Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16796
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Plėšriųjų žvėrių kaukolių paruošimas

2006-Gru-13 16:09

Tam reikalui reikalingi instrumentai :

1. Aštrus peilis.
2. Žirklės.
3. Pincetas.

Nulupus kailį nuo kaklo atskiriama kaukolė. Ypač reikia bū­ti atsargiems ir stengtis nepažeisti pakaušio kaulų. Galva patem­piama atgal ir aštriu peiliu perpjaunami raumenys aplink galvą, po to peilio galu perpjaunamos sausgyslės ir staigiu judesiu užlaužus galvą aukštyn, atskiriama kaukolė nuo kaklo.
Nuo kaukolės aštriu peiliu ar žirklėmis atskiriami stambes­ni mėsos gabalais, akys, liežuvis, po to pašalinamos smegenys. Pro smegenų angą įkišamas pincetas ar vielos vąšelis ir smegenys iš­maišomos. Vėliau į smegenų ertme paleidžiama vandens srovė. Pri­pildžius smegenų ertmę vandens, kaukolė iškratoma, kartu su van­deniu pasišalina ir smegenų gabalai. Tai pakartojus keletą kartų pašalinamos visos smegenys. Smegenų žievė pašalinama užkabinus už krašto pincetu. Jei nėra tekančio vandens, galima kaukole pa­merkti į kūdrą ar kitą vandens rezervuarą. Prisipildžius smegenų ertmei vandens, kaukolę iškratyti.
Jeigu nėra galimybės iškart apdoroti kaukolės, ją smarkiai pasūdžius, galima išlaikyti ilgą laiką. Kad neįsiveistų mėsinės musės, pasūdytą kaukolę galima pabarstyti naftalinu. Taip paruoštą kaukolę, įdėtą į sandarų polietileninį maišelį, galima išlaikyti ilgą laiką net karštame ore.
Tolesnis kaukolės apdorojimas skirstomas į šiuos etapus :

1. Nuvalymas
2. Nuriebinimas
3. Balinimas
4. Padengimas
5. Montavimas

Kaukolės nuvalymas

Egzistuoja keliolika galutinio kaukolių apdorojimo būdų. Vienas paprasčiausių - nuvirinimas vandenyje. Norint kad kaukolė verdant nepatamsėtų ir vėliau lengviau baltintusi, prieš virinant kaukole, ji 10-20 valandų pamerkiama į pratekantį vandenį. Jei nėra pratekančio vandens, jis paprasčiausiai dažnai pakeičiamas. Dar geriau pašalinamas kraujas, jeigu vanduo pasūdomas valgomąja druska (10 g druskos 1 l vandens).
Kaukolė verdama dideliame puode, jos negalima dėti į verdantį vandenį. Kaukolė pamerkta į puodą su šaltu vandeniu statoma ant viryklės. Užvirus vandeniui nugraibomos riebios putos. Į vandenį paprastai nededama jokių priedų (sodos, skalbimo milte­lių ir pan.).

Kaukolės verdamos tiek laiko :

Meškos - 50 min.
Vilko - 40 min.
Lūšies - 40 min.
Lapės, usūrinio šuns, barsuko — 0,5 val.
Audinės, kiaunės, šeško — 20 min.

Ypač atsargiai reikia virti jaunų plėšrūnų kaukoles, nes daug jų kaulų esti dar nesuaugę. Pincetu patikrinama, ar mėsa dar sun­kiai atsiskiria nuo kaulų. Jei mėsa lengvai nusiima nuo kaukolės, virti nebereikia, kaukolė ištraukiama iš puodo ir patalpiname į indą su šiltu vandeniu, kur ir paliekama atvėsti. Jokiu būdu ne­galima merkti kaukolės į šaltą vandenį, nes tai labai kenkia, ypač iltinių dantų emalei ir vėliau dantys gali pradėti skilinėti. Nuo atvėsintos kaukolės pinceto ir peilio pagalba pašalinama mėsa, sausgyslės, smegenų žievės likučiai. Jei kurio nors kaulo sąaugos suiro ir jis atsiskyrė nuo kaukolės, kaulas padedamas į lėkštelę, ir vėliau, nuriebinus ir nubalinus kaukolę, priklijuojamas. Ypač lengvai atsiskiria nosiaryklės dengiamieji kaulai, dažnai iškren­ta krūminiai dantys, tad reikia jų nepamesti. Nuvalius kaukolę nuo mėsos, naudinga ją paskalauti skalbimo miltelių tirpale.

Maceravimas pūdymu

Tai patogus būdas. Juo valant kaukolę nereikia didelių indų. Neigiamos šio būdo pusės yra tos, jog, valant kaukoles, esti stiprus nemalonus kvapas ir, be to, maceravimas gana ilgai trunka. Maceruojama švariame nevirintame vandenyje, stikliniame arba ema­liuotame inde. Apvalyta kaukolė merkiama į vandenį ir pridedama agar-agaro tirpalo, kuris suaktyvina mikroflorą, taip pat suge­ria puvimo kvapą. Maceruojant agar-agaro tirpale, indo nebutine uždengti dangteliu. Jei kaukolė prieš tai buvo konservuota drus­ka, būtina prieš pūdant ją atmirkyti. Geriausiai druska išsiplau­na pamerkus kaukolę keletui dienų į tekantį vandenį. Jei jo nėra merkiama į indą ir kelis kartus per dieną pakeičiamas jame vanduo.
Į 1 litrą karšto vandens dedama 1,5-3 g agar-agaro (jo galima nusipirkti veterinarinėje vaistinėje). Jis ištirpdomas ir į šį tirpalą merkiama kaukolė. Geriausiai maceravimas vyksta 30-40 C° vandenyje. Kadangi dauguma plėšrūnų sumedžiojama šaltuoju metų laiku, patogu indą su kaukole pastatyti prie pat šildymo radiatoriaus.
Baigus maceravimą kaukolės perplaunamos švariu vandeniu ir išdžiovinamos. Jei ant kaulų atsiranda kalkinės apnašos, jos pašalinamos pamerkiant kaukolę į 2 % druskos rūgšties ( 4HCl ) tirpalą 30 min.

Maceravimas šlapiame smėlyje

Apvalyta kaukolė dedama į medine dėžę ir užpilama smėliu. Dė­žėje prieš tai padaroma keliolika nedidelių skyrių. Dėžė su kauko­le užkasama smėlyje arba pastatoma šiltoje patalpoje (tam ypač tin­ka daugiabučių namų apšildomi rūsiai). Kartas nuo karto ant smėlio užpilama po truputį vandens. Mėsa ir sausgyslės pūna smėlyje. Kau­kolė maceruojama 12-15 mėnesių, šio būdo privalumas tas, jog kau­kolės po to nereikia nuriebinti.

Kaukolės valymas vandens bestuburių pagalba

„Apvalyta kaukolė dedama į dėžute, pagamintą iš smulkiaakio metalinio tinklelio ir parišus šią dėžutę ant plūdžių, merkiama į vandens baseiną ( pieš.). Šis būdas naudojamas tik vasaros lai­kotarpiu. Kuo šiltesnis vanduo, tuo aktyvesni bestuburiai ir grei­čiau apvaloma kaukolė. Mažai efektyvus šis būdas šaltiniuotuose vandens telkiniuose. Paprastai mėsos likučiai nuvalomi per 1-2 mė­nesius.

scan0005.jpg



Kaukolės nuvalymas skruzdžių pagalba

Ypač gerai tinka didžiosios miško skruzdėlės. Apvalyta kau­kolė dedama į dėžute, kurioje pragręžta keletas skylučių, uždaro­ma dangteliu ir užkasama į skruzdėlyną. Audinių paša­linimas baigiamas po 1-2 mėn. Šio būdo didelis trūkumas yra tas, jog nuo skruzdžių rūgšties vėliau ant kaukolės gali atsirasti tamsios dėmės.
Pastarieji kaukolių valymo būdai dažniausiai naudojami ta­da, kai randamas jau apgedęs gyvūnas, ar kuomet išvykstame ilges­niam laikui. Šiaip patogesni ir greitesni būdai yra virinimas ir cheminis maceravimas.

Kaukolės apdorojimas kalio ar natrio šarmais

Maceruojama 35-40 C° vandeniniame kalio ar natrio šarmo tir­pale. Senų gyvūnų kaukolėms maceruoti 1 l vandeninio tirpalo rei­kia 40 gr koncentruoto kalio šarmo. Pamerkus kaukole į tirpalą, reikia kartas nuo karto ilgu pincetu ištraukti kaukolę ir stebė­ti kuomet raumenys ir sausgyslės pradeda atsiskirti nuo kaulo. Reikiamą temperatūrą patogu palaikyti pastačius indą su tirpalu karšto pratekančio vandens vonioje, jei jo nėra, įstačius į šildomą vandens puodą. Pilnai nuvalius raumenis ir sausgysles, kaukolė praplaunama muiluotu vandeniu. Jei raumenų atsiskyrimas vyks­ta labai pamažu, galima kiek padidinti šarmo koncentraciją. Pana­šiai vykdoma maceracija natrio šarmu, tik naudojama 30 g/1 koncentracija. Maceruojant šiuo būdu, kartu vyksta ir kaukolės nuriebinimas. Šiuo būdu ypač patogu apdoroti senas, ilgai laikytas, smarkiai riebaluotas kaukoles.

Maceravimas antiforminu

Tai greitas „stogus būdas, antiforminas neskleidžia kvapo, o garai nekenkia žmogaus sveikatai.
Ruošiant antiforminą 15 g sodos ištirpdoma 25 g. vandens, 10 g. chlorkalkių ištirpdoma 75 g vandens. Abu šiuos tirpalus sumaišome ir į gautą mišinį pridedame natrio šarmo. Šis tirpalas laikomas tamsioje ir vėsioje vietoje. Darbui reikalingas 10% vandeninis jo tirpalas. Tirpalas ruošiamas naudojant virintą vandenį. Maceraci­ja trunka 8-16 valandų (priklausomai nuo kaukolės dydžio). Jos metu raumenys virsta drebučių koncentracijos mase. Vėliau juos patogu nuplauti karšto vandens srove. Baigus maceruoti, kaukole reikia dar parą palaikyti karštame vandenyje.

Kaukolės nuriebinimas

Teisingai atlikus cheminį maceravimą dauguma riebalų iš kau­kolės pašalinama jos metu. Jei džiovinant kaukolę atsiranda rie­balinės dėmės, kaukolę tenka papildomai nuriebinti (riebalai ne­pasišalina, jei raumenys šalinami virinimo būdu). Patogiausia rie­balus šalinti pamerkiant kaukole į benziną. Geriausiai tinka avia­cinis benzinas. Kaukolė dedama į sandariai užsidarantį indą ir užpilama benzinu. Reikia, kad benzinas patektų į visas kaukolės ertmes ir ją pilnai apsemtų. Gerai uždarius dangtelį indas kele­tui dienų pastatomas vėsesnėje vietoje. Benzine kaukolė mirkoma 3-15 dienų (priklausomai kiek riebalų kaukolėje). Ištraukta kau­kolė nardinama į indą su verdančiu vandeniu (reikia būti ypač at­sargiems, kad nepakliūtų atviros ugnies). Vėliau nuplauname mui­luotu vandeniu (tinka ir skalbimo milteliai), praskalaujame drung­nu švariu vandeniu ir džioviname. Jei išdžiūvus paaiškėja, kad riebalų liko, procedūra pakartojama iš naujo. Jeigu pakartotinai atlikus nuriebinima benzinu ne visi riebalai pasalinami, nuriebinama sieros vandeniliu.

Nutiebinimas sieros vandeniliu (CS 2)

CS 2 - bespalvis, aštraus specifinio kvapo skystis, gerai tirpdo dervas ir riebalus. Užpilus kaukolę šiuo tirpikliu ji laikoma jame 2-3 savaites. CS 2 virimo temperatūra žema, todėl jau kambario temperatūroje jis garuoja. Siekiant sumažinti garavimą ant šio tirpiklio galima užpilti sluoksnelį vandens.

Nuriebinimas soda

Kaukolė merkiama į 5-10 % sodos tirpalą. Tirpalas užvirina­mas ir jame kaukolė dar parą palaikoma. Vėliau ištraukta kaukolė dar kiek pavirinama švariame vandenyje.

Kaukolės balinimas

Išdžiovinus kaukolę ją dar reikia nubalinti. Patogiausia nubalinimui tinka vandenilio peroksidas.
Esti keletas balinimo badų. Paprasčiausias - kuomet kaukolė 10-24 val. pamerkiama į 3% vandenilio peroksido tirpalą (tokios koncentracijos tirpalas parduodamas vaistinėje). Indas sandariai uždaromas ir pastatomas tamsioje vietoje. Nereikia naudoti meta­linių, neemaliuotų indų.
Norint pagreitinti reakciją atviras indas su perokside pa­merkta kaukole statomas į karšto vandens vonią ( kad peroksido temperatūra siektų 30-35 C°). Balinimo reakcijos pagreitinimui į peroksidą įpilame 0,5-1,5 g. amoniako. Išbalinta kaukolė perplau­nama šaltu vandeniu ir džiovinama. Kartais vaistinėse parduodamas ne vandenilio peroksidas, bet sausas perhidrolis. Peroksidas gau­namas maišant perhidrolį su vandeniu ( 1 svorio dalis perhidrolio + 1 svorio dalis vandens = 30 % vandenilio peroksido tirpalas). Norint greičiau nubalinti kaukolę ji 5-15 min. merkiama į 30% H2O2 tirpalą.
Nereikia pamiršti, jog didelės koncentracijos van­denilio peroksidas yra labai aktyvus, todėl reikia labai saugo­tis, kad jis nepakliūtų ant odos ir ypač į akis. Patogiausia dirb­ti su guminėmis pirštinėmis.
Jei peroksido turima nedaug, galima nuvalytą, apdžiovintą kaukolę apvynioti higroskopine vata (techninė netinka) arba mar­le. Vata ar marlė suvilgoma vandeniu (kad geriau prigultų prie kaulo) ir gausiai apvyniojama siūlais. Ypač kruopščiai vatą reikia kimšti į akiduobių ertmes, nosiaryklę. Išdžiūvus vatai, ji apipilama 7-10 % vandenilio peroksidu prieš tai įdėjus į 1 litrą šio reagento 5 ml amoniako. Balinama tamsioje vietoje (mat sau­lės poveikyje vandenilio peroksidas skyla į atskirus komponentus) 4-6 valandas. Dar geresnę balinimo kokybę gauname panaudoję kreidos miltelius (šis būdas taikomas tuomet, kai balinama didelės kaukolės ar turima mažai peroksido). Kaukolė prieš balinimą kelias valandas pamirkoma šaltame vandenyje ir 2-3 min. pavirinama, po to ištraukiama ir kiek apdžiovinama. Ant kaukolės tepama grietinės konsistencijos balta masė, sudaryta iš 30 % vandenilio peroksido ir kreidos miltelių. Po to kaukolė patalpinama vėsioje drėgnoje vietoje (geriausiai rūsyje) ir paliekama 12-24 valandoms).
Vėliau kaukolė kruopščiai nuplaunama ir išdžiovinama.
Kartais balinimui naudojamas amoniakas. Amoniakas praskie­džiamas vandeniu (1 dalis amoniako + 4 dalys vandens) ir kaukolė jame virinama 5-15 minučių. Ištraukus kaukolę ji porą kartų ap­tepama 30 % vandenilio peroksidu ir nenuplauta džiovinama.

Kaukolės padengimas

Išdžiovintą nubalintą kaukolę reikia padengti skaidria plėvele, kuri apsaugo kaulą nuo tepimosi, o dantis nuo skilinėjimo. (Mat dauguma trofėjų laikoma mūriniuose namuose ar butuose, ku­riuose oras esti labai sausas ir dantys po kurio laiko pradeda skilinėti).
Padengimui naudojamas organinis stiklas arba plaukų lakas. Skystas organinis stiklas paruošiamas šiuo būdu :
1 svorio dalis susmulkinto (patogiausia suskaldyti plaktuku) skaidraus organinio stiklo užpilama 4 svorio dalimis dichloretano ir sandariai uždengus indą paliekama nakčiai. Dichloretanas iš­tirpdo organinį stiklą ir teptuku šiuo skysčiu padengiama kaukolė. Dar patogiau panaudoti didesnį tirpalo kiekį ir visą kaukolę pa­nardinti į skystį 1-2 min. Ištrauktą apdžiovinti ir po 20-25 min. visą procedūrą pakartoti.
Galima taip pat kaukolę padengti putoplasto plėvele. Tirpalas paruošiamas šiuo būdu : į indą su eteriu arba acetonu dedami gaba­liukai putoplasto, kurie tuoj pat jame ištirpsta. Putoplasto de­dama tiek, kad skystis taptų glicerino konsistencijos. Po to juo ištepta kaukolė panardinama į jį. Kartais kaukolė dar padengiama parafino plėvele : 1 dalis parafino užpilama 5 dalimis aviacinio benzino ir palaikoma 1-3 paras sandariai uždaryta šiltoje vieto­je kol parafinas ištirps. Gautu tirpalu padengiama kaukolė. Po to kaukolė tvirtinama prie lentelės.

Kaukolės montavimas

Kaukoles, kaip ir kitus trofėjus, montuojame ant lentučių. Lentelės gaminamos rato, ovalo, skydo ir kt. formų. Montuojant trofėjų svarbiausia, kad lentelė komponuotusi su trofėjumi. Rei­kia vengti ryškių, akį rėžiančių spalvų, taip pat lentelės dydis neturi būti gremėzdiškas. Trofėjaus dydžio santykis su lentele yra maždaug 1 x 1,5 , lentelės storis 1,5-4 cm. Nemažai trofėjinių len­telių papuošiama įvairiais raižiniais ir pjaustiniais. Saikingai, skoningai panaudotos šios detalės puošia trofėjų, išryškina jo grožį, tačiau jokiu būdu nereikia raižiniais perkrauti ir nevalia pamiršti, kad lentelė - tai tik priedas prie trofėjaus, o ne at­virkščiai.

scan0006.jpg


Jei kaukolė, tvirtinama prie lentelės, bus kabinama vertikalioje padėtyje, ji prikalama kiek aukštyn (20-30 C° kampu). Jei trofėjus tvirtinamas pravirais nasrais, žandikauliai praveriami tiek, kad apatiniai ir viršutiniai iltiniai dantys neuždengtų vieni kitų. Lentelės apačioje pritvirtinama metalinė juodinta juostelė, kurioje užrašoma (išgraviruojama):

1. Gyvūno rūšis.
2. Tiksli gyvūno sumedžiojimo vieta ir data.
3. Trofėjaus savininko pavardė ir vardas.


Gražias lenteles gali paruošti juvelyrinių dirbinių graviravimo dirbtuvės.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias