ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Visa, kas nesusiję su medžiokle.
Сообщения не связанные с охотой.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by medziotojas »

Senoji Lietuvos medicina: gydymas vilko mėsa ir žmogaus odos rėžiais


2013-11-20
Vita Ličytė,
LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt

Spausdinimo versija | Pasidalink



Ar atspėtumėte, kokias ligas anksčiau gydydavo vilko mėsa arba vėžio girnelėmis? Prieš pusantro šimto metų Viekšnių miestelyje Mažeikių rajone įkurtoje vaistinėje (dabar – muziejuje) galima sužinoti apie paslaptingus ir netgi šiurpą keliančius vaistus, kuriuos vaistininkai išrašydavo negaluojantiesiems.

XX a. viduryje Viekšnių vaistinę talentingas vaistininkas garsino vaistais nuo vėžio. O svarbiausia jų sudėtinė dalis buvo miškinė sidabražolė.
Gydomosios medžiagos – iš tolimiausių kraštų

Į Viekšnių vaistinę nusipirkti vaistų ateidavo ir aplinkinių rajonų gyventojai ir neretai čia pat laukdavo, kol bus baigtas specialiai jiems gaminamas preparatas. Čia vis dar stovi didžiulis prekystalis, galima apžiūrėti senovines svarstykles, receptų knygą, išlikusios tamsiai rudos vaistų spintos. Jų lentynose išdėlioti įvairiausi buteliukai ir seni indai, vadinamieji štanglazai, su užrašais lotynų kalba, išlikę nuo pirmojo vaistininko Teodoro fon Geldnerio laikų. Įvairios kilmės gydomosios medžiagos į Viekšnius atkeliaudavo iš visokių kraštų, net iš paatogrąžio klimato juostų.

Ekskursijų vadovė Vilma Skiparienė sako, kad vaistinėje daugiausia augalinės kilmės vaistų, bet yra ir mineralinės, ir gyvūninės. Jos teigimu, yra buteliukų, kurių turinys iki šiol neaiškus, todėl medžiagos tyrimams gali rasti farmacija ir chemija besidomintys mokslininkai.

„Pirmasis vaistininkas T. Geldneris daugiau naudojo homeopatinius vaistus. Tai būtų iš vaistinio rabarbaro pagamintas preparatas, skirtas skrandžio ir tulžies latakų veiklai gerinti, viduriams laisvinti“, – aiškina V. Skiparienė.

Taip pat ji pasakoja, kad naudoti turkinio ąžuolo gãlai, t. y. kai ant augalo lapų galų arba jaunų šakelių galų drugių lervos susivyniodavo į kokoną ir, tapusios drugeliu, išskrisdavo, likęs kokonas su ta lapo dalimi buvo naudojamas vaistams gaminti, nes turėjo rauginių medžiagų, kurios mažina gleivių išsiskyrimą, didina krešėjimą ir gydo uždegimus.
Supirkdavo žmogaus odos diržus

Muziejuje po stiklu sudėlioti gyvūninės kilmės preparatų pavyzdžiai. Džiovinta vilko mėsa gydydavo mažakraujystę. Vėžio girnelės naudotos kaip kalcio papildas. Viename iš stiklinių buteliukų – sibirinio bebro lytiniai organai, kurių gydomąsias savybes mini ir Hipokratas. Bebrų sruoglių užpilas ilgą laiką laikytas vaistu nuo visų ligų. Juo gydydavo moterų isteriją ir gerindavo vyrų potenciją. Antpilams naudotas ir bekojis driežas, gyvatė, rupūžė. O šalia jų – džiovinti žmogaus odos diržai.

„Žmogaus oda buvo gana paplitusi. Įdomu tai, kad žmogaus odos diržai į vaistines atkeliaudavo iš kalėjimų. Kankinant ar vykdant bausmes, gyvam žmogui iš nugaros buvo išrėžiama oda. Šitie rėžiai būdavo superkami vaistininkų ir naudojami žaizdoms, votims gydyti“, – kalba V. Skiparienė.

Vaistinėje stovėjo ir spintelė su nuodais bei narkotinėmis medžiagomis. Raktus nuo jos turėjo tik pats vaistininkas, o nuodų vartojimo apskaita buvo griežtai tvarkoma. Nuodų pardavimo registracijos knygoje būdavo surašoma, kam, kiek ir kokios stipriai veikiančios medžiagos buvo parduota. Pasak muziejaus darbuotojos, pačių nuodų gaminti nereikėjo – medžiagos buvo gaunamos iš farmacijos sandėlių. Dažniausiai jos geležinkeliu būdavo atvežamos iš Rygos ir Liepojos.

Seniau daugelį vaistų gamindavo patys vaistininkai, todėl muziejuje yra įvairiausių įrankių, prietaisų ir indų vaistams gaminti, o ekspozicija primena senovės alchemiko dirbtuvę. V. Skiparienė sako, kad injekcijoms naudojamiems tirpalams gaminti reikėjo ypač švaraus vandens, todėl būdavo naudojamas distiliatorius. Taip pat yra ir sterilizacijos spinta.

„Piliulės būdavo formuojamos spaudžiant masę per specialias metalines formas. Viekšnių vaistinėje jos buvo dedamos į specialų indelį su dangteliu, kartu buvo dedama folijos aukso arba sidabro, – kalba muziejininkė. – Širdies negalavimams gydyti buvo naudojamas tik auksas, nes buvo pripažinta, kad jis taip pat turi gydomųjų savybių.“
Gebėjo išgydyti vėžį

Vaistininkų namuose vonia, kanalizacija ir tualetas jau buvo įrengti pastato viduje. Krosnis buvo pastatyta taip, kad šildytų prie šono priglaustą vandens talpyklą. Gyvenamuosiuose kambariuose – išskirtiniai baldai, senovinis juodas pianinas, asmeniniai daiktai. Kaip pasakojo V. Skiparienė, daiktus vaistininkų šeimos mėgo pirkti ne naujus, o iš įvairių dvarininkų, užsienio šalių.

„Vaistinės steigėjas Teodoras fon Geldneris, Geldnerių vaistininkų dinastijos atstovas, atvyko į Viekšnius ir nusipirko žydų šeimai priklausiusį namą, stovėjusį turgaus aikštės kampe. Pusė namo jis paskyrė vaistinei, o kitame gale apsigyveno su šeima“, – sako V. Skiparienė.

T. Geldneriui mirus, vaistinė susidūrė su sunkumais. Po kiek laiko iš varžytynių ją nusipirko vietos kunigas ir perleido sūnėnui Vincentui Aleksandravičiui, kuris amato mokėsi ir Maskvoje – ten klausėsi žymaus chemiko Dmitrijaus Mendelejevo paskaitų.

V. Skiparienės teigimu, dėdė lėšų davė su tam tikromis išlygomis: sūnėnas turės tęsti dėdės kunigo pradėtas tradicijas ir kilnų darbą – remti neturtingus giminaičius, išleisti juos mokslus: „Jei iš jo vaikų nė vienas netaps farmacininku, jis vaistinę turės perleisti gal net giminaičiui, bet farmacininkui, kilusiam iš Žagarės miestelio, kuriame kunigavo.“

Tėvo pėdomis buvo pasiryžęs žengti jauniausias sūnus Juozas. Vaistininkystės įgūdžius jis perėmė iš tėvo Vincento, Kaune mokėsi chemiko, vaistininko profesijos. Juozas Aleksandravičius pelnė didelę visuomenės pagarbą, o vėliau žmonės jį praminė balandėliu, nes jis taip kreipdavosi į savo klientus.

J. Aleksandravičius Lietuvoje ir už jos ribų garsėjo kaip vaistininkas, gydantis vėžinius susirgimus. V. Skiparienė pasakoja, kad 1947 m. į vaistinę atėjo kaimynė, grįžusi iš Kauno onkologinės ligoninės. Jos būklė buvo labai sunki – ketvirta vėžio stadija, ir gydytojai nebegalėjo jai padėti.

Atėjusi ji paprašė vaistininko, kaip kaimyno, pagalbos. J. Aleksandravičius pasiūlė iš miškinės sidabražolės šaknų pagaminti ekstraktą ir nurodė daugiau vaistažolių, kurios stiprina imunitetą. „Po kiek laiko moteris pradėjo sveikti. Kai ji nuvyko pas gydytojus pasitikrinti, šie labai nustebo, nes jos sveikata buvo puiki. Tada garsas apie tai pasklido labai plačiai“, – tikina muziejininkė.

Vaistinės muziejuje eksponuojamas ir išlikęs J. Aleksandravičiaus ranka rašytas receptas – patarimai, kokias tinktūras kokiu metu vartoti, kaip elgtis gydantis. Kai kurių dalykų nepavyko iššifruoti, tačiau aišku, kad vienu efektyviausiu augalų kovojant su vėžiu vaistininkas laikė miškinę sidabražolę. Farmacininkas taip pat patarė vengti alkoholio, skirti didesnį dėmesį poilsiui, o patį svarbiausią dalyką užrašė vienu žodžiu – nesinervinti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by medziotojas »

Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
Giesa
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Posts: 300
Joined: 2009-Aug-05 23:29
Location: Kaunas

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by Giesa »

Tomyxas
Naujokas
Posts: 6
Joined: 2013-Nov-04 10:39
Contact:

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by Tomyxas »

Noriu pasidalinti savo administruojamu nauju medziotoju skelbimu puslapiu http://viskasmedzioklei.lt. Cia galesite visiskai nemokamai ir greitai patalpinti savo skelbimus su parduodamais/perkamais ginklais, sunimis, trofejais, kailiais ir t.t.
Nemokami skelbimai medziotojams: http://viskasmedzioklei.lt/
User avatar
GRIZLEY
Super Men
Super Men
Posts: 1884
Joined: 2008-Jan-01 23:12
Location: vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by GRIZLEY »

Kas globoja, tas ir medžioja
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by medziotojas »

Geri žmonių norai gulbei baigėsi mirtimi


Kristina Simonaitytė
GRYNAS.lt
2014 m. kovo 13 d.

Trečiadienį, kovo 12-ą dieną, Klaipėdoje esančio Žardės tvenkinio melduose vietos gyventojai pastebėjo įstrigusią gulbę. Gyvūno vaduoti atvyko ugniagesiai-gelbėtojai ir Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų darbuotojai. Deja, gelbėjimo operacijos gulbė neišgyveno. Specialistų teigimu, paukštis smarkiai negalavo, nebegalėjo pakilti iš vandens.

Negalavimų priežastis - peršėrimas?

Kaip GRYNAS.lt pasakojo Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų darbuotoja Gintarė Sirtautaitė, jiems apie melduose įstrigusį paukštį pranešė vietos gyventojas. Atvykę į vietą gyvūnų globos namų darbuotojai iškvietė ugniagesius-gelbėtojus, nes paukštis buvo vandenyje, apie 15-20 metrų nuo kranto.
Pašnekovės teigimu, paukštis smarkiai negalavo ir greičiausiai melduose ne įstrigo, kaip pasirodė žmonėms, bet nuplaukė numirti. Kai ugniagesiai-gelbėtojai ištraukė gulbę, šis jau buvo negyva.
„Jau, deja, nieko nebuvo galima jai padaryti“, - apgailestavo G. Sirtautaitė.
Paklausus apie galimą mirties priežastį, moteris sakė, jog gali būti kalti ir žmonės, peršėrę paukštį.
„Gulbė tokia visa išsipūtus buvo. Gal žmonės peršėrė, juk kai nelabai žino, tai visko duoda, gal trūko skrandis. Kažkas tikrai su vidumi negerai buvo, nes ji jau net nebeplaukė, tiesiog šonu pasvirusi į vandenį buvo“, - kalbėjo G. Sirtautaitė.

Peršėrimas - rimta problema

Daugiau tvenkinyje gulbių nebuvo, išskyrus vieną gulbiną. Specialistės manymu, tai galėjo būti žuvusios patelės pora. Pasak pašnekovės, gulbinas nesitraukė nuo negaluojančios patelės: „Jis plaukiojo aplinkui ir nerimavo,“ - paukščių ryšį nupasakojo pašnekovė.
zuvusi-gulbe-klaipedos-regiono-gyvunu-globos-namu-nuotr-64262322.jpg
Žuvusi gulbė. Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų nuotr.
© GRYNAS

Skrodimas tokiais atvejais nėra atliekamas, todėl tikslią žūties priežastį nustatyti sunku. Ugniagesių teigimu, gulbė vandenyje plakėsi sparnais ir nebegalėjo pakilti. Gyvūnų globos namų darbuotoja pastebėjo, jog gulbė galėjo ir prigerti gelbėjimo operacijos metu, tačiau didžiausia žala jau buvo padaryta anksčiau.
G. Sirtautaitė perspėjo, kad žmonės be reikalo nemaitintų gulbių, nes peršėrimas yra rimta problema, galinti pasibaigti paukščių mirtimi.
„Šiuo metu parskridusios gulbės yra labai silpnos ir išalkusios, bet netinkamas maistas joms kenkia labiau. Svarbu, kad žmonės jų neperšertų, negalima šerti mėsa ir panašiais dalykais“, - kalbėjo pašnekovė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by medziotojas »

Europos pasidalinimas per 3 su biski min. http://loiter.co/v/watch-as-1000years-o ... rs-change/
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by medziotojas »

Britus šokiravę ginklai pas mus parduodami atvirai

2014-04-03
Tadas Širvinskas
diena.lt

Britų žurnalistai išskalambijo, kad Lietuvoje galima nesunkiai internetu prisipirkti ir į Didžiąją Britaniją parsisiųsti mirtinų ginklų. Lietuvos policija ramina, kad tokių ginklų prekyba mūsų šalyje yra kontroliuojama, tačiau realiai jie pardavinėjami labai laisvai.

Pirkinys nustebino

Dienraščio "Daily Mail" žurnalistai aprašė, kad nesunkiai internetu nusipirko ir į Didžiąją Britaniją parsisiuntė elektros šoko įtaisų ir ašarinių dujų, kuriais čia uždrausta laisvai prekiauti ir juos naudoti. Iš Lietuvos, Lenkijos, Italijos ir JAV internetu pirktus ir į Londoną parsiųstus ginklus apžiūrėję vietinės policijos pareigūnai konstatavo, kad pirkiniai išties gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.
Žurnalistų prisipirktą arsenalą apžiūrėjęs buvęs policijos ginklų specialistas pavojingais įvardijo ne tik elektros šoko įtaisą, bet ir pipirinėmis vadinamas dujas. Specializuotose parduotuvėse parduodamos ašarinės dujos ilgalaikių sveikatos padarinių nesukelia, tačiau internetu perkamų pigių dujų sudėtis nėra žinoma, jos nesertifikuotos.

Į kontrolę nusispjauna

Britų žurnalistai dar labiau pašiurpo, ant įsigytos prekės etiketės perskaitę, kad internetu laisvai parduodami elektros šoko įtaisai – penkis kartus galingesni už tuos, kuriuos naudoja Didžiosios Britanijos policininkai. Už prekybą tokiais ginklais šioje šalyje galima užsitarnauti iki dešimties metų nelaisvės.
Lietuvoje iššaunamųjų adatų ir jas su elektros šoko įtaisu jungiančių lanksčių laidų neturintys prietaisai priskiriami mažiausiai pavojingiems D kategorijos ginklams, kuriuos be leidimų galima įsigyti nuo 18 metų.
Tiesa, tokiais ginklais gali prekiauti tik specialius leidimus turintys pardavėjai, o sandėris turi būti užfiksuotas ginklų registracijos žurnaluose. Tačiau elektros šoko įtaisų pilna ne tik sertifikuotose ginklų parduotuvėse, bet ir internete.
"Skelbimas dar nereiškia, kad pardavėjas tą daiktą parduos pats. Jis tik informuoja apie norą parduoti ginklą. Vėliau jis privalo būti užregistruotas ginklų registracijos žurnale", – bandė raminti Lietuvos policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala.
Pareigūnas pasakojo, kad ginklais prekiauti teisės neturintis D kategorijos ginklo pardavėjas su pirkėju turėtų pėdinti iki licencijuoto ginklų prekiautojo, kuris sandėrį įformins ginklų registracijos žurnale. Esą internete laisvai prekiauti D kategorijos ginklais nėra taip paprasta – policija stebi prekiautojus ir pričiumpa tuos, kurie nepasivargina sandėrio įforminti pagal taisykles. Realiai kontrolė nėra griežta.
"Šiandien pervedate pinigus, rytoj gaunate elektros šoką. Niekur nieko nereikia pasirašyti, nebent pašte, kad siuntinį gavote", – telefonu paklausus apie galimybę kuo skubiau įsigyti ginklą, nuramino internete elektros šoko įrenginiais ir ašarinių dujų balionėliais prekiaujantis vilnietis.

Registruoja ir pneumatinius

Specialiuose ginklų registracijos žurnaluose turi būti paminėti ne tik elektros šoko įtaisų, bet ir gana laisvai pardavinėjamų teleskopinių metalinių lazdų bei pneumatinių šautuvų pardavimo sandėriai. Interneto platybėse galima rasti dešimtis pneumatinių šautuvų pardavėjų. Kiek iš jų nueis iki tokiais ginklais galinčios prekiauti licencijuotos parduotuvės, neaišku.
"Neteko girdėti, kad kas nors taip darytų", – sakė šešiuose Lietuvos miestuose ginklų prekybos parduotuves turinčios bendrovės "Sidabrinė kulka" direktorius Audrūnas Krūminas.
Pneumatinių ginklų pardavimo registracija specialiuose žurnaluose tapo privaloma, nes jo galią galima padidinti. Modifikuotas šautuvas šovinį sugeba iššauti su daug didesne jėga ir yra priskiriamas prie C kategorijos ginklų, kurie privalo būti registruojami policijoje.
Lietuvos įstatymai reglamentuoja ne tik D kategorijos ginklų padavimą, bet ir įvežimą. Be specialaus leidimo į šalį galima įsivežti vos vieną šios kategorijos ginklą. Greičiausiai tai varžo platesnį ginklų paplitimą mūsų rinkoje. Žinoma, labiausiai pasiūlos kiekis priklauso nuo paklausos. Tikėtasi, kad elektros šoko įtaisų populiarumas ženkliai išaugs po to, kai Lietuvoje įsigaliojo prievolė registruoti dujinius pistoletus. Vis dėlto pardavimų bumo nesulaukta.
"Per atstumą veikiančiais elektros šoko įtaisais prekiauti negalima, o leidžiamais prekiauti įtaisais naudotis gana sudėtinga – jį reikia priglausti prie atviros užpuoliko kūno vietos", – aiškino A.Krūminas.
Beje, kai kuriuos ginklus galima įsigyti, bet nešiotis – ne. Iš visų D kategorijos ginklų nešiotis galima tik dujų balionėlius ir elektros šoko įtaisus be iššaunamųjų adatų.

Naudosis ir aplinkosaugininkai?

Aplinkos ministerija parengė įstatymų pakeitimus, kurie aplinkosaugininkams leistų naudoti elektros šoko įtaisus su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštos įtampos elektros energijos šaltiniu.
"Atsižvelgiant į šiandienę situaciją, kai keliskart padidintos baudos už administracinius teisės pažeidimus, aplinkos apsaugos srities žalos dydžiai, aplinkos apsaugos pareigūnams išaugo rizika būti sužalotiems vykdant tarnybines pareigas. Statistika rodo, kad pastaruoju metu padaugėjo pasipriešinimo atvejų prieš pareigūnus, todėl manome, kad tikslinga pareigūnams suteikti teisę apsiginti", – sakė ministras Valentinas Mazuronis.
Šiuo metu aplinkosaugos pareigūnai turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą, tačiau manoma, kad elektros šoko įtaiso panaudojimas yra efektyvesnis. Jis nesukelia tragiškų panaudojimo padarinių.

Populiariausi internete parduodami ginklai savigynai

Elektros šoko įtaisas

Nešaunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas tiesiogiai prisilietus ar per atstumą paveikti taikinį elektros srove. Savigynai skirtus elektros šoko įtaisus (kurie veikia juos prilietus prie kūno) galima nešiotis, jie priskiriami prie D kategorijos ginklų, kuriuose galima įsigyti turint 18 metų. Elektros šoko įtaisas su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros energijos šaltiniu, gali būti naudojamas tik policijos pareigūnų.

Dujinis balionėlis

Dujiniai aerozoliniai įrenginiai yra vienas iš dviejų (kartu su savigynai pritaikytu elektros šoko įtaisu) D kategorijos ginklų, kuriuos leidžiama nešiotis.

Teleskopinė lazda

Kieto metalo teleskopinės lazdos priskiriamos prie D kategorijos ginklų, kuriuos galima įsigyti, tačiau tokius ginklus nešiotis ir naudoti gali tik apsaugos funkcijas atliekantys žmonės.

Dujinis pistoletas
Dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami prie C kategorijos ginklų, kuriuos būtina registruoti policijoje.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by medziotojas »

2014-04-09
Gandras supleškino pievą?

Janydžių kaime praeitą savaitę ugniagesiai – gelbėtojai užgesino didelį gaisrą. Kaime gyvenanti moteris teigia, kad jį sukėlė gandras.
“Per mūsų kaimą eina aukštos įtampos elektros linija, - pasakojo Ksenija Šiktorova. – Paukščiai ant elektros laidų žūva nebe pirmą kartą. Ir tądien užgirdau garsą panašų į sprogimą, o po to užsiliepsnojo pieva. Iškviečiau gaisrininkus. Pirmieji atskubėjo skiemoniečiai, tačiau pamatę, kad vieni neįveiks, matyt, išsikvietė pastiprinimą iš Anykščių. Buvo stiprus vėjas, tad išdegė gal kokie 5 hektarai pievų. Mūsų sodyboje gyveno gandrų pora, tačiau po šio gaisro liko tik vienas. Ir tą atskridusi kita pora gandrų iš lizdo išvijo”. Moteris teigia įsitikinusi, kad dingęs gandras žuvo ant elektros laidų ir sukėlė gaisrą.

Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Slavinskas moters versiją nei patvirtino, nei paneigė. Jis mano, kad toks atvejis įmanomas, nes dėl sukibirkščiavusių elektros laidų žolė neretai užsidega ir vasarą. “Gaisras vyko balandžio pirmąją, išdegė 5 hektarai pievos, - sakė viršininkas. – Jeigu žmogus matė, nematau pagrindo juo netikėti, tačiau yra ir šiek tiek abejonių”…

Jonas Junevičius
anyksta.lt
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by medziotojas »

Kurtinys privertė bėgti jį fotografavusią moterį

2014-04-10
Kurtinys.jpg
Balandžio 7 d. dieną iš Karšuvos girioje įsikūrusio Kęstučio motorizuoto pėstininkų bataliono Viešvilės rezervato darbuotojai sulaukė neįprasto pranešimo. Kariškiai šaukėsi pagalbos, nes bazės teritorijoje įsikūrė itin saugomas paukštis – kurtinys.

Rezervato specialistai nustatė, kad kurtinys – patinas iš pirmosios kurtinių vados, kuri buvo išauginta Viešvilės veislyne ir į gamtą paleista 2011 m. spalio 4-ąją.

Pasitempęs lyg tikras vadas, paukštis bazėje oriai žingsniavo takais, sukinėjosi aikštelėje šalia garažų, pozavo karinės technikos fone, vėduokle skleidė uodegą, atlikdamas tuoktuvių giesmes švytėjo visu didingu pavasario grožiu ir taip netikėtu pasirodymu sugriovė įprastą karinę tvarką. Suprantama, sparnuotis prikaustė visų ten buvusiųjų dėmesį ir bemat tapo bazės pažiba.

Kariškai savo mobiliaisiais telefonais puolė fotografuoti ir filmuoti pakilios tuoktuvių nuotaikos apimtą atklydėlį. Tik vakarop sparnuotis aprimo ir ilsėtis nuskrido į pušį.

Tačiau kitą dieną rezervato darbuotojai vėl sulaukė skambučio. Pasirodo, kad kariškių nepaliekantis ramybėje gyvūnas suįžūlėjo norėjusią iš arčiau jį apžiūrėti bei nufotografuoti moterį ėmė vytis ir privertė bėgti bei užsidaryti pastate.

Pamalonintas dėmesiu sparnuotis sparnais raižė aplinkui keliskart šokteldamas mėgino patekti pastatan pro atvertą langelį. Moteris prašė rezervato darbuotojus pasiimti įsisiautėjusį kurtinį. Esą dar vaikystėje nukentėjusi nuo ją pargriovusio ir aptalžiusio kalakuto ir iki šiol jaučianti baimę nedraugiškai nusiteikusiems paukščiams.

Galiausiai buvo sutarta, kad planuojantys atvykti fotografuoti paukščio gamtos mylėtojai, naudodami kurtinio balso įrašus, jį pamėgins išvilioti iš teritorijos. Simboliška, bet gyvūnas pasirodė kaip tuo metu, kai bataliono vadas buvo išvykęs į užsienį. Laisva vieta ilgai tuščia nebūna...

„Šviesos“ inf.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
Giesa
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Posts: 300
Joined: 2009-Aug-05 23:29
Location: Kaunas

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by Giesa »

This Incredible Animation Shows How Humans Are... https://www.youtube.com/watch?v=WfGMYdalClU
User avatar
30-06
Administratorius
Administratorius
Posts: 2079
Joined: 2006-Jul-07 20:49
Location: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by 30-06 »

Giesa wrote:This Incredible Animation Shows How Humans Are... https://www.youtube.com/watch?v=WfGMYdalClU
:wink: Trumpai ir aiskiai.Tiesiog, geriau ir nepaaisiknsi.Super filmukas :good:
Geras veterinorius visad gali padeti blogam sokejui
Neaiskinkit ka turiu daryti,ir as nesakysiu kur turite eiti
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by medziotojas »

Ragina sustabdyti elektros jungties statybos darbus


lzinios.lt
2014-05-05


Prie Eu­ro­pos Ta­ry­bos vei­kian­tis Ber­no kon­ven­ci­jos biu­ras reiš­kia su­si­rū­pi­ni­mą dėl Lie­tu­vo­je pra­de­da­mų Lie­tu­vos-Len­ki­jos elek­tros ener­gi­jos jung­ties oro li­ni­jos par­en­gia­mų­jų dar­bų, ku­riuos Lie­tu­vos ener­ge­ti­kai at­li­ko ne­pai­sy­da­mi šiuo me­tu ti­ria­mos pro­jek­to ke­lia­mos grės­mės tarp­tau­ti­niais su­si­ta­ri­mais sau­go­moms gy­vū­nų rū­šims.

Eu­ro­pos lau­ki­nės gam­tos ir na­tū­ra­lių bu­vei­nių ap­sau­gos kon­ven­ci­ja (Ber­no kon­ven­ci­ja) ją pa­si­ra­šiu­sias na­res, taip pat ir Lie­tu­vą, įpa­rei­go­ja už­ti­krin­ti nyks­tan­čių gy­vū­nų ir jų gam­ti­nės ap­lin­kos ap­sau­gą. Prieš me­tus 400 kV, 1000 MW elek­tros ener­gi­jos per­da­vi­mo oro li­ni­jos sta­ty­bą šiai ins­ti­tu­ci­jai aps­kun­dė Laz­di­jų ra­jo­no Ru­da­mi­nos mies­te­lio bend­ruo­me­nė, ku­ri pa­si­tel­ku­si gam­ti­nin­kus nu­sta­tė, jog elek­tros li­ni­jos po­vei­kio ruo­že Laz­di­jų ra­jo­ne ap­tin­ka­mos ma­žiau­siai 25 Ber­no kon­ven­ci­jos sau­go­mos gy­vū­nų rū­šys. Tarp jų - Lie­tu­vo­je ypač re­ti ba­li­niai vėž­liai, juo­die­ji gand­rai.

Aso­cia­ci­ja Ru­da­mi­nos bend­ruo­me­nė skun­dą tarp­tau­ti­nei or­ga­ni­za­ci­jai pa­tei­kė ne­su­lau­ku­si at­sa­kin­gų Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų veiks­mų, nors ban­dė at­kreip­ti jų dė­me­sį į eks­per­tų nuo­mo­nę, kad po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mas (PAV) bu­vo at­lik­tas ne­ko­ky­biš­kai. Par­eiš­kė­jams abe­jo­nes taip pat su­kė­lė ener­ge­ti­kų spren­di­mas tūks­tan­čius ger­vių, lau­ki­nių žą­sų ir ki­tų sau­go­mų pa­ukš­čių pri­trau­kian­čio­se Žu­vin­to eže­ro apy­lin­kė­se sta­ty­ti 60 m aukš­čio at­ra­mas, užuot pa­si­rin­kus po­že­mi­nių ka­be­lių tech­no­lo­gi­jas. Bend­ro­vės LITG­RID už­sa­ky­mu PAV at­li­ku­sios šve­diš­ko ka­pi­ta­lo įmo­nės Swe­co Lie­tu­va ir Swe­co In­ter­na­tio­nal elek­tros jung­ties sta­ty­bai par­in­ko gam­ti­nio kar­ka­so ruo­žą tarp UNES­CO sau­go­mo Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to, Me­te­lių re­gio­ni­nio par­ko ir Len­ki­jos Sei­nų eže­ry­no Na­tu­ra 2000 draus­ti­nių. Lie­tu­vos teis­mų nuo­mo­ne, PAV at­as­kai­tą Aly­taus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tas (RAAD) 2011 me­tais pa­tvir­ti­no tei­sė­tai. Sa­vo spren­di­me, RAAD be ki­ta ko pa­žy­mė­jo, kad ”jei miš­ko juo­sta elek­tros per­da­vi­mo li­ni­jai ker­ta­ma pa­ukš­čių vei­si­mo­si me­tu, ne­igia­mas po­vei­kis bus žy­miai di­des­nis (nors ir trum­pa­lai­kis), nes čia žus dau­gy­bė tuo me­tu pe­rin­čių ge­ni­nių, žvirb­li­nių ir ki­tų čia pe­rin­čių miš­ko pa­ukš­čių, tarp ku­rių yra sau­go­mų Pa­ukš­čių di­rek­ty­vos rū­šių, įra­šy­tų į jos 1-ąjį prie­dą“. To­dėl re­ko­men­duo­ta dar­bus at­lik­ti ki­tu lai­ko­tar­piu. Ne­pai­sant to, su­nkiai įžen­gia­mo­se vie­to­vė­se juo­dalks­ny­nai ir ki­ti ver­tin­gi miš­kų ruo­žai bu­vo ker­ta­mi bei ener­ge­ti­kų tech­ni­kos nio­ko­ja­mi šių me­tų ba­lan­džio mė­ne­si, jau pra­si­dė­jus pa­ukš­čių pe­rė­ji­mui.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai ba­lan­džio 29 die­ną at­siųs­ta­me laiš­ke Ber­no kon­ven­ci­jos biu­ras re­ko­men­duo­ja elek­tros li­ni­jos sta­ty­bos dar­bus su­stab­dy­ti bent to­kiam lai­ko­tar­piui, per ku­rį bū­tų at­lik­tas ne­ša­liš­kas sau­go­mos gam­tos ty­ri­mas, taip pat siū­ly­da­mas į jį įtrauk­ti Ru­da­mi­nos bend­ruo­me­nės at­sto­vus.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by medziotojas »

LIETUVIS APKŪLĖ KAIZERIO SŪNŲ

01 Geg 2014
vilkaviškis.info

Vienas senas Amerikos lietuvis Vincas Jakštys, kilęs iš Suvalkijos, Šakių apskr. (Skliausčių kaimo Vilkaviškio rajone – patikslinta red.), neseniai išleido atsiminimus iš anų sunkiųjų laikų, kaip teko lietuviams daug kovoti savo teises. Jakštys buvo nedidelio gyventojo sūnus, pirm ganęs, po to ėjęs siuvėjo amato mokytis, bet šiaip mažai buvo mokytas. Turėdamas kiek laiko, pats per save, suaugęs išsimokino ir dabar ne taip jau blogai valdo plunksną. Jo atsiminimuos pajudinami nuotykiai su pirmaisiais Lietuvių tautos darbuotojais jo gimtame krašte, kurie jau seniai mirę. Tie nuotykiai iš dalies žinomi, iš dalies tolimesnių vietų gyventojams ir nėra įdomus. Čia atpasakosime tik vieną atsitikimą, kuris anais laikais taip ir buvo nutylėtas, bet vis dėlto visame krašte daug kalbų sukėlė. Būtent, Prūsuose būdamas apdaužė vieną vaikėzą, kuris pasirodė buvęs Vokietijos kaizerio Viliaus II sūnus — kronprincas.

Nors Lietuvoje Jakštys ir išmoko siūti, bet tas amatas jam nesisekė, ypač kai tekdavo siūti kuprotiems ir pilvotiems vyrams arba iš visų pusių apdribusioms moterims. Todėl didesnio uždarbio ieškodamas, išvyko į Prūsus; buvo tuomet 19 metų. Dirbo plytinėj netoli Gumbinės, Bronupėnų kaime. Prie plytinės buvo didelis sodas, į kurį, baigęs darbus, prieš išvykdamas į namus, Jakštys nuėjo pirkti obuolių ir buvo suderėtas nuskinti obuolius. Jakščio darbas, matyti patiko, kad jį nusivežė dar į kitą sodą, kuriame paliko, įsakydamas dirbti, o patsai išvažiuodavo daugiau skynikų ieškoti. Jakščiui raškant obuolius, pono vaikai paprašė numesti jiems po obuolį, kuriuos paleido į medyje esantį Jakštį.

Vėliau, per pietus atėję keturi vaikai, pradėjo Jakštį erzinti, biaurioti jo valgį, o pagaliau apmėtė obuoliais; „Aš skersas prišokau prie paties didžiausio ir kad jau šveičiau lietuviškai — bimt vyras ir išsitiesė ant žemės… Sušėriau kiek ir antrajam, kuris buvo pusėtinai riebus, bet taip vykusiai ir jis tik apsisuko pora kartų aplink, kaip avis kvaitulį gavus, ir leidosi bėgti rėkdamas; nubėgo ir du jaunesnieji“.

Netrukus Jakštį suėmė, nes pasirodė, kad tai buvo kaizerio sūnus. Tardė, o vėliau patsai kaizeris tardymą patikrino. Sūnus pripažino, kad Jakštys viską teisingai parodė, kad jis tik gynėsi, o peštynes jie buvo pradėję. Kaizeris atsisėdo, pakaleno pirštais į stalą, pasukinėjo truputi savo ūsus ir pasakė:

„Jeigu mūsų žmogus būtų apkūlęs Rusijos caro sūnų, caras būtų paliepęs tą žmogų sušaudyti. Vokiečiai nėra tokie žiaurūs ir žiūri teisybės. Mano vaikai už tokį pasielgimą nepaliks nenubausti. O tu, vaikine, kuo greičiausiai būsi išdeportuotas iš Vokietijos į Rusiją“.

Jakštį nuvedė atgal į kalėjimą, pavalgydino ir traukiniu nuvežė į Virbalį, kur perdavė rusams. Rusai jį nuvarė į Žaliosios kalėjimą, nubaudė penkiais rubliais ir paleido.



„LIETUVOS AUTO“ Nr.8, 1938 m. (kalba netaisyta)

Redakcijos pastaba: Vincas Jakštys gimė 1880 m. gegužės 3 d. Skliausčiuose, Vilkaviškio rajone - dramaturgas, prozininkas, poetas. Mirė 1961 metais kovo 2 d.
Dirbo keliaujančiu siuvėju, tokiu būdu platino spaudą. Buvo sekamas, todėl pabėgo 1900 į Škotiją ir vėliau į JAV. Prašė tragediją „Kontrabandininkai“, komediją „Sugriauta pilis“ (1914), „Atvažiavo su kraičiu“ (1941), „Nebaigtoje kovoje“ (1930), apysakos „Gyvenimo banga“ (1913), „Gyvas grabe“ (1914), 1956 m. - išleido eilėraščių rinkinį, 1929 m. - išspausdino memuarus „Mano atsiminimai“.
Kronprincas.jpg
Nuotr.: Vokietijos kronprincas Vilhelmas III pozuoja prieš 1903 m. rugsėjo 22 d. medžioklių Kukmiškyje metu nušautus du briedžius;
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: ĮVAIRIOS INTERNETO NUORODOS

Post by medziotojas »

Sosnovskio barštis regione

Siekiant kaupti duomenis apie atskirų laukinių augalų rūšių paplitimą, išteklių plotus, kiekį, kokybę, naudojimą ir kitus su laukine augalija bei jos ištekliais susijusius duomenis, Aplinkos ministerija planuoja surinkti duomenis - informaciją apie invazinio augalo – Sosnovskio barščio (lot. Heracleum sosnovskyi) paplitimą Lietuvoje.
Sosnovskio barštis - tai salierinių šeimos pašarinis augalas. Manoma, į Lietuvą atvežtas apie 1950 metus iš Kaukazo, kaip eksperimentinis silosinis augalas, užaugantis iki 5 m. aukščio. To meto kompartijos vadų mintis buvo kelti sovietinį žemės ūkį, staigiai išplatinant šį augalą, taip pat plečiant kukurūzų pasėlių plotus visoje Sovietų sąjungoje.
Šio augalo sultys yra kenksmingos žmogui. Sosnovskio barščio sultyse kaupiasi medžiagos didinančios odos jautrumą saulės šviesai, todėl oda, jei ant jos patenka augalo sulčių, gali parausti bei gan smarkiai nudegti. Iššoka vandeningos pūslės, kurios dažnai plyšta ir sunkiai gyja arba gali atsirasti rudos pigmentinės dėmės, kurios gali ilgai išsilaikyti.
Suvešėję augalai nustelbia visą kitą augaliją. Plinta sparčiai ir yra sunkiai išnaikinami, nes atželia iš šaknų net ir po kelių pjovimų. Taip pat subrandina daug sėklų, kurias paskleidžia iki 4 m spinduliu. Todėl Sosnovskio barštis paskelbtas invaziniu, kitaip tariant, naikintinu augalu Lietuvoje.
Kreipiamės į gyventojus prašydami teikti informaciją apie žinomas Sosnovskio barščio augimvietes regione. Reiktų pateikti tokius, kuo tikslesnius, duomenis:
- vietovė, kur auga (privati ar valstybinė žemė, savivaldybė, seniūnija, kaimas ar kitas geografinis objektas – paviršinio vandens telkinys, miškas, pieva, dirbami laukai ir kt.);
- gausumas (pavienis, sudaro sąžalynus, sąžalynų dydis);
- augalo pastebėjimo vietovėje metai (bent apytiksliai, jei įmanoma pasakyti);
- informacija apie naikinimą (ar buvo naikintas augalas toje vietovėje, kada, kas naikino, kokiomis priemonėmis, jei žinoma).
Informaciją prašome teikti iki birželio 15 d. elektroniniu paštu alytus@ard.am.lt arba įstaigų darbo laiku šiais telefono numeriais:
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 8-315-56746, 8-315-56751
Alytaus m. agentūra 8-315-56736
Alytaus r. agentūra 8-315-56748
Druskininkų agentūra 8-313-59176
Lazdijų r. agentūra 8-318-50212
Prienų agentūra 8-319-61732
Varėnos r. agentūra 8-310-32117

Informaciją parengė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracijos vyresn. specialistė Aušra Bružienė
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply