Pašarai žvėrims

Post a reply


This question is a means of preventing automated form submissions by spambots.
Smilies
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
View more smilies

BBCode is ON
[img] is ON
[url] is ON
Smilies are ON

Topic review
   

Expand view Topic review: Pašarai žvėrims

Re: Pašarai žvėrims

by medziotojas » 2015-Apr-02 15:38

Žvėrių šėrimas – daugiau naudos ar žalos?


Projektas „Aplinkosauga“
2015 m. balandžio 2 d.

Pavasarį ne vienas lietuvis, tvarkydamas sandėlį susizgrimba, kad dabar jau tikrai galėtų miško žvėrims ir maisto nugabenti. Nors pati mintis padėti žvėrims yra gera, vis dėlto reikėtų kelti kitą klausimą – kaip padaryti, kad noras padėti nepadaryta gamtai žalos.

Šiuo klausimu pakalbintas Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijoje dirbantis Vytautas Ribikauskas tvirtina, kad žvėris maitinantys asmenys klaidų daro daug. Jie dažnai nežino arba neatsižvelgia į naujas taisykles, o kartais daro tiesiog nelogiškus dalykus.

„Klaidos dažniausiai yra vis tos pačios ir jų, deja, nemažėja. Net patys medžiotojai laukinius žvėris šeria dideliais kiekiais, maistą jiems palieka tiesiog ant žemės, o ne tam pritaikytose pastogėse. O jei kalbėsime apie mažiau su mišku susijusius asmenis, tai problemos dar didesnės.

Pavyzdžiui, mūsų miškai yra apsupti sodų bendrijų. Jų gyventojai veža obuolius ir pila į kelio kraštą. Atėjusi stirna obuolį ėda, pro šalį važiuoja automobilis – gyvūnas šoka po ratais. Galiausiai dar yra ir vienkartinės akcijos, kai moksleiviai kartą per metus pabarsto žvėrims kruopų, bulvių, kopūstų. Bet juk svarbiausia jaunimą auklėti ir mokyti, kad gyvūnui dažniau maisto reikia ir viskas turi būti daroma atsakingai, vienos akcijos tikrai neužtenka“, – klaidas vardijo gamtininkas.

Dar vienas aspektas – žala gamtai. Specialistas tvirtina, kad reikia žvėrims parinkti tinkamą ėdalą, jį normuoti, palikti tinkamose vietose. Nesilaikant šių taisyklių ne tiek padedama, kiek kenkiama gamtai.

„Reikia žinoti, kad pastaruoju metu dėl Lietuvoje plintančio afrikinio kiaulių maro, veterinarai uždraudė šerti šernus. Natūraliais pašarais – šakniavaisiais, įvairiais grūdais, grūdų atliekomis – šernus galima vilioti tik tykojimo medžioklėse prie žvėrių tykojimo bokštelių. Elninius žvėris galima šerti šienu, lapuočių medžių ir krūmų šluotelėmis.

Veterinarinė tarnyba griežtai draudžia žvėris šerti bet kokiomis maisto atliekomis ar pasibaigusio galiojimo maisto produktais. Dar vienas svarbus prašymas – maistas turi būti paliekamas tik specialiai pritaikytose šėryklose, kur jis yra uždengtas nuo kritulių.

Jei nesilaikoma šio nurodymo ir pašaro normavimo, jis genda, pūva, net su žvėrių mėšlu susimaišo. Taip labai teršiamas miškas: pasklinda dvokas, yra didelė ligų plitimo galimybė. Galiausiai reikia suvokti, kad šėrimo vietos po šaltojo sezono turi būti sutvarkytos – reikalinga dezinfekcija, likučiai turi būti užkasti“, – problemas akcentavo V. Ribikauskas.

Paklaustas apie minėtųjų problemų sprendimo būdus, specialistas sakė lengvų ir greitų kelių nematąs. Svarbiausia, kad žmonės priimtų jiems teikiamą informaciją ir suvoktų, jog tinkamas elgesys yra svarbus ne tik gamtai, bet ir jų pačių gerovei.

