Paprastasis meškėnas

Все темы об охоте и т.д.
Субфорум - охотничий словарь и ссылки на прогноз погоды.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

Neapsigaukite: gražūs ir pūkuoti, bet tuo pačiu ir grėsmingi

Justina Maciūnaitė,
www.GRYNAS.lt
2016 m. gruodžio 14 d

Nedideli, pūkuoti ir vikrūs paprastieji meškėnai žavi ne vieną lietuvį. Tačiau retas žino, jog tai visai ne mūsų kraštui būdinga rūšis. Meškėnai yra invaziniai gyvūnai, kurie daro labai įvairų poveikį aplinkai. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, koks šios rūšies paplitimas Lietuvoje ir kokią įtaką jie daro gamtai.

Meškėnus į gamtą paleido žmonės

Nenuostabu, kad meškėnai pernelyg negąsdina žmonių: jie nedidelio, naminės katės ūgio, mažo snukučio ir pūkuoti. Jų išvaizda labai panaši į mangutą – kitą Lietuvoje sutinkamą invazinę rūšį, kuri meškėnams visai negimininga. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto doc. dr. Alius Ulevičius sako, kad didžioji dalis Lietuvoje retkarčiais aptinkamų meškėnų greičiausiai yra paleisti žmonių, kurie juos laikė nelaisvėje. Anot jo, anksčiau buvo ypač populiaru namuose laikyti kokį egzotišką gyvūną, pavyzdžiui, meškėną. Tačiau kad ir koks jis mielas būtų – šis gyvūnas yra laukinis žvėris, labai žvitrus, judrus, galintis įkąsti ar apdraskyti bei jį auginti namų sąlygomis yra praktiškai neįmanoma. „Meškėnai Lietuvoje atsiradę, jei taip galima sakyti, epizodiškai. Kada dar buvo galima prekiauti meškėnais, žmonės juos pirko, o kai jie pradėdavo daryti visokias išdaigas namuose, jų atsikratydavo – išleisdavo į laisvę“, – tvirtina A. Ulevičius.
Kol kas Lietuvoje meškėnų populiacijos nėra. Sutinkami tik pavieniai individai. Kaip sako mokslininkas, meškėnų populiacija iš nelaisvės paleistų žvėrelių galėtų susiformuoti tik tuomet, jei visi nepatenkinti augintojai juos paleistų beveik vienu metu ir vienoje vietoje. Tokia tikimybė labai maža. Mokslininkas pabrėžia, jog natūraliai iš kitų šalių plintančių meškėnų Lietuvoje vargiai galima tikėtis. Artimiausia susiformavusi jų populiacija yra Vakarų Lenkijoje ir Vokietijoje, t.y., maždaug 500-600 km iki Lietuvos. Gyvybingos populiacijos plėtrą stabdo ir tai, jog patelės yra gana sėslios. Patinai judresni, tačiau jei nėra kitų įsikūrusių populiacijų, ilgesnės šių žvėrių klajonės neduoda rezultatų. Anksčiau gyvybinga aklimatizuotų meškėnų populiacija egzistavo Baltarusijoje, Gomelio srityje. Pasak kai kurių tyrinėtojų, ši populiacija dabar laikoma greičiausiai išnykusia. Ar Lietuvoje yra bent vienas meškėnas, atklydęs iš kitos valstybės, reiktų išsiaškinti atliekant genetinius tyrimus.

Meškėnų Lietuvoje daug nėra

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus duomenimis, nuo 2010 metų stebėti 25 meškėnai, tačiau šie žvėrys judrūs ir tie patys gyvūnai galėjo būti stebėti ir po keletą kartų. Iš jų 10 buvo sumedžiota, 4 rasti suvažinėti automobilių. Doc. dr. A. Ulevičius taip pat tvirtina, kad Lietuvoje esančių meškėnų net negalima vadinti populiacija. Tai tiesiog atskiri, žmonių į laisvę paleisti ar atklydę individai. „Lietuvoje pastebimi pavieniai individai. Jie randami epizodiškai, bet tai nereiškia, kad yra susiformavusios populiacijos. Pagrindinis šių atrandamų meškėnų šaltinis yra atsitiktinis paleidimas iš nelaisvės į laisvę, kai žmonės juos išmeta iš namų. Net paleidžiant į laisvę nėščias pateles, jos atsives jauniklių, tačiau, kad susiformuotų populiacija, turi būti pasiektas kritinis individų tankumas. Tada populiacija gali pradėti augti“, – aiškina pašnekovas. Meškėnai linkę gyventi miškuose, medžiuose, tačiau jie nėra baikštūs, todėl dažnai sutinkami ir prie žmonių sodybų, kur ieško ėdesio. Jie yra naktiniai gyvūnai, nėra dideli slapukai.

Daugiausia meškėnų – Kuršių nerijoje

Nors meškėnai Lietuvoje sutinkami retai, tačiau, jiems išplitus, įtaka vietiniams organizmams gali būti neginčijama. Meškėnai yra lengvai prisitaikantys prie besikeičiančių gyvenimo sąlygų, gali įlipti į medį ir išdrąskyti lizdus, į drevę įkišti leteną ir ištraukti ten perinčių paukščių kiaušinius. Doc. dr. A. Ulevičius tvirtina, kad kol kas mūsų sparnuočiams didelės grėsmės nėra, nes meškėnų Lietuvoje yra tik pavieniai individai, tačiau, jiems išplitus, pirmiausia kentėtų ant žemės perintys paukščiai. „Didelės įtakos meškėnai dar nedaro. Bet jeigu jie išplistų, pirmiausia nukentėtų ant žemės perintys paukščiai. Bet reiktų pabrėžti dar vieną dalyką, kad šie gyvūnai yra labai sinantropiški, nevengiantys žmonių gyvenviečių, netgi miestų. Miške jie gyvena medžiuose, bet jiems tinkami ir žmonių pastatai, todėl ten dažnai ir yra pastebimi“, – aiškina mokslininkas. Daugiausiai meškėnų pastebima Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus ekologė Emilija Razmienė sako, kad nors meškėnų ir nėra tiek daug, kad darytų rimtą žalą regiono gamtai, bet, kaip ir kituose regionuose, pajūryje vienas iš galimų šių gyvūnų grobių gali būti paukščių dėtys: tiek perinčių ant žemės, tiek perinčių medžiuose. Jeigu miške meškėnas ėdesio neranda, persikelia maisto ieškoti kitur, gali pasiekti ir pajūrį, kopas, kur peri itin retos paukščių rūšys. E. Razmienė primena, kad pirmieji meškėnai Kuršių nerijoje užfiksuoti 2013 metais. Šios invazinės rūšies stebėtų, sumedžiotų individų skaičius gali būti didžiausias šalyje ir dėl teritorijos uždarumo. Ekologė prašo visų Kuršių nerijoje pastebėjusių meškėną apie tai pranešti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriui.

Efektyviausias būdas kovoti – medžioklė

Anot ekologės E. Razmienės, meškėnus sudėtinga išnaikinti dėl jų vislumo, plėšrumo ir gebėjimo greitai prisitaikyti prie aplinkos. Vienas iš būdų, kaip kovoti su šiais gyvūnais, yra medžioklė. Meškėnų, kaip invazinės rūšies, medžioklė leidžiama ištisus metus. Tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas sako, jog medžiotojai meškėnus pastebi itin retai. Tiesa, jei medžioklės metu šis gyvūnas atpažįstamas, medžiotojas stengiasi jį sumedžioti. „Žinoma, jų židinys yra Kuršių nerija. Tačiau šiuo metu medžiotojams neteko sutikti meškėnų. Ankstesniais metais, prieš ketverius ar penkerius metus, kai tik meškėnas buvo įtrauktas į medžiojamų gyvūnų sąrašą, žinojau kelis atvejus. Vienas jų Rokiškio rajone, kai buvo sumedžiota patinas, patelė ir jauniklis. Sąmoningas medžiotojas, žinantis, kad yra tokia invazinė rūšis, kelianti grėsmę mūsų gamtai, gali sumedžioti individą, jei jį atpažįsta“, – sako E. Tijušas. Tačiau, anot jo, nors medžiotojai ir stengiasi stabdyti meškėnų plitimą, kaip laimikis šis žvėris nėra vertingas. „Neteko girdėti, kad meškėno mėsa būtų naudojama maistui, o kailis šiais laikais irgi nebėra didelė vertybė, todėl ne dėl kailių meškėnai medžiojami“, – mano medžiotojas. Nors meškėnai Lietuvoje ir yra labai reti, tačiau svarbu apsaugoti mūsų gamtą nuo šių invazinių gyvūnų. Aplinkos ministerija prašo gyventojų neišleisti paprastųjų meškėnų, laikomų kaip augintinių, į laivę, o pastebėjus juos gamtoje – informuoti Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyrių, kad galėtų pranešti atsakingoms institucijoms, kurios sugaus ar sumedžios šiuos invazinius gyvūnus. Be to, pagal teisės aktus, draudžiama paprastuosius meškėnus parduoti ar pirkti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
30-06
Administratorius
Administratorius
Posts: 2079
Joined: 2006-Jul-07 20:49
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by 30-06 »

Va kas su kormoranu perteklium gali lengvai susidorot :roll: .Neseri pora dienu,po to sniura ant kojos ir leidi medin prie lizdu :pardon:
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

Meškėnas atsibastė iki Žuvinto

2017-10-09
LRT.lt

Žuvinto biosferos rezervate aptikta nauja, iki šiol neregistruota žinduolių rūšis – meškėnas Procyon lotor. Žvėrelis rastas žuvęs po susidūrimo su transporto priemone pakelėje šiauriniame rezervato pakraštyje, ties pat Dzūkijos ir Suvalkijos riba spalio pradžioje.

Rezervate aptiktas suaugęs patinas svėrė beveik 9 kilogramus – kone maksimalaus svorio, kiek gali priaugti, skelbia Žuvinto biosferos rezervato direkcija.

Gamtininkai įspėja, kad iš pažiūros gražus ir simpatiškas gyvūnas kelia pavojų gamtai, nes yra invazinė rūšis. Jo grobiu gali tapti viskas, kas juda ir yra mažesnis už jį. Jis ėda paukščius, varliagyvius, roplius, bestuburius, taip pat uogas ir vaisius.

Meškėnų prieš porą metų rasta Kuršių nerijoje, pasirodė žinučių apie jų stebėjimus kitose Lietuvos vietovėse, nors nepaneigiamų įrodymų ir nebūta. Mūsų pietvakarių kaimynėse šalyse meškėnas žinomas ne pirmą dešimtmetį. Lenkijoje jis plinta iš vakarų – Vokietijos, kur prieškary įveistas (dabar jo populiacija Vokietijoje viršija milijoną). Baltarusijoje sovietmečiu jis irgi įveistas pokaryje kaip kailinis žvėrelis. Prieš kelis metus meškėnas aptiktas Beloviežo girioje.

Šios iš Šiaurės Amerikos kilusios rūšies invazija Europoje yra viena sparčiausių. Vislus, beveik neturintis natūralių priešų, puikiai prisitaikantis gyventi urbanizuotose vietovėse, žvėrelis gausėja ir savo gimtinėje, ir mūsų kontinente.

Meškėnas yra įtrauktas į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Tokius gyvūnus leidžiama medžioti neribojant jų amžiaus, dydžio ir kiekio. Gyvų invazinių organizmų įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų platinimas yra draudžiamas. Juos draudžiama transportuoti gyvus, sugavus paleisti ar perkelti į kitas vietas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

Kuršių neriją užvaldo keturkojai banditai

ve.lt
2020-11-14
Denisas NIKITENKA



Nors Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija vylėsi, kad invazine ir itin agresyvia vietinei gyvūnijai laikoma rūšis meškėnai pusiasalyje neįsikurs, šiųmetė statistika ir tendencijos jau verčia skambinti pavojaus varpais. „Reikia visais būdais bandyti meškėnus išgyvendinti iš savo teritorijos!“ - pykčio neslėpė viena neringiškė.

Atėjūnai iš Šiaurės Amerikos meškėnai (lotyniškai - Procyon lotor) jau sutinkami ne tik įprastoje vietoje Juodkrantėje, bet ir išplito po didesnę kuršių Užmario teritoriją: jie per pastaruosius keletą metų pastebėti Preiloje, Pervalkoje, pietiniame ir šiauriniame Juodkrantės galuose ir net Smiltynėje... prie Senosios perkėlos kelto krantinės.

Vienas žymiausių Lietuvos gamtininkų, knygų rašytojas Selemonas Paltanavičius „Vakarų ekspresui“ situaciją apibūdino griežtai: „Tai - svetimšaliai gyvūnai, kurie turi unikalių savybių prisitaikyti. Bet jie išstumia, naikina mūsų vietines rūšis. Blogiausia, kad vietiniai žmonės jais žavisi, nes bando vilioti į sodybas obuoliukais ir panašiai. To negalima daryti!

Meškėnai - itin vislūs, jie turi didelių pranašumų prieš kitus gyvūnus: sugeba sunaikinti ant žemės perinčius paukščius, įkiša savo „rankytes“ į inkilus, labai gausiai dauginasi ir Kuršių nerijoje net neturi natūralių priešų.

Kokios galimos pasekmės? Neringoje drastiškai sumažės vietinių, tam kraštui būdingų paukščių giesmininkų. Nebegirdėsime tų pavasarinių trelių„, - teigė S. Paltanavičius.


Plinta žaibiškai


Pirmieji meškėnai, manoma, itin izoliuotoje ir jautrioje biologinės įvairovės atžvilgiu Neringoje fiksuoti dar 2013 metais.

Iš pirmo žvilgsnio šie minkštakailiai, žaismingai atrodantys padarėliai žmogui apgaulingai atrodo nekaltai ir daugumai asocijuojasi su animacinių filmukų personažais. Gamtoje tai - tikrų tikriausi naminės katės dydžio chuliganai. Jie visoje Europos Sąjungoje pripažinti invaziniais gyvūnais, kurių medžiojimas leidžiamas ištisus metus.

KNNP Biologinės įvairovės skyriaus ekologas Žilvinas Grigaitis komentavo, jog iš pradžių buvo tik pavieniai šių gyvūnų fiksavimo Neringoje atvejai.

„Prieš keletą metų Nidoje juos pavyko pagauti ir sumedžioti. Ir Juodkrantėje buvo. Jau tada pastebėjome nerimą keliančią situaciją, kai ant kelio buvo suvažinėti keli jaunikliai. Net pakraupome: negi jie sugebėjo daugintis? Manėme, jog čia atsitiktiniai keli gyvūnai buvo atgabenti ir bandė pritapti. Keletas jų buvo ir kitur sumedžioti. Prieš savaitę sugavome Juodkrantėje, prie Gintaro įlankos. Tada tikrai nemanėme, kad meškėnai, nepaisydami visų pastangų išguiti juos iš Neringos, plis ir net dauginsis. Bet dabar yra švelnios žiemos, todėl jie jas ištveria.


Šių metų statistika jau baugina.


Neseniai gavome pranešimą iš Pervalkos. Paspendėme spąstus. Savaitę laukėme, bet neįkliuvo. Prieš keletą dienų gavome dar vieną pranešimą jau iš Juodkrantės: ten taip pat paspendėme spastus (gaudyklę). Įkliuvo suaugęs individas. Juodkrantėje jų daugiausiai tiek prie kormoranų kolonijos pietinėje dalyje (vienas net buvo lizde įsikūręs), tiek prie Gintaro įlankos“, - pasakojo biologas.

Praėjusią savaitę socialininiame tinkle pasklido dar vienas įrašas, kad meškėnas ateina į Preilos sodybą pasmaguriauti obuoliais.

„Preiloje kiekvieną vakarą kiemuose galima susitikti su tokiu padarėliu, labai mėgsta obuoliukus...“ - rašė socialiniame tinkle neringiškė Rima ir įkėlė nuotrauką, kaip meškėnas godžiai doroja obuoliukus.

„Ne tik Preiloje. Juodkrantėje taip pat! Paties meškėno nematėme, bet pagal išdaigas ir paliktas krūveles iškart jį įtarėme! Bėda ta, kad jų išmatose gausu virusų ir bakterijų, kurios pavojingos žmogui ir, regis, naminiams gyvūnams, todėl reikia visais būdais bandyti jį išgyvendinti iš savo teritorijos!“ - socialiniame tinkle įžvalgomis dalijosi juodkrantiškė Greta.

Šių padarėlių vietiniai sakė matę ir daugiau. Pavyzdžiui, jaunas meškėnas fiksuotas gana netikėtoje vietoje: vakaro prietemoje keturkojis šmirinėjo Smiltynėje prie Senosios perkėlos. „Štai, akivaizdus įrodymas, kad invaziniai meškėnai pamažu vis labiau apgyvendina mūsų kraštą, Neringą. Šį dar jauną meškėną telefonu iš kelto nufotografavau Smiltynės perkėlos prieplaukoje“, - rašė Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.

Nida, Juodkrantė, Smiltynė. Prireikė vos 7 metų, ir meškėnai sugebėjo išplisti po visą lietuviškosios nerijos dalį.

Deja, kaip teigė pokalbininkai, vietiniai medžiotojai nėra suinteresuoti specialiai medžioti šiuos keturkojus chuliganus. Priežastys - kelios: esą tai nėra vertingas trofėjus. Be to, šį gyvūną itin sunku sumedžioti. Naktinis keturkojis ir gudrus, ir specialios gaudyklės dažnai nesuveikia.


Neviliokit ir nesižavėkit


Autoritetingas gamtininkas, knygų rašytojas S. Paltanavičius pirmiausia turi patarimą vietiniams neringiškiams, kaip elgtis, sutemoje sutikus savo sodyboje meškėną.

„Jie dieną slepiasi malkinėse, pašiūrėse, o vakarais išlenda ieškoti maisto. Mums, lietuviams, tai gana egzotiniai gyvūnai, neįprasti akiai. Gal pernelyg amerikoniškų filmukų prisižiūrėjome, kuriuose meškėnai vaizduojami patraukliai, net komiškai. Tokie iš pažiūros žavūs, mieli. Ir dar turi tas pirštuotas letenėles, ir tą juodą „vagies kaukę“ ant snukučio „dėvi“. Apgaulingai mieli...

Lai tie personažai ir lieka Šiaurės Amerikos kultūros dalimi. Mums jie yra invaziniai plėšrūnai. Itin mokantys prisitaikyti prie aplinkos ir turintys unikalių savybių. Naikina paukščių jauniklius: tiek perinčius ant žemės, lizduose, tiek net inkiluose. Iškrapšto varnėnus ir juos suėda. Visoje Europos Sąjungoje ši rūšis yra laikoma invazine, nes naikina mūsų vietinę fauną„, - pasakojo jis.

Anot gamtininko, jei meškėnas ant žemės ras kiškiuką ar stirniuką - šis bus suėstas.

Mūsų gyvūnai yra vietiniai, jie gyvena savo ritmu, o kai atsiranda invazinės rūšys, mūsiškiai nebesugeba su jomis kovoti.

„Ar mes norime išsaugoti autochtonines, mūsų kraštui būdingas gyvūnų rūšis, ar įsileisti emigrantus, kurie tas rūšis naikina? Jau būta pavyzdžių, kai europines audines išstūmė kanadinės, ir dabar mūsiškės - Lietuvos raudonojoje knygoje“, - pasakojo S. Paltanavičius.

Jis įspėjo, kad negalima ne tik specialiai egzotiškiesiems meškėnams palikti kokio maisto prie namų, bet ir derėtų vengti šių mikliapirščių chuliganų.

„Jokiu būdu nemėginkite maitinti iš rankų ar specialiai vilioti, palikdami jiems gardumynų. Jie tik įpras prie to ir kasnakt ateis. O negavę skanėsto, ims elgtis agresyviai ir įkas. Labai skaudžiai. Pažiūrėkit į jų dantukus: meškėnai - plėšrūnai. Jie gali supykti nežinia dėl ko, ir įkandimų, užpuolimų atvejai gali labai nemaloniai baigtis. Jau nekalbu apie platinamas ligas, kurios gali būti pavojingos žmogui“, - komentavo S. Paltanavičius.


Užfiksavus - pranešti



Gamtininkai vieningai ragina: Kuršių nerijoje išvydus meškėnus prie savo sodybų ar kitose vietose būtina pranešti KNNP direkcijai. Arba aplinkosaugininkams.

Ž. Grigaitis akcentavo, jog gamtininkams svarbi yra labai tiksli meškėno aptikimo, pastebėjimo vieta: neužtenka informacijos „kažkur prie Gintaro įlankos arba Preiloje“.

„Būtinas konkretus namas, objektas, malkinė, pašiūrė, garažas, nes tik taip galima jį susekti ir sugauti, tad prašome visuomenės sąmoningumo ir pagalbos. Kur tiksliai pamatėte, tai tą vietą konkrečią ir nurodykite. Juodkrantės atvejis buvo chrestomatinis: meškėnas užstrigo malkinėje ir jį iš ten sėkmingai pavyko iškrapštyti“, - pastebėjo jis.

Remiantis bendra informacija, nuo pat 2013-ųjų šių „kaukėtų banditų“ UNESCO saugomoje Kuršių nerijos teritorijoje vis daugėja, ir jie plinta po skirtingas teritorijas. Nežinia, kurioje vietoje dar jie gali būti fiksuojami.

„Meškėnai yra tikri chuliganai, banditai. Vokietijoje jų populiacija jau per 1 mln. individų. Lenkijoje jie irgi drastiškai išplitę. Negi leisime kartotis situacijai ir Lietuvoje, o ypač tokioje jautrioje teritorijoje kaip Neringa? Šiaurės Amerikoje jie virsta miestų gyvūnais, kurie rausia konteinerius, išmėto šiukšles, braunasi į palėpes, vagia atsargas, būna agresyvūs, jei kažko negauna“, - pasakojo S. Paltanavičius.

Spėjama, kad pirmieji meškėnai į Kuršių neriją atkeliavo iš Rusijos. Mat šiuos gyvūnus kai kurios šeimos laiko namie (nelegaliai). Iš pradžių šie pūkuotukai būna meilūs, tačiau subrendę jie tampa visai kitokie: agresyvūs, tikri namų niokotojai, viską daužantys ir darkantys aplinką. Todėl šie išgujami iš namų ir galbūt užuot nuvežus į zoologijos sodą tiesiog išleidžiami gamtoje. Gali būti, kad taip įvyko ir sieną su Karaliaučiaus sritimi turinčioje Neringos savivadybėje.

Beje, Rusijoje įsigyti meškėną yra nelegalu, tokia kontrabanda griežtai draudžiama. Tačiau Raudonosios meškos šalyje galioja kita tvarka...
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

Iš tvoros išlaisvintas meškėnas kelia diskusijas: ar tikrai reikėjo gelbėti ?


Aurelija Jašinskienė
Aktualijų žurnalistė Klaipėdoje
Šaltinis: 15min



Šeštadienio rytą ugniagesiams pranešta apie Juodkrantėje tvoroje įstrigusį meškėną. Meškėnas buvo išgelbėtas, bet vietiniams, kovojantiems su invaziniais gyvūnais, kilo abejonių, ar tokia operacija – tikslinga. Pirmieji meškėnai Kuršių nerijoje pastebėti prieš trejus metus.
Šeštadienio rytą apie 7 val. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams pranešta apie Juodkrantėje, Gintaro Įlankos gatvėje, tvoroje įstrigusį meškėną. Atvykę ugniagesiai rado medinėje tvoroje įstrigusį meškėną, panaudojus įvairias priemones gyvūnas buvo išlaisvintas. Išlaisvintas jis, kaip rašoma pranešime, pabėgo.
Šią istoriją išgirdusi Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser teigė, kad situacija gana dviprasmiška: gyvūnas yra pripažintas invazine rūšimi pusiasalyje, jo medžioklė nelimituota. Netgi priešingai – skatinama.

Meškėnai Kuršių nerijoje nedingo – jie jau tampa „vietiniais“

„Neturime jo gelbėti, bet ir negalime leisti kankintis“, – apie gelbėjimo operaciją kalbėjo parko vadovė.
Meškėnų Kuršių nerijoje atsirado kone prieš du dešimtmečius. Tada svarstyta, kad į pusiasalį jie galėjo patekti arba iš Kaliningrado srities, arba išleisti šeimininko, norėjusio turėti gyvūną namuose, bet galop supratusio, kad laukiniam gyviui namai – ne vieta.
Labiausiai meškėnai pamėgę Juodkrantėje esančią Gintaro įlanką, kur gausų įvairių gyvūnų.
„Teko bent tris kartus meškėną sutikti gamtoje. Atrodo mielas, gražus, tačiau subrendę jie darosi agresyvūs, kai jie įsiveisia – nelabai toje vietoje kas lieka. Pavasarį susirenka kiaušinius, vėliau suėda jauniklius. Jie visaėdžiai, Kuršių nerijai svetimos rūšies gyvūnai“, – pasakojo A.Feser.
Vietos gyventojai ne kartą pasakojo radę meškėnų nuniokotus kiemus. Gyvūnai drąsiai vaikščioja po teritorijas, knisa šiukšlines, susirenka derlių. Medžiotojai 15min yra pasakoję, kad medžiodami šernus, kurių pusiasalyje taip pat privisę, nukovė ir ne vieną meškėną.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Paprastasis meškėnas

Post by medziotojas »

Kuršių nerijos nacionaliniame parke pastebėti meškėnai: jei pamatysite, praneškite


am.lt
Data
2022 10 21


Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija renka informaciją apie paprastuosius meškėnus (Procyon lotor). Šiais metais surinkta 10 šios rūšies stebėjimų, kurių dauguma – iš Juodkrantės ir jos apylinkių. Meškėnas visoje Europos Sąjungoje įtrauktas į invazinių rūšių sąrašus.

Paprastojo meškėno uodega dryžuota, jos ilgis apie 20-25 cm. Meškėnos svoris 5-16 kg, gerai laipioja medžiais.

Paprastasis meškėnas natūraliai paplitęs Centrinės ir Šiaurės Amerikos paupiuose ir miškuose, netoli gyvenamųjų vietovių. Dėl savo greito prisitaikymo prie aplinkos ir gebėjimo laipioti medžiais, sunaikina įvairių perinčių paukščių rūšių dėtis ne tik ant žemės, bet ir medžiuose.

Šią invazinę rūšį laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti arba paleisti į aplinką griežtai draudžiama.

Prašoma Kuršių nerijos nacionalinio parko gyventojų ir poilsiautojų atkreipti dėmesį į tokios išvaizdos laukinius gyvūnus, tačiau būti atidiems ir nesupainioti su usūriniu šunimi.

Pastebėjus meškėną, prašoma pateikti informaciją apie stebėjimo vietą, datą, laiką, kitas pastabas, nuotraukas, vaizdo medžiagą el. paštu: modestas.bruzas@nerija.lt
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply