Vartotojo avataras
Admin
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 88
Užsiregistravo: 2006-Lie-04 21:02
Miestas: Vilnius
Contact: Puslapis

K

2007-Rgs-21 22:27

kabliai - iltiniai elnio dantys, augantys tik viršutiniame žandikaulyje. Patelių kabliai mažesni ir tiesesni, o patinų - stambesni ir lenkti į išorę (nuo to ir kilęs jų pavadinimas). Mūsuose ne itin, o Vakarų Europoje šie trofėjai labai vertinami. Yra savotiškos jų įteikimo tradicijos: medžioklės vadovas juos išima čia pat, medžioklėje, ir įteikia laimingajam šauliui. Ypač gražūs senų elnių kabliai, nes pajuodę, gražiai išlenkti. Iš jų daromos sagės, pakabučiai medžiotojų skrybėlėms puošti.



kaklelis - šautuvo buožės susiaurėjimas, skirtas šautuvui laikyti ranka ir valdyti nuleistukus. Buožės kaklelis esti trijų formų: tiesus, pistoletinis ir pusiaupistoletinis.



kaladėlė - medžioklinio atlaužiamo šautuvo dalis, jungianti pagrindinius mechanizmus (atrama). Joje įtaisytas vamzdžių uždarymo užraktas, dūžikliai, nuleistukai, saugiklis ir kt.



kalibras - šaunamojo ginklo vamzdžio kanalo skersmuo. Negraižtvuoto (lygaus) vamzdžio - vidinis skersmuo, graižtvuoto - mažesnysis (taip graižtvų); kulkos skersmuo storiausioje vietoje. Vamzdžių skersmuo dažniausiai matuojamas milimetrais (anglakalbėse šalyse - šimtosiomis arba tūkstantosiomis colio dalimis). Lygiavamzdžių šautuvų kalibro matavimas turi senas tradicijas, išlikusias ir mūsų laikais: matuojama vienodų rutuliniu kulkų pagal vamzdžio vidini skersmenį, nulietų iš vieno svaro (453,6) g) švino, skaičiumi. Pvz.: jei nulieta 12 kulkų - vamzdis 12 kalibro, jei 16 kulkų - 16 kalibro. Kuo didesnis vamzdžio kalibro žymėjimo skaičius, tuo mažesnis vamzdžio skersmuo. Kadangi svaras įvairiose šalyse buvo skirtingas (pvz. Prancūzijoje 489,5 g), vamzdžių skersmuo taip pat skyrėsi. Antai Vokietijoje 12 kalibro vamzdžio skersmuo (didžiausiais ir mažiausias) buvo 18,2-18,6 mm, JAV - 18,42-18,9 mm, Anglijoje - 18,52 mm. Siekiant suvienodinti matavimus, 1970 metais Briuselyje buvo pasirašyta konvencija, nustačiusi vieningus vamzdžių kanalų skersmens dydžius(žr. "Briuselio konvencija"). Medžioklinių šautuvų kalibras dažniausiai žymimas išoriniame paviršiuje. Salia kalibro rašomas šovinio tūtelės ilgis mm. Populiariausi lygiavamzdžiai šautuvai yra šių kalibrų: 12,16, rečiau 20 kalibrų. Graižtvinių šautuvų kalibras žymimas milimetrais - tai atstumas tarp graižtvų, nors pasitaiko, kad nurodomas ant vamzdžių atstumas tarp laukų. Tai pridaro daug painiavos, nes tokiems šautuvams šoviniai žymimi didesniu skaičiumi -atstumu tarp graižtvų. Graižtvinių šautuvų kalibrai esti nuo 5,6 iki 12,7 mm. Dažniausiai naudojami 7, 7,62, 8, 9 kalibro šautuvai. Medžiotojams dera įsidėmėti, kad anglakalbės valstybės ir dabar dar žymi graižtvinių šautuvų kalibrus savaip - colių dalimis. Bet to dar maža – Anglijoje žymimi tūkstantosiomis colio dalimis, o JAV - šimtosiomis. Taigi Anglijoje pagaminti 5,6 mm šoviniai bus pažymėti 220 kalibru, o JAV - 22 kalibru, 9 mm atitinkamai 354 ir 35, Graižtvinių šautuvų šoviniai ženklinami nurodant kalibrą ir rūtelės ilgį. Pvz. 7x75, 8x87.



kalibruotė - įrankis medžioklinių šautuvų šoviniams kalibruoti. Kalibruojamos popierinės ir plastikinės tūtelės, kurios deformuojasi užtaisant šovinius.



kalibravimas - šovinių matavimas ir tikslinimas specialiu įnagiu ir jų nustatymas pagal kalibro parametrus.



kalibruotas kamštis - veltinio, medžio plaušų ar plastikinis kamštis lygiavamzdžio šautuvo šoviniams užtaisyti, atitinkantis šovinio kalibrą.



kamienas - elninių žvėrių ragų pagrindas (stiebas), iš kurio išauga visos kitos atšakos.



kaminkrėtys - lapinas juodu zuikiu ir tamsia papilve.



kamščiatraukiai - stirnino ragai, susisukę spirale. Nesveiko žvėries požymis.



kamštis - veltinio, medžio, plaušo, plastikinė ritinio formos išpjova, naudojama medžioklinio šautuvo šovinio užtaisui, dedama virš parako; kartoninis skritulys, dedamas ant parako ir veltinio kamščio; pastaruoju metu šovinių užtaisymui naudojami įvairiausių formų plastikiniai kamščiai, turintys sandarinimo sijonėlį, kuris, šūvio metu plėsdamasis, nepraleidžia parako dujų.



kanalas - medžioklinio šautuvo vamzdžio kiaurymė, anga.



kandžiai - elninių ir kitų žvėrių priekiniai dantys.



kapliai - atsikišę priekiniai dantys, kuriais graužikai nukanda šakutes, graužia medžius. Ypač išsivystę bebrų, kiškių, ondatrų kapliai, kurie nuolat auga.



kapsulė - šovinio pagrindinė dalis, išrasta anglo Ego (Egg) 1818 metais. Tai metalinė dėžutė, kurioje yra nuo smūgio užsideganti medžiaga. Dūžikliui sudavus į ją, medžiaga suliepsnoja ir uždega paraką. Medžiokliniuose šautuvuose dažniausiai naudojamos atviros centrinio dūžio ir Ževelo (Gevelo) kapsulės. Anksčiau, naudojant metalines tūteles lygiavamzdžiams šautuvams, atviros centrinio dūžio kapsulės buvo plačiai naudojamos. Vėliau, atsiradus popierinėms tūtelėms ir Ževelo kapsulėms, centrinio dūžio kapsulės naudojamos graižtvinių šautuvų šoviniams užtaisyti, o taip pat mažo kalibro (28, 32) lygiavamzdžiams. Yra dar vienas parako padegimo būdas šovinyje – tai žiedinio uždegimo tūtelė, kurioje užsidegantis mišinys yra pačios tūtelės dugnelyje. Toks uždegimo būdas dažniausiai naudojamas mažo kalibro šoviniams.



karalius - medžiotojas, vienoje medžioklėje nukovęs daugiausiai vertingiausių žvėrių ypač gražiais, taikliais šūviais. Renkamas medžioklės baigimo ceremonialo metu; medžioklės karalius.



karališkas šūvis - šūvis, kurio kliudytas paukštis krenta medžiotojui prie kojų.



karališka medžioklė - LDK rengiamos medžioklės, kuriose dalyvaudavo kaimyninių šalių, kunigaikštysčių vadovai; labai gerai organizuota, sėkminga medžioklė.



karčiai - ilgi tankūs plaukai ant briedžio, elnio, stumbro sprando.



kardai - riestos apatinės šerno iltys.



karpyti - judinti ausis priešingomis kryptimis, klausantis įtartino garso (kiškis karpo ausimis); žvėrims karpyti krūmų ar medžių viršūnėles.



karšykla - elninių žvėrių ir šernų kasymosi vieta ant medžio kamieno.



karūna - elnio ragų viršutinė dalis su atšakomis, kurių turi būti ne mažiau kaip trys. Pagal karūnų formą atsirado ir jų pavadinimai: delninė, kandeliabrinė, taurinė, inkarinė, krūminė, mentinė ir kt. Karūna simetrinė, jei ant abiejų ragų kamienų kartinos turi vienodą atšakų skaičių. Jei jų skaičius nevienodas - nesimetrinė.



karūnuotis - elnias, kurio ragus puošia gražios, masyvios karūnos.



karūninis vainikas - elnio ragai, kurių kiekvienas kamienas turi karūną (dvipusis vainikas) arba tik vienas (vienpusis vainikas).



katilas - medžioklės būdas, kada medžiotojai apsupa medžioklės plotą kartu su varovais. Medžioklei prasidėjus, medžiotojai su varovais eina i rato vidų. Priartėję per 200 m iki centro, medžiotojai sustoja, o varovai eina i vidų. Medžiotojai šaudo tik iš "katilo" išbėgančius žvėris. Šis būdas taikomas tada, kai plote norima sumažinti žvėrių skaičių. "Katilu" dažniausiai medžiojami kiškiai ir laukiniai triušiai.



kaunamoji galia (kaunamumas) - tai šratinio šūvio sklaida, jo aštrumas ir šratų dydis (svoris). Norint nukauti žvėrį ar paukštį, vieno šrato svoris turi sudaryti 1/5000 dalį žvėries ar paukščio svorio, taikinį turi kliudyti ne mažiau kaip 4-5 šratai (jų greitis - ne mažesnis kaip 150 m/s).



keičiami čokai - rinkinys lygiavamzdžio šautuvo antgalių su įvairiais čokais. Su vamzdžiais jie sujungiami sriegine jungtimi. Keičiamieji čokai naudojami vienvamzdžiams šautuvams.



kelmeliai - kaktikaulių kaulinės ataugos, ant kurių auga žvėrių ragai; jauno stirnino pirmųjų ragų gumbai.



kelminiai dantys - elnių iltiniai dantys (trofėjai); kabliai.



keturiolikašakis - elnias, ant kurio kiekvieno ragų kamieno yra po 7 atšakas (taisyklingas keturiolikašakis) arba ant vieno (netaisyklingas keturiolikašakis).



keturvamzdis - šautuvas su keturiais vamzdžiais. Tai retai naudojamas medžioklinis šautuvas. Keturvamzdžiai dažniausiai būna dviem lygiais ir dviem graižtvuotais vamzdžiais (firlingas).



kevalas - graižtvinio šautuvo kulkos apvalkalas.



kėdutė - lazda su sudedama sėdyne arba lengva sudedama kėdutė medžiotojui atsisėsti.



kiaulės nugara - išlinkimas šautuvo buožės viršutinėje briaunoje.



kiaunės - tipiškos miško gyventojos. Lietuvoje gyvena miškinės kiaunės (Martes Martes) ir akmeninės kiaunės (Martes foina). Miškinės kiaunės labiau mėgsta tankius brandžius lapuočių ir mišrių miškų masyvus. Minta kiaunės įvairiais gyvūnais. Akmeninė kiaunė panaši į miškinę, tik kailis šiurkštesnis, akuotplaukiai tamsesni, poplaukis šviesesnis. Kaklo dėmė dažniausiai balta, apačioje šakojasi ir apima viršutinę kojų dalį. Uodega dvigubai ilgesnė už ištiestas užpakalines kojas.



kilpoti - mazgyti, vingiuoti pėdsakus. Tai dažniausiai daro kiškiai prieš atsiguldami dienai.



kilpa - pėdsakų lankas; brakonierių įtaisas žvėrims ir paukščiams gaudyti.



kinis - šerno guolis.



kirtimas - iškirstas miško plotas; randas šėmų odoje, padarytas iltimis per rujos kovas.



kiškiai - Lietuvoje gyvena pilkasis kiškis (Lepus europaeus) ir baltasis kiškis (Lepus timidus). Pilkasis kiškis - bene dažniausiai pasitaikantis mūsų laukų žvėrelis. Mėgsta gyventi derlinguose laukuose, vengia drėgnų, pelkėtų dirvų, nors žiemą noriai slapstosi artimų pelkučių pakraščiuose. Miškų gūdumos nemėgsta, apsigyvena miškų pakraščiuose, upių slėnių miškeliuose ir krūmuose. Didesnę metų dalį kiškiai gyvena pavieniui, maitinasi vakarais ir rytais, žiemą - naktimis. Guoliui pasirenka aukštą žolę, dirvos nelygumus, pakrūmes. Guli kiškis ant pilvo, suglaudęs ausis ir užsimerkęs. Kiškio užpakalinės kojos labai stiprios, todėl gali bėgioti labai greitai ir ilgai. Suaugęs kiškis sveria 4,5 kg, jauniklis - apie 4 kg. Lietuvoje nušautas didžiausias kiškis svėrė 5,8 kg. Lietuvoje pilkųjų kiškių skaičius labai nestabilus. Baltasis kiškis Lietuvoje retesnis nei pilkasis, mėgsta žemesnes vietas, vengia didelių spygliuočių miškų.



klapsėti - šerno kuilio ilčių sukeltas garsas.



klasės - elnių ir stirninų tarptautinis klasifikavimas pagal kelis požymius: ragus, eksterjerą, amžių. Elniai skirstomi į šias klases: pirmoji klasė -pirmieji ragai (antrieji gyvenimo metai); antroji klasė - antrieji ir tretieji ragai (tretieji ir ketvirtieji gyvenimo metai); trečioji klasė - 4,5 ir 6-ieji ragai (5, 6, 7-ieji gyvenimo metai); ketvirtoji klasė - 7-ieji ir sekantys ragai (aštuonmečiai ir vyresni); medžiotiniai elniai - 11-ieji ir sekantys ragai (dvylikamečiai ir vyresni patinai); selekciniai patinai skirstomi į keturias klases. Pirmoji klasė - visi ylaragiai, kurių ragai trumpesni nei 25 cm (trumpesni už ausų grybelius); antroji klasė - visi elniai netaisyklingais, susirietusiais, išsiklaipiusiais ragais, ylaragiai, šakiaragiai, šešiašakiai, kurių ataugos trumpesnės negu 5 cm, net aštuonšakiai su labai plonais ragų kamienais; trečioji klasė - elniai įvairiausių formų ragais net iki dešimtšakių su labai plonais ragais; ketvirtoji klasė - menki ragai, nežiūrint į atšakų skaičių, kurių masė apatinėje ragų dalyje. Selekciniais bus ir silpni, skurdūs jaunikliai abiejų lyčių, senos elnės. Rekomenduojama pirma sumedžioti silpnesnius jauniklius, po to - jų motinas. Stirninų klasės. Pirmoji klasė -pirmieji ir antrieji ragai (2 ir 3-ieji gyvenimo metai); antroji klasė - 3 ir 4ieji ragai (4 ir 5-icji gyvenimo metai); trečioji klasė - 5-ieji ir kiti ragai (šešerių metų ir vyresni). Selekciniai stirninai. Pirmoji klasė -tokie antramečiai, kurių ragai gerokai trumpesni už ausų grybelius, maži gumbeliai, išklaipyti ragai, silpni šakiaragiai (antrieji ragai - tretieji gyvenimo metai); antroji klasė - ylaragiai, silpni šakiaragiai, silpni trišakiai, netaisyklingi, išsigimę ragai; trečioji klasė - ylaragiai, šakiaragiai, silpni ir vidutiniai šešiašakiai, išsigimę. Selekcinės stirnos ir jaunikliai brokuojami pagal tokius pat požymius, kaip elnės ir elnių jaunikliai.



kliudyti - pataikyti j žvėrį ar paukšti.



kliudymo vieta - vieta, kur pataikyta į žvėrį. Ją reikia kruopščiai apžiūrėti (jei žvėris nubėgo) ir iš kraujo spalvos, šerių, plaukų, kaulų skeveldrų ir kitko nustatyti kliudymo efektyvumą (sunkumą).



knyslė - šėmo snukio priekinė dalis.



kojinės - kanopinių žvėrių kojų kailis (briedžio kojinės).



kokcidiozė - užkrečiama kurapkų ir fazanų liga, kurią sukelia Eimeria grupės bacilos. Norint išvengti jos plitimo, reikia sudeginti kritusius paukščius, gerai dezinfekuoti voljerus, paukščių laikymosi vietas.



kokerspanielis (cocker spaniel) -medžioklinių šunų veislė, tinkanti fazanų ir vandens paukščių medžioklėms. Kokerspanieliai gali būti naudojami ir kitose medžioklėse. Tai vidutinio didumo, ilgaplaukis, ilgomis nukarusiomis ausimis šuo. Plaukai švelnūs, šilkiniai. Dažniausiai esti juodi arba rudi, gali būti ir margi.



konteineris - plastikinis ar popierinis indelis tūtelės viduje, į kurį supilami šratai. Konteineriai padidina šūvio glaustumą, apsaugo šratus nuo deformacijos vamzdyje šūvio metu. Konteineriai gali būti sujungti su kamščiais.



konservacija - viena iš svarbiausių medžioklinio šautuvo priežiūros operacijų, apsaugant jį nuo priešlaikinio senėjimo. Po medžioklės išvalytas šautuvas sutepamas neutraliais tepalais, kurie apsaugo nuo rūdijimo. Prieš medžioklę tepalas nuvalomas; pirminis kailių apdorojimas (sūdymas), saugantis juos nuo gedimo.



kompensatorius - vamzdelis su šoniniais plyšiais parako dujoms išeiti, užsukamas ant lygiavamzdžio šautuvo laibgalio. Jis sumažina dujų slėgį vamzdyje, atatranką. Kompensatorius dažniausiai jungiamas su keičiamais čokais ar poličoku.



korozija - vamzdžiu vidinio kanalo paviršiaus išrūdijimas, iškorėjimas, atsiradęs dėl parako dujų poveikio, jei šautuvas blogai išvalomas, o vamzdis nesutepamas neutraliu tepalu; metalo irimas veikiant rūdims.



kraujasekys - medžioklinis šuo, sugebantis rasti sužeistą žvėrį pagal kraujo pėdsakus. Labiausiai žinomi bavarų ir Hanoverio kraujasekiai.



kriaunos - medžioklinio peilio koto aptaisas, dažniausiai raginis, plastikinis ar medinis.



krenksėjimas - kurtinio leidžiamas garsas tuoktuvinės giesmės metu.



kristi - po taiklaus šūvio paukščio kritimui nusakyti.



kristi vietoje - žvėries kritimas tuoj po šūvio.



krykštė - prijaukinta laukinė antis (dažniausiai didžioji) gaigalams vilioti pavasarinėse medžioklėse. Anksčiau tai buvo labai populiarios medžioklės. Krykštės naudojamos ir rudeninėse medžioklėse, bet rečiau.



kryptukas - medžioklinio šautuvo įtaisas vamzdžio gale tiesiam taikymui nustatyti. Jie esti įvairių konstrukcijų. Lygiavamzdžių šautuvų kryptukas - mažas, trumpas metalinis strypukas, graižtvinių šautuvų -masyvesnis, gali būti reguliuojamas, su gaubteliu ar be jo. Šiuolaikiniai graižtvinini šautuvai su optiniais taikikliais išvis be kryptukų.



kronšteinas - optinio taikiklio pagrindas, jungiąs jį su šautuvu.



kukis - medinis ar metalinis ilgas kabliukas, naudojamas paukščių viduriams ištraukti neperpjaunant pilvo. Taip išdarinėjami nušauti paukščiai šiltuoju metų laiku.



kulka - iššaunamoji šovinio dalis. Graižtvinių medžioklinių šautuvų kulkos būna švininės, su variniu ar žalvariniu kevalu, ekspansyvios (jų priekinė dalis nepadengta kietesnių metalu). Kietas kevalas daromas tam, kad vamzdžiu lėkdama kulka nenusprūstų nuo graižtvų. Dažniausiai naudojamos šios kulkos: su ištisiniu kevalu, ekspansyvi su švininiu buku smaigaliu, ekspansyvi su dviejų dalių šerdimi ir tuščiaviduriu smaigaliu, ekspansyvi su smailiu švininiu smaigaliu, Brenekės ekspansyvi su dviejų dalių šerdimi ir kūginiu švininiu smaigaliu, Brenekės universali, Noslerio ekspansyvi. Ekspansyvios kulkos skirtos stambiems žvėrims šaudyti, nes pataikiusios į žvėrį, jos deformuojasi, suskyla ir smigdamos į kūną ardo audinius. Lygiavamzdžių šautuvų kulkos kitokios negu graižtvinių. Paprasčiausia - rutulio formos. Vėliau imta gaminti įvairių konfigūracijų kulkos. Labiausiai žinomos šios: Brenekės su veltinio kamščiu, Jakano, lljino, Majerio, Polevo.



kultuvė - bebro uodega.



kurapka (Perdix perdix) – labiausiai paplitęs iš laukinių vištinių paukščių Lietuvoje. Nors kurapkos mažai medžiojamos, jų skaičius bemaž stabilus. Kurapka yra pilkšvai rusva, truputį didesnė už naminį karvelį. Jos kūno ilgis 29 cm, svoris - apie 400 g. Patino kakta, skruostai ir pagerklys rudi, kaklas ir pagurklis pilki, išmarginti smulkiais skersiniais dryžiais. Balsvoje krūtinėje išsiskiria tamsiai ruda pasagos formos dėmė. Šonai išmarginti plačiomis rudomis skersinėmis juostomis. Patelės krūtinė dažniausiai be dėmių, pečių plunksnose nėra rudų dėmių, tik skersinės juostelės. Jaunikliai išilgai dryžuoti. Išsišėrusius jauniklius nuo senų kurapkų nesunku atskilti pagal pirmąsias dvi plasnojamąsias plunksnas - jaunų kurapkiukų jos siauresnės, smailiomis viršūnėmis, senų kurapkų visos plasnojamųjų plunksnų viršūnės yra bukos. Kurapka kyla triukšmingai tarškėdama, skrenda greitai, pažemiui. Mėgsta atvirus plotus su krūmeliais, aukštų žolių kuokštais. Veisimosi metu gyvena poromis, vėliau - šeimomis. Poruojasi antroje kovo pusėje, lizdą suka ant žemės. Patelė deda 12-24 pilšvai balsvu kiaušinių, peri 24 dienas. Maži kurapkiukai greitai bėga, gerai slepiasi. Kurapka - vertingiausias medžiojamasis paukštis Lietuvoje.



kurtas - medžioklinis šuo, naudojamas kiškių ir lapių medžioklėms plačiuose laukuose. Kurtai paveja ir sugauna žvėrelius. Medžiotojai raiti seka paskui vejančius kurtus. Dabar Lietuvoje su kurtais beveik nemedžiojama, nedaug jų teturime. Daugiausiai jų laiko ne medžiotojai, o šiaip šunų mylėtojai. Kurtai - didžiausi medžiokliniai šunys. Kurtai stiprūs, pikti šunys žvėrims. Pasivijęs kiškį ar lapę kurtas daro didelį šuolį ir jį sugriebia. Kurtai veja žvėris tik matydami, uoslė jų prasta. Su kurtais galima medžioti ir be arklių, vaikštant.



kurtinys (Tetrao uregallus) - stambiausias Lietuvos medžiojamasis paukštis. Patinas maždaug kalakutės dydžio, patelė kur kas mažesnė. Patino kūno ilgis 94 cm, patelės - apie 67 cm, palelė sveria 2,5 kg, o patinas - apie 5 kg. Patinas rusvai juodas, išmargintas šviesiais taškeliais ir banguotomis juostomis. Galva ir kaklas juodi, pagurklis tamsiai žalias, metalinio atspalvio, antakiai raudoni, kojos iki pirštu pamatų plunksnuotos. Patelė yra rusva, su balti), pilkų ir juodų dėmelių marginiu, kaklas ir pagurklis ryškiai rudi. Jaunikliai panašūs į patelę. Lietuvoje kultinių liko labai mažai. Pasitaiko Rytų ir Pietryčių Lietuvos miškų masyvuose, Užvenčio, Labanoro, Baranavos, Rūdininkų, Gudų giriose.



kurtinio giesmė - kurtinio tuoktuvių meto garsai. Ją sudaro aiškiai išskiriamos keturios dalys. Tekenimas - lyg tariama te-ke, te-ke, te-ke j tuščią statinę. Tai paukštis kartoja 5-15 kaili), i galą vis greičiau. Si greitėjanti dalis vadinama treliavimu ir trunka 2 sekundes (kai kurie kultinių giesmių žinovai šios dalies neišskiria iš tekenimo). Tekenimas baigiasi garsu, primenančiu atkemšamą butelį. Jį Gudų girios senieji medžiotojai vadina "plaktuku" ar šūviu. Po tokio savotiško šūvio pasigirsta lyg tekėlo džeržgimas galandant peili (galandimas) - šio savotiško šnypštimo metu, kuri;.; trunka 3-4 sekundes, kurtinys nieko negirdi. Tuo apkurtimu naudojasi medžiotojai, sėlinantys prie paukščio. Kartais kurtinys tik tekena su pertraukomis, nepereidamas į treliavimą, šaudymą, galandimą.



kurstharai - trumpaplaukiai paukštiniai šunys, išvesti Vokietijoje (vižlai). Tai tvirto kūno sudėjimo šunys, plaukai trumpi, rusvai žili, kavos spalvos, balti su rudomis dėmėmis.



kutas - kuokštas plaukų, styrantis atskirai; voverės, šermuonėlio, žebenkšties uodega prie medžiotojo skrybėlės.



kvapas - žvėrių ir paukščių skleidžiami kvapai, pagal kuriuos šunys juos užuodžia. Kadangi paliekami kvapai nevienodai pasiskirsto aplinkoje, skirtingai juos užuodžia ir medžiokliniai šunys. Pagal tai, kokiu kvapu vadovaujasi ieškantis šuo, jie skirstomi į šunis, dirbančius pagal viršutinius ir žemutinius kvapus. Jei šuo ieško iškėlęs galvą - vadovaujasi viršutiniu kvapu, jei nuleidęs - žemutiniu.; elnių kvapiųjų liaukų išskyros rujos metu, paliekamos ant medžių kamienų.



kvardupletas - vieno medžiotojo keturi taiklūs šūviai iš eilės.



kvartalas - miško plotas, apribotas iškirstomis kvartalinėmis linijomis. Kvartalas gali būti apribotas ir natūraliai. Lietuvoje miškai suskirstomi į 25-50 ha dydžio kvartalus su nuolatine numeracija.



kvartalinė - iškirsta miško juosta iki 10 m pločio, skirianti vieną kvartalą nuo kito.

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias