Vartotojo avataras
Admin
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 88
Užsiregistravo: 2006-Lie-04 21:02
Miestas: Vilnius
Contact: Puslapis

B

2007-Rgs-21 22:32

baką - iškilimas medžioklinio šautuvo buožėje, prie kurio priglaudžiamas šaulio skruostas.





balai - medžioklės trofėjų (ragų, ilčių, kaukolių, kailių) skaitmeninio vertinimo matas pagal CIC sistemą; XIX a. pradžioje LDK bei kitų dvarų šauliai (strelčiai) turėdavo per metus dvarui pateikti žvėrių ir paukščių už 200 balų. Slanka, dubeltas, griežlė, didžioji antis, kurapka, kiškis, jerubė buvo vertinami 1 balu, žąsis, tetervinas - 2 balais, lapė - 5, barsukas, stirna, ūdra - 10, lūšis, briedis - 15, šernas, meška - 20 balų; siekdama paskatinti medžiotojus naikinti plėšrūnus, LMŽD buvo nustačiusi privalomą plėšrūnų naikinimo užduotį kiekvienam medžiotojui, balais ar jų dalimis įvertindama sunaikintus plėšrūnus.



balistika - mokslas apie kulkos ar kito iššauto kūno judėjimą. Jis nagrinėja procesus, vykstančius šūvio metu vamzdyje, kulkai lekiant bei pataikius į taikinį. Balistinių procesų suvokimas leidžia teisingai įvertinti lygiavamzdžio šautuvo kokybe, kuri priklauso nuo atstumo, šratų dydžio bei vamzdžių ypatumų.



balnas - balta dėmė ant muflono patino nugaros, paskutiniųjų šonkaulių plote.



baltakaktė žąsis (Anseralbiforns) - Lietuvoje pasirodo pavasarinių ir rudeninių perskritlimų metu, dažniausiai pajūryje, bet pasitaiko ir vidaus vandenyse. Ji mažesnė už naminę žąsį. Kūno ilgis 65-70 cm. svoris - 2-3 kg, pilkai rusvos spalvos. Paukščio krūtinė ir pilvas pilki, išmarginti netaisyklingomis didokomis juodomis dėmėmis. Kakta balta, snapas rausvai geltonas su baltu nagu, kojos raudonai geltonos.





baltas takas - pėdsakai, palikti šviežiame sniege.



baltasis kiškis (Lepus timidus) - Lietuvoje retesnis negu pilkasis kiškis. Mėgsta gyventi miške, žemesnėse jo vietose. Jis mažesnis už pilkąjį. Vasarą kailis rusvas, žiemą - visai baltas. Baltojo kiškio pėdos didesnės, platesnės ir apvalesnės. Priekinių kojų atspaudai beveik vienodo dydžio. Rujoja vasario pabaigoje, kovo pradžioje. Pasitaiko net trys vados.





balso dantys - ataugos anties snapo viduje.



bandos vedlys - elnias, vedantis bandą.



barsukynė - vietovė, kurioje gyvena daug barsukų, yra jų urvų. Kad tokių vietų Lietuvoje praeityje buvę, rodo kaimų pavadinimai, kaip antai Barsukynė (Jonavos raj.).



barsukas (Meles meles) - vienintelis plėšrūnas, kuris gyvena savo iškastuose urvuose. Gyvena kolonijomis, išsikasdami urvų labirintus iki 2,5 m gylio. Urvų kasimo būdas skiriasi nuo kitų urvuose gyvenančių žvėrių, nes barsukas atbulas išstumia iškastas žemes ir nuo angos eina takas žemėjančiomis sienelėmis. Suaugę barsukai sveria 10 kg, tačiau gerai įmitę rudenį kur kas sunkesni -iki 13-15 kg. Šalčiams užėjus, barsukas užmiega. Minta barsukai varlėmis, smulkiais graužikais, kurmiais, vabzdžiais, negyvomis žuvimis, paukščių kiaušiniais, įvairiais vaisiais ir uogomis. Medžioja naktimis. Barsukų, kaip ir ūdrų, rajos metą nustatyti sunku, nes gemalo vystymasis įmigio metu sustoja. Patelė atveda 2-3 jauniklius. Barsukai labai švarūs ir tvarkingi, urvus nuolat valo. Kaimynystėje gali apsigyventi lapės, mangutai, tačiau jų barsukai neapkenčia ir, jiems įsitaisius šalimais, pasitraukia.





barsukinis (opšrinis) - medžiotojų krepšys iš barsuko kailio, ypač buvo mėgiamas Žemaitijos medžiotojų. Jie būdavę gana talpūs, netgi vadinami pagal tai, kiek juose kiškių tilpdavę. Dažniausiai siūdindavosi "dviejų kiškių" talpos krepšius.



barzda - plaukais apaugusi odos skiautė briedžio kaklo priekyje. Patinų barzda didesnė negu patelių. Antramečių žvėrių pailga. Trečiaisiais gyvenimo metais apatinė barzdos dalis nukrinta ir ji pasidaro buka. Pagal jos ilgį galima apytikriai nustatyti žvėries amžių; kuokštas plunksnų ant kurtinio kaklo; nukarusi elnio karčių dalis.



batelis - suvarstomas odinis užrnovas ant buožpadžio, į kurį dedant skirtingo storio gumos juosteles, galima pasirinkti patogiausią buožės ilgi.





batai - plunksnos ant kurtinio kojų, išaugusios prie pirštų.



baubimas - elnių, briedžiu leidžiami garsai poravimosi metu.



bausmė - medžiotojo nubaudimas už medžioklės etikos, taisyklių pažeidimus.



baužys - elnias, briedis ar stirninas, numetęs ragus (baužas, buolas).



bavarų kraujasekiai - vidutinio augumo, tvirti, ypatingai gerą uoslę turintys šunys, gebantys po kelių valandų surasti sužeistą žvėrį. Ūgis iki 50 cm, krūtinė ilga, gili, ne itin plati. Plaukai įvairių rudų atspalvių, snukio, ausų krašteliai kartais juostelėje, uodega ilga, ausys plačios, nukarusios. Bavarų kraujasekiai lengvesni už Hanoverio, prisitaikę dirbti kalnuose.





bebras (Castor fiber) - vienas stambiausių graužikų Lietuvoje. Kūno ilgis (su uodega) apie 1,5 m, sveria apie 20 kg. Bebro kailis vienas brangiausių žvėrių kailių. Jis indas, tamsiai rudas arba be veik juodas. Poplaukis labai minkštas, taukus, akuorplaukiai stamboki, reti ir ilgi. Uodega plati, plokščia, dengta žvynais, tarp kurių yra reti plaukai. Užpakalinės kojos su plaukiamaja plėvele. Bebrai gyvena medžiais ir krūmais apaugusiuose upeliuose, grioviuose, ežeruose. Kur krantai aukštesni, bebrai kasa urvus ir juose gyvena, pelkėtuose - statosi trobeles. Jei vandens lygis svyruoja, bebrai stato užtvankas, rausia susisiekimo kanalus medžiams plukdyti. Minta bebras tik augaliniu maistu. Balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje patelė atveda 3-4 bebriukus. Lytiškai bebrai subręsta antraisiais-trečiaisiais gyvenimo metais. Rujoja žiemos pabaigoje.





bekasai - taip bendriniu vardu vadinami medžiojamieji balų paukščiai: dubeltas, perkūno oželis, kuolinga. Kai kas prie šio būrio priskiria ir slanką.



bekarūnis - elnias, kurio ragai neturi karūnų.



berdanas, berdanka - vienu šoviniu užtaisomas šautuvas (kalibras 10,67, sukonstruotas JAV pulkininko H. Berdano, buvęs kariuomenės ginklas). Vėliau, atsiradus modernesniems ginklams karuomenėje, jis buvo perdirbtas (išgręžtas vamzdžio kanalas) ir pritaikytas šaudyti šratais medžioklėse. Berdanus dar ir dabar turi seni medžiotojai.



bergždžia - stirna ar elnė, tais metais neturinti jauniklių.



beržinis lumzdelis - medžioklinė vilbynė briedžiui rujos metu privilioti. Juo medžiotojas pamėgdžioja briedės balsą.



bezoaras - riebalinės kvapniosios išskyros iš liaukų prie elnio akių (elnio ašaros). Trindamasis j medžius, elnias jomis paženklina savo teritoriją. Liaukų sekreto ypač padaugėja rujos metu. Anksčiau buvo manoma, kad bezoaras yra stebuklingas visų nuodų priešnuodis.



biotipas - fenotipiškai labai artimių vienos rūšies individų, turinčių giminingus genotipus, grupė, užimanti bendrą arealą.



biotopas - sausumos ar vandens dalis panašiomis aplinkos sąlygomis, kurioje gali gyventi tam tikra žvėrių rūšis, organizmų kompleksas.



bokflintas (bockflinte), bokas - šautuvas su vertikaliai sujungtais vamzdžiais. Gali būti lygiavamzdžiai, graižtviniai bei kombinuoti. Šis pavadinimas daug patogesnis nei lietuviškas: dvivamzdis šautuvas su vertikaliai sujungtais vamzdžiais. Todėl medžiotojų tarpe labiau palitęs svetimas pavadinimas.







bokštas - aukštas, su stogeliu bei langais stacionarinis įrenginys miške arba palaukėje žvėrims stebėti; gaisru stebėjimo bokštas aukščiaušioje miško vietovėje.





bokštelis - stacionarinis ar kilnojamas kelių metrų aukščio įrenginys žvėrims tykoti. Pagrindinės jo dalys: atramos, aikštelė ir kopėčios. Aikštelė gali būti su stogeliu, lengvomis sienomis, šaudymo angomis, suoleliu medžiotojui. Dažniausiai naudojami lengvi, kilnojami, su lentele medžiotojui sėdėti. Bokšteliai itin reikalingi selekcinėms medžioklėms, šernams prie pasėlių tykoti.






brakonierius - žmogus, užsiimantis neleistina medžiokle; medžioklės ir žvejybos įstatymų pažeidėjas.



"bėgantis šernas" - pratimas kulkinio šaudymo varžybose. Tai šerno silueto formos taikinys, kurio krūtinės plote yra klasikinio taikinio apskritimai. Taikinio centras ("dešimtukas") yra per 500 mm nuo "šerno" snukio galo. Taikinys juda 10 m pločio "lange" už 50 m nuo šaulio. Šaudoma mažo kalibro šautuvais (5,6 mm) po 40 ir 60 šūvių. Antroji rungtis - šaudymas pneumatiniais šautuvais i "bėgantį šerną" iš 10 m atstumo. Taikinys daug mažesnis, "langas" - 2 m pločio. Taikinys juda dviem greičiais: lėtai - per 5 sek., greitai - per 2,5 sek.; medžiotojų treniruotėse naudojami panašūs kaip klasikinėse olimpinėse rungtynėse, tik taikinio laukas pažymėtas ne taisyklingais apskritimais nuo centro, o kreivėmis, einančiomis per tariamus žvėries gyvybinius taškus.



briedis (Alces alces) - stambiausias elninių šeimos atstovas Lietuvoje. Kūno aukštis ties ketera: patinų 206 cm, patelių - 192 cm, kūno ilgis atitinkamai 270 ir 250 cm. Didžiausias Lietuvoje sumedžiotas briedis svėrė 538 kg. Briedžio kojos ilgos, priekinė kūno dalis masyvi, aukštas gogas, galva didelė, pailga. Pabarzdėje ryški "barzda" - plaukais apaugusi odos atauga. Viršutinė lūpa didelė, ausys ilgos, judrios. Uodega trumpa, patelės pauodegyje yra nedidelė šviesi dėmė. Patinai raguoti. Ragus meta kasmet spalio-lapkričio mėnesiais. Jauni briedžiai ragus meta vėliau - sausio-vasario mėnesiais. Senus žvėris nuo jauniklių atskirti nesunku. Jaunikliai žemesni, snukiai trumpesni. Lytiškai briedžiai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais, Rujoja rugsėjo-spalio mėnesiais. Rujos rnctu patinai darosi agresyvūs, trina ir daužo ragais medžius, patelių šlapinimosi vietose iškasa duobes, voliojasi, kartais puola žmones. Rujojančio patino balsas primena stenėjimą, negarsus, bet girdimas už 200-300 metrų. Patinai tarpusavyje dažnai kovoja. Briėdės nėštumas trunka 8 mėnesius. Gegužės antrojoje pusėje patelė atveda vieną, rečiau - du briedžiukus. Vasarą briedžiai laikosi pamiškėse, krūmuose. Minta medžių ir krūmų lapais, ūgliais. Ežeringuose miškuose ėda vandens augmeniją. Žiemą laikosi pušynų jaunuolynuose, prie kirtaviečių, aukštapelkėse. Gražiausi ragai užauga vienuolikamečiui-dvylikamečiui briedžiui.





briediena - briedžio mėsa.



briedena - briedžio kailis.



briedmusė - plokščia, kibiomis kojomis, trumpais sparnais musė, puolanti briedžius ir elnius. Su jomis susiduria ir medžiotojai, briedmusės tupia ant veido, sprando, lenda į plaukus. Jų pasirodymas byloja, kad netoliese yra briedžių ar elnių.





briedgaurė (Nardus) - varpinių šeimos daugiametis augalas. Lietuvoje auga beveik visur, dažniausiai užtinkamas Žemaičių aukštumose. Auga nederlingoje žemėje. Menkavertė pašarinė žolė. Pavasarį, jei arti nėra želmenų, ją ėda briedžiai.



bruceliozė (Maltos karštligė, Bango liga) - šia liga serga naminiai gyvuliai, o taip pat briedžiai, elniai, vilkai, lapės, kiškiai, karveliai, fazanai, žvirbliai. Ligos sukėlėjas - bruceliozės bakterijos. Kai kurios pavojingos ir žmonėms. Ligos eiga chroniška, be ryškių požymių. Paukščiai ne tik serga šia liga, bet ją ir platina. Žmogus užsikrečia, valgydamas nepakankamai išvirtą sergančio gyvulio ar žvėries mėsą, prižiūrėdamas sergančius gyvulius.



buožė - graižtvinio medžioklinio šautuvo apsodo plačiausioji dalis, šaudant įremiama j petį; atlaužiamojo medžioklinio šautuvo dalis, jungianti atramą, vamzdžius į vieną jungini, šaudant įremiama į petį. Jos esti medinės. Brangesniųjų (vienetinės gamybos) šautuvų buožės daromos iš riešutmedžio, raudonmedžio, o serijinės gamybos - iš buko, beržo. Buvo bandyta jas daiyti iš plastmasės, bet nepaplito. Pagal savo konfigūraciją buožės skirstomos į kelis tipus. Pagal buožės kaklelio formą: angliškos arba tiesiosios, pusiaupistoletinės ir pistoletinės. Pagal kitus konfigūracijos elementus pistoletinės buožės skirstomos į pistoletines su "skruosteliu", pistoletines su "skruosteliu" ir "kiaulės nugara", pistoletines su Monte-Karlo išpjova, pistoletines su Monte-Karlo išpjova ir "skruosteliu", pistoletines su "kiaulės nugara" ir bavarišku "skruosteliu". Panaši į tiesiąją yra prancūziško tipo buožė. Sportiniam šaudymui skiltių šautuvų buožės dar įvairesnės, pritaikytos greitam šaudymui.




buteliu stovėti - sunerimusio kurtinio poza, kada kaklas ištiestas stačiai aukštyn.



bukietas - staigiai prieš medžiotojus kylantis fazanų (gaidžių) būrelis.



burbuliavimas - tetervinų tuoktuvių giesmės elementas.



būrelis - medžiotojų ir žvejų draugijos organizacinis vienetas, kuris turi išnuomotus plotus, juridinio asmens teises.

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias