TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!!

Metodinės rekomendacijos dorojant žvėris.
"После удачново выстрела" - методические рекомендаций по разделыванию дичи.
Субфорум - Приготовление охотничьйх трофеев.
Locked
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!!

Post by medziotojas »

Trichineliozė - žmonėms pavojinga liga! Trichineliozė - žmogaus ir gyvūnų helmintozė (helmintozoonozė). Ją sukelia nematodų klasės apvaliosios kirmėlės -trichinelės (Trichinella spiralis). Lietuvoje šia liga serga žmonės, naminiai gyvuliai (kiaulės, nutrijos, šunys, katės), laukiniai žvėrys (šernai, vilkai, lapės, barsukai, usūriniai šūnys) ir graužikai (žiurkės, pelės).
Ekonominiai nuostoliai dėl šios ligos yra dideli, nes triohinelėmis apkrėsta kiaulių ir šernų skerdiena netinka maistui. Ji turi būti sunaikinta.
Žmogus užsikrečia valgydamas nepakankamai termiškai apdo­rotą kiaulieną, šernieną arba kitokią žvėrieną, kurios raume­nyse yra trichinelių lervų. Jos yra labai atsparios. Pūvančioje mėsoje jos išbūna gyvybingos 138 dienas, iki -15°C šaltyje - 40 dienų. Sušaldytoje iki -18°C mėsoje trichinelių lervos žūva per 10 dienų. Sūdant ar rūkant mėsą bei dešras, jos žūva tik viršutiniuose sluoksniuose. Net verdant ar kepant didelius gabalus, jų viduje trichinelės išlieka gyvos. Suvalgiusiam ap­krėstos mėsos žmogui būdingas šleikštulys, atsirūgimas, vėmi­mas, galvos skausmai, prakaitavimas, rankų, kojų, liežuvio raumenų skausmai ir paralyžius. Pakyla kūno temperatūra, pa­brinksta vokai, .o kartais ir galūnės. Gydymas ilgas ir sunkus.
Kaip reikia saugotis šios ligos :
- maistui vartoti tik veterinarijos tarnybų patikrinta kiau­lieną ir žvėrieną. Jeigu veterinarijos specialistas nustato, kad skerdiena užkrėsta, ji naikinama, o savininkui už ją apmokama pagal valstybines supirkimo kainas;
- visur naikinti žiurkes ir peles, nuo kurių dažniausiai užsikrečia kiaulės, nutrijos ir kitokie gyvuliai :
- laiku sunaikinti nugaišusiu gyvulių bei laukinių žvėrių la­vonus, šernų skerdienų liekanas;
- kiaulėms šerti tik išvirtas skerdyklų atliekas, kailinių žvėrelių lavonus (nulupta kailį) ir kitokias mėsėdžių bei visaėdžių gyvulių skerdienos atliekas ;
- neleisti kiaulėms bastytis po laukus ir gyvenvietes;
- medžiotojai privalo pateikti patikrinti veterinarijos specialistui sumedžiotų šernų skerdieną. Jeigu skerdienoje randama nors viena triohinelės lerva, skerdiena turi būti sunaikinta.

Lietuvoje nemažėja susirgimų trichinelioze, atvirkščiai, pastaraisiais metais net padaugėjo. Trichineliozė - ūminė kiaulių liga. Žmonės ją serga, vartodami kiaulieną, šernieną bei visaėdžių gyvulių ir žvėrių mėsą.
Užsikrėtusios kiaulės sunkiai ja serga, o paskerstų mėsa ar jos gaminiai netinka maistui, juos būtina sunaikinti. Nuostolis dvigubas: veltui augintas gyvulys ir negauta vertingų maisto produktų.
Trichineliozė plinta ten, kur trūksta sanitarijos kul­tūros, nesilaikoma nustatytų reikalavimų, nėra tvarkos ūkyje ir medžiojant. Dažniausiai užsikrečiama šernienos ir kiaulie­nos gaminiais, nepatikrintais veterinarijos specialistų. Ak­tyviausi šios ligos platintojai yra brakonieriai. Nors mėsa ir jos gaminiais daugelyje valstybių be veterinarijos eksper­tizės prekiauti griežtai draudžiama, tačiau namudininkai vis tiek juos (ypač dešras) parduoda.
Trichineliozės sukėlėjai - trichinelės, 2-4 mm dydžio helmintai (kirmėlės). Žinomos kelios trichinelių. rūšys: spi­ralinė (Trichinella spiralis), pseudospiralinė (T.pseudospiralis), natyvinė (T.nativa) ir Nelsono (T.Nelsoni). Išskyrus kiek mažesnę pseudospiralinę trichinelę, visos kitos morfo­logiškai vienodos.
Joms būdingos dvi vystymosi stadijos: žarninė ir raumeninė.
Žarninė stadija: užsikrečiama suvalgius žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos trichinelių lervomis apkrės­tos mėsos, dešros. Lervai patekus į skrandį, per 3-4 valan­das ištirpsta jos kapsulė, ir ji įsiskverbia į dvylikapirštės bei plonosios žarnos gleivinę. Prasideda trichinelių vysty­masis: patelės subręsta per penkias, patinai - per septynias dienas. Iš pradžių subrendusių trichinelių daugiau yra tik pradinėje žarnyno dalyje, vėliau - vienodai visame žarnyne, net aklojoje ir gaubtinėje, tačiau ypač daug riestinije žar­noje. Manoma, kad patinėliai, apvaisinę pateles, žūva ir yra pašalinami iš žarnyno, o patelės, įsiskverbusios į žarnos gleivinę, dar apie 6 savaites produkuoja lervas (iki kelių tūkstančiu). Išsivysčiusios trichinelių lervos limfagyslėmis ir kraujagyslėmis išnešiojamos po visą organizmą, tačiau invazinėmis tampa tik skersaruožiuose raumenyse. Raumeninė trichinelių stadija:
jaunos lervos kraujo kapilia­rais pasiekusios skersaruožius raumenis, priekinėje dalyje esančiu smaigaliu praduria sarkolemą ir lokalizuojasi raume­nyse. Lervos, kurioms nepavyksta įsiskverbti į raumenis, ar­ba kurios patenka į kitus audinius, žūva dėl uždegimo. Jau­nos lervos, migruodavęs iš žarnyno į skersaruožius raumenis, beveik nesikeičia. Jų formavimasis raumenyse gana sudėtin­gas: jos ne tik suauga, bet ir prisitaiko prie šeimininko organizmo apsauginės reakcijos. Iki 17 dienos subręsta tri­chinelių raumenys: susiformuoja virškinimo ir lyties siste­ma ir po 17-18 d. nuo šeimininko apsikrėtimo raumeninės ler­vos tampa invazinės. Jos 17-30 dieną po užsikrėtimo šeimi­ninko raumenyse susisuka į spiralę, kuri 31-60-ą parą apsi­gaubia kapsule - tai parazito ir šeimininko sąveika. Įvairių gyvūnų raumenyse nevienoda kapsulių forma ir dydis, taip pat ir jų kalkėjimas priklauso nuo šeimininko rūšies, amžiaus, invazijos intensyvumo. Žmogaus organizme lervų sukalkėjimas (kapsulės aplink trichinelę susidarymas) gali tęstis 14-40 metų, kiaulės - 15-16 mėn., žiurkės - 2-2,5 mėn. Pap­rastai kapsulėje būna tik viena trichinelė, bet gali būti ir daugiau. Sukalkėjęs trichinelės apvalkalas - pilkas mazgelis - matomas ir plika akimi, lervos kapsulėse labai ilgai išlieka gyvos (žmogaus organizme 25 metus ir ilgiau), o pa­tekusios į kitokio žinduolio virškinamąjį traktą iš jų iš­silaisvina.
XIX a. antrojoje pusėje buvo teigiama, kad svarbiausias trichinelių šeimininkas ir trichineliozės šaltinis yra žiurkės, kurios ėsdamos viena kitą platina invaziją. R.Leukarto nuomone, nuo žiurkių, trichinelėmis apsikrečia kiaulės, o nuo jų - žmonės. Buvo ir kita nuomonė, kad svarbiausius trichine­lių šeimininkas ir šaltinis - kiaulės, Tik XX a. pirmojoje pusėje, pagausėjus duomenų apie įvairių naminių ir laukinių gyvulių trleninelioze, paaiškėjo, kad, be žiurkių ir kiaulių, trichineliozės epizootijai svarbu ir kitokie gyvūnai, kad šiuo atžvilgiu pirmumo negalima teikti vienai kuriai nors jų rūšiai. Įrodyta, kad pirminis trichineliozės šalti­nis dažnai yra laukiniai ir naminiai plėšrūnai. Iš viso ap­sikrėtusių trichinelėmis rasta daugiau kaip 100 naminių, sinantropinių ir laukinių gyvūnų rūšių. Kiaulės yra visaėdžiai gyvuliai. Jų apsikrėtimas priklauso nuo auginimo ir laikymo sąlygų. Graužikai ir vabzdžiaėdžiai ją platina mažiau už mėsėdžius. Dėl gyvūnų plėšrumo ir kanibalizmo susidaro nauji trichineliozės židiniai. Kiaulės trichinelėmis apsikrečia dvejopai: sušėrus sumedžiotų šernų mėsos atliekas, neapdoro­tas skerdienos atliekas arba laukuose ir pamiškėse besiga­nančioms suėdus gyvūnų lavonus. Šitaip trichinelioze užsi­krečia ir kiti sinantropiniai gyvūnai (šunys, katės, grauži­kai) , kurie vėliau irgi gali būti kiaulių ir kitokių gyvūnų užsikrėtimo šaltinis.
Trichineliozę platina ir žiurkės. Pilkosios žiurkės yra didžiausias kiaulių trichineliozės šaltinis todėl, kad jos minta ne vien augaliniu maistu. Žiurkės lengvai prisitaiko prie specifinio maisto biotope, kuriame gyvena: jos minta daugiau augaliniu maistu, bet mėsą mėgsta labiau už grūdus. Todėl trichinelėmis užsikrečia daug žiurkių, gyvenančią val­kataujančių šunų naikinimo vietose, mėsos ir jos gaminių pre­kyvietėse, atliekų sąvartynuose. Gyvenančios laukuose, fer­mose, tokiose vietose, kur nėra galimybių ėsti trichinelėmis užkrėstos mėsos, skerdienos atliekų, kitokių graužikų lavonų, užsikrečia labai retai arba visai šia liga neserga. Tačiau tarp žiurkių trichineliozė plinta labai greitai, nes jos daž­nai suėda viena kitą. Nors žiurkėms ir būdingas kanibalizmas, tačiau dėl populiacijos uždarumo, be sistemingos invazijos iš išorės, tarp jų trichineliozė greitai išnyksta.
Laukinės pelės palyginti su žiurkėmis rečiau serga tri­chinelioze, tačiau jos užsikrečia dažniau ir užkrečia kates bei kitokius gyvūnus. Nors smulkieji graužikai ir kai kurie vabzdžiaėdžiai retai užsikrečia trichinelėmis, tačiau dėl jų gausumo ir agresyvumo taip pat susidaro rimtas invazijos pavojus. Pelės, žiemai subėgdamos į gyvenamuosius namus, pa­vasarį - į laukus ir miškus, perneša šią ligą nuo laukinių gyvūnų naminiams, ir atvirkščiai.
Šunys ir katės trichinelėmis užsikrečia nuo užkrėstų šernienos, kiaulienos atliekų, smulkiųjų graužikų lavonų, to­dėl ypač pavojingi šie valkataujantys gyvuliai.
Blogai organizavus kiaulių skerdienos tikrinimą, kiau­lių trichineliozė gali plisti aplinkoje. Tokie židiniai pap­rastai formuojasi netvarkinguose kiaulių skerdimo punktuose, nes apkrėsti trichinelėmis skerdimo produktai (atliekos) daž­nai būna daugelio gyvūnų rūšių (šunų, kačių, žiurkių, pelių ir kt.) užsikrėtimo šaltinis, o pastarieji savo ruožtu - kiaulių, šernų. Veterinarijos tarnybos nepatikrinta kiaulių skerdiena yra pagrindinis veiksnys trichineliozės židiniams (mikrožidiniams) susidaryti.
Lietuvoje yra žinoma atvejų, kai neapdorotos skerdyklų atliekos sukėlė kiaulių fermose trichineliozės protrūkius (Šalčininkų, Jonavos, Trakų rajonuose). 1985 m. Šiaulių ra­jono "Artojo", o 1990 m. Pakruojo rajono Žeimelio kolūkiuo­se dėl antisanitarinių sąlygų ir žiurkių gausumo trichinelio­ze užsikrėtė nemažai fermose auginaimų kiaulių, todėl buvo daug nuostolių. Tų fermų aplinkoje būta ir žmonių susirgimų.
Trichineliozė plinta švelniaplaukiains kailiniams žvė­reliams šerti panaudojus kailinių žvėrelių bei jūros žinduo­lių skerdieną. Anksčiau kailiniai žvėreliai daugiausia buvo auginami šiaurės rajonuose ir jų baltyminį maistą dažniausiai sudarė žuvis, todėl nebuvo pavojaus užsikrėsti trichinelėmis. Dabar padėtis pasikeitė: vis plačiau imta auginti kailinius žvėrelius fermose ir Lietuvoje. Juos pradėta šerti ne tik žuvimi, bet ir skerdyklų mėsos atliekomis bei įvairių kritu­sių gyvulių lavonais. Užregistruota palyginti daug trichine­liozės atvejų. Lietuvoje, kailinių žvėrelių fermose, kur pa­šarui buvo naudojamos neapdorotos skerdienos atliekos ir kritę gyvuliai, trichinelių turėjo juodsidabrės lapės, fermų dar­buotojų kiaulės, o nuo užkrėstos kiaulienos sirgo ir žmonės.
Trichinelės iš gamtinės į sinantropinę biocenozę gali patekti ne tik su gyvūnų lavonais, bet ir su jų kailiais, prie kurių kartais lieka trichinelėmis apkrėstų raumenlnių skaidulų. Ir Lietuvoje tiriant žalių šernų kailių vidinio paviršiaus raumenų likučius, rastos trichinelės. Dėl tokių apkrėstų neišdirbtų kailių netinkamos apsaugos trichlnelėmia gali apsikrėsti graužikai.
Trichineliozės šaltinis gali būti gyvulių ir paukščių išmatos. Eksperimentiniais tyrimais ir stebėjimais įrodyta, kad taip galima apsikrėsti trichinelėmis, tačiau invazija bū­na silpna arba vidutinio intensyvumo.
Kadangi vabzdžiai padeda sunaikinti lavonus, buvo ti­riama, ar jie mechaniškai neperneša trichinelių. Nustatyta, kad vabzdžių žarnyne trichinelių lervos gali išbūti gyvybin­gos iki 12 dienų. Manoma, kad gamtoje vabzdžiai trichinelės platina gana retai.
Nors žuvys, ropliai ir amfibijos gali praryti trichineles, tačiau jų žarnyne jos išgyvena tik tam tikrą laiką ir todėl šie gyvūnai gali būti tarpiniai trichinelių gamtinėje biocenozėje šeimininkai.
Galima užsikrėsti trichinelėmis ir per placentą, tačiau toks užsikrėtimas rasitaiko labai retai ir būna labai silpnas.
Anksčiau literatūroje buvo vartojamos tokios sąvokos kaip "gamtinis trichineliozės židinys" (trichineliozė tarp laukinių gyvūnų), "žmonių ir sinantropinės trichineliozės židinys". Dabar jau aišku, kad trichineliozė paplitusi ne ži­diniais, o visame Žemės rutulyje. Todėl įsigali "gamtinės trichineliozės" terminas. Kiaulių (ir žmogaus) trichinelio­zės židiniai, dažnai dar vadinami sinantropiniais arba antropurginiais, yra nevienarūšiai.Jie skiriasi ir invazijos ekstensyvumu ir intensyvumu. Yra keletas trichineliozės židinių kla­sifikacijos variantų. Labiausiai paplitusi yra A.Besonovo kla­sifikacija, kuris skirsto į keturias zonas: stacionarūs sinantropiniai trichineliozės židiniai; laikini sinantropiniai trichi­neliozės židiniai; kiaulių ir žmonių trichineliozės grėsmėm zona ir sąlygiškai palanki trichineliozei plisti zona.
Lietuvoje iki 1957 m. nėra žinių apie laukinės ir sinantropinės faunos trichineliozę. 1970-1982 m. Zoologijos ir parazitologijos inatitutas ištyrė daugiau kaip 82 tūkst. gyvuliu., priklausančių 32 rūšims, lavonų. Trichinelėmis rastos užsikrėtusios kiaulės, šernai, katės, lūšys, šunys, usūriniai šunys, vilkai, lapės, ežiai, šeškai, barsukai, žiurkės, paprastieji kirstukai, žebenkštys, juodsidabrės la­pės, nutrijos. Lietuvoje mėsos kombinatuose ir mėsos kont­rolės stotyse atliekama kiaulienos ir šernienos triehinelo-skopija. 1952-1971 m. veterinarijos tarnyba konstatavo trichinelėmls užkrėstos 278 kiaulienos ir 31 šernienos atvejus. 1971-1975 m. mėsos kombinatuose ištyrus daugiau kaip 8 mln. kiaulių, 23 skerdienose rasta trichinelių ir beveik visos jos buvo individualių augintojų. 1976-1980 m. mėsos kombi­natuose ištirta daugiau 9 mln. kiaulių, iš jų trichinelėrais užsikrėtusių rasta 23 (daugiausia iš rytinių ir pietryčių Lietuvos rajonų). 1981-1985 m. mėsos kombinatuose ištyrus 10,5 mln. kiaulių skerdienų, iš jų 291 rastos trichinelės. Nedžiugina ir pastarųjų metų mėsos kombinatuose išaiškintų užkrėstų kiaulių skerdienos rodikliai. 1981-1983 m. veteri­narijos stotyse ir maisto produktų veterinarinės sanitarinės ekspertizės laboratorijoje išaiškinti 38 kiaulienos ir 153 šernienos trichinelių atvejai. Kadangi šernų trichineliozė padažnėjo, nuo 1973 m. Lietuvoje yra privaloma tikrinti su­medžiotą šernieną. 1981-1987 m. patikrinus 93,7 tūkst. šernų skerdienų, iš jų 582 rastos trichinelės. Vien 1986-1987 m. išaiškintos 263 užkrėstos šernų skerdienos. O kiek nuo jų galėjo susirgti žmonių?
Iki šiol kiaulių, trichineliozė aptikta Alytaus, Jona­vos, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kretingos, Lazdijų, Molėtų, Plungės, Pakruojo, Radviliškio, Raseinių, Šalčininkų, Širvintų, Šiaulių, Telšių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus ir Zarasų rajonuose. Apkrėstos trichinelėmis šernienos ir jos gaminių rasta visuose rajonuo­se. Vadinasi, šernų trichineliozė beveik tolygiai paplitusi visoje Lietuvoje, o kiaulių - daugiausia Pietryčių Lietuvos rajonuose. Manoma, kad šernai dažniausiai užsikrečia nuo įvairių gyvūnų lavonų (jais maitindamiesi). Nors laukinių ir sinantropinių gyvūnų apkrėstumas trichinelėmis pietryčiu, rajonuose šiek tiek didesnis negu kitur, tačiau, turint mintyje, kad šiose vietovėse kai kurie gyventojai kiaules vis dar leidžia pasiganyti laukuose bei pamiškėse, jos turi dau­giau galimybių užsikrėsti.
Žmonės trichinelioze užsikrečia valgydami trichinelių lervomis užkrėstą mėsą, ypač kiaulieną ir šernieną. Tose pa­saulio šalyse, kur kiauliena nevartojama, žmonių trichine­liozės šaltinis - kitokių gyvulių ir žvėrių mėsa (šernieną, lokiena, barsukiena, ruonių ir vėplių mėsa). Lietuvoje pap­rastai vartojama termiškai apdorota mėsa, todėl trichinelio­ze retai apsikrečiama. Tačiau jei valgoma nepakankamai išvir­ta, mažai kepta arba ragaujama žalia mėsa, susidaro ypač pa­lankios sąlygos užkratui plisti. Lietuvoje nuo 1970 m. pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis yra užkrėsta šerniena ir nuo jos užsikrėtus sunkiau sergama.
Žmogaus aplinkoje trichineliozę platina naminiai gyvu­liai - kiaulės ir sinantropiniai - katės, šunys, žiurkės, pe­lės. Trichineliozės židiniai paprastai formuojasi gyvenamo­siose vietovėse. Jose susidaro mikrožidiniai - pavieniai na­mai, sodybos, žvėrelių auginimo fermos, čia trichinelės cir­kuliuoja tarp naminių gyvulių ir sinantropinių graužikų. Čia tokių mikrožidinių invazija plinta per užkrėstus gyvūnus ar­ba skerdieną (kiaulieną, šerniena). Į kitas gyvenvietes tri­chinelės perneša migruojantys laukiniai gyvūnai. Žmonių tri­chineliozei būdingi ligos protrūkiai. Grupinį sergamumą suke­lia tas pats užkrato šaltinis. Anksčiau protrūkis paliesdavo šeimą, iš karto 2-3 vienos šeimos ar giminių šeimas bei kaimynus, valgiusius tą pačią mėsą. Šiandien situacija pasikei­tė: dažnai šerniena pasidalija ir jos paragauja daug žmonių, todėl ir trichineliozės protrūkio ribos daug platesnės. Dėl nevienodos inkubacijos laikotarpio trukmės trichineliozės pro­trūkis ne iš karto išryškėja.
1955-1980 m. Lietuvoje nustatyti 1206 žmonių klinikiniai tricheneliozėsatvejai, o 1981 -1987 m. - 1295 . Pastaraisiais metais padažnėjo žmonių sergamumas trichenelioze. Tai siejama su medžiokle brakonieriavimu, kiaulienos ir šernienos veterinarinėje tarnyboje nepatikrinimu, šernienos deš­rų vartojimu.
Žmonių sergamumas priklauso nuo gyvūno apjikrėtimo trichinėlėmis intensyvumo, mėsos sanitarinės kontrolės griež­tumo, kulinarijos būdo, sanitarinės higienos įgūdžių. Serga dažniausiai 20-40 metų amžiaus žmonės. Vyrai serga kiek daž­niau negu moterys.
Trichineliozės židinių randama ir užkrečiama visais me­tų laikais, tačiau vis dėlto dažniau žiemą (gruodį-vasarį). Žiemą intensyviausiai vyksta šernų medžioklė, be to, - tai kiaulių skerdimo metas.
Aprašyta daug trichineliozės protrūkių šaltinių, iš ku­rių dažniausi buvo valgant nevirtą kumpį, namų gamybos deš­ras, apkeptą šernieną arba kaitinant pusžalius jos gaminius.
Ankstesniais duomenimis, Lietuvoje trichineliozės eiga būdavo nesunki: liga tęsdavosi nuo 10-14 d. iki 2 mėn., baig­tis visada būdavo gera, tačiau šiandien žinomi ir letaliniai trichineliozės atvejai. Ilgam pakertama žmogaus sveikata, o valstybė patiria nemažai nuostolių (gydymas , ilgalaikis ne­darbingumas) .
Ligos patogenezė yra įvairi. Žarninės stadijos atveju išryškėja simptomai virškinamajame trakte: pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, silpnumas, alergizavimas, periferiniame kraujyje padaugėja eozinofilų. Antrojoje - mig­racinėje parazito vystymosi fazėje - didėja autoalergija, stebimi bendrieji trichineliozės reiškiniai: karščiavimas, edemos, raumenų skausmai,neurologiniai negalavimai.
Žmogui užsikrėtus trichinelioze inkubacija dažniausiai trunka 10-25 dienas, kai sunki ligos eiga - 2-3 dienas. Ligos pradžioje būna trichineliozei nebūdingi simptomai: silpnumas, greitas nuovargis, pykinimas, pilvo skausmai, vėliau - vidu­riavimas, pirmomis dienomis bloga savijauta, galvos skausmai, karščiavimas (kartais 39-40°), akių vokų, veido, kaklo, ga­lūnių edema, akių, kramtomųjų, kaklo, blauzdos, juosmens ir kitų raumenų skausmai, įvairių formų išbėrimas, akių glei­vinės uždegimas. Nuo pirmųjų ligos dienų iki trečiosios sa­vaitės trichineliozei būdinga eozinofilija. Trichineliozė pažeidžia plaučius, miokardą, kitus širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos organus. Jei nėra komplikacijų, jos prognozė gera. Diagnozavęs-žmonių trichineliozę ar ją įtaręs, gydytojas turi skubiai pranešti ligoninei - užpildyti spe­cialų ūminės užkrečiamos ligos blanką.
Nelengva kiaulių trichineliozės diagnostika. Gausūs išoriniai ligos požymiai panašūs į kitų užkrečiamų ligų. In­tensyviai užsikrėtusi trichinelėmis kiaulė jau 25 d. nustoja ėdusi, darosi vangi, galva ir uodega nusvirusios. Kiti simptomai: viduriavimas, dantų grikšėjimas, vėmimas, greitas liesėjimas, įkritęs pilvas, išlinkusi nugara, 6-7 dieną -karščiavimas, šiurpulys, dusulys, sutrikusi eisena, žiovulys, 12-15 d. atsiranda niežulys, 20-22 d. dar labiau sutrikusi skausminga eisena, šlapimo ir išmatų nelaikymas, bendras silp­numas, užpakalinių galūnių paralyžius, balso silpnumas. Sun­kios trichineliozės atveju kiaulė krinta per mėnesį arba ir 4-15 dieną. Jaunikliai sunkiau serga. Patologo anatominę diagnostiką patikslina skerdienos trichineloskopija. Pagal taisykles visa apkrėstų, kiaulių (šernų) skerdiena turi būti techniškai utilizuota arba sudeginta, o ne užkasta, nors raumenų pjūviuose būtų aptiktos vos pavienės trichinelių ler­vos. Tai būtina, kadangi trichinelės kiaulių raumenyse išsi­dėsčiusios netolygiai, lizdiškai, o žmogui net vienas tokios kiaulienos gramas gali būti mirtinas.
Trichinelės rasti skerdienoje ne visadą pavyksta, nes įvairių gyvūnų skeletinius raumenis nevienodai pažeidžia jų lervos. Intensyviausiai pažeidžiama kiaulių diafragma (ypač kojelės), tarpšonkauliniai raumenys, kačių - tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma, vilkų, lapių, usūrinių, šunų - kramtomieji raumenys, diafragma, liežuvis. Kur kas lengviau, kai lervos yra pasidengusios kapsule arba susisukusios. To­dėl raumenų pjūvius reikia daryti kuo plonesnius ir dažyti metileno mėliu. Įtartinus raumenų sukalkėjimus rekomenduoja­ma nuskaidrinti 5 % kalio šarmu
(46-60 min. - 18-20°C, 10 min. - 45°C) tada geriau matomos sarkocistos, finos ir trichlnelės.
Kur kas dažniau už kompresorine trichineloskopiją trichinelių randama virškinimo metodu. Šie metodas (su pa­greitinta raumenų pepsinizacija) konvejerinės mėsos kombi­natų gamybos sąlygomis labai progresyvus.
Trichineliozės profilaktikos tikslas - apsaugoti nuo šios ligos žmones. Dažnai ši profilaktika suvokiama kaip kova su trichinelioze. Pastaroji sąvoka platesnė. Ji apima ne tik profilaktiką ir apsaugos nuo užsikrėtimo priemones, bet ir ligos židinių gamtoje likvidavimą.
Trichineliozės profilaktika pirmiausia pagrįsta sani­tarine veterinarine mėsos kontrole. Mėsos kombinatuose, sker­dyklose, skerdimo aikštelėse, mėsos, pieno ir maisto produk­tų kontrolės stotyse, turgavietėse privaloma kiaulių skerdie­nos, rūkytos ir sūdytos kiaulienos, jos gaminių trichineloskopija. Būtina patikrinti ir kiekvienos šernienos skerdieną. Paskerdus kiaule, raumenų (geriausia diafragmos kojelių, liežuvio, tarpšonkaulinių) gabaliuką reikia pristatyti į veterinarijos laboratoriją arba artimiausiam veterinarijos specialistui. Kiaulės ar šerno raumenyse radus bent vieną trichinelių lervą, visa mėsa turi būti sunaikinta. Sunai­kintos kiaulienos savininkui padengiami nuostoliai.
Ne mažiau svarbus ir tinkamas kiaulių laikymas. Tri­chinelioze dažniausiai serga privačių augintojų kiaulės, ka­dangi jų tvartuose gausu žiurkių, pelių.Be to, tokios kiaulės ilgą laiką praleidžia laukuose, kur aptinka nuo trichine­liozės kritusių graužikų lavonų, išmatų ir juos suėda. Todėl būtina kiaules laikyti kiaulidėse arba specialiuose už­tvaruose, naikinti graužikus, neleisti prie kiaulių fermų valkataujančių šunų, užkasti kritusių šunų, kačių, žiurkių, pelių lavonus. Taip pat giliai užkasti arba kitaip sunai­kinti lapių, vilkių, usūrinių šunų ir kitokių sumedžiotų mėsėdžių žvėrelių lavonus.
Žmonės maistui turi vartoti tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną ir šernieną. Mėsa turi būti gerai išvirta ir iškepta. Sūdytoje ir rūkytoje mėsoje trichinelės žūva tik paviršiniuose sluoksniuose; kumpyje jos būna gyvybingos metus ir ilgiau. Verdant mėsą nedideliais gabalais (0,5 kg), lervos žūva per 1-1,5 val.
Medicinos, veterinarijos ir sanitarijos organizacijos privalo sistemingai organizuoti gyventojams (ypač kaimuose) paskaitas ir pokalbius apie kovą su žmonių ir gyvulių trichenelioze ir apie jos profilaktiką.

Reikalavimai.

1. Sumedžiotiems žvėrims apdoroti medžiotojų būreliai
privalo turėti lauko (miško) aikšteles, kurias parenka medžio­tojų ir žvejų draugijos skyrių valdybos kartu su rajono vete­rinarijos stotimi. Pageidautina, kad keli medžiotojų būreliai naudotųsi viena bendra aikštele.
2. Medžiotojų būreliai sumedžiotiems žvėrims apdoroti įrengia aikšteles, nemažesnes kaip 0,5-1 aro žemės ploto, kurios turi būti apkastos 50cm gylio ir 40cm pločio grioveliu.
Nuolaidesniome aikštelės kampe įrengti 3 m. gylio ir 3-4m plo­to duobę, veterinarinės sanitarinės ekspertizės metu išbro­kuotoms žvėrienų skerdienoms, vidaus organams bei subproduk­tams naikinti. Tokia duobė turi buti gerai uždengta, paliekant tiktai sandariai užsidarančią angą. Netoli aikštelės, pas ar­timiausią medžiotoją arba veterinarinėje įsataigoje turi būti dezinfekavimo medžiagų (natrio šarmo, chlorkalkių ir kt.)aikštelės paviršiui, medžiotojų avalynei ir, esant reikalui, drabužiams dezinfekuoti.
Aikštelėje turi būti reikiami įrenginiai sumedžiotiems žvėrims apdoroti vertikalioje, o esant reikalui, ir horizontelioje padėtyse.
3. Planines medžiokles su varovais leisti tik tada, kai
jų grafikas patvirtintos valstybinio gamtos apsaugos inspekto­riaus ir suderintas su rajono, kuriame vyks medžioklė, veterinarijos inspektoriumi.
Planinėse medžioklėse sumedžioti žvėrys (šernai, brie­džiai, elniai, stirnos) pristatomi apžiūrėti į veterinarijos įstaigas sutinkamai su veterinarinės sanitarinės skerdienų ekspertizės taisyklėmis, ypač kreipiant dėmesį į šernų maro patanatomiją, finozę ir trichineliozę, echinokokozę, cisticerkozę bei kiškių bruceliozę, taip pat užteršus mėsą virškinamo­jo trakto turiniu. Įtarus, kad žvėrys serga užkrečiamomis li­gomis arba radus kritusius, nedelsiant turi būti pranešta ra­jono veterinarijos stoties viršininkui. Reikalui esant, patologinės medžiagos siuntimo į laboratoriją lydraštį rašo veteri­narijos specialistas, o patologinę medžiagą į veterinarinę la­boratoriją pristato medžioklės vadovas.
Pagal rajono veterinarijos stoties viršininko nurodymą medžiotojai kiškių kraują turi pristatyti į veterinarijos la­boratorijas bruceliozei ištirti, o kiškius - į apdorojimo aikšteles veterinariniam patikrinimui.
4. Vykdant neplanines medžiokles iki rugsėjo 1 d. (tyko­
jant ), skerdienas apdoroja medžiotojai ir pristato valstybinio
veterinarinio tinklo veterinarinei tarny­bai tik sumedžiotų šernų subproduktus (širdį, plaučius, inks­tus, blužnį, stemplę ir diafragmą). Būtina visus vidaus orga­nus įpakuoti į skysčių nepraleidžiamą tarą(polietileninį maišelį, stiklainius ir pan.).
Šernų maro grėsmės zonose nors ir neplaninėse medžioklė­se sumedžiotus šernus leidžiama apdoroti tik apdorojimo aikštelėse.
Pastebėjus susirgimą, numatytame plote uždraudžiama medžioklė mėsai.
5. Atlikus sumedžiotų žvėrių veterinarinę sanitarinę eks­pertizę ir nustačius jų tinkamumą maistui, daromi žymėjimai veterinarinės ekspertizės žurnale, kurioje pa­žymima tyrimo data, išvados, žurnalo regintrecijos numeris ir patvirtinama veterinarijos specialisto aiškiu parašu ir antspaudu.
6. Licenzijos išduodamos tik tiems būreliams, kurių tin­kamai, pagal nurodytus reikalavimus, įrengtos apdorojimo aikšteles.
Planinėse medžioklėse ir šernų maro grėsmės rajonuose licenzįjos pažymimos to rajono, kuriame vykdoma medžioklė, vete­rinarijos specialistų. Šiuo atveju kategoriškai draudžiama iš­vežti iš rajono nepatikrintus žvėris.


