Vilkų populiacijos būklė.

1. Kokiame regione randasi Jūsų medžioklės plotų vienetas?
0%
6
a) Žemaitija
2%
32
b) Aukštaitija
5%
75
c) Dzūkija
2%
26
d) Suvalkija
1%
18
2. Jūsų medžiotojo stažas (įskaitant ir varovavimo laikotarpį) šiame plotų vienete?
0%
3
a) 1 - 3
1%
18
b) 3 - 5
2%
25
c) 5 - 10
3%
37
d) 10 - 15
2%
28
e) 15 - 20
2%
22
f) 20 ir daugiau
1%
17
3. Ar šiuo metu jūsų plotuose nuolatos lankosi vilkai?
0%
3
a) Taip
7%
91
b) Ne
4%
56
4. Jei į trečią klausimą atsakėte teigiamai, kokių požymių aptinkate:
0%
1
a) pėdos, ekskrementai;
6%
78
b) maitinimosi liekanos;
4%
59
c) matote pačius vilkus;
4%
55
d) girdite kaukimą (pasirinkite visus tinkamus atsakymus).
2%
32
5. Ar manote, kad Jūsų plotuose vilkai veda jauniklius?
0%
6
a) Taip, manau kad veda
4%
60
b) Ne, man atrodo neveda
4%
56
6. Ar jūsų plotuose per praėjusius metus buvo konstatuota vilkų papjautų naminių gyvulių atvejų?
0%
4
a) Taip
5%
63
b) Ne
6%
80
7. Ar Jūsų plotuose buvo vilkų prieš
0%
6
a) 2 metus;
4%
59
b) 5 metus;
3%
47
c) 10-15 metų. (pasirinkite variantus)
5%
75
8. Ar būdavo vilkų papjautų naminių gyvulių prieš
0%
5
a) 2 metus;
3%
43
b) 5 metus;
2%
34
c) 10-15 metų. (pasirinkite variantus)
4%
55
9. Kiek per pastaruosius 10 metų Jūsų plotuose buvo sumedžiota vilkų?
0%
2
a) 1 - 3
4%
54
b) 3 - 5
1%
13
c) 5 ir daugiau
1%
18
10. Jūsų pastabos. (rašykite forumo temoje)
0%
4
 
Viso balsų: 1366
Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Rgs-18 08:46

Vilkai jau puola ir dieną: žmonių akivaizdoje paskerstas būrys avių


Arūnas Dambrauskas
www.naujasrytas.lt
2018 m. rugsėjo 17 d.


Raseinių rajone esančiuose Akstinų apylinkėse avių skerdynes surengę vilkai medžiotojų nebijojo. „Buvo jau šviesu. Vilkai lakstė po ganyklą ir mūsų akyse skerdė avis. Nekreipė dėmesio į šūksnius ir automobilių signalus“, – „Naujam rytui“ pasakojo medžiotojas Edmundas Mockus.

Praėjusio sekmadienio rytą, apie 6.30 val., jis su sūnumi Egidijumi važiavo iš miško ir atkreipė dėmesį į keistai gulinčias avis – kojomis į viršų.

vilkai.jpg

„Buvo pradėję švisti ir ne iš karto supratome, ką pamatėme. Tai buvo paskerstos avys“, – sakė E. Mockus.

Tačiau netrukus medžiotojų laukė dar didesnis netikėtumas. Perlipę per ganyklos užtvaras jie pamatė siautėjančius apie dešimt vilkų.

„Jie buvo tiek įsisiautėję, kad visai nekreipė dėmesio į mūsų bandymus juos nuvyti. Vaikėsi avis ir skerdė jas vieną po kitos. Nors turėjome šautuvus ir matėme, kad siaubiamas ūkininko turtas, buvome kaip beginkliai – vilkus leidžiama šaudyti nuo spalio 15 dienos“, – pasakojo E. Mockus.

Avių bandos savininkas Jaroslavas Benevičius sakė, kad praėjusį sekmadienį jo ganykloje buvo sudraskyta apie 70 avių.

„Tikslaus skaičiaus dar nežinau. Ganykloje vaizdas yra baisus – kraujas ir visa kita...“ – pergyveno iš viso apie 1500 avių auginantis ūkininkas. Viena avis vidutiniškai kainuoja apie 150 Eur.

J. Banevičius sakė, jog banda nėra apdrausta. Anot jo, draudimo kainos tokios didelės, kad drausti avių neapsimoka.

Ūkininko nuomone, buvo padaryta didžiulė klaida, nusprendus Lietuvoje riboti sumedžiotų vilkų skaičių.

2016 metais J. Banevičiaus ganykloje vilkai išpjovė apie 40 avių. Ūkininkas stebėjosi, jog gudrūs plėšrūnai nekreipia dėmesio į ganyklą juosiančias blyksinčias lemputes ir garsinius signalus.

„Suįžūlėję vilkai jau kelia grėsmę ne tik gyvuliams, bet, manau, ir žmonėms. Baisu net pagalvoti, kas būtų, jei tokiai agresyviai vilkų gaujai miške pasipainiotų grybautojas“, – svarstė nukentėjęs ūkininkas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Rgs-18 22:47

Seimo nario V. Kamblevičiaus pranešimas: „Nendrinukė ar vilkas – štai koks klausimas“



2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimas žiniasklaidai



Praėjusį sekmadienį šviesoje, žmonių akivaizdoje vilkų gauja paskerdė net 70 vieno Lietuvos ūkininko avių. Nuotraukose užfiksuotas vaizdas šokiravo. Avys buvo sudraskytos tiesiogine to žodžio prasme. Pasisekė toms, kurias vilkai pribaigė greičiau. Tačiau didžioji dalis aukų buvo priverstos bejėgiškai laukti galo, kol jas dar gyvas draskė žiauriausi mūsų krašto plėšrūnai. Gaila, kad ūkininkų laikomos avys ir kiti galvijai neturi būdų apsiginti, nes visa, ne vieną tūkstantį eurų kainuojančia apsauga, draudimu ir kitomis reikalingomis priemonėmis privalo rūpintis pats ūkininkas. Kaip rodo praktika ir dažnos antraštės šiandieninėje žiniasklaidoje, vilkams net ir žmonių taikoma apsauga nė motais. Jie ir toliau sėkmingai dauginasi bei didėjančia progresija naikina ūkininkų turtą.

Be kita ko, plėšrūnai turi ir užtarėjų, kurie garsiau nei kiti užsilipę ant statinės (tiesa, daugiau komentarų skiltyse) rėkia, koks gėris yra vilkai, kokie jie naudingi, kiek jų mažai. Įdomu būtų sužinoti, kiek tų „teisuolių“ aktyvistų, dažniausiai gyvenančių mieste, laukinėje gamtoje sutikę vilką „nepridėtų“ į kelnes. Dar įdomiau, kodėl vilkų gynėjai nevažiuoja pas ūkininkus ir nepadeda užkasinėti žiauriai nukankintų gyvulių. Bent būtų apčiuopiama nauda, o ne tuščios kalbos apie Lietuvoje „skriaudžiamus“ vilkus. Taikomi dvigubi standartai: plėšrūnai sudievinami, o apie jų sudraskytas, suluošintas, krauju nuspalvintas aukas nutylima. Ir aišku kodėl – nepatogi tiesa bado akis.

Keletą medžioklės sezonų iš eilės buvo leidžiama sumedžioti po 60 vilkų per metus. Ši kvota būdavo įvykdoma per mažiau nei pusę sezono, o tai leidžia manyti, kad vilkų pas mus gerokai daugiau nei deklaruoja „teisuoliai“. Apie grėsmingai didėjantį vilkų skaičių ir jų daromą žalą kalba ne tik medžiotojai, ūkininkai bet ir eiliniai miškingų kaimų gyventojai, bijantys vakarais eiti į lauką. Gal, sakau, įbaugintų gyventojų apsaugai laiko skirti galėtų ir „Baltijos vilko“ fanatikai? Juk jie vilko nebijo. Aktyvistai naudoja paprastą taktiką – reikia žaisti žmonių emocijomis ir skelbti apie tai, kiek turime mažai vilkų, kokie jie taikūs ir reikalingi ekosistemai, koks blogis yra medžiotojai ir kokie yra netikę ūkininkai, nesugebantys apsaugoti savo turto. Tačiau realybė kitokia, ne vien antraštės žiniasklaidoje, bet ir patys gyventojai, bijodami dėl savo ar savo vaikų saugumo, siunčia signalus Seimo nariams, prašydami ženkliai didinti vilkų sumedžiojimo limitus.

Štai čia ir visa dilema. Ministras Kęstutis Navickas, „Baltijos vilko“ fanatikų yra vadinamas „savu“. Suprask, vilkų limitas nedidės, nes plėšrūnų gynėjai yra artimesni ministrui, nei nukentėję ūkininkai ir įbauginti kaimų gyventojai. Taip išeina, kad Lietuvos piliečiai mažiau svarbūs net ir už meldinę nendrinukę, kurios išsaugojimui savo buvusiai darbovietei lengva ranka ministras atriekė 4 milijonus eurų. Nesupraskit klaidingai, tikrai pritariu retų gyvūnijos rūšių išsaugojimui, tačiau tuo pačiu esu įsitikinęs, kad kenčiančių vilkų išpuolius gyventojų saugumas ir ūkininkų turtas K. Navickui turėtų kelti didesnį susirūpinimą.

Jei ministras ir toliau ignoruos veikiančia sistema nepatenkintus gyventojus, turėsime inicijuoti reikalingas pataisas. Puikiai suprantu, kad ministras nenori nuvilti savo kolegų, tačiau mūsų piliečių gerovė turi būti svarbiau už mažą interesų grupelę, bandančią formuoti viešąją nuomonę. Raginu aplinkos ministrą imtis neatidėliotinų veiksmų bent jau ženkliai padidinant vilkų sumedžiojimo limitą šiems metams. Geriau daugiau sumedžioti vilkų, negu spaudoje matyti žiauriai nukankintų gyvulių nuotraukas. Labai tikiuosi, kad ministras ryšis šiam žingsniui ir užgesins norą įtikti fanatikams. Atsisukime į paprastą kaimo žmogų, kurio kaimynystėje gyvena plėšrūnai ir užkirskime kelią antraštėms apie vilkų sudraskytus vaikus.



Daugiau informacijos:

Seimo narys

Vytautas Kamblevičius

Tel. (8 5) 239 6441

El. p. vytautas.kamblevicius@lrs.lt
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Rgs-18 23:16

Bukonių seniūnijoje siautėjo maždaug šešių vilkų gauja

2018.09.18
jonavoszinios.lt


Prieš porą dienų Jonavos rajone, Bukonių seniūnijoje vilkai sudraskė dvi avis: veislinę avį ir prieauglį. Tai ne pirmas atvejis rajone, kai vilkai sudrasko avis, ožkas, kitus ūkinius galvijus. Rajono ūkininkams daroma vilkų žala kiekvienais metais vis didėja.

Rugsėjo 14 d. Jonavos rajono savivaldybės patvirtinta komisija, kurioje Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Marčiukaitis, vyr. specialistas Mindaugas Gritėnas, Žemės ūkio rūmų Savivaldos organizatorė Jonavos rajone Marytė Gritėnienė, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Jonavos skyriaus medžioklės žinovas žuvininkas Viktoras Piskunovas, Jonavos rajono Bukonių seniūnijos seniūnas Artūras Narkevičius vyko į Vaivadiškių kaimą, kad išsiaiškintų ir nustatytų vilkų padarytą žalą. Įvertinus vilkų paliktus pėdsakus, komisija nustatė, kad čia siautėjo maždaug šešių vilkų gauja.

„Nors kompensacijos, patyrusiems žalą ūkininkams ir yra skiriamos iš savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo fondo, tačiau jos tikrai pilnai nekompensuoja padarytų nuostolių, ypač tais atvejais, kai vilkai išpjauna veislinius gyvūnus.

Tačiau yra ir kita problema. Kompensacijų skaičiavimo metodika palanki ne ūkininkams, o vilkų gynėjams, mat vilkams papjovus veislinius gyvūnus, kompensacija skaičiuojama pagal gyvūno svorį. Todėl nuostolių kompensavimo skaičiavimo metodiką būtina tobulinti, kad ūkininkams būtų kompensuojama pagal veislinio gyvūno vertę.

Pastaruoju metu vilkų išpuoliai ir ganyklose, ir gyventojų kiemuose ypač suaktyvėjo. Medžiotojų nuomone taip atsitiko todėl, kad Lietuvoje smarkiai padaugėjo vilkų. Todėl Jonavos rajono žemdirbių pozicija vienareikšmė – būtina didinti sumedžiojamų vilkų limitus“, – sako ŽŪR Savivaldos organizatorė Jonavos rajone Marytė Gritėnienė.

ŽŪR informacija
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Rgs-26 22:39

Siūloma per būsimą medžioklės sezoną leisti sumedžioti 110 vilkų




Aplinkos ministro sudaryta darbo grupė Vilko apsaugos planui ir populiacijos apskaitos metodikai tobulinti pasiūlė per 2018-2019 m. medžioklės sezoną, kuris prasidės spalio 15 d., leisti sumedžioti 110 vilkų. Ministras, atsižvelgęs į šį siūlymą, mokslininkų išvadas ir rekomendacijas, vilkų sumedžiojimo limitą patvirtins artimiausiu metu.

Minėtosios darbo grupės siūlymas parengtas remiantis šiuolaikine, kitų Europos šalių praktika pagrįsta vilkų populiacijos apskaičiavimo metodika. Ji leidžia tiksliau nustatyti, kiek šalyje gyvena vilkų, ir tikslinti kasmetį leidžiamų sumedžioti skaičių. Iki šiol Lietuvoje vilkų populiacija buvo vertinama mėginant juos skaičiuoti pagal jų pėdsakus vieną sutartą dieną sniege. Deja, kintant oro sąlygoms, tokie bandymai tampa vis mažiau tikslūs, todėl pasirinktas kompleksinis duomenų kaupimo metodas.

110 vilkų sumedžiojimo limitą darbo grupė pasiūlė, remdamasi šiemetinės apskaitos duomenimis ir siekdama išlaikyti miško ekosistemoms svarbių gyvūnų – vilkų – tinkamą populiacijos lygį.

Nors mūsų šalyje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vilkas priskirtinas saugomoms rūšims, dėl didelės šių žvėrių pridaromos žalos Lietuvai padaryta išimtis – juos leidžiama medžioti. Vilkų medžioklė mūsų šalyje yra ribojama nustačius jos laiką ir leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičių. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. (išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).

Tačiau vilkai pradeda pjauti gyvulius ne rudenį, o nuo pat ganiavos pradžios, todėl ūkininkams ir kaimo bendruomenėms svarbu, kad vilkų gausa būtų reguliuojama ir iki oficialios jų medžioklės sezono pradžios. Pastaruoju metu pagausėję pranešimai apie vilkų papjautus gyvulius nėra išskirtinis šių metų faktas – paprastai tokiu metų laiku vilkai moko savo jauniklius medžioklės paslapčių.

Spręsdama su vilkų gausos reguliavimu susijusias problemas, Aplinkos ministerija š. m. rugpjūčio 28 d. patikslino Saugomų rūšių naudojimo tvarką.

Ligi tol savivaldybėje leidimas medžioti vilkus ne sezono metu galėjo būti išduotas tik oficialiai registravus 10 žalos atvejų. Tačiau šis skaičius neatspindi realios žalos, nes tokių atvejų gali būti ir mažiau nei 10, bet jų metu vilkai būna išpjovę daugiau gyvulių.

Patikslinta Saugomų rūšių naudojimo tvarka nustato, kad leidimai medžioti vilkus ne sezono metu išduodami priklausomai nuo įregistruotų žalos atvejų skaičiaus ir prašymo pateikimo datos. Turi būti registruojami ir sumuojami savivaldybės teritorijoje padarytos vilkų žalos atvejai, įvykę nuo gegužės 1 d. iki prašymo pateikimo dienos.

Ryšių su visuomene skyrius

2018-09-26
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Rgs-28 09:59

Iš fakjuboko "Stop vilkų veisimui Lietuvoje"


Lapė AurelijaAdministratorius


Skyrelis Tai įdomu.


Tvartai, tvoros, šunys...

Kai komentuojama vilkų žala, nuo kaimo nutolusių žmonių komentaruose nuskambatys patys dažniausi priekaištai ir patarimai yra apie gyvulių suvedimą nakčiai į tvartus arba pasiūloma apsitverti ganyklas tvoromis, arba įsigyti apsauginius šunis. Ūkininkai kaltinami aplaidumu, tinginyste, nes, anot sofos specialistu, tie vedimai i tvartą ir tos tvoros yra vieni niekai, ir tik dėl tingėjimo nepraktikuojama. Na, kaip kambarinį šunelį išvest pasysiot ar 7 aru kiema apsitvert. Ir tai suprantama, nes miesto žmogus kaimo specifika ir ritmu negyvena. Bet pamokyt ūkininkus vistiek noras kyla. Čia gal tautinis bruožas... Nesigilinsim.
Ką norėčiau pabrėžti, tai kad principinis klausimas čia būtų - o kam tuos gyvulius tampyt kasdien ir uždarinėt į patalpas pačiu ganymo sezono metu? Dėl to, kad kažkam, atitrūkusiam nuo realybės, yra nesveikas noras veist vilkus? Juk žolėdžiui gyvuliui skirta pievos, ne patalpos, o naktimis vyksta pats tas ramus ganymasis, kai atvėsta oras ir nustoja įkyriai gelt kraujasiurbiai vabzdžiai. Gyvuliui būtina laisvai judėti, kvėpuoti grynu oru, džiaugtis saule, nes tokio gyvulio savijauta bus pati geriausia ir jis jam skirtą ilgesnį ar trumpesnį gyvenimą bent jau nugyvens kaip įmanoma geriau. O ir pienas,mėsa bus maistas, o ne nuodas. Visi norim gyvent ir maitintis sveikai, taigi labai svarbu ne tik maisto kelias iki stalo, bet ir kaip auga tas maistas. O štai čia pagrindas, kaip ūkinis gyvulys šeriamas ir laikomas. Pakanka jau kompleksų, kuriuose uždaros laikomos kenčia vištos dedeklės, kailiniai gyvūnai... Tai, vilkų saugotojų ramybei, dar imkim ir uždarykim į patalpas visą gyvulininkystę? Ar nelaimingų gyvūnų produkcija gali teikt sveikatą vartotojui? Aš žinau, kad ne. Be saulės augusio, nelaimingo gyvulio mėsa gali pasiūlyt tik onkologiją jos vartotojui, ne daugiau. Taigi, tie raginimai uždaryt į tvartus yra ne tik kultūros, bet ir žinių stoka...
Bet tiek to, imkim ir pasvarstykim šių siūlymų realumą. Taigi noriu šiek tiek išsamiau paaiškinti apie tokių priemonių realaus įgyvendinimo galimybę.

Tvartai

Paveikslėlyje matote pažymėtą galimą situaciją 1- ūkininko sodyba, 2- ganykla, kurioje ganosi gyvuliai
Jau ne tie laikai, kuriuos nostalgiškai prisimena kai kurie komentatoriai – „o mano močiutė vesdavo į tvartą...“ Ir aplamai, tiesa sakant, šis teiginys abejotinas, galbūt buvo kur vedama, bet retai. Ilgą laiką žmonės gyveno be vilkų baimės. Nei aš, nei ivairiose vietovėse gyvenantys pažįstami neatmena jokių vedimų į tvartus... Dabar ir gyvulių ne 1-3 augina, ir ūkininkų žemė ne tik aplink sodybas, bet išsibarsciusi net po kelis kaimus. Atstumai gali būti skaičiuojami kilometrais. Neįmanoma didelius atstumus kasdien vedžioti net keleto gyvulių, tai galima tik tiems, kurių ganyklos aplink sodybas. Daugelis ūkininkų turi ne pora, o žymiai daugiau gyvulių – keliolika, keliasdešimt ir net šimtus. Du kartus per parą vaikyti gyvulius tokius atstumus yra neįmanoma. Genami gyvuliai ištryps kaimynų laukus, javus ir daržus. Genant žvyrkeliais susižalos kanopas ir užterš išmatomis visą kelią. O kur dar tie atvejai, kai reikia perginti per respublikinės reikšmės kelią – negi du kartus paroje tuose keliuose bus stabdomas eismas, galbūt kas keletą kilometrų?.
Kitas niuansas – vasarą į tvartą suginus daug gyvulių, jame bus labai tvanku. Net atidarius langus, duris vėdinimo nepakaks. Tai gyvulių kankinimas ir palankios sąlygos plisti įvairiems ligų užkratams. O kur dar papildomas darbas – gyvulių varymas, žolės pjovimas, šėrimas, mėžimas, nuo žolės skystu mėšlu išsiterliojusių gyvulių valymas. Ganykliniu laikotarpiu gyvulinkyste užsiimantys ūkininkai be visų šių darbu dar aria, sėja, tręšia, purškia, kulia javus, ruošia pašarus žiemai, remontuoja darbymetyje gendančią techniką ir t.t. Ūkininkai ne robotai, jie negali dirbti visą parą, nors ir tiek valandų neužtektų. Už parduotą produkciją mokamos mažiausios Europoje supirkimo kainos, mažiausios išmokos, tad samdytis papildomus darbininkus tiesiog nėra už ką, ypač kai dauguma ūkių yra nedideli-vidutiniai šeimų ūkiai.
Avininkystės ūkiai turi tvartus, kurie paskaičiuoti tik motininei bandai, nes visas prieauglis rudenį parduodamas. Taigi, vasaros metu visa banda su prieaugliu į tvartą tiesiog netilps. O jeigu ir tilptų, tai avims ypač kenksmingas drėgnas ir tvankus oras, jas nuo to pradės pulti įvairios ligos.

Tvoros.

Matot paveikslėlį, kaip atrodo eilinio kaimo suskirstymas sklypais. Įsivaizduokit, kad tai tvoros. Jau nekalbant apie tai, kad vilkai gali peršokti 2m auksčio tvorą. Gali prasikasti pro apačia, tad visos tos tvoros dar turėtų būti su metro gylio betoniniais pamatais. Realu? Gal tik tuo, kad pasistengus perspjautume kiniečius- kinų siena, palyginus su tokia gausiai tvoruota Lietuva, atrodytų vieni niekai... Baltijos vilko atstovų komentaruose išlindo teiginys, kad, gi ne visa dirbama žemė yra pievos. O apie sėjomainą esate ką nors girdėję? Kas kelis metus žemės ūkio kultūros yra kaitaliojamos, javų laukai užsėjami pievomis, o pievos suariamos ir pasėjami javai. Tad gyvulininkystės ūkiuose visos žemės turėtų būti aptvertos. O tai dar vienas didelis trūkumas, nes tvoros trukdys žemės ūkio technikai.
Bet paliekam tvorų konstrukcijų niuansus ramybėje. Ar jūs žinote, kad visa laukinė fauna didžiąją paros dalį gyvena ir maitinasi ūkininkų laukuose – stirnos, kiškiai, briedžiai, stumbrai, šernai, lapės. Ką jie darytų, jei išėję iš miško atsimuštų į tokias tvoras? Tiesiog išnyktu, ar tai suprantate? Ką darytų žolėdžiai ir plėšrūnai, jeigu negalėtų migruoti po Lietuvos ir ne tik teritorijas? Vyktų kraujomaiša ir rūšių išsigimimas, nykimas. Ir tai būtų auka, ant vienos rūšies, kuri yra plastiška, prisitaikanti ir nereikalauja papildomos apsaugos, aukuro! Man sveiku protu nesuvokiamas toks “mylėjimas” ir “saugojimas” , kai vienos rūšies vardan, nusispjaunama ant daug kitų, ne ką mažiau Lietuvai svarbių, rūšių. Kažkaip principas -vieni lygesnis už kitus, jau tampa Lietuvai būdingu.
Kilnojami aptvarai. Dabar Baltijos vilkas siūlo tvertis 1.20 aukščio plastikiniais kuoliukais ir 5 juostomis elektrinio piemens (vos paskelbus tekstą, atsiliepė ūkininkė, teigianti, kad į jos taip aptvertą ganyklą vilkas tiesiog įšoko). Vilkų išgąsdinti gyvuliai tokias tvoras tiesiog nusineš ir pasklis po laukus. Tai visiškai nepatikima priemonė. Nekalbant vėlgi apie papildomą darbą, kiek reikėtų „žaisti“ tveriant tokias tvoras, kai per vasarą reikia užtverti dešimtis ar šimtus hektarų. Ir praktiškai veltui viskas, nes tokia apsauga pačių gyvulių bus nugriauta, sulaužyta.
Kalbant apie stacionarius gardus suginti nakčiai. Tai įgyvendinama mažai kam. Nerealiausia – galvijų augintojams. Nes galvijai, dėl savo svorio, palijus ir nuo susikaupusio šlapimo, labai greitai išklampos visa gardo plotą ir stovės iki pilvų dumble. O tai – gyvulių kankinimas.

Šunys.

Visų pirma, apsauginiai šunys ir jų naudojimo tradicijos klesti tuose Azijos regionuose, kuriuose yra mažai apgyvendinti plotai – stepės ir kalnai. Ir ne be reikalo. Nes šie šunys ne tik vilkams, bet ir žmonėms pavojingi. Alabajai, Kaukazo aviganiai – primityvios, labai teritorinės veislės. Jie labai savarankiški, patys ivertina, kas kelia pavojų ir kada pulti. Todėl pievoje palikti šie šunys bet kada gali nuspręsti, kad pro šoną einantis žmogus ar vaikas kelia pavojų jo saugomai bandai. Ir jų jokios tvoros nesulaikys. O kas nori ant savo sąžinęs užsikrauti žmogaus suluošinimą ar net gyvybę, kas atsakys už pasekmes? Siūlytojai, patarėjai dėl to galvos nesuka. Kai kas argumentuoja, kad turi tokios veislės šunį ir jis nėra agresyvus . Taip, pas mus šie šunys veisiami kaip ir visi kiti šunys, kaip sofiniai – parodiniai, jų agresija yra gesinama, tad dauguma yra ramesnio būdo. Azijoje apsauginiai bandų šunys veisiami visai kitaip. Patinai testuojami tarpusavio kovose. Vien jau ši sąlyga neįgyvendinama čia, pas mus, Europoje. Ir tokie šunys nebus taikūs pūkuoti meškinai, ramiai gulintys gyvulių bandoje.
Baltijos vilkas labai reklamuoja Podhalės aviganių veislę kaip tinkamiausią apsaugai. Specialistus, kinologus tai stulbina. Nes šie šunys visiškai netinkami apsaugai, jų net dantys nedideli. Tai tik ganymui tinkama veislė.
Kaip bebūtų keista, šiuos patarimus apie tvoras, tvartus ir šunis dalina ne tik su žemės ūkiu nesusiję asmenys, bet ir Baltijos vilko atstovai. Nors jie tikriausiai puikiai žino, kad šios priemones ne tik sunkiai ar visai neįgyvendinamos, bet ir neveiksmingos. Visoje ES didėjant vilkų skaičiui didėja ir ūkininkų protestai. Niekur ir niekas neturi veiksmingos apsaugos. Baltijos vilkas iš principo negali sakyti, kad apsaugu veiksmingumas prastas, nes tuomet tektu pripažinti, kad vilkų medžioklė yra pateisinama.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Rgs-30 08:40

Vilkai išpjovė kelias dešimtis avių – prisiminė siaubingą naktį Raseinių r.


Virginija Motiejūnienė,
LRT TV naujienų tarnyba, www.lrt.lt
2018 m. rugsėjo 29 d.


Dėl siautėjančių vilkų avių augintojai skaičiuoja didelius nuostolius, medžiotojai siūlo mažinti vilkų populiaciją, o žemės ūkio ir aplinkos ministerijos ketina keisti vilkų skaičiavimo metodiką ir tobulinti kompensacijų už patirtą žalą tvarką. Tačiau iki vilkų medžioklės sezono, prasidėsiančio spalio viduryje, tikėtina, tai nebus padaryta.
Alytaus rajone ūkininkaujantis Petras Baranauskas dar neseniai augino per 500 avių. Bet rugsėjo pradžioje avių banda sumažėjo. Vilkai išpjovė kelias dešimtis avių, nuostolis siekia tūkstančius eurų. Pernai vilkai Lietuvoje išpjovė daugiau nei 600 naminių gyvulių. Kokią žalą ūkininkams jie padarys šiemet dar anksti pasakyti.
„Pats didžiausias skaičius matyt buvo Raseinių rajone minimas atvejis, kai buvo 70 avių sudraskyta per vieną naktį. Ruduo yra toks metas, kai vilkai mokina savo jauniklius ir ateina medžioti ypač didelėmis grupėmis“, – pasakojo Avių augintojų asociacijos vadovas Žilvinas Augustinavičius.
Ž. Augustinavičius pastebi, kad vilkų atsirado daugiau, nes dėl maro išnaikinus šernus jie maisto ieško ūkininkų plotuose. Tačiau kiek vilkų yra iš tikrųjų, kol kas pasakyti niekas negali. Mat vilkų skaičiavimo metodika tikrąjį jų skaičių iškreipia, nes yra skaičiuojami ne vilkai, o jų šeimos. Oficialiais duomenimis Lietuvoje esą yra 34 vilkų šeimos.
„Mes skaičiavome šeimas. Pavieniai vilkai gyvena šalia šeimos. Tai gali būt antramečiai jaunikliai, gali būti patinėliai iki rujos. Buvo priimta nuostata, kad šeima yra tiktai 4 vilkai. Mes susitarėme, kad tai yra 8 vilkai – 4, plius pavieniai, vaikštantys aplink apie pagrindinę centrinę dalį, aplink tuos 4 vilkus. Suskaičiuoti galim labai nesunkiai, bet mes nenorim pasakyti, kad tai yra konkretus skaičius“, – sakė Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas doc. Egidijus Bukelskis.
Nors suskaičiuoti vilkus ir sunkoka, medžiotojai taip pat pritaria, kad pastaruoju metu vilkų populiacija labai išaugo. Dabar per medžioklės sezoną Lietuvoje leidžiama sumedžioti 60 vilkų. Pasak medžiotojų, šį skaičių reikėtų dvigubinti.
„Konkrečiam ūkiui, kuris augina savo avis, nuo to, kad padvigubinta kvota, situacija nepagerės – kaip ėjo vilkai pas jį, tai tą sumedžiotą vilką pakeis kitas vilkas, atėjęs iš Baltarusijos, tarkim. Ir kitais metais vėl susirinksim ir vėl bus kalbama dar dvigubinti, gal trigubinti, kas ir buvo Europoje padaryta – išnaikinta rūšis, nes nepatogi tiesiog“, – kalbėjo gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius. Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos imasi priemonių vilkų skaičiui Lietuvoje mažinti. Artimiausiu metu ketinama išleisti įsakymą, kuriuo bus leidžiama per medžioklės sezoną sumedžioti ne 60, o 120 vilkų. Bus lengvinama ir vilkų medžiojimo ne sezono metu tvarka.
„Šiuo metu galioja tokios taisyklės, kad jeigu savivaldybėje yra registruojama 10 papjautų gyvūnų, tada galima kreiptis dėl leidimo medžioti vilkus ne sezono metu. Tai reaguodami į tą situaciją, kad kasmet papjautų gyvulių skaičius didėja, kas rodo, kad vilkų populiacija nebesugeba išsimaitinti natūraliu būdu, kai būna papjauti gyvūnai, tai reiškia dvigubai mažiau, mes norime įjungti tą punktą, kad būtų galima medžioti vilkus ne sezono metu“, – kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
Vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. Tobulinant kompensavimo už padarytą žalą tvarką, bus atsižvelgta į tai, ar gyvūnas yra paprastas ar veislinis, už pastarąjį mokant didesnę kompensaciją.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Spa-01 12:10

Vil­kai siautėja


2018 m. rugsėjo 29 d.
Laima AGANAUSKIENĖ
skrastas.lt


Avių au­gin­to­jai su­ne­ri­mę – di­dė­jan­ti vil­kų po­pu­lia­ci­ja va­ro juos į kam­pą ir ver­čia ap­si­spręs­ti: ri­zi­kuo­ti ir kas­kart su bai­me lauk­ti, ar neatk­lys į jų val­das pil­kių gau­ja, ar ap­skri­tai at­si­sa­ky­ti šios ūkio ša­kos?

Lie­tu­vos avių au­gin­to­jų aso­cia­ci­jos įsi­ti­ki­ni­mu, jei ne­bus pro­tin­gų val­džios spren­di­mų, ši pro­ble­ma tik di­dės.



Išp­jo­vė aš­tuo­nias, su­ža­lo­jo dvi

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, Le­ge­tė­lių kai­me, ūki­nin­kau­jan­čios Ri­mos Pet­rė­tie­nės šei­ma vis dar ne­ga­li at­si­to­kė­ti nuo pa­tir­to šo­ko.

Prieš ke­lias die­nas pa­kir­du­si anks­ti ry­tą šei­mi­nin­kė iš­vy­do krau­pų vaiz­dą: prie pat na­mų, vos per ke­lią, be­si­ga­niu­si jų avių ban­da ta­po per­pus ma­žes­nė. Svei­kų avių net ne­si­ma­tė – jos iš bai­mės bu­vo su­si­spie­tu­sios prie tvar­to, o ant žo­lės gu­lė­jo kru­vi­nų ir te­bek­rau­juo­jan­čių avių kū­nai.

Per nak­tį šei­ma ne­te­ko aš­tuo­nių avių, dar dvi bu­vo smar­kiai su­ža­lo­tos, tad te­ko at­si­svei­kin­ti ir su jo­mis. Pu­sė iš­pjau­tų avių bu­vo ėrin­gos.

„Jūs neį­si­vaiz­duo­jat, koks krau­pus vaiz­das: avis dar gy­va, o jos vi­du­riai iš­dras­ky­ti. Puo­liau deng­ti, kad vai­kai ne­ma­ty­tų to vaiz­do“, – pa­sa­ko­ja ke­tu­rių vai­kų ma­ma, ku­rios vai­kai ir ji pa­ti avis lyg šei­mos na­rius va­di­na var­dais.

Tą­dien, kai Le­ge­tė­liuo­se lan­kė­si „Šiau­lių kraš­to“ žur­na­lis­tai, mo­te­ris kaip tik lau­kė Rie­ta­vo ma­ši­nos, iš­ve­žan­čios uti­li­zuo­ti kri­tu­sius gy­vu­lius.

„Lyg ne­pa­kak­tų pa­tir­tų nuo­sto­lių ir šo­ko, dar teks su­si­mo­kė­ti už uti­li­za­ci­ją“, – liūd­nai šyp­te­li le­ge­tė­liš­kė.

Mo­te­ris pa­sa­ko­ja: „Ma­no ska­li­kė iš bai­mės be jo­kio gar­so bū­do­je pra­tu­pė­jo ne tik bai­sią­ją nak­tį, bet ir vi­są ki­tą die­ną. Jei iš­len­da, tai uo­de­gą pa­bru­kus. Šu­nys bi­jo vil­kų ir, kai šie puo­la, re­tas bū­na pa­ti­ki­mu sar­gu ir gy­nė­ju“.

Ša­lia miš­kų gy­ve­nan­tys Pet­rė­čiai nuo vil­kų nu­ken­čia ne­be pir­mą kar­tą – per­nai jie pa­pjo­vė dvi prie pat na­mų be­si­ga­niu­sias avis.

Nors šei­ma lai­ko ne tik ban­dą avių, bet ir ke­lias kar­ves, kiau­lių, pul­ką įvai­rių paukš­čių (net du po­vus), bet ave­lių ne­tek­tis jiems la­bai skau­di ir ge­ro­kai ker­tan­ti per ki­še­nę, to­dėl pa­sta­ra­sis įvy­kis ūki­nin­kams tie­siog nu­sva­ri­no ran­kas.

Li­ku­sias svei­kas ave­les, dvi bran­gias veis­li­nes ož­kas Pet­rė­čiai nak­čiai jau va­rys į tvar­tą, nes gir­dė­jo, jog Gied­rai­čių kai­me kaž­kam ir ož­kas vil­kai iš­pjo­vė.

„Avys pa­gal ko­man­dą į tvar­tą lyg ka­rei­viai ne­sueis. Bet ir į tvar­tus vil­kai įlen­da, met­ri­nę tvo­rą su vi­sa avim per­šo­ka – kaip nuo jų ap­si­sau­go­ti?

Pik­čiau­sia, kai ant as­fal­to sė­din­tys val­di­nin­kai mo­ko: vil­kams rei­kia su­da­ry­ti to­kias są­ly­gas, kad priei­ti prie na­mi­nio gy­vu­lio jiems bū­tų sun­kiau nei prie miš­ko gy­vū­no. Tai ką mums rei­kia da­ryti – ur­vus avims iš­kas­ti? Tu ateik ir pa­ts pa­ban­dyk tas są­ly­gas su­kur­ti“, – nir­šo ūki­nin­kė.

Kom­pen­sa­ci­jos nuo­sto­lių ne­pa­den­gia

Le­ge­tė­lių kai­me gy­ve­nan­ti šei­ma ne vie­nin­te­lė Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne nu­ken­tė­jo nuo ašt­ria­dan­čių vil­kų.

To­kią sta­tis­ti­ką kau­pian­čio Sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus duo­me­ni­mis, prieš po­rą me­tų Pa­pu­šy­nio kai­me vil­kai iš­pjo­vė 16 jau­no ūki­nin­ko avių, nors šios ir bu­vo lai­ko­mos ap­tver­to­je ga­nyk­lo­je, sau­go­mos.

Per­nai vil­kai už­puo­lė ir pa­pjo­vė dvi te­ly­čias. Vie­ną – Va­dak­tų kai­me, ki­tą – Ožai­čių. Te­ly­čia nuo vil­kų dan­tų kri­to ir 2015-ai­siais.

Kaip di­džiau­sias siau­bas vi­sur mi­ni­mas šių­me­tis at­ve­jis Ra­sei­nių ra­jo­ne, kai vil­kai ga­nyk­lo­je su už­tva­rais iš­pjo­vė apie 70 avių.

Sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ne­ri­jus Ma­tai­tis sa­ko, jog ne vie­nas jau bu­vo leng­viau at­si­kvė­pęs, kai ra­jo­no avys vil­kiu­kus me­džio­ti mo­kan­čių pil­kių ne­su­do­mi­no nei lie­pą, nei rugp­jū­tį, kaip bū­da­vo anks­čiau, bet štai rug­sė­jį – bac ir įsi­su­ko.

Pa­sak spe­cia­lis­to, vi­sai ant le­do nu­ken­tė­ju­sie­ji nuo vil­kų nė­ra pa­lie­ka­mi – jiems iš­mo­ka­mos pa­gal nu­ma­ty­tą me­to­di­ką pa­skai­čiuo­ja­mos kom­pen­sa­ci­jos.

Pa­vyz­džiui, R. Pet­rė­tie­nei už dvi per­nai pa­pjau­tas avis bu­vo su­mo­kė­ta 142 eu­rai kom­pen­sa­ci­jos.

R. Pet­rė­tie­nė sa­ko, jog to­kios kom­pen­sa­ci­jos – zui­kio aša­ros, jos ne­pa­den­gia nė pu­sės pa­tir­tų nuo­sto­lių.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, Pa­var­ty­čiuo­se, šią va­sa­rą su­reng­to­je spe­cia­li­zuo­to­je avi­nin­kys­tės pa­ro­do­je da­ly­va­vu­si avių veis­ly­no sa­vi­nin­kė, ūki­nin­kė iš Tel­šių ra­jo­no Rai­mon­da van Beers da­li­jo­si ir­gi pa­na­šiais nuo­gąs­ta­vi­mais: „No­rė­tu­me di­din­ti avių ūkį, ta­čiau avi­nin­kys­tę la­bai ap­sun­ki­na di­dė­jan­ti vil­kų po­pu­lia­ci­ja. Sau­go­ti nuo jų avis mums yra per sun­ku. Vil­kai nie­ko ne­bi­jo, ei­na net die­ną, lyg ži­no­tų, kad yra ne­lie­čia­mi. To­dėl pa­ti­ria­me di­džiu­lių nuo­sto­lių“.

Išei­tis – ma­žin­ti po­pu­lia­ci­ją

Kad pa­tir­ti nuo­sto­liai, lai­kan­tiems veis­li­nes avis, bū­tų kom­pen­suo­ja­mi pa­gal rin­kos ver­tę, o vil­kų po­pu­lia­ci­ja bū­tų ma­ži­na­ma pa­gal rea­lų po­rei­kį, di­di­nant me­džio­ji­mo kvo­tas, sie­kia ir Lie­tu­vos avių au­gin­to­jų aso­cia­ci­ja.

Aso­cia­ci­jos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Kai­rys sa­ko, kad vil­kų ap­skai­ta ša­ly­je to­li gra­žu nė­ra tiks­li, jų po­pu­lia­ci­ja di­dė­ja dėl per­dė­to sau­go­ji­mo ir nea­dek­va­čių me­džio­ji­mo kvo­tų, ku­rios vi­so­je ša­ly­je su­da­rė tik 60 vie­ne­tų.

„Avių au­gin­to­jų dėl vil­kų iš­puo­lių pa­ti­ria­mi nuo­sto­liai yra ge­ro­kai di­des­ni nei dek­la­ruo­ja­ma, ka­dan­gi skai­čiuo­ja­mi tik pa­pjau­ti gy­vu­liai. O kiek jų nu­gaiš­ta ar yra pa­pjau­na­mi dėl pa­tir­tų su­ža­lo­ji­mų jau vė­liau?

Taip, vil­kas tu­ri tei­sę gy­ven­ti, bet ne na­mi­nių gy­vu­lių są­skai­ta. Ir jei­gu vals­ty­bė jį sau­go, te­gul tuo­met ji ir nuo­sto­lius at­ly­gi­na 100 pro­cen­tų. Kol kas, re­gis, si­tua­ci­ja yra to­kia: kol vil­kai ne­pra­dės pul­ti žmo­nių, rei­kia­mų prie­mo­nių ne­bus ima­ma­si“, – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo R. Kai­rys.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne, pa­sak jo, vil­kai la­biau­siai siau­čia Šiau­lė­nų, Šau­ko­to se­niū­ni­jų miš­kuo­se. Bet at­bė­ga jų ir iš ki­tų ra­jo­nų. Dėl miš­kuo­se su­ma­žė­ju­sio šer­nų skai­čiaus jie daž­niau puo­la na­mi­nius gy­vu­lius.

R. Kai­rys ir­gi įsi­ti­ki­nęs – 100-o avių ūki­nin­kas kas­dien ne­su­va­rys į tvar­tą. Be to, avis yra pie­vos gy­vū­nas, jis tu­ri jus­ti lais­vę. Įreng­ti sta­cio­na­rūs ap­tva­rai esą sa­vi­kai­ną su­kel­tų taip, kad ir taip ne­pi­gi avie­na tap­tų ne­beį­kan­da­ma pir­kė­jui.

VĮ „Še­du­vos avi­nin­kys­tė“, ku­riai va­do­vau­ja R. Kai­rys, 1200 ga­nyk­lo­je be­si­ga­nan­čių avių sau­go elekt­ri­niai aptvarai, bu­di žmo­nės, bet vis tiek bai­mi­na­ma­si: jei už­klys vil­kų gau­ja, pa­sek­mės ga­li bū­ti liūd­nos.

Li­ku­sios 1200 įmo­nės avių lai­ko­mos tvar­te ar­ba prie pa­grin­di­nių tvar­tų, tad nak­vo­ti pa­rei­na pa­čios.

Ge­riau­sia pre­ven­ci­nė prie­mo­nė, anot R. Kai­rio, – tik me­džiok­lės.

Vil­kų me­džiok­lės ne­leng­vos

Rad­vi­liš­kio me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­kui Al­gir­dui Fer­ge­liui daug skai­čiuo­ti ne­rei­kia – per­nai ra­jo­ne bu­vo nu­šau­ti du vil­kai.

„Kas spė­ja nu­šaut, kol pa­si­bai­gia kvo­ta, tas spė­ja. Nė­ra leng­va su­me­džio­ti vil­ką. Jis – la­bai at­sar­gus gy­vū­nas. O ir są­ly­gų daž­nai tam nė­ra – tai orai blo­gi, tai me­džio­ji­mo lai­kas pa­si­bai­gęs, tai pė­dų ne­si­ma­to. Be to, or­ni­to­lo­gi­niuo­se, bio­lo­gi­niuo­se ir ki­tuo­se draus­ti­niuo­se da­bar jau už­draus­ta me­džio­ti, nors vil­kų ten pil­na. Šu­nys vil­kų nei­ma – jų bi­jo.

Bū­na, ma­tai tų vil­kų ne­ma­žai, bet šau­dy­ti tuo­met ne­ga­li. Vil­kų me­džiok­lės lai­kas yra nuo spa­lio 15 iki ba­lan­džio 1 die­nos“, – sa­ko me­džio­to­jų va­das.

A. Fer­ge­lis įsi­ti­ki­nęs: vil­kų miš­kuo­se yra kur kas dau­giau, ne­gu jų pri­skai­čiuo­ja­ma, nes ap­skai­ta nė­ra tiks­li. Ta­čiau vil­kų po­pu­lia­ci­jos ma­ži­ni­mas, anot jo, – val­džios ran­ko­se. Ko­kį spren­di­mą ji priims, to­kį ir teks vyk­dy­ti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Spa-04 18:09

Vaidas Balys: Aplinkos ministerija prieš gamtos apsaugą?



Autorius: Vaidas Balys
Šaltinis: 15min

​​​​​​​Vėl ruduo, vėl batalijos dėl vilkų ir jų medžioklės. Lyg ir nieko naujo, tiesiog įprasta rudeninė rutina. Kita vertus, kaip ir kasmet, yra kas nors netikėto ar neįprasto. Štai šiemet planuojamas 110 vilkų sumedžiojimo limitas sumuš nemažai rekordų, nes norint surasti tokio intensyvumo medžioklę teks grįžti į 1997 metus – dar prieš Europos Sąjungą, kai išvis nebuvo limitų, o už nudaigotą vilką buvo mokamos premijos.
Paradoksalu, bet šis didžiulis limitas nėra didžiausias netikėtumas šiais metais. Šių metų žvaigždė – Aplinkos ministerijos ir ministro Kęstučio Navicko pozicija, komunikacija bei veiksmai saugant (?) Lietuvos gamtą.
Dar rugsėjo 26 d. ministerija paskelbė pranešimą, kad aplinkos ministras jau tuoj pasirašys 110 vilkų sumedžiojimo limitą nustatantį įsakymą. Anot pranešimo šį skaičių pasiūlė aplinkos ministro sudaryta darbo grupė Vilko apsaugos planui ir populiacijos apskaitos metodikai tobulinti. Kadangi esu šios darbo grupės narys, nustebau, nes grupė neturėjo uždavinio pasiūlyti 2018–2019 metų vilkų sumedžiojimo limitą, tokio uždavinio nesprendė, nediskutavo ir tikrai jokio konkretaus limito nesiūlė. Taip, darbo grupės taisomas planas leistų ateinantį medžioklės sezoną medžioti nuo 0 iki 110 vilkų, tačiau konkretaus limito parinkimas yra viešų diskusijų ir politinio sprendimo klausimas.

Šio teksto rašymo metu grupė dar net nėra baigusi savo darbo, naujojo plano projektas nėra pateiktas, suderintas su visuomene ir įsigaliojęs, todėl toks limitas kol kas yra išvis negalimas. Tai kodėl ministerija imasi skelbti tokius keistus pranešimus? Principas neprisiimti politinės atsakomybės, o ją perkelti ant nereprezentatyvių darbo ar konsultacinių grupių nėra naujovė šio ar ankstesnių ministrų veikloje, tačiau tai nepaaiškina tokios skubos, besikertančios su teisėkūros principais.
Aš asmeniškai manau, kad tai yra dabartinio ministro savotiško suvokimo apie sprendimų derinimą su visuomene apraiška. Sprendimas iš pradžių suderinimas su „ūkinėmis“ pusėmis (vilkų atveju – Medžioklės konsultacine taryba ir Seimo Kaimo reikalų komitetu, kuriems Plano projektas ir limitai jau pristatyti), o tada išmetamas į viešą erdvę žmonių teismui. Jeigu kyla audra, kaip kad nutiko su padidinta miškų kirtimų norma, vadinasi, klausimas visuomenei rūpi, todėl galima pradėti diskutuoti. Jeigu audra nekyla, tai reiškia, kad pradinis sprendimas buvo tinkamas, todėl galima ramiai imtis kitų darbų. Gaunasi pažodinis principo „kiek visuomenė norės gamtos, tiek jos ir turės“ įgyvendinimas. Ir ministras visada išliks geras, nes nulinks link tų, kurie galų gale liks laimėtojais, todėl jam net nereikia turėti išankstinių nuostatų ar principų.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Spa-04 19:23

Šiandien buvo laida per LRT apie vilkus

Žiūrėkite nuo 1:42:47 min https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/101 ... 0-04-06-30
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Spa-06 01:18

Vilkiamylių straipsniukas ...


Vilkų medžioklės sezonas artėja: nustokite manipuliuoti žmonių jausmais, prisidengdami vaikais


Indrė Sidaraitė
2018 m. spalio 5 d.
delfi.lt

Netrukus prasidės vilkų medžioklės sezonas. Bus didinamos vilkų medžiojimo kvotos... Gaila. Vilkas© Shutterstock nuotr. Vilkas yra nepatogus gyvūnas, todėl turi mirti. Vilkai yra blogis, pjauna gyvulius ir pridaro kitokios žalos ūkininkams. Mažėja ūkininkų pelnas, todėl vilkus reikia žudyti. Žudyti, nes jie – plėšrūnai, nes tokia jų prigimtis. Žudyti, nes patys žmonės iškirto miškus, iššaudė šernus, kitus žvėris. Nes žmogus pasiskelbė žemės valdovu.
Vilkai buvo miško sanitarai. Jie reguliavo žvėrių skaičių, dėl jų nesiveisė ligoti, silpni žvėreliai. Jie neleisdavo plisti ligoms girioje. Išgyvendavo tik stipriausi.
Tada į gamtą įsikišo žmogus ir ėmė reguliuoti jos gyvenimą. Žmogus perėmė vilko vaidmenį ir vilkai tapo nereikalingi.
Dabartiniai selekcininkai vadinasi medžiotojais. Neva, jie kontroliuoja gyvūnų populiaciją. Naikina silpnus ir ligotus, bet tai tik teorija. Iš tikrųjų jie žudo sveikus, jaunus, gražius žvėris ir dar iš jų tyčiojasi. Šaudo vieni į kitus. Pavyzdžių ne vienas ir ne du.
Kuo skiriasi vilkas nuo tokio žmogaus? Abu jie medžiotojai, abu žudo. Bet vilkas medžioja, kad išgyventų, jam reikia maisto, o žmogus-medžiotojas žudo, nes jam patinka žudyti. Dėl nesveiko pasitenkinimo. Vilkui medžioklė yra būtinybė, žmogui – hobis, žiaurus sportas, savo ego tenkinimas.
O dabar apie ūkininkus. Iš tikrųjų, jie yra verslininkai. Jiems rūpi pelnas. Tik pelnas. Gamta jiems – tik priešas, kurį reikia nugalėti.
Jie net nebando apsaugoti savo gyvulių nuo vilkų. Nusispjaut jiems į tvoras, aviganius ir piemenis. Kam ieškoti būdo apsaugoti avis, jei galima iššaudyti vilkus. Kam statyti tvorą, juk kainuoja pinigus. Lengviausia sunaikinti vilkus...
Išnaikinkim kurmius, nes rausia, nes tokia jų prigimtis, stirnas, nes griaužia ūglius, stumbrus, nes trypia derlių, šernus, nes knisa daržus. Gal tada nesismulkinkime – išnaikinkime viską. Sunaikinkime visą motiną gamtą, juk griauti taip paprasta.
Kažkada kinai naikino žvirblius, nes nulesdavo grūdus. Po to juos užpuolė skėriai ir tūkstančiai žmonių mirė iš bado. Moralas toks: sunaikink vieną rūšį ir ekosistema grius.
Rūšys niekada neišnyksta dėl plėšrūnų kaltės. Viską daro žmogus ir tai rodo istorija. Kiek dar, palaipsniui, išnaikinsim gyvūnų rūšių, kad ūkininkai būtų laimingi? Kas svarbiau: gamta ar pinigai?
Beje, išnaikintų vilkų gretas ilgainiui užims sulaukėję šunys, bei šunų ir vilkų mišrūnai. Tada žala, tiek ūkininksms tiek kitiems žmonėms, bus nepalyginamai didesnė. Nes šuo, nebijo žmonių, ne taip, kaip vilkas. Tuo pačiu tokie gyvūnai bus atsargesni nei naminiai šunys. Jie žinos, kaip prisiartinti prie žmogaus, bus pranašesni ir už vilkus ir už naminius šunis. Ir šitą infornaciją perduos savo palikuonims iš kartos į kartą. Ar tikrai to norite?
Galiausiai, nelabai į temą, noriu paprašyti nekišti visur kur įmanoma vaikų. Visur, kur minimi šunys, o dabar ir vilkai, paminimi ir vaikai. Žema. Nustokite manipuliuoti žmonių jausmais, prisidengdami vaikais. Ar jūs taip elgdamiesi bent mylite vaikus? O gal mylite tik save?
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Spa-06 01:34

M. Čepulis. Apie vilkus ir verslą

2018-10-05
lrt.lt

Artėja spalio 15 d. Daugeliui tai visiškai nieko nesakanti data. Daliai po tos datos teks padėti galvas. Dalis piktdžiugiškai džiaugiasi būsimu nekenčiamų priešų (kurių nėra akyse matę) krauju, nes taip bus atkeršyta už jų gyvuliukų kraują, o dalis tik nori seniai lauktų trofėjų. Artėja diena, kai bus leista medžioti vilkus.

Šių metų pradžioje atlikta apskaita parodė, kad Lietuvoje galimai yra 34 vilkų šeimos (ir dar ten kažkiek pavienių). Preziumuojama, kad vilkų šeimose vidutiniškai užauga (ne gimsta, o užauga) po 3 jauniklius. Todėl siūloma tą visą prieaugį ir sumedžioti. Vadinasi, pasidauginot ir užteks, o dabar mes, pyst ir jūsų vaikus eliminuosim, nes taip kažkodėl reikia. Tiesa, čia toks švelnesnis ir bent argumentais grįstas pasiūlymas, nes yra toks bičas, visų medžiotojų vadas, kuris ramiu snukiu (atsiprašau, kito epiteto negaliu parinkti) siūlo metus neribotai šaudyti vilkus ir va tada suskaičiuoti, kiek nušovė, nes tik tada pamatytumėm, kokia yra tikroji padėtis. Na kaip ankščiau niekas nesusiprotėjo! Juk lavonus skaičiuoti daug paprasčiau, reiks tokią idėją pasiūlyti ornitologams, kai kurtinius skaičiuos.

Vilkus skaičiuoti imasi visi kas netingi.

Štai Ūkininkė Zabė (redakcijai tikras vardas žinomas), nusivaliusi mėšlinas rankas, ant staigiaus baigė Guglo universitetą ir išsiguglinusi terminą „aplinkos talpa“ (didžiai nustebo, kad tai ne bidonas) atliko tyrimus, kurių kokybės pavydėtų visi britų mokslininkai kartu sudėjus, ir pakilusi nuo kompiuterio ekrano tarė, kad Lietuvoje yra tiksliai 1064.8 vilkai. Dabar naujausi Zabės and Co tyrimai rodo, kad jų jau 3000, nes Zabė paskaitė, kad vilkai, visi be išimties, (ir patinai) vedasi po 8 vilkiukus, ir kitąmet jų bus jau ... daug tūkstančių (sunku jau ten toliau su skaičiais). Ta pati Zabė suskaičiavusi tūkstančius vilkų strimigalviais puolė kovoti prieš vilkų veisimą (kaip tai absurdiškai beskambėtų). Bet pažiūrėkim, kas tuos vilkus veisia.

Visų pirma, didėjantys kirtaviečių ir jaunuolynų plotai sudaro palankias sąlygas didėti kanopinių skaičiui (kuriuos intensyviai reguliuoja medžiotojai, bet, sakykim, ne visus sureguliuoja). Tačiau, iš kitos pusės, afrikinis kiaulių maras smarkiai sumažino šernų skaičių (suaugusius šernus vilkai retai puola, bet jaunimas paįvairindavo racioną). Kol kas kaip ir prielaidų veisimui nesimato. Tada iš miško žvilgtelkim į palaukę ir ką ten pamatom? Ogi avytes. Iš kur dabar tos avytės? 2005 metais avių Lietuvoje buvo apie 20 000, dabar – jau beveik 200 000. Kas kaltas? Valdžia kalta.

Ji liepė išskerst kiaules, o vėliau žemės ūkio strategai pasiūlė auginti avis. Jie siūlė išmokas ir pinigus: per pastaruosius 5 metus vien avininkystės sektoriaus plėtrai skirta beveik 14 milijonų eurų, plius už lietuviškas veisles duodama beveik 200 eurų už galvą ir plius dar iš Lietuvos biudžeto apie 2 milijonus eurų per metus, ir dar, žinoma, mokamos kompensacijos už papjautus gyvulius. Ir va valdžia su tais strategais yra kalti, kad vargšus ūkininkus apgavo, nes nepagalvojo, kur tiek avių reiks dėti. Skatino, mokėjo pinigus, visi puolė pirkti, veisti, o dabar niekam tos avys nebereikalingos, mėsa brangi ir ne kiekvieno skoniui, ėriukų veda mažai, vilną apdirbti reikia mokėti, pieną melžti ir sūrius spausti daug darbo. Ir nesvarbu, kad užsienyje geros kokybės ėrienos laukia išskėstomis rankomis. Bet tai čia tada reikia į veislę, pašarus investuoti, dar daugiau darbo ir nėra garantijų, kad pirks (nes visam versle, matai, yra garantijos). O dar iš miško išlenda vilkai ir iš tų 200000 grubiai apie 1500 suvalgo (šiemet suvalgė beveik 1000, dar užmetu tų, kurie nepranešė apie papjautus ar sužalotus gyvulius).

Net procento nesiekia, kai avių mirtingumas kai kuriose fermose kartais sudaro ir 5% (ir kas gali paneigti, kad nuo ligų kritę gyvuliai niekada niekada nebuvo ištempti lauk ir su pažįstamų medžiotojų pagalba nustatyta, kad tai buvo vilkų darbas, juk kompensacijos vis šioks toks pinigas). Vat vargšai ūkininkai ir lieka prie suskilusios geldos. Iš karto noriu įspėti, kad to netaikau visiems ūkininkams. Didžioji dalis yra (daugmaž) viskuo patenkinta, nes sunkiai ir daug dirbo, kad išsikovotų vardą, rinkas, ir tiesiog neturi laiko rėkauti. Jie supranta, kad niekas kitas geriau nepasirūpins jų turtu nei jie patys. Todėl neaugina runkelių ten, kur didžiausia kanopinių koncentracija, ir avių ten, kur šlaistosi vilkai. Jie pasveria riziką, paskaičiuoja galimus nuostolius, įtraukia juos į būsimą savikainą ir dirba bei uždirba.Jie supranta, kad gamta nepaisant tavo pastangų kartais vis tiek pasiima savo dalį, o jei nesugebi pasirūpinti savo augintiniais ar pasėliais, tiesiog tuo nebeužsiimi. Nes toks yra ir turėtų būti verslas. Taip, rėkia ne jie.

Sriūbauja tie, kurie įprato visus kaltinti (valdžią, orą, vilkus, stumbrus, šernus, gerves, žąsis, peles, aitvarus) ir ieškoti atsikalbinėjimų bei pasiteisinimų: neįmanoma nusamdyti piemens - brangu, parginti gyvulius namo - per toli, suremontuoti tvorą ar tvarto pamatus - brangu, statyti aukštesnę tvorą - brangu, daryti kilnojamus aptvarus - brangu, daug darbo ir gyvuliai purve voliosis, uždaryti į tvartus – laisvę gyvūnams. Atrodytų, žemės ūkis turėtų būti verslo šaka ir ten turėtų galioti verslo dėsniai, turėtų būti atsižvelgiama į rizikas (spėkit, ar tokios yra kur nors paminėtos puslapiuose, kurie reklamuoja avininkystę), galimas netektis, turtas turėtų būti saugomas

Įsivaizduokit, jūs nusiperkat naują automobilį. Nuvažiuojat į stoties rajoną, ten paliekat nakčiai atrakintą, bet užrašot piktą raštelį – automobilis Petro Petraičio, prašome neliesti. Kokia tikimybė, kad automobilį rasite ryte? O va ne kurie avių augintojai, žinodami, kad apylinkėse yra vilkų, mano, kad palikti avis nakčiai, kad ir visai šalia namų, ne specialiam aptvare yra viskas ok. Ir net kai antrą, trečią, penkioliktą (rekordas devyniolika iš vienos bandos), kartą vilkai papjauna gyvulius, jie tik lieja graudžias ašaras į telikų ekranus.

Net pats kvailiausias pasaulio organizmas, porą kartų gavęs per galvą su pagaliu, suvokia, kad reiktų tą galvą pradėti saugot. Bet ne, mūsiškiai organizmai ne kuprą saugos ir avis, o geriau parėks, kad vilkai kalti ir valstybė jais nesirūpina. Iššaudykim velniop tuos vilkus, išsklaidykim jų šeimas, kad jiems būtų sunkiau susimedžioti grobį miške, ir situacija iškart „pagerės“. Tada galėsime auginti aveles, kurių niekam nereikia. Meluoju, reikia – jos labai gerai nugraužia veją ir galima pataupyti vejapjovę.

Tai bausti ar pasigailėti? Taip, vilkų populiaciją reikia reguliuoti, bet klausimas: kiek ir kieno sąskaita? Visų pirma, ar žemės ūkio ministerijos didieji strategai mano, kad toliau kišti milijonus į avininkystės plėtrą yra normalu ir perspektyvu, kai jau dabar aišku, kad niekam tos avys nereikalingos, ir dėl to iš dalies turi kentėt laukiniai gyvūnai. Nes vilkams pirma pakišamas saldainis, o vėliau duodama per snukį (kulkomis), kai tą saldainį ima laižyti.

Visų antra, ar tie kurie nepadarė visko, kad apsaugotų savo turtą, turi teisę kaltinti kitus ir prašyti kažkokių kompensacijų bei išvis užsiimti tuo, ko akivaizdžiai nesugeba? Taip pat dabar labai dažnai klausiama, o kodėl tas vilkas tokia svarbi rūšis (kai to klausia vyriausias medžiotojų vadas, aš pradedu abejoti jo, kaip medžiotojo, kompetencija) ir kodėl tiek daug dėmesio jis sulaukia. Mūsų laukinėje gamtoje vilkas stovi mitybos grandinės viršūnėje. Jis yra kertinis ir vienas svarbiausių ekosistemos elementų, palaikantis jos pusiausvyrą. Jis yra vienintelis natūralus plėšrūnas, galintis reguliuoti stambių kanopinių populiacijas, todėl jo apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Skubėti patvirtinti 110 vilkų sumedžiojimo kvotą nėra jokio reikalo. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į labiausiai problematiškus rajonus ir leisti medžioklę būtent ten. O tada stebėti – juk kvotą padidinti galima bet kada, iššaudyti visada spėsim.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Spa-10 08:37

GANYKLOS VIRSTA GYVULIŲ KONCLAGERIAIS


Vida Tavorienė
2018-10-07
valstieciu-laikrastis



Atvejis Telšių rajone, kur, kaip spėjama, vilkai (o gal atklydusi meška) sudraskė jaučius, jau verčia suklusti ir stambiųjų galvijų augintojus. Jeigu būtų patvirtinta, kad tai – vilkų darbas, ūkininkai bus priversti ganyklas aptverti lyg koncentracijos stovyklas aukštomis elektrinėmis tvoromis ir ruošti solidų fondą kompensacijoms.

Bejėgiai prieš vilkus

Kai kurie mokslininkai šį sezoną siūlė iš viso nelimituoti vilkų medžioklės, manoma, kad miškuose šių plėšrūnų smarkiai pagausėjo, todėl jie gerokai suįžūlėjo. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos teigimu, per ateinantį sezoną reikėtų sumedžioti nuo 250 iki 300 vilkų, kad būtų subalansuota jų populiacija.

Aplinkos ministras, mokslininkų argumentų prispaustas, žada padidinti limitą ir leisti per 2018–2019 metų sezoną sumedžioti 110 vilkų. Medžioklės sezonas prasidės tik spalio 15-ąją, tad iki to laiko dar ne vienoje ganykloje vilkai gali išguldyti dešimtis gyvulių.

Net ir medžioklės sezonui prasidėjus, gyvulių augintojai jaučiasi bejėgiai prieš vilkus. Aplinkos ministerijos atstovai perspėja, kad įstatymas nenumato išlygos, leidžiančios ginant savo turtą (ūkinius gyvūnus) nušauti ar kitais būdais sunaikinti vilką. Be to, medžioklės sezonas nėra vienintelė sąlyga, leidžianti sumedžioti vilką. Būtina laikytis ir kitų reikalavimų: medžioti galima tik medžioklės plotuose, būtina turėti medžioklės lapą ir, žinoma, turėtų būti nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas.

Atlygina tik iš dalies

Aplinkos ministerija leidžia suprasti, kad vilkų keliamos skerdynės ganyklose – normalus dalykas. Juk už papjautus gyvulius ūkininkams yra atlyginama, tad pilkieji plėšrūnai kiek tik geidžia gali puotauti ganyklose. Ūkininkai teigia, kad jiems tik iš dalies atlyginami nuostoliai, ką jau kalbėti apie patiriamą moralinę žalą.

Jeigu pasitvirtintų, kad Telšių rajone jaučius sudraskė vilkai, gyvulių augintojai turėtų paspausti valdininkus, kad jiems būtų skiriamos adekvačios kompensacijos už šių plėšrūnų padarytą žalą. Jei vilkai pradės pjauti stambiuosius galvijus, netektys stipriai kirs per kišenę.

Neseniai Seimo Kaimo reikalų komitete diskutuojant apie vilkų apsaugą, medžioklę ir jų padaromus nuostolius, jau buvo prabilta, kad reikia nedelsiant parengti taisykles, kuriose būtų numatyta sąžiningai atlyginti šių plėšrūnų padarytą žalą ūkininkams.

Žemės ūkio vilkai

Telšių rajono avių augintoja Raimonda Van Beers karčiai juokavo, kad jos ganyklos jau panašėja į konclagerį – avys ganosi penkių eilių elektrine tvora aptvertoje teritorijoje. Bet ir tokia apsauga neleidžia ramiai miegoti, nes vilkai ją įveikia.

„Pernai negalėjome apsiginti – vilkai papjovė apie 30 avių. Kiekvieną rytą 4 valandą eidavau jų baidyti. Jeigu tai pavykdavo, tą dieną nepjaudavo. Jeigu nesiimi jokių priemonių, tie plėšrūnai gali visą dieną išbūti ganykloje. Kartą susitikome per 20 metrų atstumą. Aš pjoviau žolę, o vilkas – ėriukus.

Vilkai mėgsta masines skerdynes, pjauna, kiek tik įveikia, jei jiems niekas nesutrukdo. Anksčiau eidavau jų baidyti su šunimis, bet mane perspėjo, kad šunys – ne apsauga, o masalas. Vilkai gali juos pulti, o šie lėks slėptis už žmogaus“, – pasakojo apie vilkų elgseną moteris.

Norėdama išsaugoti avių bandą, ūkininkė gilinasi į vilkų psichologiją. Anot jos, šiuos plėšrūnus gana sudėtinga pergudrauti. Jos manymu, vilkai turėtų būti medžiojami tik ten, kur jie daro žalą.

„Medžioklės sezono metu gali būti nušauti tie vilkai, kurie į ganyklas neina. Keletą kartų važiavome į Rusiją ir bendravome su jų mokslininkais. Patiko jų nuomonė, kad vilkai reikalingi ten, kur laukinė gamta. Ir netoli žmonių jie gali gyventi, kol netampa žemės ūkio vilkais. Medžiotojai žino, kad mokomas medžioklinis šuo medžios tą žvėrį, kurį pirmą puolė. Taip pat ir vilkiukas: jeigu pirmą papjaus avį, taps žemės ūkio vilku“, – aiškino R.Van Beers.

Drastiška apsauga

Šimtą ėriavedžių ir maždaug tiek pat ėriukų kasmet laikanti ūkininkė nesiskundė dėl savivaldybės skiriamų kompensacijų, nors jos ir neatlygina visų patirtų nuostolių ir vargų.

Raimonda laiko Lietuvos juodgalves ir Olandijos tekselius. Šios veislės avys nepigios – tekselių veislinis avinas kainuoja apie 700 eurų. Tokių kompensacijų ūkininkė nesitikėtų, jeigu vilkai juos papjautų. Plėšrūnai daugiausia yra sudraskę juodgalvių.

„Pas mus vietovės kalvotos ir pelkėtos. Pernai buvo labai šlapias ruduo, neįmanoma buvo įvažiuoti, tad reikėjo rankomis iš visų šabakštynų per griovius suvilkti po 60–70 kg sveriančias vilkų sudraskytas avis iki kelio, kad maitą galėtų išvežti utilizuoti“, – sakė avių augintoja.

Moteris juokavo, kad kai avių apsauga taps per brangi, liks viena išeitis – emigruoti. „Tos organizacijos, kurios gina vilkus ir rekomenduoja mums prevencines priemones, manau, veikia prieš gamtą. Jos siūlo gana drastišką apsaugą – Podhalės aviganius. Mes pasiėmėme tokį. Tose ganyklose, kur yra šių šunų, nelieka nieko, kas gyva, – tik gyvuliai, kuriuos jie saugo. Anksčiau tarp avių ganėsi stirnos, zuikiai, dabar jų nėra“, – apgailestavo R.Van Beers.

Tvoros neapsaugo

Pagėgių krašto ūkininkė Laima Aleknavičienė, septynerius metus auginanti avis, per tuos metus neteko daug augintinių. Ypač žiaurios skerdynės vyko pastaraisiais metais. „Panosėje pjauna avis ir nieko negali padaryti. Per 3–4 išpuolius netenki 50–60 avių. Kartą 11 valandą skambina žmonės ir sako, kad vilkas iš mano ganyklos tempia avį. Aštuntą valandą ryte atgyniau sveikas avis į ganyklą, o vidury dienos – vilkų puota. Kaip jas išsaugoti?“ – nebeišmano avių augintoja.

Anot K.Milišiūnienės, dėl vilkių siautėjimo kai kurie avių augintojai vengia plėsti ūkį, nes nenori šerti plėšrūnų.
Anot K.Milišiūnienės, dėl vilkių siautėjimo kai kurie avių augintojai vengia plėsti ūkį, nes nenori šerti plėšrūnų.

Anksčiau avių ganyklą ji buvo aptvėrusi 2–3 elektrinio piemens juostomis, dabar tvorą padidino dar viena juosta. Vilkams dar labiau suįžūlėjus, jų gynėjai augintojus ragina tverti dar aukštesnes tvoras – iki 6 elektrinių juostų.

„Kiekvienais metais reikia vis daugiau investuoti į apsaugą, bet ji nėra veiksminga – vilkai peršoka ir aukštas tvoras. „Baltijos vilko“ atstovai siūlo rišti vėliavėles, bet jos vilkams nė motais. Kliedesiai, ir tiek“, – vilkų gynėjų teoriniais svaičiojimais nusivylė ūkininkė.

Anot jos, nieko verti ir raginimai vasarą avis nakčiai suvaryti į patalpas. Ypač tai netinka ekologiniams ūkiams. „Avys – lauko gyvūnai, jas auginu ekologiškai, todėl nenoriu vasarą jų laikyti tvarte. Čia išsiskiriantis amoniakas kenkia jų sveikatai, turi įtakos ir mėsos kokybei. Be to, tikrintojai matuoja, kiek kiekvienai aviai skirta kvadratinių metrų. Jeigu plėsčiau ūkį, reikėtų statyti papildomus tvartus. Gal vilkų gynėjai galėtų mus paremti?“ – ne tik garsiais šūkiais, bet ir darbais gamtos mylėtojus prisididėti kviečia avių ūkio savininkė.

Psichologinis smūgis

L.Aleknavičienės teigimu, skiriamos kompensacijos neatlygina realių nuostolių. „Jos skaičiuojamos pagal vidutinę rinkos kainą. Bet jeigu vilkas papjauna patelę, kuri 7 metus veda po 1,5–2 jauniklius, žala kur kas didesnė. Netekus 7–8 patelių, susidaro netektys į priekį, bet niekas to neįvertina. O juk tai mano verslas“, – aiškino ūkininkė, kartu su sūnumi laikanti apie 300 avių.

Po vilkų išpuolių nemažai avių patiria sužalojimus, jas reikia gydyti, tačiau gydymo išlaidos, anot jos, neatlyginamos. „Viena perkąsta gerkle avis liko gyva, stovėjo. Tik vėliau pastebėjau, kad ji išpampo, nes prasidėjo vidinis kraujavimas. Veterinarijos gydytojas tai konstatavo, tačiau pažymos neišrašė, nes esą komisija vakar buvo apsilankiusi. Pavargome nuo to biurokratizmo, dar labiau – nuo tų visų žiaurių vaizdų. Išvydusi sudarkytas avis ir nubėgantį vilką, ir verkdavau, ir drebėdavau. Tai psichologinis smūgis, po kurio reikia atsigauti“, – patirtus išgyvenimus prisiminė moteris.

Šiemet rugsėjį suskaičiavusi avis bandoje, ji pasigedo 12 ėriukų. Juos tikriausiai nusinešė vilkai, tačiau įrodymų neliko, tad ir kompensacijų augintoja turbūt negaus.

Priklauso nuo bandos

Pasak Biržų rajono avių augintojos Kristinos Milišiūnienės, vilkų išpuolių nuostoliai priklauso nuo bandos. Ji augina veislines genofondines juodgalves, dalyvauja ūkinių gyvūnų genofondo išsaugojimo programoje. Jeigu plėšrūnai įsisuka į tokią bandą, kompensacijos, anot ūkininkės, atlygina tik apie dešimtąją dalį žalos.

„Jeigu vilkas įsiveržia į veislei atrinktų avyčių arba į pagrindinę motininę bandą, tai kompensacijos jokiais būdais neatlygina nuostolių. Veislinis avinas kainuoja apie 150–200, patelė – 100–150 eurų, o už avį dabar kompensuoja 70–80 eurų. Be to, yra įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai, privalai atkurti bandą, nusipirkti veislinių gyvulių, pasirūpinti jų kilmės dokumentais, kurie irgi kainuoja. Dar reikia įvertinti, kad, netekęs patelės, netenki ir jauniklių, kuriuos ji būtų atvedusi“, – aiškino viena stambiausių šalies avių augintojų, laikanti per tūkstantį šių gyvulių.

Biržietė pasidžiaugė, kad šiemet vilkai kol kas aplenkė jų ganyklas. Pernai neteko 5 avių, o prieš ketverius metus per naktį vilkai papjovė 20 avių.

Aplinkosaugininkų primygtinis raginimas ūkininkams saugoti savo gyvulius jai kelia šypseną. „Vienintelė patikimesnė apsauga – mūrinis tvartas. Tai tinka, jei augini nedaug avių. O kai banda didelė, juolab rudenį, kai avys kergiamos ir suskirstomos į kelias bandas, jas kasdien varinėti į tvartus praktiškai neįmanoma. Mūsų ganyklos išsidėsčiusios kelių kilometrų spinduliu, tad reikėtų statyti ne vieną tvartą ir samdyti papildomai darbuotojų“, – apie vilkų gynėjų nutylimą pusę užsiminė K.Milišiūnienė.

Anot ūkininkės, dėl vilkų siautėjimo kai kurie avių augintojai vengia plėsti ūkį, nes nenori šerti plėšrūnų.

Kur vilkų gynėjų indėlis?

A.Stančikas 2017

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Neseniai komitete diskutavome apie neadekvačią paramą žemdirbiams, patiriantiems nuostolių dėl stumbrų, vilkų. Žemės ūkio ministerijos uždavinys – artimiausiu metu pateikti naują skaičiavimo metodiką, kuri įvertintų realius nuostolius. Juk vilkai papjauna ne tik mėsai auginamus, bet ir veislinius gyvulius, kurių vertė kitokia. Į tai reikėtų atsižvelgti.

Kitas klausimas – kompensacijų šaltinis. Dabar atlyginama iš medžiotojų lėšų, bet jeigu bus įvertinama reali žala, kai kurios savivaldybės pristigs lėšų kompensacijoms. Siūlome, kad finansiškai prisidėtų ir organizacija „Baltijos vilkas“, panašu, kad jie turi rimtų rėmėjų.

Reikia tobulinti ir vilkų populiacijos įvertinimo metodiką, vadovautis mokslininkų rekomendacijomis, nes dabar, panašu, skaičiai imami iš lubų.

Vilkai prie miesto

Vilma Lukoševičienė, Telšių rajono savivaldybės Kaimo plėtros skyriaus vedėja

Tie ūkininkai, kurie neteko jaučių, kol kas dar nesikreipė į savivaldybę. Gali būti, kad juos papjovė meška, juk pavasarį Varnių krašte žmonės matė ją ir jos paliktas pėdas.

Vilkai šiemet siautėjo arti miesto esančiose ganyklose. Vienas avių augintojas gyvena prie pat Telšių, jo pievos siekia judrų plentą. Čia vilkai sužalojo 8 avis. Už jas apskaičiavome, regis, apie 1 000 eurų kompensaciją.

Jeigu avis veislinė ir ūkininkas turi tai įrodančius dokumentus, skiriama didesnė išmoka nei už mėsinę avį. Vilkų sužalotų avių gydymo, utilizavimo išlaidos neatlyginamos, nes metodikoje tai nenumatyta.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Spa-10 10:56

Vilkai puotavo Juodžionyse

Jurgita Morkūnienė
2018-10-04
siaure.lt


Vilkai vėl sukėlė kruviną puotą. Šįkart jie pasirodė Parovėjos seniūnijos Juodžionių kaime.

Antradienio ryte čia ūkininkaujantis Jonas Pipynė rado sudraskytą trijų mėnesių amžiaus telyčaitę. Ji ganėsi visai šalia ūkininko namų. Telyčaitę apžiūrėjęs veterinarijos gydytojas Vytautas Baltrušaitis sakė, kad jai perkąsta gerklė, apėsta viena koja ir ištampytos žarnos. Telyčaitė svėrė apie 100 kilogramų.

Veterinarijos gydytojas apgailestavo, kad šalyje yra nesutvarkyta sistema, jog nuo vilkų nukentėję ūkininkai patirtų mažiau nuostolių.
Gyvulio netekęs ūkininkas turi kviestis privatų veterinarijos gydytoją, kad šis išrašytų pažymą. Be to, negyvas gyvulys turi būti išvežtas utilizuoti į Rietavo veterinarinės sanitarijos bendrovę, o už tai irgi reikia mokėti.

Tai jau devintas oficialiai užregistruotas atvejis Biržų rajone šiais metais, kai naminį gyvulį papjauna vilkai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Spa-11 13:18

Vilkų apsaugą reguliuos patikslintas jų apsaugos planas


Spręsdama vilkų apsaugos ir su jų poveikiu žemės ūkiui susijusias problemas, Aplinkos ministerija parengė Vilko apsaugos plano pakeitimų projektą. Pakeitimai paremti aplinkos ministro sudarytos darbo grupės, kuri šią savaitę pateikė savo išvadas, pasiūlymais. Jie skirti užtikrinti geresnę vilkų populiacijos stebėseną, susirinkti tikslesnius duomenis apie jų elgseną, šeimų sudėtį, judėjimo maršrutus.
isak+vilko+plan+pakeit+(10-10).pdf
(362.42 KiB) Atsisiųsta 3 kartus(ų)

Darbo grupė buvo sudaryta – siekiant, kad joje nedominuotų tik viena interesų grupė, – iš mokslininkų, nevyriausybinių aplinkosauginių, medžiotojų ir ūkininkų organizacijų, aplinkos apsaugos institucijų ir valstybinių miškų valdytojų atstovų Kaip sakė jos vadovas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius, ne visų ekspertų nuomonės sutapo, bet nusvėrė argumentai ir šalies europiniai įsipareigojimai.

Pirmas svarbus žingsnis vilkų apskaitai tobulinti buvo žengtas šiemet – ji buvo atlikta nuolatiniuose apskaitos maršrutuose ir truko du mėnesius. Kiti pasiūlyti populiacijos būklės tyrimo būdai bus pradėti taikyti nuo šio rudens. Tai ir pranešimų apie plėšrūnus registracija visus metus, ir intensyvus sumedžiotų vilkų tyrimas populiacijos produktyvumo rodikliams nustatyti, ir jų genetiniai, ligų bei kiti tyrimai.

Kaip rodo statistika, vilkų žala naminiams gyvuliams realiai nedidėjo. Šiemet (iki rugsėjo 1 d.) jie papjovė 70 gyvulių mažiau (iš viso buvo papjauti 848), palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu (iš viso 918). Tai patvirtina, kad šis žmogaus ir vilko sugyvenimo rodiklis iš esmės nepasikeitė. Tačiau tai nereiškia, kad vilkų populiacijos dydis kontroliuojamas ir kad neįvyks jos „sprogimas“, apie tai ir kalbama Vilko apsaugos plane.

Patikslintas Vilko apsaugos planas nustato nemažai svarbių saugiklių populiacijai apsaugoti. Pagrindinį ilgalaikį jos valdymo ir apsaugos tikslą siūloma apibrėžti taip: „užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi, išlaikant vilkų populiaciją 31-62 besiveisiančių šeimų (bendras populiacijos individų skaičius 250-500 individų) ribose, kasmet vertinant, kaip laikomasi šio tikslo planuojant vilkų populiacijos naudojimą, atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir į ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą.“

Ryšių su visuomene skyrius

2018-10-11
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17548
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Vilkai

2018-Spa-11 22:28

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 21 ir 0 svečių