Gyvūnų ir paukščių ligos.

[medziotojas]

Šernai baigia gaišti. Leis vėl laikyti kiaules.

anyksta.lt
2017-11-10


Šią savaitę Anykščių rajone rastas net 21 nugaišęs šernas. Didžioji gaišenų dalis - šalia Kurklių ir Kavarsko seniūnijų ribos. Iš viso šiais metais rajone rasta 414 šernų gaišenų - didžioji dalis šernų krito nuo Afrikinio kiaulių maro.
Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - Anykščių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Dainius Žiogelis mano, kad baigiant gaišti rajono šernams, nyksta Afrikinio kiaulių maro pavojus.
Todėl labai realu, jog po Naujųjų metų rajono ūkininkams vėl bus leidžiama auginti kiaules.

[medziotojas]

Į duris beldžiasi kiaulių maras


2017 m. lapkričio 10 d.
Janina ŠAPARNIENĖ
skrastas.lt

Ne­se­niai ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tai pa­tvir­ti­no, kad Guos­ta­ga­lio se­niū­ni­jos Lau­me­nio miš­ke su­me­džio­tas šer­nas bu­vo už­si­krė­tęs af­ri­ki­niu kiau­lių ma­ru. Tai jau ant­ras at­ve­jis ra­jo­ne. Spa­lį šia li­ga už­si­krė­tęs šer­nas bu­vo nu­šau­tas ir Klo­vai­nių se­niū­ni­jo­je.

Su­si­rū­pin­ta, kai ma­ras – kai­my­nys­tė­je

Me­džio­to­jų bū­re­lio na­riai bu­vo įpa­rei­go­ti su­nai­kin­ti in­fe­kuo­to šer­no mė­są.

Me­džio­to­jai jau ku­rį lai­ką ma­ži­na šer­nų po­pu­lia­ci­ją ra­jo­ne, siek­da­mi pro­fi­lak­tiš­kai stab­dy­ti af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro (AKM) pli­ti­mą. Po sa­vait­ga­lio me­džiok­lės iš­tir­ti iš­vež­ti ke­lio­li­kos su­me­džio­tų šer­nų krau­jo ir or­ga­nų mė­gi­niai.

Pak­ruo­jo mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kė Va­len­ti­na Sve­čiu­lie­nė sa­kė, jog AKM ap­sup­ty­je at­si­dū­ru­sia­me Pak­ruo­jo ra­jo­ne II ri­zi­kos zo­no­mis jau pa­skelb­tos ke­tu­rios se­niū­ni­jos – Klo­vai­nių, Guos­ta­ga­lio, Žei­me­lio ir Ro­za­li­mo.

„II ri­zi­kos zo­no­je re­ko­men­duo­ja­ma at­si­sa­ky­ti kiau­li­nin­kys­tės. Šio­je zo­no­je at­si­dū­ru­sio­se se­niū­ni­jo­se kiau­lės au­gi­na­mos smul­kiuo­se ūkiuo­se. Pra­ne­ši­mų, kad at­si­sa­ko­ma jas au­gin­ti, iš lai­ky­to­jų pa­teik­ta ne­bu­vo“, – in­for­ma­vo vir­ši­nin­kė.

Pa­sak V. Sve­čiu­lie­nės, prieš ku­rį lai­ką pa­tik­ri­nus ri­zi­kos zo­no­je esan­čius smul­kius kiau­lių lai­ky­to­jus, pa­si­ges­ta tvar­tų bio­lo­gi­nės ap­sau­gos. To­dėl se­niū­ni­jo­se or­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mai su gy­ven­to­jais, ku­rių me­tų ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tai pa­ta­ri­nė­jo, kaip sau­go­tis, kad kiau­lių ma­ro už­kra­tas ne­pa­tek­tų į ūkius.

„Ne­si­ti­kė­jo­me, kad gy­ven­to­jai bus to­kie suin­te­re­suo­ti ir ak­ty­vūs. Su­lau­kė­me daug da­ly­vių, at­sa­ki­nė­jo­me į klau­si­mus. Rea­li už­kra­to grės­mė ta­po pa­ska­ta kiau­lių lai­ky­to­jams su­si­rū­pin­ti sau­gu­mu“, – sa­kė V. Sve­čiu­lie­nė.

Kol ne­bu­vo nu­sta­ty­tas AKM ra­jo­ne su­me­džio­tiems šer­nams, į že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos re­ko­men­da­ci­jas žmo­nės rea­guo­da­vo žy­miai van­giau. Kaip ir į pa­ža­dą, kad dėl ma­ro grės­mės iki rug­sė­jo 30 pa­sker­dus dar neu­žau­gin­tas kiau­les, au­gin­to­jams bus iš­mo­kė­tos kom­pen­sa­ci­jos.

Grės­mė ma­ži­na kiau­lių ban­dą

Vir­ši­nin­kės ži­nio­mis, šias kom­pen­sa­ci­jas ra­jo­ne tė­ra ga­vę du kiau­lių lai­ky­to­jai. Ki­ti ne­sku­bė­jo, kol ne­pask­li­do ži­nios apie ma­ro pli­ti­mą tarp šer­nų. Tuo­met su­si­rū­pin­ta ir dėl kom­pen­sa­ci­jų.

„Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja krei­pė­si į Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ją, pra­šy­da­ma pra­tęs­ti kom­pen­sa­ci­jų už anks­ty­vą kiau­lių sker­di­mą ter­mi­ną. Ta­čiau su­lau­kė­me at­sa­ky­mo, kad ter­mi­no pra­tęs­ti ga­li­my­bių nė­ra. Tad gy­ven­to­jams be­li­ko vie­nas bū­das su­ma­žin­ti gre­sian­čius nuo­sto­lius – pjau­ti kiau­les, kol ūkių dar ne­pa­sie­kė už­kra­tas“, – in­for­ma­vo V. Sve­čiu­lie­nė.

Vir­ši­nin­kė pa­ste­bė­jo, jog ri­zi­kos zo­no­je esan­čio­se se­niū­ni­jo­se kiau­lių sker­di­mas pa­sta­ruo­ju lai­ku suak­ty­vė­jo – išau­gin­ti iki no­ri­mo svo­rio gy­vu­liai pjau­na­mi, ne­lau­kiant tra­di­ci­nio prieš­ka­lė­di­nio sker­di­mo se­zo­no. Vien per spa­lį ke­tu­rio­se se­niū­ni­jo­se sa­vo reik­mėms bu­vo pa­skers­ta trys de­šim­tys kiau­lių. Vi­sų paim­ti ir iš­tir­ti mė­gi­niai. AKM kiau­lių lai­ky­mo vie­to­se ne­nus­ta­ty­ta.

Ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tai pa­sku­ti­niu me­tu pa­ste­bė­jo, kad iš­ki­lus rea­liai AKM grės­mei, prie tvar­tų at­si­ra­do (kur anks­čiau ne­bu­vo) de­zin­fek­ci­niai ki­li­mė­liai, gy­vu­lių au­gin­to­jai pa­si­rū­pi­no de­zin­fek­ci­nė­mis me­džia­go­mis bei per­si­ren­gi­mo pa­tal­po­mis.

***

Ri­zi­kos zo­no­se at­si­dū­ru­siems kiau­lių au­gin­to­jams pri­me­na­ma, kad pri­va­lu jas dek­la­ruo­ti sau­sio, ba­lan­džio, kie­pos ir spa­lio mė­ne­siais; bū­ti­na lai­ky­tis griež­tų bio­sau­gos rei­ka­la­vi­mų; ves­ti tiks­lią kiau­lių ap­skai­tą – per 7 die­nas pa­žy­mė­ti gy­vu­lių at­ve­ži­mą, iš­ve­ži­mą ir sker­di­mą; kiau­les par­duo­ti ga­li­ma tik zo­nos ri­bo­se – ke­tu­rio­se se­niū­ni­jo­se; drau­džia­ma pirk­ti kiau­les iš III ri­zi­kos zo­nos; iš ūkio į ūkį kiau­les ga­li­ma vež­ti tik su važ­ta­raš­čiais ir ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jo iš­duo­tais pa­žy­mė­ji­mais (tarp ban­dų – tik su ban­dos įsa­gais); kiau­lę pa­sker­dus ar jai kri­tus, ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas tu­ri pri­va­lo­mai paim­ti mė­gi­nius ty­ri­mui.

Prieš per­kant par­še­lius, re­ko­me­duo­ja,a pa­si­tar­ti su ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­ju.

[Zaibas]

Na mes jau ir Jurbarke turim AKM, diems sumedžiotiems nustatytas AKM. 5 metų kuiliui ir 1 metų kiaulaitei

[andrysa]

Na mes jau ir Jurbarke turim AKM, diems sumedžiotiems nustatytas AKM. 5 metų kuiliui ir 1 metų kiaulaitei

Kur tiksliau?

[Zaibas]

http://www.maps.lt/map/?lang=lt#obj=440 ... tops,zebra

[andrysa]

Jau visai netoli mūsų

[medziotojas]

Per savaitę rasta daugiau kaip 150 šernų gaišenų

vmvt.lt
2017 m. lapkričio 17 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šių metų lapkričio 10 – 16 d. Lietuvos laukinėje faunoje rastos 162 šernų gaišenos ir sumedžiota 20 šernų (iš viso 182), kurių mėginius ištyrus laboratorijoje, nustatyta afrikinio kiaulių maro (AKM) diagnozė.

Šernai rasti ir sumedžioti:

Anykščių r. sav. Kavarsko, Kurklių, Skiemonių sen. – 24 gaišenos ir 2 sumedžioti,

Biržų r. sav. Parovėjos sen. – 1 gaišena,

Jonavos r. sav. Žeimių sen. – 1 sumedžiotas,

Jurbarko r. sav. Šimkaičių, Raudonės sen. – 1 gaišena ir 3 sumedžioti,

Kėdainių r. sav. Vilainių, Pernaravos, Krakių, Josvainių sen. – 15 gaišenų ir 2 sumedžioti,

Lazdijų r. sav. Seirijų sen. – 1 sumedžiotas,

Molėtų r. sav. Balninkų sen. – 12 gaišenų,

Panevėžio r. sav. Naujamiesčio, Upytės, Krekenavos, Ramygalos sen. – 13 gaišenų ir 9 sumedžioti, Pasvalio r. sav. Pušaloto, Joniškėlio apyl. sen. – 3 gaišenos,

Širvintų r. sav. Širvintų, Žibalų sen. – 41 gaišena,

Ukmergės r. sav. Taujėnų, Šešuolių, Pivonijos, Želvos, Lyduokių sen. – 40 gaišenų,

Varėnos r. sav. Merkinės – 4 gaišenos,

Zarasų r. sav. Imbrado, Zarasų, Suvieko sen. – 8 gaišenos ir 2 sumedžioti.

2017 m. laukinėje faunoje AKM patvirtintas 930 vietų 1 630 šernų (184 sumedžiotiems ir 1 446 nugaišusiems).

[medziotojas]

Varėnos raj. vėl rado krūvą šernų

[medziotojas]

Šią savaitę AKM nustatytas daugiau kaip 100 šernų


vmvt.lt
2017 m. lapkričio 24 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) diagnozuotas naujoje teritorijoje – Keturvalakių seniūnijai (Vilkaviškio rajono sav.) priklausančiuose medžioklės plotuose sumedžiotas 1 AKM užsikrėtęs šernas. Tai jau 28 Lietuvos savivaldybė iš 60, kurioje užregistruotas AKM.

Šią savaitę AKM Lietuvoje nustatytas 68 vietose 127 šernams (20 sumedžiotų ir 107 gaišenoms).

Viso nuo šių metų pradžios AKM nustatytas 998 vietose 1 759 šernams (204 sumedžiotiems ir 1 555 gaišenoms).

Šią savaitę (lapkričio 22–23 d.) Kaune vyko dviejų dienų tarptautiniai mokymai „AKM apsaugos ir prevencijos priemonės laukinėje faunoje bei kiaulių laikymo vietose“, kurių metu buvo dalinamasi kovos su AKM patirtimi. Dalyviai turėjo galimybę stebėti kaip atrenkami sumedžiotų šernų mėginiai tyrimams, kokios biologinio saugumo priemonės taikomos medžioklės aikštelėse.

[medziotojas]

Dzūkijoje atėjo 3 AKMo banga ir juda link Valkininkų

[medzioklis]

Gal reikia geros ziemos su 26laipsniu salcio , gal AKMo bacilu daug zutu.

[medziotojas]

Baigėsi išmokų už sumedžiotas šernų pateles terminas


vmvt.lt
2017 m. gruodžio 18 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad baigėsi prašymų gauti išmokas už sumedžiotas šernų pateles terminas. Siekiant paskatinti medžiotojus aktyviau reguliuoti šernų populiaciją, nuo šių metų spalio 1 d. iki gruodžio 18 d. buvo iki 300 eurų padidintos išmokos už sumedžiotą vyresnę kaip 24 mėn. šerno patelę, tačiau nebemokama už jaunesnes kaip 2 metų pateles.

Medžiotojai VMVT teritoriniams padaliniams dar gali teikti prašymus gauti išmokas už šernų pateles, sumedžiotas iki š.m. gruodžio 17 d. (imtinai).

Europos Sąjungos kovos su afrikiniu kiaulių maru (AKM) strategijoje numatyta, kad siekiant sureguliuoti šernų populiaciją, turi būti medžiojamos suaugusios šernų patelės. Tai viena iš pagrindinių priemonių, siekiant pristabdyti AKM plitimą.

Ši užkrečiamoji liga paplitusi 31 Lietuvos savivaldybėje. Šiais metais AKM laukinėje faunoje nustatytas 1 242 vietose 2 245 šernams (282 sumedžiotiems ir 1 963 nugaišusiems).

„Preliminariais duomenimis, šiais metais sumedžiotas panašus kiekis sumedžiotų vyresnio amžiaus šernų patelių kaip ir praėjusių metų medžioklės sezono metu. Tai rodo, jog padidintos išmokos nedavė laukto efekto, todėl bus svarstomos papildomos šernų populiacijos reguliavimo priemonės“, – teigė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

[medziotojas]

Afrikinis kiaulių maras atkeliavo ir į Elektrėnų apylinkes

Gruodžio pradžioje Vilniaus aplinkosaugininkai gavo žinią iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kad š. m. gruodžio 7 d. Sukros miške, Kazokiškių sen., Elektrėnų sav., sumedžiotai šerno patelei nustatytas afrikinis kiaulių maras. Elektrėnų apylinkės iki šiol buvo bene vienintelė vieta visame Vilniaus regione, kurioje nebuvo nei vieno afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusio šerno.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūra kartu su Elektrėnų valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba parengė planą priemonių, kurias taikant iki 2018 m. pabaigos šiose apylinkėse turėtų būti sumažinta šernų populiacija ir taip suvaldytas maro plitimas.

Viena iš pirmųjų plano priemonių – Elektrėnų rajone ir aplink esančių medžiotojų būrelių nariams paaiškinti šios pavojingos ligos pasekmes ir siekti, kad bent pusė sumedžiotų šernų būtų patelės. Aplinkosaugininkai taip pat planuoja sustiprinti kontrolę žvėrių viliojimo ir jaukinimo vietose bei kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnais tikrinti medžiotojų būrelių plotų vienetus, kad sumedžiotų gyvūnų skrodimo ir apdorojimo atliekos, gyvūnų kūnai būtų metami tik į pirminio žvėrių dorojimo aikštelių žvėrienos atliekų duobes ir būtų laikomasi Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų.

Aplinkosaugininkai primena, kad medžioklės plotų naudotojams vietovėse, kur užfiksuotas afrikinis kiaulių maras, toje pačioje medžioklės plotų vieneto dalyje (tame pačiame miško kvartale) medžiojamuosius gyvūnus draudžiama medžioti su varovais ar šunimis dažniau kaip vieną kartą per mėnesį.


2017-12-19

[medziotojas]

Rinkoje platinamus AKM ir trichineliozės testus ir jų rezultatus reikėtų vertinti atsargiai


vmvt.lt
2017 m. gruodžio 28 d.


Sumedžiojus šerną, jo patelę ar prieauglį, mėginius dėl trichineliozės ir afrikinio kiaulių maro (AKM) būtina ištirti akredituotoje laboratorijoje. Tai atlikti gali tik patyrę specialistai, o sumedžiotą laimikį galima pasidalinti tik sulaukus oficialių tyrimų rezultatų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gauna paklausimų dėl Lietuvoje platinamų testų „ASF LTflow AB“ ir „Trichinella LTflow“ tinkamumo naudoti gyvūnų užkrečiamosioms ligoms (AKM ir trichineliozei) nustatyti. Specialistai pataria medžiotojams ir veterinarijos gydytojams atsargiai vertinti šių testų rezultatus, kadangi jie negali būti laikomi oficialiais.

teestas.jpg (11.28 KiB) Viewed 840 times

Specialistų nuomone, vis populiarėjančius diagnostinius AKM ir trichineliozės testus reikėtų vertinti atsargiai. Juolab, kad šie testai neatleidžia nuo atsakomybės pateikti mėginius oficialiai ištirti laboratorijoje.

VMVT duomenimis, nurodytiems testams nėra išduoti Europos Sąjungos (ES) referentinių laboratorijų kontrolės sertifikatai, o tyrimo metodai nėra aprobuoti kaip tinkami AKM ir trichineliozei tirti.

AKM tyrimo metodus reglamentuoja VMVT direktoriaus 2003 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. B1-892 patvirtinti Afrikinio kiaulių maro kontrolės reikalavimai. Trichineliozės tyrimus reglamentuoja VMVT direktoriaus 2006 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. B1-712 „Dėl reikalavimų mėsoje nustačius trichinelių, patvirtinimo“. Tyrimai atliekami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje.

[medziotojas]