais barjerais, tikrinamas keliaujančiųjų bagažas, konfiskuojami maisto produktai. Grėsmės zonų teritorijose uždraustas gyvulių judėjimas, naikinamos gyventojų laikomos kiaulės. Be to, Baltarusijoje labai intensyviai medžiojami šernai, kasdien nušaunama nuo 500 iki 1000 laukinių kiaulių. Už nušautus mokamos premijos, visi sumedžioti šernai naikinami – užkasami.
Baltarusijoje šiuo metu laikoma apie 3,5 mln. kiaulių, veikia 108 stambūs kiaulių kompleksai. Apie kiekvieną šių kompleksų yra įrengtos 5 km apsaugos zonos, kuriose taip pat yra naikinamos gyventojų laikomos kiaulės. Tokios pačios priemonės taikomos ir
20 km spinduliu, miškinguose šalies regionuose, kur gausios šernų populiacijos. Baltarusijos kolegos svarsto visai uždrausti gyventojams laikyti kiaules savo ūkiuose.
- Kaimynų taikomos priemonės labai griežtos, bet ar pakankamos? Kaip jas vertina kitų valstybių atstovai?
- Visos kolegų pritaikytos priemonės yra būtinos, norint sustabdyti ligos plitimą. Tai žino ir vertina visų kaimyninių šalių ekspertai. Pavyzdžiui, susitikimo metu Rusijos atstovai informavo, kad dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės iš Baltarusijos nustatytų grėsmės zonų yra uždraustas maisto produktų eksportas į Rusiją. Pabrėžta, kad maisto produktų į Rusiją negali eksportuoti ir Lietuvos verslininkai, veikiantys teritorijoje, kuri patenka į grėsmės zonas.
Rusijos kolegos taip pat pristatė dar prieš dvejus metus skelbtą Europos mokslininkų atliktą afrikinio kiaulių maro plitimo rizikos vertinimą. Jame mokslininkai yra apskaičiavę, kad didžiausia rizika afrikiniam kiaulių marui išplisti Europoje yra per Baltarusiją, tuomet visų pirma užkratas pasiektų Baltijos šalis, Lenkiją, Vokietiją, ir per Ukrainą išplistų į Vengriją ir Austriją. Rusijoje per pastaruosius 8 metus užregistruota daugiau kaip 500 afrikinio kiaulių maro židinių, čia sudėtinga situacija dėl klasikinio kiaulių maro ir dėl plintančios snukio ir nagų ligos.
Mūsų geografinė padėtis tikrai nėra palanki tiek gyvūnų užkrečiamųjų ligų atžvilgiu, tiek dėl įvairių maisto skandalų, kurie mus pasiekia iš kaimyninių šalių. Todėl turime sutelkti visas jėgas apsaugos ir prevencinėms priemonėms, nes, kaip jau minėjau, ligų likvidavimo kaštai būtų kur kas didesni.
Būtent todėl planuojame artimiausiu metu paskelbti atvirą tarptautinį konkursą dezinfekcijos paslaugoms nupirkti, nes šiuo metu galiojanti sutartis nėra ilgalaikė.
- Visuomet yra geriau mokytis ne iš savų bėdų, ką turėtų žinoti mūsų ūkininkai, kiaulių laikytojai ir kiti gyventojai?
- Ligos plitimo analizė Rusijoje ir Baltarusijoje parodė, kad labai didelės įtakos ligos plitimui turėjo žmogiškasis faktorius. Tai yra, kai maisto atliekos pateko į kiaulių ir šernų pašarą. Ne paslaptis, kad paplitęs paprotys kaimuose visas maisto atliekas sušerti kiaulėms, šernai miškuose taip pat suėda neatsakingai išmestą nesuvalgytą maistą, atliekas, medžiotojų netinkamai sutvarkytas sumedžiotų šernų atliekas ir pan. Taip virusas plinta labai greitai. Todėl nuolat pabrėžiu biosaugos reikalavimų svarbą. Čia kaip pavyzdį galėčiau paminėti kitų Europos Sąjungos valstybių kiaulių augintojus, ypač danus. Jų fermose sukurtos ypač griežtos biosaugą užtikrinančios sistemos. O Lietuvoje vis dar nustatome atvejų, kai neprižiūrima teritorija apie fermas, darbuotojams į fermą leidžiama įsinešti savo maisto produktų ir pan. Tai netoleruotinas aplaidumas, galintis labai brangiai kainuoti visam šalies ūkiui.
Ateinantį pirmadienį afrikinio kiaulių maro situaciją ir bendrus prevencinius veiksmus ketiname aptarti su Lenkijos, Latvijos ir Estijos kolegomis, kuriuos pakviečiau atvykti į bendrą susitikimą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medzioklis »

Rengs buferiu zona


Kovodami su afrikiniu kiaulių maru kurs buferinę zoną

2013 liepos mėn. 29 d.
Respublika.lt, Eltos inf.



Dėl afrikinio kiaulių maro Vilniuje susirinkę Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos kompetentingų institucijų vadovai pritarė buferinės zonos kūrimui ties Rusija ir Baltarusija, bus statoma apsauginė tvora. Žiemos metu bus imamasi atitinkamų priemonių - bus statomi angarai, vykdoma dezinfekcija.

Tokias priemones pirmadienį per spaudos konferenciją pristatė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.
Kol kas jis neprognozavo, kiek lėšų reikės buferinei zonai. Norima, kad ES finansuotų 100 proc., tačiau yra siūlymų padengti 50 ar 75 proc. Šiuo metu Lietuva ES prašo 14 mln. eurų. Kitos valstybės reikiamas sumas dar skaičiuoja.
Planuojama, kad vien Lietuvai tvorai pastatyti reikėtų 10 mln. eurų. Dar apie 3,5 mln. reikėtų angarų statybai, 0,5 mln. - dezinfekcinėms medžiagoms.
"Mes nutarime parašėme, kad buferinę zoną darytų visos valstybės, tačiau geografinė situacija yra nevienoda", - sakė J. Milius.

Apmokestins iš kiaulių maro zonos įvažiuojančius automobilius

Nuo rugpjūčio vidurio planuojama apmokestinti iš afrikinio kiaulių maro zonos į Lietuvos teritoriją įvažiuojančius automobilius. Vilkikams mokestis siektų 25 litus, lengviesiems automobiliams - 5 litus.
Apie tai pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.

Šį siūlymą turės apsvarstyti Vyriausybė.
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medzioklis »

Su afrikiniu kiaulių maru jau kovoja baltarusių omonininkai

2013 liepos mėn. 27 d.
Jaunius POCIUS,
„Respublikos“ žurnalistas


ŠAUDYSIME? Ar mums taip pat tektų imtis tokių pačių priemonių kaip baltarusiams, jeigu kiaulių maro židinys atsirastų Lietuvoje?
Iš Baltarusijos, kur siaučia afrikinis kiaulių maras, grįžęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius įspėja, kad dėl šios ligos iškilusi rimta grėsmė Baltijos šalims, užkratas gali pasiekti ir Vokietiją. Baltarusijos valdžia ketina iš viso uždrausti gyventojams auginti kiaules.
„Padėtis rimta, imamasi labai griežtų priemonių. Apie ligos židinius nustatytos dvi grėsmės zonos, viena ne mažesnė kaip 50, antra 100 kilometrų. Į tą zoną įeina ir Lietuva ties Gardino sritimi. Jose veikia patikros postai, įrengti dezinfekcijos kilimėliai, kruopščiai tikrinami maisto produktai.

5 km spinduliu aplink kompleksus naikinamos gyventojų kiaulės, jos naikinamos ir 20 kilometrų spinduliu aplink miškus, kur laikosi šernai“, - „Respublikai“ pasakojo iš pasitarimo Baltarusijoje, kur dalyvavo aplinkinių šalių veterinarijos tarnybų vadovai, grįžęs J.Milius.
Židinio zonoje kiaulių kompleksus supa trys žiedai, OMON tarnybos labai griežtai kontroliuoja į kompleksus einančius darbuotojus.

Šalies valdžia planuoja visai uždrausti gyventojams auginti kiaules. Kad baltarusiams neapsimokėtų jų laikyti, už tai jiems žadama kompensuoti.
Dabar pas kaimų žmones lankosi veterinarijos pareigūnai ir tikrina net šaldytuvus. Jeigu randama ne iš skerdyklų atkeliavusios mėsos, ji iškart naikinama.
VMVT vadovas teigia, kad padėtimi Baltarusijoje yra rimtai susirūpinusios ES valstybės. Danijos rizikos vertinimo institutas yra paskelbęs, kad kiaulių maras išplis į Baltijos šalis, per Lenkiją į Vokietiją, o per Ukrainą - į Vengriją ir Austriją.
Užkratą gali paskleisti migruojantys šernai. „Šernai sienas pereina, jiems pasų nereikia“, - sako J.Milius.
Pasak jo, prezidentas Aleksandras Lukašenka yra įsakęs šaudyti šernus visoje Baltarusijoje. Supaprastinta medžioklės tvarka, nereikia licencijų. Šalyje kasdien sumedžiojama 500-1000 ilgasnukių. Nušauti šernai netiriami, mėsą draudžiama vartoti maistui, žvėrys iš karto užkasami. Už šių šernų naikinimą, teigė J.Milius, medžiotojams mokama.

Lietuvoje šernų medžioklės tvarka taip pat supaprastinta.

Pasak J.Miliaus, Baltarusijos pasienio zonoje padėtis atidžiai stebima: „Mažiausias kiaulių susirgimas, veterinarai važiuoja, ima kraują. Savaitės pradžioje patikrinta 1,5 tūkst. šernų, 2,5 tūkst. kiaulių, bet situacija kasdien keičiasi“.
Lietuva Europos Komisijai yra išsiuntusi prašymą dėl buferinės zonos paskelbimo mūsų šalyje. Tame ruože būtų išnaikintos gyventojų kiaulės, o už tai žmonėms būtų atlyginta. „Žodinį pažadą jau turime, laukiame raštiško patvirtinimo. Šiandien kalbame apie 10 kilometrų buferinę zoną, kurioje bent dvejus metus žmonės neturėtų laikyti kiaulių“, - informavo VMVT vadovas.

Ar mums taip pat tektų imtis tokių pačių priemonių kaip baltarusiams, jeigu kiaulių maro židinys atsirastų Lietuvoje? „Yra tarptautinių organizacijų, Europos Komisijos instrukcijos, bet kiekvienas židinys yra specifinis, priemonių būtų imamasi įvertinus riziką“, - sakė J.Milius.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Aptiktas trichineliozės židinys

2013-07-29
Autorius: Santarvė.lt

Mažeikių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad Mažeikių rajono Maigų kaime aptiktas trichineliozės židinys.
Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Zigmantas Stumbra „Santarvei“ pasakojo, kad apie aptiktą ligos židinį pranešė Akmenės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kur buvo atliktas savaitgalį Maigų kaime sumedžioto laimikio – šerno – skerdienos mėginys.
Z. Stumbra pranešė, kad šiais metais tai jau trečias rajone aptiktas trichineliozės židinys. Pirmasis jų aptiktas netoli Urvikių, o antrasis – Purvėnų kaime.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius patarė gyventojams būti atsargesniems, tirti net ir nuosavuose ūkiuose auginamų kiaulių skerdieną, naikinti ligos sukėlėjus, graužikus, bei rūpintis beglobiais gyvūnais.

Monika Kriščiūnaitė
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medzioklis »

Priemones kiauliu marui iveikti

Griežtos priemonės kiaulių marui sustabdyti

2013 liepos mėn. 30 d.
Gabija RAKAUSKAITĖ, zinios@vakarozinios.lt


Grėsmė dėl plintančio kiaulių maro nepaliko abejingų - Lietuva nuo Rusijos ir Baltarusijus juosis tvora, bus tikrinami automobiliai, kainuos net įvažiavimas į šalį
Afrikinių kiaulių maro grėsmei vis labiau artėjant prie Lietuvos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nusprendė imtis, tikėtinai, efektingų priemonių, sutrukdysiančių ligai patekti į Lietuvos Respubliką.

Liga - ekonominė tragedija

Pirmadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba susitiko su Lenkijos, Latvijos ir Estijos tarnybų vadovais aptarti afrikinio kiaulių maro situacijos regione ir šalių taikomų prevencinių priemonių bei numatyti tolimesnius bendrus veiksmus ligos plitimui sustabdyti.

VMVT vadovas Jonas Milius, apsilankęs Baltarusijoje, kur siaučia afrikinis kiaulių maras, įspėjo, kad dėl šios ligos iškilusi tikra grėsmė Baltijos šalims, o užkratas gali pasiekti ir Vokietiją. J.Miliaus teigimu, padėtis rimta ir apie ligos židinius Baltarusijoje nustatytos dvi grėsmės zonos, į kurias įeina ir Lietuva ties Gardino sritimi. Jose veikia patikros postai, tikrinami maisto produktai, neseniai pradėta dezinfekuoti ir žmonių avalynė. 5 km spinduliu aplink kompleksus naikinamos gyventojų kiaulės. Ankstesniuose interviu J.Milius teigė, kad jeigu afrikinis kiaulių maras atsirastų Lietuvoje - žemės ūkį, kiaulininkystę ir eksportą ištiktų fiasko ir tai būtų tragedija.

Dvejus metus be kiaulių

J.Miliaus nuomone, didžiausia rizika užkratui išplisti kyla smulkiuose ūkiuose, kur biosaugos priemonės yra silpnos, ūkiai atviri. Lietuva Europos Komisijai yra išsiuntusi prašymą dėl buferinės zonos paskelbimo mūsų šalyje. VMVT direktorius aiškino, kad buferinė ligos zona reiškia, kad toje teritorijoje nebūtų auginamos kiaulės ir intensyviai medžiojami šernai (Lietuvoje šernų medžioklės tvarka jau supaprastinta). Šia zona siekiama, kad gyventojai nebeaugintų kiaulių, o persiorientuotų į kitų rūšių ūkinių gyvūnų auginimą, taip būtų sumažintos viruso plitimo galimybės.

Buferinėje zonoje taip pat būtų išnaikintos gyventojų kiaulės, o už tai žmonėms būtų atlyginta. Žodinį pažadą dėl 10 km buferinės zonos, kurioje bent dvejus metus žmonės neaugintų kiaulių, VMVT jau turi ir telaukia raštiško patvirtinimo.

Saugosis kartu

Dėl afrikinio kiaulių maro Vilniuje susirinkę Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos kompetentingų institucijų vadovai pritarė buferinės zonos kūrimui ties Rusija ir Baltarusija, bus statoma apsauginė tvora. Žiemos metu bus imamasi atitinkamų priemonių - bus statomi angarai, vykdoma dezinfekcija. Dėl finansinės pagalbos kovojant su afrikiniu kiaulių maru bus kreipiamasi į Europos Sąjungą. Kol kas neprognozuojama, kiek lėšų reikės buferinei zonai. Norima, kad ES finansuotų 100 proc., tačiau yra siūlymų padengti 50 ar 75 proc. Šiuo metu Lietuva ES prašo 14 mln. eurų. Kitos valstybės reikiamas sumas dar skaičiuoja. Planuojama, kad vien Lietuvai tvorai pastatyti reikėtų 10 mln. eurų. Dar apie 3,5 mln. reikėtų angarų statybai, 0,5 mln. - dezinfekcinėms medžiagoms. Taip pat nuo rugpjūčio vidurio planuojama apmokestinti iš kiaulių maro zonos į Lietuvos teritoriją įvažiuojančius automobilius. Vilkikams mokestis siektų 25 litus, lengviesiems automobiliams - 5 litus. Šį siūlymą turės apsvarstyti Vyriausybė.

Rinkliavos įvedimą svarsto ir kaimyninės valstybės - Lenkija, Latvija, Estija. Lietuvoje yra 16 pagrindinių pasienio postų. Pripažįstama, kad šiuo metu yra labai sudėtinga tikrinti keliaujančiųjų bagažą. Gali būti, jog jį apieškoti bus mokomi šunys arba būtų įrengiami skeneriai.

Parengta pagal dienrštį "Vakaro žinios"
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medzioklis »

Nuo kiaulių maro planuojama atsitverti apsaugine siena

Tomas Janonis,
GRYNAS.lt
2013 m. liepos 31 d.

Vos 40 km nuo Lietuvos pasienio Baltarusijoje pasireiškę du afrikinio kiaulių maro židiniai ne juokais išgąsdino ES. Pareigūnai sako, kad Europos Komisija žada finansinę paramą, todėl vis garsiau kalbama apie būdus apsisaugoti nuo kiaules guldančio užkrato: specialios sienos statybas bei sukūrimą zonos, 10 kilometrų palei Baltarusijos sieną, kurioje nebus galima laikyti nė vienos kiaulės.
GRYNAS.lt jau yra rašęs, kas gresia Lietuvos šernams, jei kiaulių maro protrūkis bus užfiksuotas ir Lietuvoje. Vėliau Aplinkos ministerija paragino pasienio medžiotojus juos šaudyti.

Siekiama, kad pasienyje kiaulių neliktų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius teigė, kad situacija Baltarusijoje tikrai sudėtinga, todėl Lietuva buvo priversta imtis griežčiausių apsaugos nuo kiaulių maro priemonių.
Šiuo metu siekiama, kad atsirastų buferinė zona. Jei ES tam skirs finansavimą, zonos teritorijoje gyvenantys žmonės negalės auginti kiaulių. Tačiau jau dabar, J. Miliaus žodžiais tariant, pasienio ruože gyvenantys žmonės savanoriškai atsisako riestauodegių.
Šiuo metu ypatingos saugos zonoje esančiuose ūkininkų tvartuose suskaičiuojama maždaug 10 tūkst. kiaulių.
Dėl finansinės paramos kiaulių atsisakiusiems ūkininkams bus kreipiamasi į ES. Tačiau jau dabar aišku, kad gyvulių pardavimas nebus pelningas. Manoma, kad bus mokama už kiaulės gyvąjį svorį ir dar du metus jos šeimininkui priklausys kompensacija.
Taip pat jis pridūrė, kad pasienyje kiaules auginantiems ūkininkams bus keliami kur kas griežtesni reikalavimai: „Iš gyventojų reikalausime tokių apsaugos priemonių, kokios yra fermose.“

Kovai su maru – apsauginė tvora

Be to, į ES bus kreipiamasi ir dėl apsauginės tvoros statybos Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo, ši priemonė būtina siekiant apsaugoti ne tik Lietuvą, bet ir kitas ES valstybes nuo galimo užkrato patekimo.
„Lietuvos pasienis su Baltarusija yra beveik 700 km ilgio. Siekdami sienos statybai būtino finansavimo, kreipėmės į Europos Komisiją. Prašome apie 10 mln. eurų. Jei siena bus pastatyta, afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusiems laukiniams gyvūnams bus daug sunkiau patekti į Lietuvą ir platinti užkratą“, - kalbėjo pašnekovas.

Pasidomėjus, kaip į padėtį Baltarusijoje ir į Lietuvos prašymus žiūri Europos Komisija, vyras teigė, kad kasdien šią instituciją informuoja apie padėtį Lietuvoje. Pasak jo, atsakingi ES pareigūnai į tai nežiūri pro pirštus ir žada finansinę paramą.
Tačiau iki šiol nėra žinoma, koks pašarų likimas. Valdininkas teigė, kad Lietuva yra uždraudusi iš Rytų įvežti bet kokios rūšies pašarus. O latviai ir estai draudžia įvežti tik iš tų regionų, kuriuose yra ligos židiniai.

Už dezinfekavimą teks užsimokėti

Kai kuriems gyventojams baimę kelia mintis, kad pavojingos ligos, kuri gali neigiamai paveikti valstybės ekonomiką, užkratas į Lietuvą gali patekti ir iš Baltarusijos atitekančia Nerimi. Tačiau J. Milius dėl to nuogąstaujančius nuramino – šis scenarijus neįmanomas.
„Nerimi vargiai afrikinis kiaulių maras gali pasiekti Lietuvą, nes virusas vandenyje ilgai neužsibūna. Per vandenį užsikrėsti neįmanoma. Tai – terpė, kuri virusui daugintis nėra tinkama“, - sakė jis.
Kur kas didesnė tikimybė, kad užkratas Lietuvą gali pasiekti kertant sieną arba slapta įvežus užkrėstų maisto produktų. Todėl pasienyje intensyviai taikomos saugos priemonės.
„Šiuo metu dezinfekuojami visi įvažiuojantys automobiliai. Lengvųjų mašinų dezinfekuojami ratai, o sunkiųjų – ir važiuoklė. O pėsčiųjų batai taip pat dezinfekuojami. Sustiprinta nelegalaus maisto patekimo kontrolė. Labai svarbu, kad į šalį nepatektų užkrėsto maisto atliekų. Todėl būtų gerai, kad atsirastų skaneriai arba apmokyti šunys ieškotų maisto“, - padėtį atskleidė valdininkas.

Kaip pastebėjo J. Milius, dėl prasidėjusių dezinfekavimo procedūrų didesnės eilės pasienyje nesusidaro. „Pareigūnai greitai sukasi. Didesnių eilių nėra. Jos tokios pačios kaip ir buvo iki tol“, - tikino jis.
Lietuva ES prašo 14 mln. eurų maro profilaktikai. Tačiau kol pinigai dar negauti, už šias priemones mokėti turės ir kertantys sieną vairuotojai. Į Lietuvą įvažiuojančio sunkvežimio vairuotojas kišenę turės paploninti 25 Lt, o keleivinio – 5 Lt.
J. Milius teigė, kad Baltarusija padėtį vertina rimtai ir priėmė griežtų priemonių paketą. Anot jo, situacija kaimyninėje šalyje stabili, tačiau nėra aišku, kiek šernų užsikrėtė. Baltarusijoje per dieną sunaikinama nuo 500 iki 1 tūkst. šernų.

Ministras kviečia aktyviai medžioti šernus

O Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis savo ruožtu jau pasirašė kvietimą, kuriuo medžiotojų būreliai raginami be apribojimų medžioti šernus. Anot jo, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi pasirašyti tai daryti įpareigojantį aktą. Tuomet medžiotojai privalės tai daryti.

„Kvietimą medžioti aš jau pasirašiau. O būrelius įpareigoti medžioti šernus turi teisę pasirašyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji ketina tai padaryti. Ir jų pasirašytas aktas bus įpareigojantis. Mano leidimas numato galimybę medžioti visus šernus be jokių apribojimų. Ir kviečiame pasienio būrelius tai daryti kiek galima aktyviau. Anksčiau buvo daugiau apribojimų. O dabar visoje Lietuvoje ribojimų nebelieka. Kvietimas galios, kol neišnyks maro grėsmė“, - teigė ministras.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Baigtas laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės etapas

2013-07-31
vmvt.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad liepos 26 d. Lietuvoje baigtas pirmasis šių metų laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės etapas. Jaukai su vakcina iš lėktuvų buvo pradėti mėtyti birželio 28 d. Baltijos jūros pakrantėje, Klaipėdos rajone. Vakcinacija atlikta visoje Lietuvos teritorijoje ir užbaigta anksčiau, nei buvo planuota.
Susirgimų pasiutlige atvejų Lietuvoje kasmet mažėja, rezultatai gerėja. Pavyzdžiui, 2009 metais buvo užregistruoti 63 pasiutligės atvejai, 2010 m. – 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5, o šių metų sausio – liepos mėnesiais nustatytas tik vienas ligos atvejis.

,,Vienintelis būdas kovoti su šiuo mirtį sėjančiu virusu – naikinti viruso rezervuarą gamtoje ir užkirsti kelią infekcijai plisti, o tai galima pasiekti tik vykdant naminių ir laukinių gyvūnų vakcinaciją. Siekiant ir toliau sėkmingai kovoti su pasiutlige, žmonės, ypač kaimų ir vienkiemių gyventojai, turėtų nepamiršti savo naminius gyvūnus kasmet paskiepyti nuo pasiutligės“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė.

