A L U S +

Visa, kas nesusiję su medžiokle.
Сообщения не связанные с охотой.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by medziotojas »

Sharakanas matyt bus :beer: sekantis :twisted:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Junka
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Posts: 369
Joined: 2009-Apr-20 23:01

Re: A L U S

Post by Junka »

Nežinau ar čia rašau, bet tai ar mane vieną neigiamai veikia, kai paspaudus nuorodą atsidaro (tam pačiam lange) kitas pusllapis, o ne naujame puslapyje užkraunama nuoroda? Paskui kraut tenka iš naujo medziotojas.eu puslapį, nes amžiais uždarau langą...
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by medziotojas »

Junka wrote:Nežinau ar čia rašau, bet tai ar mane vieną neigiamai veikia, kai paspaudus nuorodą atsidaro (tam pačiam lange) kitas pusllapis, o ne naujame puslapyje užkraunama nuoroda? Paskui kraut tenka iš naujo medziotojas.eu puslapį, nes amžiais uždarau langą...
Junka - čia labai prie alaus temos :beer: Rašyk čia - http://www.medziotojas.eu/forumas/viewt ... &start=405
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by medziotojas »

Po draudimo – naujų lietuviško alaus rūšių bumas


DELFI.lt
2013 m. spalio 28 d.



Šalies aludariai konstatuoja, kad draudimas gaminti ir pardavinėti stipresnį nei 7,5 proc. alų ir pilstyti į didesnę nei 1 litro tarą turėjo įtakos šio gėrimo pardavimui – bendra alaus rinka krito 8,5 proc.. Bet nebūna praradimų be atradimų.

Kaip dienraščiui „Verslo žinios” teigė „Kauno alaus” ir Mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė, vidutiniškai mažųjų aludarių pardavimai dėl įvairių ribojimų per pusmetį sumažėjo beveik trečdaliu.

Ji mano, kad mažiesiems aludariams išgyventi labiausiai padeda jų rinkos dalis, kurią daugiausia sudaro lojalūs pirkėjai.

Tuo tarpu dar mažesnėms alaus daryklėlėms draudimas prekiauti stipriuoju alumi nepadarė įtakos.

„Tie, kurie virdavo stipresnį alų, šį uždraudus sugalvojo naujų alaus rūšių. Taip gimė alus IPA, viržinis, alus su kadagiais. Kai buvo uždrausta prekiauti stipriu alumi, gimė bent 10 naujų alaus rūšių, kurios yra netradicinės ir papildo lietuviško alaus įvairovę”, - teigia Alaus namų bendraturtis Audrius Vidžys.

Skaičiuojama, kad 80 proc. rinkos užima didieji alaus gamintojai, apie 15 proc. priklauso Mažų aludarių asociacijai priklausančioms įmonėms, o 5 proc. lieka mažiausioms alaus daryklėlėms.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by medziotojas »

Ne tik apie alų :beer:

Samanės istorija


20 Lapkritis 2013
vilkaviskis.info

Samanes varymas 1930 metaisita.jpg
Nuotrauka: Samanės virimas 1930 metai. Nuotrauka iš „Senų vežimų“ klubo archyvo

Samanė – tradicinis, 40-80% stiprumo lietuvių spiritinis gėrymas, gaminamas nuo XVI a. Samanė varoma iš rugių, kartais – kviečių, į grūdų ir vandens mišinį (raugą) pridedant salyklo. Samanė gali būti išlaikoma ąžuolinėse statinėse. Paprastai naudojamos nedidelės 50-100 litrų statinės, į kurias įberiama viena – dvi saujos obelų lapų bei liepžiedžių. Statinė apipilama vašku arba parafinu, užkasama į žemę taip, kad būtų 1 metro sluoksnis, dažniausiai – rūsyje ar kluonuose, kur paliekama keleriems metams. Taip subrandinta samanė vadinama „Starka“.

Lietuvoje degtinė iš javų buvo varoma mūsų eros pradžioje, tad galima teigti, kad lietuviai pirmieji pasaulyje pradėjo varyti degtinę. Mėgiamą girą alų ir midų darydavo, o degtinę varydavo, degindami iš javų paruoštą brogą tiek, kad ji jokiu būdu neužvirtų, iš čia ir kilęs pavadinimas – degtinė. Tai vienintelis terminas pasaulyje, nusakantis svaigiojo gėrimo gamybos procesą.

Airiai ir škotai degtinės atradimo pirmenybę teikią lietuviams. XIII a. Airijoje vienu ir tuo pačiu metu pradedama gaminti tiek viskis, tiek ir alus, tai įrodo, kad svaigieji gėrimai ne šiaip sau iš karto staiga atsirado, gamyba pradėta iš atsivežtų receptų, ir kaip spėjama, iš Lietuvos. Airiai nei viskio, nei alaus nėra atradę, visa tai gamino jau pagal turimą receptūrą. 1236 metais popiežius Grigalius IX paskelbė kryžiaus žygį prieš lietuvius, kuriame dalyvavo karingai nusiteikę airių vienuoliai. Gali būti, kad kryžių žygių metu kuris nors bus iš Lietuvos parsinešęs alaus ir degtinės gamybos žinias.

Rusai savaip supranta degtinės istoriją, kuria savo tikslams naudingus mitus, legendas ir iliuzijas. Aplinkinės slavų tautos - rusai, ukrainiečiai, lenkai, gudai naminės degtinės iš javų nemokėjo virti. V.Pochliobkinas, tyrinėjęs archeologinę medžiagą, kronikų rankraščius, folklorą, kulinarijos knygas, žodynus, ir neradęs juridinių įrodymų, kad „vodką“ bus atradę rusai, sukūrė savo hipotezę, kad Lietuva negalėjo būti šio gėrimo pradininke. Rusai viduramžiais jokių degtinių negamino, jie gėrė „samagoną“ – perrūgusią girą, kurioje būdavo tik iki 10-15 procentų spirito. Būtent šį „samagoną“ gamino ne iš javų, o iš duonos, miltų su mielėmis ir cukrumi (anksčiau medumi), ją perraugindami. Perrūgusią girą rusai nevarydavo, ją tik ką užrūgusią gerdavo ir taip svaigindavosi. Rusai nemokėjo gaminti degtinės, tačiau nenori sutikti, kad degtinę iš javų pasaulyje pirmieji pradėjo gaminti lietuviai ir teigia, kad degtinė Rusiją pasiekė per Lietuvą, bet ją vežė ne lietuviai, o genujiečiai. Rusų kaimuose tiek dabar, tiek ir senovėje nemokama gaminti degtinės. Degtinė tradiciniu rusų gėrimu tapo caro valdžios dėka. Rusai tikros degtinės nemokėjo gaminti iki tol, kol Mendelejevas (1834-1907m.) neatrado spirito rektifikacijos.

Ir dabar Europos, o ypač Rusijos degtinės gamybos technologai niekaip nesupranta, kaip lietuviai senovėje galėjo rektifikuoti degtinę, kai pati rektifikacija pasaulyje dar nebuvo žinoma ir atrasta. Lietuvių protėviai nuodingą ir pavojingą gyvybei metilo spiritą rektifikuodavo labai paprastai, pirmieji lašai subėgę į kaušą būtinai būdavo paaukoti dievams, išpilant degtinę žemėn. Šis paprotys išlikęs lig šiol. Lietuvoje verdant samanę pirmas kaušas pilamas žemėn per petį ir sakant įvairias maldeles dievams pvz.: Žemaitijoje - „Douk dievou ont sveikatas, paskiaus i žmogou“ arba „Katrus dievams nedoud, tam viezuola išvarv“, dar „Douk dievou ont sveikatas, tumet i ons tavei dous“

Senoliai iš patirties žinojo, kad etilo spiritas išgaruoja prie maždaug 80 laipsnių temperatūros. Iš kartos į kartą atėjusios žinios ir šiuolaikiniams degtindariams nesunku plika ranka nustatyti ir reguliuoti, kiek reikia kaitinti brogą, kad pagaminti švarią kaip ašara degtinę be jokių kvapų ir priemaišų.

Pirmieji degtinės bravorai Lietuvoje atsirado XIV-XV amžiuose, tačiau 1529 metais įsigaliojęs Lietuvos Statutas apribojo degtinės gamybą bei įvedė mokesčius alkoholiniams gėrimams, todėl gana greitai ėmė rastis nelegalių bravorų, su kuriais siejamas samanės atsiradimas.

XVI amžiaus pradžioje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo teisę savo reikmėms gamintis alų, midų, varytis degtinę. Vilniuje buvo specialiai įkurtas salyklo gaminimo cechas. Sudaiginti, po to išdžiovinti ir grubiai sumalti grūdai buvo parduodami degtinės, alaus ar giros gamintojams. Kelno geografas Georgas Braunas, 1523 metais apie Vilnių rašė: „Kiekvienam leidžiama ramiai įeiti į savo namus, atsisėsti prie židinio ir vieną gurkšnį alaus, degtinės ar midaus išgerti nemokamai“.

Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo okupacinė valdžia įvedė degtinės monopolį. Jekaterina II su viena išlyga leido Lietuvos privilegijuotai aukštuomenei varyti degtinę savo reikmėms. Kai kuriuose Lietuvos dvaruose būdavo varoma tokios aukštos kokybės degtinė, kuri drąsiai konkuravo su geriausiais prancūziškais konjakais. Rusijos imperatorienė mėgo Lietuvoje pagamintą degtinę.

Iki XIX amžiaus pradžios legaliuose bravoruose degtinė buvo gaminama iš grūdų. Atsiradus spirito rektifikacijos metodams, vystantis pramonei, didėjant gamybos apimtims, tapo daug paprasčiau gaminti degtinę, skiedžiant vandeniu prastesnį – runkelių, bulvių spiritą. Tokia degtinė buvo prastos kokybės.

Naminukės gamyba labiau suklestėjo karo bei draudimų metais. Naminės degtinės suklestėjimas XX amžiaus devintasis dešimtmetis, kai Tarybų Sąjungoje įvedamas alkoholio draudimas. Tuo laiku naminė degtinė buvo gamina išlaikant tradicinius samanės gamybos būdus, tik buvo naudojamos nekokybiškos žaliavos (bulvės, ropės, žirniai, burokai, cukriniai runkeliai, saldainiai įvairūs sirupai).

Okupavę Lietuvą, rusai nežinodami lietuviškos degtinės istorijos samanę pradėjo vadinti sau įprastu vardu „samagonu“. Samanė pagal visus savo parametrus principialiai skiriasi nuo rusiškos perrūgusios giros – „samagono“. Vis dėl to lietuviai pamiršę savo degtinės istoriją, nesuvokdami skirtumo tarp šių nelygiaverčių stiprių gėrimų - naminės degtinės ir giros brogos, net ir dabar dabar naudoja neteisingą terminą, samanę vadindami „samagonu“, t.y. perrūgusia gira.

Nelegali degtinė būdavo varoma daugelyje kitų Europos ir pasaulio šalių, tačiau kokybiškos naminės degtinės samprata ilgainiui išliko tik kai kuriuose kraštuose. Pavyzdžiui Škotijoje, kur nelegalios naminės degtinės tradicijos XIXa. davė pradžią kokybiškų viskių atsiradimui. Gana panaši situacija susidarė Lietuvoje, kur, skirtingai nei aplinkinėse šalyse, naminės degtinės sąvoka siejama su aukštesne kokybe, o nelegali samanė kartais kainuoja brangiau, nei valstybinė. Šiuo metu samanė gaminama daugelyje Lietuvos vietų, geriausia samanės kokybe garsėja Dzūkija. Alaus gamintojai pastebi, kad Dzūkijoje alaus parduodama mažiau nei kituose regionuose, mat čia populiari samanė.

Nėra skirtumo - paprasti žmonės ar politikai, ar policininkai - jų malonumai paprasti. Tą patirsi kiekviename paprastame kaime. Tai lyg slaptos mišios vidurnaktyje: apeiginė ugnis kūrenasi, broga burbuliuoja, kvepia kitais pasauliais – didysis laukimas pirmųjų lašų, aplink rimtis ir susikaupimas. Kiek ir kokios išvarvės, priklauso nuo grūdų, salyklo, nuo išrūgimo ir nuo mėnulio, bet labiausiai – nuo meistro. Samanė – bene populiariausias malonumas, nors ir nelegalus iš politikų malonės. Užtat jos galima gauti dažniau už skerstuves. Kol mūsų visuomenė ir tautos išrinktieji vis dar ginčijasi dėl samanės legalizavimo, Lietuvos Seime karts nuo karto keliamas klausimas dėl samanės legalizavimo. Jau keletą metų legaliai gamina samanę Alytaus įmonė „Alita“. Produktą kuriant buvo derinamos geriausios lietuvių nacionalinio gėrimo gamybos tradicijos. Prieš pradėdami gaminti samanę, įmonės ekspertai konsultavosi su Dzūkijos senoliais, geriausiai išmanančiais šio gėrimo ypatumus. 1998 metais šis gėrimas pripažintas metų gaminiu. „Alitos“ samanė mėgiama net ir tolimoje Japonijoje.

Nuo amžių lietuviai mokėjo ir moka virti degtinę-samanę iš javų. Europoje vienintelė tauta, kur kiekviename kaime šeima gali ir moka virti samanę, kad ir kokių represinių priemonių besiimtų ir caro uriadnikai, ir sovietų milicininkai, ir be galo savi policininkai nuo seno mokėjo, moka ir šiandien pasigaminti naminukės savo reikmėms ir užsidirbti.

Samanė pradedama gaminti nuo salyklo paruošimo. Brogai skirti rugiai dvi-tris dienas mirkomi vandenyje, paskui išberiami šiltoje 20-30 laipsnių vietoje apie pusės-dviejų centimetrų storumo sluoksniu, kad sudygtų. Sudygę rugiai džiovinami 60-80 laipsnių temperatūroje. Tokiu būdu paruošiant rugius, išsiskiria fermentai, skaidantys krakmolą į cukrų.

Sekantis etapas - brogos paruošimas. Salykliniai grūdai (neretai – maišyti su nedaigintais), skirti brogai, būna smulkinami (labai grubiai malami) ir maišomi su vandeniu. Vienai dienai (pagal tūrį) smulkintų grūdų imamos 2-3 dalys vandens. Į taip paruoštą mišinį pridedama mielių arba įpilama dalis anksčiau paruošto raugo. Broga rauginama šiltoje apie 20 laipsnių vietoje nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net ilgiau.

Išrūgus brogai pradedamas virimas. Distiliacija vyksta kaitinant rugių raugą, distiliacijos aparate. Kaitinant raugą, svarbu palaikyti tinkamą, maždaug 75-80 laipsnių temperatūrą. Tuo atveju, jei raugas užverda, jis pridega ir tampa netinkamu, išvaryta degtinė, turi labai daug nuodingų sunkiųjų spiritų.

Pirmasis raugo puodelis (velnio lašai), turintis daug metilo spirito būna išpilamas (dievams ar velniui). Pirmosios distiliacijos metu išvarytas spiritas dažniausiai būna silpnas (20-30 procentų), todėl galutinai samanė išvaroma antrosios distiliacijos metu. Gerai išvaryta samanė būna 50-70 procentų stiprumo, turi aiškų rugių (duonos) kvapą, yra gana švelnaus skonio, nesukelia stiprių pagirių.

Apie lietuvių girtuokliavimą XVI amžiuje rašė Mykolas Lietuvis: „O mūsiškius gėrikus žudo ne valdžia, bet pats nesusilaikymas arba begeriant kilusios muštynės, kur neapsieinama be ginklų. Dar keletas ištraukų iš senosios spaudos: „Trys basi, mėšlinom tarpupirštėm, nusmukusiom suplyšusiom kelnėm piemenys, girti, ropojantys, vemiantys, siurbiantys iš žalsvo stiklo butelio, samagonas varva per jų smakrus“. Praeito amžiaus pradžioje caro laikais leidinys „Šaltinis“ rašė: „Yra čia Aleksandravo (dabar Kudirkos Naumiestis) kaimas, kuris seniai buvo pagarsėjęs savo vagimis. Dabar, vagims aprimus, pagarsėjo šis kaimas girtuokliais ir kortininkais, o taipogi mušeikomis. Ypač tuo visu yra garsus jaunimas. Visoje parapijoje tebekeliamos vestuvės su svaiginančiais gėrimais. Prieina neprašytų svečių, prasideda peštynės, tenka net šeimininkams. Vai bjauri mada. Apie Kybartus: Pas mus labai prasiplatinusi girtuoklystė. Yra čia monopolis, 2 traktieriai, 5 aludės ir visos tos „įstaigos“ gerai gyvuoja. Traukia seni, o dar geriau jauni. O štai ką rašė apie Šakius: „Šakiai miestelis nemažas, turi 150 kiemų, tik nešvarus, apgyvendintas beveik vienų žydų, netrūksta taipogi čigonų. Atvyko uolus bažnyčios ir tėvynės darbininkas kun. Vlad. Tautkevičius. Jisai tuojau pradėjo smarkią kovą su girtybe. Ligšiol šakiečiai buvo žymūs girtuokliai – vieni didžiausių Zanavykijoje.

Gaila, kad Lietuva neturi gerai išmanačių lietuviškų svaigiųjų gėrimų gamybos technologų bei patyrusių tarptautinio lygio juristų, diplomatų, kurie norėtų ir galėtų įrodyti lietuviškos degtinės ir kitų lietuviškų svaigių gėrimų išskirtines gamybos, technologines, istorines, prigimtines ir etnines savybes, nemoka ir nesugeba kitiems paaiškinti, išryškinti savo gaminių specifiškumo, skonio, sudėties, nacionalinio ar geografinio autentiškumo savybių.

O ką mes lietuviai, atradę degtinės iš javų gamybą, šiandien darome, kad pasauliui įrodyti, jog degtinės atradimo istorinė ir prigimtinė teisė, prioritetas priklauso išskirtinai mums lietuviams?

Pabaigai anekdotas.

Policija miške aptinka samanės virimo fabrikėlį pačiame darbo įkarštyje. Pasitarę pasislepia ir laukia nelegalaus bravoro savininko. Po kurio laiko su dviem vandens kibirais iš po krūmų pasirodo žmogelis. Nieko nelaukus policijos pasala čiumpa nelaimėlį ir nuveža į skyrių, ten jam duoda rašyti pasiaiškinimą.

Tai gi jis ir rašo: „matau netoli miškelyje kažkas dega, aš pasėmiau pora kibirų vandens ir nubėgau gesinti gaisro, o gi žiūriu - policininkai verda samanę“.



Renaldas Darius Dulinskas

Nuotrauka: Samanės virimas 1930 metai. Nuotrauka iš „Senų vežimų“ klubo archyvo
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Briedis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 877
Joined: 2006-Aug-02 11:58
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by Briedis »

:D
Attachments
10385195654335_1382341163_118.jpg
9906283391482_006.jpg
7298116236773_(35).jpg
4231610944496_1386120509_010.jpg
8f7e0a4564753a5191a13dd7e11c0625.jpg
Tiesa, kaip moteris: nuoga gražiausia
Briedis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 877
Joined: 2006-Aug-02 11:58
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by Briedis »

:D
Attachments
58174888646138_agent_07.jpg
47338184381803_005.jpg
40235807321164_004.jpg
36217805827506_018.jpg
33154702490052_710.jpg
Tiesa, kaip moteris: nuoga gražiausia
Briedis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 877
Joined: 2006-Aug-02 11:58
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by Briedis »

:D
Attachments
58168203.jpg
57935463.jpg
56355007.jpg
80938466526357_007.jpg
61178169245694_45987566.jpg
Tiesa, kaip moteris: nuoga gražiausia
Briedis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 877
Joined: 2006-Aug-02 11:58
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by Briedis »

:D
Attachments
63562927.jpg
cmayhem.jpg
CherryPah.jpg
62713168.jpg
61684864.jpg
Tiesa, kaip moteris: nuoga gražiausia
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by medziotojas »

alius.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by medziotojas »

Įdomi mintis :good:
alus-stALAS.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Briedis
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Posts: 877
Joined: 2006-Aug-02 11:58
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by Briedis »

Geniali mitis ;)
Tiesa, kaip moteris: nuoga gražiausia
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by medziotojas »

privalumas
privalumas
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by medziotojas »

alus.jpg
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19456
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: A L U S

Post by medziotojas »

Valdžia kuri pabragina alų, ilgai neišsilaiko :idd30:


Aludariai ruošia atleidimo lapelius


DELFI.lt
2014 m. vasario 13 d.
file46699707_1efde052.jpg
Aludariai ruošia atleidimo lapelius
© Reuters/Scanpix

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui paskelbus, kad akcizą alui siūlomas didinti 50 proc., šalies aludariai perspėja: tokie planai atsilieps alaus suvartojimui, o tai turės įtakos darbo vietoms aludarystės sektoriuje.

„Skaičiuojame, kad akcizą alui pakėlus du kartus – 10 proc. balandį ir dar 50 proc. vėliau, alaus per metus būtų parduodama 20 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Dėl to gali tekti atleisti apie 2600 darbuotojų alaus pramonėje ir su ja susijusiose šakose. Dauguma šių žmonių gyvena nedarbui itin jautriuose regionuose", – teigia Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas. „Valstybė vien dėl to negautų apie 38,3 mln. litų tiesioginių pajamų – gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių. Dar reikia turėti mintyje, kad prie to reikia pridėti valstybės negautą akcizą dėl sumažėjusios rinkos ir išmokas naujiems bedarbiams – susidaro milžiniški nuostoliai valstybei.“

„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas teigė, kad valdžia neteisingai skaičiuoja, kad akcizą padidinus 50 proc., alaus butelis vidutiniškai pabrangtų tik 17 centų.

„Finansų ministerijos specialistai turėtų suprasti, kad ant akcizo priskaičiuojamas PVM ir prekybinis antkainis. Priklausomai nuo stiprumo ir pakuotės dydžio alaus butelis ar skardinė pabrangtų nuo 20 iki 50 centų. Tad toks ženklus pabrangimas gyventojus skatins rinktis pigų importinį alų ir vietos verslas būtų stumiamas į šalį. Svarbu pabrėžti, kad importuojant sukuriama 10 kartų mažiau darbo vietų, nei gaminant – taip žlugdomi vietos gamintojai“, – pastebėjo R. Viršilas.

Anot jo, drastiškas alaus akcizo kėlimas sukels ne tik grandininę reakciją ekonomikoje, bet ir neužtikrins didesnio akcizo surinkimo. Šis sumanymas yra pasmerktas žlugti ir tai iliustruoja daugybė rodiklių.

„Ir be naujųjų akcizų alaus rinka traukiasi trečius metus iš eilės – kasmet po 6 proc. Taip pat kasmet yra surenkama po 6 proc. mažiau alaus akcizo. Valstybė jau kelerius metus iš eilės gauna mažesnes pajamas iš alaus sektoriaus: „Ernst&Young“ tyrimų duomenimis, nuo 2008 iki 2012 metų darbuotojų šalies alaus pramonėje sumažėjo 2 tūkst., sukuriama pridėtinė vertė krito 9 proc. iki 508 mln. litų, o valstybės pajamos sumenko 4,1 proc. iki 532 mln. litų. Todėl kyla klausimas, kokiais skaičiavimais yra pagrįstas sprendimas keliant akcizus surinkti daugiau mokesčių“, – sakė R. Viršilas.

Aludariai taip pat skaičiuoja, kad smukus alaus rinkai, pasėlių poreikis sumažėtų 3 tūkst. hektarų.

„Alaus pramonėje kasmet sunaudojama apie 60 000 tonų salyklo, o tai yra apie 15 000 hektarų pasėlių – šimtams ūkininkų tai pagrindinis pajamų šaltinis. Lietuvoje vidutinis ūkininko turimas plotas yra 10 hektarų, todėl nesunku suskaičiuoti, jog 300 ūkininkų ir jų šeimų liks be pajamų“, – vertino S. Galadauskas.

S. Galadauskas pastebėjo, kad valstybės išlaidos 2014 m. sieks 37 mlrd. litų, o pensijoms atkurti šiais metais reikia surasti apie 100 mln. litų.

„Kodėl nėra optimizuojama valstybinio aparato veikla, o našta perkeliama ant gyventojų, verslo?“, – klausė S. Galadauskas.

Primename, kad alkoholio akcizo didinimas – vienas iš šaltinių, reikalingų kompensuoti per krizę sumažintas pensijas.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply