tukas
Naujokas
Pranešimai: 9
Užsiregistravo: 2014-Lap-14 14:44

Re: Medžiojame bebrą

2018-Lap-09 10:02

Aciu Ramui už kvietima pabebraut :Yahoo!:
jai kas norit dar kokia diena kita pabebraut rašykit ir manau sutarsit,
aš varau pirkt britkelniu nes maniškes pasiglemže užmaskuota spigliuota viela :sorry: gerai kad kolega turejo :)

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17594
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Medžiojame bebrą

2018-Gru-10 22:32

Gyventojus terorizuoja bebrai: žmonės nebežino, ką daryti


Dimitrijus Kuprijanovas,
rinkosaikste.lt
2018-12-10

153312001-cee96808-30c5-40dd-b769-339245ac49a9.jpg



Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos Koliupės kaime – neregėtas bebrų išpuolis. Vieną dieną bebrai taip pasidarbavo, kad griuvo daugybė šalia Koliupės tvenkinio esančių medžių. Kaimo gyventojai jaudinasi, kad bebrai gali išnaikinti visus ir taip negausiai čia augančius medžius. Negana to, bebrai gali persimesti ir į sodus. Ir tai jau nebe pirmas per keletą metų toks didelis bebrų išpuolis Kėdainių rajone.

Pats darbymetis

Gamtininkų teigimu, spalio ir lapkričio mėnesiai bebrams – pats darbymetis. Kaip tik šiuo metu remontuojamos, aukštinamos užtvankos ant griovių ir upelių vandens lygiui pakelti, nes reikia, kad vanduo patikimai apsemtų urvų angas, kad būtų, kur nuskandinti žiemos maisto atsargas, kad po ledu laisvai galėtum nunerti iki nuskandintų medžių ir krūmų šakų ar iki užtvankos, jeigu ją prireiktų paremontuoti, nes ir žiemą užtvankas praardo medžiotojai, miškininkai ar žemių ir miškų savininkai.
Rudenį bebrai remontuoja ir savo trobeles, vilkdami ant jų dumblą, akmenis, vandens žolių gumulus, medžių šakas, tvirtina, lopo, per vasarą įgriuvusius urvus, kad šilta būtų per žiemos speigus.

Gyventojai nepatenkinti

Vieną dieną bebrai taip pasidarbavo, kad griuvo daugybė šalia Koliupės tvenkinio esančių medžių. Koliupės kaimo gyventojai pergyvena, kad bebrai gali išnaikinti visus ir taip negausiai čia augančius medžius. Negana to, bebrai gali persimesti ir į šalia tvenkinio esančius sodus.
„Bebrai nuvertė šalia tvenkinio augusių medžius. Jie nuvertė dalį jų, didesnė dalis liko augti. Mūsų darbuotojai medžius supjaustė ir specialia technika išvežė“, – faktą konstatavo Vilainių seniūnas Antanas Bružas.

Turi kreiptis

Žmonėms šiuo atveju galėtų padėti medžiotojai. Medžiotojai, jei tai medžioklės plotas, turi teisę ten bebrus medžioti. Tik pirmiausia valdų savininkai turi parašyti skundą vietos medžiotojų būreliui. Kadangi bebrai yra medžiojami žvėreliai, tai medžiotojai žinos, kiek galima sumedžioti bebrų. Pats žmogus naikinti šių žvėrelių negali, bus nubaustas.
Paprastai sumedžiojus kelis bebrus, jie nebe taip intensyviai verčia medžius. Pasak medžiotojų, geriausia būtų bebravietėje išmedžioti visą graužikų šeimą, ypač tose vietose, kur bebrai ardo melioracinius įrenginius, kasa urvus kelių sankasose, užtvindo miško ar žemės ūkio naudmenų plotus, kerta vertingus medžius želdiniuose. Medžiojant su šautuvu, tai įvykdyti gana sunku, tačiau įmanoma pasitelkus urvinius šunis ar gaudant spąstais.

Nebe pirmas

Kėdainiuose tai jau nebe primas toks atvejis, kuomet bebrų darbai sukelia tokį didelį pasipiktinimą. Bene labiausiai žmonėms atmintyje įstrigęs 2016 metų atvejis, kuomet Kėdainių miesto parke bebrai išvertė vienoje saloje augusius visus medžius. Bebrai čia pridarė išties nemažai žalos, mat sunaikinti daug dešimtmečių menantys medžiai. Tuo metu medžiotojai yra bejėgiai, mat miesto parkas nėra medžioklės plotas ir ten medžioti jie tikrai negali.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17594
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Medžiojame bebrą

2018-Gru-25 07:11

Idealūs miestų statytojai


2018 gruodžio mėn. 24 d.
Milda KUNSKAITĖ
respublika.lt



Gamtoje esama nepralenkiamų statybininkų ir kraštovaizdžio dizainerių, kuriančių puikiai sutvarkytus mikrorajonus su geru visuomeniniu maitinimu ir parkais. Tai - bebrai.



Miško statybininkai visada dirba šeimyninės rangos principu. Atvykę į naują vietą, bebrai iš pradžių įvertina sklypo perspektyvumą. Jų reikalavimai yra gana griežti: planuojamas gyvenamasis rajonas turi išaugti būtinai aukštupyje arba prie nedidelių seklių upių pratakų. Šių gyvūnų užmojai yra platūs, todėl jie vertina tik ne mažesnio kaip vieno dviejų kilometrų ilgio aikšteles.

Pirmiausia jie įsirengia erdvų povandeninį būstą, kurį žmonės nepagarbiai vadina urvu, o žemumoje pasistato namą. Pusapvalius „kotedžus“ bebrai renčia iš šakų ir paprastai tai būna solidūs iki 20 m skersmens ir iki 2,5 m aukščio statiniai. Būsimo gyvenamojo rajono teritoriją gyvūnai „aptveria“: pažymi „bebro čiurkšle“ ir analinės liaukos sekretu. Tokios „lentelės“ įspėja kitus bebrus, kad į statybos aikštelę įeiti draudžiama. Paskui bebrai imasi tiesti kelius - 30-60 cm pločio ir 20-35 cm gylio griovius su vandeniu. Nutiesti „plentai“ reikalingi medienai transportuoti, kurios statytojams netrukus prireiks labai daug.

Net paprasta bebrų užtvanka - gana įspūdingas statinys: jos ilgis gali siekti 20 metrų, aukštis - tris. Bet kai kada šie gyvūnai sukuria tiesiog monumentalias konstrukcijas - ilgesnes kaip 300 metrų. Tokie gigantai - pradinio projekto ilgamečio tobulinimo rezultatas, jis atliekamas, kai upė netikėtai aplenkia užtvanką. Užtverdama upės vagą, užtvanka sukuria kelių hektarų ploto tvenkinį. Surentę užtvanką, bebrai formaliai užbaigia statybą, bet iš tiesų nuo šiol kaip tik ir prasideda naujojo gyvenamojo rajono „įrengiamieji darbai“.

Šie nedideli žvėriukai yra paplitę tiek Senajame, tiek Naujajame pasaulyje. XX a. pradžioje bebrai Europoje buvo beveik išnaikinti dėl vertingo kailiuko. Tačiau žmonės laiku susigriebė, jų populiacija buvo atkurta. Bebrai gyvena 10-15 metų, o nelaisvėje - iki 35.

Pirmieji gyventojai

Bebrų užtvankos pakeičia aplinkinę erdvę jau pirmaisiais metais. Užtvankos apylinkės tampa naujųjų statybų rajonu, į kurį gana greitai atsikelia naujų gyventojų ir kuriame sukuriama puiki infrastruktūra. Pirmieji persikrausto vandens gyventojai. Dėl užtvankos susidaro šilti, silpnai pratekantys tvenkiniai, kuriuose sparčiai auga planktonas - smulkiausi vandens organizmai ir dumbliai. Juo maitinasi vabzdžiai ir jų lervos, kurie greitai įsikuria „naujame gyvenamajame rajone“.

Planktonas ir vabzdžiai į bebrų tvenkinius privilioja žuvų. Dėl smulkių žuvelių gausos naujuose „mikrorajonuose“ apsigyvena net toks sraunių vandenų mėgėjas kaip plėšrusis upėtakis (prie kai kurių šiaurės upių bebrų tvenkiniai būna geriausia vieta žvejoti upėtakiams). Įvairiausios žuvys čia plūsta ne tik dėl maisto gausos - naujame rajone yra gerai organizuota paramos vaikams sistema. Seklios tvenkinių vietos puikiai tinka neršti, čia vystosi žuvų ikrai ir zuja mailius. Bebrų sukurtose naujose gyvenvietėse, priviliotos vabzdžių gausos, apsigyvena ir varlės.

Antrinis gyvenamasis būstas

Bebrų tvenkiniai, kurių amžius - nuo trejų iki dešimties metų - yra brandūs gyvenamieji rajonai su išvystyta infrastruktūra, kurie vilioja naujus sausumos gyventojus - antrinio gyvenamojo ploto „pirkėjus“. Pirmuosius trejus metus aplinkinis miškas beveik nesikeičia, nors ir stovi „iki kelių“ vandenyje. Bet palaipsniui dideli aptvindyti medžiai miršta. Aktyviai juos retina ir patys bebrai, dantimis nugrauždami medieną statybai ir šakų atsargas žiemai. Daugiausia gyvūnai naudoja plonus medžius, kurių skersmuo yra 3-8 cm, ir tokia statybų politika neleidžia miškui ataugti. Galop atsiranda laukymės, kuriose tai šen, tai ten stirkso negyvi sausi medžiai. Tokios miško „plikės“ gerai įšyla ir kai kur išdžiūsta. Čia veši krūmai ir žolė. Pasikeitęs kraštovaizdis pritraukia daug miško gyventojų. Dideli nudžiūvę medžiai domina genius, kurie sausoje medienoje randa riebių lervų. Aptikę naują perspektyvų rajoną paukščiai greitai sau įsirengia butą, išskobdami drevę. Jeigu genys išsikrausto, į atsilaisvinusį gyvenamąjį plotą pretenduoja kiti miško plunksnuočiai, pavyzdžiui, smulkios pelėdos. Sausose medžių viršūnėse, iš kurių gerai matyti apylinkės, lizdus susisuka garniai, seklumose medžiojantys smulkias žuveles. Aplink bebrų gyvenamuosius rajonus susiformuoja puikūs parkai - krūmų ir šviežios žolės sąžalynai. Ne tokių patogių kaimyninių „kvartalų“ gyventojai - stirnos, briedžiai ir elniai - čia ateina paėsti sultingos žolės.

Gyvenviečių nykimas

Nežiūrint komforto ir išradingo kraštovaizdžio dizaino, ilgaamžiškumu bebrų mikrorajonai nepasižymi. Vos po 10-15 metų nuo įkūrimo dienos jie pamažu tampa nebetinkami gyventi. Patys statytojai palieka savo būstus gerokai anksčiau, kai apylinkėse nebelieka medžių, nuo kurių jie graužia šakas. Ypač greitai pasibaigia žvėrelių mėgstamos drebulės su minkšta žieve. Taigi bebrai - statybininkai klajokliai, šeima vienoje vietoje gyvena vos 3-4 metus, o paskui traukia ieškoti naujos statybos aikštelės. Gyventojų palikti tvenkiniai dumblėja ir seklėja. Juose ima trūkti deguonies, todėl greitai išnyksta planktonas, po jo - mažėja vabzdžių, o vėliau ir žuvų. Tvenkinys tampa negyvas, virsta maža miško pelke, o paskui apskritai išdžiūsta.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 5 ir 0 svečių