Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...

2017-Lie-06 20:51

Klimatologas atskleidė, kokie orai bus likusią liepą ir rugpjūtį


Šarūnas Meškyssmeskys
lrytas.lt
2017-07-06

Klimatologas D. Valiukas pradžiugino tuos, kurie atostogas susiplanavo rugpjūtį ir prie jūros.
Šiltų, saulėtų, malonių vasaros orų dar teks palaukti – tik liepos pabaigoje danguje dažniau ims šviesti saulė, mažės lietaus tikimybė. Kaip portalui lrytas.lt pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, rugpjūtis turėtų būti palankus poilsiaujantiems pajūryje. Tačiau iki to dar teks kantriai palaukti ir pasiruošti atlaikyti dar galimus ekstremalius meteorologinius reiškinius.
– Pirmoji šios vasaros pusė ypatinga – mažai saulės, daug lietaus. Kokie ypatingi reiškiniai buvo užfiksuoti praėjusį birželį ir liepos pradžioje?
– Dabar Lietuvoje vėsius, lietingus ir debesuotus orus lemia nuo Atlanto atslenkantys intensyvūs ciklonai. Birželio paskutinėmis dienomis Vilniuje registruotas stichinis lietus – iškrito didžiulis kritulių kiekis. Tas lietus aplankė didesnę pietinę Lietuvos dalį.
Birželio mėnesio vidutinė oro temperatūra yra 15,4 laipsnio. Praėjęs birželis buvo apie pusę laipsnio vėsesnis: buvo mažai saulės, daug lietaus ir apniukusių dienų. Pavyzdžiui, per pirmąjį vasaros mėnesį buvo užfiksuotos tik 1–2 dienos, kuomet aukščiausia paros temperatūra buvo pasiekusi 25 laipsnius Celsijaus. Tuo tarpu įprastai tokių dienų turėtų būti 3–4. Štai todėl ir yra toks nevasariškas jausmas. Praėjusiais metais birželį tokių karštų dienų buvo net vienuolika.
– Kodėl tokie lietingi ir vėsūs orai užsibuvo būtent birželį ir liepos pradžioje? Kaip ir kodėl vyksta cirkuliacija?
– Cirkuliacija yra tai, kas lemia mūsų orus. Dabar susidarė tokios globalinės cirkuliacijos sąlygos, kad būtent pas mus vyrauja cikloniniai orai ir dažniau atneša darganą. Tai cirkuliacijos dalis. Tokių vėsių ir net vėsesnių birželių yra buvę ir anksčiau. Tarkime, praėjusio šimtmečio antroje pusėje yra buvę kur kas vėsesnių birželių. Tad dabar dar tikrai nėra nieko anomalaus. Tik tiek, kad žmonėms atrodo, kad ta vasara ne tokia, kokia norėtųsi, kai nėra saulės, dažnai lyja, pučia stiprus vėjas, apniukę. Rugpjūtį pajūryje lietaus bus mažiau nei įprastai.
– Kokia bus antroji vasaros dalis – lietinga ar saulėta? Kada tikėtis vasariškų orų?
– Kol kas prognozių modeliai rodo, kad liepa turėtų būti artima daugiametei – apie 17,9 laipsnio, koks ir yra bendras mėnesio vidurkis. Tačiau toks modelis negali parodyti atskirų savaičių orų ir temperatūrų svyravimų. Tokių šiltų dienų, kai oro temperatūra kils iki 20–25 laipsnių, tikėtina, sulauksime liepos pabaigoje. Įžengus į rugpjūtį lietaus kiekis sumažės, ypač – vakarų Lietuvoje. Tai bus palankus metas poilsiui pajūryje. Vis tik liepą kritulių tikimybė išliks didelė.
– Žmonės sunerimę: vis kalbama apie visuotinį atšilimą, tačiau pastarojo laikotarpio orai – neįprastai vėsūs. Paaiškinkite, kodėl tai vyksta?
– Taip, tenka girdėti, „koks čia klimato atšilimas, kai vasarą reikia striukės“. Tačiau nereikia žiūrėti tik į Lietuvą. Štai Portugalijoje nuo karščio kyla gaisrai, Pietų Amerikoje ar Australijoje – sausros. Be to, visada vyksta svyravimai. Nebus taip, kad kiekviena vasara bus šiltesnė už praėjusią. Klimato kaita – tai daugiametė tendencija, su visais svyravimais, teigiamais ir neigiamais nuokrypiais. Ir žvelgiant į daugiametę kreivę, pastebime tendenciją, kad temperatūra kyla aukštyn, nepaisant to, kad vienas sezonas yra vėsesnis, kitas šiltesnis.
– Kada buvo fiksuojamos pačios karščiausios vasaros Lietuvoje?
– Pati karščiausia vasara per visą stebėjimo laikotarpį buvo registruota 2010 metais. Buvo pasiektas 19 laipsnių bendras vasaros temperatūros vidurkis. Taip pat šilta buvo ir 2011 metų vasara. Klimato norma skaičiuojama remiantis 30 metų vidurkiu nuo 1981-ųjų iki 2010-ųjų. Tad šio laikotarpio vasarų temperatūrų vidurkis yra 16,8 laipsnio. Pagal tą vidurkį galime pasakyti, bus šilčiau ar šalčiau.
– Birželį ir liepos pradžioje fiksuotos liūtys buvo koncentruotos, labai stiprios. Kodėl jos susiformuoja tokiuose taškuose?
– Nidoje vien per pačią pirmą liepos dieną iškrito 87 mm kritulių. Tai stichinis meteorologinis reiškinys. Tuo tarpu visos liepos norma yra 67 mm. Liūtims būdingas lokališkumas. Susiduriant dviem oro masėms, ar atkeliavus galingiems debesims iš pietų pusės, lietus iškrenta nedidelėje teritorijoje. Tokių stichinių liūčių būna po keletą kasmet. Tai buvo sutapimas, kad tas intensyvus lietus buvo virš Vilniaus. Na, o žmonės fiksuoja, filmuoja, dalijasi kadrais. Jei toks lietus būtų buvęs kur nors virš didelio miško, turbūt niekas nebūtų pastebėjęs.
– Keletą vasarų iš eilės danguje pastebimas besiformuojantis galingas debesų frontas, kuris atneša ir intensyvius kritulius. Tokie reiškiniai iš tiesų dažnėja, ar tai tik sutapimas, kad jie atsiranda virš miestų?
– Ko gero vis dažniau pažiūrime į dangų ir fiksuojame, ką matome. Anksčiau tokių galimybių nebuvo. Tačiau tenka pripažinti, kad dažnėja ekstremalių oro masių susidūrimų, kurių metu susiformuoja tarsi debesų frontas.
– Minėjote apie dažnesnius ekstremalius reiškinius Lietuvoje. Kokių jų tikėtis ateityje?
– Liūtys, jos dažnės. Dažnės ekstremalūs temperatūrų svyravimai, karščio bangos, staigi vėsuma. Tiek vasarą, žiemą didės viesulų, škvalų, audrų tikimybės, jos stiprės, padarys vis didesnę žalą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...

