Žvejyba - antra aistra !

Post a reply


This question is a means of preventing automated form submissions by spambots.
Smilies
:) :( :D :lol: :ROFL: :cool: :Yahoo!: :x :oops: :cry: :evil: :twisted: :roll: :wink: :o :shock: :crazy: %) :P :Rose: :Search: =@ :Bravo: :good: :bad: :sorry: :pardon: :beer: :no: :friends: O:-)
View more smilies

BBCode is ON
[img] is ON
[url] is ON
Smilies are ON

Topic review
   

Expand view Topic review: Žvejyba - antra aistra !

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2024-Jan-20 16:39

420962913_7034035513318061_5774188250866111352_n.jpg

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2023-Jul-23 16:02

358660364_1010480320388196_7540039919263452710_n.jpg

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2023-May-04 12:54

345054841_912526606478823_1968889105491828520_n.jpg

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2023-Feb-16 21:59

331413866_740201874138773_2878952298593458278_n.jpg

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2022-Jun-24 13:23

290109591_345320857762121_5708480007730134695_n.jpg

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2022-Jun-23 13:48

Iš Kauno marių žvejai traukia pasiligojusias žuvis: specialistas sako, kad problema tik gilės



Viktorija Dačinskaitė,
DELFI.lt
2022 m. birželio 23 d.



Kauno mariose žuvis gaudantys žvejai jau kurį laiką stebisi užkimbančiais laimikiais. Žuvys nė iš tolo neprimena sveikų. Specialistas sako, kad tai tik problemos pradžia.

projektai-50017-90543931.jpg
Žuvis© Žvejo nuotr.


Kimba ligotos žuvys


Kauno mariose žvejojantis Vilius sako buvo girdėjęs, kad kimba ligotos žuvys ir visai neseniai tuo įsitikino pats. Vyras pasakoja, kad iš 12 sugautų žuvų vos 3 buvo sveikos. Jis pasidalino nuotrauka, kurioje matyti labiausiai pasiligojusi žuvis.
„Iš 12 žuvų tik trys buvo gražios. O kitos jau su raudonais pelekais ir kraujuotos, ir su nedideliais augliukais. Papildomai dar pastebėjome, kad jei tik sužalotas karosas, tai ant kiekvieno buvo karpių utėlių. Ir kur tik jos buvo, tai sužaloti pelekai arba kūno sužalojimai“, – pasakoja vyras.


Gali būti kelios priežastys

Lietuvos hidrobiologų draugijos narys Kęstutis Skrupskelis įvertinęs nuotrauką sako, kad žuvų pokyčius galėjo sukelti viena iš kelių priežasčių.
„Tai galėtų būti ir pavasarinės karpių viremijos (PKV viruso sukeliama liga), tiek ir Aeromonozės atvejis (Aeromonas sp. bakterijų sukeltos ligos padarinys). Išaugęs gumbas žaizdos vietoje gali rodyti ir vėžinį susirgimą ar mechaniškai sukeltos žaizdos užkratą“, – teigia jis.
Anot jo, sergančių žuvų nevertėtų paleisti, o jeigu žvejybos metu pasitaikė ne vienas atvejis, kai sugauta pasiligojusi žuvis, racionalu būtų apie tai informuoti aplinkos apsaugą ar tiesiogiai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Problemos gali gilėti

Apie gaištančias žuvis Kauno mariose pašnekovas sako girdintis jau kelias savaites. Ypač daug yra gaištančių karpių.
„Natūralu, kad tam įtakos turėjo ir neįprastai šaltas užsitęsęs pavasaris išvarginęs šiltamėges karpines žuvis. Visgi ši problema dar tik prasideda, nes šiais metais panaikinus vienintelį valstybinį Karpių selekcinį ūkį (Šilavotą), mūsų vandenis vis dažniau pasieks iš užsienio atkeliavusios žuvys, ar vietinėms ligoms neatsparios karpių veislės. Tad masinių gaišimų tikrai galime sulaukti“, – prognozuoja Lietuvos hidrobiologų draugijos narys.

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2021-Aug-29 09:07

240655504_585653132611309_1851340163308463312_n.jpg

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2021-Aug-06 13:32

x.jpg

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2021-Jul-22 15:28

Vilniaus aplinkosaugininkai nustatė asmenį, internete neteisėtai prekiavusį invaziniais vėžiais

Data
2021 07 22


Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, tikrindami socialinius tinklus, aptiko skelbimą, kuriame buvo siūloma pirkti žymėtuosius vėžius. Invazinėmis rūšimis Lietuvoje prekiauti griežtai draudžiama.

Paskambinus nurodytu telefono numeriu ir sutartoje vietoje susitikus su pardavėju, šis pareigūnams padavė kibirą, kuriame buvo 216 gyvų žymėtųjų vėžių.

Žymėtieji ir rainuotieji vėžiai įrašyti į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, todėl prekiauti tokiomis rūšimis griežtai draudžiama. Be to, šiuos vėžius galima gaudyti ištisus metus, bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais.

Žymėtieji ir rainuotieji vėžiai platina vėžių marą, dėl kurio žūsta mūsų vietiniai plačiažnypliai ir siauražnypliai vėžiai.

Už prekybą invazinėmis rūšimis asmenims gresia bauda nuo 300 iki 500 eurų, taip pat privalomas tokių gyvūnų ar augalų konfiskavimas.

Primename, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2021-Jul-21 08:10

Prasideda vėžių gaudymo sezonas: ką svarbu žinoti?

Data
2021 07 15


Liepos 16 d., prasidedant vėžiavimo sezonui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad vėžiauti svarbu atsakingai. Visus metus neribotai galima gaudyti tik invazinius žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius. Sezonas tęsis iki spalio 15-osios.

„Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamos keturios rūšys vėžių: vietinės – plačiažnypliai, siauražnypliai ir invazinės – žymėtieji bei rainuotieji. O prasidėjus vėžiavimo sezonui, žvejams norisi priminti, kad jie neprarastų saiko ir vadovautųsi Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Komka.

Pasak aplinkosaugininko, šios taisyklės nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą.

Taip pat jos numato, kad vieno vėžiavimo metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti.

„Atkreipiame dėmesį, kad rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, bet tokios žvejybos metu visi sugauti plačiažnypliai, siauražnypliai vėžiai ar žuvys turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį“, – sako D. Komka.

Be to, primena aplinkosaugininkas, invazinius žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima gaudyti visus metus ir kiek tik norisi (jų skaičius ir dydis neribojamas), nes taip padedama išlikti lietuviškiems vėžiams.

Kadangi vietinės vėžių rūšis yra lengvai pažeidžiamos, jų žvejybai taikomi apribojimai. Tad svarbu įsidėmėti:

siauražnyplius vėžius gaudyti draudžiama nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.;
plačiažnypliai vėžiai yra nykstanti rūšis, įtraukta saugomų rūšių sąrašą, todėl juos draudžiama gaudyti be žvejo mėgėjo kortelių;
vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų ir ne mažesnius nei 10 cm siauražnyplių vėžių;
visus vėžius galima gaudyti tik bučiukais (ne ilgesniais nei 1 m, ne platesniais nei 0,5 m ir ne aukštesniais nei 0,5 m) bei samteliais;
vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo;
gaudant bet kuriuos vėžius, reikia turėti mėgėjų žvejybos leidimą. Žvejoti be leidimų gali valstybinio socialinio draudimo pensininkai, neįgalieji ir vaikai iki 16 m.
Kokia atsakomybė taikoma

Už neteisėtą siauražnyplių vėžių žvejybą taikomas įspėjimas arba 10–60 eurų bauda.

Už neteisėtą plačiažnyplių vėžių žvejybą skiriama 90–170 eurų bauda.

Be to, už kiekvieną neteisėtai sužvejotą vėžį skaičiuojama 15 eurų žala gamtai.

Kaip atskirti vėžius

Plačiažnypliai vėžiai užauga iki 20 cm. Ant žnyplių turi dantelius – tai vienas išskirtinių bruožų. Pagavę ir apvertę vėžį pamatysite, kad žnyplių spalva raudona, bet atspalvis gali šiek tiek skirtis. Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Patinėliai subręsta 3, patelės 4 metų. Patelė išleidžia 20–200 ikrelių. Gyvena apie 10 metų.

Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Kūno viršus – gelsvai žalias.

Žymėtieji vėžiai turi baltą dėmę ant žnyplių. Jų kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, pats kiautas lygus. Žymėtieji vėžiai gali gyventi dideliame gylyje, slepiasi po akmenimis ar dumble.

Rainuotieji vėžiai yra su tamsiai raudonais dryžiais ant pilvelio. Kūnas blyškiai rudas, už žnyplių kitame narelyje turi aštrias ataugas. Be to, jie mažesni už kitus vėžius. Lietuvoje rainuotieji vėžiai užauga iki 13 cm. Labai svarbu, kad šiems vėžiams beveik nerūpi temperatūrų svyravimai, vandens gėlumas, švarumas, slėptuvės ir netgi maistas. Jie aktyvūs visą parą ir visus metus, netgi žiemą.

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2020-Jun-06 10:54

102578802_1160566167636237_7099782311228509484_n.jpg

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2020-May-03 20:10

ivairus 024.jpg
Gerulė traukia "monstrą" !

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2020-Apr-20 21:15

Primename žvejams: įsigalioja draudimas žvejoti karšius


Data
2020 04 20


Aplinkosaugininkai primena, kad nuo šio pirmadienio, balandžio 20 d., įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose žvejoti karšius (išskyrus karšių žvejybą polderiuose).

Kaip ir kiekvienais metais, aplinkosaugininkai draudžiamoje žvejoti teritorijoje vykdys sustiprintą kontrolę. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į tuos upių ruožuos, kuriuose yra pagrindinės šių žuvų nerštavietės. Didžioji reidų dalis bus vykdoma savaitgaliais, po darbo valandų ir tamsiu paros metu, nes tuo metu žvejoja daugiausia žvejų mėgėjų.

Visus karšių žvejybos draudimo laikotarpiu sugautus karšius privaloma nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį. To nepadariusiems gresia baudos nuo 115 iki 190 eurų kartu su žvejybos įrankių konfiskavimu. Taip pat tokiu atveju bus skaičiuojama gamtai padaryta žala – už kiekvieną neteisėtai sugautą karšį teks sumokėti 60 eurų.

Be to, aplinkosaugininkai primena, jog prieš pradedant žvejybą ir žvejybos metu visi žvejai privalo surinkti komunalines atliekas esančias 5 metrų spinduliu aplink žvejybos vietą, o baigę žvejoti jas išvežti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

Taip pat nuo balandžio 20 d. įsigalios draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Tačiau nuo balandžio 21 d. jau bus galima žvejoti lydekas ir masalui naudoti žuvelę.

Gyventojai apie pastebėtus žvejybos taisyklių pažeidimus raginami pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai AAD telefonu 8 (5) 2732995.

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2020-Jan-30 18:36

Draudimas žvejoti lydekas šiemet įsigalioja vasario 3-ąją


Data
2020 01 30


Šiemet lydekas bus draudžiama žvejoti ne nuo vasario 1 d., o nuo vasario 3 d. Šis draudimas pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles paprastai įsigalioja vasario 1-ąją ir tęsiasi iki balandžio 20 d. Tačiau tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalį, jis įsigalioja kitą dieną po savaitgalio. Kadangi šiemet vasario 1-oji yra šeštadienis, lydekas bus draudžiama žvejoti nuo pirmadienio, vasario 3-osios.

Aplinkos ministerija primena, kad nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę. Šis draudimas netaikomas žvejojantiems Kuršių mariose, taip pat nedraudžiama žvejoti naudojant masalui žuvies gabalėlį. Žvejojant žuvies gabalėliu leidžiama naudoti ne daugiau kaip 2, o Kuršių mariose – ne daugiau kaip 3 mėgėjų žvejybos įrankius.

Strateginės komunikacijos skyrius

Re: Žvejyba - antra aistra !

by medziotojas » 2019-Sep-04 10:05

69870851_2336019636519482_8137477005890289664_n.jpg

Top