Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Bir-24 23:58

Pirmasis afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių laikymo vietoje


2016 m. birželis 24 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad š.m. birželio 23 d. Lenkijoje, Palenkės regione, patvirtintas pirmasis šiais metais afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejis naminių kiaulių laikymo vietoje.

AKM protrūkis nustatytas ūkyje, kuriame buvo laikoma 261 kiaulė. Iš jų 15 gaišo, 5-ioms patvirtintas AKM virusas. Vieta, kurioje nustatytas AKM protrūkis, yra užkrėstoje AKM teritorijoje, iš kurios draudžiama išvežti kiaulieną ir gyvas kiaules.

Lenkijos atsakinga tarnyba imasi visų būtiniausių apsaugos priemonių, kad būtų sustabdytas ligos plitimas. Visos ūkyje laikomos kiaulės bus paskerstos iki birželio 25 d., skerdenos saugiai sunaikintos. Atliekami valymo ir dezinfekcijos darbai. Nustatyta 3 km apsaugos zona ir 10 km priežiūros zona.

AKM protrūkiai Lenkijoje pirmą kartą nustatyti 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėn. smulkiose kiaulių laikymo vietose. 2015 m. sausio mėn. užfiksuotas vienas AKM protrūkis taip pat smulkioje kiaulių laikymo vietoje.

Šiais metais AKM virusas laukinėje faunoje Lenkijoje nustatytas 12 vietų, liga diagnozuota 13 šernų (4 sumedžiotiems ir 9 gaišusiems).

Lietuvoje iki 2016 m. nustatya 19 AKM protrūkių naminių kiaulių laikymo vietose.

VMVT primena, kad ūkiuose ypatingai svarbu laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Įtarus, kad laikomos kiaulės serga užkrečiamąja liga ar netikėtai joms nugaišus, labai svarbu nedelsiant apie tai informuoti privatų veterinarijos gydytoją arba teritorinę VMVT tarnybą.

Draudžiama kiaules laikyti lauke ir jas šerti termiškai neapdorotais pašarais, žaliąja mase, maisto atliekomis. Vietas, kuriose laikomos kiaulės, reikia aptverti, kad būtų užkirstas kelias kontaktui su laukiniais gyvūnais.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Lie-25 10:16

Kiaulių maras priartėjo prie Kvetkų

siaure.lt
Jurgita Morkūnienė
2016-07-19

Vakar Biržų rajone užregistruoti keturi nauji afrikinio kiaulių maro atvejai. Šia liga buvo užsikrėtę keturi rasti negyvi šernai.
sernai.jpg

Vieta, kur rasti negyvi sirgę maru šernai, yra vos už dviejų kilometrų nuo Kvetkų kaimo.
Biržų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Adolfas Rinkūnas sakė, kad šernai rasti sekmadienį netoli Biržų girios esančiame javų lauke ties Mikalių ir Gervelėnų kaimais. Ši vieta yra Būginių medžiotojų būrelio plotuose. Juos ir rado šio būrelio medžiotojas. Du kritę šernai buvo vienoje vietoje, o už kelių šimtų metrų rasti dar du šernai. Jie buvo maždaug vienerių metų amžiaus – spėjama, kad iš vienos šeimos.
Vieta, kur rasti negyvi sirgę maru šernai, yra vos už dviejų kilometrų nuo Kvetkų kaimo. Šiame kaime yra 10 registruotų kiaulių augintojų, laikančių 22 kiaules. Dar po vieną kiaulių laikytoją yra Mikalių ir Gervelėnų kaimuose.
Gyventojai turės apsispręsti, ar toliau auginti kiaules, ar jas išskersti.
„Gyventojai turi patys saugoti savo gyvulius nuo ligos ir laikytis reikalavimų. Nei veterinarai, nei medžiotojai to už juos nepadarys“, - pabrėžė A. Rinkūnas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1205
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Lie-25 15:40

Afrikinio kiaulių maro priešnuodis: ką reikia žinoti?

http://www.DELFI.lt
2016 m. liepos 22 d.


Įsibėgėjus javapjūtei ir artėjant rugpjūčio mėnesiui, kartu auga ir didelė afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkio grėsmė. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius kreipėsi į savivaldybių administracijas.
Savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistai raginami ne tik atidžiau kontroliuoti, kaip laikomasi privalomų biologinio saugumo reikalavimų, bet ir išnaudoti kiekvieną susitikimą su kaimo žmonėmis – teikti reikiamą informaciją, aiškinti, kokie jie turi būti atsargūs, kaip jų neatsakingas požiūris gali paveikti kitus kiaulių augintojus.
Patirtis rodo, kad žmonių sąmoningumas yra viena efektyviausių ir veiksmingiausių priemonių užkertant kelią AKM plitimui, teigiama Žemės ūkio ministerijos pranešime spaudai.
Žemės ūkio ministerija primena: VMVT pareigūnai nustatę, jog kiaulininkystės ūkiuose yra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai ir nesilaikoma biologinės saugos taisyklių, kiaulių laikytojams taikys administracinio poveikio priemones, o ypatingais atvejais gali būti imamasi ir kraštutinės priemonės – savivaldybės teritorijoje išskersti visas kiaules.

medzioklis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 1205
Užsiregistravo: 2006-Rgs-06 12:13
Miestas: Trakai

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Rgp-02 12:45

Įpareigojimas medžiotojams: kiek Lietuvoje liks šernų

Publikacija parengta bendradarbiaujant su VMVT
http://www.GRYNAS.lt
2016 m. rugpjūčio 1 d.


Lietuvos nepaliekantis afrikinis kiaulių maras sukelia daug rūpesčių ūkininkams. Todėl dedamos didžiulės pastangos, kad jis būtų sustabdytas. Viena iš priemonių – šernų populiacijos mažinimas. GRYNAS.lt domisi, kokie reikalavimai keliami medžiotojams, mažinantiems šių gyvūnų skaičių. Nuspręsta, kiek Lietuvoje turi likti šernųSpecialistai pastebi, kad afrikinis kiaulių maras dažniau nustatomas nugaišusiems šernams. Todėl labai svarbu, kad gaišenos būtų kuo greičiau pašalintos iš miško ir tinkamai sunaikintos. Dėl to Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) priėmė sprendimą mokėti 30 eurų dydžio išmokas suradusiems šernų gaišenas.Pinigai pervedami į asmenų nurodytas sąskaitas per 60 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos. Pateikę informaciją asmenys turi nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą. Rasto negyvo laukinio gyvulio negalima judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT padalinį. Tačiau šios priemonės neužtenka. Todėl medžiotojai turi pastoviai mažinti šernų populiaciją. VMVT specialistai informuoja, kad atsižvelgiant į dabartinę afrikinio kiaulių maro situaciją Lietuvoje ir visame Pabaltijo regione, šalyse, kuriose užfiksuoti AKM protrūkiai, numatyta sumažinti šernų populiaciją iki 0,5 šerno 1 km2 medžioklės plote.Šį tikslą, anot VMVT specialistų, Lietuva tikisi pasiekti iki 2017 metų balandžio 15 dienos. Be to, jie sako, kad numatytas gyvūnų tankumas reiškia, kad Lietuvos teritorijoje šernų populiacija turėtų sudaryti ne daugiau kaip 25 tūkst. individų. Svarbu žinoti, kad populiacija turi būti reguliuojama ne tik užkrėstose zonose, bet ir visoje Lietuvoje.Medžiotojams mokamos išmokosSiekiant reguliuoti šernų populiacija už sumedžiotas šernų pateles medžiotojams yra mokamos išmokos. VMVT nuo 2015 m. lapkričio 14 d. už kiekvieną nušautą šerno patelę nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus taiko 50 eurų išmoką, o jeigu šerno patelė yra virš 24 mėnesių amžiaus, taiko 100 eurų išmoką. Iki 2016 birželio 23 d. VMVT išmokėjo per 165000 eurų.Ką reikia žinoti norint gauti išmoką? Pagal patvirtintą tvarką, norintys gauti išmokas turi pateikti prašymus už praėjusį mėnesį sumedžiotas šernų pateles teritorinėms VMVT iki einamojo mėnesio 15 dienos. Medžiotojai turi užtikrinti, kad iš kiekvienos sumedžiotos šerno patelės būtų paimti kraujo mėginiai bei apatinis žandikaulis ir išoriniai lyties organai su aplinkiniais audiniais ir užpildyti šernų mėginių paėmimo aktai afrikiniam kiaulių marui, amžiui ir lyčiai nustatyti. Neteisingai paėmus mėginius ar blogai užpildžius prašymą arba aktą, išmoka už sumedžiotas šernų pateles nebus mokama. Šia tvarka siekiama paskatinti medžioti ne tik jaunus patinus bet ir pateles ir taip efektyviau reguliuoti šalyje šernų populiacijos gausėjimą.2016 m. Lietuvoje iki jauniklių atsivedimo buvo priskaičiuojama apytiksliai 21 tūkst. šernų populiacija. Tačiau įvertinus kasmetinį prieauglį, šiuo metu šis skaičius galėtų būti dvigubai didesnis. VMVT duomenimis, šiais metais (iki 2016 m. birželio 1 d.) Lietuvos medžiotojai sumedžiojo 16099 šernus. Iš jų 9770 šernų - patinai ir 6329 šernų patelės.Medžiotojams keliami reikalavimaiReguliuojant šių gyvūnų populiaciją, Aplinkos ministerija įpareigojo medžioklės plotų naudotojus teikti ataskaitas apie praėjusį mėnesį sumedžiotus šernus Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, išdavusiam medžioklės plotų naudotojui leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, ir VMVT teritoriniam padaliniui, kurio veiklos teritorijoje medžioklės plotų naudotojai turi leidimą medžioti.Šiuo metu siekiama, jog kiekviename medžioklės ploto vienete medžioklės sezono metu būtų sumedžiojama ne mažiau kaip 20 proc. vyresnių nei antramečių šernų nuo viso per medžioklės sezoną sumedžiotų šernų skaičiaus.Vis dėlto reikia žinoti, kad svarbi ne tik intensyvi medžioklė. Reguliuojant šernų populiaciją sumažintas šernų viliojimų vietų skaičius iki nedaugiau kaip 10 kiekviename medžioklės ploto vienete (10 km2 (1000 ha) plote). Be to, medžiotojai turi atminti, kad vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudojamo natūralaus pašaro ar masalo kiekis neturi viršyti 100 kg.Taip pat, VMVT primena, kad siekiant užtikrinti greitesnį mėginių ištyrimą užkrėstose teritorijose medžiojantiems medžiotojams yra sudaryta galimybė patiems pristatyti mėginius į teritorinį VMVT padalinį arba tiesiogiai į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą.VMVT specialistai teigia, kad pristačius mėginius tiesiai į laboratoriją iki tos dienos 10 val. ryto, tyrimų rezultatai pateikiami po 8 val. Taip sutrumpėja sumedžiotų šernų skerdenų saugojimo laikas, medžiotojai gali greičiau sutvarkyti medžioklės laimikį. Tai svarbu, kadangi užkrėstose teritorijose draudžiama dalinti sumedžiotų šernų mėsą, kol nebus gauti afrikinio kiaulių maro tyrimų rezultatai. Be to, medžiotojams privalu žinoti, kad šerniena iki tyrimų rezultatų gavimo turi būti saugoma su VMVT teritoriniu padaliniu suderintoje vietoje.Tiesa, medžiotojai turi ir daugiau „prievolių“. Radę nugaišusį šerną jie turi nedelsiant informuoti VMVT arba teritorinį VMVT padalinį. Informacija gali būti pateikiama visą parą veikiančia nemokama telefono linija 880040403. Be to, medžioklės ploto vieneto dalyje ne mažesniu kaip 3 km spinduliu, kurioje buvo nustatytas AKM, per 30 d. kartu su VMVT teritorinio padalinio pareigūnu medžiotojai turi organizuoti gaišusių šernų paiešką kartą per savaitę.

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Rgp-12 09:18

Rado tris kritusius šernus

anyksta.lt
2016-08-10


Debeikių seniūnijos Leliūnų kaime gyvenantis Deividas Ramonas vakar Romuldavos miško pakraštyje skirtingose vietose, tačiau netoli vienas kito, rado, tikėtina, nuo Afrikinio kiaulių maro tris kritusius šernus. Miško žemės savininkų Debeikių grupės vadovas piktinosi, kad žemių savininkai, nors ir medžiotojai, šernų savo žemėse medžioti negali, o iš Debeikių medžiotojų klubo jie tiesiog išguiti...

Bene pirmą kartą ryžausi iš arčiau pažiūrėti, kaip atrodo kritęs šernas. Važiuojant miško pakraščiu, beje, smarkiai dvokė dar keliose vietose, tad gali būti, kad kvapas sklido nuo dar kažkur tįsančio nerasto šerno. Neįžengiamamre brūzgyne, kur šiaip jau joks žmogus kojos nekeltų, pasak D. Ramono, iš prieš kelias dienas kritusio šerno ne kas tebuvo likę, gamta padarė savo. Pasirodo, nugaišę yra maistas kitiems šernams, vabzdžiams, paukščiams. Tad vienas kritęs šernas ligą per vabzdžius ir paukščius gali pasėti labai toli ir plačiai. Įšlaužyti krūmai ir išvoliota žemė bylojo, kad prieš nusibaigdamas gyvūnas ilgai ir skaudžiai kankinosi... Taiklus medžiotojo šūvis jam būtų buvęs išsigelbėjimu.
D. Ramono teigimu, kritusių ir nerastų šernų gali būti daug, nes baigčiai jie pasirenka žmogaus absoliučiai nelankomus brūzgynus.
„Tik pradėjus plisti Afrikiniam kiaulių marui, atkreipiau aplinkosaugininkų dėmesį, kad medžiotojų būreliai nurodo nerealų, keliskart mažesnį šernų kiekį savo medžiojamuose plotuose, - sakė D. Ramonas.
- Dvylikoje tūkstančių hektarų plote Debeikių medžiotojų klubas nurodė esant dvylika šernų, tačiau sumedžiojo jų gal šimtą, o mes, žemės savininkai, įsigiję brangią naktinio matymo termovizinę įrangą jų dvylikoje hektarų suskaičiavome aštuoniasdešimt. Afrikinis kiaulių maras turėtų būti kiekvieno medžiotojo, ūkininko, sakyčiau, netgi kiekvieno žmogaus, galinčio prisidėti prie šios ligos įveikimo veiklos tikslu. Tačiau paradoksas. Kiaulių maras plinta, medžiotojai šernų neiššaudo,o žemės savininkai, būdami medžiotojais, tegali būti pasyviais stebėtojais, savo žemėse negali šernų, kurie niokoja jų pasėlius, šaudyti. Įtakingi Lietuvos Seimo nariai blokuoja jau seniai paruoštas tai leidžiančias pataisas“.
D. Ramono nuomone, jeigu ir toliau bus paisoma medžiotojų interesų, žemės savininkai negalės šaudyti jų pasėlius niokojančių šernų, Afrikinis kiaulių maras toliau plis. Jau seniai pasirodžiusi ši baisi, kiaulių ūkiams milijoninius nuostolius atnešusi liga, Anykščių krašte progresuoja.
Šiandien ryte Anykščių maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų laukė nepavydėtinas darbas - surinkti kritusių šernų liekanas, dezinfekuoti aplinką.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Rgp-19 19:18

AKM plinta kiaulių laikymo vietose


2016 m. rugpjūtis 19 d.
vmvt.lt


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šią savaitę nustatyti nauji AKM židiniai kiaulių laikymo vietose Kaišiadorių rajone: 2 židiniai užfiksuoti Rumšiškių ir 1 – Palomenės seniūnijų teritorijose. Šiose kiaulių laikymo vietose savo reikmėms buvo laikomos 3, 5 ir 10 paršiukų bei 2 kiaulės.

Laukinėje faunoje šią savaitę AKM nustatytas 3 nugaišusiems ir 1 sumedžiotam šernui. 2 gaišenos rastos Jonavos rajono Žeimių, 1 – Kaišiadorių rajono Rumšiškių seniūnijų apylinkėse. Užsikrėtęs šernas sumedžiotas Kauno rajono Domeikavos seniūnijos miškuose.

„AKM pasireiškia tose kiaulių laikymo vietose, šalia kurių dažnai randama ar sumedžiojama šia liga užsikrėtusių šernų. Galima daryti prielaidą, kad gyventojai nesilaiko reikiamų biologinio saugumo reikalavimų, dėl ko virusas plinta į ūkius. Labai svarbu, kad gyventojai, paskerdę kiaules, informuotų privačius veterinarijos gydytojus arba teritorinių VMVT padalinių specialistus, kurie atvykę paimtų mėginius ištirti laboratorijoje dėl AKM“, – sako VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas.

VMVT primena, kad ūkininkai, pastebėję, jog kiaulės karščiuoja, neėda ar rodo kitus joms nebūdingus požymius, nedelsiat turi kreiptis į veterinarijos gydytojus. Diagnozavus ligą ir pritaikius operatyvias priemones, galima nedelsiant likviduoti židinį bei užkirsti kelią virusui plisti.

Kiaulių ūkiuose nuo šių metų pradžios nustatyti 9 AKM židiniai Kaišiadorių, 4 – Anykščių ir po 1 – Jonavos ir Elektrėnų rajonuose.

Kaimyninėse valstybėse AKM situacija taip pat įtempta. Lenkijoje šiais metais nustatyta 10 židinių naminių kiaulių laikymo vietose, Latvijoje – 2, Estijoje – 5.

Plinta AKM ir laukinėje faunoje. Estijoje nustatytos 687 AKM vietos, Latvijoje – 539, Lietuvoje –185, Lenkijoje s – 25.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Rgs-02 17:43

Per savaitę rastos 4 AKM užsikrėtusių šernų gaišenos

vmvt.lt
2016 m. rugsėjis 2 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 4 nugaišusiems šernams.

AKM virusu užsikrėtusių šernų gaišenos buvo rastos Jonavos rajono Užusalių, Kauno rajono Domeikavos, Biržų rajono Širvenos ir Anykščių rajono Troškūnų seniūnijų teritorijose.

Seniūnijose, kuriose rasti šernai, toliau vykdoma intensyvi AKM stebėsenos programa, tikrinami maži kiaulininkystės ūkiai dėl biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo.

„Lyginant praėjusių ir šių metų statistiką, pastebima, kad AKM atvejų skaičius laukinėje faunoje auga (2014 m. – 45, 2015 m. –111 vietų). Tai rodo, kad AKM virusas yra išties sunkiai nuspėjamas. Pavyzdžiui, Estijoje, Saremo salose pastaruoju metu rasti du nugaišę šernai. Šioje vietovėje rugpjūčio mėnesį maras buvo įsisukęs ir į kiaulių ūkį. Iš viso Estijoje nuo šių metų pradžios laukinėje faunoje nustatyti 708 AKM atvejai“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas.

Lietuvoje nuo šių metų pradžios nustatytos 201 AKM židinių vieta, virusas patvirtintas 315 šernų (271 gaišenai, 44 sumedžiotiems).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad radus šerno gaišeną, apie tai reikia informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba paskambinti nemokamu, visą parą veikiančiu telefono numeriu 8 800 40403. Šerno gaišenų nereikia liesti ar judinti, mėginti transportuoti. Mėginius paims ir visus darbus, susijusius su saugiu gaišenos sunaikinimu, atliks atvykę specialistai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Rgs-09 17:48

Įvairiose Lietuvos vietovėse nustatomi vis nauji AKM atvejai

vmvt.lt
2016 m. rugsėjis 9 d.


Šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) patvirtintas šešioms šernų gaišenoms Jonavos, Kėdainių, Anykščių, Biržų, Zarasų rajonuose ir dviem sumedžiotiems šernams Anykščių rajone. Taip pat AKM nustatytas ūkyje Kėdainių rajone Keleriškių kaime. Čia laikytos penkios kiaulės.

Lietuvoje tai jau aštuonioliktas AKM židinys, nustatytas ūkyje, o Kėdainių rajone – antras. Siekiant sustabdyti AKM plitimą, kai kuriose Kėdainių rajono teritorijose gyventojai privalės paskersti visas laikomas kiaules.

Visi ūkiai, į kuriuos šiais metais pateko AKM virusas, buvo smulkūs, kiaulės juose laikytos savo reikmėms. „Šis faktas patvirtina, kad daugelis smulkiųjų ūkininkų nepakankamai laikosi biologinio saugumo reikalavimų. O išlikti budrūs turėtų ne tik kiaules laikantys AKM užkrėstose vietovėse, bet visoje Lietuvoje. Itin svarbu nešerti kiaulių žole ir maisto atliekomis, prieš einant į tvartą persirengti ir persiauti batus, įsirengti dezinfekcinius kilimėlius“, - primena Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas.

Iš viso Lietuvoje šiais metais nustatytos 208 vietos, kuriose AKM nustatytas 322 šernui (276 gaišenų ir 46 sumedžiotų), Estijoje – 723, Latvijoje – 586, Lenkijoje – 28 vietos.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Rgs-23 13:26

Pradedamas rudeninis laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės etapas

vmvt.lt
2016 m. rugsėjis 22 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šiandien, rugsėjo 22 dieną, pradedamas rudeninis laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės etapas. Vakcinacija bus vykdoma iš 4 teritorinių oro uostų. Pirmieji lėktuvai pakils iš Klaipėdos.

„Ilgalaikiai programos rezultatai nuteikia optimistiškai, jie rodo, kad liga traukiasi. Šiame etape dėl nedidelės rizikos vakcinos su jaukais nebus mėtomos vidurio Lietuvos ir pasienio su Latvija teritorijose. Tačiau nepalanki situacija kaimyninėse valstybėse neleidžia atsipalaiduoti. Pastarieji 3 pasiutligės protrūkiai (1 – 2013 m. ir 2 – 2015 m. pabaigoje) mūsų šalyje užfiksuoti vietovėse, esančiose Baltarusijos pasienyje, tad ir vakcinacija tikslingai bus vykdoma šiose teritorijose“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė – Petrauskienė.

Pasak veterinarijos gydytojos, pagrindinė priemonė kovojant su šia pavojinga žmonėms ir gyvūnams liga, yra laukinių bei naminių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena gyventojams, kad miškuose ar laukuose radus jaukus su pasiutligės vakcina, nereikėtų jų liesti, o aptikus juos prie gyvenamųjų namų, reikėtų pranešti teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms.

Esant tinkamoms oro sąlygoms, vakcinaciją planuojama baigti iki gruodžio 10 d.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Rgs-30 20:53

Per savaitę AKM nustatytas 4 šernams


2016 m. rugsėjis 30 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 4 šernams (2 nugaišusiems ir 2 sumedžiotiems).

AKM virusu užsikrėtusių šernų gaišenos buvo rastos Anykščių rajono Traupio ir Svėdasų seniūnijų teritorijose, o sumedžioti šernai –Vilainių (Kėdainių r.) ir Rumšiškių (Kaišiadorių r.) seniūnijų miškuose.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje patvirtinta 213 vietų, kuriose sumedžioti ar rasti AKM užsikrėtę 327 šernai (48 sumedžioti ir 279 nugaišę). Seniūnijose, kurių teritorijose užregistruoti AKM atvejai, toliau vykdoma intensyvi AKM stebėsenos programa, ieškoma nugaišusių šernų.

VMVT gavo informaciją, kad šią savaitę kaimyninėje Lenkijoje nustatyti 2 nauji AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose. Viename ūkių buvo laikomos 10, kitame – 12 kiaulių. Lenkijos kompetentinga institucija židinių vietose ėmėsi visų reikiamų apsaugos priemonių. Iš viso Lenkijoje šiais metais užregistruota 19 AKM židinių kiaulių laikymo vietose.

„Noriu priminti, kad rajonų savivaldybėse, patenkančiose į AKM buferinę zoną, ūkininkai, auginantys iki 100 kiaulių, turi jas paskersti iki 2016 m. gruodžio 18 d.. Laikytojai, paskerdę kiaules iki 2016 m. lapkričio 1 d., gali pretenduoti į papildomas kompensacijas už išankstinius kiaulių paskerdimus pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką. Apie skerdžiamas kiaules ūkininkai privalo informuoti teritorines VMVT ir privačius veterinarijos gydytojus, kad būtų atrinkti mėginiai dėl AKM“, – teigia VMVT skubios veiklos skyriaus vedėjas Paulius Bušauskas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Spa-07 14:01

Baigiamas mokėjimas už lapių ir usūrinių šunų gaišenas


15min
2016.10.06


Nuo spalio 10 dienos medžiotojams ir privatiems veterinarijos gydytojams nebus mokamos išmokos už pasiutligės tyrimams pristatytas lapių ir usūrinių šunų gaišenas, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Gaišenas galima ir toliau vežti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ištirti, tačiau pinigai už jas nebus mokami.
„Iki mėnesio pabaigos planuojama ištirti iki 450 mėginių. Pagal Europos Komisijos numatytą lėšų limitą, jau ištirtas pakankamas mėginių kiekis. Kadangi pasiutligės situacija mūsų šalyje nekelia nerimo, galima teigti, jog prevencija vykdoma tikslingai ir kokybiškai – šiais metais Lietuvos teritorijoje neužregistruotas nė vienas šios pavojingos žmonėms ir gyvūnams ligos atvejis“, – teigia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė – Petrauskienė.
Rinkti ir tirti lapių ir usūrinių šunų gaišenas numatyta pagal pasyviąją pasiutligės stebėsenos programą, kuri yra viena iš efektyvių kovos su šia liga priemonių.
Klausimas dėl kitų metų finansavimo už surinktas lapių ir usūrinių šunų gaišenas bus svarstomas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Spa-23 11:13

Per savaitę – 11 AKM užsikrėtusių šernų

vmvt.lt
2016 m. spalio 21 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 4 nugaišusiems ir 7 sumedžiotiems šernams.

AKM virusu užsikrėtusių šernų gaišenos buvo rastos Širvėnos (Biržų r.), Troškūnų (Anykščių r.) ir Pelėdnagių (Kėdainių r.) seniūnijų teritorijose, sumedžioti šernai – Parovėjos ir Papilio (Biržų r.), Ruklos (Jonavos r.), Jakėnų ir Merkinės (Varėnos r.) seniūnijų miškuose.

Seniūnijose, kuriose rasti nugaišę šernai, toliau vykdoma intensyvi AKM stebėsenos programa. Be to, užkrėstose zonose tikrinami maži kiaulininkystės ūkiai dėl biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo.

Lietuvoje nuo šių metų pradžios nustatytos 228 AKM židinių vietos, virusas patvirtintas 344 šernams (285 gaišenoms ir 59 sumedžiotiems).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad radus šerno gaišeną, apie tai reikia informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba paskambinti nemokamu, visą parą veikiančiu telefono numeriu 8 800 40403. Šerno gaišenų nereikia liesti ar judinti, mėginti transportuoti. Mėginius paims ir visus darbus, susijusius su saugiu gaišenos sunaikinimu, atliks atvykę specialistai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Spa-31 20:50

Bendrų veiksmų prieš AKM susitarė imtis 10 šalių

vmvt.lt
2016 m. spalio 31 d.

Į bet kurią šalį patekęs afrikinis kiaulių maras (AKM) atneša didelius ekonominius nuostolius ir socialines problemas, todėl nuolat ieškoma būdų, kaip sumažinti neigiamą šios ligos įtaką. Praėjusį penktadienį Varšuvoje susirinkę Rusijos Federacijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Moldavijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Ukrainos ir Vengrijos žemės ūkio ministrai, veterinarijos tarnybų vadovai ir už sveikatą ir maisto saugą atsakingas komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis sutarė, kad afrikinis kiaulių maras yra bendra Europos Sąjungos ir ne ES šalių problema, todėl būtinos bendros koordinuotos kontrolės priemonės bei skaidrumas.

Susitikimo Lenkijoje metu kiekviena delegacija pristatė savo šalies veiksmus, kovojant su AKM, Europos Komisijos atstovai aptarė AKM politiką Rytų Europoje, buvo diskutuojama dėl strategijos šiame regione principų, taip pat pristatyti naujausi moksliniai tyrimai.

Komisaras V. P. Andriukaitis pabrėžė neabejojantis, kad griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis ūkiuose ir bendri visų šalių veiksmai atneš sėkmę kovojant su šiuo mirtinai pavojingu virusu. „Džiugu, kad mūsų bendradarbiavimas dėl kovos su afrikiniu kiaulių maru yra plečiamas įtraukiant ir kitas valstybes, ne ES nares. Dedame visas pastangas suvaldyti šios ligos plitimą – kova su šia liga buvo, yra ir bus vienas iš didžiausių šio laikotarpio prioritetų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, – pabrėžė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Konferencijoje dalyvavę žemės ūkio ministrai sutarė, kad AKM yra regioninė problema, turinti įtakos daugeliui šalių, todėl geriausias būdas kovoti su ja yra glaudus tarptautinis bendradarbiavimas ir reguliarus keitimasis epidemiologine informacija.

Konferencijoje pabrėžta, kad pagrindinė AKM protrūkių regione rizika yra susijusi su laukiniais šernais ir ligos viruso patekimu į kiaulių ūkius, nesilaikančius biosaugos reikalavimų.

Mažinant viruso paplitimą šernų populiacijoje turėtų įsitraukti ir mokslininkai, aplinkosaugininkai, medžiotojai, miško darbuotojai.

Visi konferencijos dalyviai sutarė, kad siekiant užkirsti kelią virusui patekti į kiaulių ūkius, didžiulė reikšmė tenka biosaugos priemonių laikymuisi. Maži kiaulių augintojai taip pat privalo įgyvendinti bent minimalias biosaugos priemones. Siekdami skatinti augintojų sąmoningumą, veterinarijos specialistai turi teikti visą informaciją kiaulių augintojams. Laikytis biosaugos reikalavimų ūkiuose turėtų skatinti ir baudos.

Dabartinė AKM, apėmusio milžiniškus plotus, situacija rodo, kad ši liga toli gražu nesitraukia ir šalys turi būti pasirengę ilgai kovai su ja. Visų šalių delegacijos sutiko, kad būtina dirbti visiems kartu mažinant tiesioginį ir netiesioginį ligos poveikį visais lygiais, o tai yra prekyba, žemės ūkis, medžioklė, aplinkos apsauga, veterinarijos paslaugos ir pan.

Visos konferencijoje dalyvavusios šalys ir Europos Komisija susitarė, kad jos ir toliau rems ir skatins regioninį koordinavimą, keitimąsi duomenimis ir mokslinį bendradarbiavimą. Visos šalys ir Europos Komisija bendradarbiaus, siekdamos užtikrinti papildomą finansinę paramą ir kitus techninius išteklius, reikalingus kovoti su AKM.

(Parengta pagal Žemės ūkio ministerijos informaciją)

Konferencijoje daug dėmesio skirta EK nustatytai regionalizavimo sistemai. Problema kyla, kai nekomerciniame ūkyje nustatomas AKM protrūkis ir tuomet komerciniai ūkiai patenka į III zoną, kur yra dideli prekybos apribojimai. Šalys narės rengia regionalizavimo sistemos pakeitimų siūlymus, kad apribojimai būtų taikomi lanksčiau.

Taip pat aptarti galimi prekybos kiaulininkystės produktais supaprastinimas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Lap-09 13:10

Europos Komisijoje ir Lietuvoje nagrinėti AKM klausimai

vmvt.lt
2016 m. lapkričio 9 d.


Š.m. lapkričio 8 d. Vidaus reikalų ministerijoje vyko Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame buvo aptarta valstybės lygio ekstremali situacija, paskelbta dėl afrikinio kiaulių maro (AKM).

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas pateikė informaciją apie 2014 – 2016 m. AKM situaciją Lietuvoje, apžvelgė ligos atvejų statistiką laukinėje faunoje ir kiaulių laikymo vietose bei AKM paplitimą kitose šalyse. Taip pat supažindino su taikomomis prevencijos ir kontrolės priemonėmis.

Nepaisant to, kad jau trečius metus nustatomi vis nauji ligos atvejai laukinėje faunoje, posėdžio dalyviai vienbalsiai pritarė, kad AKM situacija yra kontroliuojama, todėl valstybės lygio ekstremali situacija gali būti atšaukta.

Diskusijos dėl AKM šią savaitę taip pat vyko Europos Komisijoje (EK). Lapkričio 7 d. EK Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto Gyvūnų sveikatos ir gerovės bei Kontrolės ir importo sąlygų skyrių posėdyje buvo apsvarstytas VMVT kreipimasis į Europos Komisiją dėl III AKM zonos perkėlimo į II Lietuvoje.

Europos veterinarijos ekspertai tinkamai įvertino AKM apsaugos priemones, taikomas mūsų šalyje. Komiteto nariai vienbalsiai nubalsavo už šių zonų pakeitimą Kupiškio rajone, nes ligos protrūkis buvo užfiksuotas 2015 metais nekomerciniame kiaulių ūkyje.

Posėdžio metu akcentuota, kad labai svarbu toliau vykdyti komercinių ir nekomercinių kiaulių ūkių kontrolę dėl biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16790
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2016-Lap-14 17:30

Šią savaitę nustatyti 7 AKM atvejai

2016 m. lapkričio 11 d.


Šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) diagnozuotas šernams, rastiems Anykščių ir Biržų rajonuose.

Anykščių rajone (Troškūnų, Traupio ir Debeikių seniūnijose) per savaitę rastos penkios šernų gaišenos, kurioms patvirtinta AKM diagnozė. Vienas užsikrėtęs šernas šiame rajone buvo sumedžiotas.

Biržų rajone (Širvėnos sen.) rasta vieno sergančio šerno gaišena.

Iš viso šiais metais Lietuvoje nustatytos 245 vietos, kuriose AKM patvirtintas 379 šernams (68 sumedžiotiems ir 311 gaišusiems), užfiksuota 18 židinių naminių kiaulių laikymo vietose.

Estijoje šiemet nustatyti 859 AKM atvejai, Latvijoje – 728, Lenkijoje – 43.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 3 ir 0 svečių