2017-Rgs-01 07:50

Tikėtina, kad kitą savaitę žolė bus pasidengusi šalna


Rūta Kupetytė, Deividas Jursevičius,
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“
2017.08.31


Ateinantį antradienį ir trečiadienį pietų Lietuvoje bus gana lietinga, bet vakariniai ir šiauriniai rajonai lietaus gali visiškai nepamatyti. Taip LRT RADIJUI sako sinoptikė Izolda Marcinoniene. Anot jos, nors kitos savaitės antrojoje pusėje neigiamos temperatūros nebus, žolė gali pasidengti šalna.

– Kokių orų galima tikėtis artimiausiu metu ir kitą savaitę?
– Penktadienį ryte debesys ims slinkti į centrinius rajonus. Gaila, bet rugsėjo pirmoji bus apniukusi. Aukštaitijoje lietaus bus mažiau nei Žemaitijoje. Lietinga bus ir sekmadienio naktis, palis daugelyje rajonų. Vietomis lietus bus gausesnis, bet lis daugelyje rajonų. Temperatūra prie jūros bus 16–18 laipsnių šilumos, kitose Lietuvos dalyse – apie 20 laipsnių šilumos.
Pirmadienio naktį šiauriniuose rajonuose bus giedriau, 8–9 laipsniai šilumos. Vėjas iš šiaurės ir šiaurės rytų. Dieną bus tik 14–19 laipsnių šilumos. Deja, lietaus nestokosime.
Antradienį ir trečiadienį vyraus pietinis ciklonas. Jis gana vandeningas, debesų ribos bus gana griežtos. Pietiniai rajonai gali būti skalbiami, o vakariniai ir šiauriniai lietaus gali ir nematyti. Taigi antradienis ir trečiadienis gali būti labai sudėtingas pietų Lietuvoje.

– Žvelgiant istoriškai, kokia būdavo rugsėjo pirmoji?
– 2015 m. rugsėjo pirmoji buvo rekordiškai šilta, Druskininkuose – net 35 laipsniai šilumos. Tai ir absoliutus rugsėjo maksimumas. Karšta buvo ir 1992 m. rugsėjo pirmąją. Tačiau būta ir šaltų dienų, su šalnomis paryčiais – 2007, 2008 m. Yra buvę, kad rugsėjo pirmosios naktis buvo šalta, bet po savaitės vėl pakilo iki 31 laipsnio karščio.

– Kada sulauksime šalnų?
– Kaip sakiau, kitą savaitę antradienis ir trečiadienis bus lietingi, o nuo trečiadienio svečiuosis anticiklonas iš šiaurės. Pateksime į šaltąją jo pusę. Kitos savaitės antrojoje pusėje ir savaitgalį nebus neigiamos temperatūros, bet dirvos paviršius, žolytė jau pasidengs šalna.

– Apibendrinus, kokia ši vasara? Kitos savaitės antrojoje pusėje ir savaitgalį nebus neigiamos temperatūros, bet dirvos paviršius, žolytė jau pasidengs šalna.
– Visi sako, kad nelabai kokia. Tačiau iš tiesų, birželio temperatūra buvo normali, kritulių kiekis taip pat. Liepa buvo tikrai vandeninga, vietomis kritulių iškrito daugiau nei trijų mėnesių norma. Tai įspūdingi skaičiai. Liepos temperatūra 1–2 laipsniai žemesnė nei įprasta.
Rugpjūčio dar neapibendrinome, turime suskaičiuoti. Panašu, kad du rugpjūčio dešimtadieniai buvo šiltesni nei norma. Lietaus nestokojome, krituliai pasiskirstę skirtingai, buvo ir audrų, ir liūčių. Panašu, kad rugpjūčio temperatūra turėtų būti didesnė už normą, kritulių kiekis taip pat didesnis. Apibendrinus vasarą, galima pasakyti, kad ji truputį vėsesnė, bet gerokai drėgnesnė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...

2017-Spa-10 20:17

Viską skandinantis ruduo – tik pradžia: žiemos prognozės nieko gero nežada

GRYNAS.lt
2017 m. spalio 10 d.

Šiųmetis ruduo pažėrė nemažai staigmenų: nesiliaujantis lietus, užtvindyti žemdirbių laukai, greitai krentanti oro temperatūra. Mokslininkai konstatuoja: klimato kaita – neginčijamai jaučiama. GRYNAS.lt aiškinasi, kaip kito rudens sezonas per daugiau nei dešimtį metų ir koks jis prognozuojamas ateityje.


Tokie gausūs krituliai – pirmą kartą per 50 metų

Labiausiai išskirtinis šio rudens bruožas – gausūs krituliai. Kaip pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Panevėžyje, šiemet iškrito daugiausia kritulių per pastaruosius 50 metų. „Pirmiausia, šį rugsėjį visi pastebėjo labai ryškų požymį – gausius kritulius. Jie buvo keletą kartų gausesni nei įprastai turėtų būti rugsėjį. Vidutiniškai Lietuvoje būna apie 55 mm kritulių, tad norma viršyta net keletą kartų. <...> Tokių miestų, kur rugsėjis rekordiškai lietingas per keliasdešimt metų, ne vienas“, – teigia dr. D. Valiukas.
Klimatologas tęsia, kad šių metų rudens oro temperatūra, atsižvelgiant į rugsėjį ir prognozuojant spalį bei lapkritį, nėra smarkiai nutolusi nuo vidutinės daugiametės normos: „Prognozės tokios, kad spalis turėtų būtų artimas vidutinei spalio temperatūrai, ji yra 7,2 laipsniai.“

Metinės oro temperatūros stulpelis kyla į viršų

Vis dėlto D. Valiukas pažymi, kad, nepaisant atskirų metų ar mėnesių svyravimų, rudens ir kitų metų laikų daugiametė temperatūra kyla. Tiesa, rudens temperatūra, lyginant su kitais metu laikais, pakito mažiausiai, nors šis metų laikas ilgėja. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pateiktoje daugiametės oro temperatūros diagramoje lyginama standartinė klimato norma, išvesta skaičiuojant oro temperatūros vidurkį nuo 1981 metų iki 2010 metų, ir 2016 bei 2017 metų orų temperatūrų vidurkiai kiekvieną mėnesį.
Iš diagramos matyti, kad oro temperatūra 2016 ir 2017 m. krypsta nuo bendrųjų tendencijų – standartinės klimato normos. Tačiau šių metų rugsėjis buvęs artimas įprastinėms sąlygoms, t. y. standartinei klimato normai (1981–2010 m. rugsėjo vidutinei oro temperatūrai).

grynas-276-76000905.jpg

Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje 1981–2010, 2016 ir 2017 m.© Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba


„Tiesa, žiemos temperatūros pokytis, lyginant su kitais metų laikais, yra didesnis ir jis numatomas didesnis ateityje. O bendrai žiūrint, temperatūra kyla, vasara baigiasi vėliau ir ruduo pasislenka į priekį. <...> Kartu ruduo stumiasi į žiemą. Ruduo, kad ir vėliau, ateina, žiema trumpėja“, – akcentuoja klimatologas dr. D. Valiukas.


Ūkininkai skaičiuoja milijoninius nuostolius

Šiemet daugiausia nuostolių ir nerimo sukėlė itin didelis kritulių kiekis. Dėl užlietų laukų ūkininkai daugelyje Lietuvos regionų neteko derliaus. Be to, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas perspėja, kad kiti metai bus ne ką geresni nei šie. „Tikslios sumos įvardyti dar negalime, nes vieni skaičiuoja 40 mln., kiti 200 mln. Eur, bet aš manau, kad bus žymiai daugiau. <...> Sumos ne tik kad nemažėja, bet, mano nuomone, dar ir auga. <...> Ne tik kad šiais metais derliaus visiškai nėra – kitiems metams pagrindai nepadėti visiškai. Nepasėta apie 50 proc. žieminių rapsų. <...> Dalis ūkininkų gal ir spėjo pasėti, bet matome, kad vėl lyja, balos didėja, per paskutines keturias dienas pagal žemės ūkio matuoklę vėl 20 mm prilyta. Prognozių, kad išdžiūtų, nėra, todėl padėtis absoliučiai blogėja“, – situaciją nupasakoja ūkininkų atstovas.
Anot jo, prasčiausia padėtimi šiuo metu skundžiasi Biržų, Panevėžio, Ukmergės, Ignalinos, Rokiškio, Kėdainių ūkininkai. Panaši situacija prognozuojama Skuodo ir Kretingos žemdirbiams.

Nuo Atlanto keliauja ciklonai

Mokslininkai tvirtina, kad orų permainos labiausiai susijusios su klimato kaita, kuri daro įtaką orų cirkuliacijai, o meteorologiniai reiškiniai tampa vis ekstremalesni. Vis dėlto kokių orų tikėtis artimiausiu metu arba kaip paaiškinti buvusį tokį lietingą rugsėjį, galima remiantis orų cirkuliacija virš Atlanto vandenyno.
„Mūsų klimatą ir orus lemia atslenkančios oro masės, su kuriomis atkeliauja ir ciklonai arba anticiklonai. Pas mus šį rugsėjį vyravo orai su ciklonais, jie ir atnešė kritulius. Bet kiekvienas mėnuo yra atskiras. Jei mes žiūrėtumėme kaip į klimatą, klimato kaitą, tas kintančias tendencijas, tai jas reikia vertinti per ilgą laikotarpį. Yra labai daug veiksnių, nulemiančių bendrą cirkuliaciją“, – aiškina klimatologas.
Anot jo, šių metų vasaros pabaigoje ir rugsėjį per Lietuvą vienas po kito keliauja ciklonai su lietingais orais: „Kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį susiklosto tam tikra atmosferos cirkuliacija, ir tuo metu pas mus atkeliauja vienokio ar kitokio pobūdžio dariniai – ciklonai, anticiklonai, jie atneša kritulius arba saulę. Šiais metais susiklostė tokia situacija, kad pas mus vienas po kito keliavo ciklonai su labai lietingais orais. Ta situacija priklausė nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, kokia buvo Atlanto vandenyno vandens temperatūra: jo atšilimas, pasiskirstymas – vienas iš veiksnių, lėmusių, kad keliavo lietūs. Kaip ir vasarą, kai pietinėje Europos dalyje – karščiai, pas mus – vėsiau, drėgniau.“
Tačiau dr. D. Valiukas pabrėžia, kad didžiausias kritulių kiekio pokytis, jo didėjimas ateityje prognozuojamas žiemą: tiesa, dėl to, kad vidutinė daugiametė žiemos temperatūra irgi kyla, daugės lietaus bei šlapdribos, o sniego mažės.
„Krituliai yra toks kintantis elementas, vieną mėnesį jų daugiau, kitą mėnesį mažiau. Jų daugėja žiemą, o vasarą pokytis mažesnis. Nepaisant prognozuojamų kritulių kiekio augimo ateityje, numatoma, kad liepą ir rugpjūtį jų kiekis gali mažėti. Tačiau pagrindinis kritulių pokytis yra intensyvumo kaita. Ta norma, kuri pas mus turėtų iškristi per mėnesį, gali iškristi per keletą dienų ir vėliau kritulių nebus. Ir pats kritulių pobūdis šaltuoju metų laikotarpiu. Daugėja skystųjų kritulių, jų daugės ir toliau, mažėja kietųjų kritulių“, – tendencijas aiškina klimatologas.

Lietus bus dažnesnis svečias ir žiemą

Mokslininkai aiškina, kad krituliai visais metų laikais vis labiau skirsis intensyvumu. Kitaip tariant, jei žiemą daugės ilgalaikių šlapdribų ar lietaus, tai vasarą dažnės trumpalaikių, bet labai stiprių liūčių. Tačiau rudens sezonas, anot klimatologų, smarkiai keistis neturėtų.
Klimatologas Justinas Kilpys sako, kad per pastaruosius 50 metų metinis kritulių kiekis padidėjęs tik apie 4 proc.
„Mūsų šalyje, Baltijos jūros regione, yra du pagrindiniai klimato kaitos ženklai, susiję su krituliais. Jų daugėja šaltuoju sezonu, iš principo žiemą padaugėja kritulių iki 12 proc. mūsų regione. <...> Faktas, kad žiemą daugėja kritulių ir kad krituliai vis dažniau iškrenta intensyvių liūčių metu. Bet jeigu žiūrėtume tik rudens sezoną, tai per pastaruosius 50 metų jis nėra drastiškai pasikeitęs“, – teigia pašnekovas.
J. Kilpys tęsia, kad šiuo metu mokslininkai numato du galimus scenarijus, kiek keisis kritulių liekis, priklausomai nuo to, kiek pasauliui pavyks sumažinti oro taršą: „Yra keli kritulių kiekio scenarijai, kurie priklauso nuo to, kiek žmonės sumažins atmosferos taršą. Bet kuriuo atveju, kritulių kiekis augs; jei žmonės sumažins taršą, tai kritulių padaugės apie 4–5 proc., o, jei taršos nemažins, kritulių kiekis gali išaugti ir iki 13–14 proc. Čia metinis kritulių kiekis. Tai, tarkim, žiemą blogiausiu atveju kritulių kiekis gali paaugti iki 24 proc., tai jau būtų labai dideli pokyčiai. Šiais metais ir vasara, ir ruduo lietingi. Taigi šie metai bus išskirtiniai, bet tai nereiškia, kad tai taps kasdienybe arba kad kiti metai bus visai kitokie.“

Gali pakilti upių vandens lygis

Esant dabartiniam kritulių kiekiui, jau stoja įprastas žmonių gyvenimas. Nuo lietaus vandens tvinsta miestai, rajonai: užliejami žmonių rūsiai, dirbami laukai, net gatvės ir keliai. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius paaiškina, kad žemė tiesiog nesusidoroja su tokiu kiekiu kritulių.
„Žemė nebesugeria (kritulių – red.) – akivaizdu. Kai lauke balos užsistovi ilgiau nei kelias savaites, tai jau pirmieji požymiai, kad dirva permirkusi ir po dirvožemiu esantis gruntas prisisotinęs vandens. Matyt, jau tiek, kad tuščių porų praktiškai nebelikę. Šiaip infiltracija vyksta tol, kol yra oro pripildytų tarpelių, tada vanduo tą orą išstumia ir taip tarsi sunkiasi. O kai jau prisipildo viskas, tada jau telkšo balos. Tai galima vadinti, sakykim, teritorijos užtvindymu ar kuo nors panašiu, Lietuvoje net neturime tokio termino“, – pasakoja hidrologas.
Anot mokslininko, jei ir toliau taip lis, kils vandens lygis upėse, o tai reiškia, lygumose esančios sodybos, namai bus užlieti: „Jeigu iš tikrųjų situacija išliks panaši <...>, artimiausiomis dienomis daugelyje rajonų lis, tai neabejotina, kad kils vandens lygis. Ir tas vanduo po truputį pradės bėgti, nes jau į gruntą jis nebesisunkia, turi nubėgti paviršiumi. <...> Labai žemai išsidėsčiusiuose regionuose, kur žmonės gyvena lygumose prie upės (daugiausia – Nevėžio baseine), gyventojai pajus: pradės semti rūsius, kai kurias teritorijas gali apsemti paupių vanduo.“
Aplinkos ministerijos specialistų teigimu, vykstantys klimato kaitos pokyčiai ir prognozės, siekiant išvengti nuostolių ateityje, skatina valstybės ir savivaldybių institucijas ir ūkio subjektus atsakingai planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, kurios didintų visų Lietuvos ūkio sektorių (energetikos, pramonės, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei kt.) infrastruktūros atsparumą. Žemės ūkyje diegti šias svarbiausias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones: perėjimą nuo pramoninio prie darnaus ūkininkavimo, irigacines sistemas, išplėstą žemės ūkio pasėlių ir gyvulių draudimo sistemą, savišalpos foną, gyvulių ir žemės ūkio kultūrų selekciją ir kt.
Tokius Lietuvos orus pastaruoju metu lemia vienas po kito besikeičiantys ciklonai. Šių metų vasaros pabaiga ir rudens pradžia būtent tuo ir skiriasi nuo ankstesnių metų. Mokslininkų teigimu, tai – tik laikini reiškiniai. Kritulių kiekis rudenį ateinančiais metais smarkiai skirtis nuo daugiamečių normų neturėtų, tačiau žiemą vis dažniau sulauksime lietaus, o vasarą – trumpų, smarkių liūčių, todėl kritulių Lietuvoje bus vis daugiau, o temperatūra visais metų laikais po truputį kils.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...

2017-Lap-13 14:58

S. Paltanavičius: jau dabar galima spėti, kokia bus žiema


LRT RADIJO laida „Gamta – visų namai“,
LRT.lt, www.lrt.lt 2017 m. lapkričio 13 d.


Čia pat lapkričio vidurys, brandžiojo rudens metas. Diena jau gerokai sutrumpėjusi, iki trumpiausių dienų laiko gruodyje lieka šiek tiek daugiau nei mėnuo. Tiesa, ir dabar apniukusią dieną šviesos yra daug mažiau, nei mums rodo kalendorius.
Taip, šį rudenį regėjome daugiau lietaus ir drėgmės, bet ne šviesos ir saulės. Po lapkričio 20-osios Lietuvoje mes paprastai jau laukdavome žiemos ženklų, ypač pirmojo sniego. Ar taip bus ir šiemet? Dabar to pasakyti dar negalime, bet žiema turėtų prasidėti vėliau. O kokios jos tikėtis?
Na, čia jau užsimojote per plačiai... Iš tikrųjų jau dabar galima spėti, kad ji nebus labai šalta, o svarbiausia – ji gali būti labai permaininga, su daugybe atlydžių ir potvynių. Kiekvienas atlydys ar žiemą purslojantis lietus gresia plikšala, slidumu, traumomis. Išeitų – nieko labai gero pasakyti negalima. Tačiau viskas, ką sakome, yra ne apie mus visus, bet apie gamtą. Taip bus gamtoje. O mes, besigiriantys suvaldę gamtą ir ją supratę, turime susitaikyti su jos taisyklėmis.
Taigi, ruduo jau vėlyvas, o tą geriausiai liudija nutilę, nurimę paukščiai keliautojai. Didžioji rudeninė paukščių migracija šiemet baigėsi anksčiau, spalio gale. Tie, kas dar liko, yra tik išimtys iš visiems bendros taisyklės.
Žinoma, dar skrenda ir skris varnėnai, vėluojantys strazdai, liepsnelės. Tačiau ypač maloni šio rudens žiniai – iš šiaurės užplūdę čimčiakų pulkai. Čimčiakai – pilkai rusvi, su išilginiais dryžiais nugaroje ir krūtinėje paukščiai, kurių kaktoje ir pagurklyje bei krūtinėlėje yra ryškiai raudonos spalvos dėmės. Jie mažesni už zylę ar žvirblį, judrūs, skraidantys pulkais ir niekada netylintys. Jei netikite – bet kada išeikite į kiemą, išsiruoškite į sodą ir išgirsite nelabai melodingą, bet iš toli girdimą čeksėjimą.
Visi šiemet laukė ir tikėjosi svirbelių – juk šermukšniai derėjo ypač gausiai. Deja, jų vaisiukai jau nubyrėjo, o svirbelių neregėti. Matyt, gamta vienais metais negali sukurti sąlygų staiga pagausinti iš karto keletą ten toli šiaurėje perinčių rūšių. Matyt, šiemet pakaks čimčiakų.
Vadinamosios migracinės invazijos – įdomus reiškinys. Iki šiol nedaug žinoma, kodėl viena rūšis staiga peri ypač sėkmingai ir rudenį ima pulkais plūsti į mūsų kraštą. Svarbiausia – toks ypatingas gausos šuolis nesibaigia niekuo – kitąmet šių paukščių galime net nematyti...
Negi visi jie žūsta?..
Tikrai ne visi. Tačiau migruojantys paukščiai žūsta dažnai, grėsmių mūsų aplinkoje ir gamtoje jiems daug.
Sekmadienį stebėjau stirnas. Mano sutikti du stirninai tikrai poilsiavo: vienas jų ramiai gulėjo karklo priedangoje, kitas kramsnojo šakų galiukus. Iš tolo šį antrąjį palaikiau patele, bet kažkas keista pasirodė jo galvoje... Pasirodo, tai buvo jau ragus pametęs stirninas. Anksti ar vėlai jis tapo beragiu? Ko gero – jau ne per anksti, nes tokiu metu dalis stirninų yra jau bauži. Kai kada tokiu metu ragus meta ir briedžiai – aš pats esu radęs šviežiai numestus ragus lapkričio 8 dieną.
Taigi, dar visai gražus ruduo, o žvėrys atsisveikina su vasaros grožybėmis. Tačiau po dviejų trijų mėnesių jiems pradės augti nauji ragai – gamtos metų ratas sukasi nesustodamas.
Poriniai elninių žvėrių ragai yra raginiai (keratino) arba kauliniai dariniai, išaugantys ant gyvūno kaktoje esančių vadinamųjų kelmelių. Pradžioje tai – gyvas, kraujo maitinamas ir švelnia odas padengtas darinys.
Kai ragas nustoja augti ir tampa negyvas, sukaulėjęs, ant jo esančią sudžiūvusią nefunkcionalią odą žvėris nutrina į medžius, krūmus. Kaulinis audinys iš pradžių būna baltas, tačiau medžių, į kuriuos žvėrys trina ragų odą (ąžuolai, alksniai, beržai, karklai), syvai nudažo ragus įvairaus intensyvumo ruda spalva. Šie ragai kasmet numetami ir jų vietoje auga nauji.
Kai kas ima ir paklausia: o kam jiems ragai? Nemanau, kad tai labai naujas klausimas...
Žvėrims ragai – puošmena, kai kuo primenanti dailiąsias paukščių patinėlių rūbų spalvas, pentinus, dideles skiauteres. Pagal ragų dydį, būklę sprendžiama apie žvėries vietą populiacijoje. Be jokių abejonių, didžiausius, sunkiausius ragus užaugina stirninai, elniai, danieliai ir briedžiai, kurie yra pačioje brandoje, kurie turi užtikrinti savo rūšies populiacijos kokybę.
Iš tikrųjų ragai pagal paskirtį „panaudojami“ tik per rują, kai patinai gali susigrumti su kitais pretendentais dėl giminės pratęsimo. Tiesa, mus kartais taip pat apgauna žmogiškas tokių turnyrų esmės supratimas, nes ragai tikrai nėra žudymo įrankis, jais daugiau demonstruojama jėga, bet nesiekiama ką nors pribaigti. Kartais taip atsitinka, bet tokie atvejai reti.
Kai ruja baigiasi, raguoti patinai pamiršta savo ginklus ir gyvena taikų gyvenimą, dažnai net susiburdami į bendrus draugiškai gyvenančius pulkus. O po to ateina metas, kai žvėrys savaip supranta, kad ragai turi nukristi, gali būti, jog jie jaučia dirginimą.
Tokie žvėrys būna neramūs, jie savo ragus trina į medžius, bando juo nulaužti nuo kelmelių, nuplėšti. Pagaliau pavyko – vienas ragas nukrito. Antrasis sveria galvą į šoną, žvėris dar labiau neramus, jis visą dėmesį skiria tik jam, jau nereikalingam ragui. Tačiau nukrinta ir jis, ir stirninas, elnias, danielius ar briedis lieka baužas.
Paaiškinsim – baužas – tai beragis. Senas, bet labai gražus lietuviškas žodis. Na gerai, o kaip ten toliau?
Norėjau tik pridurti, kad tai įvyksta skirtingu metu: stirninai ragus jau meta, briedžiai – taip pat, nors kai kurie raguoti vaikščios iki žiemos vidurio, taurieji elniai ragus mes žiemos gale ar kovą, danieliai – tik pavasarį – balandį ir net gegužę.
Ar girdite kranklį? Ne, tai ne jų vestuvės atėjo, tam turi praeiti žiema. Kranklys yra geras ir patikimas ženklas, rodantis, kur gamtoje yra sužeistas, negyvas žvėris ar kitas gyvūnas. Kalbant proziškai, krankliai sulesa daug maitos, tai jiems įprasta. Jeigu prie kelio mašina nutrenkė lapę ar kiškį, krankliai vos švintant yra jau čia – jie tikrai džiaugiasi tokiais pusryčiais ir krunksi, kviečia saviškius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16981
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Pasakykit kokia bus žiema - ar šalta, ar ...

2017-Lap-16 17:51

Išpranašavo, kokia bus žiema ir kokių orų tikėtis per Kalėdas


Rūta Kupetytė, Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“,
LRT.lt 2017-11-16


Jau kelerius metus iš eilės per Kalėdas būdavo tai lijundros, tai lietūs, o šiemet tikėkimės baltų šaltų Kalėdų, LRT RADIJUI sako sinoptikė Izolda Marcinonienė. „Senoliai sakydavo – jei Šv. Martynas „po bradu“ (purvinas), tai Kalėdos – su ledu. Pernai, pavyzdžiui, buvo pašalę, o Kalėdos buvo labai šiltos“, – kalba I. Marcinonienė.

– Lapkričio 11-ąją buvo Šv. Martynas – pagal šią dieną anksčiau buvo spėjama, koks oras bus apie Kalėdas. Taigi ką prognozuojate?

– Taip, tai labai senas pastebėjimas. Senoliai sakydavo – jei Šv. Martynas „po bradu“ (purvinas), tai Kalėdos – su ledu. Pernai, pavyzdžiui, buvo pašalę, o Kalėdos buvo labai šiltos. Bet jau kelerius metus iš eilės per Kalėdas tai lijundros, tai lietūs.
Šiemet tikėkimės baltų šaltų Kalėdų. Gal tikrai jos tokios bus, nes šį šeštadienį buvo šilta – Lietuvoje temperatūra buvo pakilusi iki 8 , bet buvo labai kontrastinga diena: pajūryje ir Žemaitijoje sulaukta perkūnijų, vėjai buvo labai stiprūs – 20–22 m/s.
Dar yra sakoma, kad jei Martynas su ledu, tai šv. Jurgis su lapu. Tai reiškia, kad balandžio pabaigoje turėtų būti šilta ir jau medžiai gali būti išsprogę.

– O žiema kokia bus?

– Žiema tikrai bus šaltesnė negu ruduo. Tai – faktas. Taigi apie žiemą dar patylėkime.

– Tad pakalbėkime apie lapkritį – kokios jo pabaigos laukti? – Pirmas dešimtadienis buvo gerokai šiltesnis – 2–3 ℃. Šiaip ir vidutinis kritulių kiekis buvo šiek tiek mažesnis, bet labai skyrėsi regionai. Pajūris išsiskyrė ypač dideliu lietaus kiekiu – ten vietomis kritulių iškrito daugiau negu pusė mėnesio normos. O šiauriniuose, centriniuose rajonuose – tik pusė dešimtadienio normos.
Toks kontrastingas ir drumzlinas lapkritis turbūt ir tęsis, nes antra ir trečia savaitė prognozuojamos šiltesnės už normą ir kritulių kiekis šiek tiek mažesnis už normą. Kalbant apie artimiausias dienas, galima pasakyti, kad šią naktį lietaus debesys priartės prie pajūrio, o penktadienio dieną pereis ir per Aukštaitiją. Turėtų būti 4–9 ℃ šilumos.
Rytiniuose rajonuose penktadienio rytą gali kai kur ir pašalti, reikėtų būti atsargiems dėl plikledžio, gali ir netirštas rūkas susidaryti.
Kad sulauksime saulės, labai mažai tikėtina. Apskritai atrodo, kad ir šeštadienį, ir sekmadienį orai labiau palepins aukštaičius – žemaičiams netrūks lietaus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias