by medziotojas » 2013-Apr-24 12:33
KANOPINIŲ ŽVĖRIŲ ATRANKA
Kultūrinio landšafto kraštuose kanopinių žvėrių populiacijos mažai nukenčia nuo stambių plėšrūnų, o pablogėjus mitybos sąlygoms žiemą, žvėrims į pagalbą ateina žmogus. Taigi natūralios atrankos poveikis susilpnėja, išgyvena nemažai silpnai fiziškai išsivysčiusių ir ligotų žvėrių. Norint palaikyti kanopinių žvėrių kokybę, būtina daryti dirbtinę jų atranką (selekciją), organizuoti atrankinę medžioklę. Kvalifikuota atranka galima ne tik palaikyti, bet ir pagerinti kanopinių žvėrių kokybę, išauginti įspūdingų medžioklės trofėjų.
Atsižvelgiant į sportinio medžioklės ūkio interesus, per atrankinę medžioklę medžiojami ligoti, traumuoti, nusenę, silpnai fiziškai išsivystę žvėrys bei patinai su nenormaliais arba silpnais ragais. Ypač svarbi patinų atranka. Pagal ragų šakų skaičių elninių žvėrių patinus priimta vadinti
ylaragiais arba
iešmaragiais (su vienašakiais ragais),
šakiaragiais (su dvišakiais ragais),
šešiašakiais (kai kiekvieno rago yra trys šakos),
aštuoniašakiais ir t. t. Jei patinas ant vieno rago turi daugiau šakų negu ant antrojo, tai jis pavadinamas pagal šakotesnį ragą. Pavyzdžiui, jei dešinysis ragas su keturiomis šakomis, o kairysis su trimis, tai žvėris vadinamas dešiniuoju aštuoniašakiu. Pagal kokybę ir reikšmę medžioklės ūkiui patinai skirstomi į
perspektyvius ir
medžiotinus. Medžiotini patinai savo ruožtu dar skirstomi į
atrankinius ir
elitinius (žiūr. pav.).
Kanopinių žvėrių patinų skirstymas pagal kokybę ir reikšmę medžioklės ūkiui
Intensyviausiai medžiojami jaunikliai ir jauni žvėrys, nes jų lengviausia nustatyti atrankos požymius. Svarbu silpnai fiziškai išsivysčiusius jaunus žvėris sumedžioti kuo anksčiau, kol jie dar lytiškai nesubrendę. Atrankinius patinus pageidautina sumedžioti prieš rują, o elitinius žvėris — po rujos arba jai baigiantis. Tai žinotina atranką atliekančiam medžiotojui.
Mūsų respublikoje elninių žvėrių patinų (briedžių, tauriųjų elnių ir stirninų) atrankos požymiai nustatyti pagal 1975—1976 m. sumedžiotų žvėrių ragų morfometrinius ir kūno masės duomenis. Remiantis šiais duomenimis, sudaryti atrankinės medžioklės metodiniai nurodymai. Kasmet iš medžiotojų reikalaujama intensyvinti atrankinę medžioklę, paruošti apžiūroms sumedžiotų kanopinių žvėrių ragus kartu su apatiniu žandikauliu (sumedžioto žvėries amžiui nustatyti).
Paruošta pagal knygą "Lietuvos kanopiniai žvėrys"
_________________________________________________________________________________________________________
ŠERNŲ ATRANKA
Šernas (lot. Sus scrofa, angl. Wild boar, vok. Wildschwein) – kiaulinių (Suidae) šeimos žinduolis, priklausantis porakanopių (Artiodactyla) būriui.
Medžioti leidžiama :
jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečiai patinus – nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. (nuo vasario 2 d. iki kovo 1 d. tik tykojant);
vyresnes nei antrametes pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.;
Šernų atranka yra sudėtinga, nes lauko sąlygomis sunku tiksliai nustatyti suaugusių žvėrių amžių, net lytį. Keliami reikalavimai šernų atrankinei medžioklei yra ne tokie detalūs kaip kitiems žvėrims.
Amžiaus nustatymas.
Jaunikliai nuo vyresnių žvėrių aiškiai skiriasi kūno didumu (šiųmetukų kūno masė žiemą būna iki 50 kg). Jų snukis plonas, trumpas. Uodega taip pat plona ir trumpa. Nuo rugsėjo normaliai išsiystę jaunikliai būna be dryžių, rausvai rudi.
Patinų amžius.
Šerno patino galvos išvaizda žiemą ir amžius: a — antramečio; b — 2,5 m.; c—3,5—5,5 m.; d—6,5—8,5 m.
Antramečio šerno galva siaura ir ištįsusi. Žiemą, išaugus ilgesniems plaukams, galva atrodo trumpesnė ir bukesnė. Nugaros linija lengvai išgadbta. Kojos ilgos. Kūno masė proporcingai pasiskirsčiusi ties priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis. Uodega plona, su trumpu kutu, jos galas siekia kulnį. Papilvėje šepetėlis matyti tik vasarą.
Dvejų metų šerno galva ištįsusi, snukis virš knyslės pakumpęs, viršutinė lūpa iš šonų iškelta, matyti iltys. Žiemą galva atrodo bukesnė, trumpesnė ir masyvesnė negu antramečio, bet ilčių nematyti. Nugaros linija išgaubta, ties sprandu įlinkusi, o užpakalinėje kūno dalyje lengvai leidžiasi žemyn. Figūra masyvesnė, stipresnės priekinės kojos. Uodega storesnė, ilgesnė, nukarusi žemiau kulnies. Šepetėlis, ypač vasarą, aiškiai matyti.
3—5 metų kuilio galva masyvi, bukesnė, didelė knyslė, snukis virš knyslės pakumpęs,' viršutinė lūpa iš šonų iškelta, aiškiai matyti iltys. Nugaros linija ties sprandu vos įlinkusi tik vasarą, nuo ikūno vidurio staigiai leidžiasi žemyn, ypač užpakalinėje dalyje. Figūra masyvesnė, trumpa, kūno masė sukoncentruota ties priekinėmis kojomis. .Kojos atrodo trumpesnės ir storesnės. Uodega stambi, su dideliu kutu, nutarusi žemiau kulnies. Šepetėlis ryškus ir žiemą.
Šerno patino figūra ir amžius : a - antramečio; b- 2,5 m. ; c - 3,5 - 4,5 m. ; d - 7,5 - 8,5 m.
Šerno patelės figūra ir amžius : a - antrametės; b - 2,5 - 3,5 m. ; c - 4,5 - 5,5 m.; d - 6,5 ir vyresnių
Šešerių metų ir vyresnių kuilių galva labai masyvi ir sudaro apie trečdalį viso kūno ilgio. Snukis pakumpęs, viršutinė lūpa aukštai iškelta, aiškiai matyti iltys. Ryški ketera. Nugaros linija ties sprandu neįlinkusi, nuo įkūno vidurio staigiai leidžiasi žemyn. Figūra masyvi, didžioji kūno masės dalis koncentruojasi ant priekinių kojų. Uodega ilga, stora, su dideliu kutu, nukarusi žemiau kulnies. Šepetėlis ryškus ir žiemą .
Patelių amžius.
Antrametės patelės galva ištįsusi, kylio formos, žiemą bukesnė. Nugaros linija tiesi arba lengvai išgaubta. Figūra lengva, ištįsusi, kojos ilgos ir plonos. Uodega plona, be kuto, siekia kinį.
Dvejų metų patelės galva ištįsusi, kylio formos. Nugaros linija tiesi. Figūra ištįsusi, šonai truputį įkritę, kojos storesnės negu antrametės. Vedžiojančios jauniklius patelės papilvė nukabusi, matyti speniai. Uodega plona, be kuto, siekia kulnį.
3—5 metų patelės galva stambi, sudaro apie trečdalį kūno ilgio, smaili, snukis virš knyslės kiek pakumpęs. Nugaros linija ties sprandu ir ties užpakalinėmis kojomis įlinkusi, ypač patelių, vedžiojančių daug jauniklių. Figūra tvirta, ovališka, kūno masė sukoncentruos ties priekinėmis, kojomis. Uodega nukarusi iki kulnies, vasarą be kuto, žiemą apaugusi ilgais šeriais. Vedžiojančių jauniklius patelių papilvė nukabusi, matyti speniai.
Šešerių metų ir vyresnių patelių galva ilga, kylio formos, žiemą bukesnė. Snukis virš knyslės pakumpęs. Nugaros linija tiesi, labai senų įlinkusi ties kūno viduriu. Figūra pailga, tvirta. Vedžiojančių jauniklius patelių įdubę šonai, nukaręs pilvas, matyti speniai. Uodega ilga, nukarusi žemau kulnies, su ilgais, kutą primenančiais šeriais (žiūr. pav.).
Sumedžiotų šernų amžius.
Iki 2 metų šernų amžių galima nustatyti pagal dantų išsivystymą ir kaitą. Vyresnių žvėrių apytikslį amžių galima sužinoti pagal ilčių išvaizdą ir matmenis (žiūr. pav.). Jaunų patelių apatinių ilčių storiausia vieta būna ties pamatine dalimi, o vyresnių — link viršūnės. Vyresnių patelių ilčių šaknies kanalas labai susiaurėjęs. Priklausomai nuo amžiaus panašiai keičiasi ir patino viršutinių ilčių išvaizda. Patinų amžių, be to, galima nustatyti pagal ilčių nušlifuoto paviršiaus ilgį ir pagal apatinių ilčių pagrindo ir viršūnės ties nušlifuotos vietos pradžia matmenų santykį. Ilties pagrindo skersmuo matuojamas už 1 cm nuo krašto. Antrasis ilties matavimas atliekamas prie pat nušlifuotos vietos. Pirmasis matmuo (mm) dalijamas iš antrojo.
Šerno ilčių didumas ir proporcijos kintant amžiui: kairėje—patino (a—jauno, b — seno), dešinėje—patelės (c—1,5 m., d — vidutinio amžiats, e — senos); rodyklėmis parodyta ilčių matavimo amžiui nustatyti vieta
Pagal gautą santykinį skaičių nustatomas apytikslis kuilio amžius:
Amžius Santykinis
metais skaičius
1 apie 1,8
2-4 1,50-1,21
5-7 • 1,20-1,05
8 ir daugiau 1,04-1,00
Matuojama slankmačiu, 0,1 mm tikslumu.
Atrankos požymiai.
Nepriklausomai nuo amžiaus pirmiausia sumedžiojami ligoti, traumuoti, su dėmėtu kailiu (margi) šernai ir kuiliai su nenormaliomis iltimis. Iš jauniklių atrenkami silpniausiai išsivystę ir visi vėlyvi šerniukai. Iš antramečių-būrių taip pat sumedžiojami silpniausi žvėrys. Medžiotinos senos, bergždžios, vėlai vedančios jauniklius patelės. Po griežtos jauniklių ir antramečių atrankos išlikę 2—6 metų amžiaus patinai saugotini. Sumedžiojami tik ypač silpno kūno sudėjimo žvėrys.
[size=200][b]KANOPINIŲ ŽVĖRIŲ ATRANKA[/b][/size]
Kultūrinio landšafto kraštuose kanopinių žvėrių populiacijos mažai nukenčia nuo stambių plėšrūnų, o pablogėjus mitybos sąlygoms žiemą, žvėrims į pagalbą ateina žmogus. Taigi natūralios atrankos poveikis susilpnėja, išgyvena nemažai silpnai fiziškai išsivysčiusių ir ligotų žvėrių. Norint palaikyti kanopinių žvėrių kokybę, būtina daryti dirbtinę jų atranką (selekciją), organizuoti atrankinę medžioklę. Kvalifikuota atranka galima ne tik palaikyti, bet ir pagerinti kanopinių žvėrių kokybę, išauginti įspūdingų medžioklės trofėjų.
Atsižvelgiant į sportinio medžioklės ūkio interesus, per atrankinę medžioklę medžiojami ligoti, traumuoti, nusenę, silpnai fiziškai išsivystę žvėrys bei patinai su nenormaliais arba silpnais ragais. Ypač svarbi patinų atranka. Pagal ragų šakų skaičių elninių žvėrių patinus priimta vadinti [i]ylaragiais[/i] arba [i]iešmaragiais (su vienašakiais ragais)[/i], [i]šakiaragiais (su dvišakiais ragais)[/i], [i]šešiašakiais (kai kiekvieno rago yra trys šakos)[/i], [i]aštuoniašakiais[/i] ir t. t. Jei patinas ant vieno rago turi daugiau šakų negu ant antrojo, tai jis pavadinamas pagal šakotesnį ragą. Pavyzdžiui, jei dešinysis ragas su keturiomis šakomis, o kairysis su trimis, tai žvėris vadinamas dešiniuoju aštuoniašakiu. Pagal kokybę ir reikšmę medžioklės ūkiui patinai skirstomi į [b]perspektyvius[/b] ir [b]medžiotinus[/b]. Medžiotini patinai savo ruožtu dar skirstomi į [b]atrankinius[/b] ir [b]elitinius [/b] (žiūr. pav.).
[attachment=0]patinai.JPG[/attachment]
Kanopinių žvėrių patinų skirstymas pagal kokybę ir reikšmę medžioklės ūkiui
Intensyviausiai medžiojami jaunikliai ir jauni žvėrys, nes jų lengviausia nustatyti atrankos požymius. Svarbu silpnai fiziškai išsivysčiusius jaunus žvėris sumedžioti kuo anksčiau, kol jie dar lytiškai nesubrendę. Atrankinius patinus pageidautina sumedžioti prieš rują, o elitinius žvėris — po rujos arba jai baigiantis. Tai žinotina atranką atliekančiam medžiotojui.
Mūsų respublikoje elninių žvėrių patinų (briedžių, tauriųjų elnių ir stirninų) atrankos požymiai nustatyti pagal 1975—1976 m. sumedžiotų žvėrių ragų morfometrinius ir kūno masės duomenis. Remiantis šiais duomenimis, sudaryti atrankinės medžioklės metodiniai nurodymai. Kasmet iš medžiotojų reikalaujama intensyvinti atrankinę medžioklę, paruošti apžiūroms sumedžiotų kanopinių žvėrių ragus kartu su apatiniu žandikauliu (sumedžioto žvėries amžiui nustatyti).
Paruošta pagal knygą "Lietuvos kanopiniai žvėrys"
_________________________________________________________________________________________________________
[size=150][b]ŠERNŲ ATRANKA[/b][/size]
[b]Šernas (lot. Sus scrofa, angl. Wild boar, vok. Wildschwein) – kiaulinių (Suidae) šeimos žinduolis, priklausantis porakanopių (Artiodactyla) būriui.[/b]
Medžioti leidžiama :
jauniklius, visus antramečius šernus ir vyresnius nei antramečiai patinus – nuo gegužės 1 d. iki kovo 1 d. (nuo vasario 2 d. iki kovo 1 d. tik tykojant);
vyresnes nei antrametes pateles – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.;
Šernų atranka yra sudėtinga, nes lauko sąlygomis sunku tiksliai nustatyti suaugusių žvėrių amžių, net lytį. Keliami reikalavimai šernų atrankinei medžioklei yra ne tokie detalūs kaip kitiems žvėrims.
[u]Amžiaus nustatymas. [/u]
Jaunikliai nuo vyresnių žvėrių aiškiai skiriasi kūno didumu (šiųmetukų kūno masė žiemą būna iki 50 kg). Jų snukis plonas, trumpas. Uodega taip pat plona ir trumpa. Nuo rugsėjo normaliai išsiystę jaunikliai būna be dryžių, rausvai rudi.
[b][i]Patinų amžius. [/i][/b]
[attachment=3]sernas.JPG[/attachment]
[b]Šerno patino galvos išvaizda žiemą ir amžius: a — antramečio; b — 2,5 m.; c—3,5—5,5 m.; d—6,5—8,5 m.[/b]
Antramečio šerno galva siaura ir ištįsusi. Žiemą, išaugus ilgesniems plaukams, galva atrodo trumpesnė ir bukesnė. Nugaros linija lengvai išgadbta. Kojos ilgos. Kūno masė proporcingai pasiskirsčiusi ties priekinėmis ir užpakalinėmis kojomis. Uodega plona, su trumpu kutu, jos galas siekia kulnį. Papilvėje šepetėlis matyti tik vasarą.
Dvejų metų šerno galva ištįsusi, snukis virš knyslės pakumpęs, viršutinė lūpa iš šonų iškelta, matyti iltys. Žiemą galva atrodo bukesnė, trumpesnė ir masyvesnė negu antramečio, bet ilčių nematyti. Nugaros linija išgaubta, ties sprandu įlinkusi, o užpakalinėje kūno dalyje lengvai leidžiasi žemyn. Figūra masyvesnė, stipresnės priekinės kojos. Uodega storesnė, ilgesnė, nukarusi žemiau kulnies. Šepetėlis, ypač vasarą, aiškiai matyti.
3—5 metų kuilio galva masyvi, bukesnė, didelė knyslė, snukis virš knyslės pakumpęs,' viršutinė lūpa iš šonų iškelta, aiškiai matyti iltys. Nugaros linija ties sprandu vos įlinkusi tik vasarą, nuo ikūno vidurio staigiai leidžiasi žemyn, ypač užpakalinėje dalyje. Figūra masyvesnė, trumpa, kūno masė sukoncentruota ties priekinėmis kojomis. .Kojos atrodo trumpesnės ir storesnės. Uodega stambi, su dideliu kutu, nutarusi žemiau kulnies. Šepetėlis ryškus ir žiemą.
[attachment=2]sernas1.JPG[/attachment]
[b]Šerno patino figūra ir amžius : a - antramečio; b- 2,5 m. ; c - 3,5 - 4,5 m. ; d - 7,5 - 8,5 m.
Šerno patelės figūra ir amžius : a - antrametės; b - 2,5 - 3,5 m. ; c - 4,5 - 5,5 m.; d - 6,5 ir vyresnių[/b]
Šešerių metų ir vyresnių kuilių galva labai masyvi ir sudaro apie trečdalį viso kūno ilgio. Snukis pakumpęs, viršutinė lūpa aukštai iškelta, aiškiai matyti iltys. Ryški ketera. Nugaros linija ties sprandu neįlinkusi, nuo įkūno vidurio staigiai leidžiasi žemyn. Figūra masyvi, didžioji kūno masės dalis koncentruojasi ant priekinių kojų. Uodega ilga, stora, su dideliu kutu, nukarusi žemiau kulnies. Šepetėlis ryškus ir žiemą .
[b][i]Patelių amžius.[/i][/b]
Antrametės patelės galva ištįsusi, kylio formos, žiemą bukesnė. Nugaros linija tiesi arba lengvai išgaubta. Figūra lengva, ištįsusi, kojos ilgos ir plonos. Uodega plona, be kuto, siekia kinį.
Dvejų metų patelės galva ištįsusi, kylio formos. Nugaros linija tiesi. Figūra ištįsusi, šonai truputį įkritę, kojos storesnės negu antrametės. Vedžiojančios jauniklius patelės papilvė nukabusi, matyti speniai. Uodega plona, be kuto, siekia kulnį.
3—5 metų patelės galva stambi, sudaro apie trečdalį kūno ilgio, smaili, snukis virš knyslės kiek pakumpęs. Nugaros linija ties sprandu ir ties užpakalinėmis kojomis įlinkusi, ypač patelių, vedžiojančių daug jauniklių. Figūra tvirta, ovališka, kūno masė sukoncentruos ties priekinėmis, kojomis. Uodega nukarusi iki kulnies, vasarą be kuto, žiemą apaugusi ilgais šeriais. Vedžiojančių jauniklius patelių papilvė nukabusi, matyti speniai.
Šešerių metų ir vyresnių patelių galva ilga, kylio formos, žiemą bukesnė. Snukis virš knyslės pakumpęs. Nugaros linija tiesi, labai senų įlinkusi ties kūno viduriu. Figūra pailga, tvirta. Vedžiojančių jauniklius patelių įdubę šonai, nukaręs pilvas, matyti speniai. Uodega ilga, nukarusi žemau kulnies, su ilgais, kutą primenančiais šeriais (žiūr. pav.).
[u][i]Sumedžiotų šernų amžius.[/i] [/u]
Iki 2 metų šernų amžių galima nustatyti pagal dantų išsivystymą ir kaitą. Vyresnių žvėrių apytikslį amžių galima sužinoti pagal ilčių išvaizdą ir matmenis (žiūr. pav.). Jaunų patelių apatinių ilčių storiausia vieta būna ties pamatine dalimi, o vyresnių — link viršūnės. Vyresnių patelių ilčių šaknies kanalas labai susiaurėjęs. Priklausomai nuo amžiaus panašiai keičiasi ir patino viršutinių ilčių išvaizda. Patinų amžių, be to, galima nustatyti pagal ilčių nušlifuoto paviršiaus ilgį ir pagal apatinių ilčių pagrindo ir viršūnės ties nušlifuotos vietos pradžia matmenų santykį. Ilties pagrindo skersmuo matuojamas už 1 cm nuo krašto. Antrasis ilties matavimas atliekamas prie pat nušlifuotos vietos. Pirmasis matmuo (mm) dalijamas iš antrojo.
[attachment=1]sernas2.JPG[/attachment]
[b]Šerno ilčių didumas ir proporcijos kintant amžiui: kairėje—patino (a—jauno, b — seno), dešinėje—patelės (c—1,5 m., d — vidutinio amžiats, e — senos); rodyklėmis parodyta ilčių matavimo amžiui nustatyti vieta[/b]
Pagal gautą santykinį skaičių nustatomas apytikslis kuilio amžius:
Amžius Santykinis
metais skaičius
1 apie 1,8
2-4 1,50-1,21
5-7 • 1,20-1,05
8 ir daugiau 1,04-1,00
Matuojama slankmačiu, 0,1 mm tikslumu.
[u][i]Atrankos požymiai.[/i] [/u]
Nepriklausomai nuo amžiaus pirmiausia sumedžiojami ligoti, traumuoti, su dėmėtu kailiu (margi) šernai ir kuiliai su nenormaliomis iltimis. Iš jauniklių atrenkami silpniausiai išsivystę ir visi vėlyvi šerniukai. Iš antramečių-būrių taip pat sumedžiojami silpniausi žvėrys. Medžiotinos senos, bergždžios, vėlai vedančios jauniklius patelės. Po griežtos jauniklių ir antramečių atrankos išlikę 2—6 metų amžiaus patinai saugotini. Sumedžiojami tik ypač silpno kūno sudėjimo žvėrys.