Pasiutligės likvidavimo programa bus tęsiama dar du metus po to, kai Lietuvoje nebus užregistruota nei vieno susirgimo atvejo šia žmonėms ir gyvūnams pavojinga liga.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Gyventojai raginami saugotis trichineliozės

2013-07-31
vmvt.lt
1526_600.jpg
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad suintensyvėjus šernų medžioklei bei savo reikmėms skerdžiant kiaules, jų mėsą yra privalu patikrinti dėl trichineliozės. Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma vidutiniškai 90 – 100 trichineliozės atvejų tikrinant šernieną ir apie 7- 10 atvejų, tikrinant kiaulieną.

Patvirtinus, kad sumedžiotas šernas ar paskersta kiaulė buvo užsikrėtę trichinomis (apvaliųjų kirmėlių Nematoda tipui priskiriamos parazitinės kirmėlės), Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atlieka galimus ligos židinių tyrimus. Daugeliu atvejų patvirtinama, kad trichineliozės židiniai gamtinės kilmės, ligos židinio teritorijoje nustatomos privalomos saugos priemonės ir apribojimai, kurie paprastai taikomi 12 mėnesių po paskutinio trichinelioze užsikrėtusio gyvūno nustatymo.

Pastarąjį pusmetį daugiausia trichineliozės atvejų šernienoje nustatyta Vilniaus apskr. – 11 teigiamų atvejų ir Telšių apskr. – 10 atvejų, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse per pastaruosius 6 mėn. užfiksuota po 6 teigiamus trichineliozės atvejus, Tauragės ir Šiaulių apskrityse po 4, Klaipėdos apskrityje – 1 teigiamas trichineliozės atvejis šernienoje.

Žmonės trichinelioze gali užsikrėsti vartodami netik nepatikrintą šernieną, bet ir kiaulieną. Daugiau nei 50 % atvejų žmonės šia liga užsikrečia dėl namų ūkiuose užaugintų ir nepatikrintų dėl trichineliozės kiaulių mėsos. Tokie židiniai dažniausiai gana sparčiai plinta, nes skerdiena padalinama giminėms, pavaišinami draugai ar kaimynai. Šiemet jau užfiksuoti 3 teigiami trichineliozės atvejai patikrinus paskerstų kiaulių mėsą.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad naudodami maistui sumedžiotų žvėrių ar namuose skerstų kiaulių mėsą, nepatikrintą veterinarijos gydytojo, trichineliozės užkrato atveju atsakingi asmenys rizikuoja net tik savo ir savo artimųjų sveikata, bet ir užsitraukia teisinę atsakomybę.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Mažinant afrikinio kiaulių maro plitimą – papildomos prevencinės priemonės

am.lt

Dėl afrikinio kiaulių maro grėsmės Aplinkos ministerija skubos tvarka buvo rekomendavusi įvairiems medžiotojų būreliams 10 km spinduliu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos intensyviau medžioti šernus, o medžiojant griežtai laikytis nustatytų veterinarinių reikalavimų (šernus doroti tik šernų apdorojimo aikštelėse, o visas antrinės liekanas utilizuoti specialiuose šuliniuose).

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - ŽŪM) ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - VMVT) prašymą, aplinkos viceministras Linas Jonauskas pavedė Aplinkos ministerijos pavaldžioms institucijoms kas savaitę teikti VMVT sumedžiotų šernų skaičių kontroliuojamose teritorijose ir kreiptis į medžiotojus, kad suintensyvintų šernų medžioklę pasienio su Baltarusijos Respublika rajonuose.

„Privalome skubiai reaguoti ir imtis visų prevencijos priemonių, siekiant užkirsti kelią greitai plintančiam afrikiniam kiaulių marui, nes tai yra grėsmė tiek kiaulininkystei, tiek Lietuvos ekonomikai“, – sakė L. Jonauskas.

Aplinkos ministerija prašo medžiotojų ir visų gamtos mylėtojų bei miško lankytojų atkreipti dėmesį į šernų sveikatos būklę, o pastebėjus bent menkiausius užkrečiamosios ligos požymius nedelsiant pranešti regionų aplinkos apsaugos departamentams ir VMVT. Kadangi gydymo nuo maro nėra, sergantys šernai turi būti sunaikinti. Pastebėjus nugaišusį šerną, apie tai taip pat būtina skubiai pranešti aplinkosaugininkams ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.


Visuomenės informavimo skyrius

2013-08-01
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

isakimas.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply