SigitasBajorinas
Varovas
Varovas
Pranešimai: 46
Užsiregistravo: 2008-Bal-07 22:57
Miestas: Šiauliai
Contact: Facebook

Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2009-Kov-16 22:30

2009 03 15 d. aplankiau mūsų medžiotojo Dariaus Jokubaičio elnyną esantį Rudiškių kaime , Joniškio raj. Keturių ha aptvare gyvena 12 elnių ir 5 danieliai. Tai pirmieji Dariaus hobio metai.
Copy of P3160068.JPG
Elnio ragai 16 šakų užauginti voljere sveria 8.7 kg.
Copy of P3160019.JPG
druska elniams
Copy of P3160008.JPG
Darius
Copy of P3160010.JPG
Patelės ir jaunikliai
Copy of P3160017.JPG
Aš voljere

SigitasBajorinas
Varovas
Varovas
Pranešimai: 46
Užsiregistravo: 2008-Bal-07 22:57
Miestas: Šiauliai
Contact: Facebook

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2010-Rgp-23 22:15

Gerų pardavimo pasiūlymų yra pas Algirdą Laucevičių, Kuršėnai, Šiaulių raj. www.elnynas.lt

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16977
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2013-Gru-17 15:42

Lietuvoje įsibėgėja elnių auginimas


2013 Gruodžio mėn. 17 d.
valstietis.lt


Poežerės kaime, Šilalės rajone gyvenančio Stasio Eitučio valdose jau septynerius metus ganosi taurieji elniai ir danieliai. 27 ha ir 10 ha ploto voljeruose gyvena 85 danieliai ir 58 elniai. Jų šeimininkas p. Stasys ekologiškai ūkininkauja, tad grūdų ir šieno šie laukiniai gyvūnai gauna iš šeimininko rankų. Nuo mažens gyvūnais besidomintis Stasys Eitutis apie savo augintinių charakterį ir tokio ūkininkavimo privalumus gali kalbėti gerą valandą.

Lietuvoje-isibege.jpg

Stasio Eitučio valdose gyvena 85 danieliai ir 58 elniai. VL archyvo nuotrauka.

Originalaus ūkio savininkas džiaugiasi, kad Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ atpigina elnių ir danielių auginimą, o vis daugiau šių gyvūnų jauniklių iškeliauja į panašius ūkius. „Turintys apleistų žemių greitai susivokė, jog elniai – pati geriausia išeitis. Jų nereikia girdyti kas dieną, sukti galvos, kur padėti mėšlą. Jie dar ir mišką apgydo – nugriaužia krūmus, medžius, viską, ką randa“.

Prie elnių esi nepririštas

„Gal kaip verslas elniai nėra didelis stebuklas. Yra rimtesnių ūkio šakų. Tačiau elnių ir danielių auginimas ne toks permainingas kaip, pavyzdžiui, mėsinių galvijų. Su elniais viskas laisviau. Galų gale, galima ir darbą suderinti, nereikia būti prie jų pririštam“, – pasakoja ne tik ūkininkaujantis, bet ir girininku ilgus metus dirbantis vyras.

„Per gyvenimą esu matęs ir kiaulių, ir karvių. Bet jeigu, kaip aš sakau, įklimpsti į pienininkystės ar kokios kitos rūšies ūkį, viskas – galima sakyti, parduotos vasaros, darbo visada yra. O elniai kitas dalykas – porą kartų per savaitę kuo užaugini, tuo pašeri. Paprastas tas jų šėrimas, paprastas ir laikymas. Voljeruose sau bėginėja ir viskas. Žodžiu, kai turi laiko, tada ir rūpiniesi“, – pasakoja p. Stasys.
Elniai jo akiratyje atsirado prieš 7 metus. „Iš pradžių elnių veisimu pradėjo rūpintis urėdijos. Pirmieji stambūs ūkiai atsirado, atrodo, Aukštaitijoje. Bent vieną tikrai stambų ir rimtą elnių augintoją iš ten pažįstu. O aš drauge su kitu žmogumi nusipirkau 24 elnių pateles kiek vėliau. Bandai išaugus, pasidalinome, kad nereikėtų vienam pas kitą važinėti, apsitvėrėme ir štai – gyvename“, – atsimena elnininkystės pradžią p. Stasys.

Elnienos paklausa auga

„Elnių mėsa labai sveika. Ją galima, kad ir žalią valgyti. Gurmanai sako, kad danielių mėsa itin vertinga. Beje, juos paprasčiau ir auginti. Girdėjau, kad Vokietijoje geras elnienos kepsnys kainuoja daugiau nei 100 eurų“, – pasakoja p. Stasys apie galimas verslo perspektyvas bei pastebi, kad ši žvėriena susilaukia vis daugiau dėmesio ir Lietuvoje.
„Pas mus taip pat apsimoka elnius parduoti. Kad ir už patelę, kuri sveria mažiau, galima gauti 1000 litų. Ekologiškai išauginta, be hormonų, švari žvėriena. Aišku, brangesnė, bet visi pradeda suprasti – laukinių gyvūnų mėsa – tai ne neaiškiomis sąlygomis išaugintas paršelis“, – dalijasi įžvalgomis p. Stasys. – „Dabar, kai visi jau mašinas nusipirko, susigriebė, kad reikia pradėti sveikiau maitintis. Pradeda domėtis, kur sveikesnio, geresnio maisto nusipirkti. Štai prieš šventes teiraujasi dėl galimybės nusipirkti mėsos, tikros dešros“.
Vis dėlto, pačiam p. Stasiui mieliau stebėti, kaip auga gyvų elnių paklausa Lietuvoje. „Kai prasidėjo vajus dėl nenaudojamos žemės, daugelis pradėjo suprasti, kad elniai – geriausia išeitis. Tad didelė dalis elnių ir danielių Europos Sąjungos paramos dėka išvažiuoja karaliauti į panašius ūkius. Elniai laksto, valdų savininkams nebereikia mokėti brangiau už apleistą žemę, jei ekologiškai ūkininkauja – gauna išmokas. Visiems gerai!“ – nuoširdžiai džiaugiasi p. Stasys.

„Gražiai susijęs“ ūkis

Stasys Eitutis ekologiškai ūkininkauja antrus metus. Anksčiau turėjo tradicinį ūkį. Bet neslepia, – pasvėrė išmokas pagal KPP programas ir pamatė, kad ekologiškai ūkininkaujant jos kur kas didesnės.
„Žemės pas mus nėra derlingos, javus auginti vien dėl derliaus – sudėtinga, nes vietovė kalvota. O dabar auginame juos elniams – ir kiekiai kiti, ir išsiverčiu be paskolų technikai pirkti“ , – pasakoja p. Stasys.
Už javų auginimą ekologiškai ūkininkaujantys gauna 742 litus už ha. Už ekologiškas pievas (turint sertifikuotų sutartinių gyvulių) – 438 Lt už ha išmokų. Prie šios sumos prisideda ir tiesioginės išmokos – 451 Lt už hektarą. „Europos Sąjungos parama labai padeda auginti elnius. Jų savikaina labai atpinga, išeina, kad vienas elnias atsieina apie 200 litų, o parduoti galima kelis kartus brangiau. Beje, jau 2 metų elnią galima parduoti. Taigi, jokių nuostolių. Nebent voljerų aptvaras brangokai kainuoja, bet tai ilgalaikė investicija. Ekologiškai auginu javus ir elnius, turiu pievų. Vienu žodžiu, ūkis gražiai susijęs“, – apibendrina Stasys Eitutis.

Plėtros planus diktuoja natūrali žvėrių konkurencija

Pasiteiravus apie ateities planus, Stasys Eitutis sako, kad daugiau elnių rūšių turėti būti sudėtinga. Reikėtų parūpinti daugiau vietos. Pirmiausia – kai kurių veislių rujos laikas sutampa, tad gali pradėti kryžmintis. Net dabar taurieji elniai ir danieliai gyvena atskiruose voljeruose, nors jų rujos laikas nesutampa. Sudėtingiausia būtų šalia jų auginti dėmėtuosius elnius.
Antras svarbus dalykas yra tai, kad augant gyvūnų skaičiui, pasidaro nebe ramu ir tos pačios rūšies viduje. „Manau, nebereikėtų plėstis, nes ūkininkavimui tai atsiliepia neigiamai. Jau dabar, kai skaičius natūraliai didėja, tankis auga – aštrėja konkurencija. Štai, pavyzdžiui, mūsų danieliai. Juk dabar ne rujos laikas, bet pastebiu, kad mėgsta pasimušti. Ką ten pasimušti – kaip reikalas pasiaučia su savo tais ragais. Jie ir šiaip labiau laukiniai, agresyvūs, o dabar, plečiantis bandai, patinai pradeda ne juokais nervintis. Kitą kartą net iki patelių nenusiiria. Visas laikas ir jėgos skiriamos muštynėms“, – pasakoja apie nelaisvėje auginamų gyvūnų problemas p. Stasys.

„Ne taip lengva juos pagauti!“

Pasiteiravus apie galimas tokių brangių gyvūnų auginimo grėsmes, pavyzdžiui, vagystes, Stasys Eitutis, kad ir gyvendamas maždaug už 5 km nuo savo augintinių voljerų, nei vagių, nei vandalų nebijo. Ir papasakoja, kad elnius ir danielius pagauti ar nuskriausti ne taip paprasta. „Jie labai baikštūs. Kad ir taurieji – jie pažįsta žmogų, jo balsą. Jei pas juos ateini iš kito kampo nei įprastai, ar bent kiek garsiau sušneki, jie iškart – pasižiūri, pasiklauso ir metasi į mišką, į kitą voljero galą. Tiek ir tematei. Jeigu užspeiti danielių – pačiam tik blogiau. Jie iš streso pasidaro labai agresyvūs ir tuoj pat puola. Sakyčiau, kad kitą kartą net veršį yra lengviau pagauti ir papjauti “, – dėsto p. Stasys.
Tiesa, elnių savininkas pripažįsta, kad elniai ir danieliai visgi gyvena pagal gamtos įstatymus, tad dalis natūraliai žūsta. „Labai pažeidžiami jaunikliai. Kad ir būdami gana stambūs, jie ne bėga, o slepiasi. Jei kas prisiartina, jie apsimeta negyvais. Jauna laputė pro šalį praeina, bet koks rimtas, senas lapinas iškart tą jauniklį – aktorių papjauna. Dar būna, kad elniukai suserga, susižaloja. Nereikia pamiršti ir pavasarinių rujos kautynių – ten irgi būna sužeistųjų. O gamtoje seni elniai ir danieliai tampa kitų žvėrių grobiu“, – dėsto p. Stasys. Gandai apie Aukštaitijoje ir kituose regionuose įžūlėjančius vilkus jį taip pat pasiekė, tačiau kol kas rimtesnių susidūrimų nebuvo. „Tik prieš kelis metus vilkai buvo atėję aplankyti mūsų danielių. Bet voljeras aptvertas, yra tvora ir vilkai pro ją nesibrauna“.

Ragų „derlius“

Kita nuo elnių ir danielių neatsiejama įdomybė – jų ragų metimo sezonas. Didžiausias ragų „derlius“ būna netoli nuo šėryklų ir ėdžių. Iš pradžių ragus nusimeta danieliai, vėliau ir taurieji elniai. Tačiau ne visi ragai tinkami pakaboms ar kitokiems suvenyrams gaminti, nors tuo p. Stasys taip pat kartais užsiima. Kad ir nedideliais kiekiais, bet vis tiek smagu kam padovanoti, ar parodyti.
„Pavasarį visur išmėto tuos ragus. Susirenkame tik geriausius, sveikus. Gražiausius ragus meta brandūs – 8-9 metų elniai. Bet daug yra ir netinkamų ragų. Aplaužytų, apdraskytų. Aišku, kai mušasi, kita kartą tas ragas ir nebeatlaiko“, – juokiasi p. Stasys. Paklausus, ar artėjant Kalėdoms jo augintiniai negavo užsakymų nusifotografuoti arba pavėžint Kalėdų senelį, Stasys Eitutis atsako, kad kol kas ne, bet atsimena šią vasarą sulaukęs garbių svečių – kolegų iš nacionalinio parko. Susipažinti su žmonėmis, atvežusiais didelius obuolių krepšius, mielai išėjo pats didžiausias bandoje taurusis elnias – atsistojo už mažiau nei metro ir leido pasigrožėti savo nuostabiais ragais.

„Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ pagrindiniai įsipareigojimai:

dalyvauti šioje programoje ir laikytis įsipareigojimų ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paraiškos pateikimo;
kasmet teikti paramos paraišką ir deklaruoti pasėlius;
laikytis kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų;
laikytis pagrindinių reikalavimų;
ekologinio ūkininkavimo programą vykdyti tame pačiame žemės ūkio naudmenų plote, t. y. tuose pačiuose nurodytuose kontrolinių žemės sklypų laukuose ir kasmet deklaruoti įsipareigotus plotus;
per įsipareigojimų laikotarpį nuo pirmos paraiškos pateikimo datos nesumažinti daugiau kaip 3 proc. pagal programą ir nepadidinti daugiau kaip 2 ha paramos paraiškoje nurodyto pagal priemonę bendro ploto;
tvarkyti buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka;
turėti ir įgyvendinti tręšimo planus, jei valdoje mėšlu ir (arba) srutomis tręšiama daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus;
pildyti Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalą, jeigu tręšiama mėšlu ir (arba) srutomis mažiau negu 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, naudojamos mineralinės trąšos bei neprofesionaliam naudojimui skirtos augalų apsaugos priemonės;
pildyti Naudotų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą, jei valdoje naudojami augalų apsaugos produktai, skirti profesionaliajam naudojimui;
dalį produkcijos parduoti;
kasmet iki rugsėjo 15 d. aprobuoti daugiamečių žolių sėklinius pasėlius (pretenduojantys į kompensacines išmokas už daugiametes žoles). Reikalavimas netaikomas pasėjus daugiamečių žolių sėklinius plotus pirmaisiais metais.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16977
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2013-Gru-26 14:19

Kalėdinis stebuklas: duona iš delno pamaitinti miške sutikti danieliai


Eglė Indrelytė
alytusplius.lt
2013-12-26

DSC01100.JPG

Danieliai

„Ir dabar jie mane atsimena, miške susitikęs jiems iš rankos paduodu duonos“, - šypsosi miškininkas ir medžiotojas Arūnas Paršeliūnas, savo sodyboje Sudvajuose, Alytaus rajone, auginantis danielius.
A. Paršeliūnas jau 28 – erius metus priklauso medžiotojų klubui „Sudvaja“.
Mintis auginti danielius jam kilo po to, kai dėl didelio žmonių lankymosi miške, danieliai iš Sudvajų apylinkių ėmė trauktis.
„Čia yra priemiestinis miškas ir labai daug žmonių atvažiuoja grybauti, uogauti, pavakaroti. Jaunimas atvažiuoja miške pabūti, o danieliai nemėgsta tokio žmonių lankomumo, dėl to pradėjo trauktis“, - sakė miškininkas.
Geranoriškais pagrindais, bendromis medžiotojų klubo narių pastangomis, savo lėšomis, 2006 metais A. Paršeliūno sodyboje buvo pradėtas rengti voljeras. 2007 metais čia apsigyveno pirmieji danieliai: šešios patelės ir vienas patinas.
Visos šešios patelės atsivedė jauniklius. Voljere jie gyveno iki gruodžio mėnesio, o tada buvo paleisti į laisvę.
2008 metais kovo mėnesį medžiotojų klubas parsivežė dar penkias pateles ir patiną. Vėl atsirado jauniklių, kurie atėjus tinkamam metui buvo paleisti į mišką. Danielių populiacija Sudvajuose išaugo.
Dabar šiame miške žiemą būna per 50 šių žvėrių.
„Šėryklose matome bandas po 25-30 danielių“, - sakė A. Paršeliūnas.
Paklausus A. Paršeliūno, kaip gi jam sekasi medžioti, ar ne gaila šauti į žvėrį, kurį pats užaugino, medžiotojas sakė, kad per tuos ketverius metus jis nenušovė nė vieno jauniklio.
„Ir nei jauniklio, nei patelės aš nešausiu. Patinus šoviau, esu nušovęs jau keturis patinus, bet patinas yra patinas. Ir dabar jie mane dar atsimena – miške susitikęs iš rankos aš jiems paduodu duonos. Iš pirmosios kartos dvi patelės dar tikrai yra likusios, ankščiau buvo trys, dabar matau tik dvi. Dvi patelės, kurios praktiškai iš rankos pasiima duoną. Tikrai į jas nešausiu“, - pasakojo miškininkas.
Dabar voljere yra šeši danieliai: patinas, dvi patelės senesnės ir trys jaunikliai. A. Paršeliūnas nežada labai daug plėstis. Jis žvėrelius augina savo malonumui, vaikams, žmonai, anūkams.
„Kol esu sveikas, drūtas, tą voljerą žadu laikyti – gal penkis metus, gal dešimt“, - sakė A. Paršeliūnas.
Vyras pabrėžė, kad medžiotojų klubo „Sudvaja“ nariai buvo pirmieji visoje respublikoje, kurie užauginę žvėris paleido juos į laisvę. Paskui jų pavyzdžiu pasekė Šakiuose veikiantis medžiotojų klubas, vėliau – ir kitų rajonų medžiotojai.
Danieliai vasarą iš Sudvajų miško keliauja 10 kilometrų spinduliu per laukus, pamiškes, į mažus miškelius. Tai - pusiau miško, pusiau laukų žvėrys.
Anot A. Paršeliūno, jie mėgsta miškelius, aikšteles, paupius, panemunes. Tačiau nei link Alytaus, nei link Radžiūnų jie neplinta, kadangi neplaukia per Nemuną ir net ledu neina.
O artėjant rujos metui, rugsėjo pabaigoje, spalio mėnesį, danieliai vėl pareina į Sudvajų mišką.
Ragus augina tik patinai, patelės jų neturi.
Danieliai ragus meta kasmet: balandžio pabaigoje, gegužės mėnesį. Iki rugsėjo mėnesio jie užsiaugina naujus. Ragai būna apaugę pantais, su oda, gyvybingi. Kai pasiekia savo dydį, kokie jie tais metais turi būti, patinas pradeda juos į medžius brūžinti, nuvalo tą odą, ji apmiršta. Ragai pasidengia įvairiomis dažančiomis medžiagomis - juodalksnio, liepos, pušies, šaltekšnio, šermukšnio, priklausomai nuo to, į kokios rūšies medį buvo trinami. Nes tik nusitrynus odai, ragai būna kaulo spalvos, beveik balti, o paskui nusidažo nuo augančių medžių, krūmų žievės.
Kuo skiriasi danielius ir elnias? Medžiotojas pabrėžė du skirtumus: svoris ir dydis. Elnias yra du kartus stambesnis už danielių. Jeigu elnio patinas sveria 300 kg, tai danieliaus patino svoris – 100 -120 kilogramų.

Pasakodamas apie danielius miškininkas prisiminė vieną jaudinantį atvejį.

„Radau vieną peršautą patelę, kuri jauniklį vedžiojosi. Ji buvo jau atsitraukusi nuo buvusio voljero apie tris kilometrus, bet peršauta dar parvedė jauniklį prie voljero, kur buvo daugiau patelių, ir jos užaugino jauniklį, nes jis pats nebūtų išgyvenęs, o motinos dėka užaugo kartu su kitais danieliais. Peršauta patelė žuvo prie pat voljero. Kaip veikia motiniškas instinktas“, - pasakojo A. Paršeliūnas.
Kiekvienais metais voljerą tikrina gyvosios inspekcijos pareigūnai iš Aplinkos apsaugos departamento ir pažiūri, ar yra laikomasi žvėrių laikymo taisyklių, ar sanitarinės sąlygos yra išlaikomos, kaip atrodo banda.
Daugelis žvėrių mylėtojų danielius augina ne dėl mėsos ar pinigų, o savo malonumui. Smagu pasigrožėti išdidžiais vaikščiojančiais žvėrimis. Jie pripratę voljere gyventi ir čia jaučiasi kuo puikiausiai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16977
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2014-Sau-30 10:13

GAUNAMI TELEFONINIAI SKUNDAI PASITVIRTINA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo telefoninį skundą. Skunde išdėstyta jog Kaišiadorių r. esančioje kaimo turizmo sodyboje laikomi elniai. Voljero savininkas neveda apskaitos apie voljere laikomus laukinius gyvūnus.

Bendradarbiaujant kartu su Kaišiadorių r. VMVT 2014-01-28 atliktas patikrinimas Kaišiadorių r. Stasiūnų km. esančiame voljere, kuris priklauso R.B. Patikrinimo metu skundas pasitvirtino, voljero savininkas R.B. neveda registracijos žurnalo. Vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 39 p. voljero turėtojas privalo tvarkyti registrą, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus. Taip pat R.B. laiku nepateikė ataskaitos apie voljere laikomus laukinius gyvūnus. Patikrinimo vietoje surašytas patikrinimo aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Patikrinimo metu voljere rasta kritusių gyvūnų liekanos, Kaišiadorių r. VMVT pradėjo atskirą tyrimą dėl voljere laikomų laukinių gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimo.

Primename, kad jau veikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos departamento bendrasis tel.. (8-37) 320704, kuriuo visą parą galima pranešti apie pastebėtus aplinkosauginius pažeidimus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16977
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2014-Bal-30 10:14

Patikslintos laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės

Liepos 1 d. įsigalios Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, kurios buvo priimtos 2011 m., pataisos. Jas patvirtino aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Pataisytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės praplečia ir patikslina naminių gyvūnų, kuriems laikyti nereikia leidimų, sąrašą. Jis papildytas keliomis papūgų ir įprastomis fazanų rūšimis. Taip pat praplėstas ir patikslintas taisyklių 2 priede pateiktas draudžiamų laikyti nelaisvėje (išskyrus zoologijos sodus) gyvūnų rūšių sąrašas. Į jį įrašytos invazinės rūšys (baltaskruostė stačiauodegė antis, amerikiniai baliniai ir raštuotieji vėžliai, jautinės varlės) ir plėšrieji žvėrys – vilkas, paprastasis šakalas, rudoji meška, vilpišys (europinė miškinė katė), paprastoji lūšis ir ūdra.

Kadangi dabartinių taisyklių formuluočių nepakanka laukinių ir naminių gyvūnų, ypač šernų ir naminių kiaulių, naminių kačių ir laukinių servalų, kryžminimui reguliuoti, pakeistas laukinių gyvūnų hibridų apibrėžimas. Jie nusakomi kaip skirtingų laukinių gyvūnų rūšių palikuonys, laukinių ir naminių gyvūnų palikuonys. Bus draudžiama nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų hibridus, jų palikuonis ir gyvūnus, kuriems veisti naudoti hibridai.

Nemažai pataisų yra susijusių su gyvūnų paėmimu iš gamtos, jų laikymu nelaisvėje, zoologijos sodų įkūrimu.

Visuomenės informavimo skyrius
2014-04-30
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16977
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2015-Bal-07 15:25

Nelegalūs belaisviai - ir gražu, ir skanu…

Pasvalio rajono agentūros pareigūnai, gavę vieno piliečio pranešimą apie nelegaliai laikomus laukinius šernus, apsilankė privačioje sodyboje ir kartu su Pasvalio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnu atliko neplaninį patikrinimą.
Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad pilietis A. J. jam priklausančiame ūkiniame pastate laiko tris šernus.
0.654610001428405839.JPG

Sodybos šeimininkas tikino šiuos gyvūnus laikantis kaip puošmeną. Leidimo laikyti laukinius gyvūnus sodybos šeimininkas pateikti negalėjo. Tačiau aplinkosaugininkai laukinių gyvūnų laikytojui, neturinčiam reikiamo leidimo, jokių išlygų pažadėti negalėjo. Piliečiui A. J. dėl nustatytų pažeidimų taikyta administracinė nuobauda – bauda. Savo ruožtu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnas piliečiui A. J. nurodė nelaisvėje laikomus šernus nedelsiant sunaikinti.
Regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus privalu turėti. Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse ir Laukinės gyvūnijos įstatyme numatyta, kad be leidimo laikyti laukinius gyvūnus, nesvarbu, ar tai būtų stručiai, ar vėžliai, ar danieliai, ar šernai, griežtai draudžiama. Už tai gresia administracinė atsakomybė ir bauda nuo 57 iki 115 Eur.
Norintiems grožėtis savo sodybose laukiniais gyvūnais reikėtų nepamiršti, kad už nelegalų laukinių gyvūnų laikymą gali būti baudžiami, o jų augintiniai – konfiskuojami.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16977
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2015-Rgs-08 15:38

Žvėrių bandos dundėjimas girininkui teikia ramybę


Vijolė KASINSKIENĖ,
panskliautas.lt
2015 rugsėjo 08 d.


380.1-1_skliautui_gera11.jpg

Nuosavas žvėrynas S.Markevičiui pelno neneša, tačiau jam svarbiau stebint žvėris pajusti ramybę ir taip praturtėti emociškai. A.Švelnos fotomontažas

Praradę amą, net kvėpuoti pamiršę, Rokiškio rajone žiūrime į vos už keliasdešimties metrų nuo mūsų bėgančią šimto žvėrių bandą. Taurieji elniai, stirnos, danieliai, muflonai tik žvilgteli mūsų pusėn ir lekia tolyn. Mums tai – atrakcija, o šį žvėryną išlaikančiam ūkininkui Sigitui Markevičiui – įprasta kasdienybė.

Pasigrožėti žvėrimis leidžia nemokamai

Vietiniai Kamajų seniūnijos Greviškių kaimo gyventojai puikiai žino, kad netoli Kamajų girininko S.Markevičiaus namų vėlų vakarą gali išvysti įspūdingą reginį. Prie aptvaro grūdais pasimaitinti atšuoliuoja didelė laukinių žvėrių banda.
Smalsuolių S.Markevičius nebaido. Pasak jo, tegul žiūri žmonės, jeigu jiems tai patinka, tik žvėrių tegul nebaido.
Stebėti miško gyventojus nepavojinga – visi jie yra už aptvaro. Drąsesni lankytojai, atėję dienos metu, kai žvėrys dar nealkani ir nepasirodo prie aptvaro, paprašo S.Markevičiaus pavežioti džipu po mišką.
„Leidžiu žmonėms gėrėtis mano žvėrimis nemokamai. Neseniai buvau Klaipėdoje esančiame žvėryne. Ten už viską reikėjo mokėti. Turbūt kuo daugiau žmogus turi pinigų, tuo daugiau jam ir reikia“, – svarstė S.Markevičius.

Ramybę randa miške

Girininkas nepratina savo žvėrių prie glostymo. Mat jis įsitikinęs, kad žvėrys turi būti tik laukiniai. Tačiau jis pripažįsta, kad augintiniai jau priprato prie jo, – kai jis su visureigiu įsuka į mišką, jie prisileidžia jį maždaug 30 metrų atstumu. Kitų lankytojų jie vengia.
Tuo įsitikinome ir mes: į mišką, lydimi S.Markevičiaus, ėjome pėsčiomis. Girininkas rodė ranka į medžius, nulaužtas jų šakas, apgadintus kamienus. Miškas yra paaukotas žvėrims, tie, bandydami savo ragų tvirtumą, medžius per rują kaip reikiant apgremžia.
Žvėryno aptvaras – 13 hektarų dydžio, 3 hektarus jo sudaro miškas.
S.Markevičius paliko mus stovėti vienoje vietoje, prieš tai paliepęs nejudėti ir nekalbėti. Pats jis nuėjo ten, kur ganėsi būrys žvėrių, ir pasakė atvysiąs juos iki mūsų.
Laukėme jų nekantriai, sukaustyti ir baimės, ir smalsumo. Galop jau iš tolo išgirdome kanopų bildesį, krūmų šlamėjimą.
Netrukus ir pamatėme: taškuotuosius danielius, mūsų miškuose laisvėje nesiveisiančius raguotuosius muflonus – kalnų ožius, didžiausiais ragais pasidabinusius tauriuosius elnius, stirnas. Žvilgsnis glostyte glostė šiųmečius šių žvėrių jauniklius. Vienas kuris gražuolis dar žvilgtelėjo į mus, bet nesiartino, nubėgo savais keliais.
Vėliau girininkas šią atrakciją mums pakartojo: nuėjo į kitą pusę dar kartą vyti žvėrių, kad dar geriau juos pamatytume.
Šį kartą stovėjome kitoje vietoje. Tačiau viskas įvyko ne taip. Bildesys kilo, bet iškart ir nutilo. Mat bandos vedlė stirna mus pamačiusi sustingo. Pro vieną medžio kamieno pusę ji ištiesė ilgą kaklą, pažiūrėjo į mus vieną kartą, apsidairė, pažvelgė į už jos stovinčią bandą, dar kartą pažvelgė į mus pro kitą kamieno pusę ir apsisuko bėgti atgal. Bildesys nudundėjo į kitą pusę.
„Tai toks čia gyvenimas. Kai noriu ramybės, atvažiuoju, pasiimu žiūronus ir stebiu juos. Man čia patinka“, – pasakojo S.Markevičius.

Už elnią – tūkstantis eurų

Auginti žvėris savo malonumui girininkas pradėjo prieš dešimt metų. Iki šiol ši veikla jam neatsipirkusi, nors būtent apie atsipirkimą jis ir galvojo kurdamas savotišką lietuvišką safarį. S.Markevičius aiškino, kad žvėrims reikia nemažo kiekio pašaro, o pardavinėti augintinius dar ne laikas.
Prieš užsiimdamas žvėrių prekyba girininkas žada padaryti jų atranką, kad nebūtų kraujomaišos, apsigimimų. Pasak jo, pirma giminingų jauniklių karta – dar nieko blogo, bet vėliau, vedant kitas kartas, gali prasidėti apsigimimai. Tuomet ir trofėjai bus negražūs, ir patys jaunikliai augs neatsparūs ligoms.
Pagal leidimą, S.Markevičiaus žvėryne gali būti 150 žvėrių. Būtent kitąmet tiek jų ir turėtų būti.
Vis dėlto pašnekovas įsitikinęs, kad ši prekė jam niekada neatsipirks, nors jų rinkos kaina – gan nemaža.
S.Markevičiaus žiniomis, taurusis elnias kainuoja apie tūkstantį eurų, danieliaus patinas – beveik 600 eurų, o patelė – beveik 250 eurų. Danielių girininko žvėryne dabar yra daugiausia – su jaunikliais jų turėtų būti apie 50.

Suėda milžiniškus kiekius

Žvėrių šėrimas, pasak S.Markevičiaus, yra brangus malonumas. Girininkas džiaugiasi turįs beveik 300 hektarų bendro šeimos ūkio, kuriame daugiausia auga javai, todėl gali sau leisti šerti žvėris be nuostolių.
Žiemą miško gyventojai ėda daugiausia. Grūdų – avižų, žirnių šaltuoju metu žvėrims reikia apie 20 tonų, šienainio – apie 60 ritinių, 37 tonų runkelių. Mėgsta laukiniai žvėrys ir bulves, jų suėda apie 15 tonų.
Vasarą per savaitę jie sukramto 200 kilogramų grūdų. Vandens miško žvėrys gauna iš aptvare esančių tvenkinių.
Žiemą pasišildyti, paėsti ir druskos palaižyti jie ateina į netoliese šėryklos esančią stoginę.
„Druskos jiems ypač reikia, kad užaugtų tvirti, gražūs ragai. Iš druskos jie gauna mineralų ir sulaižo jos apie 30 kilogramų“, – aiškino žvėryno savininkas.

Nuo šerno slėpėsi medyje

Per žvėrių rują miškas tiesiog ūžia. Žvėrys skleidžia garsus, panašius į žmogaus švilpimą, be to, jie dar kriokia kaip kokie šernai, kai badosi, daužosi vienas su kitu.
„Kiekvienais metais randu vis 2–3 kritusius žvėris. Ir, kaip visada, vienas jų būna koks senolis muflonas. Rujos metu jie išprotėja ir net senelius pradeda badyti. Gaila jų būna: apsidraskę, susigadinę ragus. Bet ką padarysi, jų jau yra tiesiog per daug“, – sakė S.Markevičius.
Anksčiau į mišką ūkininkas eidavo be jokios apsaugos, jausdavosi saugus tarp savų žvėrių. Tačiau girininką sukrėtė prieš ketverius metus įvykusi nelaimė Kaune, kai vyrą užpuolė elnias. Dabar S.Markevičius visuomet pasiima šautuvą.
Girininkas juokėsi, kad su anksčiau augintais šernais jam būdavo nuotykių. Net į medį jam teko lipti, kad rujojantis šernas nepasiektų.
Šernų girininko aptvare buvo daugiau nei 30, tačiau dėl afrikinio kiaulių maro teko juos išnaikinti. Naikinti šernus nebuvę labai skaudu: jie netinkami gyventi aptvare – ir smirdi, ir žemę suknisa.

Lapės plėšrumas – baisus

S.Markevičius yra medžiotojas, vadovauja vietiniam medžiotojų klubui, todėl jam svarbus vilkų klausimas.
„Absurdas, kad Vilniuje sėdintis valdininkas reguliuoja kaimo žmogaus gyvenimą. O ką daryti, kai vilkas ateina į žmogaus kiemą?“ – skėsčiojo rankomis S.Markevičius.
Kol kas palei girininko žvėryno aptvarą vilkai nesitrina. Tačiau urėdijos miške jis pernai rado sudraskytus briedžiuką, keturias stirnas, du šernus. Iš to girininkas nusprendė, kad vilkų kasmet vis daugėja.
Vilionės vilkams būtų ir S.Markevičiaus kieme: aptvare su žvėrimis laksto ir per 50 avių. Juokėmės pamatę vieną jų – iki žemės susiraičiusiais ilgais plaukais. Ši ilgaplaukė vikri – pabėgo nuo kirpėjų.
Čia avys yra specialios veislės – bekvapės, todėl avienos šašlykas būna itin skanus.
Lapės taip pat yra didelės plėšrūnės. Tuo jis įsitikino šįmet radęs lapės olą, kurioje augo maži lapiukai.
„Per kelis mėnesius nuo vados atvedimo oloje radau keturių stirniukų, šešių zuikių, keturių vištų likučius. Įsivaizduokite, koks didelis ir ėdrus plėšrūnas yra lapė“, – sakė S.Markevičius.

Žvėryną paliks dukrai

Savo žvėryną S.Markevičius žada palikti dabar 23 metų dukteriai Rasai. Šįmet mergina įgijo ekologijos bakalauro laipsnį.
Rasa patvirtino, kad namie jai geriausia. Per ketverius mokslo metus Kaune ji kiekvieną savaitgalį grįždavo namo padėti tėvams ūkyje.
„Jeigu dukrą traukia grįžti namo, man negaila apmokėti jos kelionių“, – tikino girininkas.
„O tai ką veikti mieste?“ – juokėsi mergina, nebijanti ir prie traktoriaus vairo sėsti.
„Kaime gyvenant gėda būtų nemokėti važiuoti traktoriumi“, – sakė mergina.
Girininko namuose gyvena ir vyresnioji duktė Inga. Ji dirba Utenoje, o namuose triūsia dalyje tėvų ūkio. S.Markevičius nuo mažumės auklėjęs dukras pinigus pačioms užsidirbti.
„Aš pats visiems sakau, kad esu labai pastovus žmogus: gyvenu prosenelių sodyboje, kuriai jau yra maždaug 300 metų, gimiau ir augau vienoje vietoje, joje sukūriau šeimą, urėdijoje dirbu jau 37 metus ir žmoną Audronę turiu jau 30 metų“, – šypsodamasis skaičiavo S.Markevičius.

Nepaliko plunksnos, tai vagis

Girininko kiemas pilnas ir ūkyje neįprastų paukščių: fazanų, įvairių vištų, balandžių. Kiek jų yra ir kokių rūšių, S.Markevičius nė nesuskaičiuoja. Tuo labiau kad šeimai toks jo pomėgis nelabai patinka.
Paklausta, gal šeima dar ką egzotinio augina, R.Markevičiūtė nusijuokė, kad egzotiškiausias jų šeimoje – tai persų veislės katinas.
Tarp neįprastų paukščių laksto ir mėsinės vištos. Ūkininkas prisiminė, kaip prieš kelerius metus jis buvo užsiauginęs maždaug 20 vištų broilerių.
Vėliau jis pastebėjo, kad kieme jų kažkaip vis mažėja, kol vieną dieną tik du beliko.
Girininkas suprato, kad tai vagis pasidarbavo, nes paukštvanagis ar lapė čiupdami paukštį bent kelias plunksnas kieme palieka.

Vagys buvo įsisukę ir į S.Markevičiaus namus. Teko įsirengti kameras.

Jis pasakojo, kad viską susikūrė po truputį: pirko pigią žemę ir daug dirbo, o girininkijoje sukiotis pradėjo vos baigęs mokyklą.
„Tuo metu nebuvo daug girininkų, tai lengva buvo ir darbą gauti. Tačiau pradėjus dirbti man mokėdavo vos 70 rublių, o kolūkyje kiti gaudavo ir 200. Užtat dirbau mėgstamą darbą ir gyvenau pas tėvus“, – sakė S.Markevičius.

Pašnekovas prisiminė, kad politikai, pamatę perspektyvų ūkininką, ne kartą siūlė jam šlietis prie jų, bet jis nesutikęs. „Į politiką man siūlė eiti keturios partijos, bet vėliau pamatė, kad beviltiška mane įkalbinti. Aš norėjau dirbti, o ne liežuviu malti“, – juokėsi S.Markevičius.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16977
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2016-Kov-30 21:59

Dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje

Vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis (toliau Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau Taisyklės), asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (toliau – Leidimas). Leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
Leidimas nereikalingas šiais atvejais:
1. laikant namuose laukinius gyvūnus, nekeliančius grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, išskyrus saugomų rūšių gyvūnų veisimą;
2. laikant ir veisiant ir auginant gyvūnus, skirtus zoologijos soduose bei aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomiems laukiniams gyvūnams šerti;
3. laikant, veisiant naminius gyvūnus;
4. laikant ir veisiant kailinius žvėrelius, kai jie veisiami ir auginami specializuotuose ūkiuose (fermose) ūkiniais tikslais;
5. teisės aktų nustatyta tvarka laikant ir veisiant bandomuosius gyvūnus, kurie naudojami mokslo ir mokymo tikslais;
6. prekiaujant laukiniais gyvūnais specializuotuose gyvūnų prekybos vietose ir turint leidimą prekiauti laukiniais gyvūnais;
7. laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą;
8. laikant ir veisiant vynuogines sraiges.
Kas dvejus metus pagal aptvaro, voljero ar kito statinio buvimo vietą atitinkamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau RAAD) tikrina laukinių gyvūnų laikymo sąlygas aptvare, voljere ar kitame statinyje (aptvarus, voljerus, kuriuose 2016 m. bus tikrinamos gyvūnų laikymo sąlygos, galite rasti adresu http://prd.am.lt/VI//files/0.449102001455197674.pdf).
RAAD pareikalavus, Leidimo turėtojas arba jo įgaliotas asmuo privalo pateikti visus dokumentus, susijusius su laukinių gyvūnų laikymu ir įsigijimu (gyvūnų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, registrą, kuriame rašomi duomenys apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus).
Minėtame registre turi būti nurodyta gyvūno rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, jų amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą. Registre įrašai daromi apie kiekvieną gyvūną ir atnaujinami per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo.
Leidimo turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pagal aptvaro, voljero ar kito statinio buvimo vietą teikia atitinkamam RAAD duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis, skaičių ir ženklinimą.

2016-03-30
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16977
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2016-Bir-21 17:57

Krašto muziejuje įsikurs elniai ir danieliai


Publikavo GR inform.
2016 birželio 21


Prie Rokiškio krašto muziejaus verda darbai: tveriamas aptvaras elniams ir danieliams.

Pasak muziejaus direktorės Nijolės Šniokienės, jei viskas vyks pagal planą, iki Joninių aptvaras jau turėtų būti baigtas. Kalėdų Senelio rezidencija paskelbtam muziejui aptvarą, jo įrengimo darbus ir Kalėdų Senelio padėjėjus – elnių šeimyną bei porą danielių – dovanojo Rokiškio verslo klubas. Aptvare apgyvendintus kanopinius gyvūnus prižiūrės muziejininkai.

„Nedrąsu, bet lygiai taip pat buvo ir dėl gulbių. Jau turime pluoštą medžiagos, skaitome apie gyvūnų priežiūrą, reikalavimus aptvarams, jų šėrimą. Bendromis pastangomis, palaikydami ryšį su verslininkais ir su šiuos gyvūnus auginančiais žmonėmis, išmoksime“, – drąsinosi N. Šniokienė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16977
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2016-Gru-10 06:08

Informacija aptvarų, voljerų ir kitų statinių savininkams

Ataskaitų apie aptvaruose laikomus laukinius gyvūnus pateikimo terminas nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 38 punkte – „Leidimo turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pagal aptvaro, voljero ar kito statinio buvimo vietą teikia atitinkamam RAAD duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis, skaičių ir ženklinimą.”
Rekomenduojama ataskaitos forma pateikiama pridedamame priede.

Blankas
http://prd.am.lt/VI//files/0.200527001481030788.pdf
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16977
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

2017-Lap-01 06:40

Dėl danielių paleidimo į laisvę

Atsiranda nemažai asmenų, kurie aptvaruose, voljeruose augina danielius, kad galėtų juos paleisti į laivę savo medžioklės plotų ribose.
Toks atvejis įvyko š. m. spalio mėnesį, kai piliečiai Rokiškio rajone, „Sartų“ medžiotojų būrelio plotuose paleido į laisvę baltąjį danielių, prieš tai negavę raštiško pritarimo iš regiono aplinkos apsaugos departamento, kuris turėjo įvertinti, ar yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas, ar kilti grėsmė žmonių, naminių ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Už minėtą pažeidimą asmenims buvo paskirtos administracinės nuobaudos.
Taip pat norime priminti aptvarų voljerų savininkams, kad iš aptvarų voljerų ištrūkus į laisvę laukiniams gyvūnams nedelsiant pranešti policijai ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį. Nelaisvėje laikyti natūraliai Lietuvos Respublikos teritorijoje paplitusių rūšių laukiniai gyvūnai, kurie ištrūksta į laisvę ir kurių savininkas per vieną mėnesį nuo ištrūkimo į laisvę dienos šių gyvūnų nesugauna, laikomi laisvėje gyvenančiais valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais. Gyvūnų hibridai, svetimžemių ir invazinių laukinių gyvūnų rūšių gyvūnai bei Lietuvos teritorijoje natūraliai negyvenę laukiniai gyvūnai turi būti sugauti arba numarinti per trumpiausią įmanomą terminą, bet ne ilgesnį kaip vienas mėnuo.

2017-10-30
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos informacija
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias