Gyvūnų ir paukščių ligos.

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Per savaitę – 15 AKM užsikrėtusių šernų


2016 m. lapkričio 18 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 15 šernų (12 nugaišusių ir 3 sumedžiotiems).

5 AKM virusu užsikrėtusių šernų gaišenos buvo aptiktos Troškūnų ir 7 – Traupio seniūnijų miškuose (Anykščių r.). Sumedžioti šernai buvo Pelėdnagių (Kėdainių r.), Anykščių ir Andrioniškio (Anykščių r.) savivaldybių medžioklės plotuose.

Seniūnijose, kuriose rasti nugaišę šernai, toliau vykdoma intensyvi AKM stebėsenos programa. Be to, užkrėstose zonose tikrinami maži kiaulininkystės ūkiai dėl biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo.

Lietuvoje nuo šių metų pradžios nustatytos 257 AKM židinių vietos, virusas patvirtintas 380 šernų (307 nugaišusiems ir 73 sumedžiotiems).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad radus šerno gaišeną, apie tai reikia informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba paskambinti nemokamu, visą parą veikiančiu telefono numeriu 8 800 40403. Šerno gaišenų nereikia liesti ar judinti, mėginti transportuoti. Mėginius paims ir visus darbus, susijusius su saugiu gaišenos sunaikinimu, atliks atvykę specialistai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Šią savaitę AKM nustatytas kiaulių laikymo vietoje


2016 m. lapkričio 25 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad š. m. lapkričio 24 d. afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas nustatytas kiaulei, paskerstai Troškūnų sen. (Anykščių r.) ūkyje. Diagnozė patvirtinta Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje.

Ūkis yra buferinėje AKM zonoje, kurioje privaloma paskersti visas savo reikmėms laikomas kiaules. Jame savo reikmėms buvo auginamos 2 penimos kiaulės. Likusi kiaulė nugaišinta, mėsa sunaikinta, laikymo vietoje atlikti dezinfekcijos ir valymo darbai.

Vykdant epizootinį tyrimą, veterinarijos specialistai atkreipė dėmesį, kad šiose apylinkėse, 1,5 – 3 km spinduliu, AKM neseniai buvo nustatytas 1 sumedžiotam ir 7 šernų gaišenoms, todėl neatmetama užkrato versija – kontaktai su užsikrėtusiais šernais.

„Šis židinys dar kartą įrodo, kad dėl žmonių klaidų AKM virusas gali bet kada patekti į kiaulių laikymo vietas, todėl ūkininkai privalo ypač griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Kiaulių laikytojai neturėtų dalyvauti gaišusių šernų paieškose, lankytis šernų pirminio apdorojimo aikštelėse ar patys doroti šernus. Prie įėjimų į kiaulių laikymo patalpas būtina įrengti dezinfekcinius barjerus, nes labai svarbu dezinfekuoti avalynę, keisti rūbus. Ūkininkai patys turi rūpintis laikomų kiaulių sveikata ir sauga“, – sakė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

VMVT primena medžioklės plotų naudotojams, kad nuo 2016 m. lapkričio 24 d. įsigaliojo VMVT direktoriaus įsakymas Nr. B1-890 „Dėl išmokų už afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusius sumedžiotus šernus, jų skerdenas ar mėsą mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pagal šį įsakymą, 100 eurų išmoka mokama medžioklės ploto naudotojui už AKM užsikrėtusį sumedžiotą šerną, jo skerdeną ar mėsą, jeigu medžioklės ploto naudotojas:

• užtikrina kraujo ir (ar) organų mėginių iš sumedžioto šerno paėmimą ir jų pristatymą į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą laboratoriniams tyrimams;

• užtikrina sumedžioto šerno, jo skerdenos ar mėsos saugojimą (laikymą) su VMVT teritoriniu padaliniu iš anksto suderintoje vietoje, kol bus gauti iš sumedžioto šerno paimtų kraujo ir (ar) organų mėginių laboratorinių tyrimų rezultatai;

• turi ir VMVT teritoriniam padaliniui pateikia sandarias dėžes, maišus ar kitas priemones, reikalingas sumedžiotam šernui, jo skerdenai ar mėsai supakuoti ir transportuoti į sunaikinimo ar sudeginimo vietą. Jei sumedžiotas šernas, jo skerdena ar mėsa deginama medžioklės ploto vienete, medžioklės ploto naudotojas turi turėti sumedžioto šerno, jo skerdenos ar mėsos deginimui reikalingas priemones (pvz.: pakankamai sausų malkų, degaus skysčio ir pan.);

• turi pakankamai tinkamų autorizuotų veterinarinių biocidinių produktų, veikiančių AKM sukėlėjus, ir, prižiūrint VMVT teritoriniam padaliniui, atlieka AKM užsikrėtusio sumedžioto šerno, jo skerdenos ar mėsos saugojimo (laikymo) vietos dezinfekciją.


VMVT informuoja, kad šią savaitę laukinėje faunoje AKM nustatytas 5 sumedžiotiems šernams ir 18 gaišenų. Maru užsikrėtę šernai sumedžioti: 1 – Pelėdnagių (Kėdainių r.) po 1 – Traupio ir Troškūnų (Anykščių r.), 1 – Žeimių (Jonavos r.), 1 – Gerviškių (Šalčininkų r.) seniūnijų miškuose. Gaišenos rastos 1 – Troškūnų (Anykščių r.) ir 17 – Žeimių (Jonavos r.) seniūnijų teritorijose.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 1238
Joined: 2006-Sep-06 12:13
Location: Trakai

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medzioklis »

Suvaldyti kiaulių maro plitimą padėjo taiklūs medžiotojų šūviai

Tikslinė šernų medžioklė populiacijos mažinimui ir sąmoningas medžiotojų elgesys leido suvaldyti afrikinio kiaulių maro (AKM) situaciją laukinėje gamtoje ir kai kuriuose anksčiau užkrėstuose rajonuose šia liga sergančių šernų apskritai nebeaptinkama. Medžiotojai teigia, kad ir toliau efektyviai tvarkantis miškuose AKM pavyks normaliai valdyti.

Pasidarbavo medžiotojai ir gamta

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje jau nustatytos 266 AKM židinių vietos, virusas patvirtintas 403 kritusiems ar sumedžiotiems šernams. Visgi medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas teigia, kad absoliuti dauguma naujų AKM atvejų nustatoma ten, kur virusas pasirodė neseniai, – Anykščių, Jonavos, Kėdainių rajonuose. Tačiau ir čia situacija ateityje turėtų stabilizuotis, nes tai rodo pavyzdžiai iš vietovių, kurios su AKM virusu kovoja jau ne pirmus metus.„Manau, kad ateitis yra normali. Nes jei pažiūrėsime į Alytaus ar Varėnos rajonus, kuriuose AKM buvo užfiksuotas pirmiausiai, tai dabar šernų populiacija ten atsistato, stabilizuojasi ir nei kritusiuose, nei sumedžiotuose šernuose virusas nebeaptinkamas. Medžioklės ir pati gamta viską sutvarkė taip, kad per porą metų liko tie šernai, kurie išgyveno marą, nes neturėjo kontaktų su sergančiais gyvūnais ir tos populiacijos vis dar yra sveikos“, – pasakojo R. Ribačiauskas.
Medžiotojai burbėjo tik iš pradžiųMedžiotojų būrelio „Gamta“ vadovas pripažįsta, kad iš pradžių medžiotojai nebuvo patenkinti sugriežtėjusiais šernų medžioklės reikalavimais, ypač nurodymu šaudyti pateles. Bet ilgainiui paaiškėjo, kad kovojant su AKM plitimu laukinėje gamtoje tai buvo labai efektyvi priemonė.„Lietuva tuo metu jau buvo pasiekusi lygį, kai medžiotojai išmoko saugoti žvėrių populiacijas, todėl, žinoma, mes šiaušėmės. Aš taip pat sakiau, kad tikrai nešausiu į šernę, kuri vedžioja penkis ar šešis šerniukus“, – prisiminė R. Ribačiauskas.Tiesa, jis pripažįsta, jog šernų skaičius Lietuvos miškuose buvo smarkiai per didelis, AKM virusas plito sparčiai, todėl galiausiai visi suprato, kad priemonių reikia imtis.„Kai populiacija yra per didelė, susidaro idealios sąlygos plisti visokioms ligoms. Šernių medžiojimas padarė didžiausią įtaką, kad šernų skaičius taptų normalus ir stabilizuotųsi. Dabar kai kuriose vietovėse šernų yra net mažiau nei rekomenduoja Europos Sąjunga,“ – aiškino medžiotojas.Reikalavimų griežtai laikosiR. Ribačiausko teigimu, medžiotojai nedžiūgauja ir dėl papildomos veiklos jiems numatančių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų, bet sąžiningai jų laikosi, nes supranta, kad pasekmės gali būti liūdnos.„Truputį nervina, kai tenka ilgai laukti sumedžioto šerno tyrimų rezultatų, bet nieko nepadarysi, jei norime turėti sveikas žvėrių populiacijas. Dedam žvėris į sandarius maišus, gabenam tyrimams, tvarkingai elgiamės su atliekomis. Man nei teko dalyvauti, nei girdėti apie medžioklę, kurioje viso to nebūtų laikomasi“, – teigė patyręs medžiotojas.Nors AKM atvejų skaičius šernų populiacijoje Lietuvoje vis didėja, netrukus ketinama atšaukti dėl šio viruso paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją, kadangi liga jau trečius metus nesitraukia iš respublikos teritorijos, tad situacija įgavo ilgalaikį pobūdį ir nebėra ekstremali. Veterinariniai sanitariniai reikalavimai medžiotojams ir toliau nesikeis.Medžiotojai, sumedžioję šernus virusu užkrėstose zonose, kaip ir iki šiol, privalės juos saugoti su teritorinėmis VMVT suderintose vietose, kol bus gauti AKM tyrimų rezultatai.Sumedžioti šernai į gyvūnų pirminio apdorojimo aikšteles ir toliau bus gabenami sandariose dėžėse, maišuose ir kt., kad būtų išvengiama skysčių nutekėjimo. Išdorojus šernus dorojimo vietos ir įrankiai privalo būti dezinfekuoti, o šernų atliekos sudėtos į gyvūninių atliekų duobes. Be to, medžiotojai turės ir toliau pateikti informaciją VMVT apie rastas šernų gaišenas.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad radus šerno gaišeną apie tai reikia informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba paskambinti nemokamu visą parą veikiančiu telefono numeriu 8 800 40403. Šerno gaišenų nereikia liesti ar judinti, mėginti transportuoti. Mėginius paims ir visus darbus, susijusius su saugiu gaišenos sunaikinimu, atliks atvykę specialistai.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Per savaitę – 14 AKM užsikrėtusių šernų


2016 m. gruodžio 2 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 14 šernų (12 nugaišusių ir 2 sumedžiotiems).

2 AKM virusu užsikrėtusių šernų gaišenos buvo aptiktos Troškūnų ir 1 – Debeikių (Anykščių r.), 6 – Žeimių, 1 – Bukonių (Jonavos r.), 2 – Palomenės (Kaišiadorių) seniūnijų teritorijose, po vieną šerną sumedžiota Anykščių ir Rumšiškių (Kaišiadorių r.) savivaldybių medžioklės plotuose.

Seniūnijose, kuriose rasti nugaišę šernai, toliau vykdoma intensyvi AKM stebėsenos programa. Be to, užkrėstose zonose tikrinami maži kiaulininkystės ūkiai dėl biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo.

Lietuvoje nuo šių metų pradžios nustatytos 274 AKM židinių vietos, virusas patvirtintas 417 šernų (337 nugaišusiems ir 80 sumedžiotų).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad radus šerno gaišeną, apie tai reikia informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba paskambinti nemokamu, visą parą veikiančiu telefono numeriu 8 800 40403. Šerno gaišenų nereikia liesti ar judinti, mėginti transportuoti. Mėginius paims ir visus darbus, susijusius su saugiu gaišenos sunaikinimu, atliks atvykę specialistai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Melnragėje pamiškėje dvi paras pragulėjusį kritusį šerną tirs dėl maro


AURELIJA JAŠINSKIENĖ
Šaltinis: 15min


Melnragėje prie autobusų stotelės kritęs šernas nuo penktadienio vakaro kone dvi paras pragulėjo nejudintas. Gyventojai vis skambino tarnyboms, tačiau gaišenos išvežtos tik sekmadienio popietę. Kritęs šernas Melnragėje, pamiškėje netoli autobuso stotelės buvo pastebėtas penktadienio pavakarę. Iš karto buvo pranešta Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namams „Nuaras“, kurie ir rūpinasi gaišenomis Klaipėdoje.
„Mums paskambino jau į darbo pabaigą. Žmogus neprisistatė ir nenurodė tiksliai, kur tas šernas yra. Nuvažiavome į vietą, tačiau niekur jo nesimatė“, – pasakojo „Nuaro“ darbuotoja Eglė Mulevičiūtė. Ši įstaiga negali liesti ir išvežti kritusių šernų be Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žinios. Kritę šernai privalo būti ištirti dėl galimos kiaulių maro grėsmės. Anot E.Mulevičiūtės, tą vakarą tarnybos specialistai jau nebedirbo. „Nuaras“ gavo daugiau pranešimų apie Melnragės šerną. Sekmadienį pavyko susisiekti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais. „Jie mums pateikė instrukcijas, kaip reikia paimti šerną, kaip dezinfekuoti tą vietą, kur jis gulėjo. Atvykę šerno ilgokai ieškojome. Ne taip paprasta buvo jį rasti, kai pasnigę. Jis gulėjo kažkur už 15 metrų nuo gatvės. Didžiulis suaugęs šernas buvo išvežtas, pirmadienį jis bus perduotas verterinarams, kurie ir ištirs, ar gyvūnas nebuvo užkrėstas afrikiniu kiaulių maru. „Mes negalime taip važiuoti ir imti gyvūno. Yra taisyklės ir mes turime jų laikytis“, – aiškino E.Mulevičiūtė. Afrikinis kiaulių maras jau yra apėmęs beveik pusę Lietuvos.
Kasmet sumedžiojama apie 40 tūkst. šernų. Iki šiol pajūrio zonoje nebuvo užfiksuotas nė vienas kiaulių maro atvejis. Šiuo metu, skaičiuojama, Lietuvoje yra apie 20 tūkst. šernų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Atšaukta ekstremali situacija dėl AKM


2016 m. gruodžio 9 d.
vmvt.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šią savaitę ministrų kabinetas, atsižvelgęs į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) rekomendaciją, nutarė atšaukti 2014 m. pradžioje paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų, Ignalinos rajonų ir Druskininkų savivaldybėse.

Šių metų lapkričio mėnesį vykusio VESK posėdžio metu nutarta, kad situacija kontroliuojant AKM, yra suvaldyta, taip pat išspręsti su tuo susiję teisiniai ir organizaciniai klausimai.

„Dar kartą norime atkreipti dėmesį – nors ekstremalių situacijų vadovo sprendimai panaikinti, visos aktualios kontrolės priemonės turi būti vykdomos, reikalavimai tiek medžiotojams, tiek kiaulių laikytojams išliko tokie patys – svarbiausia užtikrinti biologinio saugumo reikalavimų laikymąsi. Kilus papildomiems klausimams dėl medžioklėje ar kiaulių laikytojams taikomų reikalavimų, suinteresuoti asmenys gali kreiptis į VMVT nemokama telefono linija 8 800 40 403 arba į VMVT teritorinių tarnybų specialistus“, – teigė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Šią savaitę Lietuvoje AKM patvirtintas 13 šernų (9 nugaišusiems ir 4 sumedžiotiems).

Šernų gaišenos rastos: 2 – Palomenės (Kaišiadorių r.), 1 – Žeimių (Jonavos r.), 3 – Traupio (Anykščių r.), 1 – Jašiūnų (Šalčininkų r.), 2 – Parovėjos (Biržų r.) seniūnijų apylinkėse. 4 šernai sumedžioti Šalčininkų, Gerviškių ir Eišiškių (Šalčininkų r.) seniūnijų medžioklės plotuose.

Nuo šių metų pradžios AKM laukinėje faunoje nustatytas 281 vietoje, maru užsikrėtę buvo 428 šernai (84 sumedžioti ir 344 nugaišę).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Besilankantiems miškuose – perspėjimas elgtis atsakingai


15min


Vien per šiuos metus buvo užfiksuota daugiau nei trys šimtai atvejų, kuomet afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas buvo nustatytas šernams – sumedžiotiems ir kritusiems. Kad būtų išvengta užkrato plitimo, reikia visų gyventojų sąmoningumo, ypač atsakingai turėtų elgtis besilankantys miškuose. Nors rudenį ir žiemą miškas ištuštėja, tačiau įvykiai Anykščių rajone rodo, kad AKM virusas nesnaudžia ir žiemą, todėl besilankantys miške medkirčiai, žvėrių šėrėjai ir poilsiautojai turėtų imtis atsargumo priemonių. „Neseniai Anykščių rajone buvo aptikta AKM apkrėsta kiaulė, o apylinkėse prieš kurį laiką buvo nustatytas užkratas vienam sumedžiotam šernui ir 7 šernų gaišenoms, todėl greičiausiai virusas kiaulėms pateko „padedant“ žmogui. Taigi nors ir šaltasis periodas, ir lankytojų miške mažiau, tačiau grėsmė niekur nedingo“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis. Pasak jo, geriausia apsauga nuo viruso – biologinės saugos reikalavimų laikymasis. „Grįžę iš miško gyventojai turėtų laikytis higienos ir atsargumo: prieš eidami į kiaulių laikymo vietą pasikeisti avalynę ir drabužius . Jei žinoma, kad miške nustatytas AKM atvejis, o ypač tie gyventojai, kurie rado ar padėjo išvežti ar sunaikinti miške aptiktą šerno gaišeną,, bent porą parų neiti į kiaulių laikymo vietas“, - sako M.Masiulis. Tokios priemonės taikomos ne veltui: AKM užkratą galima pernešti per rūbus, batus, įvairų inventorių, transportą ir kitus daiktus, todėl reikėtų vengti šių daiktų kontakto su kiaulėmis. Virusas yra labai atsparus aplinkos poveikiui, karščiui ir šalčiui. Miško lankytojai taip pat turėtų žinoti, kad paliktos maisto atliekos privilioja laukinius žvėris, o AKM virusas gali plisti ir per jas. Net ir nekaltai atrodančios namų ūkio atliekos, tokios kaip maisto likučiai, nesuvalgytos mėsos ar rūkytų gaminių atraižos, gali būti potencialus AKM viruso šaltinis. Todėl naudoti kiaulių šėrimui visas gyvūnines maisto atliekas yra griežtai draudžiama. VMVT nurodo, kad mėsoje, kraujyje ar sirgusių kiaulių vidaus organuose gyvybingas virusas gali išlikti net iki 150 dienų, todėl net patiems nežinant galite tapti viruso platintojais.

Kaip elgtis aptikus šerno gaišeną

Jei miške aptikote šerno gaišeną, VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas M.Masiulis griežtai nurodo jos neliesti, o apie aptiktą radinį pranešti atsakingoms institucijoms. Gerai būtų, kad radinio vietą pažymėtumėte, kad vėliau ją galėtų rasti tarnybos specialistai. „Jei aptikote nugaišusį žvėrį, tuomet privalote pranešti apie tai VMVT teritoriniam skyriui, kurio teritorijoje aptiktas gyvūnas. Galite informuoti apie radinį ir medžiotojų būrelio narius bei VMVT nemokamu telefonu 8-800-40403“, – kur kreiptis, aiškina specialistas VMVT už pasitvirtinusią informaciją moka išmokas – po 30 eurų už kiekvieną gaišeną. Tarnyba dar kartą primena, kad radus gaišeną, jos liesti nereikia, o reikia tik pranešti apie buvimo vietą. Norint gauti išmoką, reikia užpildyti prašymą, kurį galite rasti paspaudę šią nuorodą, o pinigai pervedami per du mėnesius nuo dokumentų gavimo. Primename, kad AKM Lietuvoje pirmą kartą buvo diagnozuotas 2014 m. sausio 24 d. Tai ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Ja gyvūnai užkrečiami tiek tiesioginio kontakto, tiek netiesioginio kontakto būdu, pavyzdžiui, per rūbus, pašarus ar transportą. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Afrikinio kiaulių maro virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui.
Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Paukščių gripo epidemija Europoje ir Azijoje neslūgsta

vmvt.lt
2016 m. gruodžio 30 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad paukščių gripo situacija lieka įtempta tiek Europoje, tiek Azijos šalyse. Užregistruojami vis nauji šios ligos protrūkiai naminių paukščių laikymo vietose ir laukiniams paukščiams.

Apie laukiniams paukščiams nustatytus didelio patogeniškumo paukščių gripo (H5N8) atvejus VMVT nuo šių metų pradžios buvo informuota 335 kartus – Vokietijoje užregistruota 140, Šveicarijoje – 84, Danijoje – 35, Olandijoje – 37, Suomijoje – 7, Švedijoje – 10, Austrijoje, Prancūzijoje ir Vengrijoje – po3, Lenkijoje ir Rumunijoje – po 5, Kroatijoje – 2, Serbijoje – 1 atvejis. Iš viso laukinėje faunoje rasta nugaišusių ir paimti tyrimams 1109 įvairių rūšių paukščiai.

Negerėja situacija ir naminių paukščių laikymo vietose, vien per pastaruosius kelis mėnesius gauta 350 pranešimų apie didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkius ūkiuose. Vengrijoje nustatyta 215 šio gripo židinių (sunaikinta daugiau kaip 2 mln. paukščių), Prancūzijoje – 80 (sunaikinta 0,45 mln.), Vokietijoje – 21 (sunaikinta daugiau kaip 130 tūkst.), Rusijoje – 5 (sunaikinta daugiau kaip 340 tūkst.), Olandijoje – 9 (sunaikinta daugiau kaip 200 tūkst.), Lenkijoje – 15 (sunaikinta daugiau kaip 200 tūkst.), Ukrainoje – 4, Serbijoje –3, Italijoje ir Švedijoje – po 2, Austrijoje, Danijoje, ir Jungtinėje Karalystėje – po 1 ligos židinį. Dėl protrūkių visose valstybėse sunaikinta daugiau kaip 3,5 mln. naminių paukščių.

Paukščių gripas plinta Azijos ir Afrikos žemynuose. Azijoje daugiausia paukščių gripo atvejų patvirtinta Kinijoje. Gruodžio pabaigoje Ili Kazak prefektūroje esančiame ūkyje, kuriame buvo auginama per 66 tūkst. paukščių, nustatytas aukšto patogeniškumo (H5N6) gripo atvejis. Iš viso šioje šalyje 2016 m. užregistruoti 78 židiniai, dėl kurių išnaikinta apie 370 tūkst. maistui augintų paukščių. Gruodžio 25 d. kito tipo (H5N1) paukščių gripas nustatytas Indijos ūkyje, kur auginta 2,2 tūkst. paukščių. Indijoje šiais metais užfiksuota 10 ligos židinių, kuriuose sunaikinta daugiau kaip 154 tūkst. naminių paukščių.

Afrikos šalių paukščių gripas taip pat neaplenkia, Ganoje nustatytas 61šios ligos židinys, dėl protrūkių šioje šalyje sunaikinta beveik 30 tūkst. paukščių.

VMVT įspėja paukščių laikytojus būti budriais ir griežtai paisyti biologinio saugumo reikalavimų. Radus nugaišusį laukinį vandens paukštį ar pastebėjus laukinių ar naminių paukščių gaišimus, reikia apie tai nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Afrikinio kiaulių maro situacija Anykščių rajone

2017-01-05
anyksta.lt

Per 2016 metų gruodžio mėnesį Anykščių rajone patvirtinta 12 afrikinio kiaulių maro (toliau-AKM) užkrėstų vietų, kuriose AKM virusu buvo apsikrėtę 24 šernai (22 nugaišę ir 2 sumedžioti).
Per 2016 metus Lietuvoje patvirtintos 303 vietos, kuriose AKM virusu buvo apsikrėtę 478 šernai (379 nugaišę ir 99 sumedžioti). Iš jų Anykščių rajone patvirtintos 91 AKM užkrėstos vietos, kuriose AKM virusu buvo apsikrėtę 133 šernai (112 nugaišę ir 21 sumedžiotas). Mūsų rajone užkrečiama liga nenustatyta tik Kurklių seniūnijoje.
Per 2016 metus Lietuvoje kiaulių laikymo vietose nustatyta 19 AKM židinių. Juose buvo laikomos 74 kiaulės. Iš jų Anykščių rajone nustatyti 5 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose. Juose buvo laikoma 11 kiaulių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Šernieną teko sudeginti

Alfreda Gudienė
2017-01-05
siaure.lt


Biržų girioje sumedžiotas šernas užsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru. Tai 2017 metais pirmasis Lietuvoje užfiksuotas šios pavojingos užkrečiamos ligos atvejis.

Skerdeną atvežė medžiotojas

Sumedžioto šerno mėsą tyrimui į Biržų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą atvežė Spalviškių medžioklės klubo narys. Šio klubo medžioklės plotuose gruodžio 28 dieną buvo nušautas antrametis apie 100 kilogramų sveriantis šernas. Jo skerdena buvo išsiųsta tyrimui į nacionalinę laboratoriją. Pasak Biržų VMVT viršininko Adolfo Rinkūno, pirmąją šių metų dieną gautas atsakymas, kad žvėris užsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru (toliau - AKM).

Antradienį šerno skerdena buvo sudeginta.

Tai 2017 metais pirmasis atvejis Lietuvoje, kai nustatytas AKM susirgimas. Praėjusiais 2016 metais Biržų rajone užfiksuoti 29 šios pavojingos ligos atvejai. Dešimčiai iš jų afrikinis kiaulių maras nustatytas sumedžiotiems šernams.
2016 metais Lietuvoje minėta liga buvo nustatyta 478 šernams, iš jų 379 sumedžiotiems, o 99 – rastiems negyviems.
Biržų VMVT viršininkas A. Rinkūnas sako, kad net ir užkrėstos mėsos suvalgę žmonės afrikiniu kiaulių maru neserga, tačiau gali išplatinti ligą. Anot A. Rinkūno, visi kiaulių augintojai privalo laikytis biosaugos reikalavimų, kad ligos virusas nepatektų į tvartus, kur laikomos kiaulės. Už tai atsakingi patys kiaulių augintojai.
VMVT vadovas primena, kad visi kiaulių laikytojai keturis kartus per metus (kiekvieno ketvirčio pirmą mėnesį) privalo iš naujo deklaruoti, kiek kiaulių yra jų tvartuose ar fermose.

Didžiausios kiaulių fermos rajone

Didžiausia kiaulių auginimo ferma Biržų rajone yra Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Leitiškių kaime. Uždaroji akcinė bendrovė „Biržų bekonas“ čia augina apie 19 tūkstančių kiaulių. Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Bliūdžiuose esančioje fermoje kriuksi apie 2 tūkstančius kiaulių, kurias augina broliai Žaldokai.
Lamokuose (Vabalninko seniūnija) per 100 kiaulių auginama Kęstučio Dževečkos ūkyje. Maždaug tokį pat skaičių knysliukių Suosto kaime augina Alma Bėliakienė.

Maro virusas plinta žaibiškai

Afrikinis kiaulių maras – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Ja serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Ligos virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat jį perneša Ornithodoros rūšies erkės. Afrikiniu kiaulių maru gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ir pan.
Ši liga per placentą perduodama vaisiui. Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Kiaulių savininkas gali sukelti infekciją šerdamas kiaules neapdorotomis maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų. Afrikinio kiaulių maro virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui.
„Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. Afrikinis kiaulių maras yra žmonėms nepavojinga liga – jie nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina gyventojus, jog Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti“, - praneša Biržų VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Diana Melaikienė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusių šernų banga

Jurgita Morkūnienė
2017-01-07
siaure.lt


Pirmosios Naujųjų metų dienos – itin darbingos Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojams.
Pirmosiomis sausio dienomis Biržų rajone nustatyti keturi šernų susirgimų afrikiniu kiaulių maru atvejai. Trys iš jų – Papilio seniūnijoje.
php1BbnB3.gif

Iš viso Biržų rajone įregistruoti 32 susirgimo afrikiniu kiaulių maru atvejai. Jais buvo užsikrėtę sumedžioti ir kritę šernai. Sausio 4 dieną medžiotojai rado dvi šerno gaišenas Papilio seniūnijos Kadarų miške. Vienas sirgęs šernas buvo iki 24 mėnesių amžiaus, kitas – senesnis.
Kadarų miškas pažymėtas įspėjamaisiais ženklais kaip užkrėsta afrikiniu kiaulių maru zona. Ją aktyviai turės stebėti Šilų medžiotojų būrelio nariai.
Šalia Kadarų miško yra tokio pat pavadinimo kaimas bei Satkūnai. Šiuose kaimuose esančius kiaulių laikytojus artimiausiu metu tikrins veterinarai.
Afrikinis kiaulių maras nustatytas ir Papilio seniūnijos Gikonių kaimo miške sumedžiotai šerno patelei. Jos amžius siekė iki 12 mėnesių.
Pirmasis afrikinio kiaulių maro atvejis rajone šiais metais nustatytas Parovėjos seniūnijos Spalviškių kaime.
Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytoja inspektorė Diana Melaikienė primena kiaulių laikytojams, kad grėsmė didėja, jie privalo laikytis biosaugos reikalavimų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Nušovė įtartinai besielgusią lapę

Jurgita Morkūnienė
2017-01-07
siaure.lt


Ketvirtadienį į Biržų kaimo vienkiemyje gyvenančio Algio Juktonio kiemą atklydo įtartinai atrodanti lapė. Laukinis gyvūnas atrodė negražiai, buvo sulysęs, kailis pašiurpęs. Lapė lindo prie kieme esančio šuns, o pavaikyta tolyn nesitraukė.

Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai kreipėsi į Kirdonių medžiotojų būrelį. Nuvykę į nurodytą vietą medžiotojai rado keistai besielgiančią lapę ir ją nušovė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai paėmė lapės mėginius ir išvežė į laboratoriją ištirti, ar ji nesirgo pasiutlige.
„Kad lapė buvo ligota, tai faktas. Bet ar sirgo pasiutlige, dar nežinia. Lietuvoje jau ketverius metus nebuvo užfiksuota šios ligos“, - sakė lapę tirti išvežę veterinarai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Pasiutligė traukiasi iš Lietuvos

vmvt.lt
2017 m. sausio 12 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad pavojingos žmonėms ir gyvūnams užkrečiamosios ligos – pasiutligės situacija Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį ženkliai pagerėjo. Praėjusiais 2016 metais mūsų šalyje nebuvo nustatytas nė vienas šios ligos atvejis.

VMVT nuolat vykdo pasiutligės stebėsenos programą. Pagal šią programą pernai buvo ištirta 916 gyvūnų mėginių (29 šunų, 32 kačių, 469 lapių ir 340 usūrinių šunų), ligos užkrato nustatyta nebuvo. Nuo 2006 metų VMVT kasmet vykdo laukinių gyvūnų oralinę vakcinaciją – du kartus metuose – pavasarį ir rudenį iš lėktuvų mėtomi jaukai su vakcina visoje Lietuvos teritorijoje.

„Įgyvendinus efektyvias kovos su šia liga priemones, pavyko sumažinti užsikrėtusių pasiutligės virusu laukinių ir naminių gyvūnų skaičių: 2007 m. patvirtinti 432, 2008 m. – 69, 2009 m. – 63, 2010 m. – 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5 atvejai, 2013 m. pasiutligė nustatyta tik 1 šuniui (Varėnos rajone, Baltarusijos pasienyje), 2014 – 0, 2015 m. – 2 (lapei ir usūriniam šuniui Ignalinos rajone, 350 m iki sienos su Baltarusija), 2016 m. – 0“, – komentavo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėja Kristina Stakytė.

K.Stakytės teigimu, nepaisant to, kad pasiutligės atvejų pernai nebuvo nustatyta, reikėtų vengti tiesioginių kontaktų su nepažįstamais, benamiais ar laukiniais gyvūnais. Vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia pavojinga liga – naminių ir laukinių gyvūnų vakcinacija. Skyriaus vedėja primena, kad visi gyvūnų augintinių (šunų ir kačių bei šeškų) šeimininkai savo augintinius privalo vakcinuoti nuo pasiutligės ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina – pagal vakcinos gamintojo instrukcijas. Vakcinaciją atlikęs veterinarijos gydytojas vakcinavimo datą ir galiojimo laiką turi įrašyti į skiepų pažymėjimus arba gyvūnų augintinių pasus.

Pagal nuo 1964 m. turimus statistikos duomenis, mūsų šalyje mirė 11 žmonių, kuriems buvo diagnozuota pasiutligė. Paskutinis mirties atvejis užregistruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.

Laukinių gyvūnų vakcinacija vykdoma ir kaimyninėse šalyse. Latvijoje 2016 metais pasiutligės atvejų nebuvo nustatyta, bet Lenkijoje buvo užregistruota 16 užsikrėtusių gyvūnų. Kaimyninė Baltarusija informacijos apie pasiutligės situaciją neteikia.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Praėjusią savaitę – 18 AKM užsikrėtusių šernų

vmvt.lt
2017 m. sausio 23 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad praėjusią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 4 sumedžiotiems šernams bei 14 šernų gaišenų.

Du šernai buvo sumedžioti Nemunėlio Radviliškio (Biržų r.), vienas – Širvenos (Biržų r.) ir vienas – Upninkų (Jonavos r.) seniūnijų miškuose. 7 gaišenos rastos Širvenos (Biržų r.), 3 – Troškūnų (Anykščių r.) ir 4 – Miežiškių (Panevėžio r.) seniūnijų teritorijose.

„AKM situacija ir toliau išlieka grėsminga, kadangi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse vos ne kasdien nustatomi nauji maro atvejai laukinėje faunoje. Ši liga nesitraukia ir, artėjant pavasariui, padidėja rizika jai išplisti kiaulių laikymo vietose. Todėl įspėjame kiaulių laikytojus, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba netoleruos biologinio saugumo reikalavimų nepaisymo, bus taikomos itin griežtos priemonės. Ūkininkai, neįgyvendinę šių reikalavimų, bus skatinami atsisakyti kiaulininkystės. Tokiomis priemonėmis siekiama išvengti didelių buferinių zonų nustatymo, kuomet papuolus į zonos teritoriją, visuose nekomerciniuose kiaulių ūkiuose privaloma paskersti laikomas kiaules. Taip pat siekiama išvengti protrūkių ir naujų III zonų steigimo, kas atneša didelius ekonominius nuostolius visam kiaulininkystės sektoriui. Šiais metais visos nekomercinės kiaulių laikymo vietos bus tikrinamos itin griežtai dėl biologinio saugumo priemonių įgyvendinimo“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Nuo šių metų pradžios AKM Lietuvoje nustatytas 26 vietose 50 šernų (10 sumedžiotų ir 40 nugaišusių).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

Post by medziotojas »

Pirmas šiais metais kiaulių AKM atvejis Biržų rajono ūkyje

vmvt.lt
2017 m. vasario 3 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) pirmą kartą šiais metais nustatytas neverslinėje kiaulių laikymo vietoje, o laukinėje faunoje AKM patvirtintas 41 šernų gaišenai ir 1 sumedžiotam šernui.

Vabalninko seniūnijos (Biržų r.) apylinkėse esančiame ūkyje nugaišo viena iš trijų laikomų kiaulių. Ūkininkas apie tai pranešė privačiam veterinarijos gydytojui, kuris apie faktą informavo Biržų valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (Biržų VMVT). Biržų VMVT inspektoriai nugaišusios kiaulės mėginius pristatė į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ištirti laboratorijoje. Tyrimas patvirtino diagnozę – kiaulė nugaišo nuo AKM. Likusios dvi kiaulės buvo nedelsiant nugaišintos, ūkyje atlikta dezinfekcija.

„Pradėjus epizootinį tyrimą, nustatyta, kad kiaulių laikytojas lankėsi seniūnijų teritorijose, kuriose AKM atvejai buvo užregistruoti laukinėje faunoje. Darytina prielaida, kad virusas į ūkį galėjo patekti dėl biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymo. VMVT inspektoriai nuolat tikrina, kaip įgyvendinami šie reikalavimų neversliniuose kiaulių ūkiuose, tačiau po šio protrūkio tikrinimai bus intensyvesni ir dar griežtesni. Nustačius neatitikimus, kiaulių laikytojai pirmą kartą įspėjami ir nurodoma pašalinti trūkumus per 2 savaites. Jeigu per nurodytą laikotarpį jie nepašalinami, taikomos administracinės nuobaudos – bauda arba nurodoma paskersti gyvūnus bei padengti laboratorinių tyrimų išlaidas, o to neįvykdžius, gyvūnai konfiskuojami“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Š. m. sausio 27 – vasario 3 d. AKM užsikrėtusių šernų gaišenos rastos: 38 – Troškūnų, po 1 – Kavarsko (Anykščių r.), Gerviškių (Šalčininkų r.) ir Žeimių (Jonavos r.) seniūnijų apylinkėse, 1 šernas sumedžiotas Vandžiogalos (Kauno r.) seniūnijos medžioklės plotuose.

Nuo metų pradžios AKM patvirtintas 47 vietose 99 šernams (14 sumedžiotų ir 85 nugaišusiems).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply