Vartotojo avataras
Furiukas
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Pranešimai: 248
Užsiregistravo: 2009-Geg-07 16:50

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Kov-22 09:45

http://filmas.info/2295-amziaus-dvasia- ... nline.html
paziurekit suzinosit kas yra dievas, paskui kas susprogdino pasaulio prekybos centra, ir kas valdo pasauli :D bent jau man tai smagiai ziurejosi kazkaip net nebuciau pagalvojas kad statai patys susisprogdino ten :D tikslus aprasymas yra ten vidui

Vartotojo avataras
wingas777
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 396
Užsiregistravo: 2009-Lie-31 11:03
Miestas: Panevezys(Chicago)-Birzai-Zarasai

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Kov-23 09:30

medziotojas rašė:Sniegbridžiai: kaip juos pasigaminti?

http://tv.lrytas.lt/?id=13634613901362359553

Čia reportažas iš Panevėžio-mūsų bataliono žvalgų būrys čia rodo show :)
laikas praleistas medžioklėje neįskaičiuojamas į gyvenimo trukmę

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17485
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Kov-27 20:37

5 pavojingiausi gyvūnai Lietuvoje

Rūta Levickaitė, GRYNAS.lt
2013 m. kovo 27 d.

Lietuva – ne Afrika, kur laisvėje laksto tigrai, riaumoja liūtai, o upėse grobio tyko krokodilai. Vis dėlto Lietuvos gyvūnija nėra skurdi ir tam tikrų pavojų ji taip pat kelia. GRYNAS.lt siūlo susipažinti su tais gyvūnais, kurie žmogui elgiantis neatsargiai gali būti neprognozuojami.

Lietuvoje, anot Lietuvos zoologijos sodo žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, gyvūnai žmogų užpulti gali nagais, ragais, dantimis, o tokių, kurie leistų nuodus žinduolių tarpe nėra. „Plėšrūnų stiprybė yra aštrūs dantys, jėga, jie gali žmogų pargriauti ir paskui draskyti“, - sako pašnekovė ir siūlo leistis į trumpą pažintinę ekskursiją, kokie pavojai gali tykoti mūsų šalies miškuose.

Nors šernai Lietuvos miškuose gana paplitę ir įprastai didelės grėsmės nekelia, didesnė rizika kyla tuomet, kai šernė atsiveda vaikų.
„Lietuvoje yra buvę labai daug atvejų, kai eiguliai ar medžiotojai nukenčia, jeigu būna vieni be ginklų, ypač taip nutinka „medžiotojams“ su fotoaparatais. Šernė labai gina vaikus, žmogus, kuris atsidūrė ne vietoje, gali stipriai nukentėti“, - įspėjo žinduolių specialistė. Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu miškuose šernės kaip tik veda savo vaikus, todėl miško lankytojams derėtų būti atidesniais.
Į mišką eiti galima, tačiau pastebėjus išknistas šernų buveines, ypač, kai nutirps sniegas, galima iš karto suprasti, kad netolimais kažkur yra ir šernų. Tokias vietas geriau apeiti aplinkui – maža kas.
„Tokių vietų reikėtų vengti. Šernų banda gali ir šiaip pulti, bet daugiausiai, kiek žinau iš praktikos, žmonės nukenčia, kai šernės turi vaikus“, - sakė A. Grebliauskienė.
Reikėtų vengti šernus ir šerti. Taip kartais elgiasi Nidos poilsiautojai, važiuodami mišku ir užfiksavę šernų bandą. Kaip pataria pašnekovė, į šernus reikėtų žiūrėti kaip į neprognozuojamą padarą, kuriam net siūlomas batono gabalėlis gali pasirodyti visai ne draugiškas gestas.

Šie plėšrūnai ypač pavojingi rujos metu - pavasarį ir rudenį.

„Yra buvę, kad rujos metu nukentėjo žmonės“, - prisiminė Lietuvos zoologijos sodo darbuotoja. Ji teigia pati mačiusi vieną tokį atvejį, kai zoologijos sode buvęs šiaurinis elnias, piktas patinas žmogų trenkė į žemę, prieš tai su ragais pakėlęs jį į viršų.
Taurusis elnias turi daug jėgos, todėl žmogų gali sužaloti ne tik su kanopomis, bet ir ragais. Vis dėlto, kaip patikslina A. Grebliauskienė, miške taurieji elniai be priežasties žmogaus nepuls, taip gali nutikti tik tuomet, jei žmogus įsiverš į elnių buveinę. Elnio ataką gali išprovokuoti neatsargus žmogaus elgesys, išgąstis, jauniklių gynyba.

Lietuviškuose miškuose gyvena ir lūšių. Tiesa, jų populiacija šiuo metu siekia tik iki 100 atstovų. Nors miške sutikt lūšį retas reiškinys, taip nutikus, verta atsiminti, kad ji gali taip pat žmogų sužeisti. Lūšys puldamos žmogų daugiausiai šoka į kaklo sritį, nes yra taip pripratusios savo auką doroti.
„Nuėjęs žmogus į mišką lūšies nematys, nes lūšis yra labai protingas plėšrūnas, viską įsidėmi, turi labai gerą uoslę. Jeigu lūšis mato, kad žmogus kažkur netoli grybauja, sėdės tyliai kur nors medyje. Net tie žmonės, kurie dirba miškuose – urėdai, eiguliai, miško darbuotojai ir tai labai retai mato šiuos plėšrūnus“, - pasakojo žinduolių specialistė.
Vis dėlto, kaip sakoma – atsarga gėdos nedaro. Jeigu žmogui nutiktų toks dalykas, kaip susidurti akis į akį su lūšimi, ji gali užpulti. Tiesa, tokių atvejų Lietuvoje iki šiol nėra pasitaikę.

Vilkai

Žmogui miške aptikus vilką, tikėtina, kad jis pirmiausiai nuo žmogaus bėgs, tačiau būna tokių, kurie puola pirmi. A. Grebliauskienė sako, kad Lietuvoje daugiausiai žmones sužeidžia tokie vilkai, kurie yra maišyti su laukiniais šunimis.
„Miškuose yra daug negrynaveislių vilkų, tačiau gali užpulti ir tikras vilkas. Jeigu žmogus praeis pro vilkės olą, ji, gindama vilkiukus, tikrai puls“, - sakė pašnekovė.
Kodėl gamtoje gyvūnai kartais net agresyviai gina savo jauniklius moteris aiškino paprastai: jeigu gyvūnas nesaugos savo prieauglio, jis neišsilaikys, jį nukonkuruos kita rūšis.
„Plėšrūnas yra plėšrūnas. Vilkas turi instinktą medžioti, žmogaus nemedžioja, bet gali užpulti ir ne rujos metu, nes jis plėšrūnas“, - pasakojo A. Grebliauskienė.
Jos žmogui gali įkasti sirgdamos pasiutlige, tačiau iš principo lapei žmogaus puolimas nebūdingas. Lapė yra baili, saugosi žmogaus - iš toli juos mato ir užuodžia.
„Retas atvejis, kad ji pultų žmogų“, - patikslino pašnekovė. Panaši situacija yra su kiaunėmis – jų žmogus nedomina, jos labiau domisi paukščiais.

Pasaulyje pavojingiausias - uodas

A. Grebliauskienė sako pati nustebusi, kuomet buvo sudarytas pasaulinis pavojingiausių gyvūnų reitingas ir jame pirmąją vietą užėmė uodas.
„Statistika rodo, kad nuo uodo įkandimo platinamos maliarijos kasmet miršta apie 2 mln. žmonių. Į dešimtuką įeina uodas, kobra, Australijos medūza, ryklys, o liūtas pasirodo tėra penktas“, - nusistebėjimo neslėpė pašnekovė. Tiesa, čia pat ji pridūrė, kad lietuviai dėl šio mažo „niekadėjo“ gali būti ramūs – uodai Lietuvoje maliarijos nenešioja: „Mes galime būti laimingi ir saugūs“, - juokėsi A. Grebliauskienė.
Lygindama pavojus tykančius Afrikos ar Amerikos žemyne su grėsmėmis Lietuvoje, ji sutiko, kad mūsų šalis šiuo aspektu itin saugi: „Neturime tiek gyvūnijos kiek Afrikoje ar Pietų Amerikoje, kurioje knibžda ir roplių, ir plėšrūnų. Pas mus yra dvi rūšys pavojingų gyvačių, bet tai vis tiek ne toks kiekis kaip ten. Pas mus yra plėšrūnų miškuose, bet jie neis ir nemedžios žmogaus, žmogus gali per savo nežinojimą, per žingeidumą pats papulti į bėdą“, - sakė Lietuvos zoologijos sodo specialistė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
DJ
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 956
Užsiregistravo: 2006-Rgp-08 09:23
Miestas: Vilnius - Varėna

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Kov-28 09:14

medziotojas rašė:5 pavojingiausi gyvūnai Lietuvoje

A. Grebliauskienė sako, kad Lietuvoje daugiausiai žmones sužeidžia tokie vilkai, kurie yra maišyti su laukiniais šunimis.


a tu matai, pasirodo gali kaimo bobikas nubeges i miska vilke pabirbint :roll:
Tik medžiotoju tapes žmogus išsiskyrė iš kitų gyvūnų (G.Klark)

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17485
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Bal-22 07:26

Esė konkursas. Istorija apie Pakapės kaimą

http://projektai.delfi.lt/sauguseismas/ ... d=61182911
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17485
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Bal-24 07:59

"Švelniaplaukių žvėrelių žiauri invazija"

up.lt
Dainius ŠEPETYS
2013-04-11, Nr. 42


Kėdainių rajono Krakių miestelio ir seniūnijos kaimų gyventojus vis labiau terorizuoja plėšrūs kailiniai žvėreliai.
Tai vienoje, tai kitoje sodyboje išpjaunamos vištos, žiauriu būdu žudomi ne tik maži, bet ir suaugę triušiai, viename viensėdyje mažieji plėšrūnai mirtinai sudraskė ir ką tik atvestus paršelius. Kas tie žvėriūkščiai? Audinės, šeškai, kiaunės ar jų mišrūnai?

Vienoje sodyboje - du maišai žvėrelių

Krakiškė Vilma Račienė pasakojo, kad prieš keletą metų jos sodybos ūkiniame pastate apsigyveno kailiniai žvėreliai. Iš pradžių ši kaimynystė didelių problemų nekėlė: na, padaužos patriukšmaudavo naktimis, nudžiaudavo vieną kitą vištos sudėtą kiaušinį, ir viskas.
Tačiau vėliau namų šeimininkai pastebėjo, kad žvėrelių sparčiai daugėja. „Su kiekviena savaite jie tapdavo vis drąsesni ir įžūlesni. Pridergdavo tvarte tiesiog į kiaulių lovius, kad šie net ėsti nebegalėdavo, antrajame ūkinio pastato aukšte sustatytuose nenaudojamuose balduose prisidarė daugybę lizdų, ėmė pjauti vištas.
Nors mūsų vištidė buvo gana saugi, bet plėšrūnai įsigudrino į ją įlįsti ir kasnakt po vištą nugalabyti. Beje, vištų su apgraužtomis galvomis savo sodybose ėmė rasti ir kaimynai“, – prisiminė V. Račienė.
Krakiškiai bandė gelbėtis spąstais, tačiau žvėreliai pasirodė labai atsargūs ir jautrūs žmogaus kvapui, todėl į spąstus nelįsdavo. „Per netrumpą laiką spąstais pagavome vos du gyvus žvėrelius, o į žiurkėms skirtus nuodus jie net nežiūrėdavo“, – buvusios situacijos bejėgiškumą komentavo sodybos šeimininkė.
Vėliau krakiškių šeima kreipėsi į specializuotą įmonę, užsiimančia tokių žvėrelių naikinimu. Specialistų atvežtų nuodų poveikis nustebino net ir visko mačiusius sodybos šeimininkus: ūkiniame pastate ir aplink jį buvo surinkta daugiau nei 50 nugaišusių žvėrelių.

,,Ėskit patys“

Kitas miestelio gyventojas Vytenis Karanauskas taip pat teigė, jog turi nepageidaujamų kaimynų, kurie naktimis palėpėje „vakaruškas rengia“. Tiesa, buvusio mokytojo, dabar pensininko ūkio gyvūnai rūpestingai uždaryti, todėl nei triušių, nei vištų ar ančių plėšrūnai kol kas nenugalabijo, tačiau inkile buvusių paukštelių jie nepagailėjo.
„Tiesiai prieš virtuvės langus praėjusį pavasarį iškėliau inkilą ir jau džiaugiausi ten čirškiančiais jaunikliais, kai žvėreliai nenaudėliai išgraužė didesnę skylę ir išpjovė varnėniukus“, – pasipiktinęs kalbėjo mokytojas, stebėdamasis, kaip plėšrūnai sugebėjo patekti ant inkilo, jei jis buvo pritaisytas ant lygaus metalinio vamzdžio.
Dar kitam krakiškiui žvėreliai per šią žiemą išpjovė visas vištas, o jai baigiantis ir sukergtų veislinių triušių patelių nepagailėjo. Pradėjus pjauti vištas šeimininkas bandė gelbėtis graužikų nuodais, kurių įsigijo veterinarijos vaistinėje, tačiau čia nutiko sunkiai paaiškinamas dalykas: iš vakaro po visą tvartą bei triušidę išmėčius nuodų pakuočių ryte jų nebebuvo, o dar po paros jos vėl, tiesa, ne visos, atsirado. „Matyt, žvėreliai suprato, kad čia nuodai ir po savo lizdus išnešiotus preparatus sunešė atgal tarsi sakydami: „Ėskit patys“, – stebėdamasis gyvūnų sumanumu pasakojo namo šeimininkas.
Krakių seniūnas Jonas Dalbokas patvirtino, jog ši problema jam žinoma jau seniai, tačiau jos sprendimo pasiūlyti negalėjo. „Šie žvėreliai labai atsargūs, todėl spąstais gyventojai jų tikrai neišgaudys. Galbūt reikia kviestis specialistus ir plėšrūnus bandyti nuodyti visame miestelyje“, – mąstė seniūnas. Tačiau paklaustas apie tokios akcijos kaštus, ypač apie tai, kas sumokės firmai už apleistuose pastatuose išnaikintus plėšrūnus ar padengs sunkiai besiverčiančių pensininkų sąskaitas, J. Dalbokas tvirtino, kad tam valdiškų pinigų nėra.

,,Kultūringi“ - visą gyvenimą

Nemaža dalis krakiškių žvėrelių „invaziją“ sieja su šalia miestelio kailinių žvėrelių auginimo ferma, kuri priklauso Šeduvoje registruotai UAB „Šiaurinė lapė“. Juo labiau kad vietos gyventojai puikiai prisimena beveik prieš penkerius metus vykusius įvykius, kai šioje fermoje buvo įvykdyta vagystė, kurios metu galimai į laisvę pateko daugiau nei 400 audinių.
Šiandien bendrovės „Šiaurinė lapė“ vadovas Kęstutis Sirusas neigia bet kokį ryšį tarp įmonės veiklos ir Krakėse siautėjančių žvėrelių. Jo teigimu, žvėreliai į laisvę buvo paleisti piktavalių įvykdyto nusikaltimo metu, todėl įmonė už tai atsakyti neprivalo. Be to, fermoje laikomi žvėreliai buvo sukultūrinti ir „plėšikauti“ nemokėjo.
Tiesioginiais kaltinimais bendrovei „Šiaurinė lapė“ kol kas niekas ir nesižarsto, juo labiau kad nebuvo nustatyta, jog gyventojų sodybose sugauti žvėreliai tikrai yra iš fermos pabėgusios ar paleistos audinės. Tačiau kas gali paneigti tai, jog Krakėse vištas ir triušius pjaunantys žvėreliai nėra kadaise sukultūrintos, o dabar sulaukėjusios audinės, ar jų, susikryžminusių su šeškais bei kiaunėmis, palikuonys?
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17485
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Geg-15 10:23

За кулисами цирка. Расследование "Виты" 2012-2013. часть 1.

Apie gyvūnų dresiravimą :shock:

http://www.youtube.com/watch?feature=pl ... 4i1U3dmNI#!
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

velycia
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Pranešimai: 404
Užsiregistravo: 2007-Rgp-07 21:35

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Geg-15 22:31

Visur loja kokie medziotojai ziaurus, o va prasau , kaip svelniai ismokomi gyvunai kad vaikuciai su mamytem ir teveliais plotu delniukais pasaulinio garso arenose. Niekada nesupratau tokio ale cirko ir nenoriu suprast. Idomu tik kiek tai tesis. Man, asmeniskai, smagu but paziuret kaip bezdzionai koky zmogena moko po palmes karstytis ir ju blusas est :D

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17485
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Bir-13 11:06

Kasdienybėje kaip siaubo filme
2013 gegužės mėn. 25 d.


Dažniausiai didžiausios gyvenime dramos vyksta mūsų mintyse. Vaizduotės didelės akys: griebia už gerklės, stingdo kraują gyslose, verčia iš kojų. Tačiau visa, kas vyksta tik vaizduotėje, yra ne mažiau skausminga nei tikrovėje.

Garsusis siaubo filmų kūrėjas Alfredas Hičkokas sakė, kad „pavojaus laukimas yra baisesnis nei ta akimirka, kai jis ištinka“. Katastrofų karalienės yra moterys, kurios įprastus, kasdienius įvykius geba paversti siaubo filmais. Jos ypač linkusios įžvelgti visokius, net menkiausius menamo pavojaus ženklus. Joms visur vaidenasi apokalipsės. Jų karalystėje vyrauja neigiamos emocijos, kurios vaizduotėje kuria pasaulį, susidedantį iš baimių, siaubo elementų ir kriminalinių kronikų. Kai emocijos šėlsta, gebėjimas racionaliai mąstyti traukiasi į kampą. Katastrofų karalienė nerimauja ir baiminasi iš anksto. Ji iš tikrųjų kenčia ir dar visiškoje vienatvėje. Tačiau visada savo noru ir visai be reikalo.

Ciklono epicentras

Kaip elgiasi tipiška katastrofų karalienė, kai vyras pusę valandos vėluoja pareiti iš darbo, o jo mobilusis neatsako? „Greičiausiai kas nors atsitiko. Kaip aš gyvensiu su dviem vaikais?“ - galvoja moteris. Ir kaip mat nerimas ima augti. Moteris pradeda nervingai vaikščioti prie lango, visą laiką skambina vyrui. Pesimistė jau įsivaizduoja jo suknežintą automobilį. Burna išdžiūva, širdis pašėlusiai daužosi. Negirdi vaikų verksmo. Jos baimė įgauna neregėtą mastą lyg beprotybės priepuolis. Katastrofų karalienė jau nebelaukia vyro, emocijos ją nugabena į kitą pasaulį. Ji jaučiasi tarsi siaubo filme, įsitikinusi, kad jos laimei atėjo galas - jau įsivaizduoja save juodu drabužiu, o iš abiejų pusių mato verkiantį vaiką. Neapmokėtos sąskaitos, tuščias šaldytuvas, iškeldinimas iš buto. Ji kankinasi: „Kodėl jis numirė? Taip mane mylėjo! Galėjo dar gyventi! Tačiau... Juk vakar sakė, kad jam galva plyšta nuo vaikų klyksmo. Turbūt su kokia sekretore nuėjo į kavinę. O aš čia namie kankinuosi. Ir tada pasirodo vyras. Piktas dėl kamščių gatvėse ir išsikrovusio mobiliojo telefono akumuliatoriaus. O mūsų katastrofų karalienė be įžangos puola vyrą. Ji verkia ir tvatija jį kumščiais. Palengvėjimas susipina su įniršiu.

Kai kurios prasimanytos dramos gali atrodyti juokingos, tačiau tam, kas su jomis susiduria, tai tikra kančia. Katastrofų karalienė jaučiasi tarsi ciklono epicentre. Ji išgyvena visus tuos jausmus, kas atsitiktų, jeigu iš tikrųjų jos vyras žūtų ar paliktų ją. Tačiau jis šalia, laiko ją už rankos ir ramina. Arba šaukia, kad ji isterikė ir kad ilgiau to neištvers. Išeina trenkęs durimis. Prasimanyta drama virsta tikra. Ar mūsų jautrioji herojė privalo kurti tokias katastrofas? O gal ji gali viso to išvengti?

Pasivaikščiojimas po minų lauką

Tai, kad ko nors baiminamės, yra visai normalu. Baimė - nemalonus, tačiau naudingas jausmas. Jeigu jį patiriame tinkamu momentu bei normaliomis proporcijomis, jis skatina mus veikti. Mūsų pavojaus sistema gali pradėti veikti ne kilus realiam pavojui, o paskatinta minčių, vaizduotės ar išgyvenimų. Katastrofų karalienės piktnaudžiauja - įjungia šią sistemą per dažnai ir be pagrindo. Tai jau nebėra pozityvios mobilizacijos forma, nes nėra realios grėsmės. Ji patiria baimę ir kančias, kurios yra beprasmės ir nereikalingos.

Tokios moterys gyvena nuolat įsitempusios. Jos yra savo makabriškų vizijų nelaisvėje. Joms nesvarbu, kokia iš tikrųjų yra situacija, nes ji visada atrodo grėsminga. Pasaulis tampa Pandoros skrynele, skleidžiančia blogį, prieš kurį jos visada yra nesaugios. Vaizduotė uždeda joms juodus akinius. Viską mato iškreiptomis proporcijomis. Katastrofų karalienės vengia iššūkių, nepažįstamos veiklos ir naujų idėjų. Kiekviena diena - tarsi pasivaikščiojimas po minų lauką, todėl jos yra linkusios minti nutryptus laiptelius, mat tai teikia saugumo jausmą.

Kai bijome, tampame tarsi vaikai, norime laikyti kieno nors ranką. Katastrofų karalienės labai dažnai bijo. Kito žmogaus buvimas joms yra savotiškas gelbėjimosi ratas. Dažniausiai būna ne itin savarankiškos ir priklausomos nuo kitų žmonių: vyro, draugių ar būrėjos. Joms būtina ką nors turėti šalia. Gyvenimas - balansavimas ant bedugnės krašto. Jos visą laiką turi būti budrios. Sunku išlaikyti pusiau-
svyrą, ypač dvasinę. Pesimistės greitai pereina iš vieno kraštutinumo į kitą. Jos sunkiai valdo emocijas. Jos neryžtingos, o baimę sunku įveikti sveiku protu. Pesimistės mėgaujasi žlugdančiomis mintimis.

Katastrofiška dinastija

Norinti įveikti neigiamas emocijas, verta paanalizuoti visas galimas situacijas, taip pat ir tas, kurios gerai baigėsi. O katastrofų karalienėms tai sudėtinga. Jos linkusios prisiminti tik pirmąjį dramos aktą. Įsivaizduokite, kaip išeinama iš tamsos. Psichologai tai vadina „pasinėrimu į baimės išgyvenimus“. Iš naujo suvaidinus dramą, emocijos tampa nebe tokios stiprios. Sumažinkime įvykius iki normalių proporcijų ir nedarykime iš jų siaubo filmo.

Katastrofų karalienės dažniausiai būna kilusios iš tokios pat šeimos. Jos lyg ir paveldi tą baimę. Galima išmokti to, kad pasaulis kupinas pinklių ir pavojų. Dažniausiai paveldimos motinos ar tėvo baimės. Pesimizmo priežastimi gali būti tėvų netektis, sunki liga.

Troškus grėsmės pasaulis

Kartais katastrofiškas mintis sukelia situacijos, kurios daugumai žmonių nieko nereiškia. Katastrofų karalienės tragedijos užuomazgas mato visur. Jų skausmas kitiems yra nesuvokiamas. „Ko taip karščiuojies? Viskas bus gerai.“ Tokie aplinkinių žodžiai nenuramina, negatyvios emocijos nenori trauktis.

Negatyvus mąstymas priklauso nuo paties žmogaus. Pasak amerikiečių psichologės Karenos Horni, kai kurios pesimistės taip menkai save vertina, kad beveik sąmoningai pasiduoda pesimizmui. Šitaip jos išreiškia nepasitenkinimą savo išvaizda, sprendimais ir gyvenimo pasirinkimu. Jos pačios sau paskiria bausmes. Menkas savo vertės pajautimas neleidžia tvardyti emocijų, pakerta pasitikėjimą savimi. Katastrofų karalienės bijo negatyvių scenarijų, nes nežino, ar sugebės susidoroti.

Pesimistėms labai svarbu įsileisti bent kruopelę logikos į troškų grėsmės pasaulį. Svarbiausia pradėti bent kiek pasitikėti savimi ir savo jėgomis. Užuot didinusi įtampą, pasistenkite rasti būdų, kaip kovoti su tragedija. Įsivaizduokite žingsnis po žingsnio kovos su didžiausiomis nelaimėmis scenarijų. Iš katastrofų karalienės virsite tvirta kaip uola moterimi.

Pesimizmas riboja ir apsunkina pozityvią veiklą, blokuoja gynybines funkcijas ir gebėjimą susidoroti su situacija, skatina pasyvumą. Nerimas anaiptol nepadeda pakeisti įvykių eigos. Katastrofų karalienės po panikos priepuolio dažniausiai nenori grįžti prie išgyventų įvykių.

Katastrofų karalienėmis gali tapti ir itin gerai apie save galvojančios moterys. Pasak K.Horni, svarbiausią vaidmenį idealizuojant save vaidina mūsų vaizduotė. Tai ji skatina išskirtinumo pojūtį. Tačiau drauge yra ir mūsų katastrofų scenarijų autorė. Todėl iš sėkmės karalienės galima lengvai virsti katastrofų karaliene. Kuo daugiau pasiekiame, tuo labiau bijome tai prarasti.

Iš tamsos į šviesą

Užsitęsusi įtampa gali racionaliausią asmenybę paversti katastrofų karaliene. Sunkios gyvenimo sąlygos, konkurencija darbe, vienatvė - visa tai sąlygoja, kad mūsų pasaulio suvokimas tampa kupinas nerimo. Pesimistinis mąstymas lemia nuolatinį nerimą ir nesaugumo pojūtį. Į smulkius rūpesčius pradedama žiūrėti pro didinamąjį stiklą. Dėl to katastrofų karalienės dažniausiai būna išsekusios ir jaučia nuolatinį nuovargį. Jų aktyvumas vis labiau silpsta. Mažėja gebėjimas sukaupti dėmesį. Katastrofų išgyvenimas reikalauja daug energijos. Pesimistės jaučiasi įsitempusios ir suirzusios. Jas kankina nemiga, dažnai sapnuoja košmarus, nemoka atsipalaiduoti. Sumažėja jų jautrumas kitiems žmonėms. Nuolatiniai baimės priepuoliai sukelia įvairius fiziologinius ir vegetatyvinius pokyčius, taip pat gali sukelti ir įvairius psichikos negalavimus.

Todėl nevalia leisti, kad pesimistinis mąstymas kontroliuotų mūsų gyvenimą. Reikia bandyti ieškoti pagalbos. Galimybė kalbėti apie neigiamas emocijas - tai pirma išganinga proga išsivaduoti iš pesimizmo liūno. Įsigilinkime į savo baimes. Kodėl kai kurie nesėkmingi įvykiai mūsų akyse išauga iki katastrofos lygio? Ką daryti, kad nedramatizuotume jų? Gal reikalinga psichologo pagalba, kad gyvenimas įgautų savo spalvas. Reikės nemenkų pastangų, kad iš grėsmės pasaulio, skendinčio tamsoje, išsiveržtume į šviesą.

Parengta pagal dienraščio „Vakaro žinios“ priedą „Geras!“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17485
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Bir-20 09:49

5 akiplėšiškiausi maisto gamintojų melai

http://www.delfi.lt/news/daily/health/5 ... 077&page=1

Je, pasirodo pas mus irgi gamina visokį ššššššššššššš Atvažiuoja pas mane vežėjai kurie veža pieno miltelių pakaitalus, baltyminio koncentrato kažkokius ššššš, kuriuos mes vartojame kasdieniniame gyvenime :o Matyt todėl ir vaikai neatsparūs ligoms, alergijoms ir pan. :x
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17485
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Bir-21 11:55

18 labiausiai bauginančių maisto papildų ir bebrai

Ekonaujienos.lt
2013.06.21

Kur tie lai­kai, kai „vai­sių sko­nio” ir „sū­rio sko­nio” reiš­kė „pa­da­ry­ta su tik­rais vais­iais” ir „pa­da­ry­ta su tik­ru sūriu.” O dabar? Vis­kas dirb­ti­na. Di­džio­ji da­lis mais­to vie­ti­nia­me pre­ky­bos cen­tre nė­ra au­ten­tiš­kes­ni, nei Snooki į­de­gis. Ži­no­ma, jie val­go­mi, bet jū­sų pro­se­ne­liai jo­kiu bū­du ne­pri­pa­žin­tų to šlam­što mais­tu.

Papildų problema gili. FDA turi ingredientų sąrašą Visko, kuo papildomas maistas JAV (Everything Added to Food in the United States - EAFUS), kuriame daugiau, nei 3000 pavadinimų ir jų vis daugėja. Laimei, didžioji dalis EAFUS ingredientų yra nekenksmingi, bet keletas jų potencialiai žalingi. Kodėl jų naudojimas teisėtas, lieka paslaptimi. Kai kuriuos gali remti lobistų grupės, tuo tarpu kiti išlieka paprasčiausiai todėl, kad kažkoks FDA vyrukas ant stalo turi per daug darbų su popieriais ir pritrūko laiko tinkamai peržiūrėti duomenis.

Žemiau surašyti vienuolika keliančių daugiausia abejonių ingredientų, slypinčių jūsų maiste. Net jeigu nesate įsitikinę jų keliama grėsme, turite pripažinti: kuo daugiau tuščių ingredientų pašalinsite iš savo raciono, tuo daugiau vietos atsiras visapusiškam, vertingam maistui.


Bauginantys ingredientai

Olestra

Kas tai yra

Riebalų pakaitalas, susintetintas Procter & Gamble. Kadangi žmogaus virškinimo fermentai nesugeba suskaldyti didelių molekulių, Olestra į jūsų dietą prideda 0 kalorijų.

Kur rasite

Lay’s Light traškučiuose, Pringles Light traškučiuose

Ką reikėtų žinoti

Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, Frito-Lay į rinką išleido Olestra apdorotus WOW traškučius, o Procter & Gamble pristatė Fat Free Pringles. Ant abiejų produktų buvo pareikalauta parašyti įspėjimą „laisvų vidurių” riziką. Per ketverius metus į specialiai įrengtą pašalinių reiškinių karštąją liniją paskambino apie 15 000 žmonių. Akivaizdu, nusiskundimai nesujaudino FDA, nes 2003 m. administracija atšaukė įspėjančio etiketės užrašo reikalavimą. Jei žavi galimybė išbandyti diarėjos riziką, pirmyn, bet pirmiausia turėtumėte žinoti ir tai: Olestra trukdo kūnui pasisavinti kai kuriuos svarbius maisto komponentus, kaip beta karotenas ir likopenas. Siekdami sumažinti šį poveikį, gamintojai maistingųjų medžiagų prideda papildomai, bet vargu ar visos blokuojamos maisto medžiagos tinkamai pakeičiamos.

Be to, Purdue universitete atliktas tyrimas su gyvūnais parodė, kad nuo tokių riebalų, kaip Olestra, svoris gali išaugti labiau, nei nuo tikrų riebalų.

Karamelės dažiklis

Kas tai yra

Dirbtinis pigmentas, gaminamas kaitinant cukrų. Šiam procesui dažnai naudojamas amoniakas.

Kur rasite

Kolos gėrimuose ir kituose gaiviuosiuose gėrimuose, La Choy sojų padaže, Stove Top įdaro mišinyje

Ką reikėtų žinoti

Karamelinio dažiklio rasite visur, nuo gaiviųjų gėrimų ir padažų iki duonų ir bandelių. Kai gaminamas iš cukraus, jis santykinai nekaltas. Bet gaminant su amoniaku, jame atsiranda 2-metilimidazolo ir 4-metilimidazolo, cheminių junginių, sukeliančių vėžį pelėms. Rizika pakankamai didelė, kad Kalifornijos valdžia, geresnio maisto reguliavimo pirmeivė, priskyrė 4-metilimidazolą prie „žinomai sukeliančių vėžį” kategorijos. Deja, nėra reikalaujama, kad kompanijos atskleistų, ar jų dažiklis gaminamas su amoniaku, tad būtų išmintinga jo vengti kaip įmanoma.

Sacharinas

Kas tai yra

Dirbtinis saldiklis, netyčia atrastas XIX a. aštuntajame dešimtmetyje.

Kur rasite

Sweet ‘N Low, TaB koloje

Ką reikėtų žinoti

Tyrimai susiejo sachariną su žiurkių šlapimo pūslės augliais ir 1977-aisiais FDA pareikalavo įspėjančių etikečių ant viso maisto, kurio sudėtyje yra sacharino. 2000-aisiais agentūra pakeitė nusistatymą ir leido pardavinėti sachariną be įspėjančių etikečių. Tačiau tai nepadaro jo visiškai saugiu. 2008 m. Purdue tyrimas parodė, kad pakeitus žiurkių dietoje cukrų sacharinu, šios priaugo daugiau svorio, dar kartą patvirtindamas, kad šių dirbtinių ingredientų reikia vengti.

Raudoni #3 (Eritrozinas, E127) ir Raudoni #40 (E129)

Kas tai yra

Tai yra atitinkamai apelsininio raudonio ir vyšnių raudonio maistiniai dažai. Raudoni #40 yra plačiausiai naudojami vaisto dažai Amerikoje.

Kur rasite

Vaisių kokteiliuose, saldainiuose, šokoladiniuose pyraguose, sausuose pusryčiuose, alkoholiniuose gėrimuose, maračino vyšniose ir vaisių užkandžiuose.

Ką reikėtų žinoti

FDA anksčiau siūlė uždrausti Raudoną #3, bet kol kas agentūrai nepavyksta to įgyvendinti. Po to, kai tyrimuose su žiurkėmis dažas buvo neginčijamai susietas su skydliaukės augliais, FDA pavyko pasiekti skystos dažo formos pašalinimo iš išorinių vaistų ir kosmetikos.

Geltona #5 (Tartrazinas, E102) ir Geltona #6 (Saulėlydžio geltonis, E110)

Kas tai yra

Atitinkamai antras ir trečias labiausiai paplitęs maisto dažiklis.

Kur rasite

Dribsniuose, pudinguose, duonos mišiniuose, alkoholiniuose gėrimuose, traškučiuose, sausainiuose ir konditerijos gaminiuose.

Ką reikėtų žinoti

Keletas tyrimų rado ryšį tarp abiejų dažų ir vaikų mokymosi bei susikaupimo sutrikimų, o krūvos tyrimų su gyvūnais rodo potencialią inkstų ir žarnyno auglių riziką. Vienoje studijoje išaiškėjo, kad didelėmis saulėlydžio geltonojo dažiklio maitintoms pelėms sunku plaukti tiesiai ir reguliuoti savo padėtį vandenyje. FDA to nelaiko rimta grėsme žmonėms.

Acesulfamo kalis (Acesulfamas-K)

Kas tai yra

Dirbtinis saldiklis be kalorijų, 200 kartų saldesnis už cukrų. Jis dažnai naudojamas su kitais dirbtiniais saldikliais, siekiant užmaskuoti jo kartų prieskonį.

Kur rasite

Daugiau nei 5 000 maisto produktų visame pasaulyje, tarp kurių dietiniai gėrimai ir becukriai ledai. Sužinokite, kodėl dietiniai gėrimai jus storina.

Ką reikėtų žinoti

Nors Maisto ir vaistų administracija (FDA) jo naudojimą daugelyje produktų patvirtino, daug sveikatos apsaugos ir pramonės atstovų tvirtina, kad sprendimas buvo priimtas, remiantis suklastotais bandymais. Gyvūnų tyrimai rodo šio chemikalo ryšį su plaučių ir krūties augliais ir skydliaukės problemomis.

Aspartamas

Kas tai yra

Beveik neturintis kalorijų dirbtinis saldiklis, gaminamas sujungiant dvi aminorūgštis metanoliu. Plačiausiai naudojamas dietiniuose gaiviuosiuose gėrimuose, aspartamas 180 kartų saldesnis už cukrų.

Kur rasite

Daugiau, nei 6 000 maisto produktų, tarp kurių dietiniai gaivieji gėrimai, jogurtai ir cukraus pakaitalai NutraSweetir Equal.

Ką reikėtų žinoti

Per pastaruosius tris dešimtmečius FDA gavo tūkstančius klientų skundų, daugiausiai neurologinių simptomų, tokių, kaip galvos skausmai, pykinimas, atminties praradimas ir retais atvejais, epileptinių trauklių. Daug tyrimų parodė, kad aspartamas visiškai nepavojingas, tuo tarpu kiti rodo, kad jis gali sukelti platų spektrą vėžinių susirgimų.

Kalio bromatas

Kas tai yra

Komponentas, pagerinantis miltų ir padedantis kepamai duonai išsipūsti.

Kur rasite

Johnny Rockets Hoagie Roll

Ką reikėtų žinoti

Kalio bromatas žiurkėms sukelia skydliaukės ir inkstų auglius, bei daugelyje šalių uždraustas naudoti maiste. Kalifornijoje produktai, sudėtyje turintys kalio bromato privalo būti ženklinami vėžio įspėjimu. Laimei, dėl neigiamo požiūrio šis papildas gana retas, bet kol FDA jį uždraus, reikėtų išlikti budriems.

Titano dioksidas

Kas tai yra

Titano junginys, plačiai naudojamas dažuose ir apsauginiuose kremuose. Maisto pramonėje jo pridedama į šimtus produktų, kad šie atrodytų baltesni.

Kur rasite

Pagamintuose salotų užpiluose, kavos grietinėlėje ir saldžiuose glaistuose.

Ką reikėtų žinoti

Titanas yra iškasamas mineralas ir kartais būna užterštas švinu. Be to, daugelis baltų užpilų šiaip ar taip nėra sveiki. Jūsų sveikata ir liemens apimtys padėkos, jei rinksitės alyvų aliejaus ar acto pagrindu gaminamus užpilus.

Glifosatas

Kas tai yra

Tai populiaraus piktžolių naikiklio Roundup pagrindinis ingredientas. Jis purškiamas ant genetiškai pakeistų sojų ir kukurūzų, galinčių pakelti dideles šio chemikalo dozes.

Kur rasite

Didžiojoje daugumoje neekologiško supakuoto maisto yra ingredientų, gaunamų iš kukurūzų ir sojos. Kadangi tai sisteminis herbicidas, augalai jį pasisavina - tai reiškia, mes jį valgome.

Ką reikėtų žinoti

Glifosatas siejamas su nutukimu, negebėjimu mokytis ir nevaisingumu.

Butilintas hidroksianisolas (BHA) and Butilintas hidroksitoluenas (BHT)

Kas tai yra

Iš naftos gaunami antioksidantai ir konservantai.

Kur rasite

Goya taukuose, Golden Grahams, Cinnamon Toast Crunch, Orbit kramtomoje gumoje

Ką reikėtų žinoti

Sveikatos paslaugų departamentas teigia, kad BHA yra „gana tikėtinas žmonių karcinogenas”, tačiau FDA vis vien leidžia jį naudoti. BHT laikomas mažiau pavojingu, be tyrimuose su gyvūnais jis irgi sukėlė vėžį. Kartais šie chemikalai netgi nėra būtini; daugeliu atvejų jį galima pakeisti vitaminu E.

Iš dalies hidrogenizuotas augalinis aliejus

Kas tai yra

Pusiau kieti riebalai, sukuriami maisto gamintojams prijungiant vandenilį prie nesočiųjų riebiųjų rūgščių.

Kur rasite

Kur to rasite: McDonald’s McChicken, Long John Silver’s brokolių sūrio sriuboje

Ką reikėtų žinoti

Iš dalies hidrogenizuoti riebalai yra pagrindinis transriebalų šaltinis amerikiečių dietoje ir Harvardo atliktas tyrimo vertinimu, transriebalai kasmet sukelia 70 000 širdies priepuolių. Geros naujienos: Iš dalies hidrogenizuoti riebalai pamažu ima trauktis iš mūsų maisto. Progresyvi jurisdikcija, pavyzdžiui, Niujorke ima riboti leidžiamą kiekį restoranuose ir daugelis tinklų pereina prie sveikesnio aliejaus kepimui. Tačiau mūšis dar nebaigtas. Tarkime, Long John Silver’s, meniu tebėra 17 patiekalų, kuriuose yra daugiau, nei 2 gramai šios medžiagos. Pasak Amerkos Širdies asociaciją, tai yra didžiausias kiekis, kurį galite suvartoti per dieną.

Interesterifikuoti riebalai

Kas tai yra

Pusiau minkšti riebalai, chemiškai apjungiant visiškai hidrogenizuotus ir nehidrogenizuotus aliejus. Jie buvo sukurti, kaip atsakas į visuomenės reikalavimą sukurti alternatyvą transriebalams.

Kur rasite

Pyragėliuose, pyraguose, margarine, šaldytuose pietuose ir konservuotose sriubose.

Ką reikėtų žinoti

Šie riebalai nebuvo nuodugniai patikrinti, bet pirmieji duomenys neguodžia. Malaizijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 4 savaičių 12 procentų interesterifikuotų riebalų dieta padidino mažo tankio lipoproteinų („blogojo”) cholesterolio santykį su didelio tankio lipoproteinų („geruoju”) cholesteroliu. Negena to, šis tyrimas parodė išaugusį gliukozės lygį kraujyje ir sumažėjusį jautrumą insulinui.

Sulfitai

Kas tai yra

Konservantai, išlaikantys maisto spalvą ir išskirdami sieros dioksidą, neleidžia augti bakterijoms.

Kur rasite

Kur to rasite: vyne, saulėje džiovintuose vaisių mišiniuose, Jolly Ranchers, Fig Newtons

Ką reikėtų žinoti

Žmonės sulfitus šviežio maisto išlaikymui naudoja jau tūkstančius metų, bet kai kurie žmonės - ypač sergantys astma - dėl jų patiria kvėpavimo sunkumų. Devintajame dešimtmetyje dėl nereguliuojamo jų naudojimo mirė mažiausiai tuzinas žmonių, dėl to FDA įpareigojo klijuoti perspėjimus ant vyno butelių ir sukurti naujas tinkamo sulfitų naudojimo taisykles. Dabar restoranai nebegali šviežių produktų merkti į sulfitus. Mokslo vardan viešojo intereso centro teigimu, po naujosios tvarkos įsigaliojimo mirčių nuo sulfitų naudojimo nebeužfiksuota. Apibendrinant, jei esate iš daugumos žmonių, nejautrių sulfitams, jų naudojimas nepakenks. Jei nesate tikri, paprašykite savo gydytoją atlikti testą.

Azodikarbonamidas

Kas tai yra

Sintetinis apelsiniškai geltonas tešlos priedas

Kur rasite

Dunkin’ Donuts riestainiuose, McDonald’s mėsainių bandelėse

Ką reikėtų žinoti

Šis chemikalas plačiausiai naudojamas pramoninio putų plastiko gamyboje ir nors FDA patvirtino jo naudojimą maistui JAV, Jungtinė karalystė žymi jį kaip potencialų astmos sukėlėją. 47-ių azodikarbonamido tyrimų apžvalgoje Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) daro išvadą, kad jis tikriausiai sukelia astmos simptomus. PSO nusprendė, kad „naudojimo lygiai turi būti įmanomai mažesni.” Kalbant paprasčiau: venkite jo.

Karagenas


Kas tai yra

Iš jūržolių gaunamas tirštiklis ir emulsiklis.

Kur rasite

Weight Watchers Giant Chocolate Fudge leduose, Skinny Cow ledų sumuštiniuose, Creamsicles

Ką reikėtų žinoti

Jūržolės iš tiesų sveika, bet karagenas tėra jų šalutinis produktas. Tyrimuose su gyvūnais jis buvo susietas su vėžiu, žarnyno problemomis ir opomis. Nėra užtikrintai žinom, ar karagenas kenkia žmonėms, bet jo vengimas yra aiškiai saugesnis pasirinkimas. Didžioji dauguma studijų tyrė paprastesnes papildo formas, o tyėjai iš Ajovos universiteto išsiaiškino, kad karagenas gali degraduoti ir vykstant normaliam virškinimui.

Amonio sulfatas

Kas tai yra

Natūraliai šalia veikiančių vulkanų randama neorganinė druska, komerciškai naudojama mielių priežiūrai ir padeda kilti tešlai.

Kur rasite

Natūralioje duonoje, Subway suktinukuose

Ką reikėtų žinoti

Šis azoto gausus junginys dažniausiai naudojamas kaip trąša ir taip pat plačiai naudojamas gesintuvuose. Laimei, šis ingredientas tik skamba baugiai - 2006 Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad šis junginys nekarcinogeniškas. Mokslo vardan viešojo intereso centras ir FDA laiko jį saugiu.

Kastoreumas

Kas tai yra

Bebro analinių liaukų išskyros. Tikrai. Bebrai jo mišiniu su šlapimu žymi savo teritoriją.

Kur rasite

Vaniliniame arba avietiniame apdoroto maisto aromate, žymimame tik kaip „natūralus aromatas”.

Ką reikėtų žinoti

Tai bebro analinės liaukos išskyros.


Parengta pagal:

http://abcnews.go.com/Health/top-11-sca ... cFGrfBy2Bv
http://health.yahoo.net/experts/eatthis ... -additives
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17485
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Bir-25 23:06

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17485
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Lie-03 22:04

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
Darius74
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Pranešimai: 329
Užsiregistravo: 2009-Geg-20 21:36
Miestas: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Lie-04 12:45


Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 17485
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

2013-Lie-06 09:50

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 3 ir 0 svečių