S
Posted: 2007-Sep-21 22:24
sanitarinė medžioklė - sergančių (ypač užkrečiamomis ligomis) žvėrių organizuotas medžiojimas nesilaikant taisyklių bei terminų. Sanitarinės medžioklės rengiamos su veterinarijos tarnybų žinia.
savišaudis - brakonierių šaunamasis ginklas, nutaikytas į vietą, kurioje laukiama žvėries, itaiso nuleistukas sujungtas su virvute, kurią turi užkliudyti žvėris.
sėjimas - lygiavamzdžio šautuvo šūvio defektas, kada šratai labai plačiai "išsėjami" (pasklinda).
selekcija - žvėrių atranka. Ji gali būti . dvejopa: natūrali (kai plėšrūnai išgaudo paliegusius, menkus žvėris arba jie išgaišta patys), ir kryptinga, dirbtinė (kai sumedžiojami neperspektyvūs, veislei netinkantys žvėrys). Elniniai žvėrys atrenkami pagal ragų kokybę, bendrą išsivystymą.
selekcinis - žvėris, numatytas sumedžioti selekcinėse medžioklėse.
selekcininkas - medžiotojas, gerai išmanąs žvėrių atrankos reikalus, gebantis išskirti iš bandos menkaverčius, neperspektyvius.
selekcinė medžioklė - joje medžiojami reprodukcijai netinkantys žvėrys (neišsivystė, ligoti, prastais ragais).
sėlinimas - medžioklės būdas, kada medžiotojas, žvėriui nematant, stengiasi prie jo prieiti kuo arčiau; kiškių medžioklės būdas laukuose, kai medžiotojai eina lauku ir šaudo pakilusius kiškius. Vakarų Europoje toks būdas uždraustas - kiškiai medžiojami su varovais.
siausti - medžiotojams ir varovams apstoti miško plotą varymui.
silosas - jaunų šakelių, lapų, žolių užraugtas mišinys, naudojamas papildomam žvėrių šėrimui žiemą. Jis raugiamas duobėse arba tranšėjose, gerai suslėgus, sandariai uždengus.
sinexid - užrašas ant kapsulių, bylojantis, kad jose nėra rūdijimą sukeliančių medžiagų.
skalikai - medžiokliniai šunys, naudojami žvėrių ieškojimui ir vijimui. Nuo kitų šunų skalikai skiriasi tuo, jog gindami žvėrį skalija, nurodydami medžiotojui, kur bėga žvėris. Skalikai dažniausiai naudojami kiškių ir lapių medžioklėse, bet gali būti panaudoti ir medžiojant šernus, kitus kanopinius.
skarmalai - jaunus ragus dengiančios odos nuoplaišos, kadaruojančios ant valomų ragų.
skėstakamieniai ragai - plačiai išsiskėtusiais kamienais ragai.
skėstašakė karūna - karūna, kurios atšakos plačiai išsiskėtusios.
skerdiena - nušauto, išskrosto ir nulupto žvėries mėsa.
skėstumas - plačiausia vieta tarp ragų kamienų.
sklaida - šratų, buvusių šovinyje ir pataikiusių į tam tikrą taikinio plotą, santykis. Sklaida išreiškiama procentais, nustatoma šaudant suskaičiuotais šratais iš 35 m atstumo į 75 cm taikinio apskritimą. Suskaičiavus šratus, pataikiusius j taikinio apskritimą, apskaičiuojamas jų santykis su šovinyje buvusiais. Vamzdžio su čoku sklaida būna gera, jei į taikinį pataiko 60-70 proc. šratų, su pusiniu čoku - 50-55 proc. Šaudant grankulkėmis iš 35 m atstumo į 30 cm skersmens taikinį, į jį turi pataikyti 60 proc. grankulkių, kulkomis - kiekviena turi kliudyti 10 cm skersmens apskritimą. Pagal Vismaną (Wissmannn), norint iš tam tikro atstumo nukauti žvėrį, reikia, kad pataikytų: į kurapką 4 2,5 mm skersmens šratai, į fazaną, antį 4-5 3 mm skersmens šratai, į žąsį 4-5 3,5 mm skersmens šratai, j kiškį 4-5 3,5 mm skersmens šratai, į lapę 5-7 3,5 mm skersmens šratai.
sklaidos tolygumas - šratų išsiklaidymo vienodumas visame taikinio plote.
slanka (Scolopax rusticola) - labai mėgiamas medžiojamasis paukštis. Slanka yra maždaug pempės dydžio, kūno ilgis apie 34 cm, svoris – apie 350 g. Apdaras margas juodai rudomis, pilkomis dėmėmis ir taškeliais. Sava spalva beveik susilieja su aplinka ir sunkiai pastebima žemėje. Snapas ilgas ir plonas. Į Lietuvą slankos grįžta kovo pabaigoje. Tuoktuvės, kurias medžiotojai vadina traukimu, prasideda balandžio viduryje ir užtrunka iki liepos vidurio. Tuoktuvių metu slanki) patinėliai skraido virš medžių saulei nusileidus ir kurkia "kvorr, kvorr, kvorr" arba pypsi "psip, psip". Kartais pakaitomis kurkia ir pypsi. Lizdą krauna ant žemės, patelė padeda 3-4 dėmėtus kiaušinius, peri 20-21 dieną. Medžiojama traukimo metu bei rudeni.
slankų traukimas - tuoktuviniai slanku skrydžiai pavasarį saulei nusileidus, kartais auštant.
slėptuvė - specialiai įrengta vieta žvėrių tykojimui; gali būti iš šakų sukrauta lapinė, duobė, pasėdas medyje. Anksčiau Lietuvoje medžiotojai labai plačiai naudojo tokį tykojimo būdą medžiodami vilkus ir lapes prie masalo, tetervinus tuoktuvėse, balandžius ražienose.
smulkūs trofėjai - iš plunksnų, dantų padalyti papuošalai, nešiojami ant skrybėlių bei rūbų. Tai vėduoklės iš 2. riestų gaigalo uodegos plunksnų, slankos pauodegio plunksnų, elnio iltinių dantų.
smulkūs žvėrys - kiškiai, lapės, mangutai, opšrūs, kiaunės, ūdros, ondatros, šeškai, audinės, žebenkštys, šermuonėliai, voverys bei medžiojamieji paukščiai - taip klasifikuojami medžioklės laimikiai, sutrumpintai - smulkmė.
spindis - siaura linija, iškirsta rniške; Vakarų Europoje spindžiai kertami ir prieš nuolatines medžiotojų stovėjimo vietas: viena stačiai prieš medžiotoją, o dvi kitos - 35-40° kampu nuo jos.
spyna - medžioklinio šautuvo mechanizmas, uždarantis vamzdžių storgalį, įškeliantis kapsulę, ištraukiantis šovinio tūtelę. Spynos esti dviejų tipų: atlaužiamų ir nejudomų vamzdžių graižtvinių šautuvų spynos.
sprogimas - šautuvo vamzdžio trūkimas, dažniausiai šovinio lizdo priekyje. Taip atsitinka naudojant šovinius su dideliu parako kiekiu; gali sprogti ir vamzdžio plongalis, jei jis užkemšamas sniegu, purvu.
sruogliai - bebrų prepucionalinių liaukų išskiriama gelsvai juosva panaši į vašką stipraus nemalonaus kvapo masė.
stambūs žvėrys - briedžiai, elniai, danieliai, stumbrai, stirnos, šernai, lūšys, vilkai.
stirna (Capreolus capreolus) - bene gausiausiai Lietuvoje gyvenantis kanopinis žvėris. Patelės sveria apie 26, patinai - apie 30 kg, nors pasitaiko ir stambesnių. Patinai su ragais. Normalūs ragai trišakiai, kuriuos stirninai numeta spalio-lapkričio mėnesiais. Stirnos rujoja liepos-rugpjūčio mėnesiais, jauniklius atsiveda gegužės-birželio mėnesiais, dažniausiai du. Stirniukai auga labai greitai. Stirnos sėslios, rudenį ir žiemą gyvena būreliais, minta žolėmis, medžių, krūmų lapais, šakutėmis, ūgliais... Labiausiai mėgiamos gyvenimo vietos - pamiškiu tankmės, krūmai, maži miškeliai. Stirninų ragai - puikūs trofėjai.
striukis - šuo su sutrumpinta uodega (foksterjeras, jagdterjeras).
suvesti - taip nusitaikyti, kad taikinys, kryptukas ir taikiklis būtų vienoje tiesėje.
svydinimas - kurtinio giesmės pabaiga.
savišaudis - brakonierių šaunamasis ginklas, nutaikytas į vietą, kurioje laukiama žvėries, itaiso nuleistukas sujungtas su virvute, kurią turi užkliudyti žvėris.
sėjimas - lygiavamzdžio šautuvo šūvio defektas, kada šratai labai plačiai "išsėjami" (pasklinda).
selekcija - žvėrių atranka. Ji gali būti . dvejopa: natūrali (kai plėšrūnai išgaudo paliegusius, menkus žvėris arba jie išgaišta patys), ir kryptinga, dirbtinė (kai sumedžiojami neperspektyvūs, veislei netinkantys žvėrys). Elniniai žvėrys atrenkami pagal ragų kokybę, bendrą išsivystymą.
selekcinis - žvėris, numatytas sumedžioti selekcinėse medžioklėse.
selekcininkas - medžiotojas, gerai išmanąs žvėrių atrankos reikalus, gebantis išskirti iš bandos menkaverčius, neperspektyvius.
selekcinė medžioklė - joje medžiojami reprodukcijai netinkantys žvėrys (neišsivystė, ligoti, prastais ragais).
sėlinimas - medžioklės būdas, kada medžiotojas, žvėriui nematant, stengiasi prie jo prieiti kuo arčiau; kiškių medžioklės būdas laukuose, kai medžiotojai eina lauku ir šaudo pakilusius kiškius. Vakarų Europoje toks būdas uždraustas - kiškiai medžiojami su varovais.
siausti - medžiotojams ir varovams apstoti miško plotą varymui.
silosas - jaunų šakelių, lapų, žolių užraugtas mišinys, naudojamas papildomam žvėrių šėrimui žiemą. Jis raugiamas duobėse arba tranšėjose, gerai suslėgus, sandariai uždengus.
sinexid - užrašas ant kapsulių, bylojantis, kad jose nėra rūdijimą sukeliančių medžiagų.
skalikai - medžiokliniai šunys, naudojami žvėrių ieškojimui ir vijimui. Nuo kitų šunų skalikai skiriasi tuo, jog gindami žvėrį skalija, nurodydami medžiotojui, kur bėga žvėris. Skalikai dažniausiai naudojami kiškių ir lapių medžioklėse, bet gali būti panaudoti ir medžiojant šernus, kitus kanopinius.
skarmalai - jaunus ragus dengiančios odos nuoplaišos, kadaruojančios ant valomų ragų.
skėstakamieniai ragai - plačiai išsiskėtusiais kamienais ragai.
skėstašakė karūna - karūna, kurios atšakos plačiai išsiskėtusios.
skerdiena - nušauto, išskrosto ir nulupto žvėries mėsa.
skėstumas - plačiausia vieta tarp ragų kamienų.
sklaida - šratų, buvusių šovinyje ir pataikiusių į tam tikrą taikinio plotą, santykis. Sklaida išreiškiama procentais, nustatoma šaudant suskaičiuotais šratais iš 35 m atstumo į 75 cm taikinio apskritimą. Suskaičiavus šratus, pataikiusius j taikinio apskritimą, apskaičiuojamas jų santykis su šovinyje buvusiais. Vamzdžio su čoku sklaida būna gera, jei į taikinį pataiko 60-70 proc. šratų, su pusiniu čoku - 50-55 proc. Šaudant grankulkėmis iš 35 m atstumo į 30 cm skersmens taikinį, į jį turi pataikyti 60 proc. grankulkių, kulkomis - kiekviena turi kliudyti 10 cm skersmens apskritimą. Pagal Vismaną (Wissmannn), norint iš tam tikro atstumo nukauti žvėrį, reikia, kad pataikytų: į kurapką 4 2,5 mm skersmens šratai, į fazaną, antį 4-5 3 mm skersmens šratai, į žąsį 4-5 3,5 mm skersmens šratai, j kiškį 4-5 3,5 mm skersmens šratai, į lapę 5-7 3,5 mm skersmens šratai.
sklaidos tolygumas - šratų išsiklaidymo vienodumas visame taikinio plote.
slanka (Scolopax rusticola) - labai mėgiamas medžiojamasis paukštis. Slanka yra maždaug pempės dydžio, kūno ilgis apie 34 cm, svoris – apie 350 g. Apdaras margas juodai rudomis, pilkomis dėmėmis ir taškeliais. Sava spalva beveik susilieja su aplinka ir sunkiai pastebima žemėje. Snapas ilgas ir plonas. Į Lietuvą slankos grįžta kovo pabaigoje. Tuoktuvės, kurias medžiotojai vadina traukimu, prasideda balandžio viduryje ir užtrunka iki liepos vidurio. Tuoktuvių metu slanki) patinėliai skraido virš medžių saulei nusileidus ir kurkia "kvorr, kvorr, kvorr" arba pypsi "psip, psip". Kartais pakaitomis kurkia ir pypsi. Lizdą krauna ant žemės, patelė padeda 3-4 dėmėtus kiaušinius, peri 20-21 dieną. Medžiojama traukimo metu bei rudeni.
slankų traukimas - tuoktuviniai slanku skrydžiai pavasarį saulei nusileidus, kartais auštant.
slėptuvė - specialiai įrengta vieta žvėrių tykojimui; gali būti iš šakų sukrauta lapinė, duobė, pasėdas medyje. Anksčiau Lietuvoje medžiotojai labai plačiai naudojo tokį tykojimo būdą medžiodami vilkus ir lapes prie masalo, tetervinus tuoktuvėse, balandžius ražienose.
smulkūs trofėjai - iš plunksnų, dantų padalyti papuošalai, nešiojami ant skrybėlių bei rūbų. Tai vėduoklės iš 2. riestų gaigalo uodegos plunksnų, slankos pauodegio plunksnų, elnio iltinių dantų.
smulkūs žvėrys - kiškiai, lapės, mangutai, opšrūs, kiaunės, ūdros, ondatros, šeškai, audinės, žebenkštys, šermuonėliai, voverys bei medžiojamieji paukščiai - taip klasifikuojami medžioklės laimikiai, sutrumpintai - smulkmė.
spindis - siaura linija, iškirsta rniške; Vakarų Europoje spindžiai kertami ir prieš nuolatines medžiotojų stovėjimo vietas: viena stačiai prieš medžiotoją, o dvi kitos - 35-40° kampu nuo jos.
spyna - medžioklinio šautuvo mechanizmas, uždarantis vamzdžių storgalį, įškeliantis kapsulę, ištraukiantis šovinio tūtelę. Spynos esti dviejų tipų: atlaužiamų ir nejudomų vamzdžių graižtvinių šautuvų spynos.
sprogimas - šautuvo vamzdžio trūkimas, dažniausiai šovinio lizdo priekyje. Taip atsitinka naudojant šovinius su dideliu parako kiekiu; gali sprogti ir vamzdžio plongalis, jei jis užkemšamas sniegu, purvu.
sruogliai - bebrų prepucionalinių liaukų išskiriama gelsvai juosva panaši į vašką stipraus nemalonaus kvapo masė.
stambūs žvėrys - briedžiai, elniai, danieliai, stumbrai, stirnos, šernai, lūšys, vilkai.
stirna (Capreolus capreolus) - bene gausiausiai Lietuvoje gyvenantis kanopinis žvėris. Patelės sveria apie 26, patinai - apie 30 kg, nors pasitaiko ir stambesnių. Patinai su ragais. Normalūs ragai trišakiai, kuriuos stirninai numeta spalio-lapkričio mėnesiais. Stirnos rujoja liepos-rugpjūčio mėnesiais, jauniklius atsiveda gegužės-birželio mėnesiais, dažniausiai du. Stirniukai auga labai greitai. Stirnos sėslios, rudenį ir žiemą gyvena būreliais, minta žolėmis, medžių, krūmų lapais, šakutėmis, ūgliais... Labiausiai mėgiamos gyvenimo vietos - pamiškiu tankmės, krūmai, maži miškeliai. Stirninų ragai - puikūs trofėjai.
striukis - šuo su sutrumpinta uodega (foksterjeras, jagdterjeras).
suvesti - taip nusitaikyti, kad taikinys, kryptukas ir taikiklis būtų vienoje tiesėje.
svydinimas - kurtinio giesmės pabaiga.