„Informacijos yra pakankamai, reikia tik norėti ją priimti. Kol kas galimybių rengti vietos bendruomenės susitikimus neturime, tačiau stengiamės kiek galima labiau informuoti per žiniasklaidą: rašome straipsnius, duodame patarimus. Žmonių sąmoningumo augimą jau galima matyti – pastebimai sumažėjo gamtoje paliekamų šiukšlių. Tikiuosi, kad tai netrukus pasireikš ir žvėrių šėrimo srityje“, – vylėsi V. Ribikauskas.

Re: Pašarai žvėrims

by senelis » 2015-Jan-23 09:03

taip jie tikrai sutvarkytu ta kruvą :D

Re: Pašarai žvėrims

by Varovas32 » 2015-Jan-22 22:53

Re: Pašarai žvėrims

by šatas » 2015-Jan-22 17:30

aš pas ramūna du kartus per savaitę tokių priekabų išverčiu prie bokštelio,todėl pas jį ir eina kaip pasiutę,jau galvojam ar nereiktų tris kartus vežt

Re: Pašarai žvėrims

by garbanius Tomas » 2015-Jan-22 13:03

Na teko matyti tokių krūvų Kėdainių raj.
Tai tikrai jos užsistovėdavo ilgai...
Kaip Marco sako, tik gerokai apšalusias pradėdavo judinti tiek šerniukai, tiek elniukai

Re: Pašarai žvėrims

by GRIZLEY » 2015-Jan-21 19:05

Matyt kiskiai pas juos kaip pas mus sernai,arba triusiai :D

Re: Pašarai žvėrims

by marcco » 2015-Jan-21 09:32

Nežinau kaip kitur, bet pvz pas mus morkų praktiškai nieks neėda. Nu gal sušalusias stirnos ir pagraužinėja kažkiek, bet tokiam reikalui kiekis švelniai tariant nemažas :)

Re: Pašarai žvėrims

by Junka » 2015-Jan-21 09:10

Vat taip utilizuoja morkas, skirtas ruskiams. Vis kažkokia nauda. Šiaip tai mūsiškiai irgi taip darys, jei neišsiparduos, tik gal nepils taip krūvom, o paskleis ant laukų, kad pavasarį tipo apart būt galima.

Re: Pašarai žvėrims

by Strelcius » 2015-Jan-20 21:43

uzsienieciai.... o ar zinai Ramai kad pas kai kuriuos "uzsieniecius" yra draudziama sert? susidaro ispudis tas uzsienis kaip rojus kazkos :)

Re: Pašarai žvėrims

by medziotojas » 2015-Jan-20 16:00

Va taip žvėris šeria užsieniečiai ...

Kristoffer Clausen - Today I put out 15 tonnes of carrot for the roedeer and they will have enough food for a long time.
pašarai.jpg

Re: Pašarai žvėrims

by medziotojas » 2014-Jan-29 05:17

Šaltis gyvūnams nepakenkė, didžiausi laukinių žvėrių priešai – prie šėrimo pripratinę, o paskui juos apleidę žmonės

15min.lt
2014.01.29

Iki pirmųjų sausio dienų užsitęsusius rudeniškus orus pakeitę šalčiai gyvūnų gyvenimo neapsunkino. Žvėrių riebalinis sluoksnis – vis dar nemažas, todėl minusinė temperatūra nebaisi. Šiuo metu vienintelis pavojus laukiniams gyvūnams – juos šeriantys, o paskui pamirštantys žmonės.
Iki pat šių metų pradžios žvėrys miškuose gyveno kaip inkstai taukuose – vyravo pliusinė temperatūra, maisto netrūko, nes jo neuždengė sniego pusnys. Tačiau dabar orai gerokai atšalo.
Kaip 15min.lt sakė Lietuvos gamtos fondo vykdomasis direktorius Edmundas Greimas, laukiniai gyvūnai ir dabar gyvena gerai, juolab kad atšalo ne per vieną naktį. „Nei gyvūnai, nei paukščiai, kurie žiemoja Lietuvoje, temperatūros kritimo nepajuto, smūgio nebuvo, nes jie prisitaikę“, – paaiškino jis.

Ledas supjausto gyvūnams kojas

Pašnekovas pabrėžė, kad žvėrims būna sunkesnių laikų, dažniausiai jie užklumpa prasidedant pavasariui.
„Kai baigiantis žiemai sniego sluoksnis būna pusmetrio storio, prasideda lijundra ir sniego paviršius pasidengia ledu. Tuomet daugelis gyvūnų, pavyzdžiui, stirnos, į jį susižaloja kojas. Tuo metu plėšrūnams problemų ledas nekelia. Tokios sąlygos yra kritinės“, – sakė jis.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas taip pat sakė, kad žvėrys miškuose gyvena be problemų.
„Gyvūnai ilgą laiką turėjo maisto, o šalta tik antrą savaitę, žvėrių riebalinis sluoksnis yra pakankamas. Šiandien važinėjau po miškus ir mačiau stirnų, jos atrodo puikiai“, – sakė jis.
S.Mikėnas pabrėžė, kad šerdami gyvūnus žiemą žmonės kartais patys to nežinodami jiems pakenkia.
„Labai svarbu, kad pašarai būtų kokybiški, gyvūnams nebūtų paliekami pašvinkę grūdai ar supelijusi duona“, – pridūrė jis.

Žvėrių apgaudinėti negalima

Pasak E.Greimo, žmonės gerai elgiasi atnešdami gyvūnams grūdų ar daržovių. „Atskirčiau tai nuo medžiotojų, kurie dideliais kiekiais šeria gyvūnus, kad juos nupenėtų, elgesio. Jų – visai kiti tikslai“, – pridūrė jis.
Lietuvos gamtos fondo vadovas pabrėžė, kad laukinius žvėris pradėję šerti žmonės turi nenustoti to daryti: „Negali būti taip, kad po trijų savaičių nusprendžiama, kad šerti pakaks. Gyvūnai pripranta gauti maisto ir laukia, nes tikisi, kad bus taip, kaip buvo vakar. Laukdami maisto jie praranda brangų laiką, nes nežino, kad jiems niekas neatneš. Per tą laiką jie galėtų maisto ieškoti kitur“.
E.Greimas žmonėms pataria gyvūnų šėryklas įrengti tose vietose, kur nėra plėšrūnų, ypač – valkataujančių šunų.

Prie Baltarusijos gyvūnų šerti negalima

Dėl Lietuvoje praėjusį penktadienį šernuose aptikto afrikinio kiaulių maro antradienį aplinkos ministras Valentinas Mazuronis uždraudė šerti medžiojamuosius gyvūnus 10 kilometrų zonoje nuo Lietuvos – Baltarusijos sienos.
Pirmadienį buvo paskelbta, kad Lietuvos šernų laukia liūdnas likimas – dabartinę 60 tūkst. šernų populiaciją planuojama sumažinti iki 6 tūkstančių.
Šiuo metu svarstoma, kaip toks drastiškas populiacijos sumažinimas atsilieps gamtai.
Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas medžiotojas Algis Petrauskas portalui Lrt.lt sakė, kad sumažėjus šernams, vilkų maisto šaltiniu taps stirnos, kurių Lietuvoje yra apie 100 tūkst.
Tačiau E.Greimas greitų išvadų daryti nelinkęs. „Prognozuoti neįmanoma, nes yra daug nenumatytų faktorių, koks bus klimatas, ar galų gale pavyks sumedžioti tiek šernų, kiek planuojama. Dabar man tai atrodo nerealu“, – sakė jis.

Pašnekovas pabrėžė, kad vilkai šernų aktyviai nemedžioja – nebent jaunus šerniukus.

Re: Pašarai žvėrims

by medziotojas » 2014-Jan-27 16:58

Kuo baigiasi šernų šėrimas tortais ir paukščių lesinimas papelijusia duona?


Rūta Levickaitė,
GRYNAS.lt
2014 m. sausio 24 d.

Atėjus žiemai ir paspaudus šalčiui, išgyventi gamtoje tampa sunkiau ir gyvūnams. Tačiau, ar žmogus turėtų kištis į gyvosios gamtos gyvenimą, siūlydamas žvėrims ir paukščiams gardesnį kąsnį? Štai gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius tiesiai šviesiai sako – „šerdami šernus tortais iš prekybos centrų spartiname jų biologinio ritmo procesus“. Jo teigimu, šerniukai greičiau bręsta ir dar patys būdami jaunikliai veda naujas vadas. Kaip yra iš tiesų – ar tiesdami pagalbos ranką nepadarome laukiniai faunai „meškos paslaugos“?

Kaip baltymingas maistas veikia gyvūnų vystymąsi?

Šernų šėrimas šėryklose medžiotojų organizuojamas nuolat. Jis gerokai suintensyvėja šaltuoju laikotarpiu, nes žvėrims tampa sudėtingiau rasti joms tinkančio maisto. Gamtininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys A. Gaidamavičius kritikuoja tokią žmonių elgseną, sakydamas, kad medžiotojai, veždami į miškus iš prekybos centrų įvairias atliekas – sugedusius tortus, pesticidais užaugintus vaisus ir daržoves - išbalansuoja įprastą žvėrių mitybos racioną.
Gamtoje šernai negauna daug baltymingo maisto, kuo paprastai pasižymi dauguma pašarų. O tai savo ruožtu iškreipia gyvūnų vystymosi spartą – jie žymiai greičiau bręsta.
„Vyksta tie patys procesai kaip kiaulių kompleksuose, jei palygintume su kaime auginamais paršiukais. Kadangi kiaulių kompleksuose masiškai naudojama soja, paršiukai užauga per keturis mėnesius. Tas pats vyksta ir gamtoje – jeigu duodame žvėrims baltymingo pašaro, šerno jauniklė, gimusi kovo mėnesį, jau rudenį rujoti pradeda, kai natūraliai gamtoje ji tai turėtų pradėti daryti tik antrais arba trečiais metais. Ji jau kitą pavasarį pati atsiveda jauniklių. Čia beveik kaip ir su žmonėmis, kai vaikus gimdo dvylikametės“, - piktinosi gamtininkas.

Išeitis - uždrausti šerti šernus

Jo teigimu, žmogus, kišdamas į natūralius gamtos procesus, suardo vientisą jos ritmą. Šernai taip išplinta, kad daugelis laukų ima panešėti į atviras kiaulides: „Taigi, didžiausia problema yra laukinė kiaulininkystė, žmogus priveisia, o po to prasideda problemos ir ligos. Juk didžiausios ligos ten – kur yra didžiausia gyvūnų koncentracija. Pavyzdžiui, kiaulių kompleksuose didžiausia grėsmė atsirasti naujai kiaulių gripo formai“, - konstatuoja A. Gaidamavičius.
Jis pabrėžė neseniai skaitęs vieną tyrimą, kad pagal užterštumą pesticidais žvėriena yra pirmoje vietoje Lietuvoje. Tai kartu yra žvėrių maitinimo netinkamu pašaru pasekmė. Kaip išeitį A. Gaidamavičius siūlo uždrausti medžiotojams šerti šernus. Tai, anot jo, padėtų problemą spręsti iš esmės.
Tarp pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, kurias gali platinti ir šernai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mini afrikinį kiaulių marą, trichineliozę, snukio ir nagų ligą, pasiutligę, spongiformines encefalopatijas, bruceliozę ir kitas ligas, tačiau visus šiuos atvejus akylai stebi tarnybos ir tikina, kad į rinką nesaugi gyvūnų mėsa nepatenka.

Šeriant žvėris, išgyvena ir silpniausieji

Gamtos fondo direktorius (LGF) Edmundas Greimas GRYNAS.lt taip pat yra išreiškęs nerimą dėl pramoninio gyvūnų šėrimo. Jo teigimu, nerimą kelia ir maisto sudėtis, ir atvežamo maisto kiekiai.
„Tokiu būdu iškreipiama natūrali populiacijos savireguliacija. Jeigu gyvūnai nebūtų šeriami, kritiniu žiemos momentu dalis žvėrių, ypatingai jaunų, žūtų. Populiacija liktų optimaliame balanse. Bet kai yra perteklinis šėrimas, natūrali atranka nebeveikia, nes ir silpnesni gyvūnai sugeba išlikti. Tokiu būdu įvyksta laukinių medžiojamų žvėrių populiacinis sprogimas - jų prisiveisia per daug. Kai taip nutinka, kyla klausimas, ar medžiotojai juos išmedžios iki optimalios ribos, ar ne. Jeigu žvėrys pasitrauks į kitus plotus, atsiras perteklinis spaudimas: bus ištrypiami pasėliai, miško paklotė, atsiras kiti neigiami dalykai“, - aiškino E.Greimas.
Jis pritarė A. Gaidamavičiaus išsakytai minčiai, kad gyvūnai gamtoje nėra pratę valgyti tokio kaloringo maisto, kokį atveža medžiotojai ar kiti šėrikai, todėl tai juos veikia neigiamai.
„Buvo žinoma atvejų, ir aš pats esu matęs, kai į mišką vežamas ne tik augalinės kilmės maistas – vaisiai, daržovės, bet ir prekybos centruose pasenę kulinariniai įvairūs produktai, papuola tortai, pyragai, tropiniai vaisiai - tai įsivaizduokite, kokio tai kaloringumo ir vitamingumo medžiagos! Tada yra iškraipomas žvėrių mitybinis balansas. Tarp medžioklės būrelių, kaip suprantu, vyksta konkurencinė kova – jeigu kuris nors medžioklės būrelis staiga nuspręstų savo plotuose nešerti, šernai išsilakstytų į kitus gretimus būrelius, kur yra nuolatos šeriama. Taigi, visi priversti šerti, kad išlaikytų pas save gyvūnus per žiemą. Išeina toks kaip kolektyvinis susirišimas, nieks negali išeiti iš to užburto rato“, - svarstė LGF direktorius.
Jo teigimu, reikėtų pradėti limituoti pašarų kiekius žvėrims, kuriuos galima vienoje šėrykloje pateikti. Pašnekovas mini pats savo akimis matęs ir tokių vaizdų, kaip per vidurį miško aikštelės ar pelkės įrengta šėrykla, o iš visų pusių aplink ją pristatyta medžiotojų bokštelių.
„Kyla etinis aspektas, kad mes pratiname žvėris prie tam tikrų vietų, šeriame juos, o paskui, arba toje pačioje vietoje, arba gretimais šaudome juos. Toks požiūris man šiek tiek keistas“, - pripažino E. Greimas.

Kaip mokymo priemonę – leisti, o pramoninį šėrimą riboti

LGF vadovas svarsto, kad pramoninį žvėrių šėrimą reikėtų riboti – atsižvelgti į neperteklinius kiekius bei maisto sudėtį. Tačiau, jeigu kalbėtume apie pagalbą žvėreliams kaip mokymo priemonę, tai reikėtų skatinti, nes ji ugdo žmogiškuosius jausmus – atjautą, meilę gamtai ir pan.
„Vienas klausimas yra, ar verta šerti medžiojamuosius gyvūnus su tikslu, kad jų populiacijos per žiemą išliks gausios ir vėliau bus galima daugiau laimikių turėti medžioklės metu. Manyčiau, šiuo aspektu tikrai būtų galima nustoti šerti ir tiesiog palikti juos natūraliai eigai.
Kitas aspektas – kai žmonės šeria dėl to, kad jie jaučia tam tikrus sentimentus laisvėje gyvenantiems gyvūnams, moko vaikus jautrumo. Tai pakankamai suprantamas dalykas, kai, sakysime, biologijos mokytojas ar mama paaiškina, kad gyvūnėliams šalta ir jie po sniegu turi kapstyti sausų žolelių, mes galėtume sodybos gale pastatyti ėdžias ir į jas atnešti šviežio šieno. Taip vyksta auklėjimas – tas vaikas, kuris neužmiršta į ėdžias padėti šieno, burokų, morkų, vystosi kaip gera ir jautri asmenybė, kuri ateityje neskriaus gamtos ir atsakingai elgsis“, - samprotavo E. Greimas. Tokį gyvūnų šėrimą pašnekovas sako palaikantis.
Gamtosauginės organizacijos atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad šernų šėrimas turėjo ir kitą neigiamą padarinį – neriboti pašarų kiekiai leido taip išplisti šernų populiacijai, kad dabar yra rizika ligoms greičiau plisti (tai greičiausiai atsilieps ir plintant kiaulių marui). Puikiausias pavyzdys - afrikinis kiaulių maras.
„Dabar jau kalbama, kad šernus reikia šaudyti. Taip išeina, kad vieną kartą daromas veiksmas į vieną pusę – didiname šernų kiekį, o po to, kai gresia gamtinė kataklizma, staiga turime vėl dėti didžiules pastangas, kad atstatytume padėtį į normalią“, - sakė E. Greimas.

Daugiau maisto – daugiau jauniklių vadų

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) narys Julius Morkūnas GRYNAS.lt teigė manantis, kad ne tiek maisto sudėtis gali keisti gyvūnų vystymosi spartą, kiek per dideli jo kiekiai. Tiesa, ornitologas sako, kad skirtingai nei su šernais, su paukščiais tokių atvejų nėra pastebėta.
„Pagreitintas vystymasis, jauniklių atsivedimas gal labiau susijęs su maisto kiekiu. Jeigu yra pakankamai to maisto, greičiau subręsta organizmas. Esu matęs, kad šėryklose kalnai ir kukurūzų, ir javų, avokadų, bananų – visko ten gali rasti iš parduotuvių. Jeigu šernai mato, kad sąlygos yra geros, tai ir dauginasi daugiau. Tačiau su paukščiais to pastebėta nėra. Anglijoje ar Olandijoje paukščiai yra lesinami ištisus metus, kabo lesyklos, duodamos įvairios saulėgrąžos, kitos sėklos.
Tas lesalas paukščiams nėra pagrindinis, tiktai jo pritrūkę ar prasteniu oru jie apsilanko lesykloje, o šiaip ta pati zylė, kuri žiemą lesa saulėgrąžas, pavasariui atėjus iš karto nustoja lesti riešutus ar lašinius ir persimeta ant vabzdžių maisto, kuris jai yra žymiai priimtinesnis ir sveikesnis jaunikliams auginti“, - pasakojo J. Morkūnas.
Pavyzdžiui, antys, tose vietose, kuriose jos yra lesinamos, miesto parkuose ar skveruose prie vandens telkinių tikrai gali atsivesti daugiau vadų, nes lesinimo sezonas ilgesnis. Yra nuolatinis maisto šaltinis, dėl to nereikia nerimauti, kad maisto neužteks. Lesinamos gulbės ir antys nuo didelio lesalo kiekio gali ir nutukti.
„Sotumo jausmą jos turi, bet jų mąstysena kaip vaiko – kol maisto yra, tol valgau“, - juokavo J. Morkūnas.

Nelesinkite paukščių sūriu, rūgščiu ir supelijusiu maistu

Paukščius žiemą lesinantiems J. Morkūnas pateikė tris pagrindines taisykles, ko paukščiams duoti nereikėtų. Pirma, tai juoda, rūgšti duona. „Tamsi duona yra padaryta iš raugo. Antys ar gulbės, šios duonos prisilesusios, kartais gali nespėti jos suvirškinti, o ji jau ima rūgti organizme. Kai yra duodami kiti gaminiai – batonas ar kvietiniai produktai - tiek daug žalos jie nepadaro. Bet aišku ir nedidelis kiekis juodos duonos nėra labai pavojingas, bent jau man iš praktikos nėra pasitaikę atvejų, kad tai sukeltų komplikacijų“, - pasakojo ornitologas.
Kepintas, sūrus lesalas su prieskoniais taip pat nėra pageidautinas paukščių mityboje, nors maži jo kiekiai vėlgi didelės žalos neturėtų padaryti: „Pavasariop, paukščiai ir gamtoje būna, kad lesa druskas prie kelio, nes jiems trūksta mineralų. Tai nesukelia šalutinio poveikio, bet, tarkime, jeigu lesintume sūriomis saulėgrąžomis ar riešutais, jau paukštis norėdamas palesti, per prievartą sules ir per didelį druskos kiekį. O tai lems dehidrataciją ir kitus procesus, kas gali paukščiui pakenkti. Šioms druskoms ypač jautrūs yra paukščių inkstai“, - dėstė LOD narys.

Paukščiams šiukštu nereikėtų siūlyti ir senos, papelijusios duonos. Pelėsis yra toksiškas, taigi nėra tinkamas kaip pašaras: „Jeigu ir patys tokios nevalgote, ir paukščiams nesiūlykite. Košę ar makaronus be padažo, jeigu atlieka nuo stalo, galima išpilti, bet sugižusios duonos nevertėtų duoti, į gerą paukščiams tikrai neišeis“.

Re: Pašarai žvėrims

by medziotojas » 2014-Jan-22 18:21

Ištrauka iš posėdžio


Posėdyje pasiūlyta patikslinti medžioklės taisykles, reglamentuojant, kad papildomam medžiojamųjų gyvūnų šėrimui būtų naudojami tik gyvūnams įprasti natūralios kilmės pašarai (grūdai, šakniavaisiai, šienas ar šienainis). Taip pat siūlyta uždrausti medžiojamuosius gyvūnus šerti gyvūninės kilmės maistu, maisto ar maisto produktų atliekomis iš visuomeninio maitinimo įstaigų ar prekybos centrų.

Re: Pašarai žvėrims

by medziotojas » 2013-Apr-08 13:46

Išbadėjusius miško žvėris šeria ir kavinės


Genovaitė Rafanavičienė („Lietuvos rytas“) 2013-04-08

Žiemos nualinti miško žvėrys buriasi prie šėryklų, kur jiems lauktuvių veža miškininkai ir medžiotojai. Ne vienam medžioklės būreliui iš anksto tam sukauptos lėšos pasibaigė, todėl teko dar kartą susidėti. Talkina ir kavinės, picerijos.
Be specialios technikos ir miškininkai su medžiotojais nepasiekia atokesnių šėryklų, kur jų laukia išbadėję žvėrys.
Veisiejų urėdijos (Lazdijų r.) miškus užklojęs kietas 40–60 centimetrų storio sniego patalas sunkiai įveikiamas ne tiktai miško gyventojams.
Be specialios technikos ir miškininkai su medžiotojais nepasiekia atokesnių šėryklų, kur jų laukia išbadėję žvėrys.
„Tolokai tenka bristi ir pėsčiomis. Nuo pirmadienio specialia urėdijos technika pradėsime valyti keliukus ir prie atokiausių šėryklų.
Žvėrys nuvalytais takais irgi lengviau prieis. Jų jau yra ir apsilpusių. Šernės susilaukė palikuonių. Ėdesio ieškančių stirnų matėme net prie girininkijos pastato. Aplink šėryklas – gausybė įvairiausių pėdsakų”, – sakė Leipalingio girininkas Saulius Adomavičius.
Į šėryklas vežami grūdai, runkeliai, daržovės, šienas. Medžiotojai jų perka iš ūkininkų.
Užsitęsus žiemai, ne vienam medžioklės būreliui iš anksto tam sukauptos lėšos pasibaigė, tad teko dar kartą susidėti.
Į šėryklas patenka ir maisto atliekos iš Druskininkų picerijų, kavinių.
Kad stirnos, elniai galėtų pasistiprinti ir šviežiomis medžių šakelėmis, Veisiejų urėdijos girininkijose šiomis savaitėmis buvo nukirsta daugiau kaip 100 drebulių ir mažesnių drebulaičių ugdomuosiuose kirtimuose.

Re: Pašarai žvėrims

by fukas » 2013-Apr-05 09:50

Jura taip ir matau Daivą sliuogiančią žemyn :ROFL: :ROFL: :ROFL:

Top