darriius
Stažuotojas
Stažuotojas
Pranešimai: 72
Užsiregistravo: 2012-Lap-20 19:31
Miestas: Kaunas

Re: Medžio sula .

2013-Bal-15 17:23

kazkas ne taip as jau nuo sestadienio leidziu :(

Vartotojo avataras
Strelcius
Super Men
Super Men
Pranešimai: 3730
Užsiregistravo: 2006-Rgp-01 21:30
Miestas: Kaunas
Contact: Puslapis

Re: Medžio sula .

2013-Bal-16 00:03

o kas cia gali buti ne taip? gal Jura berzu nepazista :D Yra rajonu kur sniego dar iki keliu :wink:
paleidau ir asei siandej, bet dar neispudingai, tankiuose eglynuose sniegas, ledas ir isalas.
Lietuvis

darriius
Stažuotojas
Stažuotojas
Pranešimai: 72
Užsiregistravo: 2012-Lap-20 19:31
Miestas: Kaunas

Re: Medžio sula .

2013-Bal-21 21:14

siemet bandziau leist sula pagal vieno draugo patarima nu tai patiko issigrezi skyle paimi polesterolo gabala pagal skyle istatai slanga nuo lasalines ir apdedi puta i stiklaini kita gala irdangtelije skyle nei muses nei lietus nekenke

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Medžio sula .

2013-Bal-24 11:30

Klevų ir beržų sula: vaistas, ar tiesiog gėrimas?

silutesnaujienos.lt
21 Balandis 2013


ar-jau-metas-leisti-sula-2Šiemet ypatingoji gamtos dovana - sula - pradėjo tekėti gerokai vėliau nei ankstesniais metais. Šilumos nesulaukiantys beržai dar nepradėjo „verkti“, o klevų sula jau teka.

Sulos atsiranda saulutei pašildžius 1-2 savaites. Medžių šaknyse pradeda cirkuliuoti sukauptos skystosios maisto medžiagos, kurios kyla aukštyn kamienu į sprogstančius pumpurus.

Sula - gamtos dovana žmonėms

Kodėl sula yra taip vertinama ir stengiamasi jos į valias atsigerti tas kelias savaites, kol medžiai jos duoda?
Suloje yra ištirpusių ir mineralinių medžiagų, ir cukrų, angliavandenių. Tai toks subalnsuotas naudingų medžiagų kokteilis. Ne veltui žmonės sulą visaip raugina, stengdamiesi kuo ilgiau išlaikyti. Sula puikiai tiktų pavasario laikotarpiu pakeisti vandenį ar sultis. Ypač jei šviežia.

Klevo sula turi daugiau cukrų, todėl ji saldesnė ir dažniausiai labiau vartojama, jos ieškoma pirkti. Tačiau klevų - ypač storų, suaugusių - Lietuvoje auga mažiau. O beržas - trečias pagal populiarumą medis mūsų krašte, todėl jo sulos gauti prekyvietėse ar prisisunkti patiems tiesiog paprasčiau.
Žmonės mėgina sulą išsaugoti konservuodami ar raugindami. Tokiu būdu gaivų gėrimą iš tiesų galima išsaugoti iki vasaros, nors jo skonis šiek tiek pakinta.

Tinka įvairioms ligoms palengvinti

Dar senovėje sula buvo vertinama kaip pirmas vitaminų šaltinis po šaltos ir sunkios žiemos.

„Tai išties unikalus gėrimas savo maistine verte: mažai kaloringas (100 ml apie 10 kJ), tik pėdsakai riebalų, beržų suloje yra 1-2 proc., o klevų - 2-4 proc. oligosacharidų (fruktozės ir gliukozės) - todėl klevų sula saldesnė. Suloje taip pat yra platus spektras mineralinių medžiagų - magnio, mangano, natrio, kalcio, kalio, geležies, cinko ir fosforo. Savo chemine sudėtimi klevų ir beržų sula panašios“, - aiškino gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė.

Nuo seno žmonės beržų sula gydydavo skrandžio žaizdas, galvos skausmus, bronchitą, kosulį, skorbutą, kepenis, lengvindavo inkstų akmenligės, reumato, radikulito, artrito ar podagros simptomus. Ji taip pat vartojama trūkstant vitaminų, nuo seno naudojama plaukų ir odos priežiūrai. Moterys ja prausdavo veidą. Norint, kad sula teiktų naudos gydant ligas, kasdien jos reikėtų išgerti po porą litrų. Kitais atvejais geriama po stiklinę tris kartus per dieną.

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė sako, kad rauginta sula - labai gaivus, suteikiantis jėgų ir gerinantis virškinimą gėrimas, ypač tinkantis sunkiai dirbantiems žmonėms atsigerti. Ji taip pat labai tinka sportininkams, dažnai ir gausiai pirtyje prakaituojantiems, persirgusiems infekcijomis žmonėms. Žolininkės teigimu, rauginta sula atkuria mineralinių medžiagų pusiausvyrą kraujyje. Senovėje iš sulos tekėjimo žmonės spręsdavo apie ateinančius metus. Jei sula veržiasi gausiai - vasara bus lietinga.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Hunter13
Jaunas medžiotojas
Jaunas medžiotojas
Pranešimai: 406
Užsiregistravo: 2006-Lap-09 12:13

Re: Medžio sula .

2013-Bal-24 13:41

NU va namuose apie 200 litru atkaitinta, uzvakuota ir laukia kadu snapsa uzgerinesiu :)
Beje - labai skanu su citrina, apelsinu, kmynais ir klevu sirupu......
Dievas sukure zmones skirtingus. Koltas juos sulygino.

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Medžio sula .

2013-Bal-24 14:06

Hunter13 rašė:... ir laukia kadu ... uzgerinesiu :) Beje - labai skanu su citrina, apelsinu, kmynais ir klevu sirupu...


Gal užveši kada paragaut to gėrimėlio :oops: Galėsim :wink: užsigerti :roll:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Medžio sula .

2013-Bal-25 09:49

Kitoks būdas tekinti sulą - per šakeles


Vitalius Zaikauskas, GRYNAS.lt
2013 m. balandžio 24 d.


Pakeliui užkliuvęs pavasaris supainiojo gamtos planus atbusti anksčiau, greičiau pradėti vegetaciją, paleisti žalumą. Net eidami miesto gatvėmis, galime pastebėti, kaip iš pralaužtos medžio šakelės ant praeivių galvų kapsi sula.

Šiomis dienomis, kaip teigia žinovai, iš klevų sula jau baigia tekėti, tačiau iš beržų dar tik pradeda. Klevai – tamsaus kamieno, todėl juos, kiek anksčiau nei šviesiakamienius beržus, sparčiau įšildo saulė ir sula pasileidžia anksčiau. Tai žinomas ir vaistas, ir gardus gėrimas, turintis daug naudingų žmogui mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, angliavandenių. Dietologai sako, jog tai gera priemonė per žiemą nusilpusiam imunitetui stiprinti ir susikaupusiems šlakams, toksinams šalinti.
Vilniaus miškų urėdijos vyriausias miškininkas Algis Vaitkevičius paaiškina, kad kaip leisti sulą yra aptarta įstatymu, t.y tuometinio Aplinkos apsaugos ministro patvirtinta „Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka:

47. Sulą leisti galima iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.

48. Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama, nepažeidžiant luobo, nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o jų gylis medienoje - 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos.

49. Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi.

