Page 1 of 1

T

Posted: 2007-Sep-21 22:23
by Admin
taikiniai - popieriaus lakštai su koncentriniais apskritimais, lėkštutės, siluetai, į kuriuos šaudoma stendinėse varžybose arba bandant (prišaudant) šautuvus. Jie gali būti judantys ir stovintys; objektas, į kurį šaudoma medžioklėje (žvėris, paukštis).



taikymas - šaulio padėtis, kada jo akis, taikiklis, kryptukas ir taikinys esti vienoje tiesėje; šautuvo nutaikymas į žvėrį ar paukštį, įvertinant šūvio galimybes, žvėries judėjimo greitį, atstumą iki jo.



taikiklis - prietaisas ant šautuvo jo nutaikymui į taikinį, taikikliai esti paprasti (atviri), žiediniai (rėminiai), dioptriniai ir optiniai, paprasčiausias taikiklis - atviras. Tai skersinė plokštelė su trikampe, stačiakampe ar ovalia išpjova, kurios padėtį galima keisti pagal atstumą iki taikinio (graižtviniuose šautuvuose), arba nejudantį (lygiavamzdžiuose šautuvuose). Lygiavamzdžiai šautuvai su horizontaliai suporintais vamzdžiais dažniausiai neturi taikiklio ir jį atstoja vamzdžius jungianti liniuotė.



taikymo linija - linija, jungianti medžiotojo akį, taikiklį, kryptuką ir taikinį.



taikymo tinklelis - linijų sistema optiniame taikiklyje, leidžianti geriau nutaikyti šautuvą į taikinį, iš dalies nustatyti atstumą iki taikinio.



taksai - maži urviniai medžiokliniai šunys trumpomis kojomis, pritaikytomis kasti žemę. Liemuo ilgas ir tvirtas, uodega taip pat ilga. Dažniausiai būna juodos ar rudos spalvos. Juodieji taksai turi gelsvas dėmes ant kojų, snukio. Taksai gali būti ilgaplaukiai, trumpaplaukiai ir šiurkščiaplaukiai. Tai tipiški urviniai šunys, nors gali būti pėdsekiais ir net skalikais. Lietuvoje taksai naudojami ir šernų medžioklėse.



taksidermija - žvėrių ir paukščių iškamšų darymas.



talpumas - medžioklės plotų galimybė išmaitinti vienos ar kelių rūšių žvėris ar paukščius, nepadarant esminės žalos aplinkai.



tankumas - žvėrių ir paukščių skaičius tam tikrame medžioklės plote, priklausąs nuo mitybos sąlygų.



tarpinė atšaka - virš akinės atšakos išaugusi atšaka (antroji nuo rožės).



taurusis elnias (Cervus elaphus) -stambus, grakštaus stoto žvėris. Patino aukštis per gogą 140 cm, svoris - iki 250 kg. Patelės smulkesnės, vos du trečdaliai patino svorio, patinų galvas puošia gražūs ragai „kuriuos kasmet numeta. Vasarą elnių kailis ryškiai rudos spalvos, žiemą - pilkas. Aplink uodegą yra šviesiai rusvos spalvos lopas - veidrodėlis. Iki 3 mėn. elniai dėmėti. Elniai Įprasti senovės Lietuvos miškų gyventojai, bet buvo beveik išnykę dėl neaiškių priežasčių. XIX a. pradžioje jie vėl pasirodė mūsų giriose. 1968 m. juos pradėta gaudyti ir kelti j naujas vietas. Elniai mėgsta lapuočių miškus su tankia žoline augmenija ir puskrūmių danga. Vasarą elniai minta lapais, žole, žemės ūkio kultūromis. Žiemą pagrindinį maistą sudaro lapuočių medžių ir pušies ūgliai, puskrūmiai (mėlynės, viržiai), žemės ūkio kultūrų liekanos, ypač runkeliai. Labai mėgsta laupyti uosių žievę, maitintis kirtavietėse. Taurieji elniai gyvena būriais: patelės, jaunikliai ir jauni elniai (1-3 metų amžiaus), patinai. Žiemą bandos būna iki 50 ir daugiau žvėrių. Vyresni patinai po rujos susijungia į atskirus būrius, nusenę patinai dažniausiai gyvena pavieniui. Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais. Rujoja rugsėjo-spalio mėnesiais. Elniai turi rujojimo vietas, i kurias susirenka iš tolimiausių miškų. Rujos metu patinai tampa neatsargūs, daužo ragais medžius, voliojasi. Riaumojimas, ragais paženklinti medžiai, kvapnių liaukų išskyros Įspėja kitus patinus, kad teritorija užimta. Prie rujojančių elnių renkasi patelės. Patelės nėštumas - 8 mėn. Gegužės-birželio mėn. ji atveda vieną, rečiau - du dėmėtus elniu-kus. Didelė elnių patelių dalis jauniklius veda kas antri metai.



tauriškoji karūna - elnio ragų karūna, kurios atšakos, išaugusios iš vieno pagrindo, išlinkusios plačios taurės pavidalu.



teptukas - baltų plaukų kuokštas barsuko uodegos gale; stumbro uodegos galas.



terjerai - medžioklinių šunų grupė, kuriai būdingas tvirtas kūno sudėjimas: snukis smailas, uodega vertikali, kojos plonos, ausys stačios su nulinkusiomis viršūnėlėmis. Terjerų siluetas panašus į stačiakampį. Terjerų šeimoje yra ir "medžiotojai" - foksterjerai, jagdterjerai, velsterjerai. Naudojami šėmų medžioklėse, nors tikroji jų paskirtis - urvinių žvėrių medžioklė. Lengvai išmokomi paukštinių šunų "amato".



terkšlė - medinis prietaisas žvėrims gąsdinti varymo metu (tarškynė).



terminas - sezoninis medžioklės laikas, nustatytas vienai ar kitai medžiojamųjų žvėrių ar paukščių rūšiai.



tetervinas (Lyrurus tetrix) - maždaug vištos dydžio paukštis. Patino kūno ilgis 61 cm, patelės - 42 cm, svoris - 0,8-1,25 kg. Patinas visas juodas su baltu pauodegiu ir balta juostele per sparnus. Antakiai ryškiai raudoni, uodega išlenkta kaip lyra. Kojos plunksnuotos, pirštų šonuose rudenį išauga raginės šukos. Patelė rusvai pilka su juosvu atspalviu. Laikosi aukštapelkėse, miškų pakraščiuose, retuose pušynuose, beržynuose. Labai gražios tetervinų tuoktuvės. Dar tamsoje patinai suskrenda į tuoktavietes ir pradeda burbuliuoti. Burbuliavimas girdisi labai toli. Patinai vaikšto nuleistais sparnais, išlenkta uodega, ištiestu kaklu. Praaušus atskrenda patelės. Balandžio viduryje padeda 6-12 rusvai pilkų su rusvais taškučiais kiaušinių. Peri 26 dienas. Minta tetervinai žolių lapais, sėklomis, uogomis, vabzdžiais, o žiemą -pumpurais, žirginiais, uogomis. Medžiojami tik patinai. Puikūs trofėjai - iškamšos, medalionai su uodegos lyra.



tykoti - sekti, laukti pasislėpus žvėries ar paukščio. Įvairūs tykojimo būdai: bokšteliuose, slėptuvėse, duobėse. Plėšrūnai dažniausiai tykojami prie masalo. Seni Lietuvos vilkininkai plėšrūnų tykodavo duobėse su stogeliu, kurių dugnas būdavo išklojamas mėšlu, kad žvėrys neužuostų žmogaus kvapo.



tilktis - paukštinio šuns poza pamačius ar užuodus paukštį: šuo stabteli, dažnai pakeles priekinę koją, tuo pranešdamas medžiotojui apie paukštį ir laukdamas įsakymo "pirmyn!". Kuo ilgesnė tilktis, tuo daugiau laiko turi medžiotojas susiorientuoti, tuo geriau vertinamas šuns darbas.



tylusis varymas - stirnų ir elnių medžioklės būdas, kada 3-4 varovai be triukšmo eina mišku. Žvėrys palengva eina medžiotojų link be panikos traukdamiesi iš guoliaviečių.



tinklelis - vertikalios ir horizontalios nusitaikymo linijos optiniame taikiklyje.



toksoplazmozė - šia liga serga šernai, kiškiai, barsukai, lapės, vilkai, lūšys, ondatros, žiurkės, voverės, kultiniai, gulbės, kurapkos, laukiniai karveliai. Sergantys žvėrys ir paukščiai esti paniurę, neėda, sunkiai kvėpuoja, karščiuoja, viduriuoja, kartais sutrinka judesių koordinacija, ištinka kojų paralyžius. Norint sustabdyti toksoplazmozę, kritusių ar sergančių žvėrių bei paukščių lavonai turi būti sudeginami.



topinambas (Heliantus tuberosus) -bulvinė saulėgrąža, daugiametis augalas iš graižažiedžių augalų genties. Kilęs iš Siaurės Amerikos, stiebas stačias, išauga iki 4 m, žiedai geltoni, panašūs į ramunės. Šaknys įsiskverbia giliai j žemę, stiebų požeminėje dalyje susidaro ūgliai su gumbais. Gumbai būna balti, gelsvi, violetiniai, įvairių formų ir dydžių. Juose yra 16-18 proc. polisacharido inulino, vitamino C ir B. Gumbai valgomi, naudojami pašarui, spirito gamybai. Lapus, stiebus noriai ėda žvėrys, ypač šėmai, išknisantys gumbus. Topinambai auginami pašarinėse aikštelėse.



traukimas - sezoninis paukščių perskridimas.



trichineliozė - užkrečiama parazitinė liga, kuria gali užsikrėsti laukiniai žvėrys, o nuo jų - žmogus. Ligą sukelia apvali 1,4-4 mm dydžio kirmėlė tricbina. Jos apsigyvena diafragmos, poliežuviniuose ir tarpšonkauliniuose raumenyse. Tvichinų lervos, patekusios i skrandi, o vėliau i žarnyną per 2 paras išsilaisvina iš kapsulių ir subręsta lytiškai. Patinėliai, apvaisinę pateles, žūva. Patelės įsiskverbusios į žarnų sieneles, gyvena 1,5 mėn. Jos pagimdo naujas lervas, kurias limfa ir kraujas išnešioja po visą organizmą. Lervos apsistoja jau minėtose organizmo vietose ir įgauna spiralės formą, apsidengia plona kapsule ir gali išgyventi daugiau nei 20 metų. Trichinelioze serga vilkai, lapės, šernai, meškos, šeškai, kurmiai, pelės, žiurkės, katės, šunys, o taip pat žmonės. Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų pasireiškimo praeina vidutiniškai 10-25 dienos. Liga pasireiškia bendru negalavimu, stipriais raumenų skausmais. Ligoniui patinsta akių vokai arba visas veidas, pakyla temperatūra (iki 38-40°C), skauda akių, veido, kaklo, blauzdų raumenis, ryjant, kalbant, judant. Apsisaugoti nuo šios ligos galima tik patikrinus šernieną (ir kiaulieną, nes kiaulės labai dažnai apsikrečia) veterinarijos laboratorijoje. Sūdant ir rūkant trichinos žūva tik viršutiniuose mėsos sluoksniuose, kaip ir verdant didelius mėsos gabalus - viduje trichinos lieka gyvos.



trikampis - kai kurių keliaujančių paukščių (žąsų, gervių) išsidėstymas skrydžių metu. Trikampio viršūnėje esantys paukščiai nuolat keičiasi, nes jiems tenka įveikti didžiausią oro pasipriešinimą.



trynimas – elninių žvėrių patinų ragų valymas prieš rują, jiems subrendus. Ragai trinami i medžių kamienus, akmenis, žemę, norint pašalinti odos apvalkalus.



tripletas - trys taiklūs šūviai iš trivamzdžio, automato ar karabino.



trivamzdis - medžioklinis šautuvas su trimis vamzdžiais (drilingas). Gali būti įvairių konstrukcijų, bet dažniausiai pasitaiko du lygūs ir vienas graižtvuotas arba atvirkščiai.



trobelė - krante ar vandenyje pastatyta bebro ar ondatros slėptuvė.



trofėjai - preparuotos medžiojamųjų žvėrių kūno dalys ir jų iškamšos. Tai elnių, briedžių, stirninų ragai, šernų iltys, elnio iltiniai dantys, kurtinių ir tetervinų uodegos, vilkų, lūšių bei kitų žvėrių kailiai ir kaukolės. Trofėjai vertinami pagal Tarptautinės medžioklės tarybos skales, apdovanojami medaliais, parodų diplomais, įrašais j katalogus. Jų paruošimas ir saugojimas - kiekvieno medžiotojo garbės reikalas. Lietuvoje medžioklės trofėjai vertinami pagal Tarptautinės medžioklės tarybos (Conseil International de la Chasse (CIC)) sistema, nes Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija yra šios organizacijos narė. Tai ne vienintelis medžioklės trofėjų vertinimo būdas. Kai kuriose pasaulio šalyse arba jų grupėse yra savos sistemos, nes ir trofėjai skirtingi.



trofėjinė medžioklė - žvėrių, pasiekusių savo brandos viršūnę, kada jų ragai, iltys, kailiai yra vertingiausi, medžioklė.



trokai - dirželiai, virvelės su kilpomis galuose prie medžioklinio krepšio ar diržo nušautiems paukščiams pakabinti.



trumpavamzdžiai šautuvai - graižtviniai neatlaužiamais ir atlaužiamais vamzdžiais šautuvai, kurių vamzdžiai trumpesni nei 600 mm.



tuberkuliozė - užkrečiama liga, kuria serga žvėrys ir paukščiai. Ligos sukėlėjas yra galvijų tuberkuliozės mikrobakterijos. Patenka su pašarais ir pažeidžia plaučius, kepenis, blužnį, inkstus. Užkrėtimo šaltiniu būna ganyklos, bakterijas gali pernešti paukščiai. Sergantys žvėrys liesėja, įdumba akys, oda praranda blizgesį. Tuberkuliozės židinius reikia šalinti, o kritusių žvėrių lavonus – deginti.



tuliaremija - ligą platina lazdelinės tuliaremijos bakterijos, sukeliančios uždegimą. Bakterijos dažniausiai kaupiasi limfiniuose mazguose. Šia liga serga kiškiai, ondatros, kartais - lapės. Ligai įsigalėjus, odos paviršiuje ties limfmazgiais atsiveria žaizdos, sergantys žvėrys liesėja, viduriuoja, pradeda slinkti plaukai. Si liga pavojinga ir žmonėms.



tuoktuvės - gražūs paukščių pavasariniai žaidimai. Patinai savotiškai juda, leisdami garsus, būdingus tik tos rūšies paukščiams. Jų metu patinai susipeša tarpusavyje. Tos savotiškos dvikovos stipresniajam išaiškinti - būtinas tuoktuvių elementas. Žaidimų tikslas - atkreipti į save patelių dėmesį. Gražiausios yra tetervinų, kurtinių, gaidukų, perkūno oželių tuoktuvės. Kai kuriuos paukščius, dažniausiai patinus, leidžiama medžioti tuoktuvių metu (slankas, tetervinus).



tuoktuvių vedlys - paukštis, kuris pirmas pradeda giedoti ar burbuliuoti tuoktuvėse. Medžioklės etika neleidžia jo šauti, nes toje vietoje gali iširti tuoktuvės.



tuoktavtietė - vieta, kurioje paukščiai kasmet kelia vestuves. Tai nuolatinės vietos.



tuoktuvių skrydis - paukščių skraidymas tuoktuvių metu, išsiskiriantis nuo kasdieninio, ypač būdingas perkūno oželiams, slankoms.



tūtelė - šovinio vamzdis, j kurį įstatoma kapsulė, supilamas parakas, šratai ar įdedama kulka. Tūtelė jungia visas šovinio dalis. Ilgą laiką Lietuvoje tūtelė buvo vadinama gilze - pagal vokišką tos pat reikšmės žodi Hulse. Medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo tūtelės išradimo metais turėtume laikyti 1861 metus. Tais metais ginklininkas Šneideris (Schneider) pagamino popierinę tūtelę su metaliniu dugneliu. Plačiau paplito ir ilgiau išsilaikė prancūzo Folbero (Folbert) 1845 m. išrastos popierinės su metaliniu galu, metalinės tūtelės. Konstrukcija kiek pasikeitė šio šimtmečio pradžioje, pradėjus naudoti bedūmi paraką. Šiuolaikinė tūtelė dažniausiai gaminama iš plastiko su metaline 15 mm ilgio kepurėle. Jos ilgis - 67,5 mm. Tokio ilgio tūtelės vienodai tinka šautuvams su 65 ir 70 mm ilgio šovinio lizdais.