Sarkocistozė

Metodinės rekomendacijos dorojant žvėris.
"После удачново выстрела" - методические рекомендаций по разделыванию дичи.
Субфорум - Приготовление охотничьйх трофеев.
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Sarkocistozė

Post by medziotojas »

Sarkocistos yra pirmuonys, kurie parazituoja žinduolių, paukščių ir žemesniųjų stuburinių organizme. Jų vystymosi cikle būna daugiau kaip vienas šeimininkas. Sarkocistų lytinis vystymasis vyksta plėšrūnų organizme (šunų, kačių, žmogaus), o nelytinis vystymasis vyksta tarpinio šeimininko raumenyse. Sarkocistų pavadinime nurodomas tarpinio ir galutinio šeimininko pavadinimas, pvz. Sarcocystis bovihominis. Daugelis sarkocistų, kuriomis užsikrečia žmonės ir naminiai gyvūnai yra būdingos tik tam tikram tarpiniam ir galutiniam šeimininkui. Naminiams gyvūnams išskirta apie 130 sarkocistų rūšių, kurių daugelis yra nepatogeniškos. Žmonės sarkocistoze užsikrečia valgydami termiškai neapdorotą kiaulieną ir galvijieną. Sarkocistomis užkrėsta skerdena yra naikinama. ES nustatytos dvi patogeninės sarkocistų rūšys – Sarcocystis suihominis ir Sarcocystis bovihominis. Šios sarkocistos sukelia virškinamojo trakto sutrikimą. Sarcocystis suihominis gali sukelti kraujo apytakos sutrikimą. Žmogus gali užsikrėsti neidentifikuotomis sarkocistų rūšimis ir būti atsitiktiniu tarpiniu šeimininku. Manoma, kad daugelis sarkocistų rūšių yra plačiai paplitusios ir nekelia didelės rizikos žmonių sveikatai. Sarkocistų tyrimo metodai yra nepakankamai jautrūs ir specifiški, kad galima būtų diferencijuoti patogenines ir nepatogenines sarkocistas. Sarkocistų rūšis galima diferencijuoti tiriant elektoninės miokroskopijos tyrimo metodu. Šiuo metu sarkocitų stebėsenos sistemos pagrįsti negalima dėl nepakankamos mokslinės informacijos apie sarkocistų poveikį žmonių sveikatai. Rekomenduojama tęsti tyrimus siekiant pagrįsti Sarcocystis suihominis ir Sarcocystis bovihominis stebėsenos svarbą žmonių sveikatai. Būtina sukurti naujus tyrimo metodus siekiant nustatyti kiaulių ir galvijų užsikrėtimą sarkocistomis. Apžiūrint skerdenas galima pamatyti tik makroskopinius pokyčius, kuriuos gali sukelti ne tik jau žinomos patogeninės sarkocistos. Kol kas nėra vieningos nuomonės ar reikėtų naikinti skerdenas, užkrėstas nepatogeninėmis sarkocistomis.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Sarkocistozė

Post by medziotojas »

MĖSAI MEDŽIOJAMŲ ŽVĖRIŲ SARKOCISTOZĖ

M. Malakauskas, J. Grikienienė, G. Januškevičienė
Santrauka. Ištirtas mėsai medžiojamų žvėrių - tauriųjų elnių (Cervus elaphus), stirnų (Capreolus capreolus), šernų (Sus scrofa) ir pirmą kartą Lietuvoje - briedžių (Alces alces) sarkocistozės paplitimas bei sarkocistų invazijos intensyvumas Vidurio, Šiaurės ir Rytų Lietuvoje ir šie rodikliai palyginti su kitose Europos šalyse skelbtais duomenimis. Kompresiniu dažytų raumenų iškarpų metodu ištirti 41 šerno, 38 elnių, 38 stirnų ir 43 briedžių diafragmų mėginiai. Visų tirtų rūšių gyvūnų sarkocistozės paplitimas buvo labai didelis ir svyravo nuo 81,4 % (briedžių) iki 90,2 % (šernų). Šernų, elnių ir briedžių sarkocistų invazijos intensyvumas 48,8 - 63,2 % atvejų buvo silpnas. Daugiausia vidutinės ir intensyvios invazijos atvejų (atitinkamai 52,6 % ir 23,7 %) aptikta tarp stirnų. Palyginus elninių sarkocistozės paplitimo ir invazijos intensyvumo dviejose amžiaus ir lyties grupėse duomenis, reikšmingų skirtumų nenustatyta. Stirnų raumenyse aptiktos trys (S. gracilis, S. capreolicanis ir S. cf. hofmanni), tauriųjų elnių - dvi (S. cf. capreolicanis ir S. cf. hofmanni), briedžių - dvi (S. alceslatrans ir S. sp.), šernų - viena (S. miescheriana) Sarcocystis rūšys. Manoma, kad didelį sarkosporidijų paplitimą tarp medžiojamos faunos Lietuvoje lemia šių parazitų galutinių šeimininkų - lapių, vilkų ir usūrinių šunų gausumą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Sarkocistozė

Post by medziotojas »

Lau­ki­nė an­tis - su re­tais pa­ra­zi­tais


Al­ma MOS­TEI­KAI­TĖ
alytausnaujienos.lt


Praėjusią savaitę į Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją atvyko vienas medžiotojas su laukinės anties laimikiu, kurio mėsa jam sukėlė įtarimų. Laboratorijoje paukščiui nustatyti retai juose aptinkami parazitai - sarkocistos.
Į Aly­taus vals­ty­bi­nę mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą at­vež­tos lau­ki­nės an­ties rau­muo bu­vo nu­sė­tas pa­ra­zi­tais, pa­na­šiais į ma­žus ry­žių grū­de­lius.
Alytaus rajono Daugų krašte medžioklės plotus turinčio „Varėnės” klubo medžiotojas nušautą laukinę antį praėjusią savaitę išsitraukė iš šaldiklio pasigaminti maistui. Ją pradėjęs pjaustyti raumenyse po oda pastebėjo baltų darinių ir tuoj pat laimikį atgabeno į Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.

187-5-11.jpg
Atlikus tyrimus laukinei ančiai nustatyti reti šiems paukščiams parazitai - sarkocistos.

Kaip sakė tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Juozas Šukevičius, sarkocistų dažniau aptinkama pas šernus, galvijus, bet laukiniai paukščiai - šių parazitų nešiotojai - yra beveik nestebimi ne tik mūsų krašte, bet ir visoje šalyje. Alytaus tarnybos laboratorijoje sarkocistų laukinėse antyse randama antrąkart per kelis jos gyvavimo dešimtmečius.
„Sarkocistos - pirmuonys, kurie vystosi žarnyne, o apsistoja raumenyse. Jei žmogus suvalgytų termiškai gerai neapdorotos šiais parazitais užkrėstos mėsos, imtų viduriuoti. Pas paukščius sarkocistų - mažų baltų į ryžius panašių grūdelių - aptikti sunkiau nei, pavyzdžiui, pas šernus, nes paukštis ne visada prieš ruošimą pjaustomas”, - pasakojo J.Šukevičius.
Įtariama, kad į laboratoriją atvežta nušauta laukinė antis parazitais užsikrėtė per vandenį. Ji iš laboratorijos bus išvežta utilizuoti.
Tarnybos specialistai perspėja naminių vandens paukščių - ančių, žąsų - laikytojus, kurie prieš žiemą rengiasi juos pjauti, - raumuo turi būti rausvas, be jokių ryžių grūdelių. Šių aptikus, J.Šukevičiaus teigimu, geriausia atsisakyti vartoti tokią mėsą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
User avatar
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Posts: 19455
Joined: 2006-Jul-07 00:32
Location: Vilnius

Re: Sarkocistozė

Post by medziotojas »

Sarkocistozė (sarkosporidiozė)

Sarkocistozė (sarkosporidiozė) yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia Sarcocystis genties pirmuonys. Žinoma keliolika sarkocistų rūšių, kurios parazituoja naminių ir laukinių gyvūnų, paukščių, roplių ir žmogaus organizme. Žmonėms ši infekcija pasireiškia žarnyno funkcijos sutrikimais arba raumenų skausmais.

Ligos sukėlėjai

Sarkocistos (arba sarkosporidijos) yra viduląsteliniai parazitai. Žinoma apie 130 sarkocistų rūšių, kurios nei gyvūnams, nei žmogui nėra pavojingos. Manoma, kad daugelis sarkocistų rūšių yra plačiai paplitusios ir nekelia didelės rizikos žmonių sveikatai. Nustatytos dvi žmogui pavojingos sarkocistų rūšys – Sarcocystis suihominis ir Sarcocystis bovihominis, kurios gali sukelti negalavimus.

Parazito vystymosi ciklas

Sarkocistų vystymasis vyksta galutinių ir tarpinių šeimininkų organizmuose. Galutiniai šeimininkai yra mėsėdžiai gyvūnai, kurie užsikrečia, kai į jų virškinimo traktą patenka mėsos su sarkocistomis. Sarkocistos gyvena galutinio šeimininko plonajame žarnyne. Jų žarnyne vyksta sarkocistų lytinis vystymasis, susiformuoja oocistos, kurios su išmatomis patenka į aplinką. Su išmatomis išsiskiria jau subrendusios oocistos arba iš jų išsilaisvinusios sporocistos. Galutiniai šeimininkai oocistas pradeda išskirti praėjus 7–14 dienų po užsikrėtimo. Oocistų šalinimasis su išmatomis trunka nuo vienos savaitės iki kelių mėnesių. Todėl sergantys gyvūnai užteršia aplinką: dirvožemį, žolę, vandenį.
http://www.k-state.edu/parasitology/625 ... gTarpiniai šeimininkai, žolėdžiai naminiai ir laukiniai gyvūnai (galvijai, kiaulės, arkliai, buivolai, kupranugariai ir kt.), užsikrečia ėsdami ar gerdami užkrėstą oocistomis ar sporocistomis žolę ar vandenį. Patekę į tarpinio šeimininko organizmą parazitai per žarnyno gleivinę patenka į kraują ir su krauju nukeliauja į raumenis, kur vyksta nelytinis parazito vystymosi ciklas. Per 2–3, kartais 12 mėnesių po užsikrėtimo, tarpinių šeimininkų raumenyse susidaro cistos (dar vadinamos sarkocistomis). Jos būna pailgos, išsidėsčiusios išilgai raumenų skaidulų, nuo 0,5 iki 5 mm ilgio, todėl matomos plika akimi. Šios cistos yra invazinės (užkrečiamos) galutiniams šeimininkams – mėsėdžiams gyvūnams, taip pat žmogui.
Galutiniams šeimininkams (mėsėdžiams gyvūnams) sarkocistos nesukelia pastebimų patologinių pakitimų, tačiau užsikrėtę gyvūnai gali viduriuoti. Tarpiniams šeimininkams (pvz., veršeliams) patogeninis poveikis vyksta kraujagyslėse, todėl gali išsivystyti taškinės kraujosruvos įvairiuose organuose ir širdyje. Sunkiais atvejais veršeliai gali gaišti. Užsikrėtusios karves, avys gali abortuotis. Gyvuliams dažnai pasitaiko lėtine sarkocistoze. Tokiais atvejais išsivysto pažandinė edema, išsekimas.
Žmogus gali būti šių parazitų galutiniu ir tarpiniu šeimininku. Galutiniu šeimininku žmogus gali būti S. suihominis ir S. bovihominis, tarpinių šeimininkų – kitų rūšių sarkocistoms. Todėl žmogaus organizme sarkocistos gali parazituoti žarnyne, sukeldamos virškinimo trakto funkcijos sutrikimus, arba raumenyse sudaryti cistas.

Ligos paplitimas

Ši liga yra paplitusi visame pasaulyje, o ypač Pietryčių Azijoje. Pasitaiko ir Lietuvoje.

Infekcijos šaltinis

Sarkocisroze sergantys laukiniai ir naminiai gyvūnai.

Užsikrėtimo būdai

Žmogus sarkocistoze užsikrečia sarkocistoms per burną patekus į virškinimo traktą.
Sarkocistoze žmogus užsikrečia naudodamas maistui žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų skerdieną (dažniausiai jautieną ir kiaulieną). Manoma, kad žmogus yra šiai infekcijai palyginti neimlus, nes užsikrečia retai, nors sukėlėjas ir labai paplitęs tarp naminių gyvūnų.
Taip pat žmogus gali užsikrėsti per užterštą oocistomis ar sporocistomis aplinką, dirvožemį, vandenį, maistą, rankas ir kt.
Žmonės gali įgyti žarnyno ir raumenų sarkocistozę.
Raumenų sarkocistoze žmonės užsikrečia tuomet, kai parazitai į žmogaus organizmą patenka iš užterštos oocistomis aplinkos per nešvarias rankas, užterštą maistą, geriant užterštą vandenį. Šiuo atveju žmogus parazito vystymosi cikle yra kaip tarpinis šeimininkas. Jo raumenyse formuojasi sarkocistos.
Žarnyno sarkocistozė vystosi, kai žmogus užsikrečia naudodamas maistui žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų skerdieną (dažniausiai jautieną ir kiaulieną), kurioje yra susiformavę sarkocistos. Sarkocistos virškinimo trakte netenka apvalkalo, iš jų išsilaisvina parazitai, kurie prasiskverbia į plonosios žarnos epitelį, kur dauginasi ir vystosi.

Klinika

Žmogui užsikrėtus dažniausiai liga praeina be simptomų. Kartais gali atsirasti pilvo skausmai, pykinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, greitas pulsas ir viduriavimas. Šie simptomai gali trukti iki 36 valandų. Jei į žmogaus organizmą patenka daug parazitų, ligonį vargina pilvo pūtimas ir skausmas, kuris gali trukti nuo vienos iki keturių savaičių. Kraujyje gali atsirasti eozinofilija (eozinofilų kiekio padidėjimas). Sunkesniais atvejais gali būti karščiavimas, apatinių galūnių patinimas, raumenų skausmai, niežtintys odos bėrimai, poodiniame audinyje gali atsirasti mazgelių. Sukėlėjai (oocistos ar sporocistos ) su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus 10–14 dienų po užsikrėtimo.

Kaip liga nustatoma?

Nustatant ligą visada įvertinami ligos simptomai, epidemiologiniai duomenys (kelionė į endemines vietoves) ir atliekami laboratoriniai tyrimai.
Esant žarnyno sarkocistozei, diagnozė patvirtinama šviežiose išmatose radus ligos sukėlėjų (oocistų ar sporocistų).
Esant raumenų sarkocistozei, atliekama raumenų biopsija iš tos vietos, kurioje jaučiamas didžiausias skausmas. Taip pat gali būti atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, kompiuterinės tomografijos skenavimas. Gali būti atliekamas kraujo tyrimas eozinofilijai ir kraujo serologiniai tyrimai antikūnams nustatyti.

Gydymas

Jei liga praeina be simptomų, gydymas neskiriamas. Esant sunkiai klinikai (ypač raumenų sarkocistozei) yra skiriamas gydymas, vaistus skiria infekcinių ligų gydytojas.

Profilaktika

Siekiant išvengti žarnyno sarkocistozės, žmonės turėtų nevalgyti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, ypač jautienos ir kiaulienos. Sarkocistos mėsoje žūva ją kaitinant 70 °C temperatūroje 20 minučių arba mėsą užšaldžius ir palaikius dvi dienas.
Laikytis reikiamos higienos ir sanitarijos: plauti rankas prieš valgį, plauti daržoves, vaisius prieš vartojimą, nenaudoti vandens iš atvirų vandens telkinių vaisių / daržovių plovimui, atvirų telkinių vandenį naudoti tik virintą.
Saugoti aplinką / vandens telkinius nuo žmonių ar gyvūnų teršimo išmatomis.

Parengė
Epidemiologinės priežiūros skyriaus
gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas
Post Reply