Vartotojo avataras
Admin
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 88
Užsiregistravo: 2006-Lie-04 21:02
Miestas: Vilnius
Contact: Puslapis

Š

2007-Rgs-21 22:24

šabas (šabes - ramybė, jidiš k.) -pertrauka tetervinų tuoktuvinėse giesmėse saulei tekant. Sena legenda byloja, kad paukščiai tyla pagerbia pasirodančią saulę.



šakutė - karimos ar rago kamieno išsišakojimas "V" raidės forma; nulaužta eglės šakutė (pjauti negalima!), įteikiama medžiotojui, nukovusiam stambų žvėrį. Pamirkyta į žvėries kraują, ji, ant skrybėlės ar peilio ašmenų padėta, paduodama laimingajam medžiotojui, kuris ją užsikišęs už skrybėlės kaspino nešioja iki medžioklės pabaigos



šakiaragiai - tretieji, ketvirtieji ar seni šakotinės fonuos elnio ragai be akinės ataugos arba ragai su akine atauga ir smailu iešmu užsibaigiančia viršūne.



šaltieji ginklai - visi duriamieji, kertamieji ir pjaunamieji medžiokliniai ginklai (peiliai, durklai, kapoklės, kalavijai, kortikai, kardai).



šarvai - kurtinio krūtinės plunksnos; šerno patino poodinės mentės kremzlės.



šaudymo būdai - šaulio padėtis ir taikymo būdai medžioklėse: gulomis, klūpsčiom, sėdom, stačiom, į judantį taikinį, iš eigos, į nejudantį taikinį, nejudančiu šautuvu, švelniai vedant šautuvą, primetant, užmetant, vedant šautuvu.



šaudyklė - paukštinio šuns ieškojimo būdas, kada paukščio ieškoma bėgiojant zigzagais; seniau šaudykle vadindavo šratinį šautuvą.



šautuvas - rankinis šaunamasis ginklas su ilgu vamzdžiu. Medžiokliniai šautuvai gali būti vienvamzdžiai, dvivamzdžiai, trivamzdžiai (drilingai) ir net keturvamzdžiai (firlingai).



šautuvo balansas - šautuvo pusiausvyra, jo svorio centras. .Šautuvo balansą lemia svorio centro vieta vamzdžių ir kaladėlės sujungimo vietos atžvilgiu, kada šautuvas uždarytas. Gerai subalansuoto šautuvo svorio centras esti 45-50 mm nuo vamzdžių ir kaladėlės sujungimo vietos vamzdžių link.



šautuvo metrika - dokumentas, išduodamas šautuvo gamintojo, kuriame be kitų duomenų, nurodomi kontrolinio šaudymo rezultatai.



šautuvo mušimas - medžiotojų šautuvo ir šovinių kokybės apibendrinantis terminas (šautuvo taiklumas, aštrumas, šratų sklaida, jos tolygumas, kaunamoji galia).



šautuvo prišaudymas - taikymo prietaisų sureguliavimas, atliekant bandomuosius šūvius (šautuvams su optiniais taikiniais); kontroliniai šūviai iš lygiavamzdžio šautuvo į taikinius užtaisų efektyvumo ir šautuvo vamzdžių kokybės nustatymui.



šepetys - ilgi kieti šeriai ant šerno ir briedžio gogo, gąsdinimo pozos metu pasistojantys.



šepetėlis - kuokštelis stačių plaukų lūšies ausų viršuje.



šepetukas - apvalus šėrių ar vielų šepetukas ant grūstuvo galo šautuvo vamzdžiui valyti.



šepšė - kuokštas plaukų briedžio, stirnino, elnio, senio išorinėje lytinio organo pusėje.



šeriai - ilgi, kieti šėmo kailio plaukai.



šernas (Sus serofa) - stambus žemaūgis žvėris, apaugęs šiurkščiais šeriais. Priekinė kūno dalis masyvi, didelė. Žieminis kailis tamsus, su minkštu poplaukiu, vasarinis - trumpesnis, šeriai pilki, retesni. Ausys. kojos ir uodegos galas juodi. Šerno aukštis per gogą iki 100 cm, patinai sveria 200-250 kg. (Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą po traukiniu prie Žaslių pateko šernas, svėręs net 300 kg). Patelės - iki 130 kg. Gyvena būriais, kuriuos dažniausiai sudaro patelė su jaunikliais ir keletu antramečių (6-10 žvėrių). Žiemą susijungia j didesnius būrius. Kuiliai laikosi pavieniui, bet ne itin toli nuo bandos. Rujos metu šernės atsiskiria nuo bandos ir laikosi atskirai po kelias. Šiame "hareme" buria ir kuilys. Šernai lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Patelių nėštumas trunka apie 4 mėn. Jaunikliai gimsta kovo-balandžio mėnesiais, vadoje būna 4-6, o kartais net 10 šerniukų. Šėmai mėgsta pelkėtus mišrius miškus su ąžuolynais. Patino iltys ilgos, aštrios, ypač apatinės. Patelės taip pat turi iltis, bet jos trumpos, vos matomos.



šerninis - medžioklinis šuo, naudojamas šėmų medžioklėse. Lietuvoje dažniausiai naudojamos laikos, rečiau skalikai, jagdterjerai, taksai.



šeškas (Mustela putorius) - žvėrelis, aptinkamas miškuose, kirtimuose, krūmokšniuose, paupiuose, paežerėse, prie sodybų, pasitaiko ir miestų pakraščiuose. Šeškai Lietuvoje paplitę beveik vienodai, gal kiek daugiau jų yra vidurio Lietuvoje. Savo gyvenamojoje teritorijoje šeškas turi daug slėptuvių. Veiklesni šie žvėreliai naktį, dieną miega. Šeškai gerai plauko, nardo, gali laipioti medžiais, sienomis. Uoslė ir klausa gerai išlavėjusios. Prie analinės angos yra liauka, išskirianti aštraus nemalonaus kvapo sekretą priešui atbaidyti.



šliūžė - takas, kuri palieka velkamas nukautas žvėris; kartais šliūžė daroma medžiokliniam šuniui mokyti, vilkui ar lapei prie masalo privilioti.


šluotelės - blindės, drebulės šakelių ryšuliai, išdžiovinti pavėsyje ir naudojami žvėrių papildomam šėrimui žiemą. Geriausios šluotelės - paruoštos vasaros pradžioje.



šneleris - svirtelė už graižtvinio šautuvo nuleistuko. Ją nuspaudus, nuleistuko jautrumas padidėja tiek, jog šautuvas iššauna nuo menkiausio prisilietimo. Tai leidžia labai tiksliai šaudyti, nes šautuvas beveik nesuvirpa nuo jėgos, naudojamos nuleistukui nuspausti; greitintuvas.



šnervės - briedžiu, elnių, šernų ir kitų žvėrių nosies landos.



šnypštimas - tetervino leidžiamas tuoktuvinis garsas.



šovinynas - diržas, krepšys, liemenė su kišenėmis medžioklinio šautuvo šoviniams nešioti.



šovinys - tūtelė su kapsule, paraku, kulka ar šratais.



šratinis šautuvas - lygiavamzdis šautuvas, skirtas šaudyti šratiniais užtaisais.



štuceris - bendrinis visų graižtvinių šautuvų pavadinimas. Štuceris gali būti vienvamzdis, dvivamzdis atlenkiamas šautuvas su įvairiai išdėstytais vamzdžiais (horizontaliai ar vertikaliai), su nejudančiu vamzdžiu ir cilindrine slankiojančia spyna, o taip pat automatas ar pusautomatis. Pastaruoju rnetu imta skirstyti štucerius į tris klases ir štuceriais vadina tik atlenkiamus graižtvuotus šautuvus. Šautuvai su nejudančiais vamzdžiais, bet ne ilgesniais kaip 600 mm, vadinami karabinais, o visus kitus šautuvus su nejudančiais graižtvuotais vamzdžiais - graižtviniais šautuvais.



šukos - raginės ataugos ant kurtinio kojų pirštų šonų.



šunys (Canidae) - mėsėdžių šeima, kuriai priklauso laukiniai Lietuvos žvėrys: vilkai, lapės, mangutai ir visi naminiai šunys, taip pat ir medžiokliniai. Kūno Ilgis nuo 35 cm iki 160 cm. Svoris - nuo 1,5 iki 80 kg. Visi laukiniai šunys-plėšrūnai ir medžiojami.



šuns darbas - medžioklinio šuns sugebėjimas atlikti medžiotojo nurodymus medžioklėse: ieškoti, pakelti ar atginti žvėrį prie medžiotojo arba pranešti jam, kur yra žvėris ar paukštis.



šūvis - parako užtaiso sprogimas šovinyje ar vamzdyje, išmetantis šautuvo kulką ar šratų užtaisą.



šūvio mokestis - mokestis už šūvi į žvėrį medžioklėje, dažniausiai komercinėse medžioklėse.



šūvis į dangų (medžiotojų slengas) - šūvis pro šalį, nesilaikant.



švarus šūvis - šūvis vietoje mirtinai nukaunantis žvėrį.

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 2 ir 0 svečių