Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

Post a reply


This question is a means of preventing automated form submissions by spambots.
Smilies
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
View more smilies

BBCode is ON
[img] is ON
[url] is ON
Smilies are ON

Topic review
   

Expand view Topic review: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by Gitanas5 » 2023-Oct-02 12:42

jeigu jiems ten daug vietos lakstyti tai kaip ir nematau problemos, kodėl kažkas mato? tinkamas sąlygas padaryti ir tiek.. daugiau informacijos kokio pagrindo jiems reikia, ar juodžemio, ar žvyro ar ko, kokių medžių prisodint, kad jaustųsi gerai

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2018-Jun-26 12:34

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS 2011 M. BIRŽELIO 30 D. ĮSAKYMO NR. D1-533/B1-310 „DĖL LAUKINIŲ GYVŪNŲ NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2018 m. birželio 22 d. Nr. D1-555/B1-558

Vilnius
2018+-06-22+d.+Nr.+D1-555+-+B1-558.pdf
(250.63 KiB) Downloaded 315 times

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2018-Apr-06 13:15

Po kaimą vaikštantys danieliai – ir atrakcija, ir bėda

siaure.lt
Jurgita Morkūnienė
2018-03-29

Kirdonių kaime ir jo apylinkėse – nemokama atrakcija. Po gyvenvietę laisvi vaikšto keturi danieliai. Jie ateina į gyventojų sodybas, kai kurie netgi pasižiūri pro langą į namus, mėgsta ėsti maistą iš žmonių rankų. Ar šis gražus vaizdas neapkartins kaimo žmonių gyvenimo?


Kaimo žmonės neabejoja, kad atrakcija šylant orams ir atėjus vasarai gali virsti nelaime. Juk danieliai ištryps ir nuės žmonių daržus, sodinukus bei augalėlius. Tačiau išeities kol kas nematyti. Septyni danieliai buvo laikomi Algio ir Jolantos Makrickų aptvare netoli jų namų. Žmonės gyvūnus sakė laikę dėl grožio.
Tačiau praėjusių metų gruodžio mėnesį danieliai ištrūko iš aptvaro. Šeimininkams jų sugauti nepavyko.

Apie tai, kad danieliai ištrūko, Makrickai privaloma tvarka informavo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą. Ir gavo atsakymą, kad savininkams duodamas mėnuo laiko, kad danielius sugautų ir uždarytų į aptvarą. Priešingu atveju gyvūnai liks valstybės.

Deja, taip nutiko, kad danieliai į namus tą mėnesį neparėjo. Jų sugauti irgi nepavyko. Todėl nuo to laiko danieliai jau nebe Makrickų.
Nepaisant to, kad Makrickai nebe jų šeimininkai, danieliai kartais ateina pas juos į kiemą. Netgi kartais ėda iš buvusių šeimininkų rankų.
„Bet tik atrodo, kad jie prieraišūs ir nebaikštūs. Pabandyk sugauti – tokiu greičiu nulekia, kad nespėji sužiūrėti“, - pasakojo J. Makrickienė.
Kirdoniškiai buvo išsiaiškinę, kad danielius galima uždaryti į aptvarą nebent užmigdžius.

Makrickai, kol dar tikėjosi susigrąžinti augintinius, kreipėsi į rajono Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Jie manė, kad kas nors rajone turi specialų migdomaisiais užtaisomą šautuvą. Tačiau paaiškėjo, kad niekas jo neturi.
Laukiniai tapę gyvūnai liko laisvėje. Jie įpratę prie žmonių, todėl toli nuo jų gyvenamųjų būstų nesitraukia. Gyvūnai ateina net ir į aptvertus kiemus – suranda neuždarytus vartelius. Juos žmonės pamėgo fotografuoti.

Tiesa, iš Makrickų aptvaro pabėgo septyni danieliai. Dabar jų bematomi tik keturi – trys patelės ir vienas patinas. Du iš jų kelyje Biržai – Kirdonys pateko į avarijas. Vieną, spėjama, galėjo sumedžioti brakonieriai.
„Parazitai.“ Taip apie gyvenvietėje vaikštančius danielius kalba Kirdonių medžiotojų klubo vadovas Romualdas Šlikas.
Medžiotojas sakė, kad žiemą danieliais gal ir gražu pasigėrėti, bet net ir tokiu metų laiku jie graužia obelytes, skabo jų pumpurėlius. Pavasarį, kai žmonės pradės sodinti daržus, bus tikra bėda.

Danieliai vaikšto ne tik po Kirdonių gyvenvietę, bet laksto ir po Pabiržę, Likėnus. Du šios bandos danieliai žuvo būtent prie pat Pabiržės miestelio.
Gali būti, kad jie nueina pasilakstyti ir po Pabiržėje esančias kapines.
Bėda ta, kad pavaikyti danieliai išeina, bet vėl sugrįžta. Jų medžioti negalima – pavasarį tai daryti draudžiama, nes jie vaikingi. Be to, medžiotojų klubas neturi licencijos medžioti danielius. O ir gyvenvietėje negalima šaudyti.
„Klausėme aplinkosaugininkų, ką su danieliais daryti. Bet jie sakė padėti negali, liepė gyvūnus vaikyti. Pavaikai, jie išeina, po kiek laiko sugrįžta. Juk ar gali išvaikyti naminį žvėrelį“, - kalbėjo R. Šlikas.

Pabiržės seniūnijos seniūnės pavaduotoja Violeta Morkvėnienė sakė pati įsitikinusi, kad po naująsias Pabiržės kapines vaikščiota stirnų ar danielių. Tai rodo paliktos jų išmatų krūvos.

Pašnekovė tikisi, kad gyvūnai kapines paliks atėjus pavasariui, kai sužaliuos žolė. Laukinių gyvūnų problemą turėtų išspręsti kapinių tvora ir vartai. Tačiau tam nėra lėšų. Nepaisant to, ateityje vis tik reikės spręsti šią problemą.
Tai ne vieninteliai laukiniai gyvūnai, kurie, įpratę prie žmonių, nesitraukia iš gyvenvietės ir niokoja daržus. Pastebėta, kad žmonių išauginta ir į laisvę išleista stirnaitė vaikšto Parovėjos apylinkėse. Ji nebijo žmonių, dažnai nakvoja jų daržinėse, ėda iš rankų. Deja, vasarą apėda ir ištrypia gyventojų daržus.

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2018-Mar-01 18:43

Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių pasikeitimo

Bendru aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu pakeistos „Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės“ nuoroda:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct ... 9ea3846d8e

Jos papildytos apibrėžtimi „gyvūno įsigijimo data“. Ja laikoma ta diena, kai gyvūnas arba buvo paimtas iš natūralios aplinkos, arba gimė nelaisvėje, arba buvo dirbtinai padaugintas. Jeigu tokia diena nežinoma, gyvūno įsigijimo data laikoma anksčiausiai patvirtinta diena, kai bet kuris asmuo jį įsigijo.
Šia apibrėžtimi Taisyklės papildytos todėl, kad gyvūno įsigijimas – tai ne tik jo paėmimas iš gamtos ar kitoks teisėtas įsigijimas, bet ir gimimas nelaisvėje. Kita nauja nuostata – draudimas veisti ir įsigyti laikymui nelaisvėje draudžiamus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, šie gyvūnai yra nurodyti minėtų taisyklių 2 priede. Įsigaliojus draudimui laikyti nelaisvėje ir/ar veisti tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus, asmenims, turintiems leidimus juos laikyti nelaisvėje, leidžiama iki Taisyklėse nurodytos datos teisėtai įgytus nurodytų rūšių laukinius gyvūnus laikyti iki jų mirties, bet užtikrinti, kad jie toliau nesiveistų.
Asmenys, laikantys nelaisvėje draudžiamų veisti rūšių laukinius gyvūnus, kurių poravimasis bus įvykęs iki š. m. kovo 1 d., privalo užtikrinti, kad po šios datos jie nesiveistų ir nesidaugintų. Tokių gyvūnų palikuonis leidžiama laikyti nelaisvėje iki jų mirties, bet privalu užtikrinti, kad jie toliau nesiveistų ir nesidaugintų.

2018-03-02
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos informacija

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2017-Dec-30 01:43

PRIMINIMAS VOLJERŲ SAVININKAMS


Baigiantis 2017 metams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija primena, kad vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 38 p. reikalavimais, Leidimo nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu privalo pateikti duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis ir skaičių.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui ataskaitas galima pateikti elektroniniu paštu kauno.raad@krd.am.lt.

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2017-Dec-23 11:17

Voljerų ir aptvarų savininkai privalo pateikti duomenis aplinkosaugininkams

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas voljerų ir aptvarų savininkams primena, kad jie iki kitų metų sausio 10 d. privalo pateikti duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis, skaičių ir žymėjimą. Nepaisantys šio reikalavimo bus tikrinami ir baudžiami.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymo dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo 9 punktas nurodo, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Bendrosios leidimo sąlygose yra nurodyta, kad leidimo turėtojas privalo kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos savo regiono aplinkos apsaugos departamentui duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis, skaičių ir žymėjimą.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcija įspėja, kad iki sausio 10 d. nepateikę duomenų, nelaisvėje laikantys laukinius gyvūnus bus tikrinami ir baudžiami už leidimo sąlygų nesilaikymą.

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2017-Nov-01 06:40

Dėl danielių paleidimo į laisvę

Atsiranda nemažai asmenų, kurie aptvaruose, voljeruose augina danielius, kad galėtų juos paleisti į laivę savo medžioklės plotų ribose.
Toks atvejis įvyko š. m. spalio mėnesį, kai piliečiai Rokiškio rajone, „Sartų“ medžiotojų būrelio plotuose paleido į laisvę baltąjį danielių, prieš tai negavę raštiško pritarimo iš regiono aplinkos apsaugos departamento, kuris turėjo įvertinti, ar yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas, ar kilti grėsmė žmonių, naminių ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Už minėtą pažeidimą asmenims buvo paskirtos administracinės nuobaudos.
Taip pat norime priminti aptvarų voljerų savininkams, kad iš aptvarų voljerų ištrūkus į laisvę laukiniams gyvūnams nedelsiant pranešti policijai ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui apie kiekvieną nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų pabėgimo atvejį. Nelaisvėje laikyti natūraliai Lietuvos Respublikos teritorijoje paplitusių rūšių laukiniai gyvūnai, kurie ištrūksta į laisvę ir kurių savininkas per vieną mėnesį nuo ištrūkimo į laisvę dienos šių gyvūnų nesugauna, laikomi laisvėje gyvenančiais valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais. Gyvūnų hibridai, svetimžemių ir invazinių laukinių gyvūnų rūšių gyvūnai bei Lietuvos teritorijoje natūraliai negyvenę laukiniai gyvūnai turi būti sugauti arba numarinti per trumpiausią įmanomą terminą, bet ne ilgesnį kaip vienas mėnuo.

2017-10-30
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos informacija

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2016-Dec-10 06:08

Informacija aptvarų, voljerų ir kitų statinių savininkams

Ataskaitų apie aptvaruose laikomus laukinius gyvūnus pateikimo terminas nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 38 punkte – „Leidimo turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pagal aptvaro, voljero ar kito statinio buvimo vietą teikia atitinkamam RAAD duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis, skaičių ir ženklinimą.”
Rekomenduojama ataskaitos forma pateikiama pridedamame priede.

Blankas
http://prd.am.lt/VI//files/0.200527001481030788.pdf

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2016-Jun-21 17:57

Krašto muziejuje įsikurs elniai ir danieliai


Publikavo GR inform.
2016 birželio 21


Prie Rokiškio krašto muziejaus verda darbai: tveriamas aptvaras elniams ir danieliams.

Pasak muziejaus direktorės Nijolės Šniokienės, jei viskas vyks pagal planą, iki Joninių aptvaras jau turėtų būti baigtas. Kalėdų Senelio rezidencija paskelbtam muziejui aptvarą, jo įrengimo darbus ir Kalėdų Senelio padėjėjus – elnių šeimyną bei porą danielių – dovanojo Rokiškio verslo klubas. Aptvare apgyvendintus kanopinius gyvūnus prižiūrės muziejininkai.

„Nedrąsu, bet lygiai taip pat buvo ir dėl gulbių. Jau turime pluoštą medžiagos, skaitome apie gyvūnų priežiūrą, reikalavimus aptvarams, jų šėrimą. Bendromis pastangomis, palaikydami ryšį su verslininkais ir su šiuos gyvūnus auginančiais žmonėmis, išmoksime“, – drąsinosi N. Šniokienė.

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2016-Mar-30 21:59

Dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje

Vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis (toliau Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau Taisyklės), asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (toliau – Leidimas). Leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.
Leidimas nereikalingas šiais atvejais:
1. laikant namuose laukinius gyvūnus, nekeliančius grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, išskyrus saugomų rūšių gyvūnų veisimą;
2. laikant ir veisiant ir auginant gyvūnus, skirtus zoologijos soduose bei aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomiems laukiniams gyvūnams šerti;
3. laikant, veisiant naminius gyvūnus;
4. laikant ir veisiant kailinius žvėrelius, kai jie veisiami ir auginami specializuotuose ūkiuose (fermose) ūkiniais tikslais;
5. teisės aktų nustatyta tvarka laikant ir veisiant bandomuosius gyvūnus, kurie naudojami mokslo ir mokymo tikslais;
6. prekiaujant laukiniais gyvūnais specializuotuose gyvūnų prekybos vietose ir turint leidimą prekiauti laukiniais gyvūnais;
7. laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą;
8. laikant ir veisiant vynuogines sraiges.
Kas dvejus metus pagal aptvaro, voljero ar kito statinio buvimo vietą atitinkamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau RAAD) tikrina laukinių gyvūnų laikymo sąlygas aptvare, voljere ar kitame statinyje (aptvarus, voljerus, kuriuose 2016 m. bus tikrinamos gyvūnų laikymo sąlygos, galite rasti adresu http://prd.am.lt/VI//files/0.449102001455197674.pdf).
RAAD pareikalavus, Leidimo turėtojas arba jo įgaliotas asmuo privalo pateikti visus dokumentus, susijusius su laukinių gyvūnų laikymu ir įsigijimu (gyvūnų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, registrą, kuriame rašomi duomenys apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus).
Minėtame registre turi būti nurodyta gyvūno rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, jų amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą. Registre įrašai daromi apie kiekvieną gyvūną ir atnaujinami per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo.
Leidimo turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba elektroniniu paštu pagal aptvaro, voljero ar kito statinio buvimo vietą teikia atitinkamam RAAD duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų rūšis, skaičių ir ženklinimą.

2016-03-30

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2015-Sep-08 15:38

Žvėrių bandos dundėjimas girininkui teikia ramybę


Vijolė KASINSKIENĖ,
panskliautas.lt
2015 rugsėjo 08 d.

380.1-1_skliautui_gera11.jpg
Nuosavas žvėrynas S.Markevičiui pelno neneša, tačiau jam svarbiau stebint žvėris pajusti ramybę ir taip praturtėti emociškai. A.Švelnos fotomontažas

Praradę amą, net kvėpuoti pamiršę, Rokiškio rajone žiūrime į vos už keliasdešimties metrų nuo mūsų bėgančią šimto žvėrių bandą. Taurieji elniai, stirnos, danieliai, muflonai tik žvilgteli mūsų pusėn ir lekia tolyn. Mums tai – atrakcija, o šį žvėryną išlaikančiam ūkininkui Sigitui Markevičiui – įprasta kasdienybė.

Pasigrožėti žvėrimis leidžia nemokamai

Vietiniai Kamajų seniūnijos Greviškių kaimo gyventojai puikiai žino, kad netoli Kamajų girininko S.Markevičiaus namų vėlų vakarą gali išvysti įspūdingą reginį. Prie aptvaro grūdais pasimaitinti atšuoliuoja didelė laukinių žvėrių banda.
Smalsuolių S.Markevičius nebaido. Pasak jo, tegul žiūri žmonės, jeigu jiems tai patinka, tik žvėrių tegul nebaido.
Stebėti miško gyventojus nepavojinga – visi jie yra už aptvaro. Drąsesni lankytojai, atėję dienos metu, kai žvėrys dar nealkani ir nepasirodo prie aptvaro, paprašo S.Markevičiaus pavežioti džipu po mišką.
„Leidžiu žmonėms gėrėtis mano žvėrimis nemokamai. Neseniai buvau Klaipėdoje esančiame žvėryne. Ten už viską reikėjo mokėti. Turbūt kuo daugiau žmogus turi pinigų, tuo daugiau jam ir reikia“, – svarstė S.Markevičius.

Ramybę randa miške

Girininkas nepratina savo žvėrių prie glostymo. Mat jis įsitikinęs, kad žvėrys turi būti tik laukiniai. Tačiau jis pripažįsta, kad augintiniai jau priprato prie jo, – kai jis su visureigiu įsuka į mišką, jie prisileidžia jį maždaug 30 metrų atstumu. Kitų lankytojų jie vengia.
Tuo įsitikinome ir mes: į mišką, lydimi S.Markevičiaus, ėjome pėsčiomis. Girininkas rodė ranka į medžius, nulaužtas jų šakas, apgadintus kamienus. Miškas yra paaukotas žvėrims, tie, bandydami savo ragų tvirtumą, medžius per rują kaip reikiant apgremžia.
Žvėryno aptvaras – 13 hektarų dydžio, 3 hektarus jo sudaro miškas.
S.Markevičius paliko mus stovėti vienoje vietoje, prieš tai paliepęs nejudėti ir nekalbėti. Pats jis nuėjo ten, kur ganėsi būrys žvėrių, ir pasakė atvysiąs juos iki mūsų.
Laukėme jų nekantriai, sukaustyti ir baimės, ir smalsumo. Galop jau iš tolo išgirdome kanopų bildesį, krūmų šlamėjimą.
Netrukus ir pamatėme: taškuotuosius danielius, mūsų miškuose laisvėje nesiveisiančius raguotuosius muflonus – kalnų ožius, didžiausiais ragais pasidabinusius tauriuosius elnius, stirnas. Žvilgsnis glostyte glostė šiųmečius šių žvėrių jauniklius. Vienas kuris gražuolis dar žvilgtelėjo į mus, bet nesiartino, nubėgo savais keliais.
Vėliau girininkas šią atrakciją mums pakartojo: nuėjo į kitą pusę dar kartą vyti žvėrių, kad dar geriau juos pamatytume.
Šį kartą stovėjome kitoje vietoje. Tačiau viskas įvyko ne taip. Bildesys kilo, bet iškart ir nutilo. Mat bandos vedlė stirna mus pamačiusi sustingo. Pro vieną medžio kamieno pusę ji ištiesė ilgą kaklą, pažiūrėjo į mus vieną kartą, apsidairė, pažvelgė į už jos stovinčią bandą, dar kartą pažvelgė į mus pro kitą kamieno pusę ir apsisuko bėgti atgal. Bildesys nudundėjo į kitą pusę.
„Tai toks čia gyvenimas. Kai noriu ramybės, atvažiuoju, pasiimu žiūronus ir stebiu juos. Man čia patinka“, – pasakojo S.Markevičius.

Už elnią – tūkstantis eurų

Auginti žvėris savo malonumui girininkas pradėjo prieš dešimt metų. Iki šiol ši veikla jam neatsipirkusi, nors būtent apie atsipirkimą jis ir galvojo kurdamas savotišką lietuvišką safarį. S.Markevičius aiškino, kad žvėrims reikia nemažo kiekio pašaro, o pardavinėti augintinius dar ne laikas.
Prieš užsiimdamas žvėrių prekyba girininkas žada padaryti jų atranką, kad nebūtų kraujomaišos, apsigimimų. Pasak jo, pirma giminingų jauniklių karta – dar nieko blogo, bet vėliau, vedant kitas kartas, gali prasidėti apsigimimai. Tuomet ir trofėjai bus negražūs, ir patys jaunikliai augs neatsparūs ligoms.
Pagal leidimą, S.Markevičiaus žvėryne gali būti 150 žvėrių. Būtent kitąmet tiek jų ir turėtų būti.
Vis dėlto pašnekovas įsitikinęs, kad ši prekė jam niekada neatsipirks, nors jų rinkos kaina – gan nemaža.
S.Markevičiaus žiniomis, taurusis elnias kainuoja apie tūkstantį eurų, danieliaus patinas – beveik 600 eurų, o patelė – beveik 250 eurų. Danielių girininko žvėryne dabar yra daugiausia – su jaunikliais jų turėtų būti apie 50.

Suėda milžiniškus kiekius

Žvėrių šėrimas, pasak S.Markevičiaus, yra brangus malonumas. Girininkas džiaugiasi turįs beveik 300 hektarų bendro šeimos ūkio, kuriame daugiausia auga javai, todėl gali sau leisti šerti žvėris be nuostolių.
Žiemą miško gyventojai ėda daugiausia. Grūdų – avižų, žirnių šaltuoju metu žvėrims reikia apie 20 tonų, šienainio – apie 60 ritinių, 37 tonų runkelių. Mėgsta laukiniai žvėrys ir bulves, jų suėda apie 15 tonų.
Vasarą per savaitę jie sukramto 200 kilogramų grūdų. Vandens miško žvėrys gauna iš aptvare esančių tvenkinių.
Žiemą pasišildyti, paėsti ir druskos palaižyti jie ateina į netoliese šėryklos esančią stoginę.
„Druskos jiems ypač reikia, kad užaugtų tvirti, gražūs ragai. Iš druskos jie gauna mineralų ir sulaižo jos apie 30 kilogramų“, – aiškino žvėryno savininkas.

Nuo šerno slėpėsi medyje

Per žvėrių rują miškas tiesiog ūžia. Žvėrys skleidžia garsus, panašius į žmogaus švilpimą, be to, jie dar kriokia kaip kokie šernai, kai badosi, daužosi vienas su kitu.
„Kiekvienais metais randu vis 2–3 kritusius žvėris. Ir, kaip visada, vienas jų būna koks senolis muflonas. Rujos metu jie išprotėja ir net senelius pradeda badyti. Gaila jų būna: apsidraskę, susigadinę ragus. Bet ką padarysi, jų jau yra tiesiog per daug“, – sakė S.Markevičius.
Anksčiau į mišką ūkininkas eidavo be jokios apsaugos, jausdavosi saugus tarp savų žvėrių. Tačiau girininką sukrėtė prieš ketverius metus įvykusi nelaimė Kaune, kai vyrą užpuolė elnias. Dabar S.Markevičius visuomet pasiima šautuvą.
Girininkas juokėsi, kad su anksčiau augintais šernais jam būdavo nuotykių. Net į medį jam teko lipti, kad rujojantis šernas nepasiektų.
Šernų girininko aptvare buvo daugiau nei 30, tačiau dėl afrikinio kiaulių maro teko juos išnaikinti. Naikinti šernus nebuvę labai skaudu: jie netinkami gyventi aptvare – ir smirdi, ir žemę suknisa.

Lapės plėšrumas – baisus

S.Markevičius yra medžiotojas, vadovauja vietiniam medžiotojų klubui, todėl jam svarbus vilkų klausimas.
„Absurdas, kad Vilniuje sėdintis valdininkas reguliuoja kaimo žmogaus gyvenimą. O ką daryti, kai vilkas ateina į žmogaus kiemą?“ – skėsčiojo rankomis S.Markevičius.
Kol kas palei girininko žvėryno aptvarą vilkai nesitrina. Tačiau urėdijos miške jis pernai rado sudraskytus briedžiuką, keturias stirnas, du šernus. Iš to girininkas nusprendė, kad vilkų kasmet vis daugėja.
Vilionės vilkams būtų ir S.Markevičiaus kieme: aptvare su žvėrimis laksto ir per 50 avių. Juokėmės pamatę vieną jų – iki žemės susiraičiusiais ilgais plaukais. Ši ilgaplaukė vikri – pabėgo nuo kirpėjų.
Čia avys yra specialios veislės – bekvapės, todėl avienos šašlykas būna itin skanus.
Lapės taip pat yra didelės plėšrūnės. Tuo jis įsitikino šįmet radęs lapės olą, kurioje augo maži lapiukai.
„Per kelis mėnesius nuo vados atvedimo oloje radau keturių stirniukų, šešių zuikių, keturių vištų likučius. Įsivaizduokite, koks didelis ir ėdrus plėšrūnas yra lapė“, – sakė S.Markevičius.

Žvėryną paliks dukrai

Savo žvėryną S.Markevičius žada palikti dabar 23 metų dukteriai Rasai. Šįmet mergina įgijo ekologijos bakalauro laipsnį.
Rasa patvirtino, kad namie jai geriausia. Per ketverius mokslo metus Kaune ji kiekvieną savaitgalį grįždavo namo padėti tėvams ūkyje.
„Jeigu dukrą traukia grįžti namo, man negaila apmokėti jos kelionių“, – tikino girininkas.
„O tai ką veikti mieste?“ – juokėsi mergina, nebijanti ir prie traktoriaus vairo sėsti.
„Kaime gyvenant gėda būtų nemokėti važiuoti traktoriumi“, – sakė mergina.
Girininko namuose gyvena ir vyresnioji duktė Inga. Ji dirba Utenoje, o namuose triūsia dalyje tėvų ūkio. S.Markevičius nuo mažumės auklėjęs dukras pinigus pačioms užsidirbti.
„Aš pats visiems sakau, kad esu labai pastovus žmogus: gyvenu prosenelių sodyboje, kuriai jau yra maždaug 300 metų, gimiau ir augau vienoje vietoje, joje sukūriau šeimą, urėdijoje dirbu jau 37 metus ir žmoną Audronę turiu jau 30 metų“, – šypsodamasis skaičiavo S.Markevičius.

Nepaliko plunksnos, tai vagis

Girininko kiemas pilnas ir ūkyje neįprastų paukščių: fazanų, įvairių vištų, balandžių. Kiek jų yra ir kokių rūšių, S.Markevičius nė nesuskaičiuoja. Tuo labiau kad šeimai toks jo pomėgis nelabai patinka.
Paklausta, gal šeima dar ką egzotinio augina, R.Markevičiūtė nusijuokė, kad egzotiškiausias jų šeimoje – tai persų veislės katinas.
Tarp neįprastų paukščių laksto ir mėsinės vištos. Ūkininkas prisiminė, kaip prieš kelerius metus jis buvo užsiauginęs maždaug 20 vištų broilerių.
Vėliau jis pastebėjo, kad kieme jų kažkaip vis mažėja, kol vieną dieną tik du beliko.
Girininkas suprato, kad tai vagis pasidarbavo, nes paukštvanagis ar lapė čiupdami paukštį bent kelias plunksnas kieme palieka.

Vagys buvo įsisukę ir į S.Markevičiaus namus. Teko įsirengti kameras.

Jis pasakojo, kad viską susikūrė po truputį: pirko pigią žemę ir daug dirbo, o girininkijoje sukiotis pradėjo vos baigęs mokyklą.
„Tuo metu nebuvo daug girininkų, tai lengva buvo ir darbą gauti. Tačiau pradėjus dirbti man mokėdavo vos 70 rublių, o kolūkyje kiti gaudavo ir 200. Užtat dirbau mėgstamą darbą ir gyvenau pas tėvus“, – sakė S.Markevičius.

Pašnekovas prisiminė, kad politikai, pamatę perspektyvų ūkininką, ne kartą siūlė jam šlietis prie jų, bet jis nesutikęs. „Į politiką man siūlė eiti keturios partijos, bet vėliau pamatė, kad beviltiška mane įkalbinti. Aš norėjau dirbti, o ne liežuviu malti“, – juokėsi S.Markevičius.

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2015-Apr-07 15:25

Nelegalūs belaisviai - ir gražu, ir skanu…

Pasvalio rajono agentūros pareigūnai, gavę vieno piliečio pranešimą apie nelegaliai laikomus laukinius šernus, apsilankė privačioje sodyboje ir kartu su Pasvalio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnu atliko neplaninį patikrinimą.
Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad pilietis A. J. jam priklausančiame ūkiniame pastate laiko tris šernus.
0.654610001428405839.JPG
Sodybos šeimininkas tikino šiuos gyvūnus laikantis kaip puošmeną. Leidimo laikyti laukinius gyvūnus sodybos šeimininkas pateikti negalėjo. Tačiau aplinkosaugininkai laukinių gyvūnų laikytojui, neturinčiam reikiamo leidimo, jokių išlygų pažadėti negalėjo. Piliečiui A. J. dėl nustatytų pažeidimų taikyta administracinė nuobauda – bauda. Savo ruožtu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnas piliečiui A. J. nurodė nelaisvėje laikomus šernus nedelsiant sunaikinti.
Regiono aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus privalu turėti. Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse ir Laukinės gyvūnijos įstatyme numatyta, kad be leidimo laikyti laukinius gyvūnus, nesvarbu, ar tai būtų stručiai, ar vėžliai, ar danieliai, ar šernai, griežtai draudžiama. Už tai gresia administracinė atsakomybė ir bauda nuo 57 iki 115 Eur.
Norintiems grožėtis savo sodybose laukiniais gyvūnais reikėtų nepamiršti, kad už nelegalų laukinių gyvūnų laikymą gali būti baudžiami, o jų augintiniai – konfiskuojami.

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2014-Apr-30 10:14

Patikslintos laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės

Liepos 1 d. įsigalios Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, kurios buvo priimtos 2011 m., pataisos. Jas patvirtino aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Pataisytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės praplečia ir patikslina naminių gyvūnų, kuriems laikyti nereikia leidimų, sąrašą. Jis papildytas keliomis papūgų ir įprastomis fazanų rūšimis. Taip pat praplėstas ir patikslintas taisyklių 2 priede pateiktas draudžiamų laikyti nelaisvėje (išskyrus zoologijos sodus) gyvūnų rūšių sąrašas. Į jį įrašytos invazinės rūšys (baltaskruostė stačiauodegė antis, amerikiniai baliniai ir raštuotieji vėžliai, jautinės varlės) ir plėšrieji žvėrys – vilkas, paprastasis šakalas, rudoji meška, vilpišys (europinė miškinė katė), paprastoji lūšis ir ūdra.

Kadangi dabartinių taisyklių formuluočių nepakanka laukinių ir naminių gyvūnų, ypač šernų ir naminių kiaulių, naminių kačių ir laukinių servalų, kryžminimui reguliuoti, pakeistas laukinių gyvūnų hibridų apibrėžimas. Jie nusakomi kaip skirtingų laukinių gyvūnų rūšių palikuonys, laukinių ir naminių gyvūnų palikuonys. Bus draudžiama nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų hibridus, jų palikuonis ir gyvūnus, kuriems veisti naudoti hibridai.

Nemažai pataisų yra susijusių su gyvūnų paėmimu iš gamtos, jų laikymu nelaisvėje, zoologijos sodų įkūrimu.

Visuomenės informavimo skyrius
2014-04-30

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2014-Jan-30 10:13

GAUNAMI TELEFONINIAI SKUNDAI PASITVIRTINA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo telefoninį skundą. Skunde išdėstyta jog Kaišiadorių r. esančioje kaimo turizmo sodyboje laikomi elniai. Voljero savininkas neveda apskaitos apie voljere laikomus laukinius gyvūnus.

Bendradarbiaujant kartu su Kaišiadorių r. VMVT 2014-01-28 atliktas patikrinimas Kaišiadorių r. Stasiūnų km. esančiame voljere, kuris priklauso R.B. Patikrinimo metu skundas pasitvirtino, voljero savininkas R.B. neveda registracijos žurnalo. Vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 39 p. voljero turėtojas privalo tvarkyti registrą, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus. Taip pat R.B. laiku nepateikė ataskaitos apie voljere laikomus laukinius gyvūnus. Patikrinimo vietoje surašytas patikrinimo aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Patikrinimo metu voljere rasta kritusių gyvūnų liekanos, Kaišiadorių r. VMVT pradėjo atskirą tyrimą dėl voljere laikomų laukinių gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimo.

Primename, kad jau veikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos departamento bendrasis tel.. (8-37) 320704, kuriuo visą parą galima pranešti apie pastebėtus aplinkosauginius pažeidimus.

Re: Laukinių gyvūnų auginimas nelaisvėje.

by medziotojas » 2013-Dec-26 14:19

Kalėdinis stebuklas: duona iš delno pamaitinti miške sutikti danieliai


Eglė Indrelytė
alytusplius.lt
2013-12-26
DSC01100.JPG
Danieliai

„Ir dabar jie mane atsimena, miške susitikęs jiems iš rankos paduodu duonos“, - šypsosi miškininkas ir medžiotojas Arūnas Paršeliūnas, savo sodyboje Sudvajuose, Alytaus rajone, auginantis danielius.
A. Paršeliūnas jau 28 – erius metus priklauso medžiotojų klubui „Sudvaja“.
Mintis auginti danielius jam kilo po to, kai dėl didelio žmonių lankymosi miške, danieliai iš Sudvajų apylinkių ėmė trauktis.
„Čia yra priemiestinis miškas ir labai daug žmonių atvažiuoja grybauti, uogauti, pavakaroti. Jaunimas atvažiuoja miške pabūti, o danieliai nemėgsta tokio žmonių lankomumo, dėl to pradėjo trauktis“, - sakė miškininkas.
Geranoriškais pagrindais, bendromis medžiotojų klubo narių pastangomis, savo lėšomis, 2006 metais A. Paršeliūno sodyboje buvo pradėtas rengti voljeras. 2007 metais čia apsigyveno pirmieji danieliai: šešios patelės ir vienas patinas.
Visos šešios patelės atsivedė jauniklius. Voljere jie gyveno iki gruodžio mėnesio, o tada buvo paleisti į laisvę.
2008 metais kovo mėnesį medžiotojų klubas parsivežė dar penkias pateles ir patiną. Vėl atsirado jauniklių, kurie atėjus tinkamam metui buvo paleisti į mišką. Danielių populiacija Sudvajuose išaugo.
Dabar šiame miške žiemą būna per 50 šių žvėrių.
„Šėryklose matome bandas po 25-30 danielių“, - sakė A. Paršeliūnas.
Paklausus A. Paršeliūno, kaip gi jam sekasi medžioti, ar ne gaila šauti į žvėrį, kurį pats užaugino, medžiotojas sakė, kad per tuos ketverius metus jis nenušovė nė vieno jauniklio.
„Ir nei jauniklio, nei patelės aš nešausiu. Patinus šoviau, esu nušovęs jau keturis patinus, bet patinas yra patinas. Ir dabar jie mane dar atsimena – miške susitikęs iš rankos aš jiems paduodu duonos. Iš pirmosios kartos dvi patelės dar tikrai yra likusios, ankščiau buvo trys, dabar matau tik dvi. Dvi patelės, kurios praktiškai iš rankos pasiima duoną. Tikrai į jas nešausiu“, - pasakojo miškininkas.
Dabar voljere yra šeši danieliai: patinas, dvi patelės senesnės ir trys jaunikliai. A. Paršeliūnas nežada labai daug plėstis. Jis žvėrelius augina savo malonumui, vaikams, žmonai, anūkams.
„Kol esu sveikas, drūtas, tą voljerą žadu laikyti – gal penkis metus, gal dešimt“, - sakė A. Paršeliūnas.
Vyras pabrėžė, kad medžiotojų klubo „Sudvaja“ nariai buvo pirmieji visoje respublikoje, kurie užauginę žvėris paleido juos į laisvę. Paskui jų pavyzdžiu pasekė Šakiuose veikiantis medžiotojų klubas, vėliau – ir kitų rajonų medžiotojai.
Danieliai vasarą iš Sudvajų miško keliauja 10 kilometrų spinduliu per laukus, pamiškes, į mažus miškelius. Tai - pusiau miško, pusiau laukų žvėrys.
Anot A. Paršeliūno, jie mėgsta miškelius, aikšteles, paupius, panemunes. Tačiau nei link Alytaus, nei link Radžiūnų jie neplinta, kadangi neplaukia per Nemuną ir net ledu neina.
O artėjant rujos metui, rugsėjo pabaigoje, spalio mėnesį, danieliai vėl pareina į Sudvajų mišką.
Ragus augina tik patinai, patelės jų neturi.
Danieliai ragus meta kasmet: balandžio pabaigoje, gegužės mėnesį. Iki rugsėjo mėnesio jie užsiaugina naujus. Ragai būna apaugę pantais, su oda, gyvybingi. Kai pasiekia savo dydį, kokie jie tais metais turi būti, patinas pradeda juos į medžius brūžinti, nuvalo tą odą, ji apmiršta. Ragai pasidengia įvairiomis dažančiomis medžiagomis - juodalksnio, liepos, pušies, šaltekšnio, šermukšnio, priklausomai nuo to, į kokios rūšies medį buvo trinami. Nes tik nusitrynus odai, ragai būna kaulo spalvos, beveik balti, o paskui nusidažo nuo augančių medžių, krūmų žievės.
Kuo skiriasi danielius ir elnias? Medžiotojas pabrėžė du skirtumus: svoris ir dydis. Elnias yra du kartus stambesnis už danielių. Jeigu elnio patinas sveria 300 kg, tai danieliaus patino svoris – 100 -120 kilogramų.

Pasakodamas apie danielius miškininkas prisiminė vieną jaudinantį atvejį.

„Radau vieną peršautą patelę, kuri jauniklį vedžiojosi. Ji buvo jau atsitraukusi nuo buvusio voljero apie tris kilometrus, bet peršauta dar parvedė jauniklį prie voljero, kur buvo daugiau patelių, ir jos užaugino jauniklį, nes jis pats nebūtų išgyvenęs, o motinos dėka užaugo kartu su kitais danieliais. Peršauta patelė žuvo prie pat voljero. Kaip veikia motiniškas instinktas“, - pasakojo A. Paršeliūnas.
Kiekvienais metais voljerą tikrina gyvosios inspekcijos pareigūnai iš Aplinkos apsaugos departamento ir pažiūri, ar yra laikomasi žvėrių laikymo taisyklių, ar sanitarinės sąlygos yra išlaikomos, kaip atrodo banda.
Daugelis žvėrių mylėtojų danielius augina ne dėl mėsos ar pinigų, o savo malonumui. Smagu pasigrožėti išdidžiais vaikščiojančiais žvėrimis. Jie pripratę voljere gyventi ir čia jaučiasi kuo puikiausiai.

Top