Kur yra tokių medžių, tokių vietų galima sužinoti iš miškininkų, kurie pasak Algio Vaitkevičiaus, visada labai geranoriškai tokias vietas parodys. Miškininkai turi miškotvarkos projektus, kuriuose yra pažymimos vietos, ir kas jose numatoma daryti, numatyta visa ūkinė veikla, kas ir kur numatoma kirsti. Numatytas laikas penkeri metai yra tam, kad medžiui, leidžiant iš jo sulą, būtų daroma minimali žala. O „Tvarkoje“ minimas medžio, iš kurio galima leisti sulą, storis ne mažesnis nei 20 cm krūtinės aukštyje (1,3 m.). Iš plonesnių medžių leisti sulą leidžiama tik tais atvejais, jei jie numatyti iškirsti anksčiau nei už 5 metų.
Visą tai turėtų žinoti ketinantys sulos pasirinkti valstybiniuose miškuose, kadangi sulos leidimo privačiose teritorijose, savo kiemuose šis įstatymas nereglamentuoja.

Specialistai prašo laikytis taisyklių

Sula medžiui yra gyvybiškai svarbi – iš dirvožemio tokiu būdu visos augimui ir vegetacijai medžiagos pakeliamos iki pat jau besiformuojančio, sprogti pasiruošusio pumpuro. Jeigu medis sulos mėgėjų bus pernelyg smarkiai išnaudotas, tais metais jis augs ne taip sparčiai, galima bus pastebėti mažesnius lapus, menkesnę lają.
Kaip sako gamtininkas ir sulos ne tik žinovas, bet ir mėgėjas Andriejus Gaidamavičius, kad ir kaip dėmesingai, kad ir kaip atsargiai, saikingai mes sulą beleistume, medžiui žala bus vis vien. Tačiau mes turėtume ją, kaip tik įmanoma labiau sumažinti. Patariama paisyti rekomendacijų – ne daugiau 10 litrų iš vieno medžio.
Medžių žinovai ar sulos mėgėjai pateikia vis skirtingus skaičius apie tai, kiek iš vieno medžio įmanoma prisileisti sulos. Vieni sako, kad iš vieno medžio privarva iki 20 litrų per parą, tačiau kiti (reikia tikėtis, jog tai ne žvejų, amžinųjų pagyrūnų, plepalai) esą įmanoma prilašinti ir iki 100 litrų. Tiesa, yra svarbu, kur medis auga: atvirose vietose, ant kalvėlės augantys, duoda tikrai gerokai daugiau, ir jų sula saldesnė. Sula pradeda tekėti, kai vidutinė dienos oro temperatūra pasiekia 5-6 laipsnius šilumos, kai saulė įšildo medžio kamieną. Iš klevų ima tekėti dar iki pašalui išeinant, ir ji teka apie porą savaičių, o beržų atsiranda dar kiek vėliau ir teka kartais net iki keturių savaičių – pavasaris pavasariui nelygu.

Beje, sula teka beveik iš visų lapuočių medžių, tačiau ji nėra skani.

Pirmoji rekomendacija. Skylė neturėtų būti gilesnė nei 3-5 cm, priklausomai nuo žievės storio. Jeigu gręžiama dar viena skylutė – ji turi būti ne arčiau nei 10 cm nuo pirmosios.

Labiau patyrę gręžia šiaurinėje kamieno pusėje.

Latakėlius gaminti geriausiai medinius, nes metaliniais labiau sužalojamas medis. Andriejus Gaidamavičius pasakoja, jog mokslininkai neturi duomenų, kad pats sulos leidimas būtų žalingas medžiui – gali pakenkti tik netinkamai pragręžtas medžio kamienas, kai pernelyg daug ir pernelyg giliai suniokojama mediena, brazdas. Tačiau visgi nepatartina sulą leisti iš to paties medžio kelerius metus iš eilės. Tinkamai pasigaminti mediniai latakai gali būti naudojami ne vienerius metus. Be to metalas priduoda sulai savo skonio. Žemaitijoje žinomas būdas pasigaminti latakėlį, iš šaltekšnio šakos. Jų itin korėta šerdis labai lengvai išstumiama virbalu ar kokia tvirtesne viela. Toks latakas mažiausiai kenks medžiui, sparčiai užgyja žaizda.

Mums skanu, medžiui malonumas mažesnis

Medžiui pats didžiausias pavojus – grąžto paliktoje sužalotoje medžio vietoje įsimesti puviniui ar grybelinėms ligoms. Kaip vandališka yra žvejyba tinklais ar elektra, taip yra draudžiama sulą leisti kirviu nutašant medžio žievę ir suvarius į medieną vieną ar net kelius pleištus. Tai tikrai medžiui yra labai pavojinga, ir jokiu būdu nėra toleruotina.
Yra skirtingų nuomonių ir dėl gręžimo vietos. Suvalkijoje žinovai sako, jog geriausiai bėga iš skylės, kuri yra apie 20 cm aukštyje nuo žemės, tačiau aukštaičiai latakėlį įkala vos ne dviejų metrų aukštyje, ir sako, kad tik toks aukštis pats geriausias... Bet specialistai pataria kalti 70-80 cm nuo žemės.
Yra dar vienas puikus būdas. Tiesa, tokiu būdu tikrai sulos prikapsės mažiau, tačiau medis bus jums dėkingas. Tam reikia suimti ranka keletą beržo šakučių, jas vienodai lygiai nupjauti, perrišti juostele ir šiuos galiukus įleisti į pakabintą butelį. Sulos bus mažiau, tačiau, kadangi ji bus jau pratekėjusi per visą medį, pastebėsite, jog ji gerokai saldesnė ir maistingesnė už tą, kuria gavote kamieno apačioje.

Baigus leisti sulą, medžio žaizdelė gali (ir turi būti) užtaisoma. Tam tinka sodo tepalas ar bet kokia kita dezinfekuojanti medžiaga. Taip pat galima pasinaudoti jau senovėje gerai žinomu ir taikytu būdu - įtrinti medžio anglimi. Tai padaryti būtina, nes kitaip neapsaugosime sužaloto medžio nuo puvinio ar grybelinių ligų įsimetimo. Grąžto paliktą žaizdą patariama užkišti iš tos pačios medienos išdrožtu kaišteliu.
Sulą galima išlaikyti iki rudens, o kaip kuriuose Lietuvos regionuose išlaiko net per žiemą.

Per barzdą varvėjo...

Sulą, supilsčius į butelius (tačiau būtina palikti tuštumos, negalima sklidinai, nes šąlantis besiplečiantis skystis, suplėšys indo sieneles ir taip sužlugdyti visas, net ir pačias geriausias jūsų užmačias) ir laikyti šaldiklyje. Žinovai pataria, kad jos panorus atsigerti, reikia atšildyti visą talpą, nes saldesnis sulos sluoksnis bus nusistovėjęs, pakilęs į butelio viršų - jūs pirma nugersite saldžiąją dalį, o likusioji dalis pasirodys, kaip paprasčiausias vanduo.

Kai kuriuose regionuose daromas mišinys sumaišant obuolių sultis su sula (1:3) ir pagardinimui įmetamas gręžinėlis citrinos.

Sulą pakaitinti iki 35 °C, įberti 10-15 g mielių su cukrumi ir porą razinų. Indą uždengus laikyti vėsesnėje patalpoje. Po 3-4 dienų jau galima atsigaivinti.

Didesnį 4-5 litrų talpos stiklinį indą (nes plastikinis gali priduoti savo nemalonaus prieskonio) sulos, įpilti keletą didelių šaukštų medaus, 3-5 gvazdikėlius, citrinos žievelę ir kaitinti ant silpnos ugnies, vis nugriebiant susidariusias putas. Atšaldžius įmaišyti šaukštą mielių. Po kelių dienų, kai aprims rūgimas, perkošti ir išpilstyti į butelius. Į kiekvieną butelį įdėti po 2-3 razinas. Laikyti vėsioje ir tamsioje patalpoje.


Jeigu turite beržo ar klevo sulos daugiau, siūlomas štai toks rauginimo receptas:

Į 10 litrų talpos indą suberti 0,5 kg cukraus, 20 g citrinos rūgšties, pakaitinama iki 70-80 laipsnių, kol cukrus ištirps, ir atvėsinus supilstoma į stiklainius. Išpilsčius į mažesnius stiklainius, reikia laukti ir tikėtis, jog viską padarėte teisingai, todėl gėrimas išsilaikys iki vasaros karščių.

Yra etnografiškas būdas išlaikyti sulą ilgiau. Ant sulos užberiamas neplonas, kelių centimetrų storio, avižų sluoksnis. Uždengus lengvu audeklu palikti kelioms dienoms rūgti. Šilumoje sudygusios avižos leis sulai išsilaikyti labai ilgai, tačiau tam reikės rūgstantį indą pernešti į vėsesnę ir tamsesnę patalpą.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Medžio sula .

2014-Vas-28 01:17

Gamtininkai priblokšti - medžiai „verkia“ dar nesibaigus žiemai


Tomas Janonis,
GRYNAS.lt
2014 m. vasario 27 d.


GRYNAS.lt skaitytojas pranešė, kad iš pamiškėje augančio klevo jau kurį laiką kapsi sula. Vyras teigė pastoviai leidžiantis sulą, tačiau jis dar neatsimena tokių metų, kad ji pradėtų tekėti dar žiemai nesibaigus. Gamtininkai taip pat pripažįsta, kad toks reiškinys yra labai retas ir „verkiančius“ medžius vadina pavasario pranašais.


Neatsimena, kad žiemą kada būtų tekėjusi sula

Netoli miško gyvenantis Vidmantas kiekvieną pavasarį pragręžia klevą ir beržą tam, kad prisileistų sulos, kurią taip mėgsta jo šeima. Kadangi sniegas jau senokai ištirpo, vyras nusprendė patikrinti, ar dar nelaša sula. Ir nustebo, kai pakrapščius klevo žievę pasirodė besitelkiančio skysčio lašai.
Vidmantas sakė, kad tai tikrai neįprasti metai, nes dažniausiai sula jis pradėdavo mėgautis kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje – pavasariui jau gerokai įsismarkavus.
Tačiau gamtininkų toks ankstyvas medžių „prabudimas“ visai nestebina. Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius sakė pastebėjęs alyvų pumpurų skleidimąsi, todėl svarstė, kad jau gali tekėti ir sula.
„Pats nemačiau, kad sula tekėtų, bet pastebėjau, kad alyvų pumpurai pradeda skleistis. Tai yra pirmieji ženklai, kad jau galima paragauti ir sulos. Retas atvejis, kad vasario pabaigoje būtų galima tekinti sulą. Tokių metų dar nepamenu. Bet kadangi dvi savaites jau laikosi tokie orai, matyt, žiema nusprendė, kad atėjo pavasaris“, - sakė pašnekovas.
Jo teigimu, sula dažniausiai pradedama mėgautis kovo pabaigoje. Pirmiausia ji ima tekėti iš klevų, o netrukus „verkti“ pradeda ir beržai. „Sula teka, kai atsigauna medžiai, kai jie bando iki pat viršaus atstatyti gyvybę. O kai sprogsta pumpurai, nebėra tikslo gręžioti medžius – sula baigiasi“, - dėstė vyras.
nekantriausi-jau-gali-paragauti-sulos-64143376.jpg

Nekantriausi jau gali paragauti sulos
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)

Taip pat jis pridėjo, kad sulą geriausia leisti iš storų klevų ir beržų, kadangi tokiems medžiams bus mažiau pakenkta. Be to, A. Gaidamavičius patarė naudoti medinius latakus. Jie pranašesni už metalinius, kadangi mažiau paveikia sulos skonį. Pašnekovas sakė, kad pabaigus leisti sulą labai svarbu nepamiršti užtaisyti medyje pragręžtą skylutę.
„Prie savo sodybos turiu medį, kurį gręžė mano seneliai, tėvai, aš gręžiu ir mano anūkai tikriausiai galės gręžti. Svarbiausia teisingai užkišti skylutes, kad medžiui nebūtų pakenkta. Jei savo žaizdas prižiūrime, tai ir medžiu reikia pasirūpinti“, - sakė pašnekovas.
Tiesa, kartais pasitaiko sukčiaujančių pardavėjų, kurie vietoje sulos patikliems pirkėjams įsiūlo cukrumi pasaldintą vandenį. Ką daryti, kad nebūtumėte „išdurtas“? A. Gaidamavičiaus patarimas paprastas: „Pasiūlymas vienas – nepatingėti pačiam pasivaikščioti ir savo išsigręžti.“

Ilgus metus alinti vieną medį nereikėtų

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius taip pat nesistebėjo tuo, kad jau laša sula. Anot jo, iš medžių tekanti sula – vienas pirmųjų pavasario skanėstų, kuriuo galima mėgautis neilgai, „kol medžiai atsibunda iš žiemos sąstingio, kol atitirpsta jų audiniuose esantys syvai“.
Pasak pašnekovo, pirmiausia „prabunda“ klevai, kadangi jų tamsi žievė geriau sugeria saulės šviesą. Ir dėl to medžiai šaknimis greičiau pradeda siurbti drėgmę. O iš beržų, anot jo, sula dažniausiai pradeda lašėti tuomet, kai baigiasi klevų sulos tekėjimas.
Kuo skiriasi abiejų medžių sula? Gamtininkas aiškino, kad visų pirma klevų yra saldesnė ir, be to, ją reikia greičiau suvartoti. „Yra skirtumai tarp beržo ir klevo sulos – nors beržo sula skani, gaivi, tačiau klevo sula saldesnė – joje gali būti iki 4 proc. cukrų. Sulą gerti sveika. Su ja negali lygintis jokie dirbtinai pagaminti gaivieji gėrimai. Beje, beržų sulą galima rauginti ir paruošti ilgesniam saugojimui bei naudojimui, o klevo sulą reikia suvartoti iš karto“, - sakė S. Paltanavičius.
Jo teigimu, tinkamas medžio pasirinkimas – labai atsakingas darbas. Gamtininkas teigė, kad būtina išsirinkti ne plonesnį nei 20 cm medį. Skylutė turėtų būti 3-4 cm gylio. O sulą galima tekinti tol, kol ji bėga intensyviai. Galiausiai skylę medyje gamtininkas patarė užkalti mediniu pleištu ir užtepti sodo tepalu. Taip pat, jo nuomone, nereikėtų iš to paties medžio kasmet leisti sulą – reiktų medžiui leisti atgauti jėgas.

Ar nepakenksime medžiui?

Aplinkos ministerijos Miškininkystės skyriaus vyr. specialistas Zbignevas Glazko GRYNAS.lt atskleidė, kad nėra griežto sulos leidimo reglamentavimo. Anot jo, Lietuvoje sulos leidimas yra mėgėjiškas. Ją, pašnekovo teigimu, dažniausiai leidžia „vyresnio amžiaus pamiškių gyventojai kukliems savo poreikiams“.
Pasak Aplinkos ministerijos specialisto, leidžiant sulą medis minimalų poveikį vis tiek patiria: „Medžiui žala yra daroma, tačiau ji labai nedidelė. Techninė žala – sulos leidimo vietoje gali įsimesti medieną pūdantys grybai. Dėl mechaninio pažeidimo atsiranda medienos paraudimai ar pajuodavimai. Fiziologine prasme sulos leidimas medžiui gal kiek ir žalingas (sulos leidimo metu medis gal kiek ir apsilpsta), tačiau didesnio pavojaus jo gyvybingumui nesukelia,“ - teigė pašnekovas.
Tačiau čia pat jis įžvelgė ir etinę problematiką. Anot jo, sunku pateisinti veiksmą, kurio metu žalojamas medis: „Etikos požiūriu sulos leidimas žalojant medį, manyčiau, nelabai pateisinamas. Žalojamas gyvas medis – sulos leidimo vietos „apsiašaroję“, indai, ar kitos priemonės, į kurias leidžiama sula, iš toli matosi.“
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Medžio sula .

2014-Vas-28 01:18

Dar šiandien miške būdamas pagalvojau - teka ar ne jau sula :pardon:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
Strelcius
Super Men
Super Men
Pranešimai: 3730
Užsiregistravo: 2006-Rgp-01 21:30
Miestas: Kaunas
Contact: Puslapis

Re: Medžio sula .

2014-Vas-28 13:40

klevo tikrai teka
gamtininkai pribloksti :D
Lietuvis

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Medžio sula .

2014-Kov-05 15:14

Sula dzūkai pirmąkart mėgavosi žiemą

lazdijuzvaigzde.lt
2014-03-05


Dzūkijoje sulos mėgėjai jau sulaukė pavasarinio skanėsto. Ir ne tik klevų, bet ir vėlesnės – beržų. Lazdijų rajone sulos mėgėjai pirmą kartą šį gėrimą leido dar nepasibaigus kalendorinei žiemai, rašo „Lietuvos rytas“.
Nekantriausi sulos mėgėjai įsitikino, kad ji jau bėga ir iš beržų, augančių atokaitoje ant kalnelio, kur žemė greičiau iš pašalo išsivadavo ir kamieną saulė sušildė.
Šapurų kaime, Veisiejų seniūnijoje gyvenantis Antanas Vavžinavičius neskuba prie beržų, kol neatsiragavo gerokai saldesnės ir ankstyvesnės klevų sulos.
„Nė vienais metais taip anksti sula nepradėjo varvėti. Gretimame Šutronių kaime saulėtą dieną pabandžiau iš vieno klevo. Pamačiau, kad smagiai teka.
Kai buvo smarkiau atšilę, sula nustojo bėgti. Atšalus vėl pasirodė. Atrodo, galėjau leisti sulą ir anksčiau. Klevų sula bėga, kol įšalas neišėjęs.
Pažįstami irgi stebisi, kad pirmą kartą šviežios žieminės sulos ragavo. Geru mėnesiu anksčiau nei įprastai“, – sakė A.Vavžinavičius.
Jis įsitikino, kad klevų sula greitai surūgsta, o beržų sulą į rūsį pasideda, kad galėtų atsigaivinti per vasaros karštymetį. Tai – ir skanus, ir vitaminų gausus gėrimas, padedantis organizmui atsigauti po žiemos.
A.Vavžinavičius paragino nepamiršti pasirūpinti klevu ar beržu, kai baigia iš jo tekėti šis stebuklingas medžių skystis.
Skylę būtina užkalti mediniu kamščiu ir patepti sodo tepalu, kad žaizda neužsikrėstų ir neįsimestų puvinys.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Medžio sula .

2014-Kov-24 10:19

Sula – sveikas ir puikiai troškulį malšinantis gėrimas

(2014-03-21)
vmvt.lt

Šiuo metu, kai sniegas miškuose beveik ištirpęs ir brinksta lapų pumpurai, itin palankus metas iš beržų bei klevų leisti sulą. Tai puikiai atgaivinantis ir sveikas gėrimas. Manoma, kad jame yra nemažai obuolių ir kitų organinių rūgščių, taip pat kalio, kalcio, magnio, geležies, taninų. Vis dėlto, moksliniai tyrimai nepatvirtina, kad sula turėtų gydomųjų savybių. Didžiausia šio gėrimo nauda, kad labai gerai numalšina troškulį.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad šviežią sulą reikėtų išgerti per 2-3 dienas, nes ji greitai rūgsta. Raugintą ar pakaitintą ir užkonservuotą sulą galima vartoti keletą mėnesių.

Nepatariama sulos tekinti iš medžių augančių pakelėse ar palaukėse, kurios tręšiamos įvairiais chemikalais. Mat iš žemės į sulą gali patekti sunkiųjų metalų, pesticidų ar trąšų.

Svarbu, kad leidžiant sulą būtų naudojami švarūs įrankiai ir indai. Į rankiniu grąžtu medyje išgręžtą skylę rekomenduojama įstatyti medinį latakėlį, o sulą leisti į švarų stiklinį indą, nes taip geriau išsaugomas gėrimo skonis ir naudingosios medžiagos. Reikėtų pasirūpinti, kad į indą varvančią sulą nepatektų įvairių vabzdžių ir neprilytų. Tad indą būtina uždengti.

VMVT atkreipia dėmesį, kad maistui vartoti tinkama sula yra balzgana, gali būti kiek gelsva, drumsta, ką tik ištekinta – beveik be kvapo. Beržų sulos skonis primena vandenį, o iš klevų surinkta sula yra labiau salstelėjusio skonio.

Leidžiantieji sulą privalo laikytis Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkos, pagal kurią tekinti sulą galima iš tų medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po penkerių metų ir ne plonesnių kaip 20 cm skersmens. Jeigu medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Skylės sulai leisti gręžiamos iš šiaurinės pusės ne aukščiau kaip per metrą nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi būti didesnis kaip 2 cm, o jų gylis kamienuose – 3 cm.

Kai sula baigia tekėti, medžio žaizdą būtina užtepti tirštu sodo tepalu ir užkimšti mediniu kaiščiu, kad į medį nepatektų parazitinių grybų ar bakterijų ir jis nepradėtų pūti.
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Medžio sula .

2014-Kov-24 10:21

Galėjau pabandyti sulos prisileisti, ale normalių įrankių neturėjau :pardon: Reiks gal tep nulėkt tipo į medžioklę, pastatyt keletą trilitrinių ir po poros dienų vėl važiuot medžiot :roll:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Vartotojo avataras
DJ
Patyręs medžiotojas
Patyręs medžiotojas
Pranešimai: 956
Užsiregistravo: 2006-Rgp-08 09:23
Miestas: Vilnius - Varėna

Re: Medžio sula .

2014-Kov-24 10:37

medziotojas rašė:Galėjau pabandyti sulos prisileisti, ale normalių įrankių neturėjau :pardon: Reiks gal tep nulėkt tipo į medžioklę, pastatyt keletą trilitrinių ir po poros dienų vėl važiuot medžiot :roll:


berzo nepamirsk po 5 metu nupielint :D
Tik medžiotoju tapes žmogus išsiskyrė iš kitų gyvūnų (G.Klark)

Vartotojo avataras
medziotojas
Administratorius
Administratorius
Pranešimai: 16867
Užsiregistravo: 2006-Lie-07 00:32
Miestas: Vilnius

Re: Medžio sula .

2014-Kov-24 19:09

GRIZLEY rašė:Ramunai naudojam,ir kiekvienais metais apie 5,6 bedonus,su Broliu prirenkam tos sulos,a jei dar duonos inmest,ir kokiu apelsinu zieves ,ir plius mieliu,tai :good: gerimuks iseina :D


Gal turi bidoną pardavime :oops:
Medžioklė visą laiką yra, šiek tiek, paslaptinga !
Daugelį neišspręstų klausimų galime išspręsti, jei juos užmirštume ir išvažiuotume medžioti.
"Mes medžiojame ne todėl, kad žudytume, o žudome, kad medžiotume"
Ortegas Gasetas

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečias