Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Lie-06 20:40

Panevėžio rajone – tiksinti ekologinė bomba

SEKUNDĖ
LINA DRANSEIKAITĖ
2017.07.05

Vakar Panevėžio rajone sušauktas Ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdis, nes plintantis kiaulių maras grasina ekologine nelaime. Kasdien veterinarijos specialistai kviečiami utilizuoti miškuose masiškai krentančių šernų ir nelegaliai laikomų kiaulių. Baiminamasi, kad pavojingas užkratas gali persimesti į didelius ūkius.
Kaip teigė Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas, nors apie pavojingą afrikinį kiaulių maro virusą ir jo keliamus pavojus nuolat informuojami gyventojai, platinami lankstinukai, bendraujama su seniūnais ir veterinarais, bet sustabdyti epidemiją kol kas gana sunku. Mat yra daug smulkių ūkių, kur gyventojai savo gyvulių ne tik neregistravę, bet ir juos laiko nepaisydami jokių biologinio saugumo reikalavimų. „Situaciją sunku suvaldyti būtent dėl tokių nelegalų. Žmonės vengia registruoti savo kiaules, nes jų auginimo sąlygos neatitinka reikalavimų. Apsisaugoti nuo maro nesiimama jokių priemonių“, – „Sekundei“ teigė V. Kontautas.
Pastarieji du atvejai – kai kiaulių augintojai marą savo gyvuliams užnešė patys. Birželio paskutinę dieną Pašilių kaime, Miežiškių seniūnijoje, gyvenanti moteris, pastebėjusi, kad jos laikomos kiaulės negaluoja ir pradėjo gaišti, kreipėsi į privatų veterinarijos gydytoją. Šis, paėmęs kiaulių gaišenos ir kraujo mėginius, juos išsiuntė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Netrukus buvo konstatuota, kad visos keturios laikytos kiaulės apsikrėtusios maru. Veterinarijos inspektoriai nustatė, kad, kaip reikalaujama, ūkis nebuvo aptvertas, neįrengti jokie dezinfekuojamieji kilimėliai, nebuvo laikomasi higienos. „Prieš įeidami į tvartą, kur laikomos kiaulės, jų augintojai nekeitė nei drabužių, nei avalynės. Nevykdyta graužikų kontrolė, nors žinoma, kad jie taip pat gali platinti ligą. Pagaliau žmogus dirbo žemės ūkio bendrovėje, traktoriumi nupjovęs žolę ją vežė ir bendrovės gyvuliams, ir savo kiaulėms, nors griežtai draudžiama pašarams naudoti šiaudų ar žolės, atvežtos tiesiai iš lauko, šerti maisto atliekomis ar laikyti gyvulius lauke. Ir kaip suprantamai paaiškinti žmonėms, kad taip negalima“, – kalbėjo valstybinis veterinarijos inspektorius.

Masiškai krenta šernai

Panaši situacija buvo užfiksuota ir prieš porą savaičių Nainiškių kaime, toje pačioje Miežiškių seniūnijoje. Kiaulių augintoja, pastebėjusi, kad vienos iš dviejų jos laikomų kiaulių šnipas kraujuoja, kreipėsi į veterinarijos specialistą.
Tą pačią dieną nustatyta, kad abu gyvuliai taip pat serga kiaulių maru, jie nedelsiant buvo sunaikinti. Šiame ūkyje pasikartojo analogiška situacija: gyvuliai buvo neregistruoti, biologinio saugumo reikalavimų taip pat nesilaikyta. Ne gana to, kiaulės galėjo lakstyti lauke.
Kiaulių maras birželio pradžioje buvo nustatytas ir Maženių kaime, Velžio seniūnijoje, esančiame ūkyje, tik čia buvo imtasi priemonių nuo maro. Šiame ūkyje susirgo dvi riestauodegės.
„Čia bent jau buvo laikomasi biologinio saugumo reikalavimų, tad labai kaltinti žmonių negalime. Be to, jie už kiaules gaus išmokas, nes gyvuliai buvo registruoti. Vis dėlto situacija gana grėsminga, nes nustatyta net 40 vietų aplink Miežiškius, Vadoklius, Velžį, Naujamiestį, kur rasta nugaišusių kiaulių ar šernų“, – teigė V. Kontautas.
Šiais metais Panevėžio rajone jau rasti 84 nugaišę šernai, dar 12 jų sumedžiota. Visiems jiems nustatytas afrikinis kiaulių maras. Kaip juokauja Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, jų tarnyba pastaraisiais mėnesiais daugiau nieko neveikia, tik renka ir utilizuoja šernų gaišenas.
„Va ir šiandien gyventojai pranešė, kad rado penkis nugaišusius šernus. Tuoj perkopsime šimto ribą“, – sakė V. Kontautas.

Lieka be gyvulių

Labiausiai baiminamasi, kad kiaulių maro židiniai nepasiektų Krekenavos apylinkių, kur įsikūręs vienas didžiausių kiaulių ūkių Lietuvoje. „Idavang Pasodėlė“ šiuo metu augina 47047 kiaules. Dar 662 riestauodeges turi Naujamiesčio seniūnijos ūkininkas Nerijus Latvėnas. Visame rajone šiuo metu užregistruoti 246 kiaulių laikytojai, jie augina 918 kiaulių. Tačiau V. Kontautas teigė, kad rajone šių gyvulių yra gerokai daugiau, tik jų augintojai neregistruoja. Tad tarnybos specialistai patys imasi žygių ieškoti nelegalų. Jie duomenų bazėje tikrina, kas iki 2014 m. turėjo ūkius ir jų staiga atsisakė. „Aišku, kai kurie visai atsisakė ūkių, bet yra ir tokių, kurie tiesiog neberegistruoja gyvulių. Važinėjame po kaimus ir tikrai randame tokių nelegalų. Tai yra parako statinė, nes vasarą, kai karšta, maras plinta žaibiškai“, – pabrėžė V. Kontautas.
Kai nustatomas kiaulių maro židinys, trijų kilometrų spinduliu visos kiaulės turi būti patikrinamos ir išskerdžiamos. Jeigu jų mėsa nėra užkrėsta, ją galima naudoti savo reikmėms. Už kiekvieną registruotą ir paskerstą kiaulę gyventojai gauna išmokas. Dalis žmonių gana geranoriškai vykdo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus: iš maro apimtų teritorijų jau išskerstos 157 riestauodegės – 42 bandos. „Žmonių nepaliekame likimo valiai, jie gauna išmokas ir gali pasilikti sveikų gyvulių mėsą. Deja, yra tokių augintojų, kurie kaltina mus, kad dirbtinai keliame problemą. Lietuvių požiūris toks, kad kol bėda neužsuka į jų kiemą, tol nesiima jokių priemonių“, – tvirtino V. Kontautas.

Mokys baudomis

Esant tokiai grėsmingai situacijai, bus imamasi itin griežtų priemonių. Paaiškėjus, kad apsikrėtusios kiaulės neregistruotos, jų laikytojų lauks solidžios baudos. Pasak Veterinarijos tarnybos viršininko, galima skirti iki 700 eurų baudą, tačiau kol kas abiem pastaraisiais atvejais, kai buvo rastas kiaulių maro židinys, gyventojams teks susimokėti perpus mažesnę – 350 eurų – baudą. Be to, svarstoma jiems patekti sąskaitas ir už maro židinio likvidavimą, tvarto dezinfekciją bei kritusių gyvūnų utilizavimą.
„Kol kas geranoriškai prašėme, bet matome, kad nieko nebus, reikia imtis griežtesnių priemonių. Gal baudos duos rezultatų. Kiaulių maras plinta ne dėl nežinojimo, o dėl nenoro žinoti“, – mano V. Kontautas.
Bus prašoma pagalbos ir seniūnų, ir vietos gyventojų, jeigu jie žino ar įtaria, kad kaimynai laiko neregistruotų kiaulių, apie tai informuoti tarnybą. Į pagalbą bus pasitelkta ir policija, kad atidžiau stebėtų gyvulių gabenimą. Mat iki šiol nėra sukurta jokių afrikinio kiaulių maro gydymo metodų ar vakcinų, apsaugančių nuo šios ligos. „Kiekvienas judėjimas iš maro židinio didina tikimybę pervežti marą ir jį platinti. Situacija išties grėsminga, turime imtis visų įmanomų apsaugos priemonių. Ir patys žmonės turi suprasti, kad čia ne juokai“, – sakė V. Kontautas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

brudas
Varovas
Varovas
Pranešimai: 11
Užsiregistravo: 2015-Vas-25 20:44
Miestas: Jonavos r.

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Lie-13 10:42

Kiaulininkystės komplekse Jonavos rajone patvirtintas AKM židinys
2017 m. liepa 13 d.


Atsižvelgus į skubaus tyrimo rezultatus, UAB „Beržų kompleksas” priklausančioje kiaulių fermoje (Šilų kaimas, Jonavos r.) patvirtintas afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys.

Naujausiais duomenimis, fermoje laikoma 23 464 kiaulės ir tai iki šiol didžiausias AKM židinys Lietuvoje.

Ligos protrūkiui suvaldyti aktyvuotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos užkrečiamųjų ligų kontrolės centras ir pradėtos taikyti priemonės, pagal patvirtintą AKM neatidėliotinų priemonių planą. Siekiant, kad liga neišplistų į kitas teritorijas, visos komplekse laikomos kiaulės turės būti nugaišintos, aplink ligos židinį nustatytos 3 km ir 10 km apsaugos ir priežiūros zonos, kuriose bus tikrinamos visos kiaulių laikymo vietos, atrenkami mėginiai AKM diagnostikai.

Be to, atliekamas epizootinis tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti ar virusas nepateko ir į kitas, „kontaktines“ UAB „Beržų kompleksas“ priklausančias fermas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atkreipia visų kaulių laikytojų dėmesį, kad pažeidus bent vieną biologinio saugumo reikalavimų grandį virusas gali patekti į ūkį. Komercinių kiaulininkystės kompleksų administracijos privalo ypač atsakingai organizuoti darbuotojų mokymus dėl biologinio saugumo reikalavimų taikymo ir kontroliuoti šių reikalavimų įgyvendinimą.

http://vmvt.lt/naujienos/kiaulininkyste ... km-zidinys
Nepatogu kai vaikai į kaimyną panašūs...

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Lie-26 06:59

AFRIKINIS KIAULIŲ MARAS ALYTAUS RAJONE – DAUGIAU KAIP PO METŲ

2017-07-25
valstietis.lt


Šį mė­ne­sį Aly­taus ra­jo­ne net še­šiems šer­nų kri­tuo­liams nu­sta­ty­tas af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras. Jie vi­si ap­tik­ti Rai­ti­nin­kų se­niū­ni­jo­je. Ši už­kre­čia­mo­ji li­ga šer­nams Aly­taus ra­jo­ne bu­vo diag­no­zuo­ta dau­giau nei prieš me­tus. Nors Vy­riau­sy­bė pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je at­šau­kė dau­giau nei prieš dve­jus me­tus Aly­taus ra­jo­ne pa­skelb­tą eks­tre­ma­lią pa­dė­tį dėl af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pa­vo­jaus, ta­čiau ši li­ga nepa­si­trau­kė. Įta­ria­ma, kad af­ri­ki­niu kiau­lių ma­ru už­si­krė­tę šer­nai at­ke­lia­vo iš kai­my­nys­tė­je esan­čios Bal­ta­ru­si­jos.


Pir­mas už­si­krė­tęs šer­nas ras­tas Ne­mu­ne


Šio mė­ne­sio pra­džio­je Aly­taus ra­jo­ne Rai­ti­nin­kų se­niū­ni­jo­je Jo­ciū­nų kai­me Ne­mu­ne žve­jo­ję vy­rai pa­ste­bė­jo ne­gy­vą, už­si­ka­bi­nu­sį ant ša­kos van­de­ny­je plū­du­riuo­jan­tį 60–70 ki­log­ra­mų šer­ną. Apie tai jie pra­ne­šė Aly­taus vals­ty­bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai.
Šer­no gai­še­na tuoj pat dėl af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro bu­vo iš­vež­ta pa­tik­rin­ti į Na­cio­na­li­nį mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos ri­zi­kos ver­ti­ni­mo ins­ti­tu­tą. Nu­sta­ty­ta, kad plū­du­ria­vo af­ri­ki­niu kiau­lių ma­ru už­si­krė­tęs šer­nas.

Kaip sa­kė šios tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Ro­mas Čer­nius, nuo to lai­ko tar­ny­bos spe­cia­lis­tai kar­tu su vie­ti­niais me­džio­to­jais sa­vait­ga­liais Rai­ti­nin­kų se­niū­ni­jo­je ėmė or­ga­ni­zuo­ti kri­tu­sių šer­nų pa­ieš­kas, kaip bu­vo da­ro­ma prieš dve­jus me­tus, kai įta­ria­mu af­ri­ki­niu kiau­lių ma­ru už­si­krė­tu­sių ir kri­tu­sių šer­nų bu­vo ieš­ko­ma Alo­vės bei Dau­gų se­niū­ni­jo­se.

Taip lie­pos vi­du­ry­je Rai­ti­nin­kų se­niū­ni­jo­je Veis­mū­nų kai­me ras­tas kri­tęs šer­nų jau­nik­lis, ku­riam mi­nė­ta­me ins­ti­tu­te nu­sta­ty­tas af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras.

Taip pat lie­pos vi­du­ry­je me­džio­to­jai Ta­ru­čio­nių kai­me su­ra­do kri­tu­sius du di­de­lius ir du ma­žus šer­nus. Jie ap­tik­ti pa­gal sklin­dan­tį ne­ma­lo­nų kva­pą, o ra­dus pra­neš­ta Aly­taus vals­ty­bi­nei mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bai. Pra­ėju­sią sa­vai­tę vi­siems ke­tu­riems pa­tvir­tin­tas af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras.

„Kri­tu­sių šer­nų Rai­ti­nin­kų se­niū­ni­jo­je kar­tu su me­džio­to­jais ieš­ko­si­me ir to­liau, ma­žiau­siai mė­ne­sį, nes ma­to­me, kad čia yra iš­ki­lęs šios už­kre­čia­mo­sios li­gos pa­vo­jus. Spė­ja­me, jog už­si­krė­tę šer­nai mus pa­sie­kė iš Bal­ta­ru­si­jos, kur šiuo me­tu šer­nams ga­li­mai diag­no­zuo­ja­ma ši li­ga. Taip pat af­ri­ki­niu kiau­lių ma­ru už­si­krė­tu­sių šer­nų ran­da­ma ir mū­sų pa­sie­ny­je su Bal­ta­ru­si­ja – Laz­di­jų ra­jo­no Kap­čia­mies­čio apy­lin­kė­se“, – tvir­ti­no R.Čer­nius.

Pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je Vy­riau­sy­bė, at­si­žvel­gu­si į ša­lies Eks­tre­ma­lių si­tu­a­ci­jų ko­mi­si­jos iš­va­dą, at­šau­kė dau­giau kaip prieš dve­jus me­tus pa­skelb­tą eks­tre­ma­lią pa­dė­tį dėl af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pa­vo­jaus sep­ty­nio­se Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bė­se, tarp jų ir Aly­taus ra­jo­ne.

Aly­taus vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko tei­gi­mu, da­bar ši pa­dė­tis kon­tro­liuo­ja­ma vie­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis. Vie­na jų – kri­tu­sių šer­nų pa­ieš­ka. Taip pat su­stip­rin­tą šios tar­ny­bos kon­tro­lę jau­čia vie­nas Rai­ti­nin­kų se­niū­ni­jos ūki­nin­kas, ku­ris tu­ri lei­di­mą au­gin­ti kiau­les.

Ši se­niū­ni­ja yra vie­na iš sep­ty­nių Aly­taus ra­jo­ne, ku­ri nuo 2014-ųjų pra­džios, af­ri­ki­nį kiau­lių ma­rą nu­sta­čius šer­nui, su­me­džio­tam Va­rė­nos ir Aly­taus ra­jo­no san­kir­to­je, pa­ten­ka į šios li­gos bu­fe­ri­nę, ar­ba ap­sau­gos, zo­ną.

Nuo 2014-ųjų pra­džios iki šiol Aly­taus ra­jo­ne af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras nu­sta­ty­tas 27 šer­nams. Pas­ku­ti­nį­kart – pra­ėju­sių me­tų ko­vo pa­bai­go­je su­me­džio­tam šer­nui. Ras­tiems kri­tu­siems šiems žvė­rims – pas­ku­ti­nį­kart 2015-ai­siais. Ši už­kre­čia­mo­ji li­ga na­mi­niams gy­vu­liams Aly­taus ra­jo­ne ne­nu­sta­ty­ta.


Bu­fe­ri­nė­je zo­no­je – ūkiai iki de­šim­ties kiaulių


Va­do­vau­jan­tis Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spren­di­mu, nuo per­nykš­čio ko­vo bu­fe­ri­nė­je zo­no­je lei­džia­ma steig­ti ma­žus, iki de­šim­ties kiau­lių, ūkius.

Tar­ny­ba, siek­da­ma iš­veng­ti af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pa­vo­jaus, yra pa­tvir­ti­nu­si bio­lo­gi­nio sau­gu­mo prie­mo­nes šiuo­se ūkiuo­se, ir jų kiau­lių au­gin­to­jams bū­ti­na pai­sy­ti.

Aly­taus ra­jo­ne iš vie­nuo­li­kos se­niū­ni­jų į bu­fe­ri­nę zo­ną pa­ten­ka sep­ty­nios – Alo­vės, But­ri­mo­nių, Dau­gų, Ne­mu­nai­čio, Pi­va­šiū­nų, Pu­nios ir Rai­ti­nin­kų. Jo­se kiau­lės baig­tos iš­skers­ti 2014-ųjų va­sa­rą, o da­bar lei­džia­ma steig­ti ma­žus kiau­lių ūkius.

Šiuo me­tu Aly­taus vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba lei­di­mus steig­ti to­kius ūkius bu­fe­ri­nė­je zo­no­je yra iš­da­vu­si sep­ty­niems as­me­nims.

Tar­ny­bos vir­ši­nin­ko tvir­ti­ni­mu, prieš iš­duo­dant lei­di­mus yra įver­tin­tos pri­tai­ky­tos bio­sau­gos prie­mo­nės: „Kiau­lėms tu­ri bū­ti ap­tver­tas tvar­tas, mėš­li­dė ar­ba vi­sas ūkis, sie­kiant iš­veng­ti są­ly­čio su lau­ki­niais gy­vū­nais. Prie kiek­vie­no įė­ji­mo į ūkį rei­ka­lau­ja­ma įreng­ti dez­in­fek­ci­nį ki­li­mė­lį, dir­bant kiau­lių ūky­je bū­ti­na šva­ri, tam skir­ta ap­ran­ga. Kiau­les ga­li­ma šer­ti tik ter­miš­kai ap­do­ro­tu pa­ša­ru, pri­va­lo bū­ti ap­ri­bo­tas pa­ša­li­nių žmo­nių ir trans­por­to prie­mo­nių pa­te­ki­mas į ūkį. Taip pat par­še­lius pri­va­lo­ma įsi­gy­ti iš te­ri­to­ri­jų, ku­rio­se nė­ra af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pa­vo­jaus. Bū­ti­na tu­rė­ti jų ga­be­ni­mo ir įsi­gi­ji­mo do­ku­men­tus. “

Pa­gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są, už bio­lo­gi­nio sau­gu­mo prie­mo­nių ne­pai­sy­mą jau ne­be­tai­ko­mas įspė­ji­mas, už tai gre­sia Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos bau­dos: pir­mą­kart nuo 30 iki 300 eu­rų, už pa­kar­to­ti­nį pa­žei­di­mą – nuo 50 iki 550 eu­rų. Ga­li bū­ti tai­ko­mas ir kiau­lių, lai­ko­mų bio­lo­gi­nio sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mų ne­ati­tin­kan­čio­se vie­to­se, kon­fis­ka­vi­mas.

Kol kas Aly­taus vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba dar nė­ra už­fik­sa­vu­si pa­žei­di­mų dėl kiau­lių lai­ky­mo Aly­taus ra­jo­no bu­fe­ri­nė­je zo­no­je.

Da­bar Aly­taus ra­jo­ne yra 390 kiau­lių au­gin­to­jų, ku­rie lai­ko 2 tūkst. 436 kiau­les. Į šį skai­čių pa­ten­ka be­veik 1 tūkst. 300 kiaulių ko­mer­ci­nis ūkis Aly­taus se­niū­ni­jo­je. Dar vie­nas ko­mer­ci­nis be­veik 20 kiau­lių ūkis vei­kia Alo­vės se­niū­ni­jo­je.

Vie­nas as­muo lai­ko vi­du­ti­niš­kai 2,7 kiau­lės. Ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tų pa­ste­bė­ji­mu, dau­ge­liu at­ve­jų žmo­nės jas au­gi­na sa­vo po­rei­kiams.

Iki Aly­taus ra­jo­ne pa­skel­biant eks­tre­ma­lią pa­dė­tį dėl af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pa­vo­jaus, čia bu­vo apie 500 kiau­lių au­gin­to­jų, ku­rie lai­kė be­veik 4 tūkst. šių na­mi­nių gy­vu­lių.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Lie-28 14:30

AKM plinta ne tik kiaulių ūkiuose, bet ir laukinėje faunoje

vmvt.lt
2017 m. liepa 28 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad praėjusią savaitę (liepos 21–27 d.) afrikinis kiaulių maras (AKM) vienuolikoje savivaldybių nustatytas 2 sumedžiotiems ir 70 šernų gaišenų:

1. Kavarsko, Troškūnų sen. (Anykščių r.) – 2 šernų gaišenoms,

2. Papilio sen. (Biržų r.) – 7 šernų gaišenoms,

3. Šveicarijos, Šilų, Upninkų sen., (Jonavos r.) – 7 šernų gaišenoms,

4. Vilainių sen. (Kėdainių r.) – 1 šerno gaišenai,

5. Kapčiamiesčio sen. (Lazdijų r.) – 2 šernų gaišenoms,

6. Ramygalos, Panevėžio, Karsakiškio, Miežiškių sen. (Panevėžio r.) – 6 šernų gaišenoms ir 1 sumedžiotam šernui,

7. Pasvalio apylinkių, Krinčio, Joniškėlio apylinkių sen. (Pasvalio r.) – 17 šernų gaišenoms ir 1 sumedžiotam šernui,

8. Dieveniškių sen. (Šalčininkų r.) – 3 šernų gaišenoms,

9. Taujėnų, Siesikų, Pivonijos sen. (Ukmergės r.) – 22 šernų gaišenoms,

10. Leliūnų, Sudeikių sen. (Utenos r.) – 2 šernų gaišenoms,

11. Žibalų sen. (Širvintų r.) – 1 šerno gaišenai.

2017 m. laukinėje faunoje AKM patvirtintas 390 vietų 741 šernui (72 sumedžiotiems ir 669 nugaišusiems).

AKM pavojingai plintant ne tik laukinėje faunoje, bet ir kiaulių ūkiuose, Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Radviliškio VMVT) iniciatyva buvo organizuotas pasitarimas su komercinių kiaulių ūkių atstovais.

Pasitarimo metu buvo apsvarstyta AKM situacija Lietuvoje. Radviliškio VMVT viršininko Alvido Trilikausko teigimu, didelį nerimą kelia tai, kad šiais metais Lietuvoje jau užregistruota 10 AKM protrūkių kiaulių ūkiuose, artimiausi jų – Panevėžio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose. Susirinkusieji aptarė pastarąjį AKM atvejį UAB ,,Beržų kompleksas’’ Jonavos rajone. Šioje fermoje sunaikinta daugiau kaip 24 tūkst. kiaulių, patirti didžiuliai nuostoliai.

A.Trilikauskas susirinkusiems kiaulių ūkių vadovams pabrėžė biologinio saugumo priemonių laikymosi svarbą, priminė apribojimų taikymą nustačius ligą. Buvo aptarti ir šernų populiacijos rajone klausimai, žmogiškojo faktoriaus svarba komerciniuose kiaulių ūkiuose.

Radviliškio VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas Kęstutis Mameniškis papasakojo ūkių atstovams apie pagrindinius užsikrėtimo kiaulių maru kelius, priminė pirminius AKM požymius. Veterinarijos gydytojas dar kartą akcentavo pagrindines apsaugos priemones, kurių būtina laikytis siekiant išvengti šios pavojingos ligos, nurodė biocidus, rekomenduojamus naudoti apsaugai nuo AKM.

Komercinių ūkių vadovams buvo parodyta video medžiaga apie tai, kaip atrodo užsikrėtęs gyvulys, kaip paveikti ligos pasikeičia kai kurie jo vidaus organai, kas gali platinti šią ligą.

Radviliškio rajonas priskirtas I zonai – tai AKM rizikos teritorija. Joje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai, bet atliekama nuolatinė kiaulių laikymo vietų kontrolė, vykdoma AKM stebėsena. Šioje zonoje esantys ūkiai turi atitikti biologinio saugumo reikalavimus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
30-06
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 2028
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 20:49
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Lie-28 17:57

:sorry: Dar penkiskart tiek tu gaisenu nieks neranda.Tai kokie mastai :shock: Greit Lietuvoj serno reiks su ziburiu ieskot :twisted: .Bus taip kaip,kad buvo kokiais 58-64 metais.Rade serno peda dziaugesi medziotojai kaip vaikai.Seniai pasakojo,kad nebuvo tu sernu visai.Kiskis buvo pagrindinis laimikis.
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Rgp-01 11:59

VIETOJ GRYBŲ – ŠERNŲ GAIŠENOS

2017-07-28
ukzinios



Išsirengus į mišką grybauti didelė tikimybė, kad aptiksite visai kitokį radinį – nugaišusį šerną. Nuo afrikinio kiaulių maro pradėjus masiškai kristi šernams, jų gaišenų mūsų rajone jau aptikta per 100.

Kadangi už tokias radybas numatyta piniginė kompensacija, kai kam tai jau tapo ir papildomom pajamom. Tuo tarpu medžiotojai situaciją vadina tragiška.

Per kelis pastaruosius mėnesius Ukmergės rajone afrikinis kiaulių maras buvo diagnozuotas beveik šimtui rastų negyvų šernų.

Gaišenos aptiktos Taujėnų, Siesikų, Deltuvos, Vidiškių, Lyduokių, Žemaitkiemio seniūnijose. Negyvus šernus rado grybautojai, miškininkai, ūkininkai, medžiotojai.

Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Algimantas Kalesnykas sako, kad dabar jau lengviau būtų pasakyti, kokiuose rajono miškuose negyvų šernų dar nerasta, nei vardinti tuos, kuriuose jie rasti.

Iki savaitės vidurio tokių pranešimų dar nebuvo gauta iš Šešuolių, Krikštėnų, Želvos. Visur kitur, galima sakyti, masiniai kritimai. Aptinkami įvairaus amžiaus negyvi šerni. Vieni neseniai kritę, kiti jau gerokai apirę.
Šiuo metu Ukmergė pagal nustatomą afrikinį kiaulių marą kritusiems šernams šalies kontekste išsiveržė į priekį: daugiausiai dabar jų randama Anykščių, Panevėžio ir Ukmergės rajonuose. Per dieną gaunama nuo kelių iki keliolikos tokių pranešimų.


Į gilią duobę


Į šalį atidėję visus kitus darbus Ukmergės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai dabar atsidėjo tik šiam vieninteliam darbui. Apsivilkę specialias aprangas, su dezinfekavimo priemonėmis jie vyksta į įvairias rajono vietas, kuriose rastos šernų gaišenos.

Iki liepos vidurio pagal galiojančią tvarką gavus pranešimą apie nugaišusį šerną specialistai privalėjo visą jo gaišeną tempti iš miško ir visą gabenti į sostinėje esančią laboratoriją. Tik joje tiriama, ar gyvūnas apsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru. Galiojant tai tvarkai iš miškų, laukų, pagriovių buvo surinkta per pusšimtis gaišenų.

Nuo liepos vidurio tvarka kiek palengvinta – į laboratoriją galima siųsti tik gaišenos kaulų mėginius. Patį kritusį gyvūną privalu užkasti gilioje duobėje.
Tuo rūpinasi medžiotojų būrelis ar klubas, kurio teritorijoje rastas kritęs gyvūnas.
A. Kalesnykas pasakojo, kad gyvūnas užkasamas jų tarnybos specialistų akivaizdoje. Duobė turi būti pakankamai gili – kad įmetus gyvūną užsipiltų bent 1,5 metro sluoksnis.


Priklauso išmokos


Ukmergei atsidūrus afrikinio kiaulių maro zonoje medžiotojų būrelių nariai įpareigoti bent kartą per savaitę savo teritorijoje apeiti šernų maitinimo ir poilsio vietas bei gyvūnų pamėgtas vandens pakrantes.
Tačiau pastebima, kad jau atsirado žmonių, sugebančių iš to uždirbti. Tokia galimybė atsirado po to, kai Vyriausybė numatė 30 eurų atlygį kiekvienam, radusiam kritusį gyvūną ir pranešusiam apie tai valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Šiuo metu vienas mūsų rajono gyventojas gali vadintis rekordininku. Šią vasarą jis miškuose jau aptiko 19 kritusių šernų. Akivaizdu, kad miškais jam teko nukeliauti ne vieną dešimtį kilometrų.
Kadangi nei gamtininkais, nei grybautojais panašių maklinėtojų nepavadinsi, jiems net prilipo „šernautojų“ pavadinimas.
Pasak A. Kalesnyko, kol kas kitų „šernautojų“ radybos kuklesnės, tačiau yra aptikusiųjų du ar tris kritusius šernus.
Beveik visi jie yra parašę prašymus priklausančioms išmokoms gauti.


Situacija tragiška


Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas Arūnas Pračkaila dabartinę situaciją mūsų miškuose vadina tragiška.
Jis pats medžioja Siesikuose, kur gegužės mėnesį ir buvo aptikti pirmieji mūsų rajone nuo afrikinio kiaulių maro kritę šernai.
Pasak A. Pračkailos, po to, kai buvo rastos pirmosios penkios gaišenos, kurį laiką šernų Siesikų miškuose dar buvo galima pastebėti. O dabar – visiškai tuščia. Toks įspūdis, kad visi gyvūnai arba nugaišo, arba migruodami iškeliavo į kitas vietas.

Panašiai sako ir medžiotojai iš kitų mūsų rajono seniūnijų. Kai kurie pastebi be motinų likusius paaugusius jauniklius. Kad ir neužsikrėtę mirtina liga, vieni jie gali tiesiog neišgyventi.

Pašnekovas baiminasi, kad kraupus vaizdas gali pasirodyti visai netrukus, kai prasidės rapsų kūlimo darbai. Spėja, kad rapsų laukuose gali būti aptikta daug kritusių gyvūnų.
Jei pasitvirtins liūdniausios prognozės, medžiotojai mano, kad šernų miškuose nebus dvejus ar net trejus metus. Po to po truputį atsiras. Taip jau buvo kai kuriuose pasienio šalies regionuose, kurie didžiausią afrikinio kiaulių maro protrūkį pergyveno 2014-aisiais metais.


Perneša ir grybautojai


Ką mano apie visai naują reiškinį – šernautojus, greičiausiai tikrai ne atsitiktinai jau spėjusius aptikti ne vieną ir ne du nugaišusius gyvūnus?
Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas žuvininkas A. Pračkaila sako, kad, iš vienos pusės, tai gerai, nes užsikrėtusių gyvūnų gaišenos surenkamos. Tačiau iš kitos pusės, nesilaikydami higienos reikalavimų, žmonės patys platina ligą. Jei kažkas rado nugaišusį gyvūną, gal net su koja paspyrė, namuose avalynės nepakeitė ir toliau vaikšto po miškus.
Prasidėjus grybavimo sezonui prie ligos platinimo prisideda grybautojai, taip pat – miško pjovimo technikos nedezinfekuojantys miško darbininkai ar net javus pjaunantys ūkininkai.


Židinys – ir fermoje


Milžiniškų nuostolių dėl afrikinio kiaulių maro patyrė ir kiaulių augintojai.
Kaimyniniame Jonavos rajone UAB „Beržų kompleksas“ priklausančioje kiaulių fermoje šią savaitę baigti kiaulių nugaišinimo ir utilizavimo darbai. Dėl afrikinio kiaulių maro šiame ūkyje nugaišintos 24 296 kiaulės.
Fermoje toliau vyksta kiti ligos židinio likvidavimo darbai. Ruošiamasi pastatų ir kiaulių laikymo vietų teritorijos dezinfekcijai, stengiantis neutralizuoti galimai aplinkoje likusį virusą, derinami vabzdžių naikinimo darbų planai, toliau taikomi judėjimo apribojimai ir vykdomas transporto dezinfekavimas, naikinami ūkyje laikyti pašarai.

Skelbiama, kad afrikinis kiaulių maras žmogui nepavojingas. Tačiau ūkininkai turėtų dar labiau atsižvelgti į jau seniau sugriežtintus reikalavimus, susijusius su gyvulių laikymu, priežiūra, pačių laikytojų apranga, apavu. Mat užkratą iš tos vietos, kurioje aptikta grėsmė, į savo ūkį galima parsinešti ir ant batų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Rgp-05 23:16

Kartu su medžiotojais svarstytos kovos su AKM priemonės

vmvt.lt
2017 m. rugpjūtis 1 d.


Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) šiandien, rugpjūčio 1 d., įvyko pasitarimas afrikinio kiaulių maro (AKM) klausimais. Jame dalyvavo Seimo nariai Kęstutis Mažeika ir Andrius Palionis, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir Miškų departamento direktorius Donatas Dudutis, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Bronius Bradauskas ir jo pavaduotojas Eugenijus Tijušas, VMVT direktorius Darius Remeika ir jo pavaduotojas Vidmantas Paulauskas bei kiti specialistai.

Pasitarime VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis supažindino susirinkusiuosius su naujausia AKM situacija Lietuvoje ir visame Pabaltijo regione, pristatė Europos Sąjungos (ES) šernų populiacijos reguliavimo strategiją, supažindino su VMVT parengtomis kovos su AKM laukinėje faunoje priemonėmis.

„Šiai dienai AKM situacija negerėja, ligos atvejų skaičius šernuose didėja, todėl reikia bendrų aktyvių veiksmų šiai ligai pažaboti. Kova su AKM turėtų būti ne vien ūkininkų, medžiotojų ir veterinarų reikalas. Suprantant, kokius didžiulius nuostolius dėl to gali patirti mūsų šalies žemės ūkis, tai turi būti visų suinteresuotų institucijų nuolatinis ir kryptingas darbas. Medžiotojai turi suaktyvinti šernų populiacijos reguliavimą, o kiaulių augintojai – kuo griežčiausiai paisyti biologinio saugumo priemonių“, – sakė VMVT direktorius Darius Remeika.

Susitikimo metu diskutuota dėl taikomos AKM strategijos, medžiotojų skatinimo, išmokų už sumedžiotas šernų pateles didinimo, taip pat dėl atsakomybės už šernų gaišenų surinkimą ir utilizavimą pasiskirstymo.

Nutarta toliau aktyviai bendradarbiauti taikant visas įmanomas kovos su AKM priemones, peržiūrėti galiojančius teisės aktus, šernų gaišenų surinkimo bei išmokų skyrimo tvarką, profesionalios medžioklės plotuose taikomus šernų medžioklės ir teikiamų paslaugų įkainius. Taip pat numatyta vykdyti šernų populiacijos reguliavimą teritorijose, kurios nėra įtrauktos į medžioklės plotus (rezervatuose, kuriuose medžiojamų gyvūnų gausa negali būti reguliuojama organizuojant medžiokles).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Rgp-05 23:21

AKM atvejų laukinėje faunoje nemažėja


vmvt.lt
2017 m. rugpjūtis 4 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad liepos 27 – rugpjūčio 3 d. afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 62 šernų gaišenoms:

1. Anykščių r. sav. – Svėdasų ir Anykščių sen. – 2 šernų gaišenoms,

2. Biržų r. sav. – Širvėnos sen. – 1 šernų gaišenai,

3. Jonavos r. sav. – Šilų sen. – 4 šernų gaišenoms,

4. Kėdainių r. sav. – Vilainių, Truskavos sen. – 1 šerno gaišenai ir 2 sumedžiotiems šernams,

5. Kupiškio r. sav. – Alizavos sen. – 1 sumedžiotam šernui,

5. Lazdijų r. sav. – Kapčiamiesčio sen. – 1 šerno gaišenai,

6. Molėtų r. sav. – Dubingių sen. – 1 sumedžiotam šernui,

6. Panevėžio r. sav. – Ramygalos, Panevėžio, Krekenavos, Paįstrio, Upytės, Raguvos, Naujamiesčio sen. – 27 šernų gaišenoms ir 1 sumedžiotam šernui,

7. Pasvalio r. sav. – Joniškėlio apylinkių sen. – 1 šerno gaišenai,

7. Rokiškio r. sav. – Obelių sen. – 1 šerno gaišenai,

8. Šalčininkų r. sav. – Dieveniškių sen. – 3 šernų gaišenoms,

9. Širvintų r. sav. – Žibalų ir Čiobiškio sen. – 11 šernų gaišenų,

9. Ukmergės r. sav. – Taujėnų, Siesikų, Žemaitkiemio sen. – 8 šernų gaišenoms ir 1 sumedžiotam šernui,

10. Utenos r. sav. – Leliūnų ir Vyžuonų sen. – 2 šernų gaišenoms.

Nuo šių metų pradžios Lietuvos laukinėje faunoje AKM patvirtintas 431 vietoje 806 šernams (78 sumedžiotiems ir 728 nugaišusiems).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena gyventojams, kad radus nugaišusį šerną, reikia nedelsiant pranešti visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 arba informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Rgp-12 08:23

Prasidėjo grybai ... uogos ... :(


AKM laukinėje faunoje – savaitės statistika


2017 m. rugpjūtis 11 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šių metų rugpjūčio 4 – 11 d. afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 6 sumedžiotiems šernams ir 43 šernų gaišenoms:

1. Anykščių r. Kavarsko sen. – 2 šernų gaišenoms;

2. Biržų r. Vabalninko sen. ir Nemunėlio Radviliškio sen. – 1 šerno gaišenai ir 1 sumedžiotam šernui;

3. Jonavos r. Žeimių sen. – 1 šerno gaišenai;

4. Kėdainių r. Vilainių, Truskavos, Dotnuvos ir Pernaravos sen. – 6 šernų gaišenoms;

5. Lazdijų r. Lazdijų sen. – 1 šerno gaišenai;

6. Druskininkų r. Liepalingio sen. – 1 šerno gaišenai;

7. Panevėžio r. Ramygalos, Krekenavos, Paįstrio, Upytės ir Naujamiesčio sen. – 10 šernų gaišenoms ir 2 sumedžiotiems šernams;

8. Pasvalio r. Joniškėlio apylinkių sen. – 1 šerno gaišenai;

9. Rokiškio r. Jūžintų sen. – 1 šerno gaišenai;

10. Širvintų r., Žibalų ir Alionių sen. – 5 šernų gaišenoms;

11. Ukmergės r. Taujėnų, Siesikų, Žemaitkiemio, Pivonijos ir Veprių sen. – 9 šernų gaišenoms ir 3 sumedžiotiems šernams;

12. Utenos r. Sudeikių sen. – 1 šerno gaišenai;

13. Varėnos r. Merkinės ir Varėnos sen. – 3 šernų gaišenoms;

14. Zarasų r. Degučių sen. – 1 šerno gaišenai.

Nuo šių metų pradžios Lietuvos laukinėje faunoje AKM patvirtintas 472 vietose 806 šernams (78 sumedžiotiems ir 728 nugaišusiems).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena gyventojams, kad radus nugaišusį šerną, reikia nedelsiant pranešti visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403 arba informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Rgp-14 17:32

Europos šalyse - paukščių gripo, mėlynojo liežuvio ir afrikinio kiaulių maro ligų protrūkiai

vmvt.lt
2017 m. rugpjūtis 14 d.


Europos Komisijos Pranešimų apie gyvūnų ligas sistema išplatinta informacija apie naujus gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius ūkinių gyvūnų laikymo vietose Italijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje.

Italijos kompetentinga institucija informavo, kad šalies Mantova regione nustatytas didelio patogeniškumo H5N8 paukščių gripo viruso protrūkis mėsinių kalakutų ūkyje. Jame buvo laikoma 7 680 kalakutų. Visi ūkyje laikyti paukščiais turės būti nugaišinti ir utilizuoti. Tai jau 29 protrūkis Italijoje šiais metais, ankstesni protrūkiai registruoti Venecijos, Parmos, Treviso, Mantova, Veronos ir Pavios regionuose. Dėl ligos protrūkių Italijoje iš viso jau teko sunaikinti per 1 milijoną 125 tūkstančius paukščių.

Apie mėlynojo liežuvio ligos protrūkį pranešimas gautas iš Prancūzijos kompetentingos institucijos. Liga nustatyta Pietų Korsikos ūkyje, kur laikomi 149 galvijai. Šiais metais Prancūzijoje patvirtinti 747 šios ligos atvejai, vien per pirmąją rugpjūčio dekadą užregistruota 19 naujų atvejų. Prancūzijos kompetentingų institucijų pateiktais duomenimis, dėl ligos nukentėjusiuose ūkiuose iš viso teko sunaikinti 107 780 galvijų, 4 502 avis, 64 ožkas.

Pastaraisiais metais mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai buvo užregistruoti Ispanijoje, Slovakijoje, Serbijoje, Portugalijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Kipre, Kroatijoje.

Mėlynojo liežuvio ligos gyvuliai vieni kitiems neperduoda, ją platina kraujasiurbiai mašalai. Serganti banda būna neproduktyvi, gali gaišti apie 70 proc. ir daugiau gyvulių. Šaliai, kurioje patvirtinta šios ligos židinių, gali būti taikomi apribojimai išvežti gyvulius į trečiąsias šalis.

Lenkijoje, kaip ir kitose regiono šalyse, didžiausių problemų kelia afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai. Naujausias AKM židinys kaimyninėje šalyje nustatytas praėjusią savaitę Palenkės Bialos apskrityje. Smulkiame ūkyje buvo laikomos 28 kiaulės. Tai jau 52 AKM židinys, šiais metais užregistruotas kiaulininkystės ūkiuose Lenkijoje. Dėl AKM čia teko sunaikinti daugiau kaip 4 200 kiaulių. Šernų populiacijoje užregistruotos 274 AKM užkrėstos vietos, kuriose 347 šernams patvirtintas AKM.

AKM siaučia taip pat Latvijoje ir Estijoje. Latvijoje šiais metais yra užregistruoti 4 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose: Rygos, Preilos ir Daugpilio regionuose, kuriuose iš viso sunaikinta 20 840 kiaulių. Laukinėje šernų populiacijoje užregistruoto 557 AKM vietos, kuriose liga patvirtinta 880 šernams.

Estijoje šiais metais užregistruoti 2 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose: Pernu ir Saremo regionuose, kuriuose iš viso sunaikinta 6 652 kiaulių. Laukinėje šernų populiacijoje užregistruotos 455 AKM užkrėstos vietos, kuriose nustatyti 645 AKM užsikrėtę šernai.

Lietuvoje šiais metais užregistruoti 2 AKM protrūkiai komerciniuose ūkiuose ir 17 – smukliuose kiaulių laikymo vietose. Iš viso, likviduojant ligos židinius sunaikintos 24 566 kiaulės. Laukinėje faunoje AKM patvirtintas 476 vietose, 859 šernams
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Rgp-25 06:46

Afrikino kiaulių maro židinių geografija Europoje plečiasi


vmvt.lt
2017 m. rugpjūtis 24 d.


Ši vasara šalims, kovojančioms su afrikiniu kiaulių maru (AKM), pažėrė nemažai iššūkių. Kiekvieną savaitę gaunami pranešimai apie vis naujus ligos židinius kiaulių laikymo vietose ar laukinėje faunoje. Į sąrašą šalių, kuriose užfiksuoti AKM atvejai, šiemet pateko ne tik Lietuva, kaimyninės Baltijos šalys, Lenkija, bet ir Čekija, Rumunija.

Screenshot_2.jpg


Šią savaitę Lenkijos atsakinga institucija informavo, kad šalyje jau nustatyti 65 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose. Didžioji dalis židinių Lenkijoje fiksuojami smulkiuose ūkiuose, šiemet dėl AKM protrūkių kaimyninėje valstybėje jau sunaikintos 3 089 kiaulės.

Pirmą kartą istorijoje AKM šiemet buvo užfiksuotas Čekijoje ir Rumunijoje. Šių metų birželio mėnesį pirmasis teigiamas atvejis Čekijoje patvirtintas, ištyrus šerno gaišeną. Nuo to laiko šalies laukinėje faunoje buvo nustatyti net 93 AKM židiniai. Tuo tarpu Rumunijoje AKM pirmą kartą smogė 2 smulkiems ūkiams, kuriuose teko nugaišinti 7 kiaules, apie atvejus laukinėje faunoje Rumunijos pareigūnai kol kas nepraneša.

Pavojinga liga nerimsta ir Baltijos šalyse - Latvijoje šiais metais nustatyti 4 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose, kuriose sunaikinta 20 840 kiaulių; laukinėje faunoje Latvijoje šiais metais nustatytos 592 AKM užkrėstos vietos. Estijoje šiais metais nustatyti 2 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose, kuriose sunaikinta 6 652 kiaulių; laukinėje faunoje Estijoje šiais metais nustatytos 465 AKM užkrėstos vietos.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Rgs-01 16:07

VMVT primena – prasideda rudeninė paukščių migracija

vmvt.lt
2017 m. rugpjūtis 31 d.


Europos Sąjungos valstybėse nesiliauja plisti paukščių gripas (PG). Jo atvejai nustatyti 22 valstybėse. Rugpjūčio mėnesį 6 naujausi atvejai užfiksuoti Šveicarijos ir Vokietijos laukinėje faunoje. Italijoje vien per rugpjūčio mėnesį nustatyta 12 PG židinių paukštininkystės ūkiuose, dėl to sunaikinta daugiau kaip 200 tūkst. paukščių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia visų paukščių laikytojų dėmesį, kad prasidėjusi rudeninė laukinių paukščių migracija didina galimybę PG virusui patekti į paukštides. Rizika didėja dar ir dėl to, kad paprastai rudeninė migracija trunka ilgiau nei pavasarinė. Intensyviausia ji būna nuo rugsėjo iki spalio vidurio. Kai kurios paukščių rūšys (pvz. gandrai) išskrenda kur kas anksčiau, bet daugelio vandens paukščių (pvz. žąsų) migracija intensyviausia antroje rugsėjo pusėje ar spalio pradžioje. Būtent laukiniai vandens paukščiai yra laikomi pagrindiniais paukščių gripo pernešėjais Europoje.

Primename paukščių laikytojams, kad rugsėjo ir spalio mėnesiais naminius paukščius reikia laikyti uždarose patalpose, stengtis išvengti kontaktų su laukiniais migruojančiais paukščiais, naminių paukščių laikymo vietose nereikėtų leisti lankytis pašaliniams asmenims, paukščių girdymui nenaudoti vandens iš atvirų vandens telkinių.

Paukščių gripu užsikrėtę paukščiai būna apatiški, nejudrūs, tupi nuleidę sparnus, nekoordinuoja judesių, nelesa, nededa kiaušinių, sunkiai kvėpuoja, jiems pamėlsta skiauterė, barzdelė, patinsta galvos ir kaklo audiniai, kojų odoje gali matytis kraujosruvos.

Gyventojams, radusiems nugaišusį laukinį paukštį, reikėtų jo neliesti, o apie tai pranešti teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Rgs-01 16:08

AKM per paskutinę rugpjūčio dekadą

vmvt.lt
2017 m. rugsėjis 1 d.


Per paskutines dešimt rugpjūčio dienų afrikinio kiaulių maro (AKM ) atvejai buvo nustatyti laukinėje faunoje ir vienoje kiaulių laikymo vietoje.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute AKM diagnozuotas 37 šernų gaišenoms ir 5 sumedžiotiems šernams. Virusas intensyviai plinta Varėnos, Utenos, Panevėžio, Molėtų, Zarasų, Ukmergės, Anykščių ir Kupiškio rajonų savivaldybėse.

sernai_2017-08-30_0.jpg


Paskutinėmis rugpjūčio dienomis AKM taip pat buvo nustatytas kiaulių laikymo vietoje Veisiejų seniūnijoje (Lazdijų r. sav.) esančiame smulkiame ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo auginamos 3 kiaulės. Kiaulės nugaišintos ir utilizuotos, židinio vietoje atlikti valymo ir dezinfekcijos darbai. Tai jau 25 AKM židinys kiaulių laikymo vietoje, šiemet užregistruotas Lietuvoje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia dėmesį, kad dėl nustatytų AKM židinių, Druskininkų ir Lazdijų r. savivaldybėse praplėsta buferinė AKM zona. Taip pat primena, kad kiaulių laikytojai, kurių ūkiai neatitinka biologinio saugumo reikalavimų, privalo iki š.m. rugsėjo 30 d. paskersti kiaules bei apie tai informuoti teritorinius VMVT padalinius. Paskerstų kiaulių mėginius būtina ištirti dėl AKM.

„Laiku paskerdę kiaules gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijų, nepriklausomai nuo to, ar jų ūkyje buvo nustatyti neatitikimai biologinio saugumo reikalavimams, ar ne. Šia prevencine priemone siekiama sumažinti biologiškai nesaugių ūkių skaičių bei apsaugoti mūsų šalį nuo didelių ekonominių nuostolių“, – sakė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Nuo metų pradžios Lietuvoje AKM nustatytas 530 vietų 952 šernams (93 sumedžiotiems ir 859 šernų gaišenoms).
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Rgs-04 13:47

Dėl kiaulių maro siūloma visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį

Šaltinis: BNS
2017.09.04


Siekiant sėkmingiau kovoti su afrikiniu kiaulių maru, siūloma imtis radikalių priemonių – visoje Lietuvoje skelbti ekstremalią padėtį. Taip pat žadama įpareigoti medžiotojus iššaudyti daugiau šernų patelių – taip sumažėtų marą platinančių gyvūnų populiacija. Laikinasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis įsitikinęs, kad ekstremalios padėties reikia. Anot jo, savivaldybės, kuriose šiemet rasti maro židiniai, per mažai rūpinasi padėtimi, o valdžios institucijos nesuvokia, kad maras jau yra pandemija.

„Reikia suvokti, kokio tai masto pavojus,“ – BNS pareiškė jis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas mano, kad dėl ekstremalios situacijos skelbimo į Vyriausybę turi kreiptis Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Žemės ūkio ministerija.

A.Stančikas sako, kad nerodant tinkamo dėmesio marui, jo pasekmės gali būti neprognozuojamos, pavyzdžiui, pakenks grūdų eksportuotojams. „Galime prarasti grūdų rinkas, nes teoriškai šį užkratą galima išvežti su grūdais, kurie naudojami pašarų gamybai. Kai kurios valstybės jau pradėjo domėtis. Pas mus jau buvo rekomendacijos dėl termiškai apdorotų grūdų. Ir šitoje vietoje turime didžiulį pavojų – įsivaizduokite, kad šiandien sustoja grūdų eksportas – 4–5 mln. tonų. Nebūtų ūkininkams dėti kur grūdų“, – BNS tvirtino parlamentaras.

Maras trukdo jautienos eksportui į Japoniją

S.Dimaičio teigimu, Lietuva kol kas negali eksportuoti jautienos į Japoniją – japonai reikalauja, kad galvijai nebūtų skerdžiami tose pačiose skerdyklose, kaip ir kiaulės. VMVT direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas BNS patvirtino: japonai, skirtingai negu amerikiečiai, reikalauja, kad kiaulių ir jaučių ar karvių skerdimas būtų atskirtas. To paties reikalauja ir arabų šalys, bet dėl religijos, o ne dėl kiaulių maro baimės.
„Aišku, tai susiję ir su afrikiniu maru. Ir tas atskyrimas turi būti ne toks, kaip yra pas mus, kai iš ryto skerdžia kiaules, o po pietų – galvijus, o galiausiai viskas sueina į vienas išpjaustymo patalpas. Tokios sąlygos, ir dabar Lietuvos įmonių reikalas jas išpildyti. Pagalvoti, kiek joms ta rinka svarbi ir kokiu nors būdu atskirti skerdimo procesus. Mes negalime išduoti sertifikatų, pažeisdami japonų suteiktą teisę mums sertifikuoti produktus “, – teigė D.Kliučinskas.
Jis pripažįsta, kad šį reikalavimą bus sudėtinga įgyvendinti: „Taip jau istoriškai buvo, kad įmonės perdirba ir kiaulieną, ir jautieną, ir avieną, ožieną – visų rūšių mėsą“. D.Kliučinskas mano, kad dėl maro baimės Lietuvai bus sudėtinga eksportuoti kiaulieną į Japoniją. Lietuva jau pateikė japonams informaciją, kokios priemonės taikomos.

Biosaugos taisyklių nepaiso dešimtadalis kiaulių laikytojų

Veterinarijos tarnyba siūlo griežčiau bausti sanitarinių reikalavimų nesilaikančius kiaulių augintojus – norima skirti ne tik pinigines, iki 150 eurų siekančias baudas, bet ir konfiskuoti bei išpjauti kiaules.
VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas įsitikinęs, kad nedidinant baudų už netinkamą kiaulių auginimą ir priežiūrą, nepavyks sumažinti kiaulių maro atvejų, kurių vis daugėja. Anot jo, tarnyba siūlo bausti 150 eurų ir didesnėmis baudomis.
„Mūsų inspektoriai, kai atlieka patikrinimą ir nustato, kad kažkoks kiaulių ūkis nesilaiko biologinės saugos taisyklių, galime pritaikyti įspėjimą, negalime taikyti jokios finansinės baudos. Bet tas įspėjimo būdas visiškai neatgrasantis dalykas – nelabai kreipia dėmesį. Todėl siūlome atsisakyti įspėjimo ir nustatyti minimalią 150 eurų. Jeigu pirmą kartą, ji būtų taikoma sumažinta perpus. Taip pat norime, kad mes galėtume pateikti nurodymą kiaulių laikytojui nedelsiant ištaisyti sąlygas (saugaus kiaulių laikymo – BNS) ir po kelių dienų pažiūrime, kaip tas nurodymas įvykdytas. Jeigu netinkamai, savininko sąskaita nugaišinti tas kiaules“, – BNS sakė V.Paulauskas.
Jo manymu, tokios baudos padės spręsti maro problemą, nes tai rodo ir Latvijos patirtis – bauda už biologinės saugos taisyklių nesilaikymą ten siekia daugiau kaip 300 eurų. „Ir ūkiuose dvejus metus neturi jokio (maro – BNS) protrūkio, – teigė jis.
Pasak jo, šiemet buvo patikrinta 7850 kiaulių ūkių ir 924 atvejais – beveik 12 proc. – nustatyti pažeidimai.
Saugos reikalavimus gyventojai turi įsidiegti iš savo lėšų. Kiaulių laikymo vietos turi būti aptvertos, įrengtas dezinfekavimo barjeras prie įėjimo į tvartą, keičiami rūbai ir apavas, pašaras turi būti naudojamas tik termiškai apdorotas, negalima šerti virtuvės atliekomis, leisti į kiaulių laikymo vietas eiti pašaliniams asmenims.
Žemės ūkio ministerijoje svarstoma, kad iš Kaimo rėmimo programos būtų galima skirti gyventojams lėšų įsigyti dezinfekavimo ar kitų apsaugos priemonių. Laikinasis Žemės ūkio rūmų pirmininkas S.Dimaitis sako, kad premjeras ir žemės ūkio ministras turėtų dažniau kalbėtis su Europos Komisijos pareigūnais ir aktyviau prašyti Europos Sąjungos skirti lėšų apsirūpinti biosaugos priemonėmis.

Siūloma didinti patelių sumedžiojimą

Praėjusią savaitę posėdžiavę įvairių valstybinių institucijų atstovai įpareigojo Aplinkos ministeriją per porą savaičių parengti planą, kaip mažinti šernų populiaciją ir užtiktinti, kad būtų sumedžiojama daugiau šernių. „Šernų sumedžiojimas turi būti tokiomis proporcijomis – 50 proc. patinų ir 50 proc. – patelių. Dabar sumedžiojama 70 proc. patinų, o tik iki 30 proc. ar net dar mažiau patelių“, – BNS sakė V.Paulauskas. Paprastai vyresnius šernus galima medžioti pavasarį ir rudenį ir žiemą.
Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovas remia VMVT siūlymus dėl patelių naikinimo, tačiau skeptiškai vertina planus dėl baudų. „Su baudimu maro nesustabdysime,“ – sakė A.Stančikas.
Jis piktinosi, kad medžiotojai per mažai prisideda prie maro tramdymo: „Niekas jų neprivers daugiau medžioti. Galima tuos įstatymus sudėlioti, bet ar tai išspręs“.
Vis tik A.Stančikas mano, kad žemės ūkio ir aplinkos ministrai turi įpareigoti medžiotojus sumedžioti daugiau šernų, o „jeigu būrelis nesusitvarko su populiacija savo teritorijoje, taikyti sankcijas“. Viena iš jų, anot parlamentaro, – būrelio teritorijos ribojimas.

Šernų kiekis Lietuvoje nežinomas

S.Dimaitis piktinasi, kad Lietuva neskaičiuoja šernų, nors, pasak jo, tai galima padaryti. „Šernų elgsenos stebėsenos nėra. Niekas jos netyrė, o turėjo būti seniai ištirta. Labai paprasta – užčipavai paršiuką ir po metų, kai jis – saugęs patinas, stebi , kiek ir kur jis nukeliauja. 10–15 šernų iš vieno regiono pažymėti“ , – teigė S.Dimaitis.
A.Stančikas sako, kad skelbiami duomenys apie kritusius šernus yra netikslūs, nes nėra aišku, kiek jų dar nesurandama.
S.Dimaitis atkreipia dėmesį, kad užkratą per sieną gali pergabenti ne tik šernai, bet ir žmonės. „Ar žino pasieniečiai, kaip elgtis – kaip važiavo iš Baltarusijos dešros į Lietuvą, taip ir važiuoja. Kas nors jas krausto, tikrina? Ar sumuštinius? Kaip atsirado maras Čekijos viduryje?
Greičiausiai išlėkė iš furos koks sumuštinis ir šerniukas pasimėgavo juo, o tas sumuštinis buvo iš nedamuštos kiaulės“ – teigė jis.
S.Dimaitis siūlo griežčiau kontroliuoti maro zonoje – rajonuose, kur rasta užsikrėtusių maru šernų, esančius vadinamuosius profesionalios medžioklės plotus.

Dilema dėl kiaulių naikinimo

Pasak V.Paulausko, gaišenų laidojimas žemėje yra saugus jų naikinimo būdas. Tuo tarpu S.Dimaitis sako, kad užsikrėtusius šernus ir kiaules naikina neapmokyti žmonės.
„Jie (medžiotojai – BNS) tą šerną net neturi su kuo iš miško ištempti. Kai jiems pasireiškia liga, kyla jų kūno temperatūra, tada jie lenda į kemsynus, į purvą, pelkes, kitą vandenį ir ten galus atiduoda. Jie ir lieka ten. Arba, pavyzdžiui, tempia, nuo kailio užkratas visą kelią paliekamas, gal jis patenka ant rūbų, jie su tais rūbais sėda į automobilius, važiuoja į miestus, vežasi užkratą. Ar tai normalu? O Jonavoje? Vairuotojai, vežę naikinti kiaules, su džinsais, marškinėliais, su tais pačiais rūbais grįš namo. (...) Žmogus tampa užkrato, kuris jam nepavojingas, platintoju“, – piktinosi S.Dimaitis.
Anot jo, deginti gaišeną būtų saugiau.
A.Stančikas siūlo prisiminti mobiliąsias deginimo krosnis. „Išeis tas dūmas kažkoks, bet tikrai klimato kaitos nepakeis, bet situaciją gal šiek tiek pagerins“, – BNS sakė A.Stančikas. Afrikinis kiaulių maras šiemet Lietuvoje jau nustatytas 530 vietų, rasti ar sumedžioti 952 užsikrėtę šernai.
Be to, fiksuoti 25 kiaulių maro atvejai. „Mano nuomone daug, nes 2016 metais iš viso turėjome 16 atvejų, o 2015 metais – 13“, – BNS teigė V.Paulauskas.
Pasak jo, šiemet maras nustatytas 2 komerciniuose ūkiuose. Iš viso sunaikinta beveik 24 tūkst. kiaulių – liepos viduryje vienoje iš keturių Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermų nugaišinta 23,6 tūkst. kiaulių, Šalčininkų rajono Slabados ūkininkės ūkyje – 150 kiaulių, likusios – pas pavienius gyventojus.
„Grėsmės tokios – šiemet dar turėsime maro keletą tų atvejų naminėse kiaulėse. Plitimas šernuose, ypač Panevėžio rajone, turėtų išlikti tokiame pačiame lygyje ar net didės. Pamažu, po 1-2 kilometrus maras judės į naujus miškus, pavojus yra į šiaurę, nes gali patekti iš Latvijos. Gali paveikti Pakruojį, Joniškį artimiausiu metu.
Gal jau šiais metais, gal ir kitais“, – BNS teigė V.Paulauskas. Žemės ūkio ministerija ketina trejus metus kasmet numatyti po 30 tūkst. eurų moksliniams tyrimams – turėtų būti nagrinėjamas viruso plitimas laukinėje faunoje ir naminiuose ūkiuose.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Gyvūnų ir paukščių ligos.

2017-Rgs-07 06:40

Naujas AKM atvejis Ukrainoje


vmvt.lt
2017 m. rugsėjis 5 d.


Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nuolat gauna pranešimų apie nesiliaujančius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejus Europoje ir kaimyninėse šalyse. Šio mėnesio pradžioje naujas AKM židinys nustatytas Ukrainoje, komercinėje kiaulių fermoje, kurioje buvo laikoma daugiau kaip 5 tūkst. kiaulių. Iš viso šiais metais Ukrainoje užfiksuoti 88 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose ir 15 – laukinėje faunoje, sunaikinta daugiau kaip 24 tūkst. kiaulių.

Daugėja AKM atvejų ir kaimyninėse valstybėse. Lenkijos atsakinga institucija informavo, kad šalyje nustatyti 303 AKM atvejai laukinėje faunoje ir 71 – kiaulių laikymo vietose. Didžioji dalis židinių Lenkijoje fiksuojami smulkiuose ūkiuose, šiemet dėl AKM protrūkių sunaikinta apie 3 tūkst. kiaulių. Latvijoje ir Estijoje – 617 ir 483 atvejai nustatyti šernams, 4 ir 2 protrūkiai – kiaulių ūkiuose.

Lietuvoje nuo metų pradžios AKM diagnozė patvirtinta 538 šernams, šios ligos protrūkiai užfiksuoti 2 stambiuose ir 23 smulkiuose kiaulių ūkiuose, sunaikinta daugiau kaip 24,5 tūkst. kiaulių.

Pirmą kartą istorijoje AKM šiemet buvo užfiksuotas Čekijoje ir Rumunijoje. Šių metų birželio mėnesį pirmasis viruso atvejis Čekijoje buvo patvirtintas šerno gaišenai, Rumunijoje – kiaulių ūkyje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 5 ir 0 svečių