Kadangi leidinys yra 1991 m. čia galimi pakeitimai.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!!

Post by medziotojas »

Čia naujesnė informacija paimta iš interneto.

www.medicus.lt

Trichineliozė

Sukėlėjas – Trichinella spiralis – 2 – 4mm ilgio biohelmintas. Є Nematoda klasei (apvaliosios kirmėlės). Patelės parazituoja plon.ž., o jų lervos rr.
Epidemio :

- Trich. šaltinis gamtoje: žiurkės, pelės, šernai, lapės, vilkai, t.p. naminiai ( sinantropiniai ) gyvuliai : kiaulės, šunys, katės. Šie mėsėdžiai ir plėšrūnai užsikrečia, suėdę užsikrėtusius gyvūnus ar jų lavonus.

- Žmogus suserga suvalgęs užkrėstos žalios, rūkytos ar nepakankamai termiškai apdorotos kiaulienos, šernienos bei nutrijų mėsos, kurių rr. yra inkapsuliuotų trichinelių lervų. Dabar LT >> užsikrečiama nuo rūkytos šernienos.

- >> sergama žiemą, kai skerdžiamos kiaulės ir medžiojami šernai. Būna grupinių susirgimų ir net didesnių epideminių protrūkių.

- Sergamumas 1997: 6 : 100 000 gyv ( 219 susirgusių ).
Ptg :

Skrandyje mėsoje esančios trichinelių kapsulės suvirškinamos à lervos išsilaisvina à į plon. ž. ir per 2 paras lytiškai subręsta. Čia jos apsivaisina, patinai žūva, o patelės įsibrauna į plonųjų žarnų tarpgaurelinius tarpus ir 6-7 d. pradeda gimdyti jaunas 0,12 mm ilgio lervas. Per 1,5 – 2 mėn kiekviena patelė pagimdo ~1500 lervų. Jos pradeda migruoti, su limfa ir krauju išnešiojamos po visą organizmą. Galutinai jos užsilaiko skersaruožiuose raumenyse ( ypač diafragmos, ryklės, tarpšonkaulių ir akių ) po sarkolema, kur yra didelės glikogeno atsargos. Širdies raumenyse jų nebūna. Po tam tikro laiko lervos apauga j.a. – inkapsuliuojasi, o dar vėliau, po kelių metų, kapsulės sukalkėja. Lervos būna gyvos daugelį metų.

Trich. patogenezėje svarbūs veiksniai: mechaninis, toksinis ir alerginis. Be to parazitai gali įnešti antrinę žarnyno infekciją.

Klinika :

Būdingas cikliškumas. Inkub. per. : nuo 1d iki 5 sav. ( Є nuo invazijos masiškumo ).

· Pirmom dienomis, kol trichinelės patenka į žarnos gleivinę, vyrauja dispepsijos reiškiniai: šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmai, kartais enterinis viduriavimas.

· Lervų migracijos stadija kartais primena infekcinę ligą: pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda galvą, patinsta veidas, akių vokai ir l. parausta junginė ( gali būti akių skausmai, fotofobija ), o kartais ir visas kūnas. 7 – 11-ą d. pradeda skaudėti galūnių ir kramtomuosius raumenis. ( miozitas ), ypač judant. Ryjant skauda gerklę ir liežuvį ( disfagija ), užkimsta balsas ( afonija ), skauda krūtinę ir pasunkėja kvėpavimas. Dėl patinusių akių ligonis kartais kreipiasi pas okulistą, dažnai įtariamas inkstų uždegimas. Veido patinimo priežastis yra alerginis vaskulitas.

Gana dažnas alerginis urtikarinis arba papulinis, panašus į tymų, odos bėrimas. Ligoniai linkę prakaituoti.

· Kai ligos eiga sunki, karščiavimas su remisijomis trunka ~ 3-10 sav. Būna ryški toksikozė, kartais net meninginiai reiškiniai, hipotonija, toksinis-alerginis miokarditas.

· Didelė ligonių dalis serga lengva forma, kuri pasireiškia subfebrilia t°, nedidelių raumenų skausmu. Vaikams dažniau nei suaugusiems eiga būna lengva: trumpam pakyla t˚, šiek tiek skauda raumenis, truputį patinsta audiniai, bet būna didelė eozinofilija.

· Pasitaiko ir besimptomių formų, kurios nustatomos epidemiologiškai ir pagal kraujo eosinofiliją.

· Persirgę įgyja imunitetą, dėl to pakartotinai nebeužsikrečia arba užsikrėtę lengvai perserga.

Kraujyje leukocitozė + ryški eosinofilija, kuri dar ilgai būna praėjus ūminiams reiškiniams. Eosinofilų būna nuo 10 iki 70%. ENG ­ nedaug.

Komplikacijos :

Kai ligos eiga sunki, gali prisidėti alerginio pobūdžio pneumonija, miokarditas, kartais susidaro raumenų kontraktūros, nėščias ištinka abortas arba priešlaikinis gimdymas.

Prognozė :

Kai liga sunki, ypač nėščioms prognozė bloga (abortas). Bendras mirštamumas ~ 3%.

Diagnostika :

- patognomiška simptomų triada: akių vokų patinimas ir obuolio junginės kr-srūvos ( chemozė ), rr. sk., eozinofilija.
- t.p. svarbūs epid.anamnezės duomenys. >> išsiaiškinama, kad serga keli šeimos nariai arba grupė žmonių valgiusių žalios, rūkytos, blogai išvirtos kiaulienos, šernienos (kumpį, dešras ir t.t.)
- diagnozę patvirtina likusios mėsos tyrimas trichinelėms nustatyti – trichinelioskopija (atlieka veterenarijos specialistai)
- abejojant, ypač diferencijuojant nuo limofgranulomatozės, kartais daroma raumenų ( m.deltoideus, m.triceps, m. quadriceps ) biopsija po 2 sav. nuo ligos pradžios → trichinelioskopija
- svarbūs ir serologiniai tyrimai, tačiau 2 – 3 sav. gali būti ir klaidingai neigiami. Ak išlieka ilgai ir didžiausią reikšmę turi jei serologija iš neigiamos tampa teigiama. Max Ak-ų kiekis 4-12-ą sav.
- pgl. Merck manual - 50% pacientų būna padidėję raumenų fermentai (KFK ir LDH )

Dif:

- pradžioje, pasireiškus dispepsijos simptomams, gastroenterokolitui, kai nėra eozinof. - nuo maisto toksinių infekcijų, dizenterijos, jersiniozės. Sergant trichinelioze viduriuojančių ligonių išmatose gausu Šarko-Leideno kristalų (jie nebūd. žarnyno inf. ligoms)
- Kai atsiranda išbėrimų – nuo tymų, skarlatinos (yač vaikams). Paprastai izoliuotų vaikų trichineliozės atvejų nepasitaiko
Reikia išsiaiškinti ar nėra panašiai sergančių suaugusių.
Nuo alerg. r-jų, Kvinkės edemos.
Užsitęsus karščiavimui – nuo vidurių šiltinės, limfogranuliomatozės ( Hodžkino limfomos ), bruceliozės, reumato, sepsis.

Gydymas :

· Ligos pradžioje ir net iki 2 mėn. à antihelmintiniai prep.: Mebendazolum(Vermox) po 100 mg 3 x /d. 7 – 10 d. Kartu skiriama vidurius paleidžiančių prep. karčiosios druskos. Vermox – plataus spektro antihelmintikas, efektyviai veikia žarnose esančias iš kapsulių išsilaisvinusias invaz. lervas ir patelių gimdoje esnčius embrionus (‘sterilizuojamasis’ ef.) – todėl pradėti gydyti kuo anksčiau .

· Duodama priešalerginių (desensib.) medikamentų – dimedrolio, tavegilio, kalcio prep.

· Nuo vermoxo žūsta daug trichinelių. Jų irimo produktai dar labiau suintesyvina alergiją (išbėrimas, eozinof.) → laikinai pasunkėja ligonio būklė. Todėl, kai eiga sunki + prednizolono 20- 60 mg/d. 5-7d. Bet : GKK skatina trichinelių produktyvumą, trikdo lervų inkapsuliaciją, sąlygoja užtrukusį miozitą → intensyvią invaziją gydyti vien GKK netikslinga ir net pavojinga.

· Nuo raumenų skausmo ir karščiavimo – aspirinas, analginas, ( jei reikia opioidai ), vitaminai B, C, fizioterapinės procedūros. Reikia laiku panaudoti raumenų kontraktūros profilaktikos priemones ( atramas pėdoms ).

· Jei invazija buvo intensyvi ir, praėjus 2-3 sav. po gydymo Vermoxu, laikosi subfebrili temperatūra, edemos → skirti dar vieną 5-7 d. Vermoxo kursą.

Profilaktika :

· kiaulienos ir šernienos sanitarinė-veterinarinė kontrolė !

· skerdyklose, mėsos kombinatuose ir mėsos kontrolės punktuose daroma mėsos trichinoskopija.

· trichinelėmis užkrėstos mėsos negalima vartoti. Ją veterinarinė tarnyba sunaikina.

· endeminiuose rajonuose būtina skerdžiamų kiaulių veterinarinė kontrolė

· apie trichinelioze susrigusį žmogų skubiai pranešama veterinarinei tarnybai, kuri ištiria įtartiną mėsą ir prireikus konfiskuoja

· žmonėms valgiusiems užkrėstos mėsos, bet nesergantiems – vermox po 100mg 3 x/d, 5 dienų kursas.

· gyventojams reikia aiškinti veterinarinės kontrolės, termiško paruošimo svarbą
naikinti žiurkes, nešerti kiaulių laukinių gyvūnų žalia mėsa.


© 2004, Medicus.lt.


P.s. keletos terminų negalėjau "iššifruoti" nes rašė kaip visad daktarai :)
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: TRICHENELIOZĖ - BAISI LIGA !!!

Post by medziotojas »

O čia prisegu matyt populiariai išaiškintą ir su paveiksliukais ligos aprašymą.
trichinelioze .doc
(101.5 KiB) Downloaded 538 times
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Locked