Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Sau-05 19:40

Per praėjusius metus nustatyta keturis kartus daugiau AKM užsikrėtusių šernų

vmvt.lt
2018 m. sausio 4 d.


Afrikinio kiaulių maro (AKM) situacija šalyje ir visame regione išlieka grėsminga. Praėjusiais 2017 m., palyginti su 2016 m., ligos atvejų skaičius Lietuvos ūkiuose padvigubėjo, o laukinėje faunoje – išaugo daugiau kaip keturis kartus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pernai AKM Lietuvoje buvo nustatytas 32 rajonų savivaldybių teritorijose. Ligos protrūkiai buvo užregistruoti 30 kiaulių laikymo vietų ir 1 328 atvejai – laukinėje faunoje. Liga diagnozuota 2 456 šernams (310 sumedžiotų ir 2 146 nugaišusiems).

AKM plinta ne tik Lietuvoje, liga tapo viso regiono problema. Pavyzdžiui, 2017 metų viduryje Čekija informavo apie pirmąjį AKM atvejį laukinėje faunoje, iki metų pabaigos šioje šalyje nustatyti jau 202 maru užsikrėtę šernai. Pernai AKM atvejai laukinėje faunoje kaimyninėse valstybėse užregistruoti: Latvijoje – 947 vietose 1 431 šernui, Estijoje – 637 vietose 865 šernams, Lenkijoje – 740 vietų 1 090 šernų.

„Nepaisant to, kad įgyvendinamos įvairios šios gyvūnų užkrečiamosios ligos stebėsenos ir prevencijos priemonės, AKM situacija kelia nerimą, nes lyginant su 2016 m., ligos atvejų laukinėje faunoje skaičius padidėjo daugiau kaip keturis kartus (2016 m. buvo 303 vietos, o 2017 m. – 1 328). Liga pateko į naujas teritorijas, kuriose gausi šernų populiacija, tad virusui plisti buvo labai palanki terpė. Metų pabaigoje AKM pasiekė Mažeikių apylinkes. Atlikus tyrimą, darytina prielaida, jog liga į šį rajoną pateko iš Latvijos, kadangi nugaišę šernai buvo rasti 7,5 km atstumu nuo AKM protrūkių vietų, nustatytų kaimyninėje valstybėje. Šios savaitės pradžioje AKM pirmą kartą diagnozuotas ir nugaišusiam šernui, rastam Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje. Įvertinus informaciją, gaunamą iš Latvijos kolegų, manau, kad artimiausiu metu virusas laukinėje faunoje gali būti diagnozuotas ir Joniškio rajone“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Įvertinus ligos situaciją ne tik mūsų šalyje, bet ir visame regione, 2018 m. toliau bus vykdoma AKM stebėsena ir taikomos efektyvios kontrolės priemonės. Direktoriaus teigimu, VMVT inspektorių vykdomų patikrų metu dar daugiau dėmesio bus skiriama biologinio saugumo priemonėms medžioklės metu ir tvarkant šernų gaišenas užtikrinti, nes nesilaikant šių priemonių galimybė išplatinti AKM virusą yra labai didelė.

Jau kelis metus vykdoma priemonė, kuomet mokama po 30 eurų už pranešimus apie rastas šernų gaišenas bei 20–30 eurų medžioklės plotų naudotojams – už rastų šernų gaišenų sunaikinimą, pasiteisino, tad numatoma ją vykdyti ir toliau. Medžiotojams taip pat numatytos 100 eurų kompensacijos už sumedžioto AKM užsikrėtusio šerno sunaikinimą. Be to, svarstoma dėl 100 eurų išmokų už sumedžiotas vyresnes kaip 24 mėn. šernų pateles pratęsimo.

Pasak D. Remeikos, pagrindiniu prioritetu išliks biologinio saugumo priemonių įdiegimo kontrolė kiaulių laikymo vietose – laikytojai bus ne tik tikrinami, bet ir mokomi, konsultuojami, kaip sumažinti riziką kiaulėms užsikrėsti AKM. Negalintiems įgyvendinti biologinio saugumo priemonių, bus siūloma gauti kompensacijas už ankstyvą kiaulių išskerdimą. Kokios Lietuvos vietovės šiemet bus dažniau tikrinamos VMVT pareigūnų, priklausys nuo AKM atvejų laukinėje faunoje.

VMVT primena, kad biologinio saugumo reikalavimai kiaulių laikymo vietose turi būti taikomi visoje Lietuvos teritorijoje, nes AKM plinta ne vien per šernus, virusą didesniais atstumais gali pernešti žmonės.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Sau-05 19:41

AKM situacija per pastarąsias savaites

vmvt.lt
2018 m. sausio 5 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo Lenkijos kompetentingos institucijos pranešimą apie pirmuosius du šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) židinius kiaulių laikymo vietose Sedleco apylinkėse. Vienoje jų buvo laikomos 82, kitoje 69 kiaulės. Lenkijos atsakinga institucija informavo, kad aplink ligos židinius nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, o visos laikytos kiaulės bus nugaišintos.

Lietuvoje per paskutines dvi 2017 m. savaites (gruodžio 18–31 d.) rasta 181 šernų gaišena ir sumedžioti 27 šernai, kurių mėginius ištyrus laboratorijoje, nustatyta AKM diagnozė.

AKM užsikrėtę šernai rasti ir sumedžioti:

Alytaus r. sav. Miroslavo, Pivašiūnų sen. – 2 gaišenos ir 1 sumedžiotas,

Anykščių r. sav. Anykščių, Kavarsko, Kurklių, Skiemonių sen. – 24 gaišenos,

Biržų r. sav. Pačeriaukštės sen. – 1 sumedžiotas,

Elektrėnų r. sav. Kietaviškių sen. – 15 gaišenų,

Ignalinos r. sav. Rimšės sen. – 1 sumedžiotas,

Kaišiadorių r. sav. Žiežmarių apylinkės sen. – 4 gaišenos,

Kauno r. sav. Babtų sen. – 1 sumedžiotas,

Kėdainių r. sav. Dotnuvos, Krakių sen. – 6 gaišenos ir 1 sumedžiotas,

Kupiškio r. sav. Kupiškio sen. – 1 gaišena,

Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. – 1 sumedžiotas,

Mažeikių r. sav. Laižuvos sen. – 11 gaišenų,

Molėtų r. sav. Alantos, Videniškių sen. – 4 gaišenos ir 2 sumedžioti,

Pakruojo r. sav. Klovainių, Linkuvos sen. – 1 gaišena ir 3 sumedžioti,

Panevėžio r. sav. Krekenavos, Naujamiesčio, Ramygalos, Smilgių, Upytės sen. – 21 gaišena ir 5 sumedžioti,

Pasvalio r. sav. Joniškėlio, Namišių sen. – 4 gaišenos,

Radviliškio r. sav. Sidabravo, Skėmių sen. – 2 sumedžiotiems,

Raseinių r. sav. Girkalnio sen. – 3 gaišenoms,

Širvintų r. sav. Jauniūnų, Kernavės, Musninkų, Širvintų, Zibalų sen. – 62 gaišenos ir 2 sumedžioti,

Ukmergės r. sav. Deltuvos, Pivonijos, Šešuolių, Taujėnų, Želvos sen. – 14 gaišenų,

Utenos r. sav. Leliūnų sen. – 4 gaišenos,

Varėnos r. sav. Jakėnų, Merkinės, Varėnos sen. – 1 gaišena ir 2 sumedžioti,

Zarasų r. sav. Dusetų, Suvieko, Turmanto, Zarasų sen. – 4 gaišenos ir 5 sumedžioti.

Apie nustatytus AKM atvejus VMVT informavo Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas, Pasaulinę gyvūnų sveikatos organizaciją.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1229
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Sau-08 07:38

Stipriai uzderejo...

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Sau-08 21:46

Šernų medžiotojų sąskaitose – tušti pažadai

Milda JONKIENĖ
ŪP korespondentė



Praėjusiais metais Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų laukinėje faunoje užfiksuota daugiau kaip tūkstantyje vietų. Maro užkratas nustatytas 2 245 šernams, iš jų 282 buvo sumedžioti, o 1 963 rasti nugaišę. Siekiant mažinti AKM plitimą, pernai spalio mėnesį buvo gerokai padidintos išmokos už sumedžiotas suaugusių šernų pateles, be to, numatytos išmokos ne tik už rastas šernų gaišenas, bet ir jų tvarkymą. Žadamos sumos buvo nemenkos, tačiau kai kurie medžiotojai tikina, kad jų sąskaitos taip ir liko tuščios – nei už sumedžiotas šernų pateles, nei už rastas bei sutvarkytas gaišenas atlygio nesulaukta.

Strategija prasilenkė su realybe?

Europos Komisija yra patvirtinusi AKM strategiją rytinei Europos Sąjungos (ES) daliai. Siekiant sumažinti AKM viruso išplitimo mastą Lietuvoje bei įgyvendinti šią ES strategiją, taikomą valstybėse, kuriose nustatytas AKM, praėjusiais metais buvo keičiama išmokų mokėjimo už šernų gaišenas ir sumedžiotas šernų pateles tvarka.
Medžiotojams už sumedžiotą 12–24 mėn. šerno patelę anksčiau buvo mokama 50 eurų, o už vyresnę kaip 24 mėn. – 100 eurų. ES AKM strategijoje numatyta, kad siekiant sureguliuoti šernų populiaciją, turi būti sumedžiojama kuo daugiau suaugusių šernų patelių.
Nuo 2017 m. spalio 1 d. iki gruodžio 18 d. už sumedžiotą vyresnę nei 24 mėn. amžiaus patelę išmoka buvo padidinta iki 300 eurų, tačiau už jaunesnes nei 2 metų pateles išmokos panaikintos. Taip pat keitėsi ir išmokų tvarka už šernų gaišenas. Iki šiol 30 eurų išmoka už kiekvieną rastą šerno gaišeną buvo mokama asmenims, pranešusiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniams padaliniams apie tikslią gaišenos radimo vietą, tačiau už gaišenų tvarkymą jokių išmokų nebuvo numatyta ir medžiotojai jas tvarkė savo sąskaita.
Stengiantis kiek įmanoma mažinti viruso plitimą aplinkoje, pagal kitą ES AKM strategijoje numatytą priemonę – surasti ir saugiai sunaikinti gaišenas, nuo spalio 1 d. buvo numatytos mokėti ne tik 30 eurų dydžio išmokos už surastas šernų gaišenas, bet ir 20 eurų išmokos medžiotojams už gaišenų sutvarkymą. Jeigu apie rastą šerno gaišeną praneša pats medžioklės ploto naudotojas, už jos sutvarkymą mokama 30 eurų, tad medžiotojai už pranešimą ir sutvarkymą turėjo galimybę gauti 60 eurų.
VMVT duomenimis, Lietuvoje už praėjusiais metais sumedžiotas šernų pateles išmokos siekė daugiau kaip 373 250 eurų, o už gaišenas išmokėta 84 070 eurų. Tačiau medžiotojai tikina, kad ne visos priklausančios išmokos juos pasiekė. Kai kuriais atvejais kilo rimtų abejonių jų paskirstymo skaidrumu.

Praktika nesutapo su teorija

Į „Ūkininko patarėją“ kreipėsi Vilkaviškio krašto medžiotojai, kurie tikino, jog jiems sukėlė abejonių VMVT pateiktos išvados dėl sumedžiotos šernės amžiaus.
„Gruodžio mėnesį mūsų būrelio medžiotojai sumedžiojo didžiulę šernę, kurią trys vyrai vos įkėlė į priekabą. Ji buvo tikrai vyresnė nei dvejų metų. Turime didelę medžiojimo praktiką ir suprantame, kokio amžiaus žvėris. Tačiau nusiuntę į VMVT reikiamus mėginius – atitinkamus gyvūno organus ir dalis, gavome atsakymą, kad šernė neva buvo jaunesnė nei dvejų metų, tad išmoka už ją nepriklauso. Pasidomėję, ar kitiems Lietuvos medžiotojams nepasitaikė panašių atvejų, paaiškėjo, kad ne vieni susidūrė su tokia neteisybe. Negavo išmokų nei už sumedžiotas šernų pateles, nei už rastas bei sutvarkytas gaišenas. Taigi, kilo abejonių, kur ir kam atitenka numatytų išmokų pinigai, ar išties jais nepiktnaudžiaujama, o gal taip mėginama sutaupyti. Medžiotojams pateikus tyrimui atitinkamus gyvūno organus ir žandikaulį, jiems patiems nelieka nieko, kas vėliau galėtų padėti užginčyti VMVT išvadas, tad manipuliuoti išvadomis ir lėšomis paliktos visos galimybės“, – tikino Vilkaviškio krašto medžiotojai.

Visa virtinė reikalavimų

Pagal patvirtintą VMVT tvarką, norintieji gauti išmokas turi pateikti prašymus už praėjusį mėnesį sumedžiotas šernų pateles teritorinėms VMVT iki einamojo mėnesio 15 d. Medžioklės plotų naudotojas turi užtikrinti, kad iš kiekvienos sumedžiotos šerno patelės būtų tinkamai paimti šie mėginiai: kraujo ir prireikus vidaus organų, apatinis žandikaulis ir išoriniai lyties organai su aplinkiniais audiniais. Kraujo mėginiai turi būti paimti į sandarius mėgintuvėlius, organai, apatinis žandikaulis ir išoriniai lyties organai supakuoti atskiruose vienkartiniuose plastikiniuose maišeliuose, siekiant, kad iš jų neišbėgtų kraujas, kiti skysčiai ir nebūtų užteršta aplinka bei išplatinta liga. Medžioklės ploto naudotojas turi užtikrinti, kad prie kiekvienos sumedžiotos šerno patelės mėginių būtų pridedamas užpildytas šernų mėginių paėmimo AKM, amžiui ir lyčiai nustatyti aktas. Mėginiai artimiausią darbo dieną turi būti pristatomi į teritorinę VMVT, kurios kontroliuojamoje teritorijoje yra medžioklės plotas, arba Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI). Jei teritorinės VMVT arba NMVRVI vadovo įgaliotas asmuo nustato, kad pristatyti mėginiai neatitinka tvarkos aprašo, akte nurodo, kad mėginiai nėra tinkami, netinkamumo priežastis ir kad išmokos nebus mokamos, padaro užpildyto akto kopiją, ją patvirtina teritorinės VMVT arba NMVRVI antspaudu ir atiduoda mėginus pristačiusiam asmeniui.

Ne visos išmokos apskaičiuotos

Tyrimams netinkami mėginiai sunaikinami teisės aktų nustatyta tvarka. Jei NMVRVI nustato, kad sumedžiotų šernų patelių amžius neatitinka akte ir prašyme nurodyto jų amžiaus, teritorinė VMVT apie tai raštu informuoja medžioklės plotų naudotoją, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo turi pateikti patikslintą prašymą. Jei per nurodytą terminą medžioklės plotų naudotojas nepatikslina prašymo, jis netenka teisės į išmoką.
VMVT tikina, kad jei viskas, kas priklauso, buvo tinkamai ir laiku pateikta, išmokos buvo apskaičiuotos ir sumokėtos. Tiesa, kol kas dar ne visos, nes nėra iki galo susumuoti gruodžio mėnesio duomenys.
Pasak Šūklių medžiotojų būrelio vadovo Ryčio Legotos, jų būrelio sąskaita kol kas nepasipildė nė vienu euru. R. Legota, atkreipė dėmesį ir į tai, kad ne visai teisingai nustatyta apmokėjimo tvarka už gaišenų radimą ir jų sutvarkymą. „Nuo spalio 1 d. buvo numatytos mokėti 30 eurų dydžio išmokos už surastas šernų gaišenas ir 20 eurų išmokos medžiotojams už gaišenų sutvarkymą. Tačiau gaišenas sutvarkyti reikia daugiau pastangų ir patiriama papildomų išlaidų, tad logika nustatant išmokų dydžius šiuo atveju kiek keistoka“, – svarstė medžiotojų vadovas.

Didelio efekto nepasiekta

Anot R. Legotos, kylančios abejonės dėl išmokų už sumedžiotas šernų pateles skyrimo skaidrumo bei išmokų dydžius už gaišenų radimą ir tvarkymą, medžiotojams gerokai sumažino ūpą ir norą papildomai užsikrauti didžiulę naštą biurokratinių reikalų siekiant gauti išmokas. Medžiotojai tikina, kad jiems nelieka jokių įrodymų, kuriuos galėtų pateikti tokiais atvejais, kai suabejojama veterinarijos tarnybos vertinimais, tad į neteisybę tiesiog numojama ranka ir lėšų nesiimama ieškoti. Tačiau tokie atvejai neskatina imtis prevencinių priemonių užkertant kelią AKM plitimui.
VMVT taip pat pastebėjo, kad didelio efekto padidinus išmokas nepasiekta.
„Preliminariais duomenimis, šiais metais sumedžiotas panašus skaičius vyresnio amžiaus šernų patelių kaip ir praėjusių metų medžioklės sezono metu. Tai rodo, jog padidintos išmokos nedavė laukto efekto, todėl bus svarstomos papildomos šernų populiacijos reguliavimo priemonės“, – teigia VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Sau-15 12:04

Už sumedžiotas šernų pateles pernai medžiotojams išmokėti 385 tūkstančiai eurų

vmvt.lt
2018 m. sausio 12 d.


Lietuvos miškuose siaučiant afrikinam kiaulių marui (AKM), jau keletą metų taikomos įvairios priemonės šernų populiacijos gausai kontroliuoti ir ligos plitimui pristabdyti. Viena tokių priemonių – išmokos už sumedžiotas vyresnes nei 2 metų amžiaus šernų pateles. 2017 metais medžiotojai pagal šią priemonę pateikė per tūkstantį paraiškų, o bendra išmokų suma siekė daugiau kaip 385 tūkstančius eurų.

Vykdant AKM kontrolę, išmokos medžiotojams mokamos ne tik už sumedžiotas vyresnes nei 2 m. amžiaus šernų pateles ir sumedžiotus AKM užsikrėtusius šernus, bet ir už surastas bei sunaikintas šernų gaišenas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2017 m. už visų šių priemonių įgyvendinimą buvo išmokėta per 470 tūkst. eurų. Visos lėšos skirtos iš Europos Komisijos kofinansuojamos AKM kovos ir prevencijos priemonių programos.

Iš viso per 2017 metus sumedžioti 33 788 šernai (iš jų AKM virusas patvirtintas 310 gyvūnų), be to medžiotojai sunaikino 2 146 nuo šios ligos kritusių šernų gaišenas.

„Nepaisant įvairių skatinimo priemonių, kol kas nepasiekėme Europos Komisijos rekomenduojamo balanso tarp sumedžiojamų šernų patelių ir patinų skaičiaus. Šiuo metu vis dar išlieka tendencijos, kad brandos sulaukusias pateles medžioti vengiama. Gali pasirodyti, kad sumedžiotų gyvūnų ir išmokų statistika įspūdinga, tačiau realiai, vyraujant tokioms medžiojimo praktikoms ir esant ypatingai palankioms klimatinėms sąlygoms, šernų populiacijos skaitlingumas pavasarį ne tik atsistatys, bet gali net ir išaugti. Ligai plisti laukinėje faunoje – tai ypač palanku“, – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

Pasak VMVT direktoriaus, Lietuvai būtina turėti aiškią ir ilgalaikę šernų populiacijos gausos reguliavimo strategiją. Šiuo klausimu VMVT jau yra kreipusis į Aplinkos apsaugos ministeriją, nustatančią laukinės faunos valdymo politiką Lietuvoje.

Vienu minėtos strategijos elementų galėtų tapti ir išmokų medžiotojams tvarka. Mat, išmokos numatytos ir šiais, 2018 metais. Numatoma, kad už sumedžiotą vyresnę nei 24 mėn. amžiaus šerno patelę, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo užsikrėtusi AKM, ar ne, numatyta 100 eurų išmoka. Už sumedžiotą AKM užsikrėtusį šerną bus mokama100, už šernų gaišenų suradimą – 30 eurų, o už jų sunaikinimą (užkasimą) – 20 eur.

Visi šernų mėginiai tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, reikėtų žinoti, kad atlikus laboratorinius tyrimus, mėginiai saugomi dar mėnesį laiko. Per šį laiką dėl tyrimų rezultatų abejojantys ar klausimų turintys asmenys gali kreiptis ir prašyti paaiškinti ar patikslinti tyrimų rezultatus. Tai ypač aktualu tiems medžiotojams, kurie sumedžioję iš pažiūros stambias šernų pateles, negauna išmokų, nes ištyrus gyvūnų amžių pagal jų dantis, nustatoma, kad sumedžiotos šernės buvo jaunesnės nei 2 metų.

Paprastai išmokos medžiotojams išmokamos per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei pateikus paraišką išmokai, pinigai per šį terminą neišmokami ar negaunama atsakymo, kad pristatyti mėginiai neatitiko reikalavimų, apie tai reikėtų informuoti tą teritorinį VMVT padalinį, kuriam buvo pristatyti mėginiai.

„Šiais metais neapsiribosime išmokų mokėjimu. Labai svarbu, kad su AKM atėjusią grėsmę aiškiai suvoktų kiekvienas medžiotojas, todėl sieksime, kad mūsų informacija pasiektų kiek galima platesnį jų ratą. Organizuosime ne tik susitikimus ir dažnesnes patikras medžioklės aikštelėse. Sieksime, kad kiekvienas medžiotojas žinotų reikalavimus ir suprastų jų reikšmę, tad mokymams, žinių įtvirtinimui ir praktiniam pritaikymui šiemet skirsime ypatingą dėmesį“, – pabrėžė D. Remeika.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Sau-15 12:07

AKM plinta visoje Europoje


vmvt.lt
2018 m. sausio 12 d.


Per pirmąsias dvi šių metų savaites afrikinis kiaulių maras (AKM) Europoje plito ne tik laukinėje faunoje, Rumunijos ir Lenkijos kompetentingos institucijos informavo apie ligos židinius kiaulių laikymo vietose.

Rumunijoje ligos židinys nustatytas kiaulių ūkyje, kur buvo laikomos 34 kiaulės. Tuo tarpu Lenkijoje šiais metais nustatyti jau 3 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose, naujausias židinys užfiksuotas sausio 10 d. ūkyje, kuriame buvo augintos 25 kiaulės.

Lietuvoje AKM atvejai fiksuojami laukinėje faunoje: per pirmąsias 11 šių metų dienų mūsų šalyje nustatytos net 93 užkrėstos vietos, liga diagnozuota 31 sumedžiotam šernui, be to rasti 194 dėl šios ligos nugaišę šernai. AKM nustatytas:

Akmenės r. sav. Akmenės sen. – 1 šerno gaišenai,

Alytaus r. sav. Pivašiūnų ir Daugų sen. – 6 šernų gaišenoms,

Anykščių r. sav. Anykščių, Kavarsko, Kurklių, Debeikių, Skiemonių sen. – 18 šernų gaišenų ir 4 sumedžiotiems šernams,

Biržų r. sav. Pačeriaukštės, Vabalninko sen. – 1 sumedžiotam ir 1 šerno gaišenai,

Elektrėnų r. sav. Semeliškių sen. – 15 šernų gaišenų,

Jurbarko r. sav. Veliuonos ir Šimkaičių sen. – 24 šernų gaišenoms ir 1 sumedžiotam šernui,

Kaišiadorių r. sav. Palomenės sen. – 4 šernų gaišenoms,

Kėdainių r. sav. Dotnuvos, Josvainių, Vilainių sen. – 1 šerno gaišenai ir 11 sumedžiotų šernų,

Kupiškio r. sav. Kupiškio ir Šimonių sen. – 1 nugaišusiam ir 1 sumedžiotam šernui,

Lazdijų r. sav. Šventežerio sen. – 1 sumedžiotam šernui,

Molėtų r. sav. Balninkų ir Alantos sen. – 8 šernų gaišenoms,

Pakruojo r. sav. Linkuvos ir Klovainių sen. – 1 šerno gaišenai ir 1 sumedžiotam šernui,

Panevėžio r. sav. Naujamiesčio, Krekenavos, Upytės sen. – 20 šernų gaišenų ir 5 sumedžiotiems šernams,

Pasvalio r. sav. Pumpėnų, Pušaloto, Vaškų sen. – 1 sumedžiotam šernui ir 2 šerno gaišenoms,

Radviliškio r. sav. Skėmių ir Sidabravos sen. – 11 šernų gaišenų,

Rokiškio r. sav. Obelių sen. – 1 sumedžiotam šernui,Šalčininkų r. sav. Dieveniškių sen. – 1 šerno gaišenai,

Širvintų r. sav. Musninkų, Jauniūnų, Širvintų, Zibalų, Kernavės sen. – 43 šernų gaišenoms ir 2 sumedžiotiems šernams,

Trakų r. sav. Aukštadvario sen. – 1 sumedžiotam šernui,

Ukmergės r. sav. Taujėnų, Šešuolių, Lyduokių, Želvos sen. – 28 šernų gaišenoms ir 1 sumedžiotam šernui,

Varėnos r. sav. Merkinės sen. – 3 šernų gaišenoms,

Zarasų r. sav. Suvieko sen. – 6 šernų gaišenoms.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Sau-16 10:09

Afrikinis kiaulių maras nerimą kelia jau ir Mažeikių rajone

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros specialistai dalyvavo savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos ir savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro inicijuotame posėdyje dėl Afrikinio kiaulių maro Mažeikių rajone. Nerimą kelia didėjantis nugaišusių šernų kiekis šiame rajone.

Posėdžio metu Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai pristatė susidariusią situaciją dėl afrikinio kiaulių maro Mažeikių rajone. Priminta apie praėjusių metų pabaigoje Laižuvos seniūnijos Palaižupės kaimo teritorijos miške, varyminės medžioklės metu, aptiktas šernų gaišenas. Paimti mėginiai tyrimams patvirtino, kad 11-os šernų mirties priežastis – Afrikinis kiaulių maras.

Anot valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų Afrikinis kiaulių maras – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Šis virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat jį perneša Ornithodoros rūšies erkės. Afrikiniu kiaulių maru gyvūnai užsikrečia ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ir panašiai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, pernai Lietuvoje Afrikinis kiaulių maras buvo nustatytas 32 rajonų savivaldybių teritorijose. Ligos protrūkiai buvo užregistruoti 30 kiaulių laikymo vietų ir 1328 atvejai – laukinėje gamtoje. Liga diagnozuota 2456 šernams (310 sumedžiotų ir 2146 nugaišusiems).

Į posėdį susirinkusiems miškininkams, seniūnams, aplinkosaugininkams, ugniagesiams ir medžiotojų ir žvejų draugijos atstovams priminta, kokių saugumo priemonių reikia imtis, kad užkratas neplistų. Taip pat priminta, kaip elgtis aptikus gaišeną. Gaišenų judinti negalima, kol jų neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nepaims mėginių užkrečiamoms ligoms ištirti. Tad pastebėjus kritusį šerną reikia nedelsiant susisiekti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai kartu su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento specialistais organizuos patikrinimus medžioklėse. Pagrindinis reikalavimas, kad pervežant nušautus gyvūnus būtų laikomasi visų reikalavimų – turėti įdėklus žvėrims vežti, tinkamai laikyti šaldymo įrenginiuose po medžioklės. Taip pat turi būti paimti šernų mėsos mėginiai ir, tik gavus rezultatus, kad nėra rasta Afrikinio kiaulių maro ligos viruso, juos bus galima išdalinti medžiotojams. Kitu atveju nušauti žvėrys bus utilizuojami. Be to daugiau dėmesio bus skiriama biologinio saugumo priemonėms medžioklės metu, taip pat tvarkant šernų gaišenas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Sau-18 09:55

Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba persikėlė į naujas patalpas


2018 m. sausio 17 d.


Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba persikėlė į naujas patalpas, tad pasikeitė ir kontaktiniai telefonai.
Nuo šiol Vilniaus valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą rasite adresu Konstitucijos pr. 23B, 08105 Vilnius. Tel. (8 5) 249 1700, faks. (8 5) 248 2662, el. paštas vilnius@vmvt.lt.
Dokumentai priimami, maisto tvarkymo pažymėjimai išduodami, konsultacijos teikiamos tel. (8 5) 249 1668, el. p. info.vilnius@vmvt.lt.
Dėl gyvūnų augintinių pasų išdavimo skambinkite tel. (8 5) 273 7702.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Sau-20 22:34

AKM per savaitę

vmvt.lt
2018 m. sausio 19 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad per savaitę (sausio 11 d. – 19 d.) mūsų šalyje afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 95 vietose, liga diagnozuota 27 sumedžiotiems šernams ir 198 gaišenoms. AKM nustatytas:

Alytaus r. sav. Pivašiūnų sen. – 1 šerno gaišenai,

Anykščių r. sav. Kurklių, Kavarsko, Anykščių sen. – 13 šernų gaišenų,

Elektrėnų r. sav. Beižionių, Semeliškių sen. – 1 sumedžiotam ir 11 šernų gaišenų,

Jurbarko r. sav Šimkaičių, Raudonės, Veliuonos sen. – 5 sumedžiotiems ir 16 šernų gaišenų,

Kėdainių r. sav. Krakių ir Truskavos sen. – 1 sumedžiotam ir 1 šerno gaišenai,

Kupiškio r. sav. Kupiškio sen. – 1 sumedžiotam šernui,

Lazdijų r. sav. Krosnos sen. – 1 šerno gaišenai,

Molėtų r. sav. Alantos sen. – 2 sumedžiotiems ir 10 šernų gaišenų,

Pakruojo r. sav. Guostagalio, Klovainių, Rozalimo sen. – 1 sumedžiotam ir 3 šernų gaišenoms,

Panevėžio r. sav. Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio sen. – 4 sumedžiotiems ir 34 šernų gaišenoms,

Pasvalio r. sav. Pušaloto sen. – 1 šerno gaišenai,

Radviliškio r. sav. Sidabravo, Skėmių, Baisiogalos sen. – 1 sumedžiotam ir 25 gaišenoms,

Raseinių r. sav. Betygalos, Pagojukų sen. – 2 sumedžiotiems ir 1 šerno gaišenai,

Rokiškio r. sav. Obelių ir Panemunėlio sen. – 2 sumedžiotiems šernams,

Širvintų r. sav. Čiobiškių, Zibalų, Širvintų, Musninkų, Jauniūnų, Kernavės sen. – 1 sumedžiotam ir 39 šernų gaišenoms,

Trakų r. sav. Senųjų Trakų ir Aukštadvario sen. – 2 sumedžiotiems,

Ukmergės r. sav. Želvos, Šešuolių, Deltuvos, Taujėnų sen. – 1 sumedžiotam ir 28 šernų gaišenoms,

Utenos r. sav. Užpalių ir Leliūnų sen. – 9 šernų gaišenoms,

Vilniaus r. sav. Nemenčinės, Maišiagalos sen. – 1 sumedžiotam ir 2 šernų gaišenoms,

Zarasų r. sav. Suvieko ir Zarasų sen. – 2 sumedžiotiems ir 3 šernų gaišenoms.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Sau-29 19:03

AKM per savaitę


2018 m. sausio 29 d.


Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai nuolat fiksuojami laukinėje faunoje. Šių metų sausio 20 d. – 26 d. nustatyta 41 užkrėsta vieta, liga diagnozuota 15 sumedžiotų ir 55 šernų gaišenoms.

AKM nustatytas:

Alytaus r. sav. Nemunaičio sen. – 1 šerno gaišenai,

Anykščių r. sav. Kurklių sen. – 3 šernų gaišenoms,

Elektrėnų r. sav. Beižionių ir Semeliškių sen. – 14 šernų gaišenų,

Jurbarko r. sav. Veliuonos, Raudonės, Skirsnemunės ir Šimkaičių sen. – 7 šernų gaišenoms ir 2 sumedžiotiems,

Kėdainių r. sav. Truskavos ir Krakių sen. – 3 sumedžiotiems,

Kupiškio r. sav. Alizavos sen. – 1 sumedžiotam,

Lazdijų r. sav. Seirijų sen. – 1 šerno gaišenai,

Molėtų r. sav. Giedraičių sen. – 2 šernų gaišenoms,

Pakruojo r. sav. Linkuvos sen. – 1 sumedžiotam,

Panevėžio r. sav. Krekenavos ir Upytės sen. – 8 šernų gaišenoms,

Pasvalio r. sav. Joniškėlio sen. – 2 šernų gaišenoms,

Rokiškio r. sav. Kriaunų sen. – 3 sumedžiotiems,

Šalčininkų r. sav. Pabarės sen. – 1 sumedžiotam,

Širvintų r. sav. Čiobiškio ir Zibalų sen. – 5 šernų gaišenoms ir 1 sumedžiotam,

Trakų r. sav. Aukštadvario sen. – 1 sumedžiotam,

Varėnos r. sav. Merkinės ir Marcinkonių sen. – 1 šerno gaišenai ir 1 sumedžiotam,

Vilniaus r. sav. Pagirių sen. – 1 sumedžiotam,

Zarasų r. sav. Imbrado ir Turmanto sen. – 11 šernų gaišenų.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje AKM nustatytas 229 vietose 502 šernams (422 nugaišusiems, 80 sumedžiotų). Visos šernų gaišenos ir skerdenos sunaikintos.

2018 m. AKM nustatytas ir kitose Europos valstybėse: Estijoje – 22, Latvijoje – 104, Lenkijoje – 249, Ukrainoje – 8 vietose.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Sau-29 19:04

Vo bliamba, jau mano kaimo apylinkes AKMas pasiekė :shock:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Vas-09 16:18

Per savaitę – 130 AKM užsikrėtusių šernų

vmvt.lt
2018 m. vasario 9 d.


2018 m. sausio 31–vasario 9 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus sumedžiotų šernų ir pristatytų jų gaišenų mėginius, afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 9 sumedžiotiems ir 121 šernų gaišenai.

Šernai rasti ir sumedžioti:

Anykščių r. sav. Anykščių, Svėdasų, Skiemonių sen. – 5 šernų gaišenos ir 1 sumedžiotas,

Ignalinos r. sav. Dūkšto sen. – 1 šerno gaišena,

Jurbarko r. sav. Šimkaičių ir Raudonės sen. – 16 šernų gaišenų,

Kaišiadorių r. sav. Žiežmarių apylinkės ir Palomenės sen. – 1 šerno gaišena ir 1 sumedžiotas,

Kėdainių r. sav. Truskavos ir Vilainių sen. – 3 šernų gaišenos ir 1 sumedžiotas,

Lazdijų r. sav. Šeštokų sen. – 12 šernų gaišenų ir 2 sumedžioti,

Molėtų r. sav. Dubingių sen. – 3 šernų gaišenos,

Pakruojo r. sav. Linkuvos sen. – 40 šernų gaišenų,

Panevėžio r. sav. Krekenavos, Upytės ir Naujamiesčio sen. – 8 šernų gaišenos,

Pasvalio r. sav. Saločių sen. – 1 šerno gaišena,

Radviliškio r. sav. Skėmių sen. – 1 sumedžiotas šernas,

Raseinių r. sav. Betygalos, Pagojukų ir Ariogalos sen. – 17 šernų gaišenų,

Rokiškio r. sav. Kriaunų sen. – 1 šerno gaišena,

Širvintų r. sav. Zibalų, Jauniūnų ir Širvintų sen. – 4 šernų gaišenos,

Trakų r. sav. Rūdiškių ir Onuškio sen. – 2 sumedžioti šernai,

Ukmergės r. sav. Šešuolių sen. – 7 šernų gaišenos,

Utenos r. sav. Leliūnų sen. – 1 sumedžiotas šernas,

Varėnos r. sav. Merkinės sen. – 1 šerno gaišena,

Vilniaus r. sav. Nemenčinės sen. – 1 šerno gaišena.

Iš viso nuo metų pradžios laukinėje faunoje AKM patvirtintas 320 vietų 752 šernams (106 sumedžiotiems ir 646 nugaišusiems).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Vas-12 17:40

Panika Pakruojo rajone: apleistame durpyne – šiurpus radinys


Algis Padora
lrytas.lt
2018-02-12


Keliasdešimt žuvusių šernų žūties priežastis – afrikinis kiaulių maras.

akm.jpg

Lrytas.lt skaitytojo nuotr.

Neramios dienos ir naktys šiandien ne tik 300 Pakruojo rajone gyvenančių ir kiaules auginančių ūkių savininkams. Vasario pradžioje atsitiktiniai praeiviai aptiko net 40 šernų gaišenų neveikiančiame Dūčių durpyne. Dalis gyvūnų jau buvo apgraužta valkataujančių šunų arba laukinių žvėrių.
Pirmieji afrikinio kiaulių maro pranašai pasirodė jau prieš Naujuosius, kai šalia Dūčiuose esančios veislinės elnių fermos buvo aptiktas negyvas šernas. Keturiasdešimt šernų gaišenų aptikta Pakruojo rajono Linkuvos seniūnijos, Linkuvos – Tryškių medžiotojų būrelio plotuose. Kodėl žvėrys pasirinko kolektyvinę mirtį ieško atsakymų alinkosauginikai?
Medžiotojų būreliui, kuriame aptikta masinė šernų kapavietė vadovauja Juozas Mackevičius. Jis skubiai mobilizavo būrelio medžiotojus utilizuoti kritusių gyvūnų gaišenas.
Dūčių, Triškonių, Gegiedžių ir kitų kaimų gyventojai – panikoje. Vos už kelių kilometrų nuo masinės šernų kapavietės veikiai didžiausia šiaurės Lietuvoje kiaulidė. Atsakingi Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai šiai įmonei pavojaus varpais dar neskambina.
Laikinai einantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pareigas Algirdas Tepelis patvirtino, jog keliasdešimt žuvusių šernų žūties priežastis – afrikinis kiaulių maras – didžiausias iš iki šiol buvusių Šiaurės Lietuvoje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17535
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Vas-12 17:44

Per savaitę – 130 AKM užsikrėtusių šernų


2018 m. vasario 9 d.


2018 m. sausio 31–vasario 9 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus sumedžiotų šernų ir pristatytų jų gaišenų mėginius, afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 9 sumedžiotiems ir 121 šernų gaišenai.

Šernai rasti ir sumedžioti:

Anykščių r. sav. Anykščių, Svėdasų, Skiemonių sen. – 5 šernų gaišenos ir 1 sumedžiotas,

Ignalinos r. sav. Dūkšto sen. – 1 šerno gaišena,

Jurbarko r. sav. Šimkaičių ir Raudonės sen. – 16 šernų gaišenų,

Kaišiadorių r. sav. Žiežmarių apylinkės ir Palomenės sen. – 1 šerno gaišena ir 1 sumedžiotas,

Kėdainių r. sav. Truskavos ir Vilainių sen. – 3 šernų gaišenos ir 1 sumedžiotas,

Lazdijų r. sav. Šeštokų sen. – 12 šernų gaišenų ir 2 sumedžioti,

Molėtų r. sav. Dubingių sen. – 3 šernų gaišenos,

Pakruojo r. sav. Linkuvos sen. – 40 šernų gaišenų,

Panevėžio r. sav. Krekenavos, Upytės ir Naujamiesčio sen. – 8 šernų gaišenos,

Pasvalio r. sav. Saločių sen. – 1 šerno gaišena,

Radviliškio r. sav. Skėmių sen. – 1 sumedžiotas šernas,

Raseinių r. sav. Betygalos, Pagojukų ir Ariogalos sen. – 17 šernų gaišenų,

Rokiškio r. sav. Kriaunų sen. – 1 šerno gaišena,

Širvintų r. sav. Zibalų, Jauniūnų ir Širvintų sen. – 4 šernų gaišenos,

Trakų r. sav. Rūdiškių ir Onuškio sen. – 2 sumedžioti šernai,

Ukmergės r. sav. Šešuolių sen. – 7 šernų gaišenos,

Utenos r. sav. Leliūnų sen. – 1 sumedžiotas šernas,

Varėnos r. sav. Merkinės sen. – 1 šerno gaišena,

Vilniaus r. sav. Nemenčinės sen. – 1 šerno gaišena.

Iš viso nuo metų pradžios laukinėje faunoje AKM patvirtintas 320 vietų 752 šernams (106 sumedžiotiems ir 646 nugaišusiems).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1229
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2018-Kov-22 07:29

Siūlo išeitį Afrikinio kiaulių maro nusiaubtuose rajonuose

Vytautas Venslaviškis,
http://www.DELFI.lt
2018 m. kovo 21 d.



Kai kurie ekspertai ir ūkininkai siūlo drąsią idėją – pasinaudoti sunkumais dėl plintančio afrikinio kiaulių maro ir Briuselyje pasigrumti dėl paramos modernioms kompaktiškoms kiaulių fermoms, kuriose būtų įdiegtos efektyvios biologinės saugos priemonės, statyti.

Idėja atgaivinti kiaulininkystę tuo metu, kai kiaulių augintojai gąsčioja dėl daugiau nei pusę Lietuvos jau apėmusio ir toliau sparčiai Žemaitijos link plintančio afrikinio kiaulių maro, daug kam atrodo pernelyg didelis iššūkis.

Ketina investuoti į kiaulių kompleksą

Tačiau kai kam tai – gana patraukli idėja, kuriai įgyvendinti reikėtų ne tik drąsos bei ryžto, bet svarbiausia – strateginio valdžios palaikymo ir paramos.

Rokiškio rajono javų augintojas Ričardas Valiulis vienareikšmiškai pritaria tokiai idėjai gaivinti kiaulininkystę. Jis pats yra pasiryžęs investuoti į vieną kiaulininkystės kompleksą, veda derybas dėl jo įsigijimo.

„Draudimo bendrovės nenori apdrausti verslo, nes bijo rizikos dėl afrikinio kiaulių maro, o be draudimo bankas neduoda kredito“, – apie sunkumus kalbėjo naują verslą plėtoti sumanęs ūkininkas.

Grūdų augintojas pasigenda valdžios strateginio požiūrio į šį sektorių. „Bet kuriam vienam ūkininkui pradėti vystyti kiaulininkystę yra labai sunku. Bet jeigu būtų konkreti ir lengvai prieinama parama, atsirastų ir daugiau augintojų, kurie augintų kiaules“, – DELFI teigė ūkininkas.

R. Valiulis aiškino, kad grūdų eksportas nėra geriausia išeitis. Kur kas naudingiau būtų juos sušerti gyvuliams ir kurti didesnę pridėtinę vertę. „Norėčiau auginti 6000 kiaulių, išaugintus grūdus panaudočiau pašarams, žinoma, juos apdoročiau termiškai, kaip ir priklauso laikantis visų biologinės saugos reikalavimų“, – planais dalijosi ūkininkas.

Grūdus išvežame, kiaulienos atsivežame

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys ragina stiprinti kiaulininkystės sektorių, kuris neaprūpina šalies vartotojų vietoje išauginama kiauliena. Dabar į mūsų rinką įvežama daugiau nei pusė suvartojamos kiaulienos. Prisiminus tarpukario metus, kai Lietuva garsėjo bekonų eksportu į Europą, tokia statistika bado akis.

LAEI ekspertas siūlo pasinaudoti sunkumais dėl plintančio afrikinio kiaulių maro ir prašyti Briuselio paramos modernioms kompaktiškoms kiaulių fermoms, kuriose būtų įdiegtos efektyvios biologinės saugos priemonės, statyti.

„Mūsų kiaulių sektorius yra visai nubaigtas. Galėtume pasinaudoti esamomis nepalankiomis aplinkybėmis ir pasistengti atgaivinti kiaulininkystę. Nereikia kurti didelių kompleksų, o orientuotis į nedideles modernias fermas, kur galima būtų auginti 500–1000 kiaulių.

Aišku, investuoti į tokias statybas vidutiniokui ūkininkui sudėtinga. Bet jeigu paramos intensyvumas siektų iki 80 proc., atsirastų kurie tam pasiryžtų. Europinė parama dalijama į kairę ir į dešinę, šiuo atveju tai būtų strateginis sprendimas, kuris spręstų ne tik apsirūpinimo kiauliena, bet ir grūdų žaliavos eksporto klausimą“, – siūlo A.Gapšys.

Lietuvoje sunaudojama tik apie trečdalį užauginto javų derliaus. Pernai buvo prikulta beveik 5,8 mln. tonų, o eksportuota net beveik 4 mln. tonų grūdinių kultūrų. ES šalyse 50 proc. visų užaugintų grūdų suvartojama pašarų gamybai, o Lietuvoje – vos 17–18 proc.

„Turime perspektyvą kurti pridėtinę vertę grūdus naudodami pašarams. Štai įsivežame daugiau nei pusę mums reikalingos kiaulienos, o grūdų – pilni aruodai. Daug kiaulių augintojų metė šį verslą pamatę, kad grūdų auginimas pelningesnis. Bet dabar situacija pasikeitė ir daug kas imtųsi kurti modernius kiaulių ūkius. Anksčiau kiaulėms sušerdavome apie milijoną tonų grūdų, o dabar – perpus mažiau“, – DELFI aiškino A. Gapšys.

Išeitis – tik užsienio investuotojai

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas pritarė, kad iš esmės sumanymas plėsti kiaulininkystę geras, tačiau be atitinkamo valdžios tono, jis liks pakibęs ore. Be to, jo manymu, lietuviškų pajėgų traukinys jau nuvažiavo, todėl 100 proc. apsirūpinti kiauliena šansai esą labai menki.

„Per visus atkurtos Nepriklausomybės metus nesame pastatę nei vienos kiaulių fermos – visos yra ten, kur buvo tarybiniai kompleksai. Ūkininkų, laikančių iki 1000 kiaulių, segmentas visai sunykęs. Iki 2008 metų jis dar bandė laikytis. Kai smarkiai pabrango grūdai, kurie sudaro didelę kiaulių auginimo savikainos dalį, tokie ūkiai tapo nuostolingi ir tuoj pat užsidarė. Išsilaikė tik dideli ūkiai“, – priminė LKAA vadovas.

Jis pastebėjo, kad afrikinis kiaulių maras – didelė grėsmė, bet griežtai laikantis biologinės saugos, į ją investuojant ir esant tam tikram valstybiniam požiūriui stipriems ūkiams galima gyventi.

Dėl šio sektoriaus plėtros, anot A. Baravyko, išeitis būtų nebent tokia – pakviesti užsienio ūkininkus investuoti Lietuvoje į kiaulininkystę. Bet prieš tokias užsienio investicijas esą yra neigiamas visuomenės nusiteikimas. Be to, stabdo ir aplinkosauginiai reikalavimai.



„Mūsų šalyje suformuotas gana kreivas požiūris į gyvulininkystę dėl mėšlo tvarkymo. Vakarų Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Danijoje ar Italijoje, yra daugiau tolerancijos mėšlui, tręšimui ir pan. O pas mus jo labai baidomasi. Kai kas nors sumano statyti fermą, tuoj pat kyla neracionalus vietos žmonių pasipriešinimas. Vakaruose suprantama, kad tai yra gamyba, pridėtinės vertės kūrimas, darbo vietų steigimas. O pas mus to nepaisoma“, – DELFI dėstė jis.


Vertėtų nuleisti apribojimų kartelę


Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas abejojo, ar siaučiant afrikiniam kiaulių marui ūkininkai ryžtųsi investuoti į kiaulių fermas. Kita vertus, parlamentaras svarstė, kad sumažinus apribojamų kartelę kiaulių ūkiams ir nekeliant didelės panikos dėl šios ligos, šiam sektoriui galima būtų įpūsti gyvybės.

„Žinoma, tai – subtilus klausimas. Dabar yra numatyta parama naujų fermų statyboms. Taigi lėšos gali būti skirtos ir kiaulių fermoms. Tik ar ūkininkai teiks projektus, kai maras sparčiai plinta, o kiaulių augintojams keliama daug griežtų reikalavimų. Jeigu nebūtų ligos, vertėtų skatinti kurti šeimos ūkius, kurie galėtų laikyti apie 500 kiaulių. Tokiu atveju mažiau būtų problemų dėl taršos, ir produkcijos kokybė būtų kitokia“, – DELFI kalbėjo seimūnas.



Anot A. Stančiko, būtų logišką stiprinti gilias tradicijas turintį kiaulininkystės sektorių, tačiau prieš tai reikėtų susitarti Briuselyje, kad būtų peržiūrėti tam tikri apribojimai kiaulių augintojams.

Parlamentaras mano, kad galbūt vertėtų atsisakyti teritorijų skirstymo į zonas pagal ligos paplitimą laukinėje faunoje ir fiksuotus atvejus kiaulių ūkiuose, paliekant tik sąlygą – laikytis biologinės saugos reikalavimų.

„Juk, pavyzdžiui, Italijoje, Sardinijos saloje, jau ne vieną dešimtmetį fiksuojamas afrikinis kiaulių maras, ir ten požiūris į tą ligą yra paprastesnis. Jeigu iškrenta kiaulės fermoje, viskas ten utilizuojama, dezinfekuojama ir praėjus tam tikram laikotarpiui, kuris gana neilgas, vėl auginamos kiaulės. Pas mus viskas daug griežčiau“, – sakė A. Stančikas.



.

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 27 ir 